Žymos archyvas: Diskusija

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė prašo ištirti, ar teisėtai vykdomas statybos darbų rangos konkursas

Vilniaus savivaldybės parengto Reformatų skvero plano aptarimas su jo kūrėjais
Reformatų skvero iniciatyvinė grupė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir Centrinę projektų valdymo agentūrą su prašymu ištirti, ar teisėtai ir skaidriai buvo vykdomas Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Reformatų skvero atnaujinimo statybos darbų rangos konkursas bei skirtos lėšos Reformatų skvero atnaujinimo projektui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Remiantis viešai prieinama ir paskelbta informacija, projekto rangos konkursą laimėjo UAB „Eikos statyba“, ta pati įmonė finansiškai rėmė ir padėjo įgyvendinti (tai yra finansavo) valstybinėje žemėje esančio parko techninio projekto parengimą. Be to, pirkimo sąlygose buvo išviešinta preliminari sutarties vertė – 1 767 238,02 eurų be PVM. Vienintelė ,,Eika“ pasiūlė kainą mažesnę nei išviešinta preliminari kaina, t.y. kitų trijų dalyvių (,,Litcon“, ,,Irdaiva“ ir ,,Infes“) pateikti pasiūlymai buvo didesni nei pirkėjo išviešinta kaina, tad net jei ,,Eika” nebūtų teikusi pasiūlymo, jų pasiūlymai būtų atmesti. Taip sukuriama neskaidrios veiklos regimybė, kadangi tokiu būdu ,,Eikai“ investavus nežymią dalį į projekto rengimą (apie 5% skvero sutvarkymo kainos) buvo gautas solidus užsakymas, apie 2 mln. eurų, didžiąja dalimi finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų“, – rašoma pranešime.

Reformatų skvero iniciatyvinės grupės teigimu, „Eika“, finansuodama techninio projekto rengimą, taip pat galėjo daryti įtaką projekto sprendiniams. Be to, informaciniame pranešime atkreipiamas dėmesys, kad UAB „Eika“ ne tik finansavo projekto parengimą, o po to laimėjo to paties projekto rangos darbų konkursą, tačiau su Reformatų parku besiribojančiuose sklypuose jau yra pastačiusi ir dar planuoja statyti naujus gyvenamųjų namų kompleksus.

„Birželio 29 d. Vilniaus savivaldybė paviešino Reformatų skvero atnaujinimo projektą, kuris buvo parengtas be konkurso, neatlikus būtinų archeologinių tyrimų, taip pat neatlikus sociologinių tyrimų ir neišvysčius produktyvaus dialogo su visuomene. Projektas buvo plačiai paviešintas žiniasklaidoje tik jau pasirašius sutartį su rangovu. Visuomenei ir specialistams išreiškus nepritarimą, liepos 30 d. buvo inicijuota piliečių apklausa, į kurios klausimus šiuo metu yra atsakę daugiau nei 940 žmonių. Apklausos rezultatai rodo, kad piliečiai nepritaria itin didelei daliai projekto sprendimų.

Rugpjūčio 9 d. vykusio „Re:formatų“ festivalio metu šimtai žmonių susirinko protestuoti prieš vienašališkai priimtą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą dėl Reformatų skvero atnaujinimo. Tą pačią dieną tarp Vilniaus savivaldybės ir visuomenės vykusios diskusijos metu visuomenininkai, architektai, įvairių sričių specialistai ir bendruomenių atstovai išsakė daug kritikos esamam skvero atnaujinimo projektui, taip pat buvo pabrėžti procedūriniai šio projekto priėmimo pažeidimai“, – rašoma pranešime.

Vilniaus miesto savivaldybė praėjusį pirmadienį paskelbė laukianti sostinės gyventojų pasiūlymų dėl Reformatų parko projekto. Juos buvo galima teikti iki rugpūčio 19 d.

Kaip teigiama pranešime, rugpjūčio 20 d. Reformatų skvero iniciatyvinė grupė išsiuntė 43 žmonių teiktus siūlymus, 16 klausimų ir prašymą pateikti 12 iki šiol neviešintų dokumentų ar jų rinkinių.

Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei ir Aplinkos ministerijai taip pat buvo išsiųstas 13 visuomeninių organizacijų pasirašytas reikalavimas stabdyti Reformatų skvero projekto vykdymą ir sudaryti sąlygas užsakovui tinkamai suformuluoti užduotį bei išgryninti projekto užmojus – diskutuojant viešai su įvairių sričių specialistais ir bendruomenėmis.

REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PAMOKOS – PRECEDENTAS DISKUSIJOMS SU VISUOMENE

 

Matyt, Vilniuje jau formuojasi tradicija, kad visos diskusijos apie viešąsias miesto erdves ir visuomenės susirūpinimą keliančius projektus vyksta pačiame vasaros atostogų įkarštyje. Ne išimtis buvo ir karšta diskusija apie Reformatų parko atnaujinimą, vykusi ypač tvankų rugpjūčio 9-osios vakarą. Diskusiją surengė Vilniaus m. savivaldybė, sulaukusi vilniečių, architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos ir kitų sričių specialistų kritikos ir nepritarimo parengtam projektui. Gausiai susirinkusi auditorija turėjo rimtų priekaištų Vilniaus miesto savivaldybės atstovams, pristačiusiems Reformatų parko atnaujinimo viziją. Pirmiausia dėl to, kad jau parengto parko projekto iš esmės buvo pasiūlyta nekeisti, o tik teikti klausimus ir pasiūlymus. Nors Vilniaus m. vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis džiaugėsi pačios diskusijos su visuomene atsiradimu, teigdamas, jog tai bus precedentas ateities viešųjų erdvių projektų aptarimams, dauguma diskusijos dalyvių jautėsi esantys nelygiaverčiai partneriai, pastatyti prieš jau įvykusį faktą.

„Kalbame apie vieno svarbiausių miesto želdynų ateitį. Šis sodas yra visos želdynų grandinės, kuri prasideda ties upe, eina pro Tauro kalną, Petro Cvirkos aikštę, Reformatų sodą, Vingrių šaltinius, kur irgi numatomas želdynas, Malkų turgų. Tais želdynais gali naudotis čia gyvenantys žmonės ir į miesto centrą atvykstantys svečiai, – pradėdamas diskusiją sakė M. Pakalnis. – Visuomenės aktyvumas didėja, ji vis labiau reiškia savo nuomonę apie tai, kokios šios erdvės bus. Iki šiol tokio renginio dar nebuvo, ir galime nusilenkti tiems žmonėms, kurie suorganizavo šį svarstymą.“

Mažai kas ginčytųsi, kad Vilniaus Reformatų skverui, esančiam prie Pylimo gatvės, priešais Evangelikų reformatų bažnyčią, atnaujinimas tiesiog būtinas. 1983 m. šiame skvere, suniokojus beveik 500 metų senumo reformatų evangelikų kapines, buvo pastatytas paminklas „Tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“. Viską sugriovus išliko tik barokinio stiliaus Šreterių šeimos koplytėlės-mauzoliejaus kripta bei reformatų sinodo pastatas, šiuo metu esantis be stogo. Pasak M. Pakalnio, 1983 m. įrengta skulptūrinė kompozicija (autoriai architektai Gediminas Baravykas, Kęstutis Pempė ir Gytis Ramunis) atitiko tų laikų supratimą apie viešąsias erdves. Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo į Grūto parką išvežus pagrindinę skulptūrinę kompoziciją, skveras tapo keista apleista vieta, kurią 2014 m. nutarta atnaujinti: išardyti betoninius laiptus, atstatyti buvusį reljefą, pasodinti daugiau želdynų, gėlių.

Projekto autorė ir „Vilniaus plano“ vadovė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, pristatydama skvero atnaujinimo projektą, jame išskyrė tris zonas: Reformatų atminimo, miesto renginių ir rekreacijos, kurioje turėtų atsirasti pieva, aikštelė vaikų žaidimams, kavinė, tualetas. VU istorikė prof. Dainora Pociūtė, diskusijoje pristačiusi reformacijos istoriją Vilniuje, teigė, kad joks paveldas Lietuvoje nebuvo taip sistemiškai naikinamas, kaip reformacijos paveldas, lietuviams davęs spaudą ir daug mokslo ir istorijos laimėjimų. Lietuva buvo aktyvi reformacijos dalyvė, bet beveik jokie ženklai Vilniuje to neliudija, tad Reformatų skvero projekto vizijoje centrinėje ašyje yra numatytas paminklas Lietuvos reformacijai ir lietuviškajai raštijai. Šio paminklo idėją iškėlė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, kuri organizavo konkursą. Ši draugija, bendradarbiaudama su savivaldybe, akcentuoja, kad atnaujinamas parkas yra istorinę prasmę turinti vieta.

Rugpjūčio 9 d. dienos diskusija apie Reformatų skvero atnaujinimą. Nuotrauka Rasos Baškienės

Menotyrininkė Eglė Mikalajūnė diskusijos dalyviams pristatė elektroninės apklausos, kurią organizavo naujajam skvero atnaujinimo konkursui nepritariančių aktyvistų – kraštotyros, architektūros, dailės specialistų ir kasdien parką lankančių vilniečių grupė – rezultatus. Šioje apklausoje per 9 dienas dalyvavo ir į klausimus atsakė kone 800 žmonių. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 90 procentų respondentų pritarė skvero atnaujinimui, o 65 proc. atsakė, kad jiems svarbus reformatų paveldas. 56 proc. apklaustųjų svarbios pasirodė 1983 m. pastatytos laiptuotos skulptūros, 33 proc. rūpėjo želdiniai. Reformacijos paminklo atsiradimui pritarė 75 proc. respondentų. 84 proc. apklaustųjų manė, kad reikia išsaugoti ir derinti abu paveldus – reformatų ir sovietinį. Dauguma apklaustųjų nepritarė numatytų medžių kirtimui, 73 proc. respondentų sutiko, kad atsirastų žaliosios zonos, o skvero aptvėrimui pasakė „ne“ net 78 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu 38 proc. respondentų nepritarė dabartiniam skvero sutvarkymo planui, 14 proc. manė, jog jį reikia tobulinti, 40 proc. nepakankamai gerai suprato planą, kad galėtų pareikšti nuomonę. Savivaldybės sprendimui neskelbti šio projekto konkurso nepritarė 63 proc. apklaustųjų, kurių nuomone, turi būti nuolat skelbiami visų viešųjų parkų ir skverų sutvarkymo konkursai. Naujam skvero atnaujinimo konkurso skelbimui pritarė 40 proc., tuo tarpu 27 proc. negalėjo atsakyti į klausimą, nes jie nežinojo, kokios bus projekto keitimo pasekmės, 11 proc. manė, kad tą reikėtų padaryti, jei darbai nebūtų vilkinami, 15 proc. atsakė, kad projekto būtų galima nekeisti, jei būtų atsižvelgta į visuomenės ir specialistų reikalavimus. Ir tik 7 procentai buvo patenkinti esama situacija.

„Didžiausia šio susirinkimo reikšmė – žmonių nuomonės išklausymas. Pagal tą nuomonę turėsime, ką pataisyti, į ką atsižvelgti, tačiau generalinių sprendimų atsisakius projektas neįvyktų, – reziumavo miesto vyr. architektas M. Pakalnis. – Kaip miesto vyriausiasis architektas pasakyčiau, kad būtų labai gaila. Remdamiesi šia diskusija spręsime, ką darysime su P. Cvirkos aikšte, kaip tobulinsime Islandijos gatvės ryšį su ta erdve ir kt. Supratome, kad būtina pakoreguoti viešo svarstymo viešųjų erdvių reikalavimus – tai mums didžiulė pamoka, kad šis projektas nebuvo tinkamai paviešintas.“

Tačiau diskusijos dalyviams užkliuvo ir projekto konkurso rengimo skaidrumas. Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės planavimo komisijos pirmininkas, pareiškė, kad tik iš Vilniaus m. vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio interviu radijui išgirdęs, kad savivaldybei šio projekto parengimas nieko nekainavo – jį finansavo privati statybinė įmonė „Eika”, vėliau tapusi šio projekto rangove. „Tokia bendrovė neturėtų teisės dalyvauti tokiame konkurse ir jį laimėti“, – teigė G. Tiškus.

Pasiūlęs šį klausimą užduoti tiems, kas atsako už viešųjų pirkimų organizavimą, M. Pakalnis prie Reformatų skvero atnaujinimo projekto pakvietė sugrįžti po dviejų savaičių – išklausius visus konstruktyvius pasiūlymus, lūkesčius ir kritiką.

Mindaugas Pakalnis: Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė

Šaltinis: 15min. Lt

Ketvirtadienį Vilniaus Reformatų parke vyko vienos dienos „Re:formatų“ festivalis, kurio organizatoriai, nepritariantys parko atnaujinimo planams, dienos pabaigoje sukvietė miestiečius, pertvarkos autorius ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovus į diskusiją Reformatų bažnyčioje.

Miesto vyr. architektas M.Pakalnis sakė, jog į šį klausimą atsakyti negali, nes nėra viešųjų pirkimų specialistas: „Šį projektą tikrino institucijos, kurios atsakingos už viešuosius pirkimus. Pirmą kartą konkursas neįvyko, antrą kartą įvyko. Reiktų tų žmonių klausti. Mes atsakom už architektūrą, už kraštovaizdžio principus – į tuos klausimus ir atsakom. Negaliu atsakyti į klausimus, kurie susiję su viešaisiais pirkimais.“

Savivaldybė žada iškirsti mažiau medžių nei suplanuota projekte

Komentuodamas dabartinį teritorijos suplanavimą su laiptuotomis struktūromis M.Pakalnis sakė: „Sprendimas, kuris buvo padarytas devintajame dešimtmetyje, kai buvo įrengta skulptūrinė kompozicija kartu su apkasų motyvais, atitiko to laiko dvasią ir supratimą, kaip turi būti tvarkomos erdvės, tokių projektų tuo metu buvo visoje Europoje. Dabar buvo atliktos analizės, žiūrėta, ką praradom, kai įrengta šita erdvė, ir ką mes galim sukurti. Vietoje šių elementų bus atstatytas buvęs reljefas, vieta, kur bus galima sulaukti daugiau žmonių, atsiras daugiau želdinių, gėlių, vieta, kur taip pat ateis daugiau žmonių, nei ateina dabar, ir kuri turės memorialinę funkciją, kuri dabar visiškai pamiršta.“

Vilniaus miesto savivaldybės Želdinių poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė taip pat teigė, jog sprendimas kirsti medžius bus dar kartą patikrintas: „Šiandien negaliu pasakyti kiek, bet bus iškirsta žymiai mažiau medžių nei 78.“

Užvirus diskusijai apie siūlymą parką aptverti tvora ir jį rakinti (tai numatoma įgyvendinti antruoju darbų etapu), E.Mikalajūnė atkreipė dėmesį, jog internete vykusioje apklausoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 700 respondentų, 82 proc. apklaustųjų šiai idėjai nepritarė.

„Jei jūs kalbėtumėte apie savo sklypą ir jums siūlytų jo neapsitverti, tai 98 proc. būtų už aptvėrimą“, – komentavo G.Čeponytė.

Pristatyti apklausos rezultatai: 40 proc. respondentų norėtų, kad būtų skelbiamas naujas konkursas

Diskusijos metu buvo pristatyti internetinėje erdvėje vykusios apklausos dėl Reformatų skvero atnaujinimo darbų rezultatai. Pristatymo metu į apklausą buvo atsakę 732 respondentai.

39,2 proc. apklausos dalyvių teigė negalintys vertinti J.S. Večerskytės-Šimeliūnės architektūrinio plano, nes jis jiems nėra pakankamai suprantamas. 38,5 proc. planui nepritaria, 14 proc. teigia, jog projektą reiktų tobulinti, 7,8 proc. respondentų planą vertina teigiamai.

Apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis apklaustųjų mano, jog rekonstruojant parką svarbu atsižvelgti tiek į reformatų paveldą, tiek į 9 dešimtmetyje suformuotą parko architektūrą – daugiau nei 70 proc. respondentų taip pat tvirtino, jog pertvarkos plane reiktų išsaugoti dabartinę architektūrinę kompoziciją arba jos fragmentus.

42 proc. apklausos dalyvių pasisakė už parke susiformavusios ekosistemos išsaugojimą, 38,9 proc. teigė, jog svarbu išsaugoti maksimalų skaičių brandžių ir sveikų medžių, bet ne krūmus ir žolinius augalus.

78,2 proc. apklausos dalyvių išreiškė nepritarimą parko aptvėrimui ir rakinimui naktį.

Didžioji dalis respondentų (63 proc.) taip pat nepritarė savivaldybės sprendimui rekonstrukcijos architektūrinį planą rengti be konkurso: 40 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų mano, jog savivaldybė turėtų skelbti naują konkursą Reformatų parko pertvarkai, 27,2 proc. teigė negalintys atsakyti į šį klausimą, nes neturi pakankamai informacijos apie Vilniaus savivaldybės įsipareigojimus Europos Sąjungai, 15,9 proc. respondentų mano, jog naujo konkurso skelbti nereikia, jei bus atsižvelgta į pagrindinius aktyvistų reikalavimus.

Parko atnaujinimo projekto autoriai – savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ bei architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė.

Kaip skelbta anksčiau, Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų struktūrinių fondų lėšų, 202,6 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 2,02 mln. eurų.

15min. Lt

Diskusija Reformatų sode – atnaujintas taps nauju traukos centru

Vilnius.lt

Reformatų sodo atnaujinimas su vilniečiais aptartas netradiciškai – architektų vedamos ekskursijos po skverą, gyvos diskusijos prie kiekvieno parko kampelio – sudėtingus architektų brėžinius pavertė aiškiu įsivaizdavimu – kas, kur ir kaip sode atsinaujins, atgaivino istorijos faktus, o kai kam leido atsikratyti nepagrįstų nuogąstavimų. Miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas.

 Miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės atlikta apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas;

 socialiai nesaugi, nejauki ir barbarišku būdu įrengta erdvė gali pasikeisti – tapti traukos centru, miesto sodu su daug žalumos ir aiškiomis atviromis erdvėmis, įprasminančiomis istoriją, buvusį reljefą;

 projektas rengtas prieš daugiau nei 3 metus, tad tvarkos ir būdas, kaip miestas dirbo ir ieškojo dialogo su bendruomenėm iš esmės pasikeitė;

 Reformatų sodo atnaujinimas – labai svarbus miestiečiams projektas, sulaukęs ir daug palaikymo, ir tam tikrų diskusijų. Atviras Vilnius visada ieško dialogo su bendruomenėmis. 2018 08 09 susitikimas Reformatų bažnyčioje atnešė konstruktyvių pasiūlymų, kurie bus apsvarstyti;

 svarbiausi bendruomenei rūpimi aspektai: maksimalus medžių išsaugojimas, paminklo Reformacijai vieta, sodo aptvėrimo ir rakinimo klausimas, tranzitinio tako alternatyva, laiptų idėjos įprasminimas – visi jie išgirsti ir svarstomi.

Šiuo metu Reformatų sodas yra labiau pėsčiųjų tranzitinė teritorija nei miesto parkas. Sodą būtina sutvarkyti, atskleidžiant svarbiausias jo vertybes: reformatų istorijos palikimą, sukurti infrastruktūrą lankytojams, kuri garantuotų kokybišką poilsį ir saugumą. Be to, būtina atgaivinti želdyną, taip suformuojant geresnes sąlygas medžiams bei paukščiams.

Ko trūksta, kad sodas atgytų?

Šiandieniniame sode trūksta jaukumo, saugumo, poilsio vietų jauniems ir senjorams bei vaikams, sunaikinto paveldo įamžinimo, todėl projekte numatyta, kad Reformatų parkas taps patrauklia erdve poilsiui, kultūros renginiams ir edukacijai, kur puikiai derės išsaugotas kultūrinis-istorinis paveldas ir nauja šiuolaikinė mažoji architektūra. Pirmiausiai bus panaikintas sovietinis betoninių apkasų imitavimas, atnaujinti takai, sutvarkyti želdiniai, atsiras apyniais, vijoklinėmis rožėmis, raganėmis apželdinta pavėsinė (pergolė). Sode bus įrengti dviračių stovai, apšvietimas, suoliukai, šiukšliadėžės, gertuvės ir tualetas. Sodo tvarkymo darbai vyks dviem etapais.

Rengiant sodo sutvarkymo projektą buvo atrasta vieta ir vaikų žaidimų aikštelėms, nes artimiausioje aplinkoje yra intensyvus gyvenamasis užstatymas ir vaikams skirtų erdvių labai trūksta. Buvo parengtas individualus, prie teritorijos reljefo pritaikytas vaikų žaidimų aikštelės projektas, išnaudojant šlaitą suprojektuota žaidimo įranga, laipiojimo ir atsisėdimo terasos. Vaikų žaidimams siūlomi edukaciniai įrenginiai, skatinantys pasaulio pažinimą ir žinių siekimą.

Nebeliks sovietmečio barbarizmo ir betono apkasų

Yra žinoma, kad Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje jau buvo XVI a. pab. Kapinėse stovėjo dvi koplyčios. Po II Pasaulinio karo kapinės buvo sunaikintos, o koplyčios nugriautos. Dailės istorikė, menotyrininkė Doc. dr. Rūta Birutė Vitkauskienė pasakoja, kad šių kapinių nelietė nei religijos priešininkai, nei karai, nei miesto plėtra: „bet štai reformatų kapines pribaigė 1983 m. išmūrytas betoninis baubas („Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“), nors jau buvo parengti koplyčių ir tvoros restauravimo projektai. Šių kapinių sunaikinimas – tai didžiausias sovietų valdžios ir jai tarnavusių barbarizmo aktas, miesto ir senosios LDK istorijos ištrynimas, tai milžiniška Vilniaus kultūros istorijos netektis.“ “, – sako Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė. B. R. Vitkauskienės nuomone, dabar tūkstančiai turistų jas lankytų, skaitytų žinomas pavardes. Reformatų skvere turi būti atstatytas senasis reljefas, panaikinti brutalūs betoniniai „laiptai“ ir kiti svetimi šiai vietai elementai, sukurta santūri susikaupimo vieta.

1983 m. skvero vakarinėje dalyje buvo pastatytas „Tarybinių partizanų ir pogrindininkų paminklas“ (skulptoriai – A. Zokaitis, J. Kalinauskas; architektai – G.Baravykas, G. Ramunis, K. Pempė). Vienas skvero ir paminklo architektų Kęstutis Pempė šiandien apie savo ir bendraautorių sovietmečio laikotarpio kūrinį sako: „Tas skveras buvo padarytas galbūt ne visai teisingomis politinėmis aplinkybėmis, okupacijos laikotarpiu. Laiptų takų esmė tai buvo ta, kad primintų apkasus ar pan.“
Reformatų sodo atnaujinimo projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių.

Svarbu įamžinti istorinę atmintį

Parko atnaujinimui, sugrąžinant jo reikšmę reformatams, pritaria ir kunigas.
„Šiandieninis Reformatų skveras labai svarbi vieta pirmiausiai Reformatų Bažnyčios žmonėms, tikintiesiems, kadangi čia stovėjo Reformatų bažnyčia dar prieš pastatant dabartinę bažnyčią, adresu Pylimo g. 18. Šiame Reformatų skvere yra daug palaidojimų – būtent reformatų bendruomenės narių vilniečių. Skvere buvo reformatų kapinės. Skvero krašte irgi daug sentimentų kelianti pastatas – Sinodo rūmai. Visos šios ir galimai kitos istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas, įamžinimas labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems“, – sako Kun. Raimondas Stankevičius.

Kun. R. Stankevičiaus nuomone, „tai irgi labai tinkama vieta paminklo Reformacijai, jos pradininkams, Lietuvos raštijai, ką inicijuoja Reformacijos kultūros ir istorijos draugija. Tai galėtų būti ir nedidelių kamerinių renginių, poilsio zona.“ Šios sakralios vietos įprasminimas svarbus ne tik Reformatų bendruomenei, tai Vilniaus miesto ir Lietuvos istorija. Reformatų bendruomenės iniciatyva dėl paminklo Reformacijai pastatymo sode yra verta palaikymo, svarbiausia, kad sukurtas kūrinys būtų aukštos meninės vertės.

Atnaujinus sodą atgis ir žaliosios erdvės

Rengiant projektą, buvo peržiūrėti 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais kraštovaizdžio architektės Irenos Daujotaitės atlikti sumedėjusių augalų Reformatų sode dendrologinio tyrimo rezultatai.

Prieš keletą dienų I. Daujotaitė susitikime su medžiais susirūpinusia bendruomene patvirtino, jog liepynas susodintas per tankiai, liepos vargsta: „Liepos ten visai netekusios savo esmės. Liepa yra šakotas gražus medis, bet ten to nebėra. Liepyną reikėjo labai seniai stipriai praretinti. Jau 5 metai žinoma, kad projektas bus vykdomas – seniai reikėjo pašalinti tai, kas nereikalinga, trukdo, neleidžia laisvai tarpti kitiems medžiams. Šiaurinei teritorijai reikia duoti šviesos, kad spalvos duotų savo efektą, sienos ir atitvarai turi atsiverti. Medžiai negali būti tas elementas, kuris stabdo: jei specialistas mato, kas toj erdvėj bus gerai, augs vešės augalai, tai turi būt padaryta. Tik visur reikalingas sveikas protas.“ – sako I. Daujotaitė.

Rengiantis statybos darbams, šiemet želdinių būklė buvo pakartotinai tikrinama ir analizuojama. Įgyvendinat Reformatų sodo projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai. Šiandien sode yra likę 264 medžiai, kas labai gerai iliustruoja sodo želdyno būklę – rekomenduojama šalinti 67 medžius (iš jų 10 – gatvės šaligatvio dalyje ir 57 – želdyne) dėl blogos medžių dendrologinės būklės.

Projekte yra sukurtos žalios erdvės, pievos, kuriose lankytojai galės rengti piknikus ar tiesiog skaityti savo mylimą knygą. Gamtiniam barjerui nuo Pylimo ir Teatro gatvių sudaryti ir palei privačios medicinos klinikos pastato ugniasienę bus pasodinta net 57 lapuočiai medžiai. Parko erdvėse bus sodinama 37 spygliuočiai, kurių dabartiniame sode beveik nėra, o želdynuose rekomenduojama iki 25-30 % spygliuočių medžių. Ornitologiškai labai svarbūs žemaūgiai, smulkūs medžiai (krūmamedžiai) – jų bus pasodinta 59, šalia esamų senų medžių grupių, siekiant sukurti sodo kraštovaizdį, papildant želdyną žiedais pavasarį, spalva rudenį ir uogomis žiemą.

Rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo siekiama atsižvelgti į visas suinteresuotas grupes, rengta eilė susitikimų, diskusijų su gyventojais, paveldo specialistais, Reformatų bendruomene. Atlikta bendroji ir specialioji paveldosauginė ekspertizės, gautas Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus derinimas ir tvarkybos darbų leidimas. Projekto viešinimas jau vyko 2014 ir 2015 metais. Tuo metu gyventojai galėjo susipažinti ir išsakyti savo pastabas ar mintis: malkų turgaus skvere „Gėlių paviljone“ paroda vyko visą mėnesį, viešas pristatymas vyko ir savivaldybėje. Šią vasarą paskelbus apie netrukus prasidėsiančius sodo sutvarkymo darbus, diskusija vėl atsinaujino – aktualu projektą detaliai aptarti dar kartą. Dėl to vakar surengtos net kelios ekskursijos su architektais, demonstruotas maketas ir vizualizacijos, iš naujo aptarti sprendiniai.

Diskusijos Reformatų bažnyčioje metu vilniečiai pasiūlė dar kartą apsvarstyti šalinamų medžių skaičių ir išsaugoti jų kuo daugiau, siūlė atsisakyti sodo aptvėrimo ir rakinimo nakčiai, galbūt išsaugoti bent dalį laiptų kompozicijos fragmentų kaip savotišką „laikmečio dokumentą“, pasirūpinti griūvančiu Sinodo pastatu, koreguoti takų struktūrą, keisti paminklo Reformacijai vietą, ne vienam rūpėjo koks bus išlikusios slėptuvės sodo kampe likimas, pasiūlė, kad šis precedentas būtų lūžio taškas projektuojant ir tvarkant viešąsias miesto erdves. Prie pat skvero gyvenančios K.Kalinausko 2B namo bendrijos gyventojai išreiškė palaikymą savivaldybės parengtam projektui ir susirūpinimą dėl iš naujo prasidėjusios neįsigilinusių į projektą žmonių grupės diskusiją, kurią pavadino pavėluota ir nekonstruktyvia.

Su bendruomene sutarta, kad visi korekciniai pasiūlymai projektui bus perduoti savivaldybei apsvarstyti per artimiausią savaitę.   Dar kita savaitė bus skirta juos įvertinti ir pristatyti pakoreguotą projektą.

Visą vakar vykusios diskusijos įrašą 360° kampu galima stebėti čia: