Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija dar prieš kelerius metus kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl iš sovietų okupacijos metais ant Tauro kalno sunaikintų istorinių evangelikų liuteronų kapinių galimai į Našlaičių kapines perkeltų palaikų. Būta pagrindo manyti, kad tarp jų buvo ir evangelikų reformatų Vilniaus Sinodo generalinio superintendento Mykolo Jastržembskio (1859–1938) palaikai.

Mykolas Jastržembskis (lenk. Michał Jastrzębski) gimė Izabeline, netoli Valkavisko, evangelikų reformatų kunigo šeimoje. Baigęs Slucko gimnaziją, studijavo teologiją Dorpato (dab. Tartu) universitete. 1889 m. liepos 7 d. ordinuotas kunigu, paskirtas į Vilniaus evangelikų reformatų parapiją, iki 1907 m. kartu aptarnavo ir Deltuvos evangelikų reformatų parapiją. Dėl kunigų trūkumo, o vėliau ir vizituodamas, važinėdavo ir į rytines tuometinio Vilniaus Sinodo parapijas dabartinės Baltarusijos ir Ukrainos teritorijoje. Nuo 1893 m. buvo renkamas į Sinodo kolegiją kaip narys iš dvasininkų, nuo 1894 m. ėjo skyrybų komisijos Sinode pirmininko pareigas. 1902 m. tapo vicesuperintendentu. 1907 m. buvo išrinktas Vilniaus distrikto superintendentu, o 1920 m. – generaliniu superintendentu, pastarąsias pareigas ėjo iki mirties, puoselėdamas iš LDK paveldėtas Lietuvos Vienatos bažnytines tradicijas ir nepasiduodamas Varšuvos siekiams įtraukti ją į Lenkijos bažnytines struktūras. Mirė Vilniuje 1938 m. birželio 16 d. ir birželio 18 d. buvo iškilmingai palaidotas Tauro kalno kapinėse, evangelikų reformatų plote.  

Būtent šiaurinė istorinių evangelikų kapinių dalis, jas oficialiai uždarius ir greta ėmus statyti Profsąjungų rūmus, sovietų okupacijos metais imta naikinti pirmiausia. Tikėtina, kad kelios dešimtys palaikų iš čia buvo perkelti į Našlaičių kapines ir užkasti bendruose bevardžiuose kapuose. Vis dėlto, kaip sužinome iš LGGRTC pasiekusios medžiagos, trims karstams parodyta kiek daugiau pagarbos. Viename jų – gen. superintendento M. Jastržembskio palaikai. Tačiau juos dar reikėjo surasti ir identifikuoti…

„M. Jastržembskio palaikų užkasimo vieta, kaip ir kiti užslaptinti ir apleisti Našlaičių kapinių kapai, nepažymėta jokiu užrašu. Išlikusioje kapinių sargo, buvusio sovietų KGB bendradarbio, knygutėje ši vieta užrašyta kaip kapas Nr. 107, taip pat pažymėta, kad kunigo M. Jastržembskio palaikai 1956 m. birželio 28 dieną kartu su dar dviem karstais buvo atvežti iš Vilniaus evangelikų kapinių,“ – rašoma 2024 09 25 paskelbtame LGGRTC pranešime.

 Rugsėjo 9 d. Našlaičių kapinėse atkasus palaikus ir atlikus reikalingus tyrimus, tarp jų ir DNR, šiandien galime tvirtai paskelbti, kad gen. superintendento M. Jastržembskio palaikai surasti. Laukia sprendimas dėl jų tolesnio likimo ir, tikėtina, perlaidojimas su visa tokio rango dvasininkui derama pagarba.

Našlaičių kapinėse rugsėjo 9 d. surasti gen. superintendento Mykolo Jastržembskio palaikai. Kęstučio Puloko nuotraukos.

Rugsėjo 24 dieną Valdovų rūmuose sutikta prof. hab. dr. Kęstučio Daugirdo knyga „Andrius Volanas ir reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ apie žymų 16 a. visuomenės veikėją, Mikalojaus Radvilo Rudojo sekretorių, polemistą Andrių Volaną. Beje, Andrius Volanas, bus įamžintas ir Vilniuje, Reformatų sode, statomame paminkle Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams. Ant vienos iš 10 stelų bus iškalti jo prieš daugiau kaip 450 metų parašyti žodžiai, tokie tinkami ir šiam laikmečiui: „Valstybė yra bendrosios laisvės saugotoja, o saugi ir tvari kiekvieno žmogaus laisvė bus tuomet, kai įstatymai vers juos gyventi vienoje valstybėje niekam nekenkiant.“ Daugiau apie paminklą: https://reformacija.lt/…/paminklas-reformacijos…/

Foto: K.Daugirdo knygos pristatymas (Kęstutis Pulokas), paminklo vizualizacija

Rugsėjo 24 d. 18 val. vyks Kęstučio Daugirdo monografijos „Andrius Volanas ir reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ aptarimas Valdovų rūmuose. Dalyvauja: autorius Kęstutis Daugirdas, Mintautas Čiurinskas, Dainora Pociūtė, Rima Bertašavičiūtė.

Prof. hab. dr. Kęstučio Daugirdo monografija „Andrius Volanas ir reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ apdovanota istoriko J. F. Gerhardo Goeterso premija. Dabar publikuojamas knygos vertimas į lietuvių kalbą daro ją prieinamą visiems Lietuvos skaitytojams. Organizatoriai: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Registracija https://registracija.valdovurumai.lt/en10ujda?fbclid=IwY2xjawFXoJxleHRuA2FlbQIxMQABHZRp47S8MflZN7jJ3Z9kIRDqbGuaezPitWx5hFwczNYxKgsdIGu7zIZFKg_aem_4GzTMOs2EDSbTCiz59m5JQ

Viktorija Liauškaitė

Nuo 2009 m. rugsėjo 5 d. iškilmingai perlaidojus kunigaikščius Radvilas ir jų šeimos narius, Lietuvos reformatai pirmąjį rugsėjo šeštadienį renkasi buvusios Reformatų Bažnyčios vietoje ant Dubingių piliakalnio.

Taigi ir šiemet, rugsėjo 7-ąją, jau penkioliktą kartą, čia  vėl įvyko kapinių šventės pamaldos, kurių metų paminėti ir prisiminti didikai Radvilos – Reformatų Bažnyčios globėjai, puoselėtojai ir Dievo žmonės, taip pat paminėti ir kiti reformatai, anksčiau ar vėliau iškeliavę Amžinybėn. Džiugu, kad pamaldose dalyvavo gausus būrys tikinčiųjų iš įvairių parapijų – Biržų, Kauno bei Vilniaus.

Pamaldos vyko po atviru dangumi čia kadaise stovėjusios ev. reformatų bažnyčios vietoje. Čia viena po kitos stovėjo trys bažnyčios. Jonušo Radvilos rūpesčiu XVII a. buvo sumūryta nauja renesansinė evangelikų reformatų bažnyčia, kurios rūsyje buvo įrengta kripta Radvilų giminei laidoti. XVIII a. per Šiaurės karą Radvilų palaikai buvo saugiai paslėpti. Jų niekas negalėjo rasti ištisus 300 metų. Tik 2004 m. archeologai surado Radvilų palaikus. Nustačius jų tapatybę 2009 m. bažnyčios vietoje buvo įrengta kripta, ir joje sarkofage perlaidoti Radvilų giminės palaikai (5 vyrai ir 3 moterys).

Pamaldas laikė kun. Holger Lahayne ir katech. Dainius Jaudegis. kun. Holger Lahayne pamokslas buvo labai tinkamas su šia vieta – Dubingiais ir su kunigaikščiais Radvilomis, kurie ir yra čia palaidoti:  ,,Šioje vietoje, Dubingiuose, kadaise stovėjo reformatų bažnyčios pastatas. Kai Reformacija Lietuvoje prasidėjo, evangelikai dar neturėjo savo bažnyčios pastatų, o susirinkdavo, pavyzdžiui, kilmingųjų dvaruose. Vilniuje evangelikai pradžioje telkėsi Lukiškių dvare, kurio savininkas buvo kunigaikštis Mikalojus Radvila Juodasis.

XVI amžiaus viduryje Radvila Juodasis gavo aukščiausias valstybės pareigas Lietuvoje. Šiandien minime Radvilų giminę, kadangi Juodasis buvo šios šalies Reformacijos judėjimo pradininkas ir globėjas.

Todėl būtent jam, kaip labai įtakingam LDK veikėjui, 1556 m. vasario mėnesį popiežiaus nuncijus Luigi Lippomanas parašė laišką – mandagaus tono, bet griežto turinio. Mat Romos bažnyčios nuncijus buvo gavęs žinių iš Vilniaus, kad Radvila esąs „eretikų vadas“, globojantis „melagius pamokslininkus“, eucharistijos auką niekinąs, atmetąs skaistyklą ir tikįs – koks siaubas! –, kad „kunigai turi būti vedę, o pamaldos skelbtinos gimtąja kalba“.

Lippomano lotyniškasis laiškas išprovokavo gerokai ilgesnį Radvilos atsakymą. Būtent šis atsakomasis laiškas laikomas ir pirmuoju LDK Reformacijos manifestu. Pirmą kartą Lietuvoje aukšto rango politikas tapo Reformacijos šalininku ir atvirai paskelbė apie savo atsiskyrimą nuo Romos bažnyčios. Tais pačiais, 1556, metais Karaliaučiuje abu laiškai buvo išleisti drauge – kad visi matytų, kaip puikiai Radvila atmeta nuncijaus priekaištus ir apgina Reformacijos mokymą. 2015 m. buvo išleistas Dviejų laiškų faksimilinis leidimas kartu su vertimu į lietuvių kalbą“ , – sakė kun. Holger Lahayne.

Ką Mikalojus Radvila Juodasis savo laiške rašė apie Bažnyčią? Kur ji tuo laiku buvo, jei evangelikai dar neturėjo nei pastatų, nei tvirtos organizacijos? Tai išgirdome jaunuolių perskaitytų citatų iš Radvilos atsakomojo laiško Lippomanui.

Po pamaldų Asvejos regioninio parko lankytojų centre vyko Dubingių bendruomenės ir Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos (LRIKD) susitikimas. Renginį moderavo LRIKD valdybos narė Aurelija Arlauskienė.  

Jo metu iš visos Lietuvos suvažiavę reformatai kartu su dubingiečiais išklausė Biržų reformatų parapijos klebono, kun. Rimo Mikalausko paskaitą ,,Kunigaikščių Radvilų evangeliškas tikėjimas, nešęs vaisius Lietuvai”. Kun. R. Mikalauskas įtaigiai ir įdomiai perskaitė paskaitą, po jos sulaukta komentarų bei klausimų iš auditorijos.

Vėliau viešosios įstaigos „Dubingių pilies fondas“ vienos iš steigėjų Virginija Dunauskienė ir Eglė Ulienė, įtaigiai papasakojo  apie Fondo įkūrimą bei kitus svarbius Dubingių, kaip 2024 m. Mažosios kultūros sostinės, darbus. Renginyje dalyvavusi LRIKD pirmininko pavaduotoja, valdybos narė, doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė paragino susirinkusius nepamiršti ir aukoti Vilnuje statomui paminklui skirtam Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams. Aukoti galite paspaudę šią nuorodą: Paminklas Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams | Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

Tradicinėje agapėje bendrauta, pasidalinta džiaugsmais ir rūpesčiais. O jaunasis Vilniaus reformatų bažnyčios vargonininkas Liudvikas Lahayne nustebino nuostabia muzikine dovana.

Kęstučio Puloko nuotraukos

Jau penkiolika metų Lietuvos reformatai laikosi žodžio, kai  2009 m. pažadėjo kasmet pirmąjį šeštadienį ant Dubingių piliakalnio, buvusioje Reformatų  Bažnyčios vietoje  paminėti ir prisiminti didikus Radvilas – Reformatų Bažnyčios globėjus, puoselėtojus ir Dievo žmones, tuo pačiu ir kitus reformatus, anksčiau ar vėliau iškeliavusius Amžinybėn.

Nuo 2009 m.rugsėjo 5 d. iškilmingai perlaidojus kunigaikščius Radvilas ir jų šeimos narius, Lietuvos reformatai pirmą rugsėjo šeštadienį renkasi buvusios Reformatų Bažnyčios vietoje ant Dubingių piliakalnio.

2024 m.rugsėjo 7 d.  čia  vėl įvyks kapinių šventės pamaldos, jos prasidės  11 val. Po pamaldų 13 val. Asvejos regioninio parko direkcijoje Lietuvos Reformacijos ir kultūros draugija kartu su Dubingių bendruomene bei iš visos Lietuvos suvažiavusiais reformatais išklausys vicesuperintendento, Biržų reformatų parapijos klebono, kun. Rimo Mikalausko paskaitą „Kunigaikščių Radvilų evangeliškas tikėjimas, nešęs vaisius Lietuvai”.

 Vėliau Dubingių Radvilų pilies atstatymo fondo įkūrimo iniciatorė Virginija Dunauskienė papasakos apie fondo įkūrimą ir kitus svarbius Dubingių, kaip 2024 m. Mažosios kultūros sostinės darbus.

Renginius moderuos LRIKD valdybos narė Aurelija Arlauskienė.  Tradicinėje agapėje pabendrausime, pasidalinsime  rūpesčiais tiek apie Lietuvos reformatų, tiek apie Dubingių bendruomenių gyvenimus. Jaunasis Vilniaus reformatų bažnyčios vargonininkas Liudvikas Lahayne pradžiugins nuostabiais smuiko garsais.

https://www.skrastas.lt/kulturu-medziotojai/alkiskiu-ir-siauliu-zeimelio-evangeliku-liuteronu-parapiju-gyvenimas