Žymų Archyvai: Valstybinė kultūros paveldo komisija

Reformatų sodas bus atkurtas pagal vilniečių ir architektų kartu ištobulintą planą

Reformatų sodas bus sutvarkytas pagal vilniečius: išsaugota žymiai daugiau medžių, atsisakyta sodo aptvėrimo, rasta tinkamiausia vieta paminklui,  pakoreguota tranzitinių takų sistema, jiems parenkama kieta danga.

Kultūrinį–istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio sodo projektas  kito atidžiai įsiklausius į vilniečių paskutiniame etape prieš pat statybas pateiktus pasiūlymus rugpjūčio 13–19 vykusioje internetinėje apklausoje Vilnius.lt, savivaldybės organizuotose ekskursijose po sodą, diskusijose Reformatų bažnyčioje, susitikimuose su bendruomenėmis, išgirdus RE:FORMATŲ festivalyje susibūrusios visuomenės grupės nuomonę. Rasta tinkamiausia vieta paminklui Reformacijai Istorinės sąsajos ir jų išsaugojimas Reformatų sode labai svarbus dabartiniams reformatų išpažinimo tikintiesiems.

Praėjusią savaitę Miesto plėtros departamentui surengus projekto autorių ir būsimo paminklo Lietuvos Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkų atminimui kūrėjų susitikimą, tinkamiausia vieta paminklui buvo rasta savivaldybei pasiūlius pagrindinį taką į sodą iš Pylimo gatvės pusės perkelti arčiau Reformatų bažnyčios pastato, išryškinant bažnyčios ir Sinodo vizualinį kontaktą bei šių pastatų ašyje ir parko pagrindinių takų susikirtimo vietoje nedidelėje aikštelėje įkomponuojant paminklą. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos, Vilniaus evangelikų reformatų parapijos atsiųstuose laiškuose savivaldybei sveikinamas Vilniaus miesto savivaldybės ryžtas pagaliau sutvarkyti miesto skverą, sutampantį su istorine reformatų bendruomenės erdve, išsakoma tvirta nuomonė prieš betoninių laiptuotų konstrukcijų išsaugojimą ir pasisakoma už sveikų medžių išsaugojimą.

Nors Sinodo pastatas yra perleistas į privačias rankas ir jo prieigos negali būti tvarkomos viešomis lėšomis, sutarta, kad projekte bus numatytos kraštovaizdžio tvarkymo sprendinių gairės ir šiam sklypui. Pagal pasiūlytas gaires savivaldybė išduos Sinodo pastato ir jo aplinkos rekonstravimo sąlygas.

Ekspertų nuomonė – pritariama medžių tvarkymui Po rugpjūčio 9 d.  įvykusio Reformatų sodo tvarkymo projekto pristatymo kraštovaizdžio architektams, savivaldybė sulaukė Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) ekspertinės nuomonės, kuria pritariama Reformatų sodo projektui, išryškinami jo privalumai bei  išsakytos pastabos, kaip projektą būtų galima patobulinti. Kraštovaizdžio ekspertai išsakė pasitikėjimą projekto autorių profesionalumu ir pritarė numatytam medžių tvarkymui (dalies jų kirtimui).

Projekto autoriai atsižvelgė į konstruktyvias pastabas ir numatė medžių tvarkymo priemones bei šalinamų medžių skaičių pakoreguoti pagal pastabas ir įgyvendinimo etapus, didžioji dalis projekto gyvatvorių nebus genimos. Įgyvendinat Reformatų sodo projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai. Šiandien sode auga 264 medžiai. Projektuojant sodą buvo rekomenduojama šalinti 67 medžius (pagrindinės šalinimo priežastys: bloga medžio dendrologinė būklė).

Praėjusią savaitę Visuomeninė želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija, kurią sudaro nepriklausomi ekspertai, visuomenininkai, dar kartą apžiūrėjo kiekvieną sodo medį ir pateikė savo rekomendacijas. Koreguojant takų tinklą ir kitus sprendinius, bus stengiamasi maksimaliai atsižvelgti į minėtos komisijos siūlymus ir maksimaliai sumažinti šalinamų brandžių medžių skaičių, išsaugoti vertingą ekosistemą. Tikslus šalinamų medžių skaičius paaiškės po sisteminio viso projekto sprendinių (takų sistemos, apšvietimo išdėstymo  ir kt.)  peržiūrėjimo ir įvertinimo, tačiau jau dabar aišku, kad šalinamų medžių skaičius tikrai sumažės, o esama ekosistema bus siūloma pildyti  pavėsį toleruojančiomis augalų rūšimis.

Sodas bus atviras visą parą

Atnaujinto Reformatų sodo neplanuojama aptverti ar užrakinti nakčiai.  Nors I darbų etape jokia tvora ir nebuvo suplanuota, reaguodami  į pasiūlymus dėl aptvėrimo, projekto autoriai atsisakys tvoros II projekto etape. Kitos korekcijos projekte Įsiklausius į sodo lankytojų pasiūlymus, Reformatų sodo takų sistema bus koreguojama – numatoma kieta danga pagrindiniuose tranzitiniuose takuose. Išgirstas vilniečių siūlymas nesegmentuoti skvero, o siekti universalumo:  nuspręsta, jog Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato komplekso teritorija su sakralia zona, kurioje 1982-1983 m. brutaliai išgriautos kapinės, bus įamžinta ir išskirta kraštovaizdinėmis priemonėmis, tačiau likusių sodo erdvių funkcijos iš esmės nebus diktuojamos – perkėlus vieną iš pagrindinių takų,  gerokai padidėjo pievos plotas, kurioje miestiečiai galės laisvai rinktis savo veiklos scenarijų, o kitoje kapinių pusėje numatyta tik vaikų žaidimų zona. Likusi teritorija liks visiškai universali įvairioms veikloms.

Dalis vilniečių siūlė eksponuoti ir 1983 m. metų projekto betoninių laiptų fragmentą atnaujintame sode, šalia eksponuoti informaciją apie tarybinių ir Nepriklausomybės laikų įamžinimo ženklų ir reljefo transformacijos istoriją.

Tačiau Valstybinė kultūros paveldo komisija rugpjūčio 27 d. vykusiame svarstyme rekomendavo savivaldybei nesaugoti Tarybinio laikotarpio laiptų fragmento. Apie 10 metų – tiek praėjo nuo pirmųjų tyrimų ir studijų ruošiantis atnaujinti Reformatų sodą. Šiuo metu sodo atnaujinimo projektas yra praėjęs visas reikalingas teisines procedūras, turi finansavimą ir padarius nedidelius pakeitimus bus pagaliau įgyvendintas – miestiečiai džiaugsis  sutvarkyta vieša erdve jau po metų. Atnaujintas Reformatų sodas neabejotinai taps nauju traukos centru Vilniuje, viena populiariausių ir jaukiausių vietų vilniečių ir miesto svečių laisvalaikiui.

Visus vilniečių pasiūlymus rasite infografike: https://view.publitas.com/vilniaus-miesto-savivaldybe/vilnieciu-siulymai-reformatu-sodo-atnaujinimo-projektui/

Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/gyvenimas/reformatu-sodas-bus-atkurtas-pagal-vilnieciu-ir-architektu-kartu-istobulinta-plana/ .

Estiška paveldosauga. Pažangesnė ir tvaresnė?

www.voruta.lt

Valstybinė kultūros paveldo komisija gegužės mėn. lankėsi Estijos sostinėje Taline bei susitiko su Estijos institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, atstovais. Kaimyninėje šalyje pastebimos panašios problemos kaip ir Lietuvoje – aukštybinių pastatų plėtra Talino istorinio centro apsaugos zonoje ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą stoka. Visgi Lietuvai yra ko pasimokyti iš estiškosios paveldosaugos vadybos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo vientisesnė ir nuoseklesnė, o Talino istorinių statinių ir architektūros detalių restauracija, konservacija ir pritaikymas yra akivaizdžiai pažangesni ir tvaresni. 

Talino istoriniame centre nemenkas dėmesys skiriamas istorinių statinių, archeologinių objektų atskleidimui, tvarkybai ir eksponavimui, akcentuojant tvarios plėtros principus. Pavyzdžiui, Talino istoriniame centre (šalia Vabaduse valjakaikštės)įgyvendinant požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo projektą, kasinėjimųmetu aptikta daug senojo miesto dalių (gynybiniai įtvirtinimai, miesto sienos), kurios buvo inkorporuotos į stovėjimo aikštelę ir yra eksponuojamos. Puikiai sutvarkyti ir pritaikyti eksponavimui 1670 m. datuojamifortikaciniai požeminiai įrengimai, daugiau nei 200 metų buvę aplieti vandeniu.

Pastebėta, kad kruopščiai prižiūrimos bei tvarkomos ir istorinių statinių architektūrinės detalės – Talino senamiestyje nėra plastikinių langų, įrengtų stoglangių, o visame senamiestyje tėra tik trys nesutvarkyti istoriniai statiniai. Susitikimo metu Estijos Nacionalinės paveldo tarybos (The National Heritage Board of Estonia) generalinis direktorius Siim Raie akcentavo, kad Estijai yra artima paveldosaugos teoretiko Johno Ruskino koncepcija, kuriojeistorinis miestas suvokiamas kaip praeities paminklas ir potencialią išnykimo grėsmę patiriantis retas, trapus, menui ir istorijai vertingas objektas, todėl turi būti maksimaliai išsaugomas toks, koks susiformavo laikuibėgant. Siim Raie pabrėžė, kad Estijoje vengiama istorinių pastatų kopijų ir bet kokių interpretacijų, imituojant istorinius stilius ar menamą buvusią pastato išvaizdą.

Anot Paveldo komisijos narės AndrijanosFilinaitės, „Lietuvos kultūros paveldo apsaugos sistemoje trūksta vientisumo ir nuoseklumo. To galėtume pasimokyti iš Estijos. Kalbant apie, pavyzdžiui, nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitą, Estijoje visi objektai inventorizuojami laikmečiais (pvz. karinių objektų inventorizavimas, XX a. architektūros inventorizavimas ir pan.). Tai – itin detalus darbas, tačiau kartą jį padarius sukuriama aiški ir mažiau chaoso turinti sistema“.

Talino senamiesčio apsauga nuo Vilniaus senamiesčio apsaugos skiriasi taip pat tuo, kad jis turi parengtą pasaulio paveldo vietovės – Talino istorinio centro – valdymo planą. Norint išsaugoti Talino senamiestį kaip pasaulio paveldo vietovę ir užtikrinti jos tvarų vystymąsi, dabartinis Valdymo planas buvo parengtas 2014–2021 metų laikotarpiui, dėmesį koncentruojant į paveldo išsaugojimą visuose miesto gyvenimo aspektuose. Valdymo plano tikslas yra garantuoti, kad Talino senamiesčioišskirtinė visuotinė vertė būtų suvokta, išsaugota bei tvariai palaikoma. Plano rengimo metu visuomenei buvo pasiūlyta teikti siūlymus Valdymo planui, o darbo grupėje dalyvavo įvairių suinteresuotų subjektų – paveldo apsaugos specialistų, miesto valdžios institucijų, rajono administracijos, ministerijų, vietos bendruomenių, verslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų pasaulio paveldo vietovės išsaugojimu bei vystymu suinteresuotų pusių atstovai. Vyko papildomos konsultacijos su UNESCO Pasaulio paveldo centro, ICOMOS, Estijos nacionalinės UNESCO komisijos, UNESCO Talino senamiesčio valdymo komiteto, Kultūros ministerijos ir kitų organizacijų atstovais. Planą patvirtino UNESCO Talino senamiesčio valdymo komitetas bei UNESCO Pasaulio paveldo centras Paryžiuje.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Talino istorinio centro apsauga grįsta visapusišku bendradarbiavimu, tačiau Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pastebimapiliečių įtraukimo į sprendimų priėmimus dėl paveldo apsaugos stoka (pavieniai projektai nėra teikiami visuomenės svarstymui, viešinami yra tik detalieji planai).

Paveldo komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės manymu, „Estijos sėkmės receptas paveldosaugoje yra efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, ko labai trūksta Lietuvoje. Estijoje savivaldybės turi daug daugiau funkcijų ir pareigų, tačiau šalis yra pajėgi jas įgyvendinti dėl nuoseklumo ir veiksmų koordinuotumo. Kaimyninė valstybė taip pat jau yra pusiaukelėje dėl Faro konvencijos pasirašymo, ruošia reikiamus dokumentus ir šių metų pabaigoje planuoja pasirašyti šį Europos Tarybos dokumentą, akcentuojantį visuomenės dalyvavimo paveldosaugos procesuose svarbą. Būtų apmaudu, jeigu Estija aplenktų Lietuvą ir šioje srityje, nes Lietuvos įstojimas į Faro konvencijos gretas kol kas stagnuoja“.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija