Žymos archyvas: Kęstutis Pulokas

Kęstutis Pulokas. Reformacijos Dieną Pasitinkant

Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų.

Kęstutis PULOKAS, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys

Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu švęsime Reformacijos šventę. 1517 m. spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes, kviesdamas diskutuoti apie to meto bažnyčioje įsigalėjusias nuo Biblijos mokymo nutolusias praktikas. Ši diena laikoma Bažnyčios atgimimo – Reformacijos sąjūdžio, per kelerius metus apimsiančio didžiąją Europos dalį, pradžia. Reformacija keitė Bažnyčios sampratą, o kartu buvo ir reikšmingas visuomenės raidos veiksnys, skatinęs švietimą, gimtosios kalbos vartojimą. Taip pat ir Lietuvoje.

 Itin džiugu, kad nuo šių metų Reformacijos diena – spalio 31-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą. Dėl Reformacijos dienos oficialaus pripažinimo pernai, minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija.

Daugelyje Lietuvos evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų parapijų Reformacijos diena švenčiama artimiausio sekmadienio pamaldose. Sostinės visuomenę paminėti Reformacijos dieną jau ketvirtį amžiaus kasmet taipogi pakviečia Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija – šiemet minėjimo vakaras rengiamas lapkričio 6 d., antradienį, 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje. Šįkart Reformacijos dienai skirtame dispute prisiminsime Karaliaučiaus universitete prieš tris šimtus metų įsteigto Lietuvių kalbos seminaro jubiliejų. Apie šio seminaro svarbą diskutuos žinomi mokslininkai Liucija Citavičiūtė, Arūnas Baublys, Sigitas Narbutas, Domas Kaunas. Giedos Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos choras (vad. Asta Saldukienė). Lietuvių kalbos seminaras Karaliaučiaus universitete gyvavo iki miesto žūties 1944 m.

Spalio 16 d. prisiminėme Mažosios Lietuvos gyventojų genocidą, prasidėjusį 1944 m. rudenį į kraštą įsiveržus sovietų kariuomenei. Vienas spalio 16-osios minėjimo renginių tradiciškai surengtas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Vis dėlto tenka pažymėti, kad nors spalio 16-oji yra įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą, ji kasmet paminima daugiausia visuomenininkų pastangomis ir nė iš tolo neprilygsta tremčių minėjimams. Galbūt tai galima paaiškinti dviem pagrindinėmis priežastimis: nuo pokario laikų susiklosčiusia tam tikra tarptautine politine konjunktūra, o ypač tuo, kad Mažosios Lietuvos tragedija, savo mastais nė kiek nenusileidžianti masiniams trėmimams, o brutalumu juos gerokai pranokstanti, tiesiogiai palietė tik nedidelę dabartinių Lietuvos gyventojų dalį ir iki šiol nėra pakankamai įsisąmoninta mūsų visuomenės.

Šių metų spalio 1 d. pagaliau prasidėjo istorinės Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčios atnaujinimo darbai – dengiamas laikinas stogas, apsaugosiantis apleistą pastatą nuo tolesnio nykimo. 1900 m. pastatyta bažnyčia buvo uždaryta ir nuniokota po karo, sovietų okupacijos metais. Pagėgių savivaldybėje prie pat sienos su Kaliningrado sritimi stūksantis tragiškos būklės pastatas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijai buvo grąžintas prieš ketvirtį amžiaus, tačiau parapija nebuvo atkurta. Pastatui gelbėti prieš pusantrų metų susibūrė visuomeninė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija. Pradėjus bažnyčios atnaujinimo darbus, aukštalipiai po stogo konstrukcijomis aptiko bažnyčios bokšto kryžių, kuris daugelį metų laikytas dingusiu. Galbūt tai gražus vilties ženklas prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos iniciatyvą galima paremti aukomis.

Vilniuje toliau netyla diskusijos dėl sostinės savivaldybės planuojamo Reformatų parko atnaujinimo. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija neeiliniame suvažiavime rugsėjo 15 d. šiuo klausimu paskelbė rezoliuciją. Joje be kita ko sakoma, kad „Sovietmečiu buvo išniekintos evangelikų reformatų kapinės, sakraliniai objektai, todėl toliau galima kalbėti tik apie skriaudos evangelikų reformatų bendruomenei atitaisymą, atkuriant buvusį reljefą.“ Draugija viliasi, kad, pakoregavus parko atnaujinimo projektą, darbai bus toliau vykdomi pagal savivaldybės numatytą grafiką, o centrinėje parko vietoje iškils paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams atminti.

Apie visa tai ir daugiau skaitykite Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos svetainėje http://reformacija.lt Joje taip pat rasite informacijos apie draugijos veiklą, skelbimų apie numatomus renginius. Draugija kviečia jos veikloje dalyvauti įvairių įsitikinimų žmones, kuriems brangus Reformacijos paveldas.

Komentaras skambėjo radijo stoties XFM laidoje „Redaktoriaus žodis“, 2018 10 22

Lietuvos pašto ženklas „Reformacijai – 500 metų“

Sausio 7 d., šeštadienį, apyvartoje pasirodė pirmieji 2017 m. laidos Lietuvos pašto ženklai. Itin džiugu, kad vienas iš jų skirtas Reformacijos 500 metų jubiliejui.

Dailininkės Indrės Ratkevičiūtės sukurtame pašto ženkle pavaizduotas Reformacijos ir protestantizmo pradininkas Martynas Liuteris (1483–1546) bei Vitenbergo pilies bažnyčios siluetas. Pašto ženklo „Reformacijai – 500 metų“ nominalas – 0,39 euro, jis išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Kartu su pašto ženklu pasirodė ir pirmosios dienos vokas. Pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, 2017 01 07 Vilniaus centriniame pašte buvo antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Beje, išleistasis Reformacijos jubiliejaus pašto ženklas 2017 m. pašto ženklų konkurse laimėjo antrą vietą. Pirmą vietą buvo laimėjęs dalininko ir dokumentinių filmų režisieriaus Domanto Vildžiūno (1963 07 28–2016 11 09) projektas. Anot „Lietuvos pašto“, kadangi pirmos vietos pašto ženklo autorius mirė, kol nebuvo autorinių teisių perėmėjo, nebuvo ir galimybės su kuo atlikti reikiamų procedūrų dėl šio konkretaus pašto ženklo išleidimo. Dėl šio autoriaus sukurtų darbų įamžinimo pašto ženkluose ateityje bus bendraujama su autoriaus teisių paveldėtojais.

Per metus „Lietuvos paštas“ išleidžia 25–27 pašto ženklus. Kad pašto ženklu būtų įamžintas Reformacijos 500 metų jubiliejus, dar 2016 m. vasarį į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“ oficialiai kreipėsi Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, prašymus Reformacijos jubiliejų įtraukti į leidybos planą siuntė privatūs asmenys, filatelistai.

LR Seimui 2017-uosius Lietuvoje paskelbus Reformacijos metais, buvo sudaryta oficiali Reformacijos metų minėjimo komisija, kurios siūlymu Reformacijos 500-osioms metinėms skirtas pašto ženklas buvo įtrauktas ir į LR Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. patvirtintą Reformacijos 500-ųjų metinių minėjimo planą (punktas Nr.22). Atsakingais punkto vykdytojais įvardytos LR Susisiekimo ministerija ir akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.

Gaila, kad atsakingų institucijų pritarimo nesulaukė siūlymas 2017 m. pašto ženklu pagerbti bene žymiausio XVIII a. Lietuvos architekto, liuterono Jono Kristupo Glaubico (Johann Christoph Glaubitz, 1700–1767), kurio mirties 250-ąsias metines minėsime kovo 30 d., atminimą.

 Kęstutis Pulokas

  „Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.1-2

 

Pašto ženklas ant pirmosios dienos voko su specialiu spaudu

Kęstutis Pulokas. Norėtųsi, kad Reformacijos diena būtų tarp atmintinų datų Lietuvoje

Kodėl svarbu valstybės mastu minėti Reformacijos metines? Savo mintimis dalijasi laikraščio „Lietuvos evangelikų kelias“ redaktorius,  Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys Kęstutis Pulokas.

PulokasArtėjantis Reformacijos 500 metų jubiliejus yra svarbus visai Europai, o plačiau pažiūrėjus – ir visame pasaulyje. Jis minimas įvairiose valstybėse, ne tik kur gyvena daug evangeliškąją krikščionybę išpažįstančių žmonių, bet apskritai tai suvokiama kaip kultūrinis, socialinis fenomenas – tai yra svarbi data.

Jeigu grįžtume prie Lietuvos – pažvelgę į istoriją, matysime: pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis giesmynas –  visa tai yra liuteronų – lietuviškosios raštijos darbininkų – pastangų vaisius.

Pirmoji lietuviška knyga parašyta Martyno Mažvydo, liuteronų kunigo. Visai neseniai minėjom K.Donelaičio  300 metines. K.Donelaitis, visai Lietuvai svarbus poetas, bet pirmiausia jis buvo liuteronų  kunigas. Skaityti toliau

Martynas Mažvydas grįžo į Vilnių

Šiemet prisimename kun. Martyno Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos „Catechizmusa prasty Szadei…“ (1547 m. Karaliaučiuje) autoriaus, 450-ąsias mirties metines. Sukakčiai artėjant, Kovo 11-osios išvakarėse Vilniaus ev. liuteronų parapijoje surengta tarptautinė mokslinė konferencija „M. Mažvydo giesmių reikšmė ir tautinis identitetas“. Skaityti toliau

Reformacijos draugijos jubiliejaus konferencija

2012 m. Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai sukako dvidešimt metų.

Jubiliejų draugija paminėjo moksline konferencija „Demokratija – Reformacija – Tauta – Valstybė“. Ji surengta Vilniaus universiteto Teatro salėje spalio 27 d., artėjant Reformacijos šventei. Skaityti toliau

Vilniuje paminėta ev. reformatų kunigo dr. E. Gerulio sukaktis

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija sekmadienį, 2012 m. balandžio 29 d., pakvietė prisiminti išeivijos evangelikų reformatų kunigą dr. Eugenijų Gerulį-Snarskį (1922 04 28 Alytuje – 2009 12 28 Naperville, Ilinojuje, JAV), kuriam šiemet būtų sukakę devyniasdešimt metų. Skaityti toliau

Nepamirškime savo praeities

Kęstutis Pulokas Jau apie dešimtį metų Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija kasmet surengia pažintinę išvyką „Kunigaikščių Radvilų keliais“.  Svarbiausias jos tikslas – iš arčiau pažinti Lietuvos Reformacijos istoriją ir jos paveldą. Kartu su Reformacijos draugija šią išvyką organizuoja Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga ir biržiečių klubas „Krivulė“. Drauge keliauja įvairaus amžiaus, profesijų, taip pat ir skirtingų konfesijų žmonės: ev. reformatai, ev. liuteronai, R. katalikai ir kt. Skaityti toliau

Lietuvos reformatai minėjo 450-ąsias pirmojo Sinodo metines

Rugsėjo 15-16 d. Biržuose minėta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Pirmojo Sinodo 450 metų sukaktis. Šia proga sušauktas neeilinis jubiliejinis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios-Unitas Lithuaniae sinodas bei surengta tarptautinė mokslinė konferencija. Šventėje dalyvavo itin gausus būrys skirtingų bažnyčių tikinčiųjų, dvasininkų bei valdžios atstovų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Skaityti toliau

Reformacijos draugijos jubiliejinė konferencija

Šiemet Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai sukako penkiolika metų. Draugija yra pasaulietinė, nekonfesinė, nepolitinė dorovinio ir kultūrinio tobulinimosi organizacija. Tarp kitų draugijos renginių itin išsiskiria kasmet visuomenei rengiami Reformacijos dienos minėjimai. Šiemet spalio 27 d. kuklus draugijos jubiliejus bei Reformacijos 490-osios metinės paminėti moksline konferencija „Reformacija – Pilietinė Visuomenė – Valstybė“. Gan simboliška, kad konferencija surengta Vilniaus universiteto Teatro salėje – būtent čia 1989-1990 m. meldėsi atsikūrusi Vilniaus ev. liuteronų parapija. Skaityti toliau