Žymos archyvas: Reformacija

Kviečiame į susitikimą su kraštovaizdžio architektais ir paminklo „Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui“ autoriais

Šį antradienį, t.y. rugpjūčio 7 d., Vilniaus ev. reformatų bažnyčioje (Pylimo g. 18) 16.00 val. susitikimas su kraštovaizdžio architektais ir paminklo „Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui“ autoriais. Pradžioje skaidrės/pristatymas bažnyčioje, po pasidairymas pačiame parke. Puiki proga sužinot kas ir kaip planuojama bei užduoti rūpimus klausimus.

Siūloma pažymėti Reformacijos dieną

BNS

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas siūlo į atmintinų dienų sąrašą įtraukti Reformacijos dieną.

Siūloma ją minėti spalio 31-ąją, numato Seime registruota Atmintinų dienų įstatymo pataisa. Projektu parlamentaras sako norintis atkreipti visuomenės dėmesį į reformaciją ir jos įtaką Lietuvos kultūros, švietimo ir mokslo raidai.

Spalio 31-oji pasirinkta, nes tą dieną 1517 metais Martinas Liuteris paskelbė garsiąsias 95 tezes, laikomas religinio, kultūrinio, socialinio ir politinio reformacijos sąjūdžio pradžia.

Reformacijos dieną spalio 31-ąją mini daugelis evangelikų bažnyčių, ji taip pat plačiai minima įvairių valstybių mokslo ir švietimo institucijų, visuomeninių organizacijų, nurodoma pataisos aiškinamajame rašte.

Pažymima, kad Lietuvoje reformacija skatino gimtosios kalbos vartojimą, raštijos lietuvių kalba kūrimą ir leidybą, švietimo sistemos plėtojimą, tautos savimonės formavimąsi. Tarp garsiausių lietuviškųjų reformatorių – pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo“ autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis, švietėjas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Abraomas Kulvietis.

 

Skelbiami paminklo Vilniuje, Reformatų parke, idėjų konkurso rezultatai

ref.lt 

Projektų pristatymas vyks lapkričio 29 d., 17 val., LDS būstinėje
Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS), bendradarbiaudama su LR Kultūros ministerija bei Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, 2017 m. organizavo atvirą skulptūrinių – architektūrinių idėjų Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimo įamžinimui Vilniuje, Reformatų parke, konkursą.

Konkurso tikslas – sukurti paminklą Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams įamžinti Vilniuje, Pylimo g. esančiame Reformatų parke. Kuriant paminklą, turinio požiūriu buvo svarbu giliai aktualizuoti Reformacijos esmę, atskleisti ją per istoriją, dabartį ir ateitį jungiančius komunikacinius kodus; šiuolaikinėmis priemonėmis išreikšti Reformacijos gyvybingumą per Reformacijos asmenybių atliktų darbų raišką.

Vertinant buvo orientuojamasi į stiprią energetiką skleidžiantį kūrinį, kuris įkvėptų ne tik pagarbą praeičiai, bet ir skatintų norą imtis Reformacijos idėjas atitinkančių ir išliekamąją vertę turinčių naujų darbų savo valstybėje. Paminklas turi reflektuoti reformatų akcentuotas vertybes (pagarba pirminiams tikėjimo šaltiniams, gimtosios kalbos vartojimas, moderni valstybės kultūros ir socialinė politika; visuomenės skatinimas branginti toleranciją (kaip pakantumą kitaip mąstančiam), ugdyti švietimą (mokyklų steigimas, lietuviško spausdinto žodžio plitimas), puoselėti demokratiją).

Konkurso sąlygos skelbtos www.vilnius.lt, www.reformacija.lt ir www.ldsajunga.lt internetinėse svetainėse.

Konkursui pateikti projektai, kartu su pateikta dokumentacija atitinkantys konkurso sąlygas, buvo vertinami konkurso žiuri komisijos (toliau – Žiuri).

Konkurso Žiuri sudarė:
1. Donatas Balčiauskas, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas;
2. Ingė Lukšaitė, doc. habil. dr.;
3. Dainora Pociūtė, prof. habil. dr.;
4. Almantas Samalavičius, prof. habil. dr.;
5. Ina Dagytė – Mituzienė, doc. dr.;
6. Evaldas Purlys, doc.;
7. Tomas Šernas, kun.;
8. Giedrė Jankevičiūtė, dailėtyrininkė, prof. habil. dr., Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė (dalyvavo I-ame posėdyje, dėl sveikatos problemų II-ame posėdyje nedalyvavo, nuomonę-rekomendaciją pateikė el. paštu (ją pakeitė – skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas Kęstutis Musteikis);
9. Algirdas Bosas, skulptorius, LDS „Auksinio ženkliuko“ laureatas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas;
10. Mindaugas Šnipas, skulptorius, doc.;
11. Valdas Bubelevičius, skulptorius, doc.;
12. Gediminas Akstinas, skulptorius, tarpdisciplininio meno atstovas;
13. Ričardas Krištapavičius, architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Žiuri pirmininku išrinktas prof. habil. dr. A. Samalavičius (tel. nr. +370 616 95138).

Pagrindiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis Žiuri vertino pateiktus projektus: skulptūros idėjinių-plastinių sprendinių meninė kokybė, meninės idėjos originalumas bei skulptūros ir architektūros sprendinių ansambliškumas ir dermė su istorine aplinka.

Pirmojo Žiuri posėdžio metu konkurso dalyviai turėjo galimybę pristatyti savo projektus, atsakė į Žiuri narių užduotus klausimus.

Žiuri vertino šiuos projektus:
projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė);
projektas „Tėviškės sodai“ (VŠĮ „Menų aikštė“, Vladimiras Kančiauskas);
projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
projektas „Vartai“ / devizas: 194820 (UAB „Klaipėdos projektas“, Adomas Skiezgėlas);
projektas „Soli Dei Gloria“ (Raimondas Krukonis);
projektas „Duona kasdienė“ / devizas: 500963 (Rytas Jonas Belevičius);
projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius).

Kiekvienas Žiuri narys kiekvieną projektą vertino, nuo 0 iki 65 balų skiriant už projekto meninę kokybę ir nuo 0 iki 35 skiriant už projekto kontekstualumą. Maksimalus kiekvieno Žiuri nario kiekvienam projektui galimas skirti balų skaičius – 100.

Daugiausiai Žiuri balsų surinko šie projektai:

  • I-oji vieta. projektas „Stelos“ / devizas: 292493 (UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius);
  • II-oji vieta. projektas „Varpinė / Knygų lentyna“ / devizas: 099999 (Šarūnas Arbačiauskas);
  • III-oji vieta. projektas „Vartai“ (Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė).

Pagal konkurso nuostatas I-osios vietos laimėtojui Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija skiria 3000 EUR premiją, II-osios vietos laimėtojui – 2000 EUR premiją, III-osios – 1000 EUR premiją.

Visuomenė su Konkurso skulptūrinėmis – architektūrinėmis idėjomis gali susipažinti iki gruodžio 1 d. LDS būstinėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje. Projektų vaizdinė informacija taip pat skelbiama LDS Facebook paskyroje – čia.

Dalyvių, organizatorių ir Žiuri narių susitikimas su žiniasklaida ir visuomene vyks 2017.11.29 – 17 val. LDS būstinės salėje, adresu Vokiečių g. 4/2, Vilniuje.

 

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems konkurse ir sveikiname laimėtojus!

LDS būstinės parodų salė, Vokiečių g. 4/2, Vilnius

2017 11 27 – 2017 12 01
I vieta „STELOS“  UAB „Žybartuva“, Dalia Matulaitė, Juras Balkevičius
II vieta „KNYGŲ LENTYNA arba VARPINĖ“ Šarūnas Arbačiauskas
III vieta „VARTAI“ Asta Vasiliauskaitė, Judita Olšauskienė

Tarptautinė mokslinė konferencija „Reformacija Lietuvoje ir jos poveikis kultūros atsinaujinimui“

2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis, 8.30–18.00 val.
Valdovų rūmų Didžioji renesansinė menė

Astridos Petraitytės nuotrauka

Kvietimas programa

Registruotis

Konferencija skirta daugelyje Europos šalių minimam 500 metų Reformacijos jubiliejui. Reformacija – Vakarų kultūros reiškinys, padaręs didžiulę įtaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės ir kultūros raidai. Konferencijos tikslai: supažindinti plačiąją Lietuvos visuomenę su naujausiais Reformacijos tyrinėjimais istorijos, teologijos ir literatūros srityse, paskatinti konstruktyvų akademinį disputą, siekiant įvertinti Reformacijos ir protestantizmo palikimą, pamokas bei vertybes kaip vieną iš visuomenės atsinaujinimo diskursų.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija. Registruotis galite čia.

Pasirodė Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“

Išėjo iš spaudos Reformacijos 500  metų jubiliejui skirtas leidinys „Disputai: idėjos, vizijos“. Jame publikuojami Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos iniciatyva 2013-2015 surengti disputai, kuriuose diskutavo iškilūs Lietuvos mokslininkai  – Ingė Lukšaitė, Deimantas Karvelis, Darius Kuolys,  Dainora Pociūtė, Raimonda Ragauskienė. Taip sudaromos galimybės ne tik naujoje šviesoje įvertinti XVI–XVIII a. kultūros procesus, to meto asmenybes ir jų keltas idėjas, bet ir giliau pažinti Reformaciją, jos raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei jos pralaimėjimo priežastis. Minėtų mokslininkų mintis taikliai papildo prof. dr. Deimanto Karvelio įvadinis straipsnis „Religijos tolerancija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tikėjimo disputų epochoje XVI–XVII a.“, analizuojantis tolerancijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problemą, taip pat ilgamečio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko prof. habil. dr. Sigito Kregždės straipsnis „Tiesos paieškos pasitelkus disputus“.

Teminėje-iliustracinėje leidinio dalyje, skirtoje Draugijos veiklos 25-mečiui paminėti, Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir jo pavaduotojas Vytautas Gocentas apžvelgia Lietuvos  Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos surengtus renginius, išleistus leidinius.

„Disputai: idėjos, vizijos“ leidybą finansavo Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos Reformacijos  istorijos ir kultūros draugija.

Protestantiškojo Lietuvos elito portretas naujausioje Dainoros Pociūtės monografijoje

selonija.lt

Kokias dovanas jubiliejaus proga dovanoja sau kūrybiškos šiandienos moterys? Savo kūrybos knygas. Atsakymas šiek tiek koketiškas, nes parašyti monografiją – tai ilgas ir kruopštus darbas. Bet vis dėlto – smagu, kai knygos pasirodymas sutampa su gražiu jubiliejumi.

Pirmąją birželio dieną Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje jubiliejų švenčianti profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė pristatė naujausią savo knygą – Nematomos tikrovės šviesa. Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos. Kaip sakė vakaro vedėjas dr.Deimantas Karvelis – profesorės dovana pačiai sau ir Lietuvai.  Knyga yra dalis Reformacijos metų minėjimo valstybės programos renginių.

Knygos autorė profesorė Dainora Pociūtė-Abukevičienė. Kęstučio Puloko nuotr.

Puiku, kad Lietuvos kultūros istorijoje vis mažiau lieka tuščių puslapių. Sovietmečiu su religija susiję kultūros istorijos įvykiai buvo pasakomi pusę lūpų, pusbalsiu paminint, kad tas ar kitas rašytojas buvo dvasininkas. Dar rečiau buvo kalbama apie konfesinę kūrėjų dvasininkų priklausomybę, tad net M.Mažvydas ar K.Donelaitis mažiau literatūros istorija besidominčiam lietuviui buvo ,,kažkokie“ kunigai. Tad D.Pociūtės nuoseklus ir kruopštus darbas prikeliant iš užmaršties ar pusiau užmaršties asmenybes, kuomet jų vardai žinomi tik siauram specialistų ratui, atkuria vis didesnį kultūros istorijos paveikslą. „Tinklas – Lietuvos kultūros gyvenimo, asmenybės, faktai ima jungtis į vientisą audinį, gyvą kultūros audinį“, – sakė senosios literatūros tyrinėtojas dr.Darius Kuolys.

D.Pociūtė jau daugel metų nuosekliai tyrinėja Reformacijos Lietuvoje istoriją. D.Karvelis tvirtino, kad geriausia, kas yra parašyta Lietuvoje apie Reformaciją, yra parašyta moterų, o profesorę pavadino Reformacijos sielos metraštininke. Jam pritarė ir D.Kuolys, sakydamas, kad Lietuvos kultūros istorijai pasisekė, kad turi aistringų, istorijai atsidavusių moterų. Literatūrologas juokavo, kad D.Pociūtė nesidavė suvedžiojama, ir, nors diplominį darbą rašė apie Konstantiną Sirvydą, daugiau katalikų jis nesugebėjęs įsiūlyti, nes labai greitai jaunoji mokslininkė pasirinko tyrinėjimų tikslu būtent reformatus.

Monografijos autorė teigė pasirinkusi kalbėti plačiau apie Reformacijos tyrimus, jos reikšmę Europai. Šiemet, visai Europai švenčiant Reformacijos jubiliejų, pasirodo tikrai daug įvairių tyrimų. Lietuvos (kartu ir Lenkijos) Reformacijos istorija itin domimasi, nes ji yra išskirtinė, savita, spalvinga. Mažai kas gali lygintis su Lietuvos (ir Lenkijos) įnašu į Reformacijos istoriją, teigė D.Pociūtė.

Anot mokslininkės, keistos yra Lietuvos Reformacijos šaknys. Vakarų Europoje jau viduramžiais būta daug proreformatoriškų impulsų – tai visų pirma vienuolynai, buvę  viduramžių intelektualios minties centrais, kuriuose brendo idėjų, kaip reformuoti bažnyčią ir tikėjimą (galų gale ir pats M.Liuteris buvo vienuolis!). Didžiulę įtaką turėjo ir besikuriantys universitetai. Lietuvoje  nebuvo nei vienuolynų su gausingom bibliotekom ir intelektualiom diskusijom, nei universitetų.

Lietuvoje, anot autorės, ištakos labai asmenybinės, lėmė atskirų asmenybių veikla.  “Niekur taip ryškiai su asmenybėmis Reformacija nėra susijusi kaip Lietuvoje,” – sakė D.Pociūtė. Tyrinėtoja teigė siekusi parodyti tų asmenybių vienišumą, o iš kitos pusės – atskleisti ryšį su Vakarų Europos mintimi, nes mūsų didikai mokėsi Europos universitetuose, tad šių mokslo židinių įtaka atkeliavo į Lietuvą per tuometinius studentus.
D.Pociūtė apgailestavo, kad nemažai asmenybių yra labai mažai ištirtos, deramai neįvertintos iki šiol – dažnai ir dėl objektyvių priežasčių. Kaip pavyzdį ji minėjo Simoną Budną, Biblijos kritinės egzegezės pradininką, kuris gyveno Gudijos užkampyje, tad tiesiog tuo metu ir negalėjo būti plačiau žinomas.

Renginyje kalbėjęs istorikas prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad ši knyga – visų pirma apie žmones. ,,Žmonės yra šios knygos centre. Pirmą kartą Reformacijos istoriją skaitome kaip žmonių istoriją”, – teigė istorikas.  Profesorius itin palankiai vertino būtent tai, kad iš akademinių tyrimų gimė platesniam skaitytojų ratui skirtas populiarus leidinys.

Tad belieka palinkėti rasti laiko šiai puikiai knygai, nes, kaip sakė D.Karvelis, ,,Reformacijos metais neturėti tokios knygos yra absoliuti nuodėmė.”

Dr. Martynas Purvinas. Mažosios Lietuvos kaimo pokyčiai Reformacijos epochoje

Dr. Martynas Purvinas. www.voruta.lt nuotr.

Dr. Martynas PURVINAS, KTU Architektūros ir statybos institutas, Kaunas

Tradicinio kaimo gyvenimui visados buvo būdingas konservatyvumas, stabilumas, atsparumas įvairiems pokyčiams. Tą lėmė tradiciniai verslai (nuo gamtos sąlygų priklausiusi žemdirbystė ir kt.), pati gyvensena, paremta ilgaamže patirtimi, įsišaknijusiomis tradicijomis (kai kada peraugdavusiomis į iracionalius prietarus ir pan.). Senasis kaimas vangiai reaguodavo į įvairius pokyčius ir išorinius poveikius, taip apdairiai vengdamas žymesnių nuostolių ir netekčių.

Vis tik Reformacijos procesų poveikis Mažosios Lietuvos kaimams buvo gana pastebimas. Kodėl ir kaip tai vyko?

Esminiai pokyčiai būsimosios Mažosios Lietuvos plote prasidėjo XIII a., į Baltijos pietrytinę pakrantę įsiveržus germaniškiesiems kariniams ordinams. Anuometinių užkariavimų laikais atvykėlių požiūrį į vietos gyventojus (eilinius kaimiečius ir kt.) atspindi eilutės iš Petro Dusburgiečio ir kitų kronikų: „…paėmė į nelaisvę daugybę žmonių, daugybę nukovę, o visą žemę nusiaubė, grobdami ir degindami“ (psl. 168), „Šitaip visa ši žemė liko ilgiems metams be gyventojų“ (psl. 196) ir t.t. ir t.p. Skaityti toliau

Reformacija ir Lietuvos švietimo sistemos raida

Logotipas_Reformacijai500

Švietimo sistema yra svarbus veiksnys, apsprendžiantis visuomenės kultūrinę būklę. Kultūros raidos intensyvumas konkrečioje tautoje ar valstybėje visada tampriai susijęs su švietimo sistemos kūrimosi eiga. Šią taisyklę patvirtina ir Lietuvos istorija. Mūsuose reikšmingas švietimo sistemos formavimosi etapas vyko XVI a. – tai amžius, bylojantis apie bendrą visuomeninio būvio pakylėjimą. Šiuos ryškius lokalinės kultūrinės panoramos pokyčius istorikai sieja su Reformacijos banga, tuo laiku atkeliavusia iš Europos.

Pirmoji Lietuvos Reformacijos banga 

Istorikai Lietuvos Reformacijos laikotarpį skirsto į du etapus. Pirmoji Reformacijos banga – tai M. Mažvydo, A. Kulviečio, S. Rapolionio ir kitų bendražygių pirmieji bandymai skleisti Reformacijos idėjas lietuvių tautoje. Antroji banga dažnai vadinama „didikų Reformacija“, nes šiame etape visuomeninio ir religinio gyvenimo pokyčius lėmė įtakingiausių LDK diduomenės atstovų atsivertimas į protestantizmą.

Pirmosios lietuvių reformatorių bangos atstovai nuo pat savo veiklos pradžios siekė sukurti Lietuvoje visą Vidurio ir Vakarų Europos švietimo modelio sistemą. Jie pirmieji rodė iniciatyvą steigti aukštesnės pakopos mokyklas, kuriose būtų mokoma modernizuoto to meto mokymo turinio[1]. Reformacijos išvakarėse švietimo būklė Lietuvoje toli gražu netenkino tuometinės visuomenės poreikių. Švietimo sistemą sudarė tik pradinės mokyklos. Net ir pradinis švietimas buvo menkai išvystytas, mokymo turinys atsilikęs nuo laikmečio. Apie vidurines mokyklas (II pakopos), skirtas pasauliečiams (nekalbant apie aukštąsias) iki pat 1539 m. istoriniuose šaltiniuose nėra jokių užuominų. Filoprotestantas Mykolas Lietuvis (arba V. Mikolojaitis) XVI a. viduryje užrašytame žymiajame traktate „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ („De moribus Tartarorum, Lituanorum et Moscorum“) išreiškė nusivylimą ir apgailestavimą kad „mes neturime mokslui eiti gimnazijų“[2]. Skaityti toliau

XVI–XVII a. Reformacijos Lietuvoje reikšmė: naujovių keliai

Dr. doc. Ingė Lukšaitė

Reformacijos Lietuvoje istoriografijoje, peržvelgus ją bendriausiais bruožais tuo požiūriu, kaip suvokiama pati Reformacija, išsiskiria kelios pagrindinės istorikų grupės. Lenkijos ir Vokietijos istorikai Lietuvos Reformaciją laiko jų kultūrų išspinduliuotu rezultatu. Trumpai tariant, Reformacija vertinama kaip svetimų kultūrų sukeltas reiškinys. Ši pažiūra vyravo ir tarpukario Lietuvos katalikiškos pakraipos istorikų (A. Aleknos, S. Sužiedėlio) [1] darbuose.

Z. Ivinskis Reformacijos plitimo Lietuvoje priežastimi laikė pačios katalikų bažnyčios silpnumą, žemutinio dvasininkų sluoksnio nepakankamą pasirengimą darbui ir kaimyninių protestantiškų valstybių įtaką. [2] Kai kurie katalikiškos krypties istorikai (J. Purickis) [3] ir protestantų istorikai (J. Šepetys, K. Gudaitis) [4] žvelgė į ją kaip į Lietuvos istorinės raidos etapą, turėjusį savo gilumines priežastis. Šiai pozicijai pritarė dauguma Lietuvos pokario ir dabartinių istorikų, nurodydami skirtingas svarbiausias Reformacijos plitimo Lietuvoje priežastis.

I.Luksaite Skaityti toliau