Žymų Archyvai: Vokietija

K.Daugirdas taps Emdeno (Vokietija) mokslinės J.Laskio bibliotekos vadovu

Žymaus 16 a. reformatų teologo, Brastos Biblijos vertimo į lenkų kalbą komisijos nario Jono Laskio vardu pavadintoje Emdeno (Vokietija) bibliotekoje bręsta dideli pokyčiai. Nuo lapkričio 1 d. šiai bibliotekai pradės vadovauti Lietuvos evangelikams reformatams gerai žinomas habilituotas mokslų daktaras kunigas Kęstutis Daugirdas. Emdeno mieste, esančiame šiaurės vakarų Vokietijoje, įsikūrusi mokslinė biblioteka saugo įžymių teologų bei kitų svarbių visuomenės veikėjų raštus, datuojamus net reformacijos ištakose ‒ 16 amžiuje.

Kęstutis Daugirdas, parašęs disertaciją apie vieną garsiausių Lietuvos reformatorių Andrių Volaną, buvo vienas iš 20 kandidatų užimti šias pareigas. „Atrinkus šešis kandidatus, mes greitai priėjome prie bendros nuomonės – jei tik šis žmogus sutiks, mes jį priimsime“ – sakė bažnyčios prezidentas Martinas Heimbucheris. Su nauju vadovu jis siejo nuostabias perspektyvas tolimesniam bibliotekos vystymuisi. „Turime naują mokslinį vadovą, pasiryžusį dirbti visu profesiniu pajėgumu ir pilnu darbo krūviu“ ‒ džiaugėsi M. Heimbucheris.

Tarptautiniu lygiu pripažinta ir mokslininkų įvertinta biblioteka su nauju direktoriumi priešakyje planuoja tolesnius projektus Šiaurės Europos reformatų konfesijos kultūros tyrinėjimo ir atitinkamų šaltinių edukacijos srityje. Be to, K. Daugirdas į Emdeną atsiveža DFG (Vokietijos Tyrinėjimų Bendrijos) finansuojamą projektą, kurio tikslas ‒ suskaitmeninti 2000 laiškų, parašytų 1580–1750 metais. Šiuose laiškuose atsispinti, kaip mokslininkai iš visos Europos (taip pat ir Izaokas Niutonas) sprendžia religijos ir teologijos dinamiškos sąveikos su to laikotarpio astronomijos atradimais klausimus ir jų poveikį politinei etikai.

Šiuos laiškus planuojama taip paruošti, kad automatinės paieškos būdu bus greičiau randamos diskutuojamos tezės, o spustelėjus nuorodą dar bus pateikiama ir dokumentą papildanti medžiaga. K. Daugirdas atskleidė sieksiantis, kad tokia skaitmenine forma viso pasaulio tyrinėtojams būtų pasiekiama kuo daugiau bibliotekos fonduose esančių leidinių. Tai, kad po ilgų mokslinio darbo metų jam taip pat teks dirbti ir žinių perteikimo visuomenei sferoje, naujasis vadovas vertina kaip „nepaprastai įdomią užduotį“.

Primename, kad mokslininkas šiais metais Europoje ir Lietuvoje minint Reformacijos 500 metų jubiliejų birželio mėn. lankėsi Lietuvoje, Biržuose vykusiame Lietuvos evangelikų reformatų jubiliejiniame Sinode. Čia susirinkę galėjo išgirsti jo parengtą paskaitą apie Lietuvos Reformacijos žvaigždę A. Volaną. K. Daugirdas taip pat komentavo iškilmingų evangelikų reformatų Sinodo pamaldų tiesioginę transliaciją per LRT televiziją.

Kęstučio Daugirdo dosjė: 
Daugirdas gimė 1973 metais Kaune, muzikų šeimoje: motina Virginija Balčiauskaitė – pianistė, tėvas Arūnas Daugirdas – smuikininkas. Senelis Aleksandras Balčiauskas buvo parapijiečių mylimas ir labai gerbiamas Biržų evangelikų reformatų bažnyčios kunigas.

1991 m. Kęstutis baigė Kauno J. Jablonskio gimnaziją. 1992 m. konfirmuotas Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčioje. 1993 m. išvyko mokytis į Vokietiją – kur iki 1999 metų J.W. Goethes Frankfurto prie Maino ir J. Gutenbergo Mainco universitetuose studijavo evangeliškąją teologiją. 1999 m. Kėdainių ev. reformatų bažnyčioje ordinuotas diakonu, o 2001 metais Biržų evangelikų reformatų bažnyčioje – kunigu.

2001-2003 metais buvo Europos istorijos instituto (Institut für Europäische Geschichte, Mainz) stipendiatas. 2002 metais buvo apdovanotas už geriausią Europos istorijos instituto stipendiatų metų pranešimą.

Nuo 2003 metų dėsto bažnyčios istoriją J. Gutenbergo universiteto evangeliškos teologijos fakultete.

2007 m. apgynė teologijos mokslų daktaro laipsnį, 2016 m. – habilitacinį darbą apie XVI a. žymiausią Lietuvos reformatų teologą Andrių Volaną.

InfoRef.lt

Lietuvos liuteronų ir reformatų gyvenimas Vokietijos stovyklose po Antrojo pasaulinio karo

Lietuviai, karo metu palikę Lietuvą ir visą iki tol nusistovėjusį gyvenimo būdą, atsidūrė visiškai naujose, kitose gyvenimo aplinkybėse. Niekas neišliko taip, kaip kad buvo namuose. Religinė, bažnytinė, parapinė sritis nebuvo išimtis.  „Versus aureus“ leidyklos išleistoje Vincos Bartusevičiaus knygoje „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951“ pasakoja ir apie tai, kaip lietuviai atkūrė bažnytinį gyvenimą stovyklose. Skaitytojų dėmesiui – ištrauka apie Lietuvos evangelikus liuteronus DP stovyklose.