Žymų Archyvai: Mažoji Lietuva

Berlyne pristatytas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“

voruta.lt   

Šiais metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido „Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną“ vokiečių kalba – „Preußisch-Litauen. Ein Enzyklopädisches Handbuch“ . Leidinys parengtas keturių tomų apimties Mažosios Lietuvos enciklopedijos (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas [centras], 2000 – 2009) pagrindu.  2014 metais jis pasirodė anglų kalba, 2015 metais lietuvių kalba, o 2018 metais išleistas vokiškasis variantas.  Tekstus iš lietuvių į vokiečių kalbą vertė dr. Christiane Schiller vadovaujama vertėjų komanda – Felix Manczak, Silke Brohm, Jan Conrad, Dr. Robert Hammel, Anne Königs, Dr. Christina Nikolajew ir Matthias Wirth.

„Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ lapkričio 7 d. buvo pristatytas Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne. Renginyje dalyvavo leidinio vyriausiasis redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius, kalbos redaktorius prof. dr. Manfred Klein, vokiškosios versijos sudarytoja, vertėja dr. Christiane Schiller ir vertėja Silke Brohm.

„Tai buvo ilgas ir sunkus darbas. Gausią informaciją turėjome ne tik išversti, bet ir pritaikyti vokiečių skaitytojui. Taip pat įtraukėme ir naujų aktualių tekstų. Šis žinynas nėra identiškas angliškai ir lietuviškajai versijoms“, – kalbėjo vokiškojo leidinio redaktorė ir vertėja dr. Christiane Schiller.  Prof. dr. Manfred Klein pabrėžė, kad dauguma esančių mokslinių tyrimų nagrinėja Prūsų kultūros ir vokiečių kalbos įtaką regione, o ne atvirkščiai. Jo manymu, vokiečiai per mažai žino apie lietuvių kalbos ir kultūros įtaką šiame regione. Todėl „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ ir lietuviškoji perspektyva yra ypatingai svarbus indėlis į Prūsijos istorijos ir jos kultūrinio palikimo tyrinėjimus.

„Šiuo Žinynu iš esmės stengiamasi apie Mažąją Lietuvą  pasakyti tai, kas apie ją pasakyta keturtomėje enciklopedijoje – pateikti kuo išsamesnį bei ryškesnį jos istorijos bei materialinio ir dvasinio palikimo vaizdą, parodyti jos lietuviškųjų ainių dabartinę situaciją. Tačiau tai pasakoma kiek kitaip negu Mažosios Lietuvos enciklopedijoje. Nors nemaža Žinyne pateiktos empirinės medžiagos dalis yra perkelta iš Enciklopedijos, bet čia dominuoja ne ji. Pirmenybė suteikiama analitiniam pasakojimui apie Mažosios Lietuvos istorinę raidą, apie joje vykusius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius procesus. Tad pirmoji Žinyno dalis yra laikytina glausta originalia monografija apie Mažąją Lietuvą, konceptualiai apibūdinančią jos istorinį likimą. Šioje dalyje pateiktą apibendrintą vaizdą paryškina ir detalizuoja antrojoje ir trečiojoje dalyse pateiktoji empirinė medžiaga apie krašto vietoves bei  žymiausių su lietuvybe susijusių veikėjų biografijos, tarp jų – ir lietuviškajai kultūrai nusipelniusių vokiečių“, – taip savo pranešime leidinį pristatė vyriausiasis redaktorius Dr. Vaclovas Bagdonavičius.

Projektą dėl 2018-ųjų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais svarstys kitas Seimo komitetas

Seimas nepritarė pagrindinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadai atmesti Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Ievos Simonaitytės metais“ projektą (Nr. XIIP-3987). Už komiteto išvadą balsavo 17 Seimo narių, prieš – 28, susilaikė 27 parlamentarai. Nepritarus Seimo komiteto išvadai, nuspręsta pavesti projektą svarstyti kitam – Valstybės valdymo ir savivaldybių – komitetui. Skaitykite toliau

Dėl H.Zudermano ekspozicijos Macikuose nežinia išlieka

Saulius SODONIS, www.silaineskrastas.lt

Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, buvo surengta diskusija „Ar verta iškelti H. Zudermano memorialinio muziejaus eksponatus?“. Ji kilo po to, kai Šilutės rajono savivaldybės taryba paslapčiomis priėmė sprendimą, kuriuo Šilutės Hugo Šojaus muziejus nutraukia savo veiklą H.Zudermano gimtajame name Macikuose. Skaitykite toliau

„Rašytojų klube“ pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“

http://www.voruta.lt/rasytoju-klube-pristatyta-doc-dr-martyno-purvino-knyga-mazosios-lietuvos-panemuniais-ir-pamariais/

Antradienį, birželio 7 d., Vilniuje, VšĮ „Rašytojų klubas“, buvo pristatyta doc. dr. Martyno Purvino knyga „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“ (I knyga, Trakai: Voruta, 2015). Knygos sutiktuvėse dalyvavo lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros, Lietuvos žurnalistų draugijų nariai.

Skaitykite toliau

Klaipėdos krašto senųjų gyventojų registras, arba kaip išsaugoti ir puoselėti penktąjį Lietuvos regioną

Edmundas PAPLAUSKAS, Klaipėda, Vytautas Albertas GOCENTAS, Vilnius

Įvadinės pastabos

Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ įsikūrė 1989 m. gegužės 27 d. Klaipėdoje. Jos pavadinime pabrėžiami lietuvininko ir Mažosios Lietuvos vardai. Šio rašinio bendraautoriui Vytautui Albertui Gocentui teko būti liudininku, kaip šis bendrijos vardas buvo sudarytas. Anuomet kraštietė dailininkė Eva Erika Labutytė pasikvietė į bendrijos dokumentų rengimo būrelį, kuris susirinko Vilniaus universiteto doc. dr. Domo Kauno bute Vilniuje (Vinco Pietario g. 7).

Tuomet ir kilo reikalas naujai kraštiečių bendrijai pasivadinti. Visi sutiko, kad lietuvininkaiyra labai senas krašto gyventojų savivardis, bet liko nepanaudotas paties krašto pavadinimas Mažoji Lietuva. Tuomet jis ir pasiūlė juos abu panaudoti kartu junginyjeLietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Susirinkusiesiems pasiūlymas tiko. Kaip paskatinimą jam pavedė parengti ir bendrijos nuostatus bei programą. Bendrija kūrėsi prie Lietuvos kultūros fondo, kuriam vadovavo gamtininkas ir keliautojas prof. dr. Česlovas Kudaba. Turėta kitų draugijų tokių dokumentų pavyzdžių, tad parengti minėtus dokumentus nebuvo sudėtinga – jiems vienbalsiai pritarta ir steigiamajame bendrijos susiėjime.

Mazoji Lietuva bendrijos nariai

Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susirinkimo dalyviai (iš kairės): dailininkas, Klaipėdos universiteto doc. Linas Jankus, kraštietė Eva Milda Jankutė-Gerola ir kraštietis bei istorikas Dainius Elertas. Pjaulai, 2008 m. rugpjūtis. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Skaitykite toliau

Vakaras „Pasirinkęs lituanistiką: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų“

Vilniaus Mokytojų namų svetainėje kovo 3 d. 18 val. vyks vakaras skirtas Gotfrydui Ostermejeriui. Ryški XVIII amžiaus II pusės Mažosios Lietuvos figūra: lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, raštijos kūrėjas, kalbininkas. Literatūrologams jis žinomas kaip giesmių kūrėjas, giesmyno sudarytojas ir istoriografas, kultūros istorikams – kaip ikikrikščioniškosios Prūsijos tautų ir jų religijų tyrėjas, kalbos istorikams – kaip gramatikos autorius. Nors gimė ne Mažojoje Lietuvoje, bet savo tyrimus skyrė mokslo sričiai, kuri dabar įvardijama kaip lituanistika plačiąja prasme.

Pranešėjai:

Liucija Citavičiūtė (lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

„XVIII amžiaus literatūros ir kultūros istorikas Gotfrydas Ostermejeris“

Ona Aleknavičienė (lietuvių kalbos institutas)

„Lietuvių kalba istoriniuose ir kalbiniuose Gotfrydo Ostermejerio veikaluose“

Dalyvauja VMN žemaičių folkoro ansamblis „Tyklė“, vad. Vitalija Brazaitienė.

Skambės Klaipėdos krašto dainos.

Vilniaus mokytojų namai 

Kelionė Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Laiko mašiną atsukus…

2015-ųjų metų pabaigoje pasirodė Lietuvos istorijos ir etnografijos mylėtojų laukta Martyno Purvino I knyga iš serijos „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Tai puikaus dizaino ir geros poligrafinės kultūros leidinys su iliustracijomis (gyvenviečių aprašymo santr. vokiečių ir rusų kalbomis, 344 p., tiražas 1500 egz.), skirtas buv. Ragainės apskrities senųjų gyvenviečių prie Nemuno istorijai, kurį išleido VšĮ „Vorutos“ fondas Trakuose.

Darbštusis Valstybinės Jono Basanavičiaus ir kitų premijos laureatas, Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, senųjų kaimų, liaudies architektūros žinovas, kraštovaizdžio ir urbanistikos vertintojas, pedagogas, publicistas ir enciklopedininkas, doc. dr. Martynas Purvinas nuo 1980 m. tyrė Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, surinko gausią istoriografinę medžiagą ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje. Šio krašto tema jau išspausdinta ne viena jo monografija, knyga ar žinynas.

Purvino knyga

Skaitykite toliau

Kultūrinis Rytprūsių kraštovaizdis – iš įvairių perspektyvų žvelgiant

Astrida Petraitytė

Vokiškosios Academia Baltica 2015 m. programoje, suprantama, pasižymėjau seminarą “Rytprūsiai -kultūrinio kraštovaizdžio atmintis”, numatytą balandžio 24 – 26 d.d. Šis mane itin dominantis (jau mitinis) regionas ne kasmet sulaukia organizatorių dėmesio, nors Lietuva tarp kitų Baltijos valstybių vis būna renginiuose pristatoma.  Academia Baltica, jau prisijungusi prie Sankelmarko akademijos (kurios patalpose ir anksčiau vykdavo seminarai), dar vis svečių teisėmis, padengdama kelionės išlaidas, pakviečia keletą pristatomų valstybių dalyvių; tik  patys vokiečiai klausytojai turi pilnai susimokėti už suteikiamą komfortą – nakvynę jaukiuose kambariukuose,  gausius vaišėmis stalus… Skaitykite toliau

Išleistas „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas” anglų kalba

Vytautas Žeimantas

Mazoji_Lietuva_enciklopedija_angluMokslo ir enciklopedijų leidybos centras kartu su Šiaurės Amerikoje veikiančiu Mažosios Lietuvos fondu išleido “Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną” anglų kalba – Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor. Knyga skirta Mažajai Lietuvai, gražiais pasiekimais ir skaudžiais netekimais paženklintam kraštui, kurį šiandien dalijasi net trys valstybės. Šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis, Nemuno dešinysis krantas – Lietuvoje, iš centrinės dalies atsirado politinis naujadaras – Rusijos Kaliningrado sritis, pietinę valdo Lenkija. Skaitykite toliau