KVIETIMAS

Letuvos muzikų rėmimo fondas, kartu su Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros bei Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijomis

š. m. gegužės 22 d., 17.30 val. Stasio Vainiūno namuose (A. Goštauto 2-41) kviečia į koncertą NUO BIRŽŲ IKI ČIKAGOS.

Kompozitoriaus Vlado Jakubėno 120-osioms gimimo metinėms skirtame koncerte dalyvaus pianistai Rokas ir Sonata Zubovai, Biržų V. Jakubėno ir Panevėžio muzikos, Vilniaus raj. Rudaminos meno mokyklų mokiniai ir mokytojai.

Kompozitorių prisimena ir koncertą vedą muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Maloniai kviečiame.

Pagarbiai,

Donatas Balčiauskas

LRIKD valdybos pirmininkas

Radvilų pilies atkūrimo idėja įsikūnija: Dubingių piliakalnyje įsteigtas „Dubingių pilies fondas“

Dubingiuose, viename LDK istorinių ir kultūrinių centrų, gegužės 9-ąją dieną padėti pamatai Dubingių pilies atgimimui. Dubingių pilis, kaip viena iš Radvilų giminės rezidencijų, turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvai. Siekiant ją atkurti, įsteigtas „Dubingių pilies fondas“, kurio vienas pagrindinių tikslų – parengti pilies atkūrimo planą ir užsitikrinti finansavimą jo įgyvendinimui.

Kaip teigia prof. Alfredas Bumblauskas, „be Radvilų nėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, be Dubingių nebūtų Radvilų“. Todėl Radvilų pilies Dubingiuose atkūrimas yra svarbus žingsnis išsaugant Lietuvos kultūros paveldą ir stiprinant lietuvių tautinę savimonę bei pasitikėjimą savo valstybe. „Dubingių pilies fondas“ rengs pilies atkūrimo planą, derins jį su institucijomis, rūpinsis finansavimu ir, žinoma, vykdys edukacinę misiją – švies visuomenę apie LDK ir Radvilų giminės istoriją bei Barboros Radvilaitės legendą Dubingių pilyje. Planuojama, kad atgimusioje pilyje įsikurs muziejus, kuris veiktų kaip vienas iš lietuvių tautos valstybingumo, istorijos ir kultūros centrų.

„Manau, kad tai itin reikšmingas Radvilų giminės įvertinimas, kuriam pritariu ir palaikau, ir, kiek leis galimybės, dalyvausiu pilies atstatymo procese. Visa ši Dubingių bendruomenės susibūrimo ir Dubingių pilies atkūrimo iniciatyvos istorija man yra tik dar vienas įrodymas, kokia nuostabi yra lietuvių tauta“, – teigia kunigaikštis Maciej Radziwill.

„Džiaugiamės, kad pilies atkūrimo idėją aktyviai palaiko Radvilų giminės atstovas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill), kuris yra tarp fondo steigėjų greta prof. Albino Kuncevičiaus, Valdovų rūmų atkūrimui vadovavusio dr. Vydo Dolinsko, projektą palaikančios Molėtų rajono savivaldybės ir kitų gerbiamų asmenų. Fondo įsteigimas yra tik pirmas žingsnis, reikės įdėti nemažai pastangų ir visuomenės palaikymo, kad ši idėja taptų realybe“, – pasakoja vienas fondo steigėjų, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laimonas Skibarka.

Dubingių piliavietės archeologinius tyrimus nuo 2003 metų vykdė ekspertų komanda, vadovaujama prof. Albino Kuncevičiaus. Per penkerius metus buvo atkasti Dubingių pilies fragmentai. Pamatai restauruoti ir užkonservuoti, saugomi specialaus gaubto, tačiau šiandien akivaizdu, kad to nepakanka – uždengtų pamatų būklė ženkliai prastėja.

2009 metais Dubingių piliavietėje įkurtame Radvilų giminės panteone perlaidoti archeologinių kasinėjimų metu atrastų Radvilų giminės atstovų palaikai: du garsiausi giminės atstovai LDK kancleris ir didysis etmonas – Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Radvila Rudasis ir jų pusbrolis LDK kancleris ir didysis maršalka Mikalojus Radvila Juodasis bei dar šeši giminės nariai.

„Ši gana įžūli mintis  – atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, gimė saujelės entuziastų galvose, jaukiai šnekučiuojantis vieną praėjusios vasaros sekmadienio popietę. Juk Dubingiai – Radvilų giminės šaknys ir vienų svarbiausių jos atstovų amžinojo poilsio vieta, o mes vaikštome ant neformalių LDK valdovų kapų, stipriai primiršę, ką ši giminė davė Lietuvai. Radvilų istorija – drąsos, atsakomybės ir meilės savo šaliai istorija. Tad mums, Dubingių bendruomenei, pilies atkūrimas yra kartu ir mūsų pasitikėjimo savimi, bendruomeniškumo ir drąsos atkūrimas. Esame laimingi, jog ši mintis pamažu suranda atgarsį vis platesniuose šviesuomenės sluoksniuose ir virsta apčiuopiama realybe“, – sako viena projekto iniciatorių Virginija Dunauskienė.

Viešosios įstaigos „Dubingių pilies fondas“ steigėjai: kunigaikštis Maciej Radziwill, prof. dr. Albinas Kuncevičius, Molėtų rajono savivaldybė, dr. Vydas Dolinskas, Laimonas Skibarka, Virginija Dunauskienė, Eglė Ulienė, Vaidutė Navickaitė – Šakėnienė, Gintaras Grybėnas, Kęstutis Kaminskas, Laura Leškevičiūtė, Greta Valantiejūtė, VšĮ „Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondas“. Fondo teisės partneris yra advokatų kontora „Sorainen“.

Dovilė Zapkutė, Dubingių kultūros festivalio 2024 atstovė spaudai

Nuotraukų autorius Evaldas Činga

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas Reformatų sode

Viktorija Liauškaitė

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Vilniuje, Reformatų sode, prie statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams gražiai prisimintas Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Šiame jaukiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjime, kurį inicijavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, dalyvavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai ir pedagogai, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių parapijiečiai.

Draugijos valdybos narys, pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pulokas pasidžiaugė šia gražia ir visai Lietuvai svarbia – 120 metų Spaudos atgavimo sukaktimi bei prisiminė nelengvą mūsų tautos kelią Spaudos draudimo laikotarpiu, kuris truko net 40 metų. Nelengvas buvo ir M. Mažvydo gyvenimo kelias XVI a., iš LDK atvedęs į Prūsiją. Vėliau iš Mažosios Lietuvos, jau minėtuoju spaudos draudimo laikotarpiu, lietuviška spauda keliaus į carinės Rusijos okupuotą Didžiąją Lietuvą. Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) kūrybai teko skleistis dar kitokios cenzūros sąlygomis. Baigdamas įžangos žodį, K. Pulokas perskaitė M. Mažvydui skirtą Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų Ziono parapijos kunigo dr. Valdo Aušros eilėraštį „Martynas… (Mt5, 11-12)“. Prisimintina, kad vienas Ziono parapijos steigėjų buvo knygnešys kun. Martynas Keturakaitis (1848–1911).

Draugijos valdybos narė, pirmininko pavaduotoja doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė padėkojo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorės pavaduotojai Vilmai Junevičienei ir gimnazistėms Liepai, Eglei, Mildai, Viltei ir Ingridai už tokią prasmingą jų veiklą bei bendradarbiavimą su Draugija. Vėliau įtaigiai jaunosios skaitovės perskaitė ištraukas iš Justino Marcinkevičiaus poemos „Mažvydas“. Gimnazistes raiškiam skaitymui parengė lietuvių kalbos mokytoja Gitana Šeštokienė.

Draugijos valdybos narė dr. Austė Nakienė taip pat perskaitė kelias poemos ištraukas. O evangelikų reformatų parapijos varpininkas dr. Vidmantas Kuprevičius priminė ilgametį Draugijos bičiulį iš Ukrainos prof. Anatolijų Nepokupną (1932–2006) bei jo filologinius M. Mažvydo tyrinėjimus. Anot jo, žodis „knygelės“ reiškusios vadovėlį.

Susitikimas baigtas Draugijos pirmininko Donato Balčiausko sveikinimu Spaudos dienos proga, prisimintas M.Mažvydas, jo indėlis į mūsų kultūrą, raštą, kalbą. „Jeigu šiandien ateitų čia Mažvydas ir pamatytų mus, manau, apsidžiaugtų. Taip pat dėkoju visiems atėjusiems, bei Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivėms, taip gražiai perskaičiusioms J.Marcinkevičiaus poemos „Mažvydas“ eilutes, mokytojoms, kurios ugdo ir skatina jaunąją kartą mylėti lietuvišką žodį. Džiaugiuosi, kad statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams lėšų rinkimas tęsiasi. Viliuosi, kad neilgai trukus šis paminklas papuoš ne tik šią erdvę, bet ir visą Vilnių“, – sakė D. Balčiauskas.

Kęstučio Puloko ir Viktorijos Liauškaitės nuotraukos

Mažvydo skaitymai Vilniuje

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija gegužės 7 d., 17.30 val.

             kviečia į Reformatų sodą prie statomo PAMINKLO paminėti

                    SPAUDOS  ATGAVIMO, KALBOS  IR  KNYGOS  DIENĄ  

   Bus skaitomos ištraukos iš Justino Marcinkevičiaus poemos MAŽVYDAS

   Dalyvaus:  Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai ir mokytojai,

                       Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir LRIKD vadovai,

                       K.Pulokas, doc dr. I.Dagytė-Mituzienė, V.Gocentas

                                               Maloniai kviečiame

                                                Draugijos valdyba

Susitarimas dėl Dubingių pilies atkūrimo fondo steigimo

Vilniuje, Operos ir baleto teatre, balandžio 11 d., buvo sutarta dėl Dubingių pilies atkūrimo fondo steigimo. Susitarimą steigti fondą pasirašė žymiosios Radvilų giminės palikuonis kunigaikštis Motiejus Radvila, piliavietės archeologiniams tyrimams vadovavęs profesorius dr. Albinas Kuncevičius, mecenatų Rusteikų šeimos fondas, dovanojęs Dubingiams bažnyčią, advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ vadovas ir nuostabus dubingietis – sodybietis Laimonas Skibarka bei kiti.

Dubingių pilies fondo steigimo sutartį numatoma pasirašyti šių metų gegužės mėnesį Radvilų pilies Dubingiuose vietoje. Džiugu, kad šiemet Mažosios Kultūros Sostinės – Dubingių – didžioji svajonė pradeda pildytis tokiomis gražiomis iniciatyvomis.

Talka Radvilų ąžuolyne

Lietuvos didikų Radvilų giminės istorija neatsiejama ir nuo Dubingių istorijos. 2009 metais į Dubingius grįžo žymiausių Radvilų giminės atstovų Mikalojaus Radvilos Rudojo ir Mikalojaus Radvilos Juodojo bei jų šeimos narių palaikai. Minint perlaidojimo metines, Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei kilo idėja Radvilų atminimą įamžinti paminkline lenta Dubingių piliavietėje, bei įprasminti Reformacijos gyvybingumą darbu krašto labui – pasodinti Radvilų ąžuolyną Dubingių/ Joniškio seniūnijos Trakų kaime. Pagrindinis ir nepailstantis šios idėjos variklis – Danguolė Juršienė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos, Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios bendruomenės narė.

2011 balandžio 16 dieną, bendradarbiaujant Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenei, Asvejos regioninio parko direkcijai bei Dubingių girininkijai, Dubingių seniūnijos Trakų kaime Žvernos hidrografiniame draustinyje, daugiau kaip šešiasdešimt talkininkų 1,3 ha plote pasodino 1300 ąžuoliukų ir beveik tiek eglaičių.

Sodintojų bendruomenė laiks nuo laiko čia susirinkdavo ir vadovaujama Valstybinių miškų urėdijos, Utenos regioninio padalinio, Dubingių girininkijos girininko Rolando Umbraso, atlikdavo medelių apsaugos darbus. Taip tad medeliai stiprėjo, stiebėsi vis aukštyn ir aukštyn. Stebėtinai daug sodmenų prigijo (pasak  specialistų, daugiau kaip 90 proc.).

2024-ųjų balandžio 6-osios rytą, kuris žadėjo tik lietų, į buvusią Dubingių smuklę, kur dabar  įsikūrusi Asvejos regioninio parko direkcija, jaunimo draugijos „Radvila” paraginti sugužėjo net keturios dešimtys talkininkų. Išklausę Alvydo Mituzo, kraštovaizdžio architekto, Lietuvos tautinio atgmimo ąžuolyno puoselėtojų grupės nario ir vadovo, informacijos apie gimstantį Radvilų Ąžuolyno komplekso tvarkymo ir įveiklinimo programos projektą, palydėti gražių Kęstučio Kaminsko, Dubingių seniūno, žodžių visi leidosi Ąžuolyno link.  Žinoma, nepamiršę bendrai nusifotografuoti ir…užsiregistruoti. Registracijos lapai liudija, kad akcijoje dalyvavo 40 žmonių.  Jauniausioji dalyvė – Berta Gluskinaitė 8 m. Gausiausiai atstovauta Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijai, taip pat sulaukta ir Draugijos partnerės – Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovų (Rapolo Matulio ir Aurimo Garnelio, kurie atvyko su Aurimo tėčiu Vidmantu), taip pat Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenės ir netgi futbolo klubo „Katastrofa“ narių. Tarp talkos dalyvių buvo ir 10 signatarų, taigi tų, kurie prieš 13 metų sodino Ąžuolyną. Iš jų net trys – Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narės – D.Juršienė, Viktorija Liauškaitė, Aurelija Arlauskienė.

Pasidarbavus laukė Lauros Stanislovaitienės ant laužo išvirta košė, Dubingių smuklėje Justino Stanislovaičio ir Augustino Skeberdžio koncertas.

Aurelijos Arlauskienės tekstas ir nuotraukos

Radvilų ąžuolyno talkos dalyviai. Pirmoje eilėje – prieš 13 metų Ąžuolyną sodinę žmonės

Ąžuolyno idėjos pagrindinis ir nepailstantis variklis – Danguolė Juršienė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė su dukra Jurga Gluskiniene ir vaikaite Berta

Puikiai darbavosi Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovai – Rapolas Matulionis ir Aurimas Garnelis, kartu su Aurimo tėčiu Vidmantu

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotojai doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė ir Vytautas Gocentas

Draugijos finansininkė Gabija Brazauskienė

Ši trijulė sustojo prie savo prieš 13 metų sodintų ąžuolų. Viktorija Liauškaitė, Aurelija Arlauskienė (Draugijos valdybos narės) ir Danas Arlauskas