DALIA MATULAITĖ. SKULPTORĖ, JOS DARBAI IR MES
Viktorija Liauškaitė
Vasario 20 -oji – pirmųjų skulptorės prof. Dalios Matulaitės mirties metinių diena. Tai progai Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija – paskutinio prof. D.Matulaitės kūrinio – Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams statytoja – rengėsi iš anksto: sumanė originalaus formato memorialinį į(si)veiklinimo renginį, į organizatorių būrį įtraukė Lietuvos Dailininkų sąjungą, Valstybinę Saugomų teritorijų tarnybą, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnaziją, drauge telkė dalyvių pajėgas, kūrė renginio turinį, siekdama dviejų pagrindinių tikslų – iš vienos pusės, deramai prisiminti skulptorės Dalios Matulaitės iškilią asmenybę ir visai Lietuvai svarbius jos darbus, iš kitos – apmąstyti skulptorės darbų tęstinumo, puoselėjimo iššūkius, parodyti, kas daroma ir kas dar turi būti padaryta.
Tad minėtą vasario 20-ąją Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centro salėje renginio moderatorė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotoja doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė, apžvelgusi veik šimtą susirinkusiųjų, vaižgantiška maniera pamatuotai konstatavo: susitelkta iš širdies ir svarbiu reikalu. Tarp dalyvių – Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir didžioji valdybos narių dalis, Lietuvos Dailininkų sąjungos pirmininkė prof. Eglė Ganda Bogdanienė ir skulptoriai, menotyrininkai, kitų sričių meno kūrėjai,Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ilgametė vadovė Rūta Baškytė ir šios įstaigos darbuotojai, savo darbo lauke – saugomose teritorijose, Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose- pristatantys visą puokštę D.Matulaitės skulptūrų ir – aišku – jaunąją kartą atstovaujanti Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokinių grupė su direktorės pavaduotoja Vilma Junevičiene, dailės mokytojais. Popietėje dalyvavo ir buvo dėmesingai pristatyta skulptorės prof. Dalios Matulaitės giminaičių grupė – jos gentis, kaip skulptorė pati vadino savo giminę – sūnėnas Mindaugas Matulas su šeima, dukterėčia Rasa Matulaitė, pusseserės ir kiti gentainiai. Susirinko ir pulkas D. Matulaitės žemiečių iš Vilniaus žemaičių kultūros draugijos, vedini B.Vengalio, kuris šį renginį ir filmavo, gausus skulptorės bendražygių ir bičiulių ratas.
Renginio pirmojoje – ritualinėje – dalyje nuskambėjo prof. Dalios Matulaitės atminimui skirti muzikos akordai – violončelininkas Valentinas Kaplūnas, beje, gimęs tais pačiais metais kaip ir skulptorė, atliko kompozitoriaus V.Jurgučio kūrinį. Žvelgdami į Skulptorės portretą, jos darbų miniekspoziciją, ramiai plevenant atminties aukurui, susirinkusieji pagerbė Kūrėją tylos minute. Nušvitus kino ekranui, publika turėjo progos vaizdais, gyvu D.Matulaitės žodžiu prisiminti ir autorę, ir jos darbus. A. Tarvydo filmas apie skulptorę D. Matulaitę – nors trumpas, bet informatyvus, įtaigus. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė profesorišku žvilgsniu apžvelgė Dalios Matulaitės kūrybos pagrindinius bruožus, vieną kitą jos teiginį verta pacituoti: „ Dalią Matulaitę vertinu kaip vieną ryškiausių Lietuvos skulptorių, kurios kūryba daro didelę įtaką šalies kultūriniam laukui. Jos kūryba giliai įsišaknijusi Lietuvos peizaže, siekianti sujungti protėvių paveldą su šiuolaikine plastika. Skulptorės kūryba išsiskiria archajiška jėga, glaudžiu ryšiu su baltų kultūra, istorija ir tautosaka. Jos darbai, dažnai puošiantys viešąsias erdves, pasižymi monumentalumu ir simboline jėga. Pati autorė savo kūrybos kredo įvardijo kaip „didybę ir trapumą viename“. Kūryboje dominuoja mąslios moters, literatūrinio personažo ar istorinės asmenybės paveikslas. Pavyzdžiui, skulptūra „Neringa“ įkūnija herojišką legendos mergelę, o paminklai rašytojoms Lazdynų Pelėdai ar Ievai Simonaitytei („Šventvakarių Evė“) atspindi gilią pagarbą kultūros asmenybėms. Skulptorė siekė, kad jos darbai ne tik būtų matomi, bet ir „kalbėtų“ bei kurtų judesio įspūdį, nepaisant naudojamų sunkių medžiagų, tokių kaip akmuo ar bronza. Jos darbo techniką kritikai lygino su „samurajaus kardo kirčiais“ – tiksliais ir užtikrintais kalto smūgiais.”
Eglės Gandos Bogdanienės pranešimą papildė menotyrininkės dr. Danutės Zovienės įžvalgos, prisiminimai apie prof. Dalią Matulaitę. Architektų vardu susirinkusiems kalbėjo Alvydas Mituzas, dalykiškai ir įtaigiai pasakojo apie savo ir kitų architektų patirtis, bendradarbiaujant su neeilinio talento menininke prof. Dalia Matulaite. Architektas prisiminė, kaip jiedu lankė septynias žymiausias Žemaitijos kalvas ir Dalia ant kiekvienos kalvos geidavo pastatyti kokį tai atminimo ženklą tai vietovei, kalvai. „ Kartais mes patys net nesuvokiame kokio tai gylio buvo menininkė, ji sugebėdavo į akmenį sudėti mintį, kuri amžinai kalbės. Mes turime pasiekti, jog jau pastatyti Dalios paminklai kalbėtų, aiškintų, ką jie reiškia bei matytume jų kelią į ateitį“, – pabrėžė Alvydas Mituzas.
Renginio antrojoje – įsiveiklinimo – dalyje prasmingai buvo prisiminti prof. Dalios Matulaitės gausūs mokiniai, juos atstovavo artimiausiųjų penketas, vedinas Vilnaius Dailės akademijos profesoriaus A. Ališankos . Skulptoriai Daumantas Kučas, Marius Zavadskis aktyviai dalyvavo ne tik šio renginio vyksme, bet ir parengiamajame darbe – bendromis pastangomis buvo sudaryti ir renginio metu M. Zavadskio pristatyti svarbaus darbo – skulptorės darbų virtualaus žemėlapio – apmatai. Dabartinė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė priminė, jog šalies saugomose teritorijose, kaip Sirvėtos regioniniame parke, yra vadinamasis Šventos pažintinis mitologinis takas, kuriame stovi ir prof. Dalios Matulaitės darbai. Ir patikino, kad Nacionalinių ir regioninių parkų informacijos centrai yra atviri rengiamo D. Matulaitės darbų virtualaus žemėlapio pristatymui, sklaidai.
Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus bibliotekos informacinių išteklių skyriaus vedėja Asta Kazakevičiūtė Bankauskienė atsiliepė į organizatorių kvietimą imtis D. Matulaitės bibliotekos, archyvo peržiūra ir daline apsauga.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Rūta Matonienė pasidžiaugė, jog Reformatų sodas tapo vilniečių ir miesto svečių mėgstama erdve, prie kurios sutvarkymo prisidėjo ir savivaldybė. R. Matonienė palinkėjo, kad šioje miesto dalyje kaip įmanoma greičiau stovėtų paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams. Jai antrino Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė prof. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, primindama skulptorės meilę muzikai ir jos kūrinių muzikinį skambesį, gilų dvasinį D. Matulaitės ryšį su S.Karoso paramos ir labdaros fondo siela, paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams rėmėja pianiste Birute Karosiene.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas pasidžiaugė, kad paminklas Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams atsiras Vilnijos krašte – Vilniuje. „Mes su bendraminčiais prieš 34 metus įkūrėme Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugiją. O prieš 32 metus atridenome atminimo akmenį į Reformatų sodą, kuriame įrašyta – jog čia bus pastatytas paminklas Reformacijos pradininkams. Praėjo Reformacijos 500 metų jubiliejus, po kurio vyko konkursas paminklui. Jį laimėjo du profesoriai – skulptorė Dalia Matulaitė ir architektas Jūras Balkevičius. Paminklo kaina -230 tūkstančių, atliktas didelis darbas – didžioji dalis jau surinkta, bet trūksta dar 40 tūkst. eur. Visus raginu pagal galimybes aukoti ir tikėkimės, jog paskutinis prof. Dalios Matulaitės darbas atsistos šį pavasarį Reformatų sode,“ – sakė D. Balčiauskas.
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narė Aurelija Arlauskienė trumpai pristatė paminklo statymo situaciją. Jos pasakojimą gyvu žodžiu ir optimistine vizija papildė renginyje dalyvavęs UAB „Žybartuva“ direktorius Andžej Orlovski, kuris su prof. Dalia Matulaite bendradarbiavo daugelį metų – įmonė gamino veik visus jos svarbiausius darbus.
Renginio metu nuskambėjo ir Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos – Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos aktyvios ir kūrybiškos partnerės balsas – jaunimui buvo žingeidu sužinoti, o patyrusiems – perduoti svarbias kultūrinio tęstinumo žinias ir patirtis. Visus susirinkusius vienijo supratimas, kad sava kultūra gyva per gilų jos supratimą ir kokybišką veiksmą. Tai šiame renginyje nuskambėjo tarytum gyvas gilios asmenybės, profesionaliosios mūsų skulptorės Dalios Matulaitės žodžių ir darbų lydinio aidas. O numatyti siekiai ir būsimi darbai, puoselėjant D. Matulaitės palikimą, sugulė į dalyvių memorandumą, pagarsintą renginio moderatorės ir priimtą bendru susirinkusiųjų nutarimu bei lydimą reginio dalyvių sąrašo.
Aišku, buvo ir pokalbių tęsiniai prie žolelių arbatos puodelio ir didelio balto sūrio, o kaip kitaip – dalyvius vos talpino salė, visi turėjo ką pasakyti, prisiminti ar priminti. Juk buvo susirinkta tikrai svarbiu reikalu ir iš širdies, kaip ir anonsuota renginio pradžioje.
Paramą paminklo tolimesniam kūrimui ir statymui maloniai prašome pervesti :
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija
Įmonės kodas 190763313
AB SEB bankas, sąskaita LT69 7044 0600 0090 8619
Paminklui „Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams“
Daugiau informacijos apie paminklą:
Kęstučio Puloko nuotraukos
