{"id":1367,"date":"2014-05-19T20:19:32","date_gmt":"2014-05-19T17:19:32","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1367"},"modified":"2014-05-21T19:02:31","modified_gmt":"2014-05-21T16:02:31","slug":"agluonenai-pagerbe-savo-krastieti-ricarda-kanta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/agluonenai-pagerbe-savo-krastieti-ricarda-kanta\/","title":{"rendered":"Agluon\u0117nai pagerb\u0117 savo kra\u0161tiet\u012f Richard\u0105 Kant\u0105"},"content":{"rendered":"<p>&nbsp;<\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/lietuva\/vakaru-lietuva\/agluonenai-pagerbe-savo-krastieti-ricarda-kanta-1193396\/\">http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/lietuva\/vakaru-lietuva\/agluonenai-pagerbe-savo-krastieti-ricarda-kanta-1193396\/<\/a><\/p>\n<p>Gegu\u017e\u0117s 16 d. Agluon\u0117nuose, Lietuvinink\u0173 \u0105\u017euolyne, atidengtas naujas krik\u0161tas, skirtas vieno i\u0161 \u017eymiausi\u0173 vis\u0173 laik\u0173 filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvain\u0173 kaime. Ta proga pasodinti keturi \u0105\u017euoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-\u0105sias gimimo metines \u0161iemet minime, Kristijonui Donelai\u010diui \u2013 jo 300-osioms gimimo metin\u0117ms, Spaudos atgavimo 110-osioms metin\u0117ms ir ketvirtas \u2013visiems, susirinkusiems \u012f \u0161vent\u0119.<!--more--><\/p>\n<p>Jono \u010cepo kaimo turizmo sodyboje vyko konferencija ,,XVIII a. \u0161viesuoliai: Imanuelis Kantas ir Kristijonas Donelaitis\u201c. Prane\u0161imus skait\u0117 profesorius Alvydas Jokubaitis, docent\u0117s Nerija Putinait\u0117 ir Silva Pocyt\u0117.<\/p>\n<p>Anot Agluon\u0117n\u0173 seni\u016bnijos seni\u016bn\u0117s Laimos Tu\u010dien\u0117s, post\u016bm\u012f \u0161iam renginiui ir sumanymui \u012fam\u017einti Richardo Kanto atminim\u0105 krik\u0161tu dav\u0117 prie\u0161 metus rajono laikra\u0161tyje \u201eBanga\u201c pasirod\u0119s mokslinink\u0173 Nerijos Putinait\u0117s ir Alvydo Jokubai\u010dio straipsnis, kuriame kalbama apie Imanuelio Kanto kilm\u0119 i\u0161 nedidelio ir jau beveik su Agluon\u0117nais susiliejusio kaimo Kantvain\u0173, kur dar XVII am\u017eiuje gyveno ir u\u017eeig\u0105, pavadinimu \u201eVerden\u0117\u201c laik\u0117 jo prosenelis Richardas Kantas.<\/p>\n<p>Profesorius Alvydas Jokubaitis konferencijoje kalb\u0117damas apie Imanuel\u012f Kant\u0105 sak\u0117, kad tai vienas i\u0161 did\u017eiojo filosofijos kanono \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173: Antikos pasaulyje \u2013 Aristotelis ir Platonas, viduram\u017eiais \u2013 \u0160ventasis Audustinas ir Tomas Akvinietis, naujaisiais laikais \u2013 Dekartas ir Kantas. Vienintelis Imanuelis Kantas buvo i\u0161 \u0161iaur\u0117s kra\u0161to, vokie\u010di\u0173 kult\u016bros atstovas. Po jo Vokietijoje \u012fvyko filosofijos prover\u017eis ir vokie\u010diai tapo filosof\u0173 tauta \u2013 \u010dia i\u0161augo ir didel\u0119 \u012ftak\u0105 ne tik filosofijai, bet visai pasaulio kult\u016brai ir pasaulio raidai padar\u0117 Ficht\u0117, \u0160elingas, H\u0117gelis, \u0160openhaueris, Engelsas ir Marksas.<\/p>\n<p>\u201eKanto filosofijos revoliucija \u017einoma visame pasaulyje, bet Donelai\u010dio \u201eMetai\u201c taip pat revoliucija literat\u016broje\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. A. Jokubaitis, pabr\u0117\u017edamas, kad jam \u201eMetai\u201c \u2013 tai ne realistinis k\u016brinys, kaip teigia nema\u017eai literat\u016bros tyrin\u0117toj\u0173, o poezija, kuriame be galo ry\u0161kus idealo siekimas.<\/p>\n<p>Kant\u0105 ir Donelait\u012f sieja Karaliau\u010diaus universitetas \u2013 nors Kantas buvo \u017eymiausias \u0161io universiteto profesorius, o Donelaitis \u2013 tik studentas ir, ko gero, \u201eMet\u0173\u201c autorius neskait\u0117 Kanto veikal\u0173, nes jie \u017einomi tapo jau tik po Donelai\u010dio mirties, ta\u010diau atsitiktinai ar ne Donelai\u010dio poemos eilut\u0117se galime atrasti s\u0105\u0161auk\u0173 su Kanto \u012fvardyta perskyra tarp intelekto ir proto, \u2013 \u201eDievas visagalis, kur sviet\u0105 sutv\u0117r\u0117, ir mums \u017emogi\u0161kus \u016bmus bei razum\u0105 dav\u0117\u201c.<\/p>\n<p>\u201eLietuvoje kiekvienas kaimas ka\u017ekuo did\u017eiuojasi, bet tik Kantvain\u0173 kaimas siekia did\u017eiojo pasaulio filosofo vardo atminimo\u201c, \u2013 sak\u0117 prof. A. Jokubaitis, pasid\u017eiaug\u0119s tokiu puikiu agluon\u0117ni\u0161ki\u0173 sumanymu.<\/p>\n<p>1924 m. buvopaskelbtas konkursas apie I. Kanto lietuvi\u0161k\u0105 kilm\u0119, bet tuo metu niekas nesi\u0117m\u0117 to rimtai tyrin\u0117ti, jo biografijose buvo remiamasi paties Kanto vyskupui Lindblomui lai\u0161ke i\u0161sakyta mintimi, kad jis es\u0105s \u0161kot\u0173 kilm\u0117s. Ta\u010diau v\u0117liau \u0161i versija paneigta tyrin\u0117jant dokumentus, i\u0161 kuri\u0173 svarbiausias yra Richardo Kanto dukrai Sofijai turto perdavimo dokumentas, kuriame minimi Kantvainai.<\/p>\n<p>Savo prane\u0161ime ap\u017evelgusi Zembrickio ir Mortenson\u0173 tyrimus apie Kanto kilm\u0119, docent\u0117 Nerija Putinait\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117, kad ne tiek svarbi dabar yra Kanto tautyb\u0117, \u2013 nes jis vis tiek tapo vokie\u010di\u0173 kult\u016bros \u017emogumi, bet tai, kad jo \u0161aknys neabejotinai Kantvainuose \u2013 lietuvinink\u0173 kra\u0161te. Kai Kantas studijavo Karaliau\u010diuje, du jo geriausi draugai buvo lietuviai. Tuo metu ir v\u0117liau \u2013 Kantui jau profesoriaujant, Rytpr\u016bsiuose buvo be galo daug jud\u0117jimo \u2013 taip pat ir kult\u016brinio. \u017dymusis filosofas m\u0117go kalb\u0117tis su keliautojais, dom\u0117josi pasauliu, bet, nors kvie\u010diamas \u012f geriausius universitetus, liko i\u0161tikimas b\u016btent Karaliau\u010diui, kur galiausiai ir palaidotas. Pasaulis at\u0117jo pas j\u012f.<\/p>\n<p>I\u0161samiai apie Kanto kilm\u0119 N. Putinait\u0117 ra\u0161\u0117 straipsnyje \u201e(Ne)lietuvis Kantas, skelbtame 2003 m. \u201eNaujajame \u017eidinyje\u2013Aiduose\u201c Nr. 7\u20138.<\/p>\n<p>Istorik\u0117 Silva Pocyt\u0117, savo prane\u0161ime kalb\u0117dama apie Kristijono Donelai\u010dio epoch\u0105, prat\u0119s\u0117 mintis apie nuostabi\u0105 Ap\u0161vietos epoch\u0105, kurioje gim\u0117 did\u017eios asmenyb\u0117s ir j\u0173 k\u016briniai, pa\u017eadin\u0119 taut\u0173 protus, galias kurti, keistis ir tobul\u0117ti.<\/p>\n<p>Prane\u0161\u0117jams d\u0117kojo konferencijoje dalyvausi Klaip\u0117dos rajono mero pavaduotoja R\u016bta Cirtautait\u0117, seni\u016bn\u0117 Laima Tu\u010dien\u0117 ir visas gan gausus klausytoj\u0173 b\u016brys \u2013 tarp kuri\u0173 \u2013 ir Agluon\u0117n\u0173 pagrindin\u0117s mokyklos mokytojai kartu su mokiniais.<\/p>\n<p>Tikimasi Kantui skirtus renginius organizuoti ir ateityje.<\/p>\n<p>Po konferencijos Agluon\u0117n\u0173 klojimo teatras suvaidino spektakl\u012f pagal K. Donelai\u010dio poem\u0105 &#8222;Metai. Rudens g\u0117ryb\u0117s&#8221; (re\u017e. D. Malajavas).<\/p>\n<p>Sve\u010diai, lydimi seni\u016bn\u0117s Laimos Tu\u010dien\u0117s ir agluon\u0117ni\u0161k\u0117s istorik\u0117s Silvos Pocyt\u0117s, apsilank\u0117 Agluon\u0117n\u0173 etnografin\u0117je sodyboje ir Vanag\u0173 ba\u017eny\u010dioje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>&nbsp; http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/lietuva\/vakaru-lietuva\/agluonenai-pagerbe-savo-krastieti-ricarda-kanta-1193396\/ Gegu\u017e\u0117s 16 d. Agluon\u0117nuose, Lietuvinink\u0173 \u0105\u017euolyne, atidengtas naujas krik\u0161tas, skirtas vieno i\u0161 \u017eymiausi\u0173 vis\u0173 laik\u0173 filosofo Imanuelio Kanto proseneliui Richardui Kantui, kuris gyveno gretimame Kantvain\u0173 kaime. Ta proga pasodinti keturi \u0105\u017euoliukai: Imanueliui Kantui, kurio 290-\u0105sias gimimo metines \u0161iemet minime, Kristijonui Donelai\u010diui \u2013 jo 300-osioms gimimo metin\u0117ms, Spaudos atgavimo 110-osioms metin\u0117ms ir ketvirtas \u2013visiems, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1367","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1367","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1367"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1367\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1378,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1367\/revisions\/1378"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1367"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1367"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1367"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}