Žymų Archyvai: Biržai

Biržų muziejui – 90. Atkurtos valstybės 100-metį ir Biržų muziejaus 90-metį pasitinkant

selonija.lt

Jau kaip paskutinės smiltelės smėlio laikrodyje byra dienos iki svarbiausios ir iškiliausios šių metų šventės – Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio. Pernai Vokietijoje profesoriaus Liudo Mažylio rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas jau eksponuojamas Vilniuje Signatarų namuose. Atrodo, kad ypatingas dokumentas vėl visus telkia, vienija, žadina patriotinius jausmus, nors žinia apie jo atradimą ne visus džiugino ir net sukėlė priešiškumą akademinėje visuomenėje, kilo diskusijos, ginčai, ar galima L. Mažylio atrastą dokumentą vadinti Nepriklausomybės akto originalu. Tačiau aistros aprimo, ir šio dokumento atradimas šiandien vertinamas kaip svarbiausias praėjusių metų įvykis pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šio svarbaus dokumento kopiją biržiečiai galės pamatyti eksponuojamą ir mūsų Muziejuje jau atkurtos Lietuvos šimtmečio išvakarėse.

2017-ieji visiems buvo pasiruošimo šiai iškiliai šventei metai, dauguma renginių, iniciatyvų buvo skirta artėjančiam Valstybės jubiliejui, šios datos įprasminimui. Intensyvūs, darbingi, prasmingi šie metai buvo ir Biržų krašto muziejui „Sėla“, juolab, kad Muziejus ruošėsi minėti ne tik atkurtos Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir Muziejaus įkūrimo Biržuose 90-metį. Vasario 16-oji – ir Biržų muziejaus gimtadienis. Minint Nepriklausomos Lietuvos 10-metį, Biržų miesto šviesuomenė, su apskrities viršininku Vladu Rozmanu priešaky 1928 m. vasario 16 d. tautos gražiai praeičiai pažinti ir senovės liekanoms globoti Biržuose oficialiai atidarė muziejų. Tad biržiečiams šie metai – dvigubai jubiliejiniai, „Sėlos“ žmonėms bus dvigubai intensyvūs. Bet grįžkime prie 2017-ųjų – kaip Muziejus žengė link šių dvigubai jubiliejinių metų.

Skaitykite toliau

Įamžintos pirmosios Biržų Radvilų kunigaikštystės mokyklos

selonija.lt

Į antrąją pusę persiritę jubiliejiniai Reformacijos metai palieka vis daugiau atminimo ženklų.Pačioje rugsėjo pabaigoje Biržų krašte buvo atidengti net keturi paminklai pirmosioms šio krašto mokykloms, kurias daugiau nei prieš keturis šimtus metų fundavo tuomečiai žemės valdytojai – kunigaikščiai Radvilos.

Idėjos įamžitnti pirmąsias reformatų mokyklas autorius, Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas sakė, kad ši mintis atėjusi besikalbant su profesore Inge Lukšaite apie prasmingą jubiliejaus paminėjimą. Tada ir kilusi mintis atminimo ženklais pažymėti pirmąsias mokyklas Radvilų kunigaikštystės žemėje. Radvilos, vieni aktyviausių Reformacijos šalininkų, fundavo savo žemėse ne vienos naujojo tikėjimo bažnyčios statybą – ir visada kartu su bažnyčia buvo statoma mokykla.

Paminklus kūrė skirtingi skulptoriai,  kurie kartu su miestelių seniūnais parinko ir vietą, kur paminklai turėtų stovėti.

,,Saulės“ gimnazijos direktorius Dainius Korsakas su Donatu Balčiausku. S.Eitavičienės nuotr.

Skaitykite toliau

Alfredas Šlikas. Rašytojas, mokytojas, visuomenės veikėjas

selonija.lt

Knygos

Vaikystėje į mano rankas pateko nedidelė žalsvu viršeliu knygutė vaiko fantaziją ir susidomėjimą skatinančiu pavadinimu „Kaip lietuvis knygnešys kovojo su caro galybe“. Knygelę perskaičiau vienu prisėdimu, nesusimąstydamas apie jos autorių A. Šliką. Turėjo prabėgti dešimtmečiai, kol sužinojau, kad biržietis rašytojas, pedagogas, visuomenės veikėjas Alfredas Šlikas parašė ne tik šią biografinę apybraižą apie knygnešį Jurgį Bielinį.

A.Svajonės slapyvardžiu 1929 metais Biržuose kaip „Biržų žinių“ leidinys buvo išleistas A. Šliko dviejų veiksmų dramos vaizdelis „Karalius Alkolis“. Jono Šlikaičio slapyvardžiu 1937 metais pasirodė scenos vaizdelis ir monologai „Bobos truputį susipešė“. 1935 metais buvo išspausdinta dviejų veiksmų komedija „Tikrasis aitvaras“, o 1936 metais dienos šviesą išvydo trijų veiksmų drama „Slidžiu keliu“.

1939 metais Biržų spaustuvėje išspausdintą „Mūsų jaunimo vadovą“ (tai buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvių evangelikų reformatų jaunimo „Radvilos“ draugijos leidinys) redagavo A. Šlikas. Šioje knygoje yra jo išsamus, piešiniais iliustruotas straipsnis „Mūsų pramogos ir jų organizavimas“, nepraradęs savo švietėjiškos reikšmės ir šiandien. Čia išspausdintas dar vienas jo straipsnis „Proto darbo abėcėlė“ ir A. Svajonės slapyvardžiu (tai rodo A. Šliko kuklumą) pasirašyta apybraiža „Svečiuose pas veikliausią skyriaus pirmininką“.

Evangelikų reformatų kunigo, Kauno universiteto profesoriaus Povilo Jakubėno paragintas Alfredas Šlikas parašė ir 1932 metais Kauno „Spindulio“ spaustuvėje išspausdino „Šventąją istoriją evangelikų mokslo amžiaus vaikams“. Po metų Drąseikių pradinės mokyklos mokytojas Alfredas Šlikas buvo išrinktas Evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kuratoriumi.

Šiandien nekyla abejonių, kad Alfredas Šlikas yra parašęs ir daugiau. Jo žmona Ona man yra pasakojusi, kad prieš išvežant į Sibirą, vyras rašęs stambų prozos kūrinį, gal romaną, buvo prirašęs keletą šimtų puslapių. Koks šio paskutinio kūrinio likimas – neaišku. O gal jam dar lemta būti atrastam buvusiuose NKVD archyvuose? Skaitykite toliau

Rimas Žaromskis. Biržams yra ko pavydėti

Biržai – išskirtinį istorinį ir gamtos paveldą turintis miestas, savo renesansine bastionine tvirtove garsėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir plačiame Europos regione. Biržų pilis neatsiejamai susijusi su Širvėnos ežeru, nes abu šie objektai yra tų pačių Radvilų veiklos palikimas.
Kiekvieną kartą lankydamasis Biržuose, kuriuose prabėgo mano vaikystė, tiesiog pajuntu trauką aplankyti pilį (ypač atstačius senąjį arsenalą), paplaukioti valtimi po ežerą, praeiti garsiuoju lieptu į Astravą. Antra vertus, išplaukus į ežerą pajunti lyg kažkokio tikslo trūkumą. Dažniausiai žmonės valtimi iriasi į Meilės salą, bet joje išlipę į krantą ir apsidairę patiria net tam tikrą nusivylimą: juk tik reto lankytojo dėmesį patraukia paukščiai ar saloje tarpstančios augalijos įvairovė. Skaitykite toliau