Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Reformatų sode, prie statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams, vyko pirmasis Spaudos paradas, kurį organizavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija. Parado idėjos autorė ir pagrindinė kuratorė – Draugijos pirmininko pavaduotoja, Paminklo statymo komiteto-fondo kanclerė dr.Ina Dagytė-Mituzienė. Nuotaikingame renginyje, kurio nesugadino žvarbus vėjas, dalyvavo Vilniaus Martyno Mažvydo gimnazistai, šios gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Vilma Junevičienė, istorikas ekspertas Eugenijus Manelis. Atvyko ir būrys Vilniaus „Ryto” progimnazijos moksleivių su pedagogais. Dalyvavo ir būrys Draugijos narių bei jų draugų, tarp kurių buvo ir mamų su vežimėliais.
Grojant Vilniaus Žirmūnų gimnazijos pučiamųjų orkestrui „Septima” dalyviai, su lietuviškos spaudos leidinių plakatais, originaliais leidiniais, pasipuošę savo rankomis iš laikraščių, žurnalų pasigamintomis kepurėmis, skanduodami linksmai žygiavo Reformatų sodu. Ačiū šauniojo orkestro šauniam vadovui Andriui Korablikovui! Renginyje taip pat dalyvavo ir šio orkestro įkūrėjas, ilgametis vadovas Vytautas Skripkauskas.
Vilniaus kultūros centro teatro studijos „Elementorius” atstovai Fausta ir Rokas skaitė eiles.
Apie laisvą žodį, jo reikšmę kalbėjo Draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas, taip pat Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas. Dr. Ina Dagytė-Mituzienė, prisiminusi lietuvių raštijos pradininkus, kuriems atminti, kurių darbams įprasminti ir statomas paminklas, paragino susirinkusiuosius paaukoti šiam kilniam reikalui, kiek kas gali.
Mielieji, kaip ir kasmet galime pildyti gyventojų pajamų mokesčių deklaraciją (GPM), o kartu ir skirti iki 1,2 proc. paremti statomam Paminklui Reformacijai ir lietuviškos raštijos pradininkams.
Paramos pervedimui: Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija Kodas: 1907643313 Sąskaita: LT69 7044 0600 0090 8619
Gerbiami ir mieli Bendražygiai, Tegul atgimstančio pavasario gyvybinės jėgos ir skambantys Velykų varpai, suteikia stiprybę kūnui ir sielai. Linkime linksmų Velykų!
Balandžio 9-ąją, Dalios vardo dieną, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininko pavaduotojos dr.Inos Dagytės Mituzienės pakviesti, susirinkome ant netoli Medininkų esančio Aukštojo, prie šviesaus atminimo skulptorės prof. Dalios Matulaitės 2012 metais sukurto „Baltų saulės rato – ugnies aukuro”. Aukurą, kaip ir pirmąjį kartą atidarymo metu, uždegė D.Matulaitės mokinys skulptorius Daumantas Kučas. Jam veiksmu ir žodžiu talkino skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė.
Prisiminėme neseniai Anapilin iškeliavusią menininkę ir nuo aukščiausios kalvos Lietuvai pasiuntėme žinią-raginimą susitelkti ir auka – pagal galimybes – prisidėti prie paskutinio skulptorės darbo – Paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams – baigiamojo etapo. Žinia, jis statomas Vilniaus širdyje, Reformatų sode. Daugiau apie paminklą ( taip pat ir QR kodus keturiomis kalbomis), aukojimo tvarką virtualiai – https://reformacija.lt/…/paminklas-reformacijos…/ Džiaugiamės, kad sąšaukos metu grynaisiais paminklui paaukota 200 eurų.
“Dalia visuomet siekdavo maksimumo savo darbuose. Kuomet drauge kūrėme visą šį kompleksą, Dalia tik nusišypsojo ir iš karto nepasakė to, ką paskui pamatėme – netelpame į darbų sąmatą. Bet skulptorė sugebėjo įrodyti – šito reikia, nes čia mūsų valstybingumo ašis, verta meninio įprasminimo. Dalia Matulaitė kūrė „Baltų saulės ratą“, remdamasi giliomis žiniomis, patirtimi. Stovėdami čia, matydami, parodome, jog suprantame jos darbus, mokame jais naudotis ir vertinti, – sakė drauge kūręs šį „Baltų saulės ratą“ architektas Alvydas Mituzas.
Sąšaukon atvykusios Dalios džiaugėsi tokiu įsimintinu vardadieniu (Dalia Bardauskienė, Dalia Kutraitė Giedraitienė, Ingridos ir Vidūno Ramšų bičiulė Dalia). Danguolė Juršienė perskaitė šia sąšauka besidžiaugiančios Dalios Cidzikaitės sveikinimą, pasisakė ir visos dalyvavusios Dalios. Prisimintos buvo ir kitos Lietuvai svarbios Dalios – Dalia Radvilaitė, Dalia Grinkevičiūtė, Dalia Mataitienė, Dalia Tekorienė, Dalia Ibelhauptaitė, Dalia Saukaitytė, Dalia Urnevičiūtė, Dalia Staponkutė…
J.Basanavičiaus premijos laureatas, Ožkabalių ąžuolyno iniciatorius, inžinierius Vitalijus Stepulis ir jo žmona architektė Vitalija Stepulienė atvežė liepaitę iš savo namų kiemo, kurią visi ir pasodinome. Pasodinę apėjome rateliu, minėdami Dalios vardą ir linkėdami liepai augti išlakiai.
Apibendrindama Dalių sąšaukos prasmę ir turinį, dr. Ina Dagytė Mituzienė pabrėžė: „Svarbu, kad mes per jubiliejus, sukaktis, šventes susiburtume ne tik prie vaišių stalo, bet ir prie bendro dvasinio stalo. Šiandien mums labai to trūksta. Džiugu, kad šią balandžio 9-ąją taip gausiai ir vieningai susirinkome prisiminti mūsų iškilią skulptorę Dalią Matulaitę“ ir dar kartą priminė Dalios Matulaitės ugnies aukuro idėjos gilaus suvokimo svarbą ir pačios skulptorės mintis: „ …žvelgiant nuo kalno Aukštojo – aukščiausias kalnas – karūnuotas kalnas – ir kad lietuviai žinią siųsdavo ugnimi. Ilgai ieškojau tinkamų žodžių ir aptikau juos Kazio Bradūno eilėse, skirtose karaliaus Mindaugo vainikavimui. Juos papasakojau tekste, kuris skaitomas, einant ratu aplink ugnį – „Už ką meldeisi vainikavimo valandą? Kurie Dievai laikė tave sūnumi ar dukra savo? Girdžiu skambėjimą varpų už savo gentį, už savo kraštą“.
Nors buvo šaltoka, ilgai nesiskirstėme. Lipome į Aukštojo bokštą, gėrėjomės iš čia atsiveriančiais vaizdais, o kai kas gal ir pagalvojo apie tai, už ką meldėsi savo sėkmės valandą ar mintyse suformulavo prie degančio aukuro nuskambėjusį altruistinio įsipareigojimo sau šaukinį. Aišku, buvo ir vaišės. O kaip gi be tų suneštinių skanėstų, tarpusavio pasikalbėjimų.
Atsisveikinome. Visos Lietuvos Dalios ir jų gerbėjai susitinkame po metų toje pačioje vietoje.
Minint Prūsijos kunigaikštystės įkūrimo 500-ąsias metines ir Karaliaučiaus miesto žlugimo 80-ąsias metines, 2025 m. balandžio 13 d. (sekmadienį) Kaune vyks minėjimo renginys. 10.00 val. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje bus laikomos pamaldos. 11.30 val. Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčioje doc. dr. Martynas PURVINAS skaitys paskaitą PRŪSIJOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ISTORIJOS VINGIAI: NUO ALBRECHTO BRANDENBURGIEČIO IŠKILIMO IKI KARALIAUČIAUS ŽLUGIMO. Bus pristatoma leidinių paroda apie Karaliaučiaus miestą iki 1945 m. 12.15 val. Kauno Švč. Trejybės liuteronų parapijos namuose vyks diskusija apie Prūsijos kunigaikštystės ir jos politikos, kultūros institucijų poveikį Lietuvos valstybės raidai.
Kviečiame visus dalyvauti renginyje.
Minėjimo renginio iniciatoriai, organizatoriai ir moderatoriai: Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčios kun. Saulius JUOZAITIS
LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas KAMINSKAS
