Žymos archyvas: Evangelikai reformatai

Konsistorijos pozicija dėl Reformatų skvero projekto Vilniuje

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos neeilinio posėdžio sprendimas, kuris buvo nusiųstas Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, SĮ Vilniaus planas, kopija – Lietuvos architektų rūmams:

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija 2018 08 31 neeiliniame posėdyje dar kartą išnagrinėjo Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektą.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija iš esmės pritaria Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektui. Reformatų bendruomenė aktyviai dalyvavo projekto pristatymo visuomenei svarstymuose ir vertina tai, kad Vilniaus miesto savivaldybei tvarkant skverą vienas iš tikslų yra atspindėti Reformatų paveldą, kuris šiandien yra nepelnytai pamirštas.

2018-08-30 svarstant Reformatų skvero atkūrimo ir sutvarkymo bei paminklo Reformacijai ir lietuviško rašto pradininkams atminti projektą Vilniaus regioninėje architektūros taryboje buvo pristatyta tiksli Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorijos pastato vieta. Paaiškėjo, kad šiuo metu suprojektuoti takai sutampa su Konsistorijos pastato vieta bei ją kerta. Su šiuo pastatu nesuderinta ir paminklo vieta.

Lietuvos evangelikų reformatų Konsistorija gavusi naują informaciją ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms siūlo:

  1. Atlikti pilnus Reformatų skvero teritorijos archeologinius ir kitus tyrinėjimus, išanalizuoti visus reformatų paveldą liudijančius dokumentus.
  1. Atlikti skvero sutvarkymo projekto keitimus, atsižvelgiant į visus buvusius statinius (Konsistorijos pastatas, Sinodo rūmai, senoji evangelikų-reformatų bažnyčia, Vinholdų ir Šrėterių koplyčios), pažymint jų vietas ir neužkertant kelio jų atstatymui.
  2. Skvero takų išdėstymą ir paminklui vietą rasti nepanaikinant Reformatų paveldo ženklų, o juos išryškinant (Konsistorijos pastatas, Sinodo rūmai, buvusioji evangelikų reformatų bažnyčia, Vinholdų ir Šrėterių koplyčios).
  3. Skvero takus projektuoti užtikrinant Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios ryšį.

Tikimės, kad mūsų siūlymų įgyvendinimas pareikalaus tik dalinio projekto pataisymo ir nesustabdys viso Reformatų skvero atstatymo darbų.

InfoRef.lt

Klaipėdos krašto senųjų gyventojų registras, arba kaip išsaugoti ir puoselėti penktąjį Lietuvos regioną

Edmundas PAPLAUSKAS, Klaipėda, Vytautas Albertas GOCENTAS, Vilnius

Įvadinės pastabos

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ įsikūrė 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdoje. Jos pavadinime pabrėžiami lietuvininko ir Mažosios Lietuvos vardai. Šio rašinio bendraautoriui Vytautui Albertui Gocentui teko būti liudininku, kaip šis bendrijos vardas buvo sudarytas. Anuomet kraštietė dailininkė Eva Erika Labutytė pasikvietė į bendrijos dokumentų rengimo būrelį, kuris susirinko Vilniaus universiteto doc. dr. Domo Kauno bute Vilniuje (Vinco Pietario g. 7).

Tuomet ir kilo reikalas naujai kraštiečių bendrijai pasivadinti. Visi sutiko, kad lietuvininkaiyra labai senas krašto gyventojų savivardis, bet liko nepanaudotas paties krašto pavadinimas Mažoji Lietuva. Tuomet jis ir pasiūlė juos abu panaudoti kartu junginyjeLietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Susirinkusiesiems pasiūlymas tiko. Kaip paskatinimą jam pavedė parengti ir bendrijos nuostatus bei programą. Bendrija kūrėsi prie Lietuvos kultūros fondo, kuriam vadovavo gamtininkas ir keliautojas prof. dr. Česlovas Kudaba. Turėta kitų draugijų tokių dokumentų pavyzdžių, tad parengti minėtus dokumentus nebuvo sudėtinga – jiems vienbalsiai pritarta ir steigiamajame bendrijos susiėjime.

Mazoji Lietuva bendrijos nariai

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susirinkimo dalyviai (iš kairės): dailininkas, Klaipėdos universiteto doc. Linas Jankus, kraštietė Eva Milda Jankutė-Gerola ir kraštietis bei istorikas Dainius Elertas. Pjaulai, 2008 m. rugpjūtis. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Skaityti toliau

Lietuvos liuteronų ir reformatų gyvenimas Vokietijos stovyklose po Antrojo pasaulinio karo

Lietuviai, karo metu palikę Lietuvą ir visą iki tol nusistovėjusį gyvenimo būdą, atsidūrė visiškai naujose, kitose gyvenimo aplinkybėse. Niekas neišliko taip, kaip kad buvo namuose. Religinė, bažnytinė, parapinė sritis nebuvo išimtis.  „Versus aureus“ leidyklos išleistoje Vincos Bartusevičiaus knygoje „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951“ pasakoja ir apie tai, kaip lietuviai atkūrė bažnytinį gyvenimą stovyklose. Skaitytojų dėmesiui – ištrauka apie Lietuvos evangelikus liuteronus DP stovyklose.