Žymos archyvas: Vilniaus miesto savivaldybė

Reformatų sodo projektas

Naujasis Reformatų sodas bus atviras visiems. Esame atviri Jūsų pasiūlymams sodo atnaujinimo projektui iki rugpjūčio 19 d. Mums rūpi jūsų nuomonė

REFORMATŲ SODAS

Miesto centre, ant Senamiesčio ir Naujamiesčio ribos išsidėstęs Reformatų sodas į miesto audinį daugybę amžių įsiliejo pačiomis įvairiausiomis spalvomis ir funkcijomis. Istoriškai reformatų bendruomenei svarbi vieta, šiuo metu išsidėsčiusi tarp Pylimo, Basanavičiaus, Kalinausko ir Teatro gatvių, įgauna naują veidą, kuriame atsispindės ir bus tinkamai įamžinti ne tik patys svarbiausi praeities istorijos momentai, bet savo vietą medžių pavėsyje ras ir visi dabarties vilniečiai.

Šiuo metu Reformatų sodas labiausiai tarnauja kaip pėsčiųjų tranzitinė teritorija. Taip pat sodo teritorija naudojasi kaimyninių namų gyventojai turintys augintinius, o tamsiuoju paros metu sodas nėra itin saugus. Sodo teritorija, savo dabartiniu išplanavimu juosianti Senamiestį tarsi amfiteatrą, ir tuo pačiu atskirianti jį nuo Naujamiesčio, deja neatlieka savo funkcijos nei kaip rekreacinis želdynas, nei kaip patraukli viešoji erdvė, o jos potencialas toli gražu iki galo neatskleistas.

Todėl sodo teritoriją planuojama sutvarkyti atskleidžiant teritorijos svarbiausias vertybes: reformatų istorijos palikimą bei želdyną, sukurti visapusišką infrastruktūrą lankytojams, kuri garantuotų kokybišką poilsį ir saugumą. Be to, siekiama atgaivinti želdyną, suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei sode gyvenantiems paukščiams. Naujasis Reformatų sodas taps laisvalaikio, poilsio, kultūros ir istorinio pažinimo erdve prieinama ir artima kiekvienam vilniečiui ir miesto svečiui.

Naujasis Reformatų sodas bus atviras visiems. Esame atviri Jūsų pasiūlymams sodo atnaujinimo projektui iki rugpjūčio 19 d. Mums rūpi jūsų nuomonė.

 

REFORMATŲ SODAS PO ATNAUJINIMO

Šiuo metu parengtas ir visuomenei pristatomas Reformatų sodo atnaujinimo projektas, kuriuo siekiama išlikusius kultūrinės ir gamtinės vertės elementus integruoti į kuriamą sodo visumą, naujai įprasminančią vietovės istorinį identitetą. Sodo sutvarkymo projektas – tai kelias nuo jo praeities į ateitį per dabartį, o parinktos sutvarkymo priemonės bei sprendiniai padės vietai atgauti ir tuo pačiu įgyti  naują istorinę prasmę.

Rengiant Reformatų sodo sutvarkymo projektą buvo įvertinti įvairūs aspektai: istorinė, urbanistinė, pėsčiųjų ryšių sistema, želdyno tyrimai, taip pat, potencialių sodo lankytojų poreikiai bei paveldo apsaugos aspektai. Atsižvelgiama į tai, kad atkuriama erdvė būtų maksimaliai atvira miestiečių poreikiams, tačiau turėtų savo išskirtinumą, įšaknytą į istorinį kontekstą.

Pagrindinė projekto idėja – naikinti betono konstrukciją ir „apkasų sistemą“, atkuriant buvusio reljefo paviršių. Ši betono lovių konstrukcija buvo dalis komunarų paminklo architektūrinės kompozicijos. Įgyvendinant 1983 m. projektą buvo stipriai pažeistas natūralus senamiestį juosiantis šlaitas ir jo terasa. Nugriauta Šreterių koplytėlė – mauzoliejus, kapinių mūrinė tvora ir suniokoti reformatų kapai.

Iš rašytinių istorinių šaltinių ir ikonografijos yra žinoma, kad teritorija buvo nevienalytė savo charakterių ir funkcija. Šią teritoriją sudarė trys sklypai, kurie priklausė Reformatų bendruomenei. Naujai sukurta sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, kartu taip pažymint tris buvusias skirtingas istorines posesijas.

Nemažiau svarbi ir prasmiškai atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios. Pieva iš šiaurinės pusės ribojama buvusių Reformatų senųjų kapinių teritorijos.  Buvusių posesijų ribose suplanuotos naujos takų trasos, kurios yra apjungiamos su nusistovėjusia tranzitinių ryšių sistema. Siekiant, kad sodas nebūtų tik žalia tranzitinė teritorija sukurtas žiedinis takų tinklas.

Šiaurinė teritorija (esanti šalia Centro poliklinikos), kurioje XIX a. buvo miesto sodininko reprezentacinis sodas, projekto sprendiniai skiriasi nuo kitų dviejų sodo dalių. Ši sodo zona pasižymi intensyvesne rekreacine funkcija. Teritorijoje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę, tako žiedo juosiamą ovalią pievą su daugiamečiu gėlynu ir vandens taku. Šalia pievos įrengiama laipiojančiomis rožėmis apželdinta pergolė. Įvertinant lankytojų poreikius suplanuota aikštelė sezoninei vasaros lauko kavinei įvertinant tai, kad viešose žaliose erdvėse, turėtų būti sudarytos galimybės lankytojams išgerti kavos ar suvalgyti ledų.

Rengiant sodo sutvarkymo projektą vienas iš aktualių uždavinių buvo atrasti vietą vaikų žaidimų aikštelei, nes artimiausioje aplinkoje yra intensyvus gyvenamasis užstatymas ir itin trūksta vaikams skirtų erdvių. Todėl buvo parengtas individualus prie teritorijos pritaikytas vaikų žaidimų aikštelės projektas, išnaudojant šlaitą suprojektuota žaidimo įranga, laipiojimo ir atsisėdimo terasos.

Sodo projekto sprendiniuose numatytas sodo aptvėrimas ažūrine metalo tvora, kuri bus įgyvendinta II statybos darbų etapu. Būsimo sodo lankytojų saugumą ir komfortą taip pat garantuos naujai įrengiama apšvietimo sistema ir vaizdo stebėjimo sistema.

 ISTORINĖS ATMINTIES ĮAMŽINIMAS

Buvusių kapinių teritorija esanti priešais Sinodo pastatą buvo stipriai suniokota atliekant 1983 m. projekto įgyvendinimą. Dalis kapinių iškasinėta atliekant reljefo rekonstravimo darbus bei įrengiant betono konstrukcijas. Tai yra mūsų skaudi istorija ir nevalia to pamiršti, tačiau dėl to nebūtina saugoti fizinio išniekinimo elementų. Planuojam šį istorijos laikotarpį eksponuoti įrengiant informacinę sistemą ir atskleidžiant Reformatų paveldą, kuris šiandien yra nepelnytai pamirštas. Be to Reformatų kapinių bei bažnyčios vietos įprasminimas svarbus ne tik Reformatų bendruomenei, bet ir visiems Vilniaus ir Lietuvos gyventojams kaip integrali miesto ir šalies istorijos dalis.

Reformatų sodo sutvarkymo projektu senųjų kapinių istoriją siekiama pažymėti pasitelkiant minimalios intervencijos priemones. Pagrindinė kompozicinė medžiaga – želdiniai ir informacinės priemonės. Kapinių zona juos baltų rožių gyvatvorė ir atitvaros, pati teritorija – pieva kurioje pavasario metu žydės svogūninės gėlės: cylės, pakalnutės, krokai. Šalia kapinių einančio tako (buvusios mūrinės tvoros vietoje, kuri buvo riba kapinių iš šiaurinės pusės) įrengiama aikštelė su reformatų  istorines asmenybes įamžinančiomis kėdėmis ir informaciniai stendai su tekstais bei planais, liudijančiais vietovės istoriją.

Šiuo metu sodo teritorijoje yra pastatytas akmuo su įrašu „Čia, buvusiose kapinėse, bus pastatytas paminklas XVI a. Lietuvos reformacijos pradininkams“.  Šis akmuo išliks savo vietoje ir po projekto įgyvendinimo. Reformatų bendruomenė išsakė pageidavimą kad  sodo sutvarkymo plane būtų numatytos dvi vietos paminklams, kurių pastatymu rūpinsis Reformatų istorijos draugija ir bendruomenė. Pagrindiniame tvarkybos darbų plane pažymėtos preliminarios paminklų vietos, kurios turėtų būti tikslinamos.

Reformatų  istorijos įamžinimo informacinės priemonės: kėdės ir stendai įrengiami II statybos darbų etapu.

 TRUMPA ISTORIJA

„Nuo šio kalno matyti nuostabus miesto ir jo apylinkių vaizdas, aiškiai lyg ant delno regėti kiekvienos bažnyčios bokštas…”, – taip Reformatų sodą dar 1859 m. aprašė istorikas A. H. Kirkoras. Dabartinėje sodo teritorijoje urbanizacija prasidėjo gana vėlai, dideli žemės sklypai buvo naudojami miestiečių ir vienuolynų, religinių bendruomenių daržams ir sodams, o kalnas buvo mėgiama miestiečių pasivaikščiojimų vieta.

XVI a. pradžioje Vakarų Europoje atsiradusi Katalikų Reformacijos srovė netruko pasiekti ir Lietuvą. Ypač populiari didikų tarpe buvo Evangelikų Reformatų (kalvinų) kryptis, kurią rėmė Radvilos. Jie turėjo bažnyčią Vilniuje dabartinėje Volano gatvėje, bei karališkąsias privilegijas.

XVI a. pab. – XVII a. vyko pastovūs konfliktai su katalikiškąja visuomene, ir Varšuvos seimas priėmė nutarimą iškeldinti reformatus už miesto sienos; t.y. už buvusių Trakų vartų, kur buvo jų kapinės. Seniesiems maldos namams, špitolei ir kapinėms sklypą 1582 m. Evangelikams dovanojo Eustachijus Valavičius, tačiau yra duomenų, kad jau 1581 m. Evangelikai buvo laidojami už Trakų vartų. Taigi, Reformatų kapinės dabartinio sodo centrinėje dalyje funkcionavo XVI a. pabaigoje.

Medinė bažnyčia buvo pastatyta iki 1651 m., bet 1655 m. karo su Maskva metu sudegė, kartu sudegė ir kiti teritorijos pastatai. 1672 m. reformatų valdos gerokai išsiplėtė kai K. Radvilaitė padovanojo bendruomenei 3 sklypus reformatams. Sudegę pastatai buvo atstatyti, bažnyčia buvo iš mūro ir medžio (greičiausiai faktvercho stiliaus). 1682 m., religinių kovų metu, Vilniaus Akademijos auklėtiniai rimtai užpuolė Reformatų valdą ir suniokojo pastatus, koplyčias bei antkapius.

1690 m. iš tikinčiųjų lėšų buvo pastatyta nauja bažnyčia, špitolė, mokykla ir dvasininkų gyvenamasis namas. Yra istorinė prielaida, kad senosios bažnyčios liekanos įkomponuotos į Sinodo pastatą arba literatūroje vadinamą kalvinų kolegijos namą, kuris datuojamas XVIII a., bet turi ir gotikinio mūro fragmentų. Sklypo gilumoje stovi mūrinis, su charakteringu mansardiniu (barokiniu) stogu, sudėtingo plano su rotondos formos bibliotekos arba archyvo sale, kurioje buvo saugomi vertingi XVI – XVIII a. spaudiniai. Valda perimetru buvo apstatyta mūriniais ir mediniais pastatais, buvo rasta vietos dvasininkų namui, vežiminėms, špitolei ir kt. Bažnyčia buvo medinė, paprasta; kieme buvo šulinys, ant kalnelio stovėjo varpinė, o kapinėse – dvi koplyčios. Vieną koplyčią pastatė LDK kariuomenės pulkininkas Boguslavas Šreteris (1777 m.), tad ji ir buvo vadinama Šreterių vardu. Antrosios, vadinamos Vinholdų vardu, statybos data  neaiški.

XIX a. Sinodo pastatas uždarė vakarinę istorinio sklypo perimetro kraštinę ir pietiniu galu ribojosi su Domininkonų sodu, o šiauriniu galu – su vokiečių Reformatų bendruomenės sodu. Evangelikų-reformatų kolegija 1868 m. vieną iš sklypų arendavo sodininkui Fridrichui Vėberiui, kuriam mirus sodas buvo tvarkomas sodininko H. Kepės, turinčio sodininkystės firmą Pylimo g. 10 (pos. 1142). A. H. Kirkoras apie G. P. Veberio sodą buvusį šalia reformatų ir su juo susisiekiantį sklypą taip apibudina – Dešinėje jos (Pylimo g.) pusėje verta apžiūrėti sodininko Vėberio namus, šalia kurių yra nors ir neseniai įveistas, bet gražiuose krūmuose ir gėlėse skendintis sodas.

1835 m. pagal architekto K. Podčiašinskio projektą kitoje Pylimo g. pusėje pastačius naują klasicizmo stiliaus mūrinę bažnyčią (dabar Pylimo g. 18), Reformatų valdose buvusi senoji medinė bažnyčia buvo nugriauta. Į naujos bažnyčios portiką kitoje gatvės pusėje buvo atsukti rokoko stiliaus vartai. Iki Antrojo Pasaulinio karo Reformatų centrinės valdos užstatymas mažai keitėsi, kapinės buvo aptvertos aukšta mūrine tvora. Kadangi reformatams priklausė mažiausiai 4 sklypai šioje Pylimo g. pusėje, panašu, kad kitus sklypus jie sėkmingai nuomojo.

XX a. pradžioje vystantis pramonei ir gamybai, dabartinio sodo teritorijos pietrytinė dalis buvo išnuomota, ir 1910 m. pagal Vaclovo Michnevičiaus projektą prie Pylimo gatvės buvo pastatyti sandėlys ir prekybos paviljonas. Šiuose statiniuose veikė Zigmanto Nagrodskio žemės ūkio mašinų parduotuvė. Paviljonų išorė buvo dekoruota populiariais secesijos stiliaus motyvais, naująjį tuo laiku stilių ypač vaizdžiai atspindėjo pirmasis Nagrodskio paviljonas, kurį Michnevičius tik praplatino: jo fasaduose buvo įkomponuotas vitražinis pasagos formos langas su durimis, sienos plokštumą puošė ištapyti žemės ūkio darbų siužetai. Statiniai sudegė 1944 m., kai vokiečiai padegė šalia Sinodo buvusią knygrišyklą, o liepsnos persimetė į biblioteką ir paviljonus.

1950-1958 m. pokaryje apleisti ir apdegę pastatai buvo palaipsniui nuardyti. Istorinės sklypų ribos buvo „ištrintos“, tvoros nugriautos. Evangelikų Reformatų bažnyčia kitoje gatvės pusėje restauruota (atstatyta po karo sugriovimo) ir pritaikyta kino teatrui „Kronika“, o priešais kino teatrą įrengtas skveras. Tarp K. Kalinausko, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių tvarkomas žaliasis plotas buvo Tauro kalno žaliojo masyvo patęsimas. Valant skverą prie Pylimo gatvės po karo stovėjusi apgriuvusi kolegijos centrinio pastato fasadinė siena su nuostabiu rokoko stiliaus fasadu buvo nuardyta. Skvero gilumoje išliko Sinodo archyvo pastatas, kuriame įkurdintas vaikų darželis. Buvusių Reformatų pagalbinių statinių, sodų ir kapinių teritorijoje pasodinta lapuočių medžių: kaštonų, klevų, liepų, gluosnių ir kt.

Kurį laiką centrinėje dalyje dar stovėjo Šreterių koplyčia-mauzoliejus. Iš biografinių žinynų yra žinoma, kad šiose kapinėse buvo palaidotas garsus kartografas Šarlis Hermanas de Pertė (Karol Herman de Perthées, 17401815), 1768 m. sudaręs Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generalinį geografijos atlasą. 1980 m. šio žymaus žmogaus antkapinis paminklas su įrašu prancūzų kalba vakarinėje kapinių dalyje dar buvo. Šiuo metu kapo vieta nežinoma.

Šiaurės rytinėje skvero dalyje buvo pastatyta požeminė slėptuvė su viešu tualetu, o buvusių prekybinių paviljonų vietoje, pietrytinėje želdyno dalyje – gėlių prekybos paviljonas.

Dr. Birutė Rūta Vitkauskienė apie Reformatų kapines ir paveldą:

„1641 m. evangelikų-reformatų kapinės perkeltos už miesto mūrų. Fundaciją rėmė Jonušas ir Boguslovas Radvilos. 1682 m. naujoje vietoje jos buvo išniekintos – apie 56 kapai, tarp jų – didikų Brastos vaivados Vaitiekaus Zenovičiaus, Ašmenos taurininko Aleksandro Pšypkovskio. Šaltinių duomenimis šiose kapinėse buvo daugiausia pačių lietuvių – visuomenės elito atstovų, vietinės kilmės bajorų ir miestiečių, nes liuteronų kapinėse – daugiau atvykėlių iš Vokiškų kraštų.

XVII a. pab. – XVIII a. pr.  dvi koplyčios  – Vinholdų ir Šrėterių, pastaroji – LDK generolo Boguslovo Šrėterio (restauruota Lasavicko). 1815 m. čia palaidotas garsus kartografas Karolis Perteesas, Inžinierių mokyklos direktorius. Apie 1830 m. paskelbta, kad kapinės per mažos, labai senos, jas reikia uždaryti, bet valdžia davė naują plotą greta į šiaurę, senąją bažnyčią, kuri buvo kažkur dabartinio parko teritorijoje, priešingoje Pylimo g. pusėje nei dabartinė, nutarta panaikinti, o naują pastatyti kitoje gatvės pusėje (arch. K. Podčašinskis). 1835 m. ji jau veikė.

Senųjų kapinių antkapių įrašus 1835 m. nurašė Simonas Feliksas Žukovskis ir atidavė Eustachijuj Tiškevičiui, neva į Senienų muziejų. Šių sąrašų likimas iki šiol nežinomas.

Senosios reformatų kapinės nebuvo panaikintos, nes jose buvo palaidota daug žymių žmonių. Laikui bėgant užaugo parkas, prie tvoros išsiskyrė tik Vinholdų ir Šrėterių koplyčios, o prie tvoros iš rytų pusės buvo sudėti kiti antkapiai.

Šių kapinių daugiau nelietė nei religijos priešininkai, nei karai, nei miesto plėtra. Bet štai 1958 m. architektas

Po rekonstrukcijos Reformatų sode turi būti atstatytas senasis reljefas, panaikinti brutalūs betoniniai „laiptai“ ir kiti svetimi šiai vietai elementai, sukurta santūri susikaupimo vieta. Reikėtų pažymėti pirmosios evangelikų-reformatų bažnyčios vietą, Vinholdų ir Šrėterių koplyčių vietas. Istorikai turėtų paieškoti senųjų kapinių sąrašų – tada galima būtų gražiai įamžinti čia buvusius palaidotus žmones.“

ŽELDYNAI

Reformatų sodas – žalioji miesto erdvė, kuria ilgą laiką nebuvo tinkamai rūpinamasi, todėl šiuo metu šiaurinėje Reformatų sodo dalyje augantys medžiai suaugę per tankiai, stelbia vienas kitą, o jų įvairovė nedidelė. Dabartinis teritorijos išplanavimo ir želdyno projektas buvo įgyvendintas XX a. 9-ajame dešimtmetyje pagal specialiai Juozo Kalinausko ir Algirdo Zokaičio skulptūrinei grupei „Monumentas tarybiniams partizanams ir pogrindininkams“ (1983) sukurtą kompoziciją.

Atgimsiančiame sode bus atgaivintas želdynas, taip suformuojant geresnes sąlygas esamiems medžiams bei sode gyvenantiems paukščiams. Projekte kuriamos žalios erdvės, pievos, kuriose lankytojai galės rengti piknikus ar tiesiog skaityti savo mylimą knygą. Įgyvendinat projektą bus maksimaliai išsaugomi vertingiausi medžiai ir pagal galimybes į naują struktūrą inkorporuojami krūmų masyvų likučiai. Įvedama spalvų, šviesos, garsų – dėl paukščių atsiras žemesnio ardo želdinių, krūmai suteiks spalvų ir žydėjimo.

Rengiant projektą buvo peržiūrėti 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais kraštovaizdžio architektės Irenos Daujotaitės atlikti sumedėjusių augalų dendrologinio tyrimo rezultatai.

Pasak kraštovaizdžio architektės I. Daujotaitės, liepynas susodintas per tankiai, liepos vargsta:  „Liepos ten visai netekusios savo esmės. Liepa yra šakotas gražus medis, bet ten to nebėra. Liepyną reikėjo labai seniai stipriai praretinti. Jau 5 metai žinoma, kad projektas bus vykdomas – seniai  reikėjo pašalinti tai, kas nereikalinga, trukdo, neleidžia laisvai tarpti kitiems medžiams.  Šiaurinę teritoriją reikia atverti, duoti jai šviesos, kad spalvos duotų savo efektą.  Medžiai negali būti tas elementas, kuris stabdo:  jei specialistas mato, kas toj erdvėj bus gerai, augs vešės augalai, tas turi būti padaryta. Tik visur reikalingas sveikas protas“.

2014 – 2015 m. buvo atlikta pakartotinė inventorizacija. Vėliau duomenys buvo palyginti su esama sodo želdinių situacija. Vertinant sodo želdyną buvo inventorizuoti 275 medžiai, iš kurių 10 medžių buvo avarinės būklės ir 2015 m. rudenį Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu jie buvo pašalinti. Rengiantis statybos darbams, šiemet želdinių būklė buvo pakartotinai tikrinama ir analizuojama..

Šiuo metu projekto darbo ribose priskaičiuojami 264 medžiai. Teritorijoje dominuoja ir pagrindinį želdyno vaizdą formuoja mažalapės liepos, sudarydamos daugiau nei pusę visų augančių medžių. Parke auga paprastieji klevai, trys uosių rūšys (paprastasis uosis, žaliasis uosis, pensilvaninis uosis), iš introdukuotų medžių gausesnės paprastųjų kaštonų ir europinių maumedžių grupės, tačiau pastarųjų lajos dėl per tankios aplinkinių medžių kaimynystės yra spaudžiamos ir stelbiamos.

Paskutiniu metu visiškai sumenkęs krūmų skaičius. Sodo dendrologinis asortimentas nėra gausus, o augantys medžiai eilę metų stokoja genėjimo, arboristinės priežiūros ir želdyno augavietės gerinimo procedūrų.

Vidutinis sode augančių medžių amžius – 30 – 40 metų. Dėl per tankiai susodintų medžių, ypač šiaurinėje, (šiaurės – vakarinėje) dalyje, medžiai ištįsę į aukštį, sukelta laja, dažnas kamieno išsišakojimas, kas išbalansuoja medžio stabilumą. Šios teritorijos medžių masyvas reikalauja  kardinalaus rekonstravimo, medžiai tankmėje nustelbti, nesuformavę lajos.

Atsižvelgiant į gyventojų prašymą išsaugoti kuo daugiau medžių, buvo pakartotinai įvertintas kiekvienas numatytas šalinti medis ir nuspręsta išsaugoti sveikiausius medžius ir bandyti likusiems sukurti galimybę vystytis genėjimo pagalba. Viso bus šalinami 37 medžiai. Pagrindinės šalinimo priežastys: bloga medžio dendrologinė būklė.

Teritorijos tvarkymo darbų metu taip pat bus atliktas menkaverčių, ligų pažeistų ar kitų veiksnių sužalotų medžių bei krūmų valymas, taip siekiant suformuoti naujas teritorijos jungtis ir sodo erdves, išryškinti atvirų sodo erdvių ir želdinių masyvų kompoziciją, padidinti šviesos pralaidumą (dėl per tankiai susodintų medžių žemės paviršiaus nesiekia šviesa), taip sukuriant geresnes sąlygas augti esamiems bei projektuojamiems augalams. Medžių kirtimo darbai numatomi atlikti pirmame darbų etape.

ŽELDINIŲ PROJEKTAVIMO SPRENDINIAI

Pagrindinai principai:

  • Sodo kompozicija – trys teritorijos, kiekviena su individualiu želdyno charakteriu, taip pažymimos buvę trys skirtingos istorinės posesijos;
  • Šiaurės vakarinėje sodo dalyje mažinamas želdyno tankumas, retinami želdiniai sudarant geresnes augimo sąlygas likusiems medžiams;
  • Subalansuojamas medžių masyvų ir atvirų saulėtų pievų santykis;
  • Formuojamas žalias barjeras, tarp Pylimo gatvės ir sodo, mažinantis transporto triukšmą ir taršą bei kuriantis savarankišką sodo erdvę vizualiai atribotą nuo gatvės;
  • Įvairaus aukščio gyvatvorės (nuo 2. 00 m iki 0.4 m) yra pagrindinė priemonė – „statybinė medžiaga“ vidinių sodo erdvių ir perspektyvų formavime;
  • Svarbi atvira kompozicinė erdvė – vizualinis ryšys sodo skersinėje ašyje tarp Reformatų Sinodo pastato ir Reformatų bažnyčios;
  • Sodo atviros erdvės – vejos ar pievos turi aiškias vizualines ribas, kurias formuoja gyvatvorės ir krūmų bei pomedžių masyvais;
  • Buvusi Reformatų kapinių teritorija apjuosta gyvatvore, viduje esanti veja (pieva) užsodinta svogūninėmis gėlėmis;
  • Esamų ir naujai sodinamų medžių kompoziciniams masyvams pagal galimybes maksimaliai suformuoti pomedžiai (krūmų arba kiliminių daugiamečių augalų); Taip atkuriamas svarbiausias sodo želdinių struktūros principas: medžiai, krūmai, žoliniai augalai.
  • Naujai sodinamos ornitologiškai svarbios augalų gentys (šermukšniai, ievos, vaismedžiai)
  • Naujomis sodinamų augalų gentimis praturtinama esama želdinių bioįvairovė, didinama želdyno ekologinė vertė ir edukacinė funkcija.
  • Sode suprojektuotas ekologiškas lietaus surinkimo sprendimas, kai lietaus vanduo nepajungiamas į miesto tinklus, o įrengiamos filtruojamos lietaus surinkimo talpos iš kurių vėliau vanduo naudojamas želdinių laistymui.
  • Naujai sodinamų yvatvorių ir pomedžių bei gėlyno laistymui įrengiama automatiškai veikianti laistymo sistema, naudojanti vandenį iš filtracinėse talpose surinko lietas vandens.
  • Esami želdinių augaviečių plotai revitalizuojami įterpiant į gruntą bakterinius preparatus.
  • Želdynas kuriamas pabrėžiant paprastumą bei nuosaikumą, todėl įrengiamas tik vienas daugiametis gėlynas.

Planuojama naujai sodinamais augalais praturtinti sumedėjusių želdinių rūšinę įvairovę. Sodinamos naujos 3 gentys spygliuočių ir 9 lapuočių medžių. Orientuojamasi į nedidelius II ardo medžius. Sodinami šermukšniai (paprastasis, miltingasis, švedinis, japoninis), obelys (uoginė, gausiažiedė, krūminė), taip pat liepos (mažalapė, didžialapė, grakščioji, sidabrinė), klevai (paprastasis, platanalapis, raudonasis, totorinis).

Iš viso sode, atjauninant esamas senas ir papildant naujomis, sodinamos 22 medžių gentys (bukas, skroblai, riešutmedis, vinkšna, šermukšniai, cūgos ir kt.), gyvatvores formuoja 10 skirtingų genčių krūmų (skroblai, tujos, lanksvos, sedulos, serbentai, kauleniai, hortenzijos, raugerškiai, kukmedžiai, erškėtrožės, alyvos) pomedžio plotai komponuojami iš 14 krūmų (lanksvos, sedulos, serbentai, kauleniai, hortenzijos, raugerškiai, kukmedžiai, erškėtrožės, alyvos, kauleniai, šeivamedžiai, stefanandos, meškytės, kadagiai) ir 7 daugiamečių gėlių augalų genčių (melsvės, bergenijos, paparčiai, pakalnutės, žiemės, pachisandros, kanadinės sedulos).

Gėlyną puoš 8 krūmų ir 28 gėlių gentys.

Sodo tvarkymo darbų metu želdinių tvarkymo-sodinimo darbai išskiriami į du etapus.

Pirmame etape atliekamas menkaverčių medžių šalinimo ir augavietės gerinimo darbai (įterpiant į dirvą grybieną). Atlikus minėtus darbus želdynas bus dalinai papildytas naujais želdiniais, papildant sodo dendrologinį asortimentą išraiškingesniais sodmenimis: kėniu, cūga, paprastuoju buku, paprastuoju skroblu, raudonuoju klevu, platanalapiu klevu, paprastuoju, miltinguoju ir švediniu šermukšniais ir kt. Pusė kiekio naujai sodinamų medžių pagal projektą bus įgyvendinti pirmo etapo darbų apimtyje. Formuoti sodo erdves, išskirti ar dengti takų tinklą pirmajame etape bus pasodinta didžioji dalis gyvatvorių, kurios atvirose erdvėse ar takų posūkiuose įsilies į krūmų ir pomedžių masyvus. Krūmų ir pomedžių pirmame etape numatoma pasodinti 2/3. Pergolė įrengiama bei apsodinama pirmame darbų etape.

Antrame sodo tvarkymo darbų etape bus atliekami arboristinai medžių tvarkymo darbai, t.y. lajų surišimo, stogelių įrengimo, drevių gydymo ir kt. darbai. Taip pat sodinama likusi dalis medžių, krūmų, pomedžių ir įrengiamas gėlynas.

 

Reformatų skvero sutvarkymo byla (ištrauka iš techninio projekto)

PROJEKTO VIEŠINIMAS

2014 m. lapkričio 26 d. projektas buvo pristatytas visuomenei “Gėlių paviljone” (Pylimo g. 21b, Vilnius). (https://vimeo.com/113190274). Su pristatytu  projektu miestiečiai ir miesto svečiai galėjo susipažinti Architektūros [aktualijų] fondo inicijuotoje ekspozicijoje „8 VIEŠOS ERDVĖS. VILNIUS“, veikusioje „Gėlių paviljone“ spalio 27 – lapkričio 14 d.

2015m. vasario 6 d. projektas dar kartą visuomenei buvo pristatytas Vilniaus miesto savivaldybėje.  Pristatyme dalyvavo ir reformatų  bendruomenės nariai. 2015m.  balandžio 23 dieną projektas buvo pristatytas Vilniaus ev. reformatų parapijos namuose. Šiame susitikime dalyvavo Vilniaus ev. reformatų parapijos klebonas kun.Raimondas Stankevičius, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir neabejingas istorijos puoselėjimui gausus besidominčiųjų būrys. Esminių pastabų projektui per vykusius pristatymus pateikta nebuvo.

Trumpa Reformatų sodo projekto viešinimo istoriją. http://lkas.lt/lt/Turinys/reformat%C5%B3-sodo-vilniuje-projektas-%E2%80%93-vie%C5%A1inimo-istorija

2018 m.

Diskusija Reformatų sode – atnaujintas taps nauju traukos centru: https://vilnius.lt/lt/2018/08/10/diskusija-reformatu-sode-atnaujintas-taps-nauju-traukos-centru/

Ar tikrai norime išsaugoti sovietmečio barbarizmą ir betono apkasus Reformatų sode? https://vilnius.lt/lt/2018/08/07/ar-tikrai-norime-issaugoti-sovietmecio-barbarizma-ir-betono-apkasus-reformatu-sode/

DISKUSIJOS IŠVADOS:

  • miestiečiai pritaria, kad erdvę būtina tvarkyti – pačios bendruomenės atlikta apklausa rodo, kad esminis tvarkymas būtinas;
  • socialiai nesaugi, nejauki ir barbarišku būdu įrengta erdvė gali pasikeisti – tapti traukos centru, miesto sodu su daug žalumos  ir aiškiomis atviromis erdvėmis, įprasminančiomis istoriją, buvusį reljefą;
  • projektas rengtas prieš daugiau nei 3 metus, tad tvarkos ir būdas, kaip miestas dirbo ir ieškojo dialogo su bendruomenėm iš esmės pasikeitė;
  • Reformatų sodo atnaujinimas –  labai svarbus miestiečiams projektas, sulaukęs ir daug palaikymo, ir tam tikrų diskusijų. Atviras Vilnius visada ieško dialogo su bendruomenėmis.  2018 08 09 susitikimas Reformatų bažnyčioje atnešė konstruktyvių pasiūlymų, kurie bus apsvarstyti;
  • svarbiausi bendruomenei rūpimi aspektai:  maksimalus medžių išsaugojimas, paminklo Reformacijai vieta, sodo aptvėrimo ir rakinimo klausimas, tranzitinio tako alternatyva, laiptų idėjos įprasminimas – visi jie  išgirsti ir svarstomi.
ekskursija
ekskursija
maketas
maketas
IMG 7433

Savivaldybė pasirašė Reformatų projekto finansavimo sutartį

Šią savaitę sostinės savivaldybė pasirašė Reformatų ir kraštovaizdžio projektų ES finansavimo sutartį: iki 2019 m. lapkričio 30 d. bus atkurtas ir sutvarkytas Reformatų sodas.

Bus atkurta Reformatų sodo sistema: sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, mažosios architektūros elementai, vaikų žaidimo aikštelės, fontanas, viešasis tualetas, apšvietimo, lietaus nuotekų, buitinių nuotekų, vandentiekio ir elektros tinklai, prisijungimo prie inžinerinių tinklų įvadai, skirti sezoninei lauko kavinei. Atkurtas sodas taps patrauklia erdve, kuri tenkins aplinkinių rajonų ir kitų Vilniaus gyventojų rekreacines, edukacines ir kultūrines reikmes. Projekto metu sukurta funkcionali viešoji infrastruktūra taps patrauklesnė miesto gyventojams bei svečiams, pagerins miesto centrinės viešosios erdvės estetinį vaizdą bei miesto įvaizdį, padidins miesto investicinį patrauklumą. Dėl didėjančio sodo lankytojų srauto ir augančios paslaugų paklausos, projektas taip pat prisidės prie smulkaus ir vidutinio verslo atstovų poreikių tenkinimo, sudarys sąlygas verslo plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui.

Pradedamas įgyvendinti projektas „Kultūrinį – istorinį paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ bus finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“.

Šiam projektui Vidaus reikalų ministerija skyrė 1 722 211,03 Eur struktūrinių fondų lėšų, 202 613,06 Eur – valstybės biudžeto lėšos., savivaldybės lėšų dalis sudaro 101 306 54 Eur. Bendra projekto vertė – 2 026 130,63 Eur. Projekto finansavimo sutartis sausio 23 d. pasirašyta su Viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra.

vilnius.lt