Po dvidešimties statybų metų Jurbarke oficialiai atidaryta evangelikų liuteronų bažnyčia. Kristijono Donelaičio vardu pavadinta bažnyčia į šventines pamaldas sukvietė didelį būrį tikinčiųjų. Pašventinti Dievo namus atvyko ir Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis. Prieš pradėdamas dirbti Vilniuje jis dvejus metus vadovavo Jurbarko evangelikų liuteronų parapijai. 1998 metais jį pakeitė kunigas Mindaugas Kairys. Jo bei stiprios religinės bendruomenės iniciatyva ir baigti bažnyčios statymo darbai.

„Tebūnie ramybė šiems namams ir visiems, kurie į juos įžengia“, – šventindamas naujosios bažnyčios duris tarė vyskupas M.Sabutis. Po iškilmingos procesijos bei bažnyčios vardo lentelės atidengimo parapijiečiai bei svečiai buvo pakviesti įžengt į naujuosius Dievo namus, kur per Mišias kunigas M.Kairys dar kartą Dievo vardu pašventino bažnyčią bei viską, kas joje.

Sovietmečiu evangelikų liuteronų Bažnyčia buvo uždaryta, o jos turtas – sunaikintas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę naujai susikūrusiai evangelikų liuteronų bendruomenei grąžinti seniau priklausę pastatai. 1994 metais pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Prieš dvidešimt metų, rugpjūčio 26 dieną, buvo pašventintas pirmasis kertinis akmuo. Tačiau dėl lėšų trūkumo bažnyčia nebuvo baigta. 2008 metais darbai vėl pajudėjo. Pinigų statyboms gauta iš Vokietijoje veikiančių organizacijų, Pasaulinės Liuteronų Federacijos, Lietuvos Vyriausybės bei bendruomenės narių aukų.

Nors sekmadienio pamaldos nebus pirmosios pamaldos naujojoje bažnyčioje, bet oficialiai ji atidaroma ir pašventinama tik šiandien.

Kunigas M.Kairys pasakoja, kad bažnyčią norėta pavadinti lietuviškos literatūros pradininko Kristijono Donelaičio vardu jau tada, kai 1994 metais buvo padėtas pirmasis kertinis akmuo. Taip sutapo, kad šiais metais Lietuvoje minimos 300-osios jo gimimo metinės, o bažnyčia stovi Kristijono Donelaičio vardo gatvėje.

Anot dvasininko, šis įvykis itin svarbus parapijiečiams. Artimiausia evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Skirsnemunės miestelyje, o senieji Jurbarko parapijiečiai daug metų svajojo apie savo maldos namus.

Kaip per pamaldas sakė kunigas M.Kairys, ne visi sulaukė šios didingos progos, ne visi galėjo pasimelsti šiuose Dievo namuose, tačiau tiek bendruomenė, tiek rėmėjai ir partneriai, kurie jau buvo praradę viltį išvysti statybų pabaigą, džiaugiasi šia didžia proga. Kaip teigė menininkė Rasa Grybaitė, tai ne tik religinis, bet ir kultūrinis centras, vargonų bei koncertų salė, kurios nebūtų be „aukštai“ mąstančio dvasinio vadovo M.Kairio.

Gerai žinomo Lietuvos skulptoriaus bei visuomenės veikėjo Vinco Grybo anūkei Rasai buvo patikėta suprojektuoti centrinį kryžių. Nors jos vitražai jau puošia kitas evangelikų liuteronų bažnyčias, ši – pirmoji Jurbarko rajone, kurioje teko dirbti. Sunkiausia, anot menininkės, buvo tai, kad dviese teko atlikti visus darbus, suprojektuoti erdvę, pasirinkti dydžius ir kitus dalykus. Tačiau, iš kitos pusės, tai buvo smagus darbas modernioje, plačioje erdvėje su atviromis konstrukcijomis. Įspūdingas kryžius atkreipia dėmesį tik įėjus į bažnyčią, o baltas laukines bažnyčios sienas puošia žmonių siluetai su išraižytomis maldomis.

Po šventinių pamaldų parapijiečiai bei visi bažnyčios svečiai kviečiami į lauke pastatytas palapines, kur galės pasidalinti savo įspūdžiais, pabendrauti. Jie bus vaišinami katiluose virta sriuba, bendrai suneštomis gėrybėmis. Tikimasi, kad ši bažnyčia taps ne tik religiniu, bet ir bendruomenę sujungiančiu kultūriniu centru.

Daugiau spaudoje:

http://www.mūsųlaikas.lt/naujiena/kultura-ir-istorija/nuo-kertinio-akmens-padejimo-praejo-20-metu

http://www.jurbarkosviesa.lt/Naujienos/Numerio-tema/Baznyciai-suteiktas-Kristijono-Donelaicio-vardas