{"id":1282,"date":"2014-04-18T15:41:37","date_gmt":"2014-04-18T12:41:37","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1282"},"modified":"2014-04-20T15:43:22","modified_gmt":"2014-04-20T12:43:22","slug":"libertas-klimka-apie-pirmaji-muziejininka-e-tiskeviciu-1814-1873","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/libertas-klimka-apie-pirmaji-muziejininka-e-tiskeviciu-1814-1873\/","title":{"rendered":"Libertas Klimka. Apie pirm\u0105j\u012f muziejinink\u0105 E. Ti\u0161kevi\u010di\u0173 (1814-1873)"},"content":{"rendered":"<p><em><span style=\"font-family: Open Sans Italic;\"><a href=\"http:\/\/www.voruta.lt\/libertas-klimka-apie-pirmaji-muziejininka-e-tiskeviciu-1814-1873\/\">http:\/\/www.voruta.lt\/libertas-klimka-apie-pirmaji-muziejininka-e-tiskeviciu-1814-1873\/<\/a><\/span><\/em><\/p>\n<p><strong>2014 m. baland\u017eio 18 dien\u0105 sukanka 200 met\u0173, kai gim\u0117 m\u016bs\u0173 kra\u0161to \u0161viesuolis, archeologini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 ir muziejininkyst\u0117s pradininkas grafas Eustachijus Ti\u0161kevi\u010dius. Lietuvos nacionaliniame ir Bir\u017e\u0173 kra\u0161to \u201eS\u0117los\u201c muziejuose jau \u012fvyko tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija, kurios metu buvo naujai \u012fprasminta bei \u012fvairiapusi\u0161kai aptarta E.Ti\u0161kevi\u010diaus asmenyb\u0117.<!--more--><\/strong><\/p>\n<p>Kalb\u0117ta apie jo pilietines ir visuomenines aspiracijas, kult\u016brin\u0119 ir mokslin\u0119 veikl\u0105, jos reik\u0161m\u0119 XIX a. ir n\u016bdienos Lietuvos visuomenei. Lietuvos moksl\u0173 akademijos Vrublevski\u0173 biblioteka pareng\u0117 dokument\u0173 parod\u0105 i\u0161 joje saugomo E. Ti\u0161kevi\u010diaus fondo.<\/p>\n<p>I\u0161ties apie E. Ti\u0161kevi\u010di\u0173 XIX a. viduryje sukosi visas Lietuvos mokslo ir kult\u016bros gyvenimas. Juk jo r\u016bpes\u010diu ir sukaupt\u0173 asmenini\u0173 rinkini\u0173 pagrindu 1855 m. buvo \u012fkurtos vienintel\u0117s to meto Lietuvoje kra\u0161to praeit\u012f tirian\u010dios bei aktualinan\u010dios kult\u016bros ir mokslo institucijos \u2013 Vilniaus senien\u0173 muziejus ir Laikinoji archeologijos komisija.<\/p>\n<p>Per savo veiklos de\u0161imtmet\u012f b\u016btent \u0161ios institucijos tapo centru, vienijusiu to meto bajorij\u0105 ir inteligentij\u0105 bendram moksliniam ir \u0161viet\u0117ji\u0161kam darbui: inicijavo archeologijos, istorijos, meno, gamtos ir kitus pa\u017eintinius kra\u0161to tyrimus, kaup\u0117 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s istorijos paveld\u0105, puosel\u0117jo vilt\u012f atkurti Vilniaus universitet\u0105. Bet svarbiau nei moksliniai interesai \u2013 kad ta veikla formavo visuomen\u0117s lokalin\u0119 tapatyb\u0119, ugd\u0117 patriotines nuostatas. Ir pats grafas nuolat pabr\u0117\u017edav\u0119s savo kilm\u0119 \u2013 es\u0105s litvinas\u2026<\/p>\n<p>Iki \u0161iol E. Ti\u0161kevi\u010diaus biografija nebuvo kompleksi\u0161kai ir i\u0161samiai tyrin\u0117ta. Tod\u0117l \u0161tai tokia sukaktis \u2013 puiki proga atiduoti istorin\u0117s atminties skol\u0105. Tik\u0117tina, kad i\u0161 konferencijoje pristatyt\u0173 prane\u0161im\u0173 i\u0161augs kolektyvin\u0117 monografija, b\u016bsianti plytele ir \u012f n\u016bdienos nelabai tvirt\u0105 m\u016bs\u0173 lietuvyb\u0117s bei pilieti\u0161kumo statin\u012f.<\/p>\n<p>E. Ti\u0161kevi\u010dius kil\u0119s i\u0161 garsios Lietuvos bajor\u0173 gimin\u0117s. Jis gim\u0117 Minske, vaikyst\u0119 praleido t\u0117v\u0173 Lahoisko dvare. Mok\u0117si Vilniaus ir Minsko gimnazijose, nuo 1831 m. gyveno Maskvoje ir Sankt Peterburge. Susidom\u0117j\u0119s istorija Peterburgo imperatori\u0161koje bibliotekoje \u0117m\u0117 rinkti archeografin\u0119 med\u017eiag\u0105 gimtajam kra\u0161tui pa\u017einti.<\/p>\n<p>1835 m. E. Ti\u0161kevi\u010dius buvo paskirtas Vilniaus gubernijos generalgubernatoriaus kanceliarijos valdininku ir apsigyveno Vilniuje. Vasaromis \u0117m\u0117si archeologini\u0173 kasin\u0117jim\u0173, pirmiausia tyrin\u0117damas gimt\u0173j\u0173 apylinki\u0173 pilkapius. Dom\u0117josi ir etnografiniais dalykais, apra\u0161\u0117 savo kra\u0161to kaimie\u010di\u0173 buit\u012f ir papro\u010dius. \u012e jo spaudoje paskelbt\u0105 straipsn\u012f apie Lahoisko, Lydos, Al\u0161\u0117n\u0173, Kr\u0117vos pilkapynus atsiliep\u0117 \u017einomas istorikas Teodoras Narbutas, tar\u0119s, kad i\u0161kastos senienos gal\u0117t\u0173 tapti Lietuvos muziejaus prad\u017eia. Toji mintis grafo ir nebeapleido\u2026 O jo gyvenimo maksima tapo \u0161\u016bkis: \u201eIe\u0161koti ir atrasti, o suradus \u2013 skelbti pasauliui\u201c.<\/p>\n<p>Siekdamas archeologo profesionalumo, E. Ti\u0161kevi\u010dius 1843 m. lank\u0117si Suomijoje, \u0160vedijoje ir Danijoje. O savo rinkinius papild\u0117 Kernav\u0117s ir Barysovo pilkapi\u0173 bei Trak\u0173 pilies radiniais. Ra\u0161ydamas straipsnius, pabr\u0117\u017edavo metodologin\u0119 tyrin\u0117jim\u0173 svarb\u0105, pirmasis Lietuvos archeologin\u0119 med\u017eiag\u0105 suskirst\u0117 chronologi\u0161kai \u2013 \u012f akmens, \u017ealvario ir gele\u017eies am\u017eius.<\/p>\n<p>Savo namuose Vilniuje E. Ti\u0161kevi\u010dius 1846 m. atidar\u0117 lietuvi\u0161k\u0173 senien\u0173 kabinet\u0105, kuris buvo atviras visiems smalsuoliams. Ta\u010diau su bendramin\u010diais puosel\u0117jo viltis \u012fkurti ir rimt\u0105 mokslini\u0173 praeities tyrin\u0117jim\u0173 centr\u0105. Atkaklios apeliacijos \u012f vald\u017eios hierarchij\u0105 pagaliau dav\u0117 rezultat\u0173: 1855 m. gegu\u017e\u0117s 11 d. caras pasira\u0161\u0117 \u012fsak\u0105, leid\u017eiant\u012f \u012fkurti Vilniaus laikin\u0105j\u0105 archeologijos komisij\u0105, o kartu ir pirm\u0105j\u012f oficial\u0173 Lietuvoje Senien\u0173 muziej\u0173.<\/p>\n<p>E. Ti\u0161kevi\u010dius tapo komisijos pirmininku ir muziejaus ved\u0117ju. Muziejus buvo \u012fkurdintas u\u017edarytojo universiteto patalpose. Jam atiteko ir kai kuri\u0173 mokslini\u0173 kabinet\u0173 fondai, o pradinei ekspozicijai ved\u0117jas padovanojo savo archeologijos ir numizmatikos rinkinius, ret\u0173 knyg\u0173 ir paveiksl\u0173.<\/p>\n<p>Senien\u0173 muziejus durys visuomenei atv\u0117r\u0117 1856 m. baland\u017eio 29 d. Grafas kreip\u0117si \u012f visuomen\u0119, pra\u0161ydamas dovanoti muziejui kult\u016bros vertybi\u0173, istorini\u0173 retenybi\u0173, remti l\u0117\u0161omis. Netrukus fonduose jau buvo sukaupta apie 2000 akmenini\u0173 kirvuk\u0173, daug senovini\u0173 ginkl\u0173, apie 3000 monet\u0173 ir medali\u0173, per 1000 senovini\u0173 gravi\u016br\u0173 ir \u017eem\u0117lapi\u0173. Reik\u0161mingiausi eksponatai \u012f muziej\u0173 pateko i\u0161 turtingas istorines bei kult\u016brines tradicijas turin\u010di\u0173 bajor\u0173, dvarinink\u0173 gimini\u0173; \u017einia, jie atspind\u0117jo valstyb\u0117s istorij\u0105.<\/p>\n<p>Prie muziejaus veik\u0117 mokslin\u0117 biblioteka, kurioje buvo sukaupta ir daug archyvin\u0117s med\u017eiagos. Rinkiniai dar buvo papildyti u\u017edaryt\u0173 kataliki\u0161k\u0173 vienuolyn\u0173 bei ba\u017eny\u010di\u0173 bibliotek\u0173 knygomis, rankra\u0161\u010diais, dokumentais. Lankytoj\u0173 muziejuje nestigo \u2013 per metus iki 10 t\u016bkstan\u010di\u0173. Tolesnis muziejaus rinkini\u0173 gausinimas buvo susij\u0119s su priva\u010di\u0173 asmen\u0173 bei visuomenini\u0173 organizacij\u0173 dovanojimais; tai buvo tarsi koks kra\u0161totyrinis s\u0105j\u016bdis.<\/p>\n<p>E. Ti\u0161kevi\u010diaus iniciatyva buvo stengiamasi susigr\u0105\u017einti i\u0161ve\u017etas \u012f Rusij\u0105 bei kitas \u0161alis kult\u016bros vertybes. U\u017e nuopelnus istorijos mokslui grafas buvo i\u0161rinktas Maino archeologijos draugijos nariu, Danijos Karali\u0161kosios \u0161iaur\u0117s senien\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 draugijos ir Stokholmo Karali\u0161kosios meno istorijos ir senien\u0173 akademijos nariu korespondentu.<\/p>\n<p>Ta\u010diau po 1863 m. sukilimo rus\u0173 vald\u017eia Archeologijos komisij\u0105 u\u017edar\u0117, o mokslin\u0119 bibliotek\u0105 su Senien\u0173 muziejumi pertvark\u0117 \u012f vie\u0161\u0105j\u0105 bibliotek\u0105. Did\u017eioji dalis eksponat\u0173 buvo perduota Rusijos muziejams, kur, beje, jie teb\u0117ra ir iki \u0161iol.<\/p>\n<p>E. Ti\u0161kevi\u010dius slogius posukilimini\u0173 represij\u0173 metus i\u0161gyveno Bir\u017e\u0173 Astravo dvare, kurio valdytojas buvo jo pusbrolis Mykolas Ti\u0161kevi\u010dius, garsus antikos radini\u0173 kolekcininkas. Ten grafas tvark\u0117 dvaro bibliotek\u0105 ir meno rinkinius, para\u0161\u0117 studijas apie Bir\u017e\u0173 majorato istorij\u0105 ir Ti\u0161kevi\u010di\u0173 gimin\u0117s kapus.<\/p>\n<p>\u0160i neeilin\u0117s asmenyb\u0117s sukaktis primena, kad daug svarbi\u0173 valstyb\u0117s istorijai \u012fvyki\u0173, o ir juos inicijavusi\u0173 veik\u0117j\u0173 m\u016bs\u0173 aplinkoje neturi atminimo \u017eenkl\u0173, kurie bylot\u0173 n\u016bdienai t\u0117vyn\u0117s meil\u0117s gaida\u2026<\/p>\n<p><em>Komentaras skaitytas per LRT radij\u0105<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>http:\/\/www.voruta.lt\/libertas-klimka-apie-pirmaji-muziejininka-e-tiskeviciu-1814-1873\/ 2014 m. baland\u017eio 18 dien\u0105 sukanka 200 met\u0173, kai gim\u0117 m\u016bs\u0173 kra\u0161to \u0161viesuolis, archeologini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 ir muziejininkyst\u0117s pradininkas grafas Eustachijus Ti\u0161kevi\u010dius. Lietuvos nacionaliniame ir Bir\u017e\u0173 kra\u0161to \u201eS\u0117los\u201c muziejuose jau \u012fvyko tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija, kurios metu buvo naujai \u012fprasminta bei \u012fvairiapusi\u0161kai aptarta E.Ti\u0161kevi\u010diaus asmenyb\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1282","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1282","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1282"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1282\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1283,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1282\/revisions\/1283"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1282"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1282"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1282"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}