{"id":1064,"date":"2012-09-20T21:15:26","date_gmt":"2012-09-20T18:15:26","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1064"},"modified":"2014-03-05T15:46:43","modified_gmt":"2014-03-05T13:46:43","slug":"reformatu-baznycia-ir-bendruomene-klaipedoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/reformatu-baznycia-ir-bendruomene-klaipedoje\/","title":{"rendered":"Reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia ir bendruomen\u0117 Klaip\u0117doje"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/klaipeda1\/mano-klaipeda\/reformatu-baznycia-ir-bendruomene-klaipedoje-810107\/,page.1<\/a><\/p>\n

\n

Ivona \u017diemyt\u0117. <\/strong>Vakar\u0173 ekspresas.<\/em> 2012-09-20<\/p>\n<\/div>\n

„Ka\u017ekada \u012ftakingos reformat\u0173 bendruomen\u0117s istorija dar laukia i\u0161samesni\u0173 tyrim\u0173, ta\u010diau jau dabar galime pasid\u017eiaugti, kad jos d\u0117ka Klaip\u0117d\u0105 dr\u0105siai galime vadinti daugiakult\u016briniu miestu”, – sak\u0117 Klaip\u0117dos universiteto Balt\u0173 regiono archeologijos ir istorijos instituto docentas, daktaras Ar\u016bnas Baublys, Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejuje skait\u0119s paskait\u0105 „Ankstyvasis Ap\u0161vietos am\u017eius Europoje: Ernstas Danielius Jablonskis (1660-1741) – santarv\u0117s tarp Europos taut\u0173 architektas”.<\/p>\n

Sak\u0117te, jog reformatai, evangelikai reformatai – J. Kalvino mokymo sek\u0117jai, kur\u012f Martynas Liuteris vadino did\u017eiuoju krik\u0161\u010dioniu. O ba\u017eny\u010dios pavadinimas – trumpinys i\u0161 „Dievo \u017eod\u017eiu reformuota Ba\u017eny\u010dia”. Jos pasek\u0117j\u0173 pasaulyje yra 70 milijon\u0173. Lietuvoje \u0161iuo metu yra vienuolika reformat\u0173 parapij\u0173. Kaip reformacija at\u0117jo \u012f Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105? <\/em><\/strong><\/p>\n

Ma\u017eojoje Lietuvoje reformat\u0173 bendruomen\u0117s atsirado XVI a. vid. i\u0161 s\u0117sliai \u012fsik\u016brusi\u0173 oland\u0173 ir \u0161kot\u0173 pirkli\u0173 bei amatinink\u0173, o v\u0117liau pasipild\u0117 i\u0161eiviais i\u0161 Pranc\u016bzijos, vadinamaisiais hugenotais, Lietuvos, Lenkijos, \u0160veicarijos ir Vokietijos. \u0160iai konfesijai \u012fsitvirtinti kra\u0161te pad\u0117jo valdan\u010diosios Pr\u016bsijos dinastijos kunigaik\u0161\u010dio Jono \u017dygimanto (Johann Sigismund) 1613 m. per\u0117jimas \u012f reformat\u0173 tik\u0117jim\u0105. Jam tapus Pr\u016bsijos hercogu, liuteroni\u0161ka kra\u0161to luom\u0173 dauguma, baimindamasi priverstinio reformat\u0173 tik\u0117jimo protegavimo i\u0161 valdan\u010di\u0173j\u0173 pus\u0117s, buvo nusiteikusi prie\u0161i\u0161kai, tod\u0117l reformatai vie\u0161ajame kra\u0161to gyvenime buvo ne i\u0161 karto pripa\u017einti, ir jiems buvo leid\u017eiama melstis pilies sal\u0117je arba priva\u010diuose namuose. Pirm\u0105sias reformat\u0173 pamaldas Karaliau\u010diuje laik\u0117 kunigas Jonas Krocijus 1616 m. spalio 20 d., o pamaldos su \u0160v. Vakariene \u012fvyko 1617 m. Pirmosios vie\u0161os pamaldos Karaliau\u010diuje \u012fvyko 1640 m.<\/p>\n

\"klaipeda\"<\/a><\/p>\n

Kada reformat\u0173 pad\u0117tis pager\u0117jo? <\/em><\/strong><\/p>\n

Kai vyko trisde\u0161imtmetis karas, Brandenburgo – Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010di\u0173 rezidencija persik\u0117l\u0117 \u012f Karaliau\u010di\u0173. Juos u\u017etar\u0117 1645 m. ir katalikas, Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos karalius. Nuo 1658 m. bendruomen\u0117 i\u0161laik\u0117 garsi\u0105j\u0105 pilies mokykl\u0105.<\/p>\n

Tik valdant Friedrichui Vilhelmui (1620-1688) 1645 m. reformatai buvo pripa\u017einti kaip lygiateis\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0173 bendrija, ta\u010diau galutinis jos pripa\u017einimas buvo pasiektas 1657 m., kai V\u0117luvos (Wehlau) sutartimi Pr\u016bsijai buvo suteiktas suverenitetas, kas leido kunigaik\u0161\u010diui \u012fgyti atsvar\u0105 liuteron\u0173 at\u017evilgiu. Konfesin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir jos lygiateisi\u0161kum\u0105 galutinai \u012ftvirtino 1660 m. Olivos sutartis, nutraukusi leno ry\u0161ius su Lenkija. Nuo 1646 m. reformatai rinko sav\u0105 konsistorij\u0105, ta\u010diau sinodo netur\u0117jo.<\/p>\n

Friedrichui Vilhelmui III 1817 m. rugs\u0117jo 27 paskelbus kreipim\u0105si d\u0117l vieningos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios \u012fsteigimo, buvo sukurta Pr\u016bsijos unijin\u0117 evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Reformat\u0173 parapijas administravo Karaliau\u010diaus Konsistorija, veik\u0117 dvi reformat\u0173 inspekt\u016bros – Karaliau\u010diaus ir Pr\u016bsijos-Olandijos. Karaliau\u010diaus inspekt\u016brai priklaus\u0117 vyskupo vadovaujamos Karaliau\u010diaus pilies ba\u017eny\u010dia, Karaliau\u010diaus lenki\u0161koji reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia, Piluvos, Dionhofo ir Klaip\u0117dos reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios. Gumbin\u0117s provincijoje veik\u0117 viena inspekt\u016bra, kuriai vadovavo konsistorijos narys pasaulietis. Ji jung\u0117 ba\u017eny\u010dias Giorituose, \u012esrutyje, Ju\u010diuose, Gumbin\u0117je ir Til\u017e\u0117je. Trylikoje reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 tarnavo 13 dvasinink\u0173, kuri\u0173 11 buvo i\u0161laikomi i\u0161 karali\u0161kojo patronato l\u0117\u0161\u0173.<\/p>\n

Kaip Klaip\u0117doje atsirado reformat\u0173 bendruomen\u0117? <\/em><\/strong><\/p>\n

Religiniai karai Europoje suk\u0117l\u0117 migracinius procesus, ir, \u012fsivyravus religinei taikai, suaktyv\u0117jo prekyba. \u012e kra\u0161t\u0105 k\u0117l\u0117si ir d\u0117l religini\u0173 persekiojim\u0173 pasitrauk\u0119 asmenys i\u0161 LDK, verslo ry\u0161ius pl\u0117tojantys \u0161veicarai bei religini\u0173 kar\u0173 ir persekiojim\u0173 i\u0161varginti vokie\u010di\u0173 reformatai.<\/p>\n

Klaip\u0117doje reformatai \u012fsik\u016br\u0117 apie 1630-1635 m.,\u00a0 kur jie gal\u0117jo naudotis pilies ba\u017eny\u010dia. Nuo 1667 m. jiems leista vie\u0161ai laikyti pamaldas, 1669 m. jie isigijo tam tikslui nam\u0105, kuris 1678 m. didelio miesto gaisro metu sudeg\u0117.<\/p>\n

Pirmoji ba\u017eny\u010dia dabartin\u0117je Tilt\u0173 g. veik\u0117 nuo 1683 iki XVIII tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio. Pastatas buvo nedidelis, su bok\u0161teliu, specialiai projektuotas Pr\u016bsijoje, statyb\u0105 asmeni\u0161kai kuravo kra\u0161to valdovas.<\/p>\n

1725 m. Gr\u012f\u017egatvio gatv\u0117s rajone, bastiono vidin\u0117je dalyje, \u012fsteigtos kapin\u0117s, veik\u0117 mokykla.<\/p>\n

Septyneri\u0173 met\u0173 karo metu ba\u017eny\u010dia nukent\u0117jo, tod\u0117l reformatai kur\u012f laik\u0105 meld\u0117si katedrin\u0117je \u0160v. Jono ba\u017eny\u010dioje, mergai\u010di\u0173 mokyklos sal\u0117je. 1779-1782 m. senosios ba\u017eny\u010dios vietoje pastatoma nauja Klaip\u0117dos barokui b\u016bdinga ba\u017eny\u010dia i\u0161 nedideli\u0173 olandi\u0161k\u0173 plyt\u0173, kas suteik\u0117 miesto architekt\u016brai i\u0161skirtin\u012f ir kartu kukl\u0173 vaizd\u0105. 1835 metais ba\u017eny\u010dioje buvo pastatyti Karaliau\u010diuje \u0160ervai\u010dio (Scherweit) firmos pagaminti vargonai.<\/p>\n

1854 metais, did\u017eiojo Klaip\u0117dos gaisro metu, ba\u017eny\u010dia sudeg\u0117. Pagal F. A. \u0160tiulerio projekt\u0105 itali\u0161ko romaninio stiliaus ba\u017eny\u010dia atstatoma 1859-1861 metais. Ji primin\u0117 Veronos ir Modenos ba\u017eny\u010dias. Fasad\u0105 puo\u0161\u0117 neoromantikai b\u016bdingas arkat\u016brinis karnizas ir gotikinio stiliaus apvalus fasado langas – vadinamoji ro\u017e\u0117.\u00a0 Kampus puo\u0161\u0117 piliastrai, peraugantys \u012f smailius bok\u0161telius. Ba\u017eny\u010dios vidus buvo paprastas. I\u0161 likusios ba\u017eny\u010dios vidaus nuotraukos, darytos 1930 metais, matyti, kad Dievo Stalas (taip reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios tradicijoje vadinamas altorius) buvo apsid\u0117je, kurios langai buvo dekoruoti spalvotais vitra\u017eais, juose matyti geometriniai ir augaliniai motyvai bei grei\u010diausiai laiminanti Kristaus fig\u016bra. Galime tik sp\u0117lioti, kad kaip ir daugumos Klaip\u0117dos vie\u0161\u0173j\u0173 pastat\u0173, taip ir reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios interjeras buvo ap\u0161vie\u010diamas dujiniais \u017eibintais.<\/p>\n

Sak\u0117te, jog \u0161ios, kaip ir Jono ba\u017eny\u010dios bok\u0161tas buvo orientyras laivams, jo pie\u0161ini\u0173 pasitaiko senuosiuose j\u016brlapiuose. <\/em><\/strong><\/p>\n

Bok\u0161tas – varpin\u0117, anot istoriko J. Tatorio, primin\u0117 Parmos katedros bok\u0161t\u0105. Jis buvo sudarytas i\u0161 trij\u0173 dali\u0173. Vir\u0161\u0173 vainikavo a\u0161tuoniakampio plano piramidinis stogas. Jo apa\u010dia buvo siauresn\u0117, tod\u0117l, kaip ir Jono ba\u017eny\u010dioje, buvo ap\u017evalgos aik\u0161tel\u0117. Bok\u0161te kab\u0117jo trys varpai ir laikrodis.<\/p>\n

Kaip ir dauguma kit\u0173 Klaip\u0117dos krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo nugriauta po Antrojo pasaulinio karo, taikos metais.<\/p>\n

Klaip\u0117dos reformat\u0173 kunigai buvo i\u0161kilios asmenyb\u0117s, mok\u0117jo sen\u0105sias kalbas: graik\u0173, hebraj\u0173, aram\u0117j\u0173, sir\u0173, kopt\u0173, nes jomis para\u0161yti senieji ra\u0161tai. <\/em><\/strong><\/p>\n

Pirm\u0105j\u012f reformat\u0173 bendruomen\u0117s dvasinink\u0105 Jon\u0105 Vendelin\u0105 de Rodem\u0105 i\u0161 Karaliau\u010diaus atsikviet\u0117 Klaip\u0117dos reformatai, kad keturis kartus per metus priimt\u0173 \u0160v. Vakarien\u0117s sakrament\u0105.<\/p>\n

1668-1670 m. kunigu Klaip\u0117doje buvo Petras Figulus Jablonskis i\u0161 Bohemijos (\u010cekija), garsaus pedagogo ir kunigo Jano Amoso Komenijaus \u017eentas. B\u016btent \u0161is kunigas prad\u0117jo parapijos krik\u0161to knygos vedim\u0105, ten \u012fra\u0161ydamas savo vaikus, kurie gim\u0117 Klaip\u0117doje. Jis aptarnavo reformat\u0173 parapijas Liepojoje ir Til\u017e\u0117je. Jo s\u016bnus Ernstas Danielis Jablonskis, kuriam ir yra skirta paroda Ma\u017eosios Lietuvos muziejuje, m\u016bs\u0173 mieste baig\u0117 pradin\u0119 mokykl\u0105, studijavo Frankfurto prie Oderio ir Oksfordo universitetuose, tapo Pr\u016bsijos karali\u0161k\u0173j\u0173 r\u016bm\u0173 pamokslininku ir Pr\u016bsijos moksl\u0173 akademijos steig\u0117ju bei jos prezidentu.<\/p>\n

Dar nor\u0117t\u0173si prisiminti Samuel\u012f Hartman\u0105, gimus\u012f 1627 m. Prahoje, studijavus\u012f ir daktaro disertacij\u0105 apgynus\u012f Oksfordo universitete. Vienas \u017eymiausi\u0173 Klaip\u0117dos kunig\u0173 buvo Konradas Melis, atvyk\u0119s i\u0161 Mintaujos (Jelgava, Latvija). Jis mok\u0117 katekizmo ir parapijoje \u012fved\u0117 presbiterin\u0119 santvark\u0105. Zembrickis j\u012f apib\u016bdino kaip kalb\u0173 \u017einov\u0105 ir teolog\u0105 – apologet\u0105. Kadangi jo studij\u0173 laikotarpis buvo susij\u0119s su Pietizmo jud\u0117jimu Vokietijoje, tai \u012fved\u0117 tam tikr\u0173 naujovi\u0173 ba\u017enytin\u0117je veikloje. Karaliau\u010diaus universitete apgyn\u0117 teologijos daktarat\u0105 ir tapo universiteto istorijoje pirmuoju ne liuteron\u0173 teologu, kuriam buvo suteikta profesoriaus vieta. K. Melis gars\u0117jo polinkiu senosioms kalboms ir bibline archeologija. Ta\u010diau ypa\u010d didel\u012f d\u0117mes\u012f jis skyr\u0117 tuo metu dar visai naujai veiklai evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dioje – misijoms. Palaikydamas gerus santykius su m\u0105stytoju Gotfrydu Leibnicu\u00a0 jis pristat\u0117 pastarojo samprotavimus apie misijos reik\u0161m\u0119 ir svarb\u0105 Heseno princui Friedrichui ir Brandenburgo princesei Luizai Dorot\u0117jai, be skrupul\u0173 si\u016blydamas misijinio darbo patyrimo semtis i\u0161 J\u0117zuit\u0173 ordino. K. Melis savo misij\u0173 veiklos programoje tvirtino, kad misijinio darbo tarp pagoni\u0173 vedliais tur\u0117t\u0173 tapti evangeli\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173 didikai. Beje, misijas jis suprato ne kaip agresyv\u0173 naujovi\u0173 ne\u0161im\u0105 tautoms, beatodairi\u0161kai kei\u010diant j\u0173 kult\u016brin\u012f kontekst\u0105, bet kaip j\u0173 kult\u016bros gerbim\u0105. D\u0117l originali\u0173 min\u010di\u0173 1701 m., G. Leibnico iniciatyva, K. Melis tapo Pr\u016bsijos moksl\u0173 akademijos nariu. 1701 m. Karaliau\u010diuje \u012fsteig\u0117 paramos fond\u0105 na\u0161la<\/p>\n

Kunigas Diedrichas Balleris, kil\u0119s i\u0161 Br\u0117meno, iki 1691 m. buvo Brandenburgo princes\u0117s Sofijos El\u017ebietos pamokslininku Mintaujoje. V\u0117liau buvo Klaip\u0117dos reformat\u0173 vyskupas. Jo r\u016bpes\u010diu buvo \u012fsteigtos atskiros kapin\u0117s reformatams bei mokykla.<\/p>\n

1758 metais savo darb\u0105 Klaip\u0117doje prad\u0117jo i\u0161 Karaliau\u010diaus atvyk\u0119s Kristupas Liudvikas Kochijus, kur\u012f Zembrickis vadina reik\u0161mingiausiu XVIII a. Klaip\u0117dos reformat\u0173 pamokslininku. Jo veikla sutapo su jau min\u0117tomis septyneri\u0173 met\u0173 karo pasekm\u0117mis, tod\u0117l jam teko r\u016bpintis naujo pastato statyba. Jo laikais parapija i\u0161augo iki 500-600 asmen\u0173.<\/p>\n

1923 m. Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 prijungus prie Lietuvos Respublikos, reformat\u0173 parapija jau nebuvo labai didel\u0117. Labai \u012fdom\u016bs ir vertingi yra tarpukario Klaip\u0117dos reformat\u0173 parapijos nario L. Knopfmilerio atsiminimai apie \u0161i\u0105 parapij\u0105 ir jos prie\u0161paskutin\u012f kunig\u0105 Teodor\u0105 Prys\u0105, i\u0161spausdinti JAV reformat\u0173 i\u0161eivi\u0173 i\u0161 Lietuvos spaudoje. Kai 1926 m. vasar\u0105 \u012f Klaip\u0117d\u0105 atvyko Lietuvos Respublikos prezidentas dr. K. Grinius, miestie\u010dius nustebino dalyvaudamas pamaldose reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Parapijie\u010di\u0173 atmintyje kun. J. Prysas i\u0161liko kaip tolerancijos vis\u0173 tautybi\u0173 tikintiesiems simbolis, kurio d\u0117ka parapija i\u0161veng\u0117 tarpukario laikotarpiu kilusios nacionalin\u0117s neapykantos aprai\u0161k\u0173.<\/p>\n

Skiriasi liturgija<\/h3>\n

„Reformatai nenustato grie\u017etos ribos tarp dvasinink\u0173 ir pasaulie\u010di\u0173. N\u0117ra vienuolijos ir kunigai nesilaiko celibato. I\u0161 7 Romos katalik\u0173 sakrament\u0173 pripa\u017e\u012fstami tik krik\u0161tas ir komunija. Kunigui neatliekama i\u0161pa\u017eintis, n\u0117ra garbinama Marija. M\u016bs\u0173 tik\u0117jimas moko, kad geri darbai – gyvo tik\u0117jimo vaisius, \u017eenklas, kad \u017emogus apdovanotas Kristaus teisumu. Martynas Liuteris man\u0117, kad ne darbai, ne i\u0161teisinimo b\u016bsena, nuolankumas ir netgi ne atgaila, tik tik\u0117jimas daro nusid\u0117j\u0117l\u012f teis\u0173”, – sak\u0117 Klaip\u0117dos reformat\u0173 evangelik\u0173 parapijos kunigas Tomas Sakas.<\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/klaipeda1\/mano-klaipeda\/reformatu-baznycia-ir-bendruomene-klaipedoje-810107\/,page.1 Ivona \u017diemyt\u0117. Vakar\u0173 ekspresas. 2012-09-20 „Ka\u017ekada \u012ftakingos reformat\u0173 bendruomen\u0117s istorija dar laukia i\u0161samesni\u0173 tyrim\u0173, ta\u010diau jau dabar galime pasid\u017eiaugti, kad jos d\u0117ka Klaip\u0117d\u0105 dr\u0105siai galime vadinti daugiakult\u016briniu miestu”, – sak\u0117 Klaip\u0117dos universiteto Balt\u0173 regiono archeologijos ir istorijos instituto docentas, daktaras Ar\u016bnas Baublys, Ma\u017eosios Lietuvos istorijos muziejuje skait\u0119s paskait\u0105 „Ankstyvasis Ap\u0161vietos am\u017eius Europoje: Ernstas Danielius […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[171],"class_list":["post-1064","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-reformatu-baznycia-klaipedoje"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1064","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1064"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1064\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1116,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1064\/revisions\/1116"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1064"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1064"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1064"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}