Vilniuje, paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams statybos aikštelėje vyksta darbai: rugpjūčio pabaigoje UAB „Grinda“ išvalė šią aikštelę, „Eikos” darbuotojai sudėliojo klojinius, pažymėdami vietas, kur stovės visos 10 kolonų, taip pat, kur bus montuojami šviestuvai ir kt. Rugsėjo pradžioje – smėlbetonio darbai, taip ruoštas pagrindas paminklo mozaikinei aikštelei.
Draugijos inf.
Tadas Verkelis, Biržų SVB Jono ir Adolfų Mekų palikimo studijų centro vyresn. bibliotekininkas, VU Archeologijos katedros studentas, Biržų kraštotyros klubo kuratorius
Šiais metais minimos 160–osios Ev. reformatų dvasininko Aleksandro Rapolo Močiulskio mirties metinės. Močiulskių pavardė šiomis dienomis yra jau gerokai mažiau žinoma, bet tai yra ganėtinai glaudžiai su Biržais susijusi pavardė. Todėl šios metinės yra puiki proga prisiminti ne tik Aleksandro Rapolo Močiulskio asmenybę, bet ir pačią Močiulskių giminę.
Močiulskiai – „Cholewa“ herbo bajorai (Bajoriškų giminių genealogijos, 1850–1912, p. 100) ir ilgamečiai Ev. reformatų dvasininkai. Ne vienas šios giminės atstovas tarnavo dvasininku. XVIII a. vid. ir pb. Biržų apylinkėse yra minimi net keli šios giminės atstovai – Motiejus Močiulskis, Andrius Močiulskis ir Adomas Močiulskis (Ragauskienė; Ragauskas; Karvelis, 2023, p. 558–559).
Andrius Močiulskis (~1710–1755) Kėdainių gimnazijoje mokėsi lietuvių kalbos ir jos mokė jaunesnius mokinius. 1729 m. ordinuotas lektoriumi. Taip pat prieš pradėdamas veiklą Biržuose studijavo Karaliaučiaus ir Marburgo universitetuose. 1740 –1745 m. buvo Biržų rektorius ir kunigas, 1745–1751 m. Nemunėlio Radviliškio dvasininkas ir 1751–1755 m. Užnierio distrikto konsenjoras (Ragauskienė; Ragauskas; Karvelis, 2023, p. 481–482, 559). Tačiau Andriaus Močiulskio vardas išgarsėjo kitomis aplinkybėmis. 1754 m. Papilio misionarijus Andrejus Omecinskis apgaulingai iškvietė laukuose buvusį dvasininką ir iš pasalų užpuolė bei stipriai sumušė. Močiulskis po kelių mėnesių, 1755 m. nuo sumušimų mirė (Ragauskienė; Ragauskas; Karvelis, 2023, p. 481–483). Lietuvos religinių nesutarimų kontekste šis nužudymas dar ne vienus metus turėjo atgarsių.
Andriaus sūnus Adomas Jokūbas Močiulskis (1749–1830) taip pat dažnai dirbo Biržuose: alumnas 1756–1758 m., lektorius 1769–1770 m., rektorius 1778–1779 m., koadjutorius 1781 m. (Ragauskienė; Ragauskas; Karvelis, 2023, p. 558). 1811 m. paskirtas Žemaitijos distrikto konsenjoru ir dažniausiai rezidavo Kelmėje. Tačiau atvykdavo į Biržus vizituoti – tai parodo ir išlikę įrašai bažnytinėse metrikose (Biržų Evangelikų reformatų bažnyčios mirties, 1811–1846, p. 2, 17, 19, 21, 24, 27, 34). Reikšminga paminėti, kad 1826 m. kreipėsi į sinodą ragindamas greičiau išleisti naujus giesmynus lietuvių kalba. Giesmyną 1819 m. parengė Nemunėlio Radviliškio dvasininkas Samuelis Nerlichas (Baublys, 2006, p. 193–194). Deja, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, giesmynas buvo išleistas tik 1845 m. Samuelio sūnaus Karolio Nerlicho (Kregždė, 1978, p. 118).
Žemaitijos superintendentas Adomas Močiulskis 1830 m. sausio 2 d. mirė Kelmės klebonijoje (Kelmės ERB mirties, 1800 –1845, p. 455–456).
Aleksandras Rapolas Močiulskis (1790–1866) gimė 1790 m. sausio 6 d. Švobiškyje, kuriame tuo metu dirbo jo tėvas Adomas Močiulskis. 1809–1814 m. studijavo Malborko ir Karaliaučiaus universitetuose (Baublys, 2006, p. 495). Grįžęs paskirtas Kelmės adjutantu padėti tėvui (Baublys, 2006, p. 271). 1816 m. perkeltas į Deltuvą, kurioje be pertraukų dirbo iki 1829 m., o 1829–1830 paskirtas į Kėdainius (Baublys, 2006, p. 264). Vėliau, 1833 m., paskirtas Vilniaus distrikto konsenjoru, 1834 m. – Žemaitijos distrikto konsenjoru, o nuo 1837 m. – distrikto superintendentu (Kregždė, 1978, p. 120 –122). Nuo 1843 m. aptarnavo Papilio parapiją (Gudliauskienė, 2021, p. 15).
Pasiremdamas Karolio Nerlicho darbais, 1861 m. Mintaujoje išspausdino katekizmą „Trumpą katekizmą arba Pamoksley apie wierą szwentą Krikszcioniszką“, ten pat 1863 m. išleido Samuelio Nerlicho 1818 m. parengtą, didelės apimties knygą „Summa, arba Trumpas iszguldimas Ewangeliu szwent“. Vėliau, dėl prasidėjusio spaudos draudimo, kitos knygos buvo leidžiamos Eislebene (Vokietija), tačiau nurodant suklastotus 1863 metus ir netikrą leidybos vietą – Rygą: „Atsimnima da geroje adijnoje“, „Nusidawimas biedna Joniuka“, „Paisivertimas grieszna żmogaus ing Djewą“, „Wartojimas arba Meginimas patis sawę“ ir 1865 m. – „Gromata Naszlaitela ing sawa miela Yszganitoja“ (Kregždė, 1978, p. 120 –122).
Aleksandras Rapolas Močiulskis 1866 m. rugpjūčio 28 d. mirė Biržuose ir palaidotas 31 d. Kubilių kapinėse, šiandien vadinamose Garšvių II kapinėmis (Biržų ERB mirties, 1864–1870, p. 127).
Adalbertas Konstantinas Močiulskis (1825–1887), gimė 1825 m. spalio 22 d. Deltuvoje (Deltuvos ERB gimimo, 1761 – 1829, p. 92). 1845–1849 m. studijavo teologija Dorpato universitete. 1849–1852 m. paskirtas Papilio bažnyčios kunigu, o nuo 1853–1887 m. Biržų, 1852–1882 m. Biržų distrikto generalinis superintendentas, o nuo 1881–1887 m. Žemaitijos distrikto generalinis superintendentas (Kregždė, 1978, 126 –128; Gudliauskienė, 2021, p. 10–15). 1874 m. kartu su Oskaru Kurnatausku pastatė dabartinę Biržų Ev. Reformatų bažnyčią. Taip pat išvertė į lietuvių kalbą Heidelbergo katekizmą, kuris buvo išspausdintas jau po Adalberto Konstantino mirties, 1893 m (Kregždė, 1978, p. 126–128). Adalbertas Močiulskis 1887 m. lapkričio 21 d. mirė Vilniuje, palaidotas Biržų Nastopkos g. kapinėse (Biržų ERB mirties, 1880–1895, p. 99–100).
Vertėtų dar trumpai paminėti, kad ties Adalbertu Močiulskiu dvasininkų dinastija nesibaigė. Jo sūnus Karolis Aleksandras Mačiulskis (1866–1925), kuris gimė 1866 m. spalio 9 d. Biržuose (Biržų ERB gimimo, 1861–1866, p. 107), taip pat tapo kunigu, tik Ev. liuteronų, ir kunigavo Vištytyje, Virbalyje ir Paprūsėje.
Močiulskių memorialinis paveldas Biržuose.
Reikėtų apžvelgti ir Biržuose Močiulskius menančius objektus. Biržų rajone išlikęs Močiulskių memorialinis paveldas yra vienas didesnių XIX a. Ev. reformatų dvasininkijos paveldo objektų. Šiuos objektus sudaro išlikusios epitafijos bažnyčiose ir laidojimo vietos kapinėse.
Papilio Ev. reformatų bažnyčioje yra išlikusi epitafija, skirta Aleksandrui Rapolui Močiulskiui:
„Kuniguj Alexandruj
Moczulski
Senioruj Letuwiszku Surinkimu
gim 1790 M mire 1866 August 28 d.
Synodas ir Papiela Surinkimas
ant paminkla tu tabliczu pastata“
Nepertoliausiai nuo Papilio, jau minėtose Garšvių II kapinėse, už Papilio dvasininko Adolfo Neimano šeimos kapavietės, yra išlikusi ir Aleksandro Rapolo Močiulskio šeimos kapavietė, sudaryta iš keturių paminklų.
Vienas kryžius iš kairės pusės neidentifikuojamas – jau neatlaikęs laiko, nulūžęs. Toliau, aukščiausias eilėje kryžius – paties Aleksandro: „X. Alexander Moczulski Superintendent“, o iš dešinės – dveji mažesni kryžiai: pirmosios žmonos Hanrietos Luizos Screiber (~1798–1841), mirusios 1841 m. liepos 17 d. Papilyje, ir dukros Elvyros Močiulskytės (1820–1855), kuri taip pat 1855 m. balandžio 24 d. mirė Papilyje. Neidentifikuojamą paminklą būtų galima priskirti antrajai Močiulskio žmonai, tačiau Hortenzija Balbėnaitė (1812 –1887) 1887 m. gegužės 14 d. mirties įraše (Biržų ERB mirties, 1880 –1895, p. 93) nurodyta kaip palaidota Biržų Nastopkos g. kapinėse, tačiau kapas neišlikęs.
Kita epitafinė lentelė, skirta Močiulskiams, yra Biržų Ev. reformatų bažnyčioje. Ji dedikuota bažnyčios statytojui Adalbertui Konstantinui Močiulskiui:
„Senioruj lietuvišku Surinkimu
Kunigui Birzu parapios,
Konstantuj
Moczulskiuj
gim. 1825 m. mir. 1887.
kaipo giaram awiničos Diewo piemeniuj
Wilnios Ewangeliku Reformatų Synodas
Ta tabliča ant paminklo padėjo“
Biržų Nastopkos g. kapinėse, ant vadinamo Kunigų kalnelio, yra išlikę trys Močiulskių giminės paminklai: du paminklai su baltais kryžiais ir vienas be kryžiaus.
Pats kairiausias – Adalberto Konstantino Močiulskio, greta jo – žmonos Bertos Vilhelminos von Shultz (1825–1881) ir dukros Marijos Natalijos Mačiulskytės (1855–1880) paminklai. Nuo pastarojo paminklo kryžius neišlikęs. Abi mirė Biržuose: Berta –1881 m. vasario 14 d. (Biržų ERB mirties, 1880–1895, p. 15), o Marija – 1880 m. sausio 26 d. (Biržų ERB mirties, 1880–1895, p. 1).
Tačiau Biržuose esančio Močiulskių memorialinio paveldo ateitis nėra aiški, kaip ir kitų Ev. reformatų dvasininkijos ir inteligentijos paveldo, kaip, pavyzdžiui, Snarskių, Neimanų arba Yčų. Šie objektai ne tik nėra įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą, bet ir dažniausiai susiduria su nepriežiūra. Šis šimtmečius formuotas paveldas yra unikalus Lietuvoje, bet mažėjant evangelikų reformatų bendruomenėms, nebelieka ir žmonių, galinčių pasirūpinti šiuo paveldu. Su problemomis susiduria ne tik pavieniai paminklai, bet ir pačios kapinės, kuriose palaipsniui reformatiškus kapus pakeičia katalikiškos tradicijos kapai.
Literatūra:
Baublys Arūnas, „Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčios sinodas. Organizacija, bažnytinė savivalda ir konfesinės inteligentijos formavimasis 1795-1830 metais“, Vilnius, 2006, p. 193-194, 264, 271, 495.
Gudliauskienė Dalija, „Iš mūsų praeities“, Reformatų žinia, 2021, Nr. 2(6), p. 10–15.
Kregždė Jokūbas, „Lietuvos reformatų raštija“, Čikaga, 1978, p. 118, 120 –122, 126 –128.
Ragauskienė Raimonda; Karvelis Deimantas; Ragauskas Aivas, „Tarp pašaukimo ir profesijos. Evangelikų reformatų dvasininkai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI-XVIII amžiuje“, Vilnius, 2023, p. 481–483, 558 –559.
Šaltiniai:
Bajoriškų giminių genealogijos, 1850–1912, LVIA, f. 391, ap. 8, b. 2571, p. 100.
Biržų ERB gimimo metrikų knyga, 1861–1866, LVIA, f. 1322, ap. 1, b. 21, p. `107.
Biržų ERB mirties metrikų knyga, 1811–1846, LVIA f. 1322, ap. 1, b. 6, p. 2, 17, 19, 21, 24, 27, 34.
Biržų ERB mirties metrikų knyga, 1864–1870, LVIA, f. 1322, ap. 1, b. 36, p. 127.
Biržų ERB mirties metrikų knyga, 1880–1895, LVIA, f .1322, ap. 1, b. 45, p. 1, 15, 93, 99–100.
Deltuvos ERB gimimo metrikų knyga, 1761–1829, LVIA, f. 606, ap. 1, b. 142, p. 92.
Kelmės ERB mirties metrikų knyga, 1800–1845, LVIA, f. 606, ap. 1, b. 152, p. 455–456.
Aleksandro Rapolo Močiulskio epitafija, Papilio ev. reformatų bažnyčioje. Nuotr. 2025 m. iš asmeninio archyvo.
Adalberto Konstantino Močiulskio epitafija, Biržų ev. reformatų bažnyčioje. Nuotr. 2026 iš asmeninio archyvo.
Močiulskių giminės herbas Cholewa.
Adalberto Konstantino Močiulskio kapavietė, Nastopkos g. kapinėse (Biržai). Iš asmeninio nuotraukų archyvo.
Aleksandro Rapolo Močiulskio kapavietė Garšvių II kapinėse (Biržų raj.). Nuotr. 2026 m. iš asmeninio archyvo.
Jau daugelį metų rugpjūčio 23-ąją – Juodojo kaspino dieną – Aukštuosiuose Paneriuose prisimename Tilžės akto signataro, spaustuvininko Enzio Jagomasto (1870–1941) ir jo šeimos žūtį. Šiemet 85-osios metinės. O numanomą Jagomastų sušaudymo vietą bei kapavietę žyminčiam paminkliniam akmeniui – 30 metų. Minėjimo prie kapavietės Panerių memoriale pradžia – 14.00 val.
Apie Enzį Jagomastą: https://www.mle.lt/straipsniai/enzys-jagomastas
Prie Jagomastų kapavietę žyminčio paminklinio akmens 2025 08 23. Kęstučio Puloko nuotr.
