Žymų Archyvai: Mikalojus Radvila Juodasis

Biržų Radvilos- parodoje Baltarusijos sostinėje

Edita LANSBERGIENĖ

Vasario 11 d. Minske, Nacionaliniame Baltarusijos Respublikos istorijos muziejuje, atidaryta paroda „Radvilos. Didinga kunigaikščių epocha“. Tai 2015 m. liepos 31 d. Biržuose startavusios tarptautinės parodos, skirtos Mikalojui Radvilai Rudajam ir Mikalojui Radvilai Juodajam, tęsinys Baltarusijoje. Skaitykite toliau

Dainora Pociūtė. „Padorios lūpos, begėdės sielos“: Mikalojus Radvila Juodasis ir Katalikų bažnyčios kritika

http://literaturairmenas.lt/2015-11-06-nr-3542/2846-publicistika/4478-dainora-pociute-padorios-lupos-begedes-sielos-mikalojus-radvila-juodasis-ir-kataliku-baznycios-kritika

Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), kurio 500 metų jubiliejų šiemet minime, pirmasis Lietuvos didikas, taip aštriai ėmęsis Romos katalikų bažnyčios kritikos, kad tapo pirmuoju ir žymiausiu Lietuvos autoriumi, įtrauktu į Visuotinį uždraustųjų knygų sąrašą (Index librorum prohibitorum). Ir šiandien jo kritika skamba nuožmiai ir žeidžia daugelio Lietuvos katalikiškąją tradiciją gerbiančių ir puoselėjančių žmonių sąmonę. Gal dėl to ir Lietuvos istorijoje, be teiginių, jog tai žymiausias, galingiausias, įtakingiausias XVI a. LDK didikas, turime nedaug atidžiau jo religines nuostatas tyrinėjančių darbų. Vis dėlto šiandienos Vakarų Bažnyčios ir religinės minties istoriografija yra vertinga ir įdomi ne dėl savo angažuotumo, bet dėl pastangų atverti religinės sąmonės eigos bei pokyčių ištakas ir aktualizuoti gyvos religinės minties vaidmenį ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje. Skaitykite toliau

Mokslininkės apie Radvilas: mūsų kultūroje jie dažnai vaizduojami kaip savanaudžiai

http://www.alfa.lt/straipsnis/49935193/mokslininkes-apie-radvilas-musu-kulturoje-jie-daznai-vaizduojami-kaip-savanaudziai

„Radvila Juodasis gyvenimo pabaigoje nebeturėjo ryškios įtakos, labai daug turtų buvo paaukojęs ir praradęs dėl savo vizijų įgyvendinimo. Jis dėl to nė kiek nesigailėjo. Reikia pabrėžti, kad šitiems žmonėms buvo labai svarbios idėjos, idealizmas, bet ne šių dienų prasme, o kaip tam tikrų konceptų įgyvendinimas. To įgyvendinimo priemonės, aišku, buvo susijusios su galia, turtais ir politine jėga“, – per disputą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo sargyboje“ kalbėjo šalies mokslininkės. Taip sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje paminėtas 500-asis Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo jubiliejus ir Reformacijos diena. Skaitykite toliau

REFORMACIJOS dienos ir Jubiliejinis kunigaikščių RADVILŲ minėjimo vakaras

Viktorija Liauškaitė

Lapkričio 3 dieną Mokslų akademijoje įvyko disputas – „LDK savarankiškumo sargyboje,“ kurio dalyvės doc. Ingė Lukšaitė, prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė ir prof. Raimonda Ragauskienė.
Minėjimo vakarą pradėjo jungtinio Giesmės ir Pagirių dainorių choro atliekamos giesmės, vadovė ir dirigentė Janina Pamarnackienė.

Šiemet minimos Mikalojaus Radvilos Juodojo 5oo – osios  gimimo metinės. Taip pat prisimintas ir Mikalojus Radvila Rudasis. „Gerbiami istorijos mylėtojai, džiugu, jog taip gausiai šį vakarą susirinkote ir esate neabejingi mūsų tautos didžiavyriams – Radviloms, “ – vakarą sveikinimo žodžiu atidarė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Trumpą sveikinimo žodį tarė Mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas.

Prof. Raimonda Ragauskienė pradėjusi disputą, tarė, jog pusbroliai Radvilos Juodasis ir Rudasis norėtų, jog apie juos būtų šnekama. „Tačiau jie buvo labai giliai persismelkę patriarchiškumo dvasia ir nesuprastų, ką kalba apie juos trys moterys. Atsakyčiau trumpai – tokie dabar laikai, “ – šmaikštavo prof. R. Ragauskienė. Ji taip pat trumpai pristatė Radvilą Rudąjį, nes yra jo asmenybės tyrinėtoja.

Pratęsusi disputą prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, kurios manymu, pusbroliai Radvilos buvę labai skirtingi charakteriais, visuomenine veikla. „Radvila Juodasis buvo spalvingesnė Europinio mąsto figūra. Jis pirmasis ir vienintelis lietuvis įtrauktas į draudžiamųjų knygų autorių sąrašą aktyvios kontrreformacijos metu. Taip pat jis diskutavo, susirašinėjo su Vakarų Europos lyderiais J. Kalvinu, H. Bulingeriu ir kitais, “ – teigė prof. D. Pociūtė-Abukevičienė.

Doc. Ingė Lukšaitė pasidžiaugė anksčiau kalbėjusiomis profesorėmis, jų įžvalgomis. „Kaip ir buvo minėta, jog Radvila Juodasis buvo įtakingesnis, už savo pusbrolį Rudąjį, tačiau pastarasis kaip reta sugebėjo atsirinkti ir telkti aplink save žmones. Labai įdomus yra Radvilų Juodojo ir Rudojo tarpusavio susirašinėjimas. Tikiu, jog tai kada nors bus išleista,“ –dalijosi mintimis doc. Ingė Lukšaitė.

Dar ilgai netilo kalbos ir klausimai iš gausiai susirinkusių disputo autorėms. Tikime, jog tokie renginiai skatina domėjimąsi Lietuvos istorija.

IMG_0783

IMG_0785

IMG_0782

IMG_0781

Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės – apie ką lituanistai ir istorikai šnekėjosi su XVI amžiaus protėviais

Lituanistų ir istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien” Burbiškio dvare (Radviliškio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvių pranešimais.

Parengė Rūta SUCHODOLSKYTĖ, Trakai

(I.)

Pastatas, kuriame vyko forumas – buvusios arklidės

Gegužės 15 – 16 dienomis Radviliškio rajone, Burbiškių dvare, dar nenužydėjus tulpėms, įvyko lituanistų bei istorikų forumas „Lietuvą kūrusios ir tebekuriančios asmenybės, XIV a. Lietuvos politikai ir rašytojai: jų kūryba ir idėjos šiandien”. Forumo pranešėjai atspirties tašku pasirinko XVI a. ir aptarė to meto iškilias asmenybes, ypatingas dėmesys skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Pirmąją paskaitą apie XVI a. II pusės Lietuvos modernizatorius skaitė forumo programos sudarytoja habil dr. Ingė Lukšaitė, vėliau išgirdome dr. Dariaus Kuolio paskaitą „Kad galėtume šnekučiuotis su protėviais”. Skaitykite toliau

Ar žinote: Vingio botanikos sode – ir Lietuvos Reformacijos šaknys…

Gegužės 15 d. reformatės senjorės išsiruošė į tulpių žydėjimą, ne, ne į jomis garsėjantį Burbiškio dvarą, kuris sutraukia daug lietuvių, o į Vingio parko vakarinėje dalyje beveik prieš šimtą metų įkurtą Botanikos sodą. Skaitykite toliau

Paroda, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui

http://www.mab.lt/lt/naujienos/1398

Radvilu-herbas2015 m. vasario 5 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda Meilės Tėvynei vestas: Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), skirta garsaus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo Mikalojaus Radvilos Juodojo 500 metų jubiliejui paminėti. Renginyje dalyvavo istorikas doc. dr. Deimantas Karvelis, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, viena iš parodos rengėjų – LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografė Violeta Radvilienė. Parodos atidarymo metu monetą, skirtą Mikalojui Radvilai Juodajam, pristatė Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius, Pinigų kūrimo komisijos pirmininkas Alis Jaramaitis.  Skaitykite toliau

Iškilus šalies didikas Mikalojus Radvila Juodasis pagerbtas pašto ženklu

http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/ivairybes/iskilus-salies-didikas-mikalojus-radvila-juodasis-pagerbtas-pasto-zenklu-1311860/

iskilus-salies-didikas-mikalojus-radvila-juodasis-pagerbtas-pasto-zenklu

Šiemet minint Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didiko Mikalojaus Radvilo Juodojo gimimo 500-ąsias metines Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys ateinantį šeštadienį, vasario 7 dieną.

Dailininko Domanto Vildžiūno sukurtame pašto ženkle vaizduojamas didiko portretas, o fone – istorinis LDK žemėlapis. 45 euro centų vertės pašto ženklas bus išleistas 200 tūkst. tiražu.

Kartu su pašto ženklu bus išleistas ir pirmosios dienos vokas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujuoju pašto ženklu, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

M. Radvila Juodasis (1515-1565) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, reformacijos veikėjas. Tai vienas labiausiai apsišvietusių Lietuvos žmonių, gynęs LDK integralumą ir politinį savarankiškumą. M. Radvila Juodasis susirašinėjo su Jonu Kalvinu, globojo arijonus, 1555 m. įkūrė Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčią Unitas Lithuaniae, Breste įsteigė protestantiškų raštų spaustuvę. Nuo 1551 m. iki pat mirties M. Radvila Juodasis buvo Vilniaus vaivada.

 

Moneta, skirta Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms

http://www.lb.lt/monetu_isleidimo_planai

http://www.lb.lt/mikalojui_radvilai_juodajam_skirta_moneta_bus_pristatyta_jo_500-uju_gimimo_metiniu_diena

moneta Radvilain494_radvila_j_av100

Monetos dailininkas R. J. Belevičius

Nominalas – 20 eurų
Metalas: sidabras (Ag 925)
Skersmuo – 38,61 mm
Masė – 28,28 g
Monetos paviršiaus kokybė proof
Išleidimo laikas – 2015 m. vasario 4 d.
Tiražas – 3 000 vnt.

Vasario 4 d., trečiadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms.

Tą pačią dieną 11 val. monetos pristatymas rengiamas Radvilų rūmų muziejaus Portretų salėje (Vilniaus g. 24, Vilniuje). Kviečiami apsilankyti visi, besidomintys kolekcinėmis monetomis ir Lietuvos istorija.

Mikalojus Radvila Juodasis, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikštis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didysis maršalka, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, gimęs 1515 m. vasario 4 d., buvo neeilinių gabumų ir išskirtinio ryškumo politinė figūra XVI a.

Monetas nukaldino UAB Lietuvos monetų kalykla 3 tūkst. vnt. tiražu. Monetų nuo jų išleidimo dienos bus galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25).

Kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euras, turi teisę kaldinti kolekcines eurų monetas, savo nuožiūra pasirinkdama nominalą, metalą ir kitas ypatybes. Šios monetos turi reikšmingai skirtis nuo apyvartinių monetų bent dviem iš šių trijų požymių: spalva, skersmeniu ar svoriu. Tokios monetos yra mokėjimo priemonė tik jas išleidusioje šalyje, skirtingai nei apyvartinės ir proginės eurų monetos, galiojančios visoje euro zonoje.