Pilies muziejuje – knygos „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ sutiktuvės

Diskutuoja Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, draugijos valdybos narė prof.habil.dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė bei pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pulokas.

XFM pokalbis: Reformacijos dienos minėjimas

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (LRIKD) iniciatyva statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams suma – 235 tūkst. Eurų (jam užbaigti reikia 82 tūkst.Eurų). Per pastaruosius metus pavyko surinkti nemažą dalį pinigų, nuveikti svarbių darbų. LRIKD parengė paminklui įgyvendinti reikalingus sprendinius, sutartinai dirbdama  su Vilniaus miesto savivaldybe, kitomis institucijomis. Sostinės savivaldybės rūpesčiu atlikti visi požeminiai darbai, taip pat įrengta apskrita laiptuota paminklo papėdė su indiško juodo šlifuoto granito fontanu viduryje. Įmonėje „Žybartuva“ jau išpjautos 7 granito, atkeliavusio iš Pietų Afrikos, kolonos (jų iš viso bus 10). Gražią spalio dieną LRIKD pirmininkas Donatas Balčiauskas, jo pavaduotojai – Kęstutis Pulokas, doc.dr. Ina Dagytė-Mituzienė (ji yra ir Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė), valdybos nariai: Ingrida Ramšienė, dr. Vidūnas Ramša, Danguolė Juršienė, Aurelija Arlauskienė apsilankė įmonėje „Žybartuva“.  

Prieš aptariant atliktus ir spartintinus paminklo darbus, LRIKD valdybos atstovai, lydimi įmonės direktoriaus, užsimojo dar įdėmiau pasižvalgyti po įmonę, kuri šiemet pažymi savo sėkmingos veiklos 30 – metį. Nuo 2000-ųjų „Žybartuva“ kartu su Švedijos įmone APSTEN AB tapo bendra Lietuvos-Švedijos granito apdirbimo įmone. Čia dirba daugiau kaip 40 profesionalių darbuotojų, turinčių ilgametę patirtį akmens apdirbimo srityje. Gamybinėse patalpose, užimančiose daugiau negu 5000 kv.m, sumontuotos įvairios akmens apdirbimo staklės, leidžiančių atlikti įvairaus sudėtingumo užsakymus iš granito, marmuro, smiltainio, kalkakmens. Pasak „Žybartuvos“ direktoriaus Andžej Orlovski, įmonė dirba inovatyviai, nes stengiamasi kuo greičiau pritaikyti  naujas  technologijas. Elektros energija gamybai naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių, neseniai ir patys pasistatė savo saulės elektrinę. Besilankantieji matė, kaip lengvai didžiulį akmens luitą pjauna deimantinis (!) trosas; kaip akmenį gludina (suprask, „grožį daro“) programinės pjovimo staklės. Dar vienos tokios, naujut naujutėlės neilgai trukus bus sumontuotos įmonėje. „Jeigu visą dėmesį kreipsim tik į technologijas, tai skulptoriai neturės darbo“, – juokavo „Žybartuvos“ direktorius, čia pat pasidžiaugęs, kad įmonės  atliktų darbų sąraše yra ne vienas įspūdingas paminklas. Nes dirbta ir dirbama su žymiausiais Lietuvos skulptoriais, tarp jų – šviesaus atminimo Stanislovu Kuzma, Romualdu Kvintu ir kt. Puikių darbų atlikta su skulptore prof. Dalia Matulaite, su kuria bendradarbiaujama jau daugiau kaip 20 metų (2011 m. Druskininkuose pastatytos „Karūnos” – paminklas Žygimantui Augustui ir Barborai Radvilaitei; 2013 m. Budapešte paminklas Jogailai ir Jadvygai (arch.prof.Jūras Balkevičius) ir kt.). „Žybartuvos“ darbų sąraše ir Rokiškio raj. Obelių paminklas, skirtas 1941 m. birželio sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti (aut. Gurijus Kateščenka); Marijampolėje paminklas „Tautai ir Kalbai“ (aut. skulptorius Kęstutis Balčiūnas), šių metų spalio mėn atidaryta Vilniuje, šalia Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios iš švediško akmens atstatyta 1953 metais nugriauta koplyčia. Įmonė taip pat gamina židinius, stalviršius, antkapinius paminklus, kurių didžioji dauguma – užsakymai iš Skandinavijos.  

Paminklui – Pietų Afrikos, Suomijos, Indijos akmuo

Granitas, kuris virs paminklu Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams, sukorė labai ilgą vandens ir sausumos kelią iš Pietų Afrikos. „Kodėl būtent iš šios šalies? Ogi todėl, kad skulptorė šį akmenį „pažįsta“, mėgsta, – kalbėjo A.Orlovski. – Mes labai saugojame tą atsisiųstąjį akmenį, iš kurio bus išpjautos visos 10 kolonų. Nes siunčiantis kitą jo partiją gali skirtis pats akmuo“. Taigi šis granitas – nejudinamas įmonės fondas. Beje, paminklui bus panaudotas ir akmuo iš Suomijos, Indijos.

Taigi, kas jau padaryta ir kokie darbai dar laukia? Jau minėta, kad Vilniuje, Reformatų sode, Vilniaus miesto savivaldybės rūpesčiu atlikti visi požeminiai darbai, taip pat įrengta apskrita laiptuota paminklo papėdė su indiško juodo šlifuoto granito fontanu viduryje. Baigtas paminklas svers apie 50 tonų. 4 metrų aukščio 40×40 cm pločio kolonos pjaunamos po 2 metrus, kurios vėliau bus sujungiamos specialiais strypais. Po to – graviravimo darbai (kompiuteryje sumaketuotas ir ant specialios plėvelės atspausdintas tekstas užklijuojamas ant kolonos, ir pradeda dirbti smėliasrovė). Kitaip tariant, galinga smėlio srovė griaužia akmenį ten, kur jai nurodyta. Ši technologija „Žybartuvoje“ jau naudojama daugiau negu ketvirtį amžiaus, taigi rankomis tekstai ant akmens šioje įmonėje jau senokai nebekalami. Pasak direktoriaus, bene sudėtingiausias šio paminklo kūrimo procesas būsiąs tada, kai, sujungus kolonos dalis, ant 4 metrų akmens reikės smėliasrove „išrašyti“ tekstus, einančius  ir per sujungimus. Besilankantiems užsakovams labai rūpėjo sužinoti, ar lietus ir dargana leis įskaityti tuos prasmingus didžiavyrių žodžius, iškaltus akmenyje. „Taip, naudojame įvairias raidžių ryškinimo technologijas,“ – garantavo A.Orlovski,  rodydamas realius pavyzdžius čia pat, gamybinėje teritorijoje.  Iki raidžių ryškinimo ant paminklo kolonų – nors baigiamoji, bet nelengva – pasirinkto kelio atkarpa. Tačiau pamatytas išpjautų granito kolonų vaizdas, ruošiniai nuteikė viltingai ir motyvuojančiai.  Dirbsime toliau, neabejodami, kad sostinės širdyje iškilsiantis paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams savo prasmingu vaizdu ir turiniu kvies praeivius ties juo sustoti.  Kad paminklas kuo greičiau stotų sostinės širdin, Reformatų sodan, kviečiame aukoti jo statybai tiek pavienius asmenis, tiek organizacijas – Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija yra ne pelno siekianti organizacija, turinti Paramos gavėjo statusą.

Paramą paminklo tolimesniam kūrimui ir statymui maloniai prašome pervesti :
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija
Įmonės kodas 190763313
AB SEB bankas, sąskaita LT69 7044 0600 0090 8619
Paminklui „Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams“

LRIKD valdybos nariai (sėdi) Ingrida Ramšienė, dr. Vidūnas Ramša, (stovi) Danguolė Juršienė, pirmininko pavaduotoja doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė, pirmininkas Donatas Balčiauskas, įmonės „Žybartuva“ direktorius Andžej Orlovski,  Aurelija Arlauskienė, pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pulokas

Įmonėje „Žybartuva“ jau išpjautos tokios 7 granito, atkeliavusio iš Pietų Afrikos, kolonos (jų iš viso bus 10).

Šis granitas, skirtas paminklui Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams, yra nejudinamas įmonės fondas.

„Žybartuva“ sėkmingai taiko naująsias technologijas  

Kęstučio Puloko nuotraukos

LRIKD informacija

Viktorija Liauškaitė

2024 m. spalio 28 dieną Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija (toliau Draugija) Reformacijos dieną minėjo pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje. Džiugu, kad tarp susirinkusiųjų buvo ir gausus sostinės Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių būrys. Vakaras prasidėjo muzikiniais akordais – Reformacijos himnu „Tvirčiausia apsaugos pilis“, kurį iškilmingai sugiedojo Vilniaus ev. reformatų ansamblis „Giesmė“, vadovaujamas dr. Austės Nakienės.

„Susirinkome paminėti prieš 507 metus prasidėjusio Reformacijos sąjūdžio Europoje. 1517 m. spalio 31 dieną ant Vitenbergo bažnyčios durų vienuolis Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes, taip pradėdamas Reformacijos idėjų skleidimą, kurios neilgai trukus pasiekė ne tik Europą, bet ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ypač džiugu, kad mūsų Draugijos pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą  spalio 31 d., Reformacijos dieną, įrašyti į Lietuvos vastybės atmintinų dienų sąrašą. Ir ši diena tapo švenčiama, minima ne tik bažnyčiose, o ir pasaulietiniame gyvenime“,  – susirinkusius pasveikino Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas.

Šiltai prasidėjo vakaro dalyvių susitikimas su Valentina Zeitler, istorike, diplomate, rašytoja bei pristatytas jos istorinis romanas „Mikalojus Radvila Juodasis. Antrasis valdovo Aš“. Knygos sutiktuves moderavo Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, ištraukas skaitė Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai” vadovė Aldona Daučiūnienė. Renginyje taip pat dalyvavo Draugijos Garbės narė doc.habil.dr. Ingė Lukšaitė bei istorikė prof. dr. Jūratė Kiaupienė.

„Su pakilia nuotaika šiandien minėdami Reformacijos dieną pasitinkame ir rašytojos, diplomatės Valentinos Zeitler sukurtą istorinį romaną „Mikalojus Radvila Juodasis. Antrasis valdovo Aš“. Mikalojus Radvila Juodasis buvo viena iškiliausių istorinių asmenybių Lietuvos Didžiojoje Kunigikštystėje, kuris aktyviai veikė tiek užsienio, tiek vidaus politikoje. Šis didikas dabartine kalba šnekant užėmė Seimo pirmininko, premjero, vidaus ir užsienio reikalų ministro pareigas. Tai buvo to meto didžiūnas. Per Mikalojaus Radvilos Juodojo asmenybę pamatome visą to meto šalies epochą, istoriją, kurią puikiai ir atskleidė Valentina Zeitler savo naujausiame romane“, – sakė  dr. Jolanta Karpavičienė.

Prof. dr. Jūratė Kiaupienė pasidžiaugė naujai išleista Valentinos Zeitler knyga ir akcentavo, jog ji parašyta lengvai ir skaitomai. Tokiu būdu prieinama kuo platesniai auditorijai.

Draugijos Garbės narės doc.habil.dr. Ingės Lukšaitės teigimu, tai puiki Valentinos Zeitler knyga. Ji pažymėjo, jog pačiose savo drąsiausiose svajonėse negalėjo įsivaizduoti, kad šiandien kalbėsime apie romaną, skirtą Mikalojui Radvilai Juodajam. „Šis romanas sutelkia viską į vieną vietą ir dėlto labai džiaugiuosi šia knyga, kuri yra parašyta labai deramai. Romanas parašytas nuosekliai, giliai ir ramiai. Ramybė yra reikalinga šiam romanui, todėl kad Radvila Juodasis gyveno daugelio kultūrinių vulkanų išsiveržimo laikotarpiu. Tuo metu keitėsi požiūriai į labai daugelį kultūrinių reiškinių.

Mano manymu, Radvila Juodasis buvo istorinės nuojautos gigantas. Jis daugelį dalykų darė drąsiai. Pirmiausiai, jog jis įžvelgė Reformacijai galimybę modernizuoti valstybę ir jos visuomenę. Tai nebuvo paprasta, nes evangelikai reformatai buvo vadinami eretikais šioje Europos dalyje. Nebuvo dar tokios teritorijos, kurioje jie būtų jautęsi šeimininkais. Radvila Juodasis buvo didelė istorinė asmenybė, nes jam pirmiausiai rūpėjo Lietuvos valstybė. O ji negalėjo išsilaikyti su savo archaijiška struktūra bei su atsilikusiu švietimu. Šio didiko nuojauta, kad dideles galimybes gali teikti bažnyčios ir kitokio tikėjimo reforma. Radvila Juodasis buvo labai drąsus tiek žmogus, tiek politikas. Žvelgiant į gana trumpą aktyvų šio kunigaikščio laiką valstybėje, jis puikiai suvokė spaudos galią. Savo lėšomis Brastoje įsteigė spaustuvę ir išleido Brastos Bibliją (dar vadinama Radvilų Biblija) ne lotynų kalba, kaip buvo įprasta, o lenkų. Jog kuo daugiau žmonių skaitydami savo gimtąja kalba išleistą Šventąjį Raštą suprastų ir jo reikšmę. Vadinamoji Radvilų leista Brastos Biblija buvo ir poligrafijos šedevras, išleistas aukščiausiu meniniu lygmeniu. Ir nuo to laiko Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo tokio laiko, kad nebūtų veikusios spaustuvės.

Radvilos Juodojo kontaversiškas susirašinėjimas su popiežiaus nuncijumi Lipomanu taip pat parodo jo drąsą, kuris nebijojo aiškiai, suprantamai dėstyti savo mintis ne tik valstybės valdyme, bet ir tikėjimo klausimuose. To meto Lietuvoje buvo rengiamasi steigti inkvizicinį teismą, o šis didikas tam pasipriešino, taip sukeldamas popiežiaus nuncijaus Lipomano priešiškumą.

Gynė ir skleidė Reformacijos idėjas to meto visuomenėje ir už jos ribų. Susirašinėjo ir kvietė atvykti į Lietuvą vieną iš Reformacijos pradininkų Joną Kalviną. Radvilos Juodojo dvare Lukiškėse (Vilniuje) įvyko pirmosios evangelikų reformatų pamaldos 1557 metais. Radvilos Juodojo perėjimas į Reformaciją sukėlė bangą šio tikėjimo platesniam skleidimui didikų tarpe.

Šios knygos ramus tonas skatina suprasti, kas tais istoriniais laikais buvo ir kiek tai yra mums svarbu šiandien. Antravertus, tokiame ramiame knygos pasakojime iš tikrųjų yra gerai atspindėtas tas laikotarpis. Tokiais puikiais leidiniais kuriame kultūrinę atmintį, kuri yra svarbi tiek dabar, tiek ir ateityje. Kultūrinė atmintis, tai yra ką kiekviena karta pasiima iš praeities ir perduoda ateities kartoms“, – dalinosi savo įžvalgomis doc.habil.dr. Ingė Lukšaitė.

Knygos sutiktuvėse dalyvavę Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos atstovai sulaukė Draugijos pirmininko Donato Balčiausko padėkos. ,,Nuoširdžiai dėkojame už Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorės Eglės Laumelienės sveikinimą Reformacijos dienos proga, kurį mums įteikė progimnazijos būrelis mokinių ir mokytojų šventinio renginio metu Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje. Jūsų dėmesys ir jaunimo dalyvavimas panašiuose renginiuose suteikia vilties, kad mūsų Draugijos puoselėjamoms istorinio paveldo vertybėms užtikrinamas tęstinumas. Linkime sėkmingo tolimesnio mūsų bendradarbiavimo” – pasidžiaugė D. Balčiauskas.

Vakaras baigėsi klausimais rašytojai apie naująjį romaną bei akcentuojant siekį nepamiršti aktyviai aukoti lėšas būsimam paminklui Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams – https://reformacija.lt/wordpress/parama/paminklas-reformacijos-pradininkams/.

Lietuvos mokslų akademijos nuotraukos

Daugiau nuotraukų Rašytojos, diplomatės Valentinos Zeitler istorinio romano „Mikalojus Radvila Juodasis. Antrasis valdovo Aš“ sutiktuvės – Lietuvos mokslų akademija

Sveikiname Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narius, rėmėjus, partnerius ir bičiulius su Reformacijos diena, kuri nuo 2017 metų LR Seimo nutarimu yra Atmintinų dienų sąraše ir minima visoje Lietuvoje.

Dėkojame Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijai už sveikinimą, kuriuo dalinamės su visais mūsų svetainės lankytojais.

LRIKD valdyba