{"id":1097,"date":"2013-09-10T19:22:44","date_gmt":"2013-09-10T16:22:44","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1097"},"modified":"2014-03-01T19:24:11","modified_gmt":"2014-03-01T17:24:11","slug":"isleisti-naujieji-kristijono-donelaicio-metai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/isleisti-naujieji-kristijono-donelaicio-metai\/","title":{"rendered":"I\u0161leisti naujieji Kristijono Donelai\u010dio \u201eMetai\u201c"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2013-09-10-isleisti-naujieji-kristijono-donelaicio-metai\/106899<\/a><\/span><\/span><\/p>\n

Kristijonas Donelaitis,<\/em>\u00a0Metai,\u00a0<\/em>serija<\/em>\u00a0Gyvoji poezija, su garso \u012fra\u0161u CD Mp3 formatu, sudarytojas Gytis Va\u0161kelis, tekst\u0105 skaito Rolandas Kazlas, \u012fvado autorius Darius Kuolys, nauja teksto redakcija Mikas Vaicekauskas, skanduot\u0119 skaitymui \u00a0pareng\u0117 Egl\u0117 Patiej\u016bnien\u0117,\u00a0garso re\u017eisier\u0117 Sonata Jadzevi\u010dien\u0117, knygos dailinink\u0117 Sigut\u0117 Chlebin<\/em>skait\u0117, Vilnius: Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas, 2013, 220 p.<\/em><\/strong><\/p>\n

\u0160e\u0161tadien\u012f, rugs\u0117jo 14 dien\u0105 19 val. Vilniaus knyg\u0173 festivalyje (Maironio g. 3) 19 val. \u201eTitaniko\u201c kiemelyje bus pristatomas naujas Donelai\u010dio Met\u0173<\/em> leidimas \u2013 kartu su garso \u012fra\u0161u. I\u0161traukas skaitys Rolandas Kazlas, jam pritars p\u016btik\u0173 grup\u0117.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas pristato nauj\u0105 Kristijono Donelai\u010dio Met\u0173<\/em> leidim\u0105. Jos pagrind\u0105 sudaro Met\u0173<\/em> poema \u2013 tekstas ir beveik keturias valandas trunkantis garso \u012fra\u0161as. Metus<\/em> \u012fskait\u0117 aktorius Rolandas Kazlas, garso re\u017eisier\u0117 Sonata Jadzevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Knygoje pateikta nauja, dar autenti\u0161kesn\u0117, naujausiais tyrin\u0117jimais paremta redakcija, kuri\u0105 pareng\u0117 dr. Mikas Vaicekauskas.<\/p>\n

Buvo atlikti tokie pakeitimai ir redakciniai taisymai: ra\u0161yba ir skyryba pateikiama pagal dabartines galiojan\u010dias normas; fonetika: atstatytos kietosios priebals\u0117s; veiksma\u017eod\u017ei\u0173 su priesaga in, en formos su ilgosiomis [i], [e]; morfologija: atstatytos autograf\u0173 originalios kaitybin\u0117s ir darybin\u0117s formos; originalios \u017eod\u017ei\u0173 formos, j\u0173 \u012fvairuojantys variantai; autograf\u0173 \u012fvard\u017ei\u0173 sav, tav formos; b\u016bsimojo laiko vienaskaitos I asmens atematin\u0117s formos su gal\u016bne -s; kieta priesaga -ukas; leksika: atstatyti autograf\u0173 prielinksni\u0173 nu, pri variantai. Nauj\u0105ja poemos redakcija siekiama i\u0161saugoti autorin\u0119 ned\u0117sning\u0105 fonetik\u0105, morfologij\u0105, sintaks\u0119 ir leksik\u0105, visas archaji\u0161kas ir tarmines ypatybes, \u2013 taip art\u0117ti prie kanoninio, autenti\u0161kiausio Kristijono Donelai\u010dio poemos teksto.<\/p>\n

Vargu ar kiekvienas \u0161io leidinio skaitytojas i\u0161 karto pasteb\u0117s, kad pa\u010diame Kristijono Donelai\u010dio Met\u0173<\/em> tekste, lyginant su populiariausiais ankstyvesniais leidimais, atsirado \u012fdomi\u0173 tekstologini\u0173 (daugiausia ra\u0161ybos) pakeitim\u0173, ta\u010diau turb\u016bt kiekvienam kris \u012f akis dr. Egl\u0117s Patiej\u016bnien\u0117s daugybe pabraukim\u0173 i\u0161margintos eilut\u0117s \u2013 tai pirmas m\u0117ginimas pateikti lietuvi\u0173 literat\u016bros klasiko tekst\u0105, pritaikyt\u0105 dar ir praktiniam poreikiui; kitaip tariant, tai \u2013 skaitovui skirta skanduot\u0117. Pabraukti skiemenys ir yra tie, kuriuos, balsu skaitant ar mintinai deklamuojant Metus<\/em>, reik\u0117t\u0173 akcentuoti, pabr\u0117\u017eti balso tonu.<\/p>\n

Skanduot\u0117 buvo parengta remiantis grei\u010diausiai paties autoriaus rankra\u0161tyje su\u017eym\u0117tais kir\u010dio bei skiemens trumpumo \u017eenklais. Kaip \u017einia, t\u0117ra i\u0161lik\u0119 \u201ePavasario linksmybi\u0173\u201c ir \u201eVasaros darb\u0173\u201c autografai, o kit\u0173 dviej\u0173 dali\u0173 turime nuora\u0161us, ta\u010diau nuspr\u0119sta laikytis po\u017ei\u016brio, kad Jonas Frydrichas Holfeltas (Hohlfeldt) \u201eRudenio g\u0117rybi\u0173\u201c bei \u201e\u017diemos r\u016bpes\u010di\u0173\u201c originalus bus nura\u0161\u0119s kaip \u012fmanydamas tiksliau, taigi stropiai atkartoj\u0119s ir autorinius prozodijos \u017eymenis.<\/p>\n

Prie\u0161 penket\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 kalb\u0117damas apie Kristijon\u0105 Donelait\u012f, literat\u016bros istorikas Vincas Maci\u016bnas primin\u0117 lietuviams Voltaire’o s\u0105moj\u012f. \u0160is XVIII \u0161imtmetyje klaus\u0119s, kod\u0117l visi taip garbinantys Dant\u0117s Dievi\u0161k\u0105j\u0105<\/em> <\/em>komedij\u0105<\/em>. Ir pats atsak\u0119s: \u201eOgi tod\u0117l, kad niekas dabar jos neskaito\u201c. Dar XIX am\u017eiuje auk\u0161taiti\u0161kai eiliav\u0119s Valkinink\u0173 klebonas Silvestras Gim\u017eauskas su pasidid\u017eiavimu ir apgailestavimu ra\u0161\u0117:<\/p>\n

Ir mes turim Donelait\u012f,<\/em><\/p>\n

Tiktai asam ma\u017eai skait\u012f.<\/em><\/p>\n

Ar n\u0117ra Dant\u0117s likimas i\u0161tik\u0119s Donelait\u012f m\u016bs\u0173 dienomis? Ar Metai<\/em> Lietuvos visuomenei netapo didingu pakel\u0117s paminklu \u2013 garbinamu, bet nebyliu, i\u0161 gyvos \u0161i\u0173 dien\u0173 kult\u016bros i\u0161stumtu tekstu? O gal naujos tautos patirtys gal\u0117t\u0173 atverti dabar\u010diai svarbias Donelai\u010dio epo reik\u0161mes? Gal Ap\u0161vietos laik\u0173 Pr\u016bs\u0173 Lietuvos kunigas gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161mintingas ir i\u0161kalbingas m\u016bs\u0173 laik\u0173 tautinio polilogo dalyvis?<\/p>\n

I\u0161 ties\u0173, Donelaitis ateina i\u0161 am\u017eiaus, kuriame br\u0117\u017etos \u0161iuolaikinio Vakar\u0173 pasaulio gair\u0117s. Ta\u010diau ateina su savo i\u0161skirtine patirtimi, savo \u012f\u017evalgomis ir savo nuostatomis. Karaliau\u010diaus universitetas XVIII \u0161imtmetyje i\u0161lavino du i\u0161kilius Europos intelektualus \u2013 Immanuel\u012f Kant\u0105 ir Kristijon\u0105 Donelait\u012f. Abu juos siejo tapati intelektualin\u0117 Pr\u016bsijos Karalyst\u0117s aplinka, skyr\u0117 \u2013 asmeniniai apsisprendimai ir \u012fsipareigojimai. Vienas j\u0173 ie\u0161kojo patikim\u0173 filosofini\u0173 atram\u0173 modernaus \u017emogaus savaranki\u0161kumui ir pasaulio taut\u0173 am\u017einai taikai. Kitas r\u016bpinosi nykstan\u010dios tautin\u0117s bendruomen\u0117s, pasak vokie\u010di\u0173 \u0161viet\u0117j\u0173, \u201ema\u017eos lietuvi\u0173 tautel\u0117s\u201c, i\u0161likimu.<\/p>\n

Negausi lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 Pr\u016bsijos Karalyst\u0117je susid\u016br\u0117 su dvejopu valstyb\u0117s po\u017ei\u016briu: \u012f lietuvius \u017evelgta ir glob\u0117ji\u0161kai \u2013 kaip \u012f i\u0161likusius senuosius kra\u0161to gyventojus, ir i\u0161 auk\u0161to \u2013 kaip \u012f menkesnius, atsilikusius, \u201enecivilizuotus\u201c. Per pirmojo Pr\u016bsijos karaliaus Frydricho I vainikavimo i\u0161kilmes, vykusias 1701-aisiais Karaliau\u010diuje, monarchas sietas su legendiniu sen\u0173j\u0173 pr\u016bs\u0173 ir lietuvi\u0173 valdovu Vaidevu\u010diu, jam simboli\u0161kai \u012fteiktas tais metais pirm\u0105syk lietuvi\u0161kai i\u0161leisto\u00a0Naujojo\u00a0<\/em>Testamento\u00a0<\/em>pirmasis egzempliorius. Karaliui dedikuotos knygos pratarm\u0117se auk\u0161tinta lietuvi\u0173 kalba, pabr\u0117\u017eta jos giminyst\u0117 su antikin\u0117mis graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbomis, priminta lietuvi\u0173 ra\u0161tijos tradicija Pr\u016bsijoje nuo XVI am\u017eiaus ra\u0161ytoj\u0173 Martyno Ma\u017evydo ir Jono Bretk\u016bno darb\u0173. 1718 metais Karaliau\u010diaus universitete prad\u0117ta d\u0117styti ir lietuvi\u0173 kalba \u2013 atidarytas paties karaliaus globotas Lietuvi\u0173 kalbos seminaras, kur\u012f su kitais b\u016bsimais lietuvi\u0173 kunigais lank\u0117 Donelaitis. Universiteto profesoriai r\u016bpinosi lietuvi\u0161k\u0173 religini\u0173 ra\u0161t\u0173 rengimu ir leidimu.<\/p>\n

Kita vertus, lietuvi\u0173 daugum\u0105 Pr\u016bsijoje sudar\u0117 socialiai bene labiausiai pa\u017eeminta nelaisv\u0173j\u0173 \u017eemdirbi\u0173 bendruomen\u0117. Ji daug smarkiau nei kiti karalyst\u0117s gyventojai nukent\u0117jo nuo 1709\u20131711-aisiais siautusio maro: Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje (taip vadinta lietuvi\u0173 gyventa valstyb\u0117s dalis) tuo metu i\u0161mir\u0117 daugiau nei pus\u0117 \u017emoni\u0173 \u2013 i\u0161 300 000 liko vos 145 000. I\u0161tu\u0161t\u0117jusiame lietuvi\u0173 kra\u0161te Pr\u016bsijos valdovai \u012fkurdino kolonistus i\u0161 Vokietijos, Austrijos, \u0160veicarijos \u017eemi\u0173. Karalius Frydrichas Vilhelmas I, vadin\u0119s lietuvi\u0173 valstie\u010dius \u201everg\u0173 tauta\u201c (\u201eeine sklawische Nation\u201c), 1724 metais taip grind\u0117 b\u016btinyb\u0119 kolonizuoti lietuvi\u0161kas \u017eemes: \u201eKuo daugiau vokie\u010di\u0173 atvyks, tuom aloniau ir geriau, jais reikia keisti lietuvius, kurie jokie \u0161eimininkai\u201c. Skirtingai nei baud\u017eiav\u0105 \u0117jusiems lietuviams, kolonistams leista \u016bkininkauti laisvai. Tolminkiemio parapijoje, kurioje nuo 1743 iki mirties klebonavo Donelaitis, i\u0161 trij\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 lietuvi\u0173 buv\u0119s tik tre\u010ddalis.<\/p>\n

Kult\u016brinio pasiprie\u0161inimo germanizacijai \u0117m\u0117si dalis lietuvi\u0173 kunig\u0173. Jie atkakliai t\u0119s\u0117 senas \u0161io kra\u0161to lietuvyb\u0117s tradicijas: reng\u0117 religines lietuvi\u0161kas knygas, rinko tautosak\u0105, ra\u0161\u0117 \u017eodynus ir gramatikas, tyrin\u0117jo lietuvi\u0173 kalb\u0105, sykiu vie\u0161ai gyn\u0117 \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f lietuvi\u0173 orum\u0105 ir j\u0173 kalbos teises.<\/p>\n

Kristijonas Donelaitis, pasak am\u017einink\u0173, kil\u0119s i\u0161 \u201etikr\u0173 lietuvi\u0173 laisv\u0173j\u0173 valstie\u010di\u0173\u201c, i\u0161silavin\u0119s Ap\u0161vietos \u017emogus, gerai i\u0161man\u0119s Antikos filosofij\u0105 ir literat\u016br\u0105, voki\u0161kai ra\u0161\u0119s filosofinius eil\u0117ra\u0161\u010dius, i\u0161 atminties citav\u0119s Vergilijaus Eneid\u0105<\/em>, kaip ir Kantas dom\u0117j\u0119sis mechanika bei gamtos mokslais, visame kra\u0161te gars\u0117j\u0119s paties pagamintais mikroskopais, termomentrais, barometrais, klavesinais ir net fortepijonu, sek\u0119s Antikos filosofais ir darbav\u0119sis u\u017esiaugintame sode, s\u0105moningai rinkosi tarnavim\u0105 lietuvi\u0173 tautinei bendruomenei, stojo greta \u201eb\u016br\u0173\u201c, nelaisv\u0173 valstie\u010di\u0173 baud\u017eiaunink\u0173 \u2013 \u012fsijung\u0117 \u012f lietuvi\u0173 kalbos ir kult\u016bros gyn\u0117j\u0173 gretas. Savo lietuvi\u0161k\u0105j\u012f patriotizm\u0105 Donelaitis pabr\u0117\u017e\u0117 priva\u010diuose tekstuose. Bi\u010diuliui, jaunam mokslininkui Jonui Gotfrydui Jordanui, vienu metu dirbusiam toliau nuo lietuvi\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173, ra\u0161ytame lai\u0161ke ragino j\u012f b\u016bti i\u0161tikimam lietuvybei \u2013 \u201eneu\u017emir\u0161ti lietuvi\u0173 kalbos voki\u0161kame kra\u0161te; taip pat jokio paauk\u0161tinimo voki\u0161kame kra\u0161te nepriimti\u201c. Ir pasteb\u0117jo: \u201eGer\u0173 lietuvi\u0173 m\u016bs\u0173 laikais reta\u201c (\u201eGute Lithauer sind rar zu unserer Zeit\u201c). B\u016bsimam Tolminkiemio klebonui skirtuose u\u017era\u0161uose poetas kviet\u0117: \u201eMi<\/em> <\/em>successor!<\/em> [Mano \u012fp\u0117dini!] Tegul tavo s\u016bn\u016bs, jeigu j\u0173 tur\u0117si ir nor\u0117si paskirti teologijai, laiku i\u0161moksta gerai lietuvi\u0161kai, kad gal\u0117t\u0173 tinkamai vadovauti parapijai lietuvi\u0173 kalba\u201c. Taigi Donelaitis sau, draugams ir b\u016bsimiems Pr\u016bs\u0173 Lietuvos kunigams k\u0117l\u0117 moralin\u012f imperatyv\u0105 \u2013 i\u0161likti s\u0105moningais, gimtajai kult\u016brai dirban\u010diais \u201egerais lietuviais\u201c. B\u016btent i\u0161 tokio imperatyvo kilo jo paties lietuvi\u0161koji k\u016bryba.<\/p>\n

Vis d\u0117lto pa\u010diam poetui savo gyvenimo darbo i\u0161leisti nepavyko, ir tik atsitiktinum\u0173 grandin\u0117 l\u0117m\u0117, kad visi Metai<\/em> pasiek\u0117 m\u016bs\u0173 dienas. Donelai\u010diui mirus, bevaik\u0117 jo na\u0161l\u0117 perdav\u0117 vyro rankra\u0161\u010dius jau min\u0117tam bi\u010diuliui Jordanui, kuris tuo metu buvo gretimo Valtarkiemio klebonas. Kitos kaimynin\u0117s parapijos \u2013 Gervi\u0161k\u0117n\u0173 \u2013 klebonas Jonas Frydrichas Holfeltas, susi\u017eav\u0117j\u0119s Donelai\u010dio k\u016briniais, pasidar\u0117 jo pasak\u0117\u010di\u0173 ir Met\u0173<\/em> nuora\u0161us. B\u016btent \u0161ie nuora\u0161ai v\u0117liau leido atkurti epo visum\u0105. Mat Karaliau\u010diaus universiteto profesorius Liudvikas Gediminas R\u0117za, XIX am\u017eiaus prad\u017eioje ketin\u0119s i\u0161leisti Donelai\u010dio k\u016bryb\u0105, i\u0161 Jordano sp\u0117jo gauti tik dviej\u0173 Met\u0173<\/em> dali\u0173 \u2013 Pavasario<\/em> <\/em>linksmybi\u0173<\/em> ir Vasaros<\/em> <\/em>darb\u0173<\/em> \u2013 autografus. Kitos dvi poeto ranka ra\u0161ytos dalys \u2013 Rudenio<\/em> <\/em>g\u0117ryb\u0117s<\/em> ir \u017diemos<\/em> <\/em>r\u016bpes\u010diai<\/em> \u2013 \u017euvo per 1812-\u0173j\u0173 kar\u0105. I\u0161likusius originalus ir nuora\u0161us R\u0117za sud\u0117jo \u012f vien\u0105 k\u016brin\u012f, pavadino j\u012f Metais<\/em>, i\u0161vert\u0117 \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 ir 1818 metais Karaliau\u010diuje kartu su vertimu i\u0161spausdino. Pirmasis Met\u0173<\/em> leidimas buvo dedikuotas \u017einomam vokie\u010di\u0173 mokslininkui, Berlyno universiteto k\u016br\u0117jui Wilhelmui von Humboldtui. Donelai\u010dio rankra\u0161\u010diai i\u0161 R\u0117zos archyvo v\u0117liau pateko \u012f Karaliau\u010diaus slapt\u0105j\u012f archyv\u0105. I\u0161syk po Antrojo pasaulinio karo, 1945-aisiais, netoli Karaliau\u010diaus buvusioje Lauksty\u010dio pilyje \u0161iuos rankra\u0161\u010dius pavyko atrasti Lietuvos mokslininkams. \u0160iandien Donelai\u010dio ranka ra\u0161yti tekstai \u2013 T\u0119siniu<\/em> pavadintas poemos fragmentas, Pavasario<\/em> <\/em>linksmyb\u0117s<\/em>, Vasaros<\/em> <\/em>darbai<\/em> bei du lai\u0161kai Jordanui, kuri\u0173 vienas lietuvi\u0161kas, kitas voki\u0161kas, \u2013 saugomi Vilniuje, Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institute.<\/p>\n

I\u0161 ties\u0173, Metai<\/em> \u2013 politinio pob\u016bd\u017eio tekstas, turintis ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styt\u0105 tautinio ir kult\u016brinio pasiprie\u0161inimo program\u0105. Vis\u0105 k\u016brin\u012f yra persmelkusi tautos likimo ir i\u0161likimo id\u0117ja. Epe vaizduojama Vy\u017elaukio vals\u010diaus lietuvinink\u0173 bendruomen\u0117, kovojanti d\u0117l savo garb\u0117s, papro\u010di\u0173, kalbos, tapatyb\u0117s, taigi \u2013 d\u0117l i\u0161likimo. Kaip pasteb\u0117jo Donelai\u010dio k\u016brybos tyrin\u0117tojas profesorius Albinas Jovai\u0161as, pats Vy\u017elaukio pavadinimas yra provokuojantis. Tokiu vals\u010diaus pavadinimu poetas met\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f ne tik vokie\u010di\u0173 valdininkams, kurie, pasak to meto lietuvi\u0173 tautosakos, \u201elietuvnink\u0105 u\u017e vy\u017e\u0105 laiko\u201c, bet ir pa\u010diam Pr\u016bsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui I. Mat valdovas 1724 met\u0173 \u012fsaku buvo u\u017edraud\u0119s savo karalyst\u0117je av\u0117ti vy\u017eas \u2013 i\u0161 liep\u0173 karn\u0173 pint\u0105 tradicin\u012f lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 apav\u0105<\/p>\n

Tautos orumui ginti lietuvinink\u0173 poetas bus s\u0105moningai pasirink\u0119s antikin\u0119 k\u016brinio form\u0105, antikin\u0119 eil\u0117dar\u0105. Pasak profesoriaus Jovai\u0161o, \u201etautinis kodas slypi ir Donelai\u010dio hegzametre\u201c. Homeras ir Vergilijus hegzametru i\u0161auk\u0161tino graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 didvyrius, Tolminkiemio klebonas \u2013 vy\u017eotus lietuvininkus. Profesoriaus Jurgio Lebed\u017eio pasteb\u0117jimu, Metuose<\/em> lietuvi\u0173 baud\u017eiauninkai, m\u0117\u017edami m\u0117\u0161l\u0105, \u0161neku\u010diuojasi taisyklingais hegzamentrais tartum Olimpo dievai. Vartodamas hegzametr\u0105, Donelaitis siek\u0117 pagr\u012fsti lietuvi\u0173 kalbos vert\u0119, parodyti jos prigimtin\u012f pana\u0161um\u0105 \u012f sen\u0105sias graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbas. I\u0161 ties\u0173, lietuvi\u0173 kalba, kaip senosios graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbos, turi i\u0161saugojusi ilguosius ir trumpuosius balsius bei skiemenis. \u0160ia lietuvi\u0173 kalbos savybe remdamasis, Tolminkiemio poetas, tarsi gabus kalbos mechanikas, suk\u016br\u0117 savit\u0105 \u2013 metrotonin\u012f \u2013 hegzametr\u0105: jis buvo pagr\u012fstas ne tik senuoju, antikiniu ilg\u0173 ir trump\u0173 skiemen\u0173 kaitos principu, bet ir naujaisiais laikais atrastu kir\u010diuot\u0173 ir nekir\u010diuot\u0173 skiemen\u0173 kaitaliojimu. Tok\u012f Met\u0173<\/em> eil\u0117daros savitum\u0105 atskleid\u0119s profesorius Aleksas Girdenis su nuostaba atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f Donelai\u010dio \u201eunikal\u0173 mok\u0117jim\u0105 kalb\u0117ti taip rai\u0161kiai, laisvai ir skland\u017eiai, kad skaitydamas n\u0117 nepagalvoji, \u012f koki\u0105 Prokrusto lov\u0105 guldomas kiekvienas poemos \u017eodis, keikvienas skiemuo ir \u0161iaip gars\u0173 derinys\u201c: \u201ePoetas kiekvien\u0105 Met\u0173<\/em> eilut\u0119 bus \u0161lifav\u0119s taip pat r\u016bpestingai ir kantriai, kaip garsiuosius savo didinamuosius stiklus\u201c.<\/p>\n

Metai<\/em> \u2013 sud\u0117tingas ir m\u012fslingas k\u016brinys. Jis turi ne vien\u0105 prasmin\u012f sluoksn\u012f, gali b\u016bti \u012fvairiais raktais rakinamas, \u012fvairiais b\u016bdais perskaitomas, suvokiamas ir interpretuojamas. Literat\u016bros tyrin\u0117tojai jau du \u0161imtus met\u0173 skirtingai \u0161\u012f tekst\u0105 ai\u0161kina, gin\u010dijasi d\u0117l jo \u017eanro ir jame i\u0161sakyt\u0173 id\u0117j\u0173. Metus<\/em> \u012fmanoma aptarti kaip idil\u0119, vaizduojan\u010di\u0105 \u017eemdirbio gyvenim\u0105 gamtoje. Juos pagr\u012fstai galime nagrin\u0117ti kaip Ap\u0161vietos laik\u0173 didaktin\u0119 poem\u0105, kuri moko \u017emones teisingai gyventi, s\u0117kmingai \u016bkininkauti, kurios teigiami ir neigiami veik\u0117jai \u012fk\u016bnija sektinas dorybes ir vengtinas ydas, kurioje i\u0161sakomos Ap\u0161vietai b\u016bdingos prigimtin\u0117s \u017emoni\u0173 lygyb\u0117s id\u0117jos, <\/strong>ginama \u017eemdirbio \u017emogi\u0161koji vert\u0117, auk\u0161tinamas jo darbas kaip visuomen\u0117s gerov\u0117s \u0161altinis.<\/p>\n

Vis d\u0117lto viena akivaizdu: Donelai\u010dio epas n\u0117ra tik paprastas pasakojimas apie Vy\u017elaukio vals\u010diaus b\u016br\u0173 gyvenim\u0105 \u2013 jame, kaip Homero tekstuose, slypi tautin\u0117s bendruomen\u0117s kalbos, m\u0105stymo, vaizduot\u0117s, dorini\u0173 nuostat\u0173 lobynas, per \u0161imtme\u010dius kurtas tradicinis tautos pasaulis. B\u016btent \u0161i\u0105 Met\u0173<\/em> ypatyb\u0119 vis\u0173 pirma pabr\u0117\u017e\u0117 juos Europos visuomenei pristat\u0119s R\u0117za. Jo teigimu, Donelai\u010dio k\u016brinys es\u0105s \u201elietuvi\u0161kos i\u0161rai\u0161kos\u201c, o toji i\u0161rai\u0161ka \u2013 \u201egryna, liaudi\u0161ka ir klasi\u0161ka\u201c. Vaizduodami b\u016br\u0105 kaip visos lietuvi\u0173 tautos reprezentant\u0105, Metai<\/em> i\u0161rei\u0161kiantys ir tautos b\u016bd\u0105 bei m\u0105stysen\u0105. Juose vie\u0161pataujanti lietuvio charakter\u012f atitinkanti \u201eromi, k\u016bdiki\u0161ka s\u0105mon\u0117 [ein frommer kindlicher Sinn], tauri m\u0105stysena, kuri bodisi bet kokia priespauda ir nedorybe, tyra t\u0117vyn\u0117s meil\u0117 ir nuo\u0161irdi Dievo baim\u0117\u201c.<\/p>\n

D\u0117l \u0161i\u0173 savybi\u0173 ir ypatingo kalbos gro\u017eio Donelai\u010dio \u201edidaktinis epas\u201c, pasak R\u0117zos, tur\u012fs lietuvi\u0173 tautai i\u0161skirtin\u0119, klasikin\u0119 vert\u0119 ir tamp\u0105s jai \u201epavyzdiniu k\u016briniu, \u0161edevru\u201c (\u201eMusterwerk f\u00fcr die litthauische Nation\u201c)\u201c. R\u0117zai atitar\u0117 ir didysis Lietuvos romantikas Adomas Mickevi\u010dius, 1823-iaisiais Vilniuje i\u0161leistoje Gra\u017einoje<\/em> teig\u0119s, kad Metai<\/em> \u201eturi su\u017eadinti ypating\u0105 m\u016bs\u0173 susidom\u0117jim\u0105, nes yra patikimas lietuvi\u0173 tautos papro\u010di\u0173 paveikslas\u201c. \u201ePagirt\u0105 daini\u0173 Donelait\u012f\u201c su graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 herojini\u0173 ep\u0173 k\u016br\u0117jais Homeru ir Vergilijumi lygino istorikas Simonas Daukantas 1822-aisiais para\u0161ytuose Darbuose sen\u0173j\u0173 lietuvi\u0173 ir \u017eemai\u010di\u0173<\/em>. Maironis 1893-iaisiais sukurtoje poemoje Tarp skausm\u0173 \u012f garb\u0119 <\/em>vadino pr\u016bs\u0173 poet\u0105 \u201etikru Homeru\u201c, giliausiai i\u0161tyrusiu lietuv\u012f b\u016br\u0105, o XX am\u017eiaus prad\u017eioje i\u0161leistoje Trumpoje lietuvi\u0173 ra\u0161liavos ap\u017evalgoje<\/em> tvirtino, kad Metai<\/em> es\u0105s \u201egryniausias senov\u0117s Graik\u0173 objektyvi\u0161kas epas\u201c.<\/p>\n

\u0160iandien pagr\u012fstai galima teigti, kad Donelaitis, remdamasis Antikos herojini\u0173 ir didaktini\u0173 ep\u0173 pavyzd\u017eiais, suk\u016br\u0117 savit\u0105 lietuvi\u0173 tautos ep\u0105. Jo k\u016briniui b\u016bdingas visuotinumas, \u012fk\u016bnyta kolektyvin\u0117 i\u0161mintis, bendruomen\u0117s s\u0105mon\u0117. Metai<\/em> \u2013 tai b\u016br\u0173 bendruomen\u0117s pokalbis, b\u016br\u0173 krivul\u0117, kurioje aptariami esminiai tautos gyvenimo dalykai: santykis su Dievu ir jo duota tvarka, po\u017ei\u016bris \u012f kitus ir svetimus, bendruomen\u0117s prigimtis, b\u016bdas, doryb\u0117s ir j\u0173 i\u0161saugojimo r\u016bpes\u010diai. Pats Met\u0173<\/em> pasakotojas, kartu su pauk\u0161\u010diais ir kitais gyv\u016bnais, yra \u0161ios krivul\u0117s narys, b\u016br\u0173 pa\u0161nekesio dalyvis. B\u016btent heroj\u0173 pokalbyje i\u0161ry\u0161k\u0117ja kolektyvinis lietuvinink\u0173 tautos paveikslas, atsiskleid\u017eia tragi\u0161ka nykstan\u010dios tautos drama.<\/p>\n

R\u0117zos paskelbti Donelai\u010dio Metai<\/em> XIX \u0161imtmetyje primin\u0117 lietuvi\u0173 tautos, jos kult\u016bros k\u016brybin\u0119 gali\u0105 tiek pasaulio tautoms, tiek savimi i\u0161likti siekusiems lietuviams. Jie tur\u0117jo \u012ftakos lietuvi\u0173 ra\u0161to \u017emoni\u0173 pasirinkimams ir vie\u0161oms laikysenoms ir taip br\u0117\u017e\u0117 lietuvi\u0173 kult\u016brai istorin\u0119 perspektyv\u0105. Donelai\u010diu patikimai r\u0117m\u0117si XIX am\u017eiaus prad\u017eioje kil\u0119s \u017eemai\u010di\u0173 kult\u016brinis s\u0105j\u016bdis.XX \u0161imtme\u010dio prad\u017eioje, lygindamas Donelait\u012f su Dante, Maironis pripa\u017eino esmin\u0119 pr\u016bs\u0173 poeto \u012ftak\u0105 jo, lietuvi\u0161kai ra\u0161an\u010dio k\u016br\u0117jo, apsisprendimui, sykiu \u2013 ir visam tautiniam lietuvi\u0173 atgimimui.<\/p>\n

Leidinio parengim\u0105 ir leidyb\u0105 par\u0117m\u0117 Lietuvos Respublikos kult\u016bros ministerija.<\/p>\n

Bernardinai.lt<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2013-09-10-isleisti-naujieji-kristijono-donelaicio-metai\/106899 Kristijonas Donelaitis,\u00a0Metai,\u00a0serija\u00a0Gyvoji poezija, su garso \u012fra\u0161u CD Mp3 formatu, sudarytojas Gytis Va\u0161kelis, tekst\u0105 skaito Rolandas Kazlas, \u012fvado autorius Darius Kuolys, nauja teksto redakcija Mikas Vaicekauskas, skanduot\u0119 skaitymui \u00a0pareng\u0117 Egl\u0117 Patiej\u016bnien\u0117,\u00a0garso re\u017eisier\u0117 Sonata Jadzevi\u010dien\u0117, knygos dailinink\u0117 Sigut\u0117 Chlebinskait\u0117, Vilnius: Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas, 2013, 220 p.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[160,91],"class_list":["post-1097","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-kristijonas-donelaitis","tag-kristijono-donelaicio-metu-leidimas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1097","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1097"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1097\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1098,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1097\/revisions\/1098"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1097"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1097"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1097"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}