Lietuvos bajor\u0173 karali\u0161kosios s\u0105jungos kartu su Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija pakviesti ekskursantai 2013 m. liepos 20 d. autobusu i\u0161 Vilniaus Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117s i\u0161vyko \u012f dviej\u0173 dien\u0173 kelion\u0119 \u201eDonelai\u010dio \u017eem\u0117s \u012fkv\u0117pimas…\u201c mar\u0161rutu Vilnius \u2013 Tolminkiemis \u2013 Gumbin\u0117 \u2013Lazdyn\u0117liai \u2013 Ragain\u0117 \u2013 Til\u017e\u0117 \u2013 Rau\u0161iai \u2013 Karaliau\u010dius \u2013 \u012esrutis \u2013 Vilnius<\/b>. Svarbiausias \u017eygio tikslas \u2013 prisiminti m\u016bs\u0173 literat\u016bros klasik\u0105 kun. Kristijon\u0105 Donelait\u012f, art\u0117jant jo 300 met\u0173 gimimo jubiliejui (2014 01 01).<\/p>\n
Kelion\u0117s organizatoriai \u2013 LBKS senatorius bei Reformacijos draugijos pirmininkas Donatas Bal\u010diauskas ir Daina Janilionien\u0117 \u2013 tikrai nesuklydo patik\u0117dami kelion\u0117s r\u016bpes\u010dius turistinei agent\u016brai V\u0161\u012e \u201eDitmos projektai ir Ko\u201c. Puikios ekskursijos vadovas Aleksas Bartnikas<\/strong> \u2013 buv\u0119s \u012esruties (\u010cerniachovsko) Pedagogin\u0117s kolegijos direktorius, kra\u0161totyrininkas, lietuvi\u0173 kult\u016bros puosel\u0117tojas, dabar Karaliau\u010diaus (Kaliningrado) srities lietuvi\u0173 kalbos mokytoj\u0173 asociacijos pirmininkas.<\/p>\n Visos kelion\u0117s metu jis pasakojo apie prava\u017eiuojamas vietoves, svarbiausius istorinius \u012fvykius, \u017eymius \u017emones, gamtos ir arhitekt\u016bros paminklus. Jam talkino urbanistas prof. habil. dr. Jurgis Vanagas, Baltijos krant\u0173 tyr\u0117jas prof. habil. dr. Rimas \u017daromskis, istorik\u0117 prof. habil. dr. Aldona Pra\u0161mantait\u0117<\/strong> ir kt.<\/p>\n Pagrindin\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos dalis \u2013 Karaliau\u010diaus kra\u0161tas \u2013 tai lietuvi\u0161kojo \u017eod\u017eio lop\u0161ys. \u010cia veik\u0117 Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Martynas Ma\u017evydas, Jonas Bretk\u016bnas, Danielius Kleinas<\/strong> ir kiti lietuvi\u0173 ra\u0161tijos veik\u0117jai. \u010cia i\u0161leista pirmoji lietuvi\u0161ka knyga ir lietuvi\u0173 kalbos gramatika, i\u0161\u0117jo pirmieji lietuvi\u0161ki laikra\u0161\u010diai ir \u017eodynai, susib\u016br\u0117 lietuvi\u0161kos draugijos ir kt. O nepamir\u0161tama knygne\u0161i\u0173 gadyn\u0117!<\/p>\n Kaliningrado srities vald\u017ei\u0105 labai erzina, kad lietuviai \u0161\u012f kra\u0161t\u0105 vadina Ma\u017e\u0105ja Lietuva, nors tas istorinis pavadinimas vokie\u010di\u0173 kronikose \u017einomas jau XVI a. Pastaruoju metu vietos vald\u017eia jau nesibaido voki\u0161k\u0173 kra\u0161to vietovi\u0173 ar restoran\u0173 pavadinim\u0173. Net ir K. Donelai\u010dio memorialiniame muziejuje parodos pavadinime jau ra\u0161o ne tik \u010cistyje Prudy<\/strong><\/i>, bet ir voki\u0161k\u0105 vietovard\u012f \u2013 Tollmingkehmen<\/strong>.<\/i> Bet kaip velnias kry\u017eiaus bijo lietuvi\u0161ko pavadinimo. Priminsiu, kad iki 1948 m. visi balti\u0161ki ar germanizuoti kra\u0161to gyvenvie\u010di\u0173 ar hidronim\u0173 pavadinimai pakeisti \u012f rusi\u0161kus, neturin\u010dius jokio ry\u0161io su buvusiaisiais. Ta\u010diau per pastaruosius penkiolika met\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f sen\u0105j\u0105 kra\u0161to istorij\u0105 pasikeit\u0117 \u012f ger\u0105 pus\u0119. Jau ne viena karta u\u017eaugo. Remiantis paskutiniu gyventoj\u0173 sura\u0161ymu, Karaliau\u010diaus kra\u0161te dabar gyvena tik apie 10 t\u016bkst. lietuvi\u0173. Dabar dokumentuose tautyb\u0117 jau nebenurodoma. Dauguma \u0161i\u0173 lietuvi\u0173 \u2013 buv\u0119 \u00a0tremtiniai, kurie negal\u0117dami gr\u012f\u017eti \u012f sovietin\u0119 Lietuv\u0105 apsigyveno Kaliningrado srityje, ir j\u0173 palikuonys. Atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119, jiems buvo suteikti butai, taip sudaryta galimyb\u0117 gr\u012f\u017eti \u012f T\u0117vyn\u0119. Daugelis tuo pasinaudojo ir i\u0161va\u017eiavo \u012f Lietuv\u0105. Pasiliko nedaugelis, tarp j\u0173 yra daug mi\u0161ri\u0173 \u0161eim\u0173, jau nebekalban\u010di\u0173 lietuvi\u0161kai, nors vaikus dar leid\u017eia \u012f lietuvi\u0173 kalbos b\u016brelius ar fakultatyvus. Dar prie\u0161 penkiolika met\u0173 kra\u0161te veik\u0117 16 lietuvi\u0161k\u0173 draugij\u0173, dabar vos kelios. 18 mokykl\u0173 ir 2 dar\u017eeliuose mokoma lietuvi\u0173 kalbos fakultatyviai ar b\u016breliuose. Apie 1000 vaik\u0173 lanko \u012fvairius lietuvi\u0161kus b\u016brelius. Veikia 7 vaik\u0173 folkloro ansambliukai. Dirba 27 mokytojai (8 i\u0161 Lietuvos, ta\u010diau toki\u0173 patriot\u0173 vis ma\u017e\u0117ja). Prie\u0161 7\u20138-ius metus buvo bandoma \u012fkurti atskir\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 mokykl\u0105 Til\u017e\u0117je (r\u0117m\u0117 ir Lietuva), ta\u010diau vietos vald\u017eia vis vilkino, i\u0161sisukin\u0117jo ir to padaryti nepavyko. Be savo mokyklos bet kokios tautin\u0117s ma\u017eumos likimas ai\u0161kus \u2013 jos nebeliks. Baltijos federaliniame I. Kanto universitete Kaliningrade yra mokoma ir lietuvi\u0173 kalbos.<\/p>\n Po karo i\u0161naikinus ar i\u0161tr\u0117mus tikruosius kra\u0161to gyventojus (vokie\u010dius ir lietuvininkus) bei atk\u0117lus rusakalbius, pakeitus rusi\u0161kais visus vietovi\u0173 bei vandenvard\u017ei\u0173 pavadinimus, buvo prad\u0117ta kurti nauja kra\u0161to visuomen\u0117 ir istorija, naikinant vis\u0105 voki\u0161k\u0105 (ar lietuvi\u0161k\u0105) kra\u0161to praeit\u012f, istorij\u0105, architekt\u016br\u0105, lyg \u010dia iki tol neb\u016bt\u0173 buv\u0119 jokios civilizacijos.<\/p>\n \u0160iandien kra\u0161to visuomen\u0117 po truput\u012f kei\u010diasi (domimasi kra\u0161to praeitimi, atstatomi voki\u0161ko stiliaus pastatai), pradeda suprasti \u010dia klest\u0117jus auk\u0161t\u0105 kult\u016br\u0105, galin\u010di\u0105 praturtinti ir \u0161iuolaikin\u0119 visuomen\u0119.<\/p>\n Kaliningrado srities plotas (15 100 km\u00b2) apie keturis kartus ma\u017eesnis u\u017e Lietuv\u0105. I\u0161 \u0161iaur\u0117s \u012f pietus t\u0119siasi 108, o i\u0161 vakar\u0173 \u012f rytus \u2013 205 km. Sienos ilgis su Lietuva 280 km. Gyventoj\u0173 \u2013 937,7 t\u016bkst. Nors joje yra jau ir turtuoli\u0173, ta\u010diau tre\u010ddalis gyventoj\u0173 skursta. Brangsta elektra ir komunaliniai mokes\u010diai (kompensacij\u0173 neb\u0117ra), maisto produkt\u0173 ir kit\u0173 preki\u0173 kainos pana\u0161ios kaip ir Lietuvoje, gal net didensn\u0117s, i\u0161skyrus degtin\u0119, cigaretes, cukr\u0173 ar degalus. Net 90% gintaro pasaulyje i\u0161kasama prie Palvinink\u0173 <\/strong>(dab.<\/strong> Jantarnyj<\/i>), i\u0161gaunama nema\u017eai naftos, \u017euvininkyst\u0117 beveik \u017elugusi, veikia autoservisai, automobili\u0173 surinkimo \u012fmon\u0117s, statomi prekybos centrai, tiesiami keliai. Pradeda vystytis perspektyvi \u016bkio \u0161aka turizmas \u2013 atsiranda kaimo turizmo sodybos. \u017dem\u0117s \u016bkis nepaj\u0117gia gyventoj\u0173 apr\u016bpinti maistu (kaip ir sovietme\u010diu), nes daugiau nei pus\u0117 \u017eem\u0117s nedirbama (\u012fstatymas draud\u017eia \u017eem\u0119 parduoti u\u017esienie\u010diams).<\/p>\n I\u0161 Vilniaus per Trakus, Auk\u0161tadvar\u012f, Prienus, Marijampol\u0119, Kybartus (\u010dia kirtome valstybin\u0119 sien\u0105 su Rusijos Federacija \u2013 Lieponos upel\u012f), Stalup\u0117nus (Nesterov\u0105) atvykome \u012f m\u016bs\u0173 pasaulin\u0117s reik\u0161m\u0117s poeto, l<\/strong>ietuvi\u0173 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros pradininko<\/strong> ir evangelik\u0173 liuteron\u0173 kunigo Kristijono Donelai\u010dio<\/strong> paskutin\u0119 tarnyst\u0117s viet\u0105 Tolminkiem\u012f.<\/p>\n Tolminkiemis<\/b> (\u010cistyje Prudy<\/i>), buv. gyvenviet\u0117 ir dvaras 21 km \u012f pr. nuo Gumbin\u0117s, 21 km \u012f pv. nuo Stalup\u0117n\u0173, 19 km \u012f \u0161r. nuo Geldap\u0117s, \u0160ventain\u0117s (dab. Russkaja<\/i>) up\u0117s kr. krante. Apie 1589 m. \u012fkurta parapija, pastatyta ba\u017eny\u010dia, \u012fsteigta parapin\u0117 mokykla (1759 m. sudeg\u0117, 1760 m. atstatyta). 1682 m. pastatyta antra ba\u017eny\u010dia. 1747 m. perstatyta klebonija, 1760 m. \u012frengti vargonai, 1764 m. pastatytas namas kunig\u0173 na\u0161l\u0117ms. Pamaldos lietuvi\u0173 kalba laikytos iki XIX a. vidurio. Baigiantis II pasauliniam karui, 1944 m. ruden\u012f miestelio didel\u0117 dalis sugriauta.<\/p>\n Beje, Tolminkiemyje kunigavo (1600\u201321) ir Jonas<\/strong> R\u0117za<\/strong> (1576\u20131629), naujai perra\u0161\u0119s ir i\u0161leid\u0119s Dovydo psalmes (1625). \u010cia, kaip ir visame kra\u0161te, labai daug gandr\u0173, nes daugelis buvusi\u0173 derling\u0173 \u017eemi\u0173 \u0161iandien dirvonuoja, u\u017e\u017eelia kr\u016bmynais, o ka\u017ekada jos maitino beveik vis\u0105 Vokietij\u0105.<\/p>\n 2014 metais pla\u010diai min\u0117simas K. Donelai\u010dio gimimo 300 met\u0173 jubiliejus tur\u0117t\u0173 pasiekti ir Tolminkiem\u012f.<\/p>\n Kristijonas<\/strong> Donelaitis <\/strong>(1714 01 01 Lazdyn\u0117liuose (prie Gumbin\u0117s)\u20131780 02 18 Tolminkiemyje), kil\u0119s i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos laisv\u0173j\u0173 valstie\u010di\u0173. 1740 m. baig\u0119s Karaliau\u010diaus universitet\u0105, dirbo kantorium, rektorium Stalup\u0117n\u0173 mokykloje. Nuo 1743 m. Tolminkiemio klebonas. \u010cia pastatydino mokykl\u0105, kunig\u0173 na\u0161li\u0173 nam\u0105 (abiej\u0173 i\u0161lik\u0119 pamatai), perstat\u0117 klebonij\u0105, i\u0161 lauko akmen\u0173 pastat\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105. Be poezijos, k\u016br\u0117 muzikines kompozicijas, gamino muzikos instrumentus, barometrus ir kt., veis\u0117 sod\u0105. 1744 m. ved\u0117 Stalup\u0117n\u0173 mokyklos ved\u0117jo na\u0161l\u0119 An\u0105 Regin\u0105, vaik\u0173 nesusilauk\u0117. Para\u0161\u0117 6 eiliuotas pasak\u0117\u010dias: Lap\u0117s ir gandro \u010desnis<\/i>, Rudikis jomarkininks<\/i>, \u0160uo Didgalvis<\/i>, Pasaka apie \u0161\u016bdvabal\u012f<\/i>, Vilks provininks<\/i>, Au\u017euols gyrpelnys<\/i> (para\u0161ytos apie 1750\u201360, L. R\u0117za paskelb\u0117 rinkinyje Aisopas<\/i>, 1824). Tai pirmieji original\u016bs \u0161io \u017eanro k\u016briniai lietuvi\u0173 literat\u016broje. Svarbiausias k\u016brinys \u2013 poema Metai<\/i> (para\u0161yta ~1760\u201375), kuri\u0105 L. R\u0117za pavadin\u0119s Metais<\/i> 1818 m. i\u0161leido kartu su vertimu \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105. Joje epi\u0161kai vaizduojamas Ryt\u0173 Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 gyvenimas, ry\u0161k\u016bs baud\u017eiaunink\u0173 paveikslai, kaimo buities, papro\u010di\u0173 vaizdai, lyriniai gamtovaizd\u017eiai. Ra\u0161ydamas hegzametru (kaip didieji antikos poetai) poetas pabr\u0117\u017e\u0117 lietuvi\u0173 kalbos vert\u0119 ir autoritet\u0105. Poema priskirtina \u0161vie\u010diamajam realizmui, joje \u017eym\u016bs klasicizmo bruo\u017eai. Metai<\/i> i\u0161versti \u012f 13 kalb\u0173: vokie\u010di\u0173, angl\u0173, \u0161ved\u0173, \u010dek\u0173, vengr\u0173, latvi\u0173, rus\u0173, baltarusi\u0173, lenk\u0173, gruzin\u0173, ukrainie\u010di\u0173, arm\u0117n\u0173 ir ispan\u0173, k\u016brinio dalis (Vasaros darbai<\/i>) \u2013 \u012f japon\u0173 kalb\u0105. K\u016brinys \u012fra\u0161ytas \u012f UNESCO sudaryt\u0105 Europos literat\u016bros \u0161edevr\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (1977). Daug sveikatos senatv\u0117je autoriui sugadino \u017eemi\u0173 separacijos byla su vietos dvaro amtmonu Teofiliu Ruigiu. Likimo ironija \u2013 abu buvo palaidoti vienas \u0161alia kito po ba\u017eny\u010dios grindimis. Beveik prie\u0161 keturis de\u0161imtme\u010dius K. Donelaitis perlaidotas savo pastatytos ba\u017eny\u010dios, nugriautos 1950 m. ir v\u0117l atstatytos 1971\u20131979 m. Lietuvos vald\u017eios ir visuomen\u0117s pastangomis bei l\u0117\u0161omis (arch. Napaleonas Kitkauskas), i\u0161m\u016brytoje kriptoje. Tolminkiemyje veikia jo vardo memorialinis muziejus (\u012fk. 1979). Prie\u0161ais ba\u017eny\u010di\u0105 1964 m. pastatytas memorialinis akmuo.<\/p>\n M\u016bs\u0173 ekskursijos dalyviai ba\u017eny\u010dioje padeklamavo \u201eMet\u0173\u201c i\u0161trauk\u0173, sugiedota giesm\u0117 \u201eDieve T\u0117ve mielas\u201c. Kriptoje ant K. Donelai\u010dio kapo pad\u0117jome g\u0117li\u0173. \u012edomi ir klebonijos muziejin\u0117 ekspozicija (XVIII a. interjeras ir baldai); bus atkuriamas ir sodas.<\/p>\n I\u0161 Tolminkiemio mus i\u0161lyd\u0117jo smulkus lietutis, ta\u010diau paskui bei kit\u0105 dien\u0105 oras buvo tikrai kar\u0161tas ir saul\u0117tas. Kra\u0161te dar yra plent\u0173 beveik prie\u0161 \u0161imtmet\u012f apsodint\u0173 med\u017eiais, vietomis va\u017eiavome lyg \u017ealia al\u0117ja. Beje, srityje labai intensyviai tiesiamos naujos automagistral\u0117s su dviej\u0173 lygi\u0173 sankry\u017eomis. Po keleri\u0173 met\u0173 Lietuva gal\u0117s tik pavyd\u0117ti toki\u0173 nakt\u012f ap\u0161vie\u010diam\u0173 keli\u0173.<\/p>\n Kra\u0161te beveik nebeliko sen\u0173j\u0173 \u016bkini\u0173 pastat\u0173, o ir gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 vis ma\u017e\u0117ja, nyksta. Beveik visus raudonus \u010derpi\u0173 stogus pakeit\u0117 pilkas \u0161iferis, nors kai kur jau statomi gra\u017e\u016bs ir nauji pastatai ar restauruojami senieji. Laukuose matyti raudonplyt\u0117s nedidel\u0117s transformatorin\u0117s, naudojamos pagal sen\u0105j\u0105 paskirt\u012f (j\u0173 dar nema\u017eai). Ta\u010diau kra\u0161tas apleistas, vaizdas nykus, apgail\u0117tinas \u2013 anks\u010diau tankiai apgyventame kra\u0161te liko ma\u017eai i\u0161ret\u0117jusi\u0173 kaim\u0173, atskir\u0173 sodyb\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Valtarkiemis<\/b> (Ol’chovatka<\/i>), gyvenviet\u0117 Romintos up\u0117s d\u0161. krante, 12 km \u012f pr. nuo Gumbin\u0117s, 10 km \u012f \u0161v. nuo Tolminkiemio, minima jau 1554 m. 1607 m. \u012fsteigtas parapijos centras, pastatyta ba\u017eny\u010dia (kelis kartus perstatyta, 1914 m. per I pasaulin\u012f kar\u0105 apgriauta, 1926 m. atstatyta; pamaldos lietuvi\u0173 kalba laikytos iki 1870 m.). Po 1608 m. \u0161alia jos \u012fsteigta mokykla. Po 1709\u201311 m. did\u017eiojo maro ir bado apgyvendintas kolonist\u0173. Sovietme\u010diu ba\u017eny\u010dia paversta sand\u0117liu (bok\u0161to neb\u0117ra). Netoli i\u0161lik\u0119s plytin\u0117s kaminas su gandralizd\u017eiu. Valtarkiemyje kunigavo \u017eym\u016bs lietuvi\u0173 ra\u0161tijos veik\u0117jai: 1650 (1656?)\u201363 m. Merkelis\u00a0 <\/i>\u0160voba, 1664\u201392 m. Ernstas\u00a0 <\/i>Dietzelius, 1692\u20131707 m. Jok\u016bbas Perk\u016bnas jaunesnysis, 1708\u201349 m. Pilypas\u00a0 <\/i>Ruigys, 1779\u20131822 m. Johanas Gotfrydas Jordanas (1753\u20131822). Pastarasis (\u012esruties precentorius 1776\u201379) susira\u0161in\u0117jo su K. Donelai\u010diu, <\/i>i\u0161 jo na\u0161l\u0117s Annos Reginos gavo ir i\u0161saugojo poemos Metai <\/i>rankra\u0161\u010dius.<\/strong><\/p>\n Gumbin\u0117 <\/b>(Gusev<\/i>), miestas 25 km \u012f r. nuo \u012esruties, 36 km \u012f v. nuo Eitk\u016bn\u0173, Romintos ir Pisos upi\u0173 santakoje, 28 t\u016bkst. gyv. Miesto teis\u0117s suteiktos 1724 m., buvo Lietuvos departamento (1736\u20131818), Gumbin\u0117s apygardos (1818\u20131945) centras. Nuo 1580 m. vietov\u0117 vadinama Gumbine. Nukent\u0117jo nuo \u0161ved\u0173, totori\u0173 antpuoli\u0173. 1812 m. \u017eygiuodamas \u012f Rusij\u0105 buvo apsistoj\u0119s imperatorius Napoleonas I. 1910\u201314 m. veik\u0117 Gumbin\u0117s lietuvi\u0173 draugija. Gumbin\u0117s ba\u017eny\u010dioje krik\u0161tytas netoliese gim\u0119s K. Donelaitis. \u010cia 1672\u20131708 m. kunigavo Michaelis M\u00f6rlinas, lietuvi\u0173 kalbos norminimo pradininkas, 1787\u20131835 m. Karlas G. Keberis, i\u0161leid\u0119s nauj\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 giesmyn\u0105 (1832), 1823\u201325 m. Johanas Ch. Krause rinko tautosak\u0105, u\u017era\u0161in\u0117jo lietuvi\u0173 kalbos \u017eod\u017eius.<\/p>\n Gumbin\u0117je skaniai papietavome lietuvio \u012fsteigtame restorane \u201eAelita\u201c. Ap\u017ei\u016br\u0117jome \u017eem\u0117s \u016bkio kolegijos sal\u0117je i\u0161likusi\u0105 prof. Otto Haicherto puiki\u0105 fresk\u0105 \u201eKaraliaus Fridricho Vilhelmo I susitikimas Pr\u016bsijoje su persik\u0117l\u0117liais i\u0161 Zalcburgo\u201c (1913, restauruota 2008 05 25), i\u0161klaus\u0117me \u012fdom\u0173 vietinio gido pasakojim\u0105 apie jos atsiradim\u0105 ir restauracij\u0105. Zalcburgie\u010diai buvo liuteroni\u0161kojo tik\u0117jimo tremtiniai, kurie tur\u0117jo palikti gimt\u0105j\u0105 Austrij\u0105, nes nesutiko atsiversti \u012f katalikyb\u0119. Gumbin\u0117je ant postamento stovi K. Donelai\u010dio biustas (2004 09 25, vietos skulptoriai Nikolajus Ti\u0161\u010denka ir Vitalijus Chval\u0117jus). D\u017eiugina kai kurie i\u0161lik\u0119 (atstatyti) senieji pastatai \u2013 buvusios Gumbin\u0117s apskrities administracijos pastatas su laikrod\u017eiu ir kurantais, miesto simboliu tapusio bried\u017eio bronzin\u0117 skulpt\u016bra, pastatyta 1912 m.<\/p>\n Veikia XX a. pabaigoje\u2013XXI a. prad\u017eioje vokie\u010di\u0173 atstatyta ir naujai pa\u0161ventinta 1752 m. zalcburgie\u010di\u0173 statyta ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n Lazdyn\u0117liai <\/b>(Vi\u0161niovka<\/i>), 5 km \u012f r. nuo Gumbin\u0117s, prie plento Eitk\u016bnai\u2013Karaliau\u010dius, \u012fkurti 1683 m. buv. karali\u0161kojoje girioje, kaip \u0161atulini\u0173 kulmi\u0161ki\u0173 kaimas. Pirmieji naujakuriai \u2013 \u0161atuliniai valstie\u010diai i\u0161 D. ir M. Bai\u010di\u0173: Ansas (Hansas) Donelaitis, Pri\u010dkus Vilo\u0161aitis, Kristupas Poseraitis. \u010cia gim\u0117 A.\u00a0Donelai\u010dio s\u016bnus Kristupas ir jo s\u016bn\u016bs: b\u016bsimasis poetas, ev. liuteron\u0173 kunigas Kristijonas <\/i>(1714; po t\u0117vo mirties 1720 m. i\u0161sik\u0117l\u0117 \u012f Karaliau\u010di\u0173), auksakaliai Frydrichas ir Mikelis, \u017dirgup\u0117n\u0173 kalvis ir smuklininkas Adomas ir 3 dukterys. XIX a. dvar\u0105 vald\u0117 dvarininkai von Belowai. K. Donelai\u010dio atminimui Franco O. Tetznerio, Georgo J. J. Sauerweino ir Martyno Jankaus iniciatyva 1896 04 08 dvaro sode pastatytas paminklinis akmuo su \u012fra\u0161u Duonelaitis<\/i>. Per I ir II pasaulinius karus sudeg\u0117 Donelai\u010di\u0173 sodyba, parkas, dingo paminklinis akmuo, visi\u0161kai sunaikinti kiti pastatai, kapin\u0117s. Minint K. Donelai\u010dio 275 m. gimimo jubiliej\u0173 1989 m. pasodinta \u0105\u017euol\u0173 girait\u0117, 1992 m. pa\u0161ventintas naujas paminklinis akmuo (arch. Napaleonas Kitkauskas, meistras Vilius Orvydas). \u0160iemet naujai i\u0161asfaltuotas takas link jo. Pad\u0117jome g\u0117li\u0173, padainavome \u201eAugo girioj \u0105\u017euol\u0117lis\u201c.<\/p>\n Toliau pasukome link Ragain\u0117s, pro sumenkusio Kraupi\u0161ko (Uljanovo<\/i>) ba\u017eny\u010dios liekanas. Tolumoje mat\u0117me prie \u0160e\u0161up\u0117s statom\u0105 Baltijos AE, kuri per pavasario potvyn\u012f avarijos atveju labai u\u017eter\u0161t\u0173 radioaktyviomis med\u017eiagomis kaip tik de\u0161in\u012fj\u012f Nemuno krant\u0105 Lietuvoje, nes \u010dia n\u0117ra apsaugini\u0173 pylim\u0173 kaip kairiajame.<\/p>\n Ragain\u0117<\/b> (Neman<\/i>), miestas Nemuno kr. krante, 10 km \u012f pr. nuo Til\u017e\u0117s, 12 t\u016bkst. gyv. Aps. centras (1525\u20131944). Miesto teis\u0117s (1722). Skalvi\u0173 \u017eem\u0117je 1397\u20131409 m. kry\u017eiuo\u010di\u0173 pastatyta galinga m\u016brin\u0117 pilis v\u0117liau perstatyta, pritaikyta kal\u0117jimui ir teismui. Per II pasaulin\u012f kar\u0105 apgriauta, sovietme\u010diu kuriant filmus buvo sprogdinamos m\u016bro sienos. I\u0161lik\u0119 tik griuv\u0117siai ir prie\u0161pilio Laikrod\u017eio bok\u0161tas. XIX a. pab. Ragain\u0117 tapo lietuvi\u0173 tautinio s\u0105j\u016bd\u017eio ir spaudos vienu i\u0161 centr\u0173. \u010cia spausdinti Did\u017eiajai Lietuvai skirti laikra\u0161\u010diai Au\u0161ra<\/i> (1883), Varpas, \u016akininkas, <\/i>Ma\u017eajai Lietuvai \u2013 Keleivis<\/i>, Nemuno sargas<\/i>, i\u0161spausdinta lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173. Sovietme\u010diu sugriauta daug sen\u0173j\u0173 pastat\u0173. Ba\u017eny\u010dioje (1772; \u010dia iki pat 1944 m. vyko lietuvi\u0161kos pamaldos) nuo 1993 m. meld\u017eiasi sta\u010diatikiai, \u012frengta lietuvi\u0173 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia, privati bald\u0173 parduotuv\u0117, socialiniai butai. Ragain\u0117je kunigavo Martynas Ma\u017evydas (1549\u201363), Simonas Vai\u0161noras (1576\u20131600), Johannas Hurtelius (1635\u201366), Danielius F. Milkus (1788\u20131818), Karolis A. Jordanas (1832\u201351). Ragain\u0117s mokytoj\u0173 seminarij\u0105 baig\u0117 Vyd\u016bnas (1885\u201388), Vilius Bajoras, Jok\u016bbas Stiklorius.<\/p>\n Prie\u0161 450 met\u0173 (1563 05 21)<\/b> Ragain\u0117je mir\u0117 Martynas<\/b> Ma\u017evydas<\/b>, pirmosios lietuvi\u0161kos knygos \u201eKatekizmuso prasti \u017eod\u017eiai\u201c (1547) pareng\u0117jas. Studijavo Karaliau\u010diaus universitete (pirmasis lietuvis absolventas). Dar i\u0161leido \u201eGiesm\u0119 \u0161v. Ambraziejaus\u201c (1549), \u201eForm\u0105 krik\u0161tymo\u201c (1559), pareng\u0117 giesmyn\u0105 \u201eGiesm\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos\u201c (d. 1 i\u0161l. 1566, d. 2 \u2013 1570) ir maldyn\u0105 \u201eParafrazis\u201c (1589). 1998 02 19<\/b> prie buvusios ba\u017eny\u010dios pritvirtinta memorialin\u0117 lenta M. Ma\u017evydui. Buvo gim\u0119s iki 1520 m. \u017demaitijoje (sp\u0117jama, kad \u0160v\u0117k\u0161nos-Gardamo-\u017demai\u010di\u0173 Naumies\u010dio areale, dab. \u0160ilut\u0117s raj.).<\/p>\n M. Ma\u017evydo atminim\u0105 pagerb\u0117me g\u0117l\u0117mis ir giesme \u201eGijvenima tas turies pa\u0161lovinta\u201c i\u0161 jo giesmyno.<\/p>\n Til\u017e\u0117<\/b> (Sovetsk<\/i>), miestas Nemuno \u017eemupyje, 50 km nuo Nemuno \u017eio\u010di\u0173, Nemuno ir Til\u017eel\u0117s santakoje, 97 km \u012f \u0161r. nuo Karaliau\u010diaus, 50 km \u012f \u0161. nuo \u012esruties, 42 t\u016bkst. gyv. Miesto teis\u0117s (1552), aps. (1818\u20131944) centras. 1289 m. pastatyta pirmoji pilis. M\u016brin\u0117s pilies statyba Til\u017eel\u0117s \u017eio\u010di\u0173 kr. krante vyko 1404\u201309 m. Sovietme\u010diu pilis ir jos teritorija toliau naudota pramoniniams tikslams, 1995 m. parduota priva\u010diam asmeniui nugriauti, nuo 2000 m. likusi\u0173 jos griuv\u0117si\u0173 i\u0161saugojimu r\u016bpinasi vietos bendruomen\u0117s aktyvistai.<\/p>\n Miestas per II pasaulin\u012f kar\u0105 labai nukent\u0117jo. Daugiau nei pus\u0117 pastat\u0173 buvo visi\u0161kai arba smarkiai sugriauta. Til\u017e\u0117je XX a. prad\u017eioje joje veik\u0117 22 skirting\u0173 konfesij\u0173 maldos namai. I\u0161liko sinagoga (sovietme\u010dio pabaigoje joje \u012frengta sta\u010diatiki\u0173 ba\u017eny\u010dia), Vokie\u010di\u0173 ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios sienos, tik prisiminimai liko apie Lietuvi\u0173 ev. liuteron\u0173 (nudeginta 1950 m. ir galutinai per por\u0105 met\u0173 nugriauta), ev. liuteron\u0173 Kry\u017eiaus (nuverstas bok\u0161tas, sovietme\u010diu pritaikyta gamybinei paskir\u010diai); ev. reformat\u0173 (sovietme\u010diu nugriauta), katalik\u0173 (sovietme\u010diu imta ardyti, jos vietoje 2000 m. pastatyta nauja Kristaus Prisik\u0117limo) ba\u017eny\u010dias.<\/p>\n Til\u017e\u0117 buvo svarbus lietuvi\u0173 kult\u016bros centras. Su ja susij\u0119 daugelio lietuvi\u0173 kult\u016bros veik\u0117j\u0173\u00a0 vardai. Iki 1923 m. Til\u017e\u0117 buvo did\u017eiausias lietuvi\u0173 periodin\u0117s spaudos centras M. Lietuvoje. XIX a. ji tapo Rusijos imperijoje u\u017edraustos lietuvi\u0173 spaudos lotyni\u0161kais ra\u0161menimis spausdinimo centru (~2500 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 ir ~60 periodini\u0173 leidini\u0173). 1892\u20131944 m. Til\u017e\u0117je gyveno Vyd\u016bnas. Prie namo, kuriame jis gyveno, 1968 m. prikalta memorialin\u0117 lenta, 1989 m. pakeista nauja su Vyd\u016bno bareljefu (deja, muziejaus nepavyko \u012fkurti), \u012fkurta Sovetsko Vyd\u016bno lietuvi\u0173 draugija. M\u016bs\u0173 apsilankym\u0105 prie pastato primins g\u0117li\u0173 puok\u0161t\u0117.<\/p>\n Ilg\u0105 laik\u0105 Til\u017e\u0117je darbavosi prie\u0161 145 metus (1868 03 22)<\/b> Jonai\u010diuose (\u0160ilokar\u010demos aps.) gim\u0119s Vyd\u016bnas<\/b> (Vilius Storostas), dramaturgas, filosofas, publicistas, Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 giedotoj\u0173 draugijos vadovas. Baig\u0119s Ragain\u0117s mokytoj\u0173 seminarij\u0105, mokytojavo, v\u0117liau studijavo Vokietijos universitetuose, d\u0117st\u0117 Klaip\u0117dos muzikos mokykloje. Para\u0161\u0117 pjesi\u0173 (\u201eProbo\u010di\u0173 \u0161e\u0161\u0117liai\u201c, 1908<\/b>; \u201eAm\u017eina ugnis\u201c, 1913<\/b>; \u201ePasaulio gaisras\u201c, 1928<\/b>, ir kt.), filosofini\u0173, istorini\u0173, publicistini\u0173 ir kt. darb\u0173. Naci\u0173 persekiotas ir kalintas. Mir\u0117 prie\u0161 60 met\u0173 (1953 02 20)<\/b> Detmolde (Vokietija), kur \u0161iemet gegu\u017e\u0117s 10 d. jam atidengta memorialin\u0117 lenta ir biustas. 1991 10 19 perlaidotas Bit\u0117nuose (Pag\u0117gi\u0173 sav.).<\/p>\n V\u0117luva<\/b> (Znamensk<\/i>), miestas 45 km \u012f r. nuo Karaliau\u010diaus, 38 km \u012f v. nuo \u012esruties, 10 km \u012f pr. nuo Tepliuvos, prie Priegliaus ir Alnos upi\u0173 santakos notang\u0173 \u017eem\u0117je (4,5 t\u016bkst. gyv.), pirm\u0105kart pamin\u0117ta 1323 m. \u010cia 1629 m. gim\u0117 lietuvi\u0173 ra\u0161tijos darbuotojas Teofilis Gotlibas \u0160ulcas. Po II pasaulinio karo i\u0161liko dalis senamies\u010dio pastat\u0173, rotu\u0161\u0117, ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios liekanos (dalis sta\u010diatiki\u0173 atstatyta savoms reikm\u0117ms), tiltas.<\/p>\n Vakare per Rau\u0161ius (R\u016bsius; Svetlogorsk\u0105<\/i>) pasiek\u0117me Did\u017eiuosius Kur\u0161ius (Primorje<\/i>), kur nakvojome naujame vie\u0161butyje. \u010cia labai nepatogus, tolimas nusileidimas prie Baltijos j\u016bros. Tad kit\u0105 dien\u0105 nuva\u017eiav\u0119 \u012f Rau\u0161ius, prie j\u016bros vingiuotu taku nusileidome nuo stataus skard\u017eio, kur i\u0161ilgai kranto dar vokie\u010di\u0173 laikais i\u0161betonuota promenada. Papl\u016bdimys labai siauras, nes bangos kasmet vis nuplauna sm\u0117l\u012f \u012f j\u016br\u0105. Dabar betonuojamos gretimo e\u017eero (tvenkinio) krantin\u0117s. \u0160iaip kurortas karo metu beveik nenukent\u0117jo, tad ir dabar yra nema\u017eai sen\u0173j\u0173 pastat\u0173.<\/p>\n Karaliau\u010dius <\/b>(Kaliningrad<\/i>), miestas abipus Priegliaus up\u0117s, 8 km \u012f r. nuo jos \u017eio\u010di\u0173, 432 t\u016bkst gyv. Vokie\u010di\u0173 ordino (VO) valstyb\u0117s (1457\u20131525), Pr\u016bsijos hercogyst\u0117s (1525\u20131700), Pr\u016bsijos karalyst\u0117s (1701\u201372) sostin\u0117, R. Pr\u016bsijos provincijos (1773\u20131945), K. apygardos (1818\u20131945) admin. centras. Pavadintas K\u00f6nigsberg<\/i>, VO ir Bohemijos karaliaus Pr\u0161emislo II Otakaro (~1232\u201378) garbei, v\u0117liau \u2013 Kaliningradu<\/i> soviet\u0173 veik\u0117jo Michailo Kalinino (1875\u20131946) garbei. Lietuvi\u0161ka vietovard\u017eio lytis Karaliau\u010dia, Karaliau\u010diai<\/i>, Karaliau\u010dius <\/i>nuo XVI a. vartota M. ir D. Lietuvos lietuvi\u0173 ra\u0161tijoje.<\/p>\n Miesto prad\u017eia \u2013 kry\u017eiuo\u010di\u0173 pilis, pastatyta pr\u016bs\u0173 semb\u0173 gyvenviet\u0117je Tvankstoje. 1254 m. VO ir Bohemijos karaliaus Pr\u0161emislo II Otakaro vadovaujami kry\u017eininkai u\u017ekariavo pr\u016bs\u0173 \u017eem\u0119 Semb\u0105 ir sugriautos Tvankstos pilait\u0117s vietoje 1255 m. pastat\u0117 medin\u0119 pil\u012f. 1257 m. prad\u0117ta statyti m\u016brin\u0117, daug kart\u0173 pl\u0117sta, perstatin\u0117ta pilis smarkiai apgriauta per 1944 m. brit\u0173 aviacijos bombardavimus ir per 1945 m. SSRS kariuomen\u0117s puolim\u0105 (1945 m. viduryje dar stov\u0117jo didysis bok\u0161tas, pilyje buvo nepa\u017eeist\u0173 patalp\u0173). Jos vietoje sovietme\u010diu pastatyti, bet taip ir ne\u012frengti Taryb\u0173 r\u016bmai.<\/p>\n Karaliau\u010dius susik\u016br\u0117 susijungus 3 atskiroms gyvenviet\u0117ms, turin\u010dioms Kulmo miesto teises, savo pinigus, kariuomen\u0119, vyriausyb\u0119. Senamiestis<\/i> (1286), Lyvenik\u0117<\/i>, arba Naujamiestis, <\/i>(1300) ir Knypava<\/i> (1327) tik 1724 m. sujungti \u012f vien\u0105 miest\u0105. Kunigaik\u0161\u010dio Albrechto iniciatyva prie katedros 1544 m. \u012fkurtas Karaliau\u010diaus universitetas (v\u0117liau pavadintas Albertina<\/i>). Karaliau\u010dius \u2013 Reformacijos Pr\u016bsijoje vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 centr\u0173, dar\u0117 poveik\u012f Reformacijai LDK. Pylimo r. ir \u0161r. bastion\u0173 sistema iki \u0161iol vadinama Lietuvi\u0173 pylimu. Jame, kaip ir kitose miesto vietose, \u012frengta puo\u0161ni\u0173 m\u016brini\u0173 vart\u0173: Karali\u0161kieji (1765), Sakaimio (1848) ir Ross\u0117s sodo (1855). Per kar\u0105 miesto centre sugriauta apie 70\uf025% pastat\u0173. SSRS valdymo metais naikinant istorin\u012f kult\u016brin\u012f paveld\u0105 (kas vokie\u010di\u0173 \u2013 rauti su \u0161aknimis) ir Karaliau\u010diaus vietoje statant nauj\u0105 sovietin\u012f miest\u0105, buvo sugriautas europin\u0117s reik\u0161m\u0117s \u012fvairi\u0173 kult\u016br\u0173 Senamiestis, Knypava, Lyvenik\u0117, gretimi rajonai; SSRS vadovyb\u0117s nurodymu 1967\u201368 m. i\u0161sprogdintos pilies sienos ir kt. Istoriniais pastatais tankiai u\u017estatyt\u0173 kvartal\u0173 vietoje nutiestos naujos gatv\u0117s, pastatyti gyvenamieji namai ir kiti statiniai.<\/p>\n Karaliau\u010dius \u2013 svarbus lietuvi\u0173 ra\u0161tijos, kult\u016bros, \u0161vietimo, religijos centras. I\u0161 Lietuvos atvyk\u0119 lietuviai intelektualai Abraomas Kulvietis ir Stanislovas Rapolionis buvo vieni i\u0161 universiteto (\u012fk. 1544 m. Knypavos saloje) steig\u0117j\u0173, pirmieji jo profesoriai. \u010cia XVI a. studijavo M. Ma\u017evydas. Jame 1718\u20131944 m. veik\u0117 Lietuvi\u0173 <\/i>kalbos <\/i>seminaras. Steindammo ba\u017eny\u010dioje lietuvi\u0161kai pamokslus sak\u0117 \u017eym\u016bs lietuvi\u0173 ra\u0161tijos ugdytojai. Lietuvi\u0173 ra\u0161tijai, kult\u016brai, dvasiniam gyvenimui nusipeln\u0117 daugelis universiteto aukl\u0117tini\u0173 kunig\u0173 ir kit\u0173 profesij\u0173 \u017emoni\u0173, dirbusi\u0173 M. Lietuvoje. Baigusieji sudar\u0117 M. Lietuvos inteligentijos branduol\u012f, telk\u0117 provincijos \u0161viesuolius, k\u0117l\u0117 lietuvinink\u0173 savimon\u0119, leido pirmuosius lietuvi\u0161kus laikra\u0161\u010dius, reng\u0117 tautosakos rinkinius, steig\u0117 ir r\u0117m\u0117 lietuvi\u0173 mokslo ir kult\u016bros draugijas, ra\u0161\u0117, recenzavo, cenz\u016bravo ir platino lietuvi\u0161kas knygas. XVIII\u2013XIX a. j\u0173 parengtos lietuvi\u0161kos knygos yra did\u017eiausia ir reik\u0161mingiausia M. Lietuvos lietuvi\u0173 ra\u0161tijos dalis.<\/p>\n Per ap\u017evalgin\u0119 ekskursij\u0105 vis\u0105 valand\u0105 sukin\u0117jom\u0117s autobusu po Karaliau\u010di\u0173, kuriame b\u016bta net\u00a0 9 vart\u0173 (liko 7). Aplank\u0117me informatyv\u0173 miesto muziej\u0173 atstatytos katedros bok\u0161te, kuriame pateikta taip pat ir garsaus vokie\u010di\u0173 filosofo Imanuelio Kanto (1724 Karaliau\u010diuje\u20131804 ten pat), turin\u010dio ir lietuvi\u0161ko kraujo, muziejin\u0117 ekspozicija ir \u012fdomus pasakojimas apie j\u012f. Pasakojama, kad pagal Kant\u0105 miestie\u010diai tikrindavo laikrod\u017eius \u2013 jis pasi\u017eym\u0117j\u0119s nepaprastu punktualumu vakarais eidamas pasivaik\u0161\u010dioti. Katedra \u2013 architekt\u016bros ir istorijos paminklas, prad\u0117ta statyti 1333 m. Po 1544 m. gaisro atstatyta tik su vienu bok\u0161tu. Ji tapo Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s valdov\u0173 panteonu \u2013 \u010dia laidoti VO didieji magistrai, mar\u0161alai, vyskupai, kult\u016bros veik\u0117jai (120 asmen\u0173). \u010cia palaidotas ir vienas lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradinink\u0173, Karaliau\u010diaus universiteto prof. Stanislovas Rapolionis \u0161alia b\u016bsimo pirmojo Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010dio Albrechto kapo, Pr\u016bsijos hercogyst\u0117s generalgubernatorius (1657\u201365), lietuvi\u0173 didikas Boguslavas Radvila, prie katedros I. Kantas ir kt. 1944\u201345 m. katedra v\u0117l buvo nuniokota. Planuota net j\u0105 nugriauti kaip ir pa\u010di\u0105 pil\u012f, ta\u010diau tam pasiprie\u0161ino naujieji miesto gyventojai. 1994\u20132005 m. katedra rekonstruota Vokietijos l\u0117\u0161omis. Joje \u012frengtos ev. liuteron\u0173 ir sta\u010diatiki\u0173 koply\u010dios, miesto muziejus. O pa\u010dioje ba\u017eny\u010dioje klaus\u0117m\u0117s sodrios naujai pagamint\u0173 vargon\u0173 muzikos.<\/p>\n Papietav\u0119 \u201eMetropolio\u201c restorane po centrine Pergal\u0117s a., pasivaik\u0161\u010dioj\u0119 apie min\u0117t\u0105 aik\u0161t\u0119, autobusu pro Dramos teatr\u0105, F. \u0160ilerio paminkl\u0105 (1910), Zoologijos sod\u0105 (1896) ir kitus turistinius objektus atva\u017eiavome prie paminklo (2005) Liudvikui R\u0117zai, kuris pirmasis tyrin\u0117jo K. Donelai\u010dio k\u016bryb\u0105, pareng\u0117 ir i\u0161leido \u201eMetus\u201c su j\u0173 vertimu \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105, gav\u0119s rankra\u0161\u010dius i\u0161 kun. Johano G. Jordano.<\/p>\n Martynas Liudvikas R\u0117za<\/b>, kritikas, folkloristas, vert\u0117jas, poetas, kunigas, kariuomen\u0117s kapelionas, buvo gim\u0119s 1776 01 09 Karvai\u010diuose (Kur\u0161i\u0173 nerijoje). Studijavo Karaliau\u010diaus universitete, v\u0117liau jame profesoriavo, Lietuvi\u0173 kalbos seminaro direktorius ir d\u0117stytojas. Paskelb\u0117 K. Donelai\u010dio k\u016bryb\u0105, i\u0161leido Ezopo pasak\u0117\u010di\u0173 vertim\u0173, lietuvi\u0173 liaudies dainas, voki\u0161k\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, naujai suredaguot\u0105 Biblij\u0105 (1816 ir 1824), u\u017era\u0161us \u201e\u017dinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 met\u0173 karo \u017eygius i\u0161 vieno Pr\u016bsijos armijos kapeliono dienora\u0161\u010dio\u201c (lietuvi\u0161kai i\u0161leisti 2000 m.). Mir\u0117 1840 08 30 Karaliau\u010diuje. Palaidotas prie Brandenburgo vart\u0173\u00a0 buv. Knypavos kapin\u0117se (jos nei\u0161liko). Tik ant v\u0117lesni\u0173 kapini\u0173 tvoros pritvirtinta lenta skelbia, kad \u010dia buvo palaidotas. Patyr\u0119s sunki\u0105 na\u0161lai\u010dio dali\u0105, savo santaupas paskyr\u0117 varging\u0173 student\u0173 bendrabu\u010diui (vad. Rhesianumui). 2005 07 01 jam atidengtas paminklas (skulpt. Ar\u016bnas Sakalauskas, arch. Ri\u010dardas Kri\u0161topavi\u010dius) \u2013 Lietuvos dovana Karaliau\u010diaus miesto 750 met\u0173 jubiliejaus proga. Pad\u0117jome g\u0117li\u0173, solo nuskamb\u0117jo daina \u201eGilija\u201c.<\/p>\n Tada pasukome link nam\u0173.<\/p>\n Narky\u010diai <\/b>(Me\u017edure\u010d’e<\/i>), gyvenviet\u0117 16 km \u012f v. nuo \u012esruties, netoli Auksin\u0117s ir Priegliaus upi\u0173 santakos, prie plento ir gl\u017ek. linijos \u012esrutis\u2013Karaliau\u010dius. Sp\u0117jama, \u0161ioje vietoje 1273 m. nu\u017eudytas garsusis pr\u016bs\u0173 sukil\u0117li\u0173 vadas Herkus Mantas (kalnas Mantegarbis<\/i>). Sovietme\u010diu r\u016bmai ir dvaras nugriauti, retos \u201esuploto\u201c ovalo formos ba\u017eny\u010dia paversta sand\u0117liu. K. Donelaitis bi\u010diuliavosi su savo studij\u0173 draugu kunigu Karoliu F. Jordanu Narky\u010diuose. Tik\u0117tina, kad vykdamas \u012f Karaliau\u010di\u0173 ar atgal vie\u0161\u0117davo jo klebonijoje, kuri i\u0161likusi. \u010cia gim\u0117 lietuvi\u0173 ra\u0161tijos veik\u0117jai \u2013 kunigai Johanas\u00a0 G. Jordanas ir Karolis A. Jordanas. 1993 m. vasar\u0105 sp\u0117jamoje Herkaus Manto \u017e\u016bties vietoje buvo atidengtas paminklas \u201eSukapotas \u017ealtys\u201c (skulpt. Saulius Indra\u0161ius), kur\u012f palaimino LELB vyskupas Jonas Kalvanas vyresnysis ir i\u0161eivijos vyskupas Hansas Dumpys. Deja, jau kitais metais paminklas buvo demontuotas vietos vald\u017eios, i\u0161sigandusios lietuvi\u0173 \u201erevan\u0161izmo\u201c, nurodymu.<\/p>\n \u012esrutis, Ysrut\u1ef9s<\/b> (\u010cerniachovsk<\/i>), miestas 84 km \u012f r. nuo Karaliau\u010diaus, 60 km \u012f v. nuo Kybart\u0173, abipus Unguros, ties \u012esros \u017eiotimis ir Priegliaus prad\u017eia, 40 t\u016bkst. gyv. Miesto teis\u0117s nuo 1583 m., aps. centras nuo 1815 m.<\/p>\n Sunaikintos nadruvi\u0173 pilies vietoje 1336 m. pastatyta medin\u0117 Ordino pilis, 1380 m. \u2013 i\u0161 akmen\u0173. 1525 m. ji atnaujinta, XVII a. perstatyta, 1881 m. paversta kareivin\u0117mis, joje buvo ir kal\u0117jimas, teismo r\u016bmai. 1945 m pilis sudeginta, dabar perduota sta\u010diatikiams (greta jos \u2013 2006 m. atstatytas paminklas Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 ulonams, \u017euvusiems I pasauliniame kare).<\/p>\n 1590 m. miestas visi\u0161kai sudeg\u0117. 1610 m. pastatyta rotu\u0161\u0117, 1610\u201312 m. ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia (\u010dia iki XX a. prad\u017eios vyko lietuvi\u0161kos pamaldos; nei\u0161liko). Nuo did\u017eiojo maro ir bado (1709\u201311) mir\u0117 did\u017eioji dalis gyventoj\u0173. Atkuriant miest\u0105 XVIII a. apgyvendinti \u0161veicar\u0173, vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173 kolonistai. V\u0117liau lank\u0117si Napoleonas I. \u012esrutis buvo svarbus karinis miestas, jame dislokuota viena did\u017eiausia R. Pr\u016bsijoje \u012fgul\u0173; tarp kit\u0173 \u2013 1860 m. Lietuvi\u0173 ulon\u0173 pulkas. Per II pasaulin\u012f kar\u0105 labai sugriautas per brit\u0173 aviacijos atak\u0105, pilis sudeg\u0117. Po karo buvo nugriautas senamiestis, katalik\u0173 ba\u017eny\u010dioje (1912) \u012fkurta filharmonija, 1992 m. ev. reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia (1880\u201390) atiduota sta\u010diatikiams. Mieste kunigavo i\u0161kil\u016bs M. Lietuvos ra\u0161tijos veik\u0117jai: 1577\u201393 m. Jonas Hopneris vyresn., 1617\u201340 m. Petras Kleikys, 1610\/20\u201325 m. Kristupas \u0160teinas, 1626\u201353 m. Valentinas Feuerstockas, 1675\u201387 m. Friedrichas Partatijus, 1707\u201311 m. Jok\u016bbas Perk\u016bnas jaun., 1711\u201337 m. Johannas Behrendtas ir kiti.<\/p>\n \u012esrutyje pagerbtas Rusijos gen. feldmar\u0161alas Michailas Barklajus de Tolis (1761\u20131818), gim\u0119s Pam\u016b\u0161yje (Pakruojo raj.), krik\u0161tytas \u017deimelio ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioje, mir\u0119s pakeliui \u012f Vokietij\u0105 tetos dvare prie \u012esru\u010dio, palaidotas \u0161eimos kape Jygevest\u0117je, piet\u0173 Estijoje. \u010cerniachovske prie\u0161 \u0161e\u0161erius metus jam pastatytas paminklas \u2013 kopija i\u0161likusio Gesvie\u010diuose (dab. Nagornoj\u0117), kur\u012f 1821 m. buvo pastat\u0119s Pr\u016bsijos karalius.<\/p>\n Stalup\u0117nai<\/b> (Nesterov<\/i>), miestas 23 km \u012f r. nuo Gumbin\u0117s, 12 km \u012f v. nuo Rytpr\u016bsi\u0173\u2013Lietuvos sienos, 5,5 t\u016bkst. gyv. Miesto teis\u0117s (1722). Aps. centras (nuo 1818). Pirm\u0105kart pamin\u0117ti 1539 m.\u00a0\u00a0 1585 ar 1589 m. pastatyta ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia, 1726 m. sudeg\u0117, pastatyta nauja, 1770 m. v\u0117l deg\u0117 (pamaldos lietuvi\u0173 kalba laikytos iki XX a. pr.). II pasaulinio karo pabaigoje miestas gerokai sugriautas. Ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia 1950 m. nugriauta, i\u0161likusi katalik\u0173 Kristaus \u0160irdies ba\u017eny\u010dia (pa\u0161ventinta 1927 m.; nuo 1994 m. naudojama sta\u010diatiki\u0173 poreikiams). Stalup\u0117n\u0173 mokykloje (pastatas nei\u0161lik\u0119s) 1740\u201343 m. mokytojavo ir vargonavo K. Donelaitis, 1889\u20131919 ev. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioje kunigavo Karlas F. Ma\u017eeika (para\u0161\u0117 Stalup\u0117n\u0173 miesto istorij\u0105).<\/p>\n Viena gatv\u0117 jau pavadinta K. Donelai\u010dio vardu, o rudeniop po remonto vietos biblioteka taip pat gaus jo vard\u0105.<\/p>\n Ne\u012fmanoma d\u0117l vietos stokos apra\u0161yti visus patirtus \u012fsp\u016bd\u017eius ir i\u0161vardinti visk\u0105, k\u0105 mat\u0117me, gird\u0117jome ar \u017einome i\u0161 istorini\u0173 \u0161altini\u0173. Per dvi dienas tikrai buvo labai \u012ftempta programa, daug kur nebuvo laiko net stabtel\u0117ti. Ta\u010diau su puikia nuotaika, praturt\u0117j\u0119 vaizdais ir \u017einiomis, atsisveikinome su Ma\u017eosios Lietuvos \u017eeme iki nauj\u0173 susitikim\u0173.<\/p>\n Algirdas Mikas \u017demaitaitis, \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c, <\/i><\/b>2013 Nr.10-11<\/i><\/b><\/p>\n Nuotraukos autoriaus<\/i><\/b><\/p>\n Tolminkiemio ba\u017eny\u010dia <\/i><\/p>\n Ekskursijos vadovas Aleksas Bartnikas Tolminkiemio ba\u017eny\u010dioje<\/i><\/p>\n Tolminkiemio klebonijoje<\/i><\/p>\n Buv. Valtarkiemio ba\u017eny\u010dia<\/i><\/p>\n Gumbin\u0117s (Gusevo) \u017eem\u0117s \u016bkio kolegija<\/i><\/p>\n Freska \u201eKaraliaus Fridricho Vilhelmo I susitikimas su persik\u0117l\u0117liais i\u0161 Zalcburgo Pr\u016bsijoje\u201c<\/em><\/p>\n Lazdyn\u0117liuose<\/i><\/p>\n Buv. Ragain\u0117s (Nemano) ba\u017eny\u010dia<\/i><\/p>\n Vyd\u016bno bareljefas Til\u017e\u0117je (Sovestske)<\/i><\/p>\n Did\u017eiuosiuose Kur\u0161iuose (Primorje)<\/i><\/p>\n Baltijos j\u016bros pakrant\u0117 Rau\u0161iuose (Svetlogorske)<\/i><\/p>\n Karaliau\u010diaus (Kaliningrado) katedra<\/i><\/p>\n![\"ys1](\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2013\/11\/ys1-092.jpg\")
<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n