{"id":1290,"date":"2014-04-18T21:05:53","date_gmt":"2014-04-18T18:05:53","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1290"},"modified":"2014-04-23T21:12:56","modified_gmt":"2014-04-23T18:12:56","slug":"zygintas-bucys-eustachijaus-tiskeviciaus-asmenybes-ir-veiklos-recepcija-xix-a-pab-xx-a-pr","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/zygintas-bucys-eustachijaus-tiskeviciaus-asmenybes-ir-veiklos-recepcija-xix-a-pab-xx-a-pr\/","title":{"rendered":"\u017dygintas B\u016b\u010dys. Eustachijaus Ti\u0161kevi\u010diaus asmenyb\u0117s ir veiklos recepcija XIX a. pab.\u2013XX a. pr."},"content":{"rendered":"

http:\/\/literaturairmenas.lt\/2014-04-18-nr-3470\/1687-publicistika\/2647-zygintas-bucys-eustachijaus-tiskeviciaus-asmenybes-ir-veiklos-recepcija-xix-a-pab-xx-a-pr<\/a><\/p>\n

Baland\u017eio 9\u201310 d. Vilniuje surengta tarptautin\u0117 konferencija \u201eEustachijus Ti\u0161kevi\u010dius: darbai ir kontekstai” (11 d. ji prat\u0119sta Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejuje \u201eS\u0117la”), kurioje prane\u0161imus skait\u0117 moks\u00adlininkai i\u0161 Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos. Konferencija, kuri\u0105 organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, skirta grafo Eustachijaus Ti\u0161kevi\u010diaus (gim\u0117 1814 m. Lahoiske, dab. Baltarusijoje , mir\u0117 1873 m. Vilniuje), pasi\u017eym\u0117jusio \u012fvairiapuse moksline (archeologine, istorine ir kt.) bei visuomenine veikla, 200 met\u0173 jubiliejui.<\/p>\n

Si\u016blome vien\u0105 i\u0161 \u0161ios konferencijos prane\u0161im\u0173.<\/p>\n

\n

Prad\u0117siu pateikdamas kelet\u0105 Eustachijaus Ti\u0161kevi\u010diaus am\u017einink\u0173 prisiminimuose rast\u0173 \u0161\u012f i\u0161kil\u0173 asmen\u012f apib\u016bdinan\u010di\u0173 frazi\u0173. Vis\u0173 pirma am\u017eininkai vertino j\u012f kaip \u017einov\u0105 ir mokslinink\u0105. E. Ti\u0161kevi\u010dius \u2013\u00ad tai ir \u201egarsus archeologas, kuris pirmasis po Chodakovskio m\u016bsuose prad\u0117jo tyrin\u0117ti, kasin\u0117ti ir spaudoje skelbti archeologijos darbus”; ir \u201ekra\u0161to senien\u0173 myl\u0117tojas, (…) \u012fk\u016br\u0119s tautos muziej\u0173”; ir \u201evyras dorai nusipeln\u0119s m\u016bs\u0173 ra\u0161tijos ir archeologini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 srityje”.<\/p>\n

Ne ma\u017eiau patrauklus am\u017eininkams atrod\u0117 ir pats E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmuo, jo i\u0161vaizdos ir b\u016bdo bruo\u017eai. Tai buvusi \u201e\u012fsp\u016bdinga asmenyb\u0117! (…) \u017dilas beveik nuo jaunum\u0117s, nors veidas visai nesenas, auk\u0161ta praplikusi kakta, ant smilkini\u0173 styrantys du plauk\u0173 kuok\u0161tai tarsi rageliai”; \u201ejis buvo pana\u0161us \u012f ka\u017ekok\u012f ind\u0173 dievuk\u0105 (…) ir visur \u2013 pokylyje, cukrain\u0117je ar teatro lo\u017e\u0117je \u2013 j\u012f supdavo gausus b\u016brys klausytoj\u0173”; graf\u0105 i\u0161 kit\u0173 skyr\u0117 \u201enepalyginamas pasakotojo talentas, nei\u0161senkantis s\u0105mojis, gausyb\u0117 \u017eini\u0173 ir sveikas humoras \u2013 ne da\u017enai pasitaikantis derinys”; \u201ejo namai buvo viso Vilniaus intelektualinio gyvenimo \u017eidinys. \u010cia, d\u0117ka ypatingo \u0161eimininko lankstumo, niekam ne\u017einomos kilm\u0117s ar ne itin nauj\u0105 \u0161vark\u0105 d\u0117vintys \u017emon\u0117s jaut\u0117si tarsi savo namuose kartu su \u017emon\u0117mis, pasipuo\u0161usiais \u0161ventiniu pary\u017eieti\u0161ku fraku, turin\u010diais garb\u0173 vard\u0105 ar pareigas, ir niekas tuo nesisteb\u0117jo ir niekas d\u0117l to nesijaut\u0117 nepatogiai”. Tok\u012f j\u012f mat\u0117, taip vertino, tokia veikla ir asmens savyb\u0117mis E. Ti\u0161kevi\u010dius reik\u0161mingas ir i\u0161skirtinis buvo to meto visuomenei.<\/p>\n

Remiantis am\u017einink\u0173 atsiminimais, galima rekonstruoti E. Ti\u0161kevi\u010diaus portret\u0105, atitinkant\u012f to meto, t. y. XIX a., visuomen\u0117je gyvavus\u012f supratim\u0105 \u201eapie garbing\u0105 ir nusipelnius\u012f kra\u0161to piliet\u012f”. Prab\u0117gus jau 200 met\u0173 nuo E. Ti\u0161kevi\u010diaus gimimo ir 141 metams nuo jo mirties, pravartu pasi\u017ei\u016br\u0117ti, koks E. Ti\u0161kevi\u010diaus istorinis portretas buvo tapomas Lietuvoje po jo mirties ir kaip \u0161is paveikslas kito per XX am\u017ei\u0173 iki \u0161i\u0173 dien\u0173. K\u0105 mums dabar rei\u0161kia E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmuo, kuo jis mums svarbus, o gal, prie\u0161ingai, mums jo veikla ir asmenyb\u0117 nebeatrodo vertos tokio auk\u0161tinimo, kok\u012f jam skyr\u0117 j\u012f pa\u017einojusieji? Bandydamas atsakyti \u012f \u0161iuos klausimus, vis\u0173 pirma trumpai ap\u017evelgsiu XIX a. pabaigos\u2013XX a. prad\u017eios lietuvi\u0161koje spaudoje bei v\u0117lesn\u0117je mokslin\u0117je lietuvi\u0173 istoriografijoje vyraujan\u010dius E. Ti\u0161kevi\u010diaus vertinimus ir taip pat sieksiu atskleisti tokios recepcijos formavimosi prielaidas.<\/p>\n

Analizuojant dabartyje formuojamus vaizdinius apie E. Ti\u0161kevi\u010di\u0173, dera atid\u017eiau pa\u017evelgti \u012f XIX a. pabaig\u0105\u2013XX a. prad\u017ei\u0105, i\u0161tak\u0173 ie\u0161kant lietuvi\u0173 tautinio jud\u0117jimo naratyvuose. \u0160io jud\u0117jimo ideologai i\u0161skirtin\u012f d\u0117mes\u012f skyr\u0117 Lietuvos istorijos ir paveldo aktualinimui, kaip vienam pagrindini\u0173 tautos savimon\u0117s ir tapatyb\u0117s puosel\u0117jimo element\u0173. Antai jau pirmame \u201eAu\u0161ros” (1883) numeryje, \u012f\u017eanginiame straipsnyje, kuriame formuluojamas tautinio atgimimo credo<\/em>, Jonas Basanavi\u010dius ra\u0161o: \u201ewisa musu gimine (tauta) turet\u0173 atminti ir pa\u017einti praejusi laik\u0105 (…) Musu tad ipatingiausias ir didziausias rupestis bus duoti pa\u017einti musu broliams Lietuwoj nusidawima senowes gadines ir weikalu musu garbingu sentewiu (…) mes ne u\u017esimirszime rinkti ir apraszineti wisokius lietuwiszkus senowes paminklus ir liekanas (kas liko), isz kuriu galima pa\u017einti giwenim\u0105, bud\u0105, dab\u0105, senowiszk\u0105 tikib\u0119 musu seneliu.” Ne tik \u201eAu\u0161roje”, bet ir apskritai visoje Au\u0161rinink\u0173<\/em> platesni\u0105ja prasme periodikoje greta Lietuvos istorijos daug vietos buvo skiriama ir kra\u0161to paveldui. Atskirais straipsniais buvo pristatomi piliakalniai ir pilys, pilkapiai; lietuvi\u0161kos senienos, monetos ar archeologiniai radiniai; aptariamas lietuvi\u0173 ikikrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 dievybi\u0173 panteonas, mitologiniai akmenys ar run\u0173 ra\u0161tas, galop analizuojama ir pati lietuvi\u0173 kilm\u0117.<\/p>\n

To meto leidini\u0173 \u012fvairov\u0117je ir paveldui bei istorijai skirt\u0173 publikacij\u0173 gausoje, nors ir atrodo paradoksalu, ta\u010diau E. Ti\u0161kevi\u010diaus pavard\u0117 pamin\u0117ta vos kelet\u0105 kart\u0173 ir tai tik epizodi\u0161kai, labiau siejant jo asmen\u012f su archeologiniais tyrimais bei \u012fvardijant j\u012f kaip vien\u0105 i\u0161 tyr\u0117j\u0173. Pavyzd\u017eiui, 1891 m. \u201eVarpe” (Nr. 6\u20137) Tado Daugirdo straipsnyje apie archeologinius tyrimus minima, kad \u017demaitijoje greta kit\u0173 archeolog\u0173 \u201etyrin\u0117jimus ved\u0117” E. Ti\u0161kevi\u010dius, be to, Lietuvoje \u201etrij\u0173 Ti\u0161kevi\u010di\u0173” tyrin\u0117jimai \u201eapima gana didel\u012f plot\u0105” (\u010dia turimi omenyje Konstantinas, Eustachijus ir Mykolas Ti\u0161kevi\u010diai), o spaudoje \u201eapgars\u012fti buvo tik darbai gr. Eust. Tyszkievicz’iaus ir mano [tai yra T. Daugirdo]”. Pana\u0161iai ir 1905 m. \u201eLietuvi\u0173 laikra\u0161tyje” (Nr. 28) minimas \u201egrapas Eustakas Ti\u0161kevi\u010dius”, tyrin\u0117j\u0119s \u201ekopas” ir pla\u010diai, remdamasis istoriniais \u0161altiniais, juos apra\u0161\u0119s. \u0160iek tiek didesnio d\u0117mesio susilauk\u0117 E. Ti\u0161kevi\u010diaus monografija apie Bir\u017eus, Martyno Y\u010do gan lakoni\u0161kai perpasakota t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 \u201eLietuvi\u0173 laikra\u0161\u010dio” (Nr. 37\u201339) puslapiuose. Tiesa, pernelyg neakcentuojant nei pa\u010dios monografijos, nei jos autoriaus. Straipsnyje M. Y\u010das, pabr\u0117\u017edamas, kad Bir\u017eai yra verti atskiros monografijos, i\u0161na\u0161oje nurodo tik, jog toki\u0105 lenki\u0161kai jau yra i\u0161leid\u0119s E. Ti\u0161kevi\u010dius, o straipsnyje, ap\u017evelgdamas Bir\u017e\u0173 istorij\u0105, veik nemini, kad tai ir yra \u0161ios monografijos atpasakojimas.<\/p>\n\n\n\n\n
\"Eustachijus<\/a><\/td>\n<\/tr>\n
Eustachijus Ti\u0161kevi\u010dius. Vilnius, apie 1865. Alberto Sveikovskio nuotrauka<\/td>\n<\/tr>\n<\/tbody>\n<\/table>\n

 <\/p>\n

Pla\u010diau neaptariant dar keli\u0173 pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio pamin\u0117jim\u0173 periodikoje, galime sakyti, kad tai, ko gero, veik ir visos \u017einios apie E. Ti\u0161kevi\u010di\u0173 to meto lietuvi\u0173 vie\u0161ojoje erdv\u0117je. Ta\u010diau teigti, kad E. Ti\u0161kevi\u010diaus moksliniai darbai i\u0161 viso nebuvo \u017einomi to meto lietuvi\u0173 intelektualams, negal\u0117tume. Menk\u0105 d\u0117mes\u012f jam turb\u016bt labiau reikt\u0173 sieti su to meto bene pagrindine periodikos funkcija \u2013 didaktika ir \u0161vietimu, siekiant \u201eu\u017edegti u\u017e\u0161alusias lietuvi\u0173 \u0161irdis t\u0117vyn\u0117s meile”, \u0161io tikslo pagrindu pasirinkus kalb\u0105. \u0160ia prasme E. Ti\u0161kevi\u010dius, moksl\u0105 k\u016br\u0119s lenk\u0173 kalba, negal\u0117jo tapti sektinu pavyzd\u017eiu \u201eu\u017edegant u\u017e\u0161alusias lietuvi\u0173 \u0161irdis”.<\/p>\n

Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad Au\u0161rinink\u0173<\/em> epochos periodikoje E. Ti\u0161\u00adkevi\u010diaus, kaip Vilniaus senien\u0173 muziejaus ir Archeologijos komisijos k\u016br\u0117jo bei pagrindinio j\u0173 veiklos organizatoriaus, reik\u0161m\u0117 nebuvo aktualizuojama ir i\u0161ry\u0161kinama. Antai 1884 m. \u201eAu\u0161ros” puslapiuose korespondentas i\u0161 Vilniaus ra\u0161\u0117: \u201eMuzija, publikin\u0117 biblijot\u0117ka ir arkivas talpinasi rume buvusio universit\u0117to, kur ira ir \u017evaigzdininkiszka observatorija. Muzijoje galima matiti senus lietuviszkus dievaiczius, pin\u012fgus, szarvus.” Taip pat ir T. Daugirdas, jau anks\u010diau min\u0117toje publikacijoje apie archeologinius tyrin\u0117jimus Lietuvoje aptardamas Vilniaus senien\u0173 muziej\u0173, per kurio veiklos de\u0161imtmet\u012f \u201edid\u017eiausias krut\u0117jimas ant \u0161ios [archeologini\u0173 tyrin\u0117jim\u0173] dirvos buvo \u012fsiker\u0117j\u0119s”, E. Ti\u0161kevi\u010di\u0173 \u012fvardija tik kaip vien\u0105 i\u0161 keleto daugiausiai muziejui aukojusi\u0173 asmen\u0173 ir (kas \u012fdomiausia ir net kiek glumina) tik kaip vien\u0105 i\u0161 Muravjovo paskirtos muziejaus likvidavimo komisijos nari\u0173. Pana\u0161ios refleksijos pavyzdys gal\u0117t\u0173 b\u016bti ir 1918 m. Lietuvos Taryboje Jono Basanavi\u010diaus, Alfonso Petrulio ir Mykolo Bir\u017ei\u0161kos parengta Lietuvos bibliotek\u0173, archyv\u0173, muziej\u0173 ir archeologini\u0173 paminkl\u0173 b\u016bkl\u0117s ataskaita, kurioje Vilniaus senien\u0173 muziejaus ir Laikinosios archeologijos komisijos steig\u0117ju \u012fvardytas \u201egrafas Gutachas Ti\u0161kevi\u010dius”.<\/p>\n

Tad nenuostabu, kad pana\u0161us E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmenyb\u0117s suvokimas bei jo veiklos vertinimas atsispindi ir XX a. prad\u017eioje pasirod\u017eiusiuose pirmuosiuose lietuvi\u0161kai ra\u0161ytuose sintetiniuose Lietuvos istorijos darbuose: Maironio, Antano Macijausko, Antano Aleknos, Prano Klimai\u010dio. \u0160iuose veikaluose E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmuo ar jo darbai tiek konkre\u010diai, tiek ir platesniame istoriniame kontekste neminimi. I\u0161imtis yra tik Maironio \u201eLietuvos istorija”, kur E. Ti\u0161kevi\u010dius pamin\u0117tas greta \u201enekuri\u0173 t\u0117vyn\u0117s myl\u0117toj\u0173 (…), prakilnesni\u0173 pavieni\u0173 ypat\u0173”, toki\u0173, kaip Pranci\u0161kaus Ksavero Bohu\u0161o, Liudviko Jucevi\u010diaus, Adomo Honorio Kirkoro ir Teodoro Narbuto, kurie nors \u201era\u0161o dar lenki\u0161kai”, ta\u010diau juose jau \u201epradeda atsirasti tauti\u0161kas susipratimas, i\u0161 prad\u017eios gana silpnas, (…) daugiaus platoni\u0161kas, pus\u0117tinas”.<\/p>\n

\u0160iuose pirmuosiuose Lietuvos istorijos veikaluose Senien\u0173 muziejaus bei Laikinosios archeologijos komisijos veikla, kaip ir apskritai visas tarpsukiliminis laikotarpis, visi\u0161kai nutylimas ir ignoruojamas kaip nereik\u0161minga lietuvi\u0173 nacionalin\u0117s kult\u016bros dalis. Veikaluose, aptariant XIX am\u017ei\u0173, paminimas am\u017eiaus prad\u017eioje veik\u0119s Vilniaus universitetas, pabr\u0117\u017eiant, kad \u201eVilniaus universitetas su savo mokyklomis daug prisid\u0117jo prie Lietuvos galutinio sulenkinimo, bet i\u0161 jo i\u0161\u0117jo taipogi ir pirmieji lietuvi\u0173 atgijimo darbininkai, kaip antai vyskupas Valan\u010dius, Daukantas ir kiti”, o po to istorijos pasakojimas perkeliamas jau \u012f spaudos draudimo ir \u201eAu\u0161ros” epochos laikus.<\/p>\n

Nepaisant tokios rezervuotos recepcijos Au\u0161rinink\u0173<\/em> periodikoje ir pirmuosiuose Lietuvos istorijos darbuose, E. Ti\u0161kevi\u010dius (tiesa, kartu su broliu Konstantinu) vis tik buvo i\u0161skirtinai pagerbtas \u2013 \u012ftrauktas \u012f Antano Miluko 1900 m. JAV sudaryt\u0105 ir i\u0161leist\u0105 \u201eLietuvi\u0161ko albumo” \u201eprakilnesni\u0173j\u0173 tautie\u010di\u0173 paveiksl\u0173” galerij\u0105, kaip vertas pamin\u0117jimo \u201eterp daugelio kit\u0173 \u0161\u012f t\u0105 para\u0161iusi\u0173 apie Lietuv\u0105 ir jos praeit\u0119”. Tai, ko gero, pats reik\u0161mingiausias E. Ti\u0161kevi\u010diaus veiklos pripa\u017einimas ir \u012fvertinimas XIX a. pabaigos\u2013XX a. prad\u017eios lietuvi\u0161koje spaudoje.<\/p>\n

Toki\u0105 dviprasmi\u0161k\u0105 E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmenyb\u0117s ir veiklos recepcij\u0105: vienu atveju \u2013 visi\u0161k\u0105 ignoravim\u0105, atmetim\u0105 ir u\u017emar\u0161t\u012f, o kitais atvejais \u2013 nors ir sant\u016br\u0173, ta\u010diau jo veiklos pripa\u017einim\u0105 ir \u012fvertinim\u0105 \u2013 l\u0117m\u0117, ko gero, keletas prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n

E. Ti\u0161kevi\u010diaus \u2013 archeologo, t. y. tik kaip mokslininko, ind\u0117l\u012f pripa\u017e\u012fstantiems lietuvi\u0173 tautinio jud\u0117jimo ideologams jis buvo \u201esvetimas” d\u0117l savo nelietuvi\u0161kumo, t. y. kalbos, kuria ra\u0161\u0117 savo darbus. Juolab kad E. Ti\u0161kevi\u010dius, skirtingai nei kiti jo aplinkos veik\u0117jai, tokie kaip Teodoras Narbutas, Adomas Honorijus Kirkoras, Juozapas Ignacijus Kra\u0161evskis ar Vladislovas Sirokoml\u0117, kurie buvo kur kas populiaresni bei ver\u010diami to meto lietuvi\u0161koje spaudoje, nepaliko toki\u0173 \u012fsid\u0117m\u0117tin\u0173 ir aktuali\u0173 to meto visuomenei Lietuvos istorijos tematikos veikal\u0173 ar publikacij\u0173, o jo kaupt\u0173 \u201elietuvi\u0161k\u0173 senien\u0173” muziejaus eksponatai buvo negr\u012f\u017etamai i\u0161ve\u017eti i\u0161 Lietuvos.<\/p>\n

Ta\u010diau tam tikr\u0105 simbolin\u012f E. Ti\u0161kevi\u010diaus patekim\u0105 \u012f \u201eprakilnesni\u0173j\u0173 tautie\u010di\u0173 paveiksl\u0173” galerij\u0105 galima paai\u0161kinti ir kita nuostata, kuri lygiagre\u010diai, \u0161alia \u201esvetimos sulenk\u0117jusios bajorijos” atmetimo nuostatos, egzistavo Au\u0161rinink\u0173<\/em> pa\u017ei\u016brose. Tai E. Ti\u0161kevi\u010diaus, XIX a. kurian\u010diosios bajorijos kartos, pri\u0117mimas \u012f lietuvi\u0173 kult\u016brin\u0117s savirai\u0161kos erdv\u0119, suvokiant j\u0105 kaip sud\u0117tin\u0119 ir integrali\u0105 lietuvi\u0173 nacionalin\u0117s kult\u016bros raidos dal\u012f. Nusipelniusi\u0105 ne lietuvyb\u0117s (lietuvi\u0173 kalbos) puosel\u0117jimu, bet Lietuvos valstyb\u0117s id\u0117jos i\u0161saugojimu ir gaivinimu, kartu ir kaip tam tikras tiltas, s\u0105saja su \u201egarbinga” Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s praeitimi.<\/p>\n

Tokio dalies XIX a. bajori\u0161kosios kult\u016bros atstov\u0173 s\u0105lyginio \u012ftraukimo \u012f \u201esav\u0105” kult\u016brin\u0119 erdv\u0119 prie\u017eastis ir nuostatas atskleid\u017eia 1889 m. \u201eVarpe” (Nr. 2) publikuotas Igno Domeikos nekrologas, kur, ap\u017evelgiant jo biografij\u0105 ir veikl\u0105, ra\u0161oma: \u201ejie d\u0117l garb\u0117s lietuviszko mokslo ir kalbos nieko nepadar\u0117, taip kad nei vienas gal\u0117t\u0173 juos laikyti u\u017e svetimus mums. Garbingi jie d\u0117l mus ne kalba (…), bet u\u017e szird\u012f ir meil\u0119 d\u0117l Lietuvos jie tikrai gali buti laikomi u\u017e Lietuvius.” \u0160i\u0105 nuostat\u0105 \u2013\u00ad \u012ftraukti Lietuvos (valstyb\u0117s) labui, o ne tik lietuvi\u0173 tautai (lietuvi\u0173 kalbai) nusipelniusi\u0105 XIX a. bajorijos dal\u012f \u012f sav\u0105j\u0105 kult\u016brin\u0119 erdv\u0119 \u2013 buvo bandoma pl\u0117toti. Antai 1904 m. \u201eVarpe” (Nr. 2) ra\u0161oma: \u201eviduryje 19 am\u017eiaus matome i\u0161tis\u0105 eil\u0119 vidutini\u0161kojo stovio bajor\u0173, skelbusi\u0173 sulenk\u0117jusiai inteligencijai atsiminti lietuvi\u0161k\u0105 kalb\u0105, dailinti ir padaryti j\u0105 literat\u016bros kalba (…). Ir kas-\u017ein, ar neb\u016bt\u0173 lietuviai prad\u0117j\u0119 atgyti jau tuomet, jeigu \u0161is bajor\u0173 gaivalas neb\u016bt\u0173 pra\u017euv\u0119s per lenk\u0173 mai\u0161t\u0105.” Ta\u010diau toks po\u017ei\u016bris netapo dominuojan\u010diu XX a.<\/p>\n

Tuo pat metu, XIX a. pabaigoje\u2013XX a. prad\u017eioje, E. Ti\u0161kevi\u010diaus nuveikti darbai buvo kiek kitaip reflektuojami ir vertinami Vilniaus intelektual\u0173, i\u0161rei\u0161kusi\u0173 kra\u0161tie\u010di\u0173 ar jiems artimas pa\u017ei\u016bras. To meto lenk\u0173 kalba \u0117jusioje vilnieti\u0161koje periodikoje pasirod\u0117 ne viena publikacija, aktualinanti E. Ti\u0161kevi\u010diaus mokslin\u012f ir kult\u016brin\u012f palikim\u0105, suvokiant j\u012f ir priimant kaip savast\u012f bei i\u0161ry\u0161kinant kult\u016brin\u0119 jungt\u012f ir perimamum\u0105. O \u017einomo Vilniaus antikvaro, \u201easmens, artimo lietuvi\u0173 archeologijos t\u0117vui, ir jo testamento vykdytojo” Liucijono Mora\u010devskio r\u016bpes\u010diu, Sankt Peterburge buvo nukaltas medalis E. Ti\u0161kevi\u010diaus atminimui.<\/p>\n

Pirmieji bandymai apm\u0105styti ir moksli\u0161kai \u012fvertinti E. Ti\u0161kevi\u010diaus veikl\u0105 lietuvi\u0161koje istoriografijoje sietini su archeologo Jono Puzino vardu. Jis 1934 m. Heidelberge (Vokietijoje) apgintoje vokie\u010di\u0173 kalba para\u0161ytoje daktaro disertacijoje \u201ePrie\u0161istor\u0117s tyrimai ir nacionalinis atgimimas Lietuvoje” pirmasis i\u0161samiai analizavo ir aptar\u0117 E. Ti\u0161kevi\u010diaus archeologin\u0119 veikl\u0105. \u0160i J. Puzino studija mums \u012fdomi dviem po\u017ei\u016briais. Vis\u0173 pirma tai darbe formuluojama ir \u0161iuolaikinei istoriografijai aktuali problematika bei \u012f\u017evalgos, kad visuomen\u0117je rad\u0119sis siekis tirti materialin\u012f tautos paveld\u0105 yra neatsiejamai susij\u0119s su savosios etnin\u0117s, tautin\u0117s tapatyb\u0117s paie\u0161komis. Taigi taip J. Puzinas parodo, kad ir E. Ti\u0161kevi\u010diaus veikla priskirtina platesniam nacionalinio atgimimo kult\u016bros kontekstui. Antra, disertacijoje pirm\u0105 kart\u0105 istoriografijoje m\u0117ginama archeologij\u0105 \u201e\u012fteisinti” kaip mokslin\u0119 disciplin\u0105, i\u0161ry\u0161kinant jos formavimosi etapus, vystym\u0105si ir raid\u0105, jos virsm\u0105 i\u0161 aistringo pom\u0117gio \u012f grie\u017etomis mokslin\u0117mis kategorijomis kalban\u010di\u0105 disciplin\u0105. Anot J. Puzino, E. Ti\u0161kevi\u010diaus vaidmuo \u0161iame procese buvo neabejotinai svarbus ir lemiamas, nes b\u016btent jis \u201epirmasis, paband\u0119s susisteminti turim\u0105 archeologin\u0119 med\u017eiag\u0105”, bei pirmasis kra\u0161to archeologin\u0117s med\u017eiagos datavimui pritaik\u0119s dan\u0173 antikvaro Christiano J\u00fcrgenseno Thomseno trij\u0173 period\u0173 sistem\u0105. Taigi \u0161iame J. Puzino darbe akcentuojant ir i\u0161ry\u0161kinant Ti\u0161kevi\u010diaus archeologin\u0119 veikl\u0105 buvo prad\u0117tas formuoti E. Ti\u0161kevi\u010diaus \u2013 \u201epirmojo Lietuvos archeologo”, \u201eLietuvos archeologijos t\u0117vo” \u2013 vaizdinys.<\/p>\n

Tok\u012f Puzino suformuluot\u0105 E. Ti\u0161kevi\u010diaus suvokim\u0105, pra\u0117jus daugiau kaip 30 met\u0173, prapl\u0117t\u0117 ir papild\u0117 kitas archeologas \u2013 Adolfas Tautavi\u010dius. Jis savo straipsniuose i\u0161samiai nagrin\u0117jo E. Ti\u0161kevi\u010diaus veikl\u0105 kuriant Vilniaus senien\u0173 muziej\u0173 ir organizuojant jo darb\u0105. A. Tautavi\u010dius, i\u0161ry\u0161kindamas E. Ti\u0161kevi\u010diaus ind\u0117l\u012f ir nuopelnus formuojant Vilniaus senien\u0173 muziej\u0173 bei apskritai kuriant Lietuvos muziejininkyst\u0117s pagrindus, br\u0117\u017e\u0117 jau kiek kitoki\u0105 \u2013 \u201eE. Ti\u0161kevi\u010diaus \u2013 muziejininko” \u2013 suvokt\u012f. Vis d\u0117lto istoriografijoje, kiek kitaip nei archeologijos atveju, E. Ti\u0161kevi\u010dius netapo pirmuoju Lietuvos muziejininku ar \u201eLietuvos muziejininkyst\u0117s t\u0117vu”, \u0161ias pozicijas bes\u0105lygi\u0161kai u\u017eleisdamas \u017demaitijos bajor\u0117liui Dionizui Po\u0161kai ir jo garsiajam \u0105\u017euolui Baubliui. Istoriografijoje prad\u0117tas formuoti Vilniaus senien\u0173 muziejaus, kaip \u201epirmojo vie\u0161o (arba visuomeninio) muziejaus”, ta\u010diau ne \u201epirmojo muziejaus Lietuvoje” vaizdinys, E. Ti\u0161kevi\u010diui priskiriant \u0161io muziejaus k\u016br\u0117jo status\u0105.<\/p>\n

Dar vien\u0105 E. Ti\u0161kevi\u010diaus veiklos refleksij\u0105, papildan\u010di\u0105 jo istorin\u012f portret\u0105 naujais pot\u0117piais, randame istoriko Egidijaus Aleksandravi\u010diaus darbuose. 1989 m. i\u0161leistoje monografijoje \u201eKult\u016brinis s\u0105j\u016bdis Lietuvoje 1831\u20131863 metais” autorius, nagrin\u0117damas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikl\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117 jos kaip mokslo institucijos organizavimosi svarb\u0105 bei aptar\u0117 santyk\u012f su to meto kra\u0161to visuomene ir vietine administracija. Kartu i\u0161ry\u0161kino iki tol menkai aptart\u0105 E. Ti\u0161kevi\u010diaus veiklos aspekt\u0105 \u2013 kult\u016brinio ir mokslinio darbo organizavim\u0105 Lietuvoje, suteikiant jam savoti\u0161ko kult\u016bros ir mokslo politikos k\u016br\u0117jo, stratego vaidmen\u012f ir apibr\u0117\u017eiant \u0161ios jo veiklos santyk\u012f su oficiali\u0105ja imperine politika. Taip Ti\u0161kevi\u010dius vertinamas platesniame visuomen\u0117s saviorganizacijos kontekste, \u012fvardijant j\u012f kaip vien\u0105 i\u0161 konservatyvaus aristokratijos sparno atstov\u0173.<\/p>\n

Taigi galime tarti, kad istoriografijoje suformuoti trys pamatiniai vaizdiniai apie E. Ti\u0161kevi\u010di\u0173 kaip Lietuvos archeologijos pradinink\u0105, pirmojo visuomeninio muziejaus Lietuvoje k\u016br\u0117j\u0105 ir aktyv\u0173 XIX a. vidurio Lietuvos kult\u016brinio ir mokslinio gyvenimo organizatori\u0173 \u2013 tebevyrauja ir n\u016bdienos mokslin\u0117je apyvartoje. \u0160iuos vaizdinius vienija tai, kad E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmuo suvokiamas ir interpretuojamas i\u0161skirtinai kaip mokslininkas, tyr\u0117jas \u2013 t. y. jo veiklos reik\u0161m\u0117 yra siejama su ind\u0117liu \u012f mokslo (vienos ar kitos mokslin\u0117s disciplinos) raid\u0105. Pastaraisiais metais pasirod\u0119 kit\u0173 mokslinink\u0173 tyrimai, kuriuose minimas ir E. Ti\u0161kevi\u010dius, jo \u012fvaizd\u012f papild\u0117 tik keletu nauj\u0173 \u012f\u017evalg\u0173. Deja, m\u0117ginim\u0173 pla\u010diau pa\u017evelgti ir pristatyti E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmen\u012f, jo biografij\u0105 iki \u0161iol vis dar n\u0117ra.<\/p>\n

Toks istoriografijoje susiformav\u0119s E. Ti\u0161kevi\u010diaus istorinis portretas labiau \u017einomas tyr\u0117jams. Platesniame, n\u016bdienos vie\u0161osios erdv\u0117s kontekste, pavyzd\u017eiui, pasklaid\u017eius mokyklinius vadov\u0117lius ar populiari\u0105j\u0105 pa\u017eintin\u0119 mokslin\u0119 literat\u016br\u0105, matome paradoksal\u0173 vaizd\u0105. Tokio pob\u016bd\u017eio leidiniuose E. Ti\u0161kevi\u010diaus mokslin\u0117 veikla, kaip ir bene svarbiausias visuomeniniu ir kult\u016briniu po\u017ei\u016briu jo k\u016brinys \u2013 Senien\u0173 muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija, yra pristatomi tik kaip nereik\u0161mingi Lietuvos istorijos epizodai, aptariami labai fragmenti\u0161kai arba vertinami nevienareik\u0161mi\u0161kai; jie tarsi i\u0161krinta i\u0161 viso XIX a. Lietuvos istorijos naratyvo.<\/p>\n

Antai 2000 m. autori\u0173 kolektyvo i\u0161leistame \u201eLietuvos istorijos” vadov\u0117lyje Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai, neminint n\u0117 vieno su \u0161ia komisija susijusio asmens pavard\u0117s, skirtos vos kelios eilut\u0117s, pabr\u0117\u017eiant, kad \u201ejos tyrin\u0117jimuose dominavo politin\u0117s kra\u0161to istorijos, o ne lietuvi\u0173 kalbos ir folkloro dalykai. Pastarieji daugumai komisijos nari\u0173 buvo antraeiliai”. Ne k\u0105 daugiau vietos \u0161iai temai skiriama ir Mindaugo Tamo\u0161ai\u010dio \u201eIstorijos vadov\u0117lyje”, i\u0161leistame 2011 metais. Ta\u010diau jame bent jau yra \u012fvardytas pats E. Ti\u0161kevi\u010dius kaip Vilniaus senien\u0173 muziejaus ir Laikinosios archeologijos komisijos \u012fk\u016br\u0117jas bei i\u0161 esm\u0117s skiriasi \u0161i\u0173 institucij\u0173 vertinimas, lyginant su prie\u0161 tai min\u0117tu vadov\u0117liu. \u0160\u012fkart teigiama, kad: \u201emuziejus (…) dar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 lietuvi\u0173 kult\u016bros ir ra\u0161tijos k\u016br\u0117jams, \u017eengiantiems pirmuosius \u017eingsnius lietuvi\u0173 kalbos, papro\u010di\u0173 ir kra\u0161to istorijos tyrim\u0173 link.”<\/p>\n

N\u016bdienos vie\u0161ojoje erdv\u0117je dominuojant\u012f fragmenti\u0161k\u0105 E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmenyb\u0117s ir veiklos suvokim\u0105 galima apibr\u0117\u017eti gana lakoni\u0161kais Tomo Venclovos \u017eod\u017eiais: \u201earcheologas (…) pirmasis band\u0117 moksli\u0161kai sisteminti Lietuvos ir Baltarusijos archeologijos med\u017eiag\u0105, nors neatsisak\u0117 ir romanti\u0161k\u0173 fantazij\u0173. Jo darbai dar\u0117 nema\u017e\u0105 poveik\u012f v\u0117lesn\u0117ms archeolog\u0173 kartoms.”<\/p>\n

Taigi, apibendrinant, nuo pat pirm\u0173j\u0173 rimtesni\u0173 mokslini\u0173 bandym\u0173 XX a. 4-ajame de\u0161imtmetyje iki mokslo populiarinimo leidini\u0173 XXI am\u017eiuje, E. Ti\u0161kevi\u010diaus istorinis portretas tapomas dvejopai. Tyr\u0117jams E. Ti\u0161kevi\u010dius \u2013 tai mokslininkas, tur\u0117j\u0119s \u012ftakos tolesnei Lietuvos moks\u00adlo raidai. Deja, pla\u010diajai visuomenei jis teb\u0117ra terra incognita<\/em>. Abiem atvejais, be istoriografijoje aptart\u0173 E. Ti\u0161kevi\u010diui r\u016bp\u0117jusi\u0173 archeologijos, muziejininkyst\u0117s, kra\u0161totyros, etnografijos, numizmatikos, paveldosaugos sri\u010di\u0173, menkiau nu\u0161viestos lieka kitos jo mokslin\u0117s aspiracijos, kaip antai politin\u0117 ir lokalin\u0117 istorija, sfragistika, epigrafika, bibliofilija, \u0161altini\u0173 publikavimas ir kt. Taip pat beveik netyrin\u0117ti jo k\u016brybiniai pom\u0117giai, meil\u0117 teatrui ir gro\u017ein\u0117s literat\u016bros bandymai, labdaringa veikla ir mecenatyst\u0117, \u0161viet\u0117ji\u0161ka ir edukacin\u0117 veikla, visuomenin\u0117s pa\u017ei\u016bros ir pilietin\u0117s nuostatos. Kol kas neb\u016bta bandym\u0173 ir i\u0161samiau pa\u017evelgti \u012f jo veikl\u0105 platesniame, tarpsukilimin\u0117s Lietuvos intelektual\u0173 kartos ar nacionalinio atgimimo kult\u016bros kontekste ar atskleisti jo veiklos poveik\u012f lietuvi\u0173 nacionalin\u0117s kult\u016bros raidai. Tokie tyrimai leist\u0173 ne tik geriau pa\u017einti ir suprasti pa\u010di\u0105 E. Ti\u0161kevi\u010diaus asmenyb\u0119, bet ir pla\u010diau nu\u0161viest\u0173 vis\u0105 XIX am\u017eiaus epoch\u0105.<\/p>\n

Naudota literat\u016bra:<\/p>\n

Alekna A. Lietuvos istorija. \u2013 Kaunas, 1911.
\nAleksandravi\u010dius E. Kult\u016brinis s\u0105j\u016bdis Lietuvoje 1831\u20131863 metais: organizaciniai kult\u016bros ugdymo aspektai. \u2013 Vilnius, 1989.
\nB. [J. Basanavi\u010dius] \u201ePriekalba”, Au\u0161ra, 1883, Nr. 1.
\nBudrys. \u201eIgnotas Domeika”, Varpas, 1889, Nr. 2.
\nDovgird T. [Daugirdas T.] \u201eTrumpa ap\u017evalga padarytu Lietuvoje ir \u017demaitijoje archeologiszku tyrin\u0117jimu palaiku prieszistoriszkos gadyn\u0117s (i\u0161 lenk\u0173 k. vert\u0117 J. Bitaitis [J. Staugaitis]), Varpas, 1891, Nr. 6\u20137.
\nI\u010das M. [Y\u010das M.] \u201eBir\u017eai”, Lietuvi\u0173 laikra\u0161tis, 1905, Nr. 37\u201339.
\nKamuntavi\u010dius R., Kamuntavi\u010dien\u0117 V., Civinskas R., Antanaitis K. Lietuvos istorija 11\u201312 klas\u0117ms. \u2013\u00ad Vilnius, 2000.
\nKirkor A. H. \u201eZe wspomnie\u0144 wile\u0144skich”, Kraj, 1884, Nr. 3.
\nKlimaitis P. Lietuvos istorijos vadov\u0117lis mokykloms. \u2013 Vilnius, 1912.
\nKoroty\u0144ski W. \u201eEustachy hr. Tyszkiewicz”, Tygodnik Illustrowany, 1873, Nr. 299\u2013301.
\nLietuvos Valstyb\u0117s Tarybos protokolai (sudar\u0117 A. Eidintas, R. Lopata). \u2013 Vilnius, 1991.
\nAgaras A. [Macijauskas A.] Lengvut\u0117 Lietuvos istorija. \u2013 Ryga, 1910.
\nMaironis. Lietuvos istorija. \u2013 Sankt Peterburgas, 1906.
\nMatulionis P. \u201eKopa Lietuvoje”, Lietuvi\u0173 laikra\u0161tis, 1905, Nr. 28.
\nMilukas A. Lietuvi\u0161kas albumas. Musu ra\u0161tinykai ir \u017eymesni vyrai. \u2013 Shenandoah, 1900, t. 2.
\nPuzinas J. Vorgeschichtsforschung und Nationalbewusstsein in Litauen. \u2013 Kaunas, 1935.
\nPuzynina z G\u00fcnther\u00f3w G. W Wilnie i w dworach litewskich: pami\u0119tnik z lat 1815\u20131843. \u2013 Wilno, [1928].
\nTamo\u0161aitis M. Istorijos vadov\u0117lis 11 klasei, II dalis. \u2013 Vilnius, 2011.
\nTautavi\u010dius A. \u201ePirmieji sumanymai \u012fsteigti Vilniuje muziej\u0173”, in: Muziejai ir paminklai. \u2013 Vilnius, 1969.
\nIdem, \u201eVilniaus senien\u0173 muziejus ir Archeologijos komisija”, in: Muziejai ir paminklai. \u2013 Vilnius, 1982, Nr. 4.
\nL. U. [Uzi\u0119b\u0142o L.]. \u201eO Eustachym hr. Tyszkiewiczu. Drobiazg okoliczno\u015bciowy szperacza”, \u017bycie Ilustrowane (dodatek tygodniowy \u201eKurjera Litewskiego”), 1908, Nr. 50.
\nVenclova T. Vilniaus vardai. \u2013 Vilnius, 2006.
\nW\u00f3jcicki K. W. \u201eEustachy hrabia Tyszkiewicz”, K\u0142osy, 1865, Nr. 43.
\n\u017dilvitis. \u201eLietuvi\u0173 tautai atg\u012fjant”, Varpas, 1904, Nr. 2.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/literaturairmenas.lt\/2014-04-18-nr-3470\/1687-publicistika\/2647-zygintas-bucys-eustachijaus-tiskeviciaus-asmenybes-ir-veiklos-recepcija-xix-a-pab-xx-a-pr Baland\u017eio 9\u201310 d. Vilniuje surengta tarptautin\u0117 konferencija \u201eEustachijus Ti\u0161kevi\u010dius: darbai ir kontekstai” (11 d. ji prat\u0119sta Bir\u017e\u0173 kra\u0161to muziejuje \u201eS\u0117la”), kurioje prane\u0161imus skait\u0117 moks\u00adlininkai i\u0161 Lietuvos, Baltarusijos, Rusijos ir Lenkijos. Konferencija, kuri\u0105 organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, skirta grafo Eustachijaus Ti\u0161kevi\u010diaus (gim\u0117 1814 m. Lahoiske, dab. Baltarusijoje , mir\u0117 1873 m. Vilniuje), pasi\u017eym\u0117jusio \u012fvairiapuse moksline […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1290","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1290","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1290"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1290\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1293,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1290\/revisions\/1293"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1290"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1290"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1290"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}