Buvo Lietuva laisva.
Kunigaikščiai valdė ją.
Ji išaugo, išbujojo,
Kai valdyti josios stojo
Didis vyras, kurs vadinos
Kunigaikštis Gediminas,-
Garbanotas ir taurus,
Tartum uosis, stamantrus.
Gediminas!… Vardas jojo
Tūkstantį kardų atstojo.
Priešai ir pikti kaimynai
Žino ranką Gedimino, –
Kad kaip griausmas ji smagi, –
Kad jam Lietuva brangi!
Te per amžius mus gaivina
Miestas mūsų Gedimino!
Te per amžius jo šviesa
Šviesis Lietuva visa!
Te lietuviui Vilnius bus
Meilės džiaugsmas ir dangus!

Šiais Balio Sruogos poemos „Giesmė apie Gediminą“ (1938 m.) posmais vasario 6 dienos renginį Vilniaus Rotušėje – muzikinį literatūrinį pastišą „Reveransas Lietuvos Renesansui“ – atidarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Gausiai susirinkusiems dalyviams trumpai pristatęs jau 30 metų veikiančią Draugiją, D. Balčiauskas akcentavo vieną svarbiausių mūsų kultūros raidos paralelių – Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos procesus, kurie yra neatskiriamai susiję: „Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija jau keletą metų siekia įgyvendinti kilnų sumanymą, Vilniuje, Reformatų sode, pastatyti paminklą Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Tokios atminties vietos sukūrimas sostinėje, kurioje savo idėjas pradėjo skelbti Abraomas Kulvietis, pirmąsias evangeliškas pamaldas ėmė organizuoti Mikalojus Radvilas Juodasis, Lietuvos Reformatų bažnyčią brandino Andrius Volanas, yra teisingas ir prasmingas“.

Įspūdingą muzikinę dalį atliko mecosopranas Raimonda Janutėnaitė, bosas/baritonas Nerijus Masevičius ir gitaros virtuozas Arūnas Kelpša. Skambėjo renesanso epochos ispanų, italų, vokiečių kompozitorių opusai balsui, liutniai ir gitarai, kuriuos keitė LDK valdovų, raštininkų ir lietuviškos raštijos pradininkų tekstai skaitomi aktorės Virginijos Kochanskytės. Scenarijus ir režisūra – V. Kochanskytės ir R. Janutėnaitės.

Reformacija ir lietuvių raštijos suklestėjimas

Po muzikinės dalies kalbėjusi Draugijos valdybos narė, Vilniaus universiteto profesorė, habil.dr. Dainora Pociūtė, visų pirma, pabrėžė, kad  istorikai pripažįsta, jog Vilnius ir Lietuva XVI  a. antrojoje pusėje išgyveno savo Aukso amžių. Tiesa, Vilniuje, didžiausiame to meto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste, metropolyje, kuriame plėtojosi ne tik kasdienis įvairių visuomenės sluoksnių gyvenimas, bet ir brendo aukštoji kultūra, profesionaliosios muzikos galima buvo išgirsti tik vienoje vietoje – Valdovų rūmuose. Mokslininkė iš istorinės perspektyvos komentavo du svarbiausius XVI a. antrosios pusės reiškinius – Reformaciją ir lietuvių raštijos suklestėjimą, kurie numatomi įamžinti statomu paminklu, ir tai, kodėl abu kartu šie du procesai sudaro vientisą reiškinį. Tai yra Renesanso epochos du svarbūs saitai, liudijantys Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės brandą. Reformacija ir lietuviškos knygos gimimas yra tiesiogiai susiję: Reformacija pagimdė lietuvių raštiją, o pastaroji toliau puoselėjo ir brandino reformacinius procesus ir krikščioniškąją savimonę. Reformacija ir raštijos tautine kalba susiformavimas tik nedaugelyje kitų Europos kraštų, pavyzdžiui Suomijoje, yra taip glaudžiai persipynę. Idėja įsteigti Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų atminties vietą Lietuvos sostinėje yra teisinga ir pagrįsta, nes su Vilniumi susijusios kultūrinės Reformacijos ištakos.

D. Pociūtė akcentavo, kad šiandien iš istorinės perspektyvos Reformaciją turime suvokti ne kaip bažnyčios suskaldymą, o kaip krikščionybės sužydėjimą, įvairių jos aspektų brandą. Iki Reformacijos Lietuvos krikščionybė buvo kultūriškai netvari, dar menkai palietusi žmonių širdis, mažai tesirūpinusi visuomenės švietimu. Reformacija paskatino krikščioniškos savimonės intensyvumą, krikščionybės ir tautinės savimonės sampynas, kūrė kasdienio gyvenimo normas, kurios šiandieną mums yra savaime suprantamos ir natūralios. Reformacija ugdė skaitantį žmogų, žmogų, namuose turintį knygą,  skelbė mokymą apie tai, jog dvasinė išmintis ateina per Dievo žodį, per  Bibliją, kurią reikia kiekvienam skaityti ir pažinti. Martynas Mažvydas mokė, kad žodis yra didelė galia, galinti žmogui atverti išganymą.

Mokslininkė prisiminė ir muzikinėje vakaro dalyje cituotą Mikalojų Radvilą Juodąjį, kuris, nors ir gavęs tik namų, o ne universitetinį išsilavinimą, buvo pirmasis iš Lietuvos didikų ir politikų supratęs, kad krikščionybė gali tapti svarbia jėga edukuojant visuomenę ir kuriant valstybę. M. Radvilos Juodojo pasiryžimas atsiriboti nuo Romos bažnyčios hierarchijos ir eiti nepriklausomu keliu, skelbti žodį ne iš pragaišties, bet iš „Teisybės katedros“, liudijo, jog jis buvo modernus politinis lyderis, nebijojęs naujovių ir valstybės reformų. Šiam didikui remiant buvo sukurta neprikausoma Lietuvos evangelikų bažnyčia, 1557 m. Vilniuje susirinkusi į pirmąjį savo Sinodą.

D.Pociūtė nurodė, jog Lietuvos Reformacijos istorijoje buvo visa eilė svarbių asmenybių, lėmusių kultūrines ir socialines inovacijas. Tačiau Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugija atrinko dešimt ryškiausių XVI a. antrosios pusės asmenybių, atstovaujančių abu kraštus, kuriuose plėtojosi lietuviškoji Reformacijos raida: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Prūsijoje (Mažojoje Lietvoje). Tad šaltojoje XVI a. antrojosios pusės Šiaurės Europoje, kurią buvo ištikęs „mažasis ledynmetis“, Reformacijos dėka sužydėjo Renesanso kultūra, tarp kurios gražiausių žiedų buvo ir tautinių kultūrų suklestėjimas bei pirmosios lietuviškos knygos.

Tie dešimt asmenybių, kurias pagerbs statomas Vilniuje paminklas, tai: Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Mikalojus Radvila Juodasis, Mikalojus Radvila Rudasis, Baltramiejus Vilentas, Andrius Volanas, Jonas Bretkūnas, Merkelis Petkevičius, Jokūbas Morkūnas.

LRIKD vicepirmininkė, Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė Ina Dagytė-Mituzienė pasidžiaugė, kad paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams konkursas buvo organizuotas drauge su Lietuvos Dailininkų sąjunga (LDS), kuri, konkursui pasibaigus, tapo trišalės Paminklo statymo sutarties partnere. LDS pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė pristatė paminklo autorius, prieš penketą metų laimėjusius konkursą: skulptorę prof. Daliutę Oną Matulaitę ir architektą prof. Jūrą Balkevičių. Jubiliejų pažymėjusiai skulptorei palinkėta sveikatos, o darbą su ekrane besikeičiančiais būsimo Paminklo vaizdais pristatė architektas J. Balkevičius.

Menotyrininkė doc. Ramutė Rachlevičiūtė drauge su renginio turinio kuratore atrinko aukcionui tinkamą darbą, glaudžiai besisiejantį su Renesanso epocha – skulptoriaus Daumanto Kučo mažosios plastikos kūrinį „Žygimantas ir Barbora“. R.Rachlevičiūtė drauge su skulptore Aušra Jasiukevičiūte pravedė ir kūrinio aukcioną. Kūrinį įsigijo vienas iš „Autobrava motors“ įmonės direktorių Jonas Račkauskas už 1700 EUR (skulptoriui atiteko 1000 EUR autorinis honoraras).

Vakaro vedančioji dr. I.Dagytė-Mituzienė padėkojo Paminklą parėmusiai (per LRIKD laimėtą projektų konkursą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Sauliaus Karoso fondui, taip pat visiems Paminklo rėmėjams. Įteiktos kelios (atsitiktine tvarka parinktos) padėkos labiausiai prisidėjusiems rėmėjams –  Aurelijai Rusteikienei, Eglei Šleinotienei, Vilgelminai Podlipskienei, Juozui Mituzui, Evaldai Jakaitienei.

Renginį filmuota medžiaga įamžino nuoširdus LRIKD draugas ir rėmėjas – Lietuvos lenkų politikas ir visuomenės veikėjas, teisininkas Ryšard Maceikianec. Filmuota medžiaga – You tube kanale.

Renginio partneris: Vilniaus Rotušė

Renginio pagalbininkai: Danguolė Juršienė, Alė, Klovaitė, Irena Ivaškienė, Ingrida ir Vidunas Ramšos, Viktorija Liauškaitė, Aurelija Arlauskienė. Organizuojant renginį talkino A. Kulviečio klasikinės gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai Barbora, Radvilė, Marijus, Kamilė, Saulė, Roberta, lydimi mokytojos Liudmilos Leonavičienės ir M.Mažvydo progimnazijos mokiniai Gabrielė, Tėja, Viltė, Samanta, Roland, Gaja, Luka Liucija drauge su mokytojomis Vilma Junevičiene ir Svetlana Politova. Taip pat nuoširdžiai talkino Salotų baro „Mano Guru“ darbuotojai Ramūnas Jurgelaitis ir Viačeslav Grigorjev.

Nuo 2022 m. gruodžio 1 – renginio „Reveransas Lietuvos Renesansui“ organizavimo Vilniaus Rotušėje pradžios – iki 2023 vasario 20 d. į Paminklo statymui skirtą sąskaitą įplaukė, o taip pat buvo surinkta grynais renginio metu, atskaičius renginio organizavimo išlaidas menininkams ir skulptoriui – 6431 EUR. Nuoširdžiai dėkojame renginio dalyviams, rėmėjams ir pagalbininkams!

Vasario 6 renginiu Vilniaus Rotušėje Paminklo statymo parėmimo procesas nesibaigia – reikalingas tęstinumas, susitelkimas ir lėšos. Kiekvienas darbas sėkmingai baigiamas tada, kai vykdomas apgalvotai, nuosekliai, kompetentingai. To ir palinkėkim Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai – Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams iniciatorei, statytojai, taip pat visiems geros valios žmonėms, primindami vienas kitam sąskaitą, į kurią galima pervesti aukas Paminklui (www.reformacija.lt, rubrika Paminklas).

Džiaugiamės, kad paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams kyla kaip tik sostinėje, kuri šiemet švenčia Vilniaus vardo paminėjimo 700-šimtąjį jubiliejų. Prisidėkime visi šia prasminga dovana miestui!

Pagal renginio dalyvių atsiliepimus ir tekstus parengė Eglė Ragelienė, draugijos narė, tinklapio redaktorė