Ingrida Korsakaitė. Pro Memoria

Parašykite komentarą

INGRIDA KORSAKAITĖ /1938-10-31 – 2024-07-20/

Eidama 86-uosius metus, liepos 20 d.  mirė Vilniaus reformatų parapijos narė, žymi dailės istorikė, šiuolaikinės Lietuvos dailėtyros klasikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos narė Ingrida Korsakaitė, žymios kunigų Cumftų giminės palikuonė.

Ingrida Korsakaitė gimė 1938 m. spalio 31 d. Biržuose, literatūros kritiko ir rašytojo Kosto Korsako ir memuaristės Halinos Nastopkaitės-Korsakienės šeimoje. 1956 m., baigusi Vilniaus S. Nėries gimnaziją, Ji pasirinko dailės istorijos ir teorijos studijas.

Lietuvoje tais laikais jokia aukštoji mokykla tokių specialistų nerengė, tad teko keliauti į tuometinį Leningradą ir studijuoti Iljos Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute. Po studijų, grįžusi į Vilnių, nuo 1961 m. Ingrida dirbo akademinį darbą., 1970 m. apgynė menotyros mokslų daktaro disertaciją, kurios pagrindu išleido iki šiol aktualumo nepraradusią monografiją Gyvybinga grafikos tradicija. Dirbo LTSR MA Istorijos instituto Menotyros sektoriaus moksline bendradarbe, 1982–85 m. vadovavo šio padalinio pagrindu įkurtam Dailės istorijos skyriui. Šiame skyriuje dirbo iki pat išėjimo 1999 metais į pensiją. Nepriklausomybės metais įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1995 m. įstojo į Tarptautinę dailės kritikų asociaciją (AICA), buvo viena Lietuvos dailės istorikų draugijos steigimo iniciatorių ir pirmoji šios organizacijos pirmininkė, buvo aktyvi Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY), Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei M. Mažvydo bibliofilų klubo narė.

Ingrida Korsakaitė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1997), Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija Už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui (2001), Lauryno Ivinskio 15-ojo respublikinio kalendorių konkurso premija (2004). 2018 metais Jai suteiktas Vilniaus dailės akademijos Garbės daktarės vardas.
Atsikūrus Vilniaus reformatų parapijai, atgavus  Reformatų bažnyčią, iš pradžių joje lankėsi Ingridos mama – Halina Nastopkaitė-Korsakienė, vėliau ir Ingrida. Įsijungė į Reformacijos draugijos veiklą, įsigilino į savo garbingos giminės iš motinos pusės praeitį, pasidalino su Vilniaus reformatų žinios leidėjais dėdės Liudomiro Nastopkos prisiminimais, Cumftų plačiai išsibarsčiusios giminės istorija, džiaugėsi išsiaiškinus žymaus akių gydytojo Jono Cumfto palaidojimo vietą Vilniuje.

Atsisveikinome su Ingridos Korsakaitės kūnu, virtusiu pelenais, liepos 22 dieną Olandų g. laidojimo namuose, o liepos 23 dieną Jos urna palaidota Antakalnio kapinėse, šeimos kape, kur rado prieglobstį Jos mylimos dukros Jurgos Ivanauskaitės, motinos Halinos ir tėvo Kosto Korsakų kūnai. Gedulingas pamaldas laikė ir laidotuvių liturgiją atliko Vilniaus parapijos kunigas Tomas Šernas.

InfoRef_LT

https://ref.lt/vilniaus-parapija/1458-ingrida-korsakaite-1938-10-31-2024-07-20

Draugystė su M. Mažvydo progimnazija

Parašykite komentarą

Vilniaus M. Mažvydo progimnazija, įsikūrusi istoriniais Mažosios Lietuvos pavadinimais paženklintame Pilaitės mikrorajone, birželio 10-11 d. šventė 25-metį. Pirmadienį surengtoje Atvirų durų dienoje progimnazijos bibliotekoje buvo pristatyti pilietinės iniciatyvos-akcijos „Martyno Mažvydo vardo ir darbų įprasminimas Reformatų skvere“ rezultatai ir Martyno Mažvydo kolonos maketas. Su moksleiviais susitiko Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir pavaduotoja, draugijos ryšių su M. Mažvydo progimnazija koordinatorė doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė. Apsilankė ir draugijos pirmininko pavaduotojas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas.

Išsamiau skaitykite progimnazijos interneto svetainėje: https://mmazvydas.lt/lt/naujienos/renginiai/2024/06/martyno-mazvydo-vardo-ir-darbu-iprasminimas-reformatu-skvere-2024-06-12-09-57

Nuotraukos Kęstučio Puloko

Vilniuje trečią kartą kvietė „Radviliados“ skaitymai

Parašykite komentarą

XVI a. vilniečio evangeliko reformato Jono Radvano skaitymuose, kuriuos birželio 6 d. Reformatų sode šalia statomo Lietuvos Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkų paminklo jau trečią kartą surengė Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, skambėjo Vilniaus Mokytojų namų Žemaičių kultūros draugijos ansamblio „Tyklė“ (vad. Vitalija Brazaitienė) dainuojamos tradicinės Mažosios Lietuvos dainos. LDK poeto Jono Radvano herojinės poemos „Radviliada“ ištraukas skaitė dr. Austė Nakienė ir Gaudentas Aukštikalnis, kalbėjo draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas ir kt. Paminklo statybai toliau renkamos lėšos, auką pervesti galite į specialią draugijos sąskaitą: LT69 7044 0600 0090 8619

Nuotraukos Kęstučio Puloko

Kvietimas

Parašykite komentarą

Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija

                                          Birželio 6 d. (ketvirtadienis), 17.30 val.

                         Kviečia į vakaronę Reformatų sode „Paminklo belaukiant“…

             XVI a. LDK poeto Jono Radvano heroinės poemos RADVILIADA skaitymai.

   Dalyvauja: poemos vertėjas LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas

        Vilniaus Mokytojų namų folklioro ansamblis TYKLĖ, vadovė Vitalija Brazaitienė 

                           Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai ir mokytojai

                                 Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir LRIKD nariai

                                                          Maloniai kviečiame

                                                            Draugijos valdyba

KVIETIMAS

Parašykite komentarą

Letuvos muzikų rėmimo fondas, kartu su Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros bei Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijomis

š. m. gegužės 22 d., 17.30 val. Stasio Vainiūno namuose (A. Goštauto 2-41) kviečia į koncertą NUO BIRŽŲ IKI ČIKAGOS.

Kompozitoriaus Vlado Jakubėno 120-osioms gimimo metinėms skirtame koncerte dalyvaus pianistai Rokas ir Sonata Zubovai, Biržų V. Jakubėno ir Panevėžio muzikos, Vilniaus raj. Rudaminos meno mokyklų mokiniai ir mokytojai.

Kompozitorių prisimena ir koncertą vedą muzikologas Vaclovas Juodpusis.

Maloniai kviečiame.

Pagarbiai,

Donatas Balčiauskas

LRIKD valdybos pirmininkas

Radvilų pilies atkūrimo idėja įsikūnija: Dubingių piliakalnyje įsteigtas „Dubingių pilies fondas“

Parašykite komentarą

Dubingiuose, viename LDK istorinių ir kultūrinių centrų, gegužės 9-ąją dieną padėti pamatai Dubingių pilies atgimimui. Dubingių pilis, kaip viena iš Radvilų giminės rezidencijų, turi didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę Lietuvai. Siekiant ją atkurti, įsteigtas „Dubingių pilies fondas“, kurio vienas pagrindinių tikslų – parengti pilies atkūrimo planą ir užsitikrinti finansavimą jo įgyvendinimui.

Kaip teigia prof. Alfredas Bumblauskas, „be Radvilų nėra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, be Dubingių nebūtų Radvilų“. Todėl Radvilų pilies Dubingiuose atkūrimas yra svarbus žingsnis išsaugant Lietuvos kultūros paveldą ir stiprinant lietuvių tautinę savimonę bei pasitikėjimą savo valstybe. „Dubingių pilies fondas“ rengs pilies atkūrimo planą, derins jį su institucijomis, rūpinsis finansavimu ir, žinoma, vykdys edukacinę misiją – švies visuomenę apie LDK ir Radvilų giminės istoriją bei Barboros Radvilaitės legendą Dubingių pilyje. Planuojama, kad atgimusioje pilyje įsikurs muziejus, kuris veiktų kaip vienas iš lietuvių tautos valstybingumo, istorijos ir kultūros centrų.

„Manau, kad tai itin reikšmingas Radvilų giminės įvertinimas, kuriam pritariu ir palaikau, ir, kiek leis galimybės, dalyvausiu pilies atstatymo procese. Visa ši Dubingių bendruomenės susibūrimo ir Dubingių pilies atkūrimo iniciatyvos istorija man yra tik dar vienas įrodymas, kokia nuostabi yra lietuvių tauta“, – teigia kunigaikštis Maciej Radziwill.

„Džiaugiamės, kad pilies atkūrimo idėją aktyviai palaiko Radvilų giminės atstovas kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwill), kuris yra tarp fondo steigėjų greta prof. Albino Kuncevičiaus, Valdovų rūmų atkūrimui vadovavusio dr. Vydo Dolinsko, projektą palaikančios Molėtų rajono savivaldybės ir kitų gerbiamų asmenų. Fondo įsteigimas yra tik pirmas žingsnis, reikės įdėti nemažai pastangų ir visuomenės palaikymo, kad ši idėja taptų realybe“, – pasakoja vienas fondo steigėjų, advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Laimonas Skibarka.

Dubingių piliavietės archeologinius tyrimus nuo 2003 metų vykdė ekspertų komanda, vadovaujama prof. Albino Kuncevičiaus. Per penkerius metus buvo atkasti Dubingių pilies fragmentai. Pamatai restauruoti ir užkonservuoti, saugomi specialaus gaubto, tačiau šiandien akivaizdu, kad to nepakanka – uždengtų pamatų būklė ženkliai prastėja.

2009 metais Dubingių piliavietėje įkurtame Radvilų giminės panteone perlaidoti archeologinių kasinėjimų metu atrastų Radvilų giminės atstovų palaikai: du garsiausi giminės atstovai LDK kancleris ir didysis etmonas – Barboros Radvilaitės brolis Mikalojus Radvila Rudasis ir jų pusbrolis LDK kancleris ir didysis maršalka Mikalojus Radvila Juodasis bei dar šeši giminės nariai.

„Ši gana įžūli mintis  – atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, gimė saujelės entuziastų galvose, jaukiai šnekučiuojantis vieną praėjusios vasaros sekmadienio popietę. Juk Dubingiai – Radvilų giminės šaknys ir vienų svarbiausių jos atstovų amžinojo poilsio vieta, o mes vaikštome ant neformalių LDK valdovų kapų, stipriai primiršę, ką ši giminė davė Lietuvai. Radvilų istorija – drąsos, atsakomybės ir meilės savo šaliai istorija. Tad mums, Dubingių bendruomenei, pilies atkūrimas yra kartu ir mūsų pasitikėjimo savimi, bendruomeniškumo ir drąsos atkūrimas. Esame laimingi, jog ši mintis pamažu suranda atgarsį vis platesniuose šviesuomenės sluoksniuose ir virsta apčiuopiama realybe“, – sako viena projekto iniciatorių Virginija Dunauskienė.

Viešosios įstaigos „Dubingių pilies fondas“ steigėjai: kunigaikštis Maciej Radziwill, prof. dr. Albinas Kuncevičius, Molėtų rajono savivaldybė, dr. Vydas Dolinskas, Laimonas Skibarka, Virginija Dunauskienė, Eglė Ulienė, Vaidutė Navickaitė – Šakėnienė, Gintaras Grybėnas, Kęstutis Kaminskas, Laura Leškevičiūtė, Greta Valantiejūtė, VšĮ „Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų fondas“. Fondo teisės partneris yra advokatų kontora „Sorainen“.

Dovilė Zapkutė, Dubingių kultūros festivalio 2024 atstovė spaudai

Nuotraukų autorius Evaldas Činga

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas Reformatų sode

Parašykite komentarą

Viktorija Liauškaitė

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Vilniuje, Reformatų sode, prie statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams gražiai prisimintas Martynas Mažvydas, vienas lietuvių raštijos pradininkų, pirmosios lietuviškos knygos „Katekizmo prasti žodžiai“ (1547 m.) ir kitų leidinių parengėjas, evangelikų liuteronų kunigas.

Šiame jaukiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjime, kurį inicijavo Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugija, dalyvavo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nariai, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleiviai ir pedagogai, evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčių parapijiečiai.

Draugijos valdybos narys, pirmininko pavaduotojas Kęstutis Pulokas pasidžiaugė šia gražia ir visai Lietuvai svarbia – 120 metų Spaudos atgavimo sukaktimi bei prisiminė nelengvą mūsų tautos kelią Spaudos draudimo laikotarpiu, kuris truko net 40 metų. Nelengvas buvo ir M. Mažvydo gyvenimo kelias XVI a., iš LDK atvedęs į Prūsiją. Vėliau iš Mažosios Lietuvos, jau minėtuoju spaudos draudimo laikotarpiu, lietuviška spauda keliaus į carinės Rusijos okupuotą Didžiąją Lietuvą. Justino Marcinkevičiaus (1930–2011) kūrybai teko skleistis dar kitokios cenzūros sąlygomis. Baigdamas įžangos žodį, K. Pulokas perskaitė M. Mažvydui skirtą Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų Ziono parapijos kunigo dr. Valdo Aušros eilėraštį „Martynas… (Mt5, 11-12)“. Prisimintina, kad vienas Ziono parapijos steigėjų buvo knygnešys kun. Martynas Keturakaitis (1848–1911).

Draugijos valdybos narė, pirmininko pavaduotoja doc. dr. Ina Dagytė-Mituzienė padėkojo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorės pavaduotojai Vilmai Junevičienei ir gimnazistėms Liepai, Eglei, Mildai, Viltei ir Ingridai už tokią prasmingą jų veiklą bei bendradarbiavimą su Draugija. Vėliau įtaigiai jaunosios skaitovės perskaitė ištraukas iš Justino Marcinkevičiaus poemos „Mažvydas“. Gimnazistes raiškiam skaitymui parengė lietuvių kalbos mokytoja Gitana Šeštokienė.

Draugijos valdybos narė dr. Austė Nakienė taip pat perskaitė kelias poemos ištraukas. O evangelikų reformatų parapijos varpininkas dr. Vidmantas Kuprevičius priminė ilgametį Draugijos bičiulį iš Ukrainos prof. Anatolijų Nepokupną (1932–2006) bei jo filologinius M. Mažvydo tyrinėjimus. Anot jo, žodis „knygelės“ reiškusios vadovėlį.

Susitikimas baigtas Draugijos pirmininko Donato Balčiausko sveikinimu Spaudos dienos proga, prisimintas M.Mažvydas, jo indėlis į mūsų kultūrą, raštą, kalbą. „Jeigu šiandien ateitų čia Mažvydas ir pamatytų mus, manau, apsidžiaugtų. Taip pat dėkoju visiems atėjusiems, bei Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivėms, taip gražiai perskaičiusioms J.Marcinkevičiaus poemos „Mažvydas“ eilutes, mokytojoms, kurios ugdo ir skatina jaunąją kartą mylėti lietuvišką žodį. Džiaugiuosi, kad statomo paminklo Reformacijos ir lietuvių raštijos pradininkams lėšų rinkimas tęsiasi. Viliuosi, kad neilgai trukus šis paminklas papuoš ne tik šią erdvę, bet ir visą Vilnių“, – sakė D. Balčiauskas.

Kęstučio Puloko ir Viktorijos Liauškaitės nuotraukos