{"id":1404,"date":"2014-03-08T17:07:52","date_gmt":"2014-03-08T15:07:52","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1404"},"modified":"2014-06-08T17:19:58","modified_gmt":"2014-06-08T14:19:58","slug":"xx-a-okupaciju-zalos-mastai-lietuvos-evangeliku-liuteronu-baznyciai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/xx-a-okupaciju-zalos-mastai-lietuvos-evangeliku-liuteronu-baznyciai\/","title":{"rendered":"XX a. okupacij\u0173 \u017ealos mastai Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010diai"},"content":{"rendered":"

Iki \u0161iol siekiama \u012fvertinti sovietin\u0117s okupacijos \u017eal\u0105 Lietuvos Respublikai, jos gyventojams, organizacijoms. Pa\u017evelgus \u012f sovietin\u0117s ir naci\u0173 okupacijos \u017eal\u0105, padaryt\u0105 ba\u017eny\u010dioms, galima teigti, kad Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia daugeliu po\u017ei\u016bri\u0173 buvo viena labiausiai nuo okupacij\u0173 nukent\u0117jusi tradicin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161koji bendruomen\u0117.<\/span><\/h2>\n

Kai kurie prie\u0161kario faktai<\/i><\/b><\/p>\n

 <\/p>\n

Iki II pasaulinio karo Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia vienijo lietuvi\u0173, vokie\u010di\u0173 bei latvi\u0173 tautybi\u0173 tikin\u010diuosius. Did\u017eiausias parapij\u0173 tinklas buvo Taurag\u0117s bei Suvalkijos regionuose, ruo\u017ee palei Latvijos sien\u0105 bei autonominiame Klaip\u0117dos kra\u0161te, kur ba\u017eny\u010dia taip pat tur\u0117jo autonomin\u012f status\u0105 ir nebuvo administraci\u0161kai pavaldi Kauno konsistorijai. Prie\u0161kario laikotarpyje Lietuvoje gyveno 193444 liuteronai, tai yra 8,9 % vis\u0173 respublikos gyventoj\u0173.<\/p>\n

1923 m. gyventoj\u0173 sura\u0161ymo duomenimis Did\u017eiojoje Lietuvoje gyveno 64538 liuteron\u0173 tikybos asmen\u0173 \u2013 3,2 % vis\u0173 gyventoj\u0173: lietuvi\u0173 \u2013 22312 (35 %), vokie\u010di\u0173 \u2013 28671 (44 %), latvi\u0173 \u2013 13555 (21 %).[1]<\/p>\n

1925 m. Klaip\u0117dos kra\u0161to gyventoj\u0173 sura\u0161ymo duomenys rodo, kad kra\u0161te liuteron\u0173 tik\u0117jim\u0105 i\u0161pa\u017eino 128906 asmenys \u2013 91 % vis\u0173 gyventoj\u0173: i\u0161 j\u0173 lietuvi\u0173 \u2013 32596 (25 %), klaip\u0117di\u0161ki\u0173 (provoki\u0161kos orientacijos lietuvi\u0173) \u2013 36403 (28,2 %), vokie\u010di\u0173 \u2013 56093 (43,5 %).[2]<\/p>\n

1940 m. veik\u0117 84 parapijos (53 \u2013 Did\u017eiojoje Lietuvoje, 31 \u2013 Klaip\u0117dos kra\u0161te),[3] kurias aptarnavo 71 kunigas (32 \u2013 Did\u017eiojoje Lietuvoje, 39 \u2013 Klaip\u0117dos kra\u0161te).[4]<\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Sovietin\u0117 ir naci\u0173 okupacijos: 1941 ir 1944 m. Ba\u017eny\u010dios nari\u0173 netektis<\/i><\/b><\/i><\/p>\n

Soviet\u0173 S\u0105jungai okupavus Lietuv\u0105, Maskvos ir Berlyno susitarimu 1941 m. sausio-kovo m\u0117n. vyko gyventoj\u0173 repatriacija. Jos metu Ba\u017eny\u010dia neteko apie 40,000 nari\u0173, tai yra daugiau nei 60 % Did\u017eiosios Lietuvos tikin\u010di\u0173j\u0173.[5]<\/p>\n

Naci\u0173 okupacijos metu gr\u012f\u017e\u0119 vokie\u010di\u0173 tautyb\u0117s liuteron\u0173 repatriantai, kartu su kun. Pauliumi Tittelbachu, siek\u0117 Lietuvoje \u012fkurti savaranki\u0161k\u0105 vokie\u010di\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105, ta\u010diau tam sutrukd\u0117 Ostlando naci\u0173 saugumo policija (Kauno SiPo ir SD). Vokie\u010di\u0173 tautyb\u0117s liuteron\u0173 kunigams buvo u\u017edrausta atlikti religines apeigas, o \u0161ios tautyb\u0117s tikintiesiems drausta netgi lankytis lietuvi\u0161kose liuteron\u0173 pamaldose.[6] Tai vienas i\u0161 nedaugelio atvej\u0173, liudijan\u010di\u0173 dvasinio gyvenimo suvar\u017eym\u0105 okupuotose teritorijose, kuriose naci\u0173 re\u017eimas deklaravo visi\u0161k\u0105 \u201ereligijos laisv\u0119\u201c. Tuo pa\u010diu metu okupacinis re\u017eimas propagandos tikslais leido Baltijos \u0161ali\u0173 Romos katalik\u0173 ir Ortodoks\u0173 (sta\u010diatiki\u0173) ba\u017eny\u010dioms vykdyti religin\u0119 misij\u0105 Baltarusijoje ir kitose okupuotose Soviet\u0173 S\u0105jungos teritorijose.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 tautyb\u0117s liuteron\u0173 at\u017evilgiu naci\u0173 okupacinis r\u0117\u017eimas laik\u0117si dvilyp\u0117s nuostatos: ideologiniais sumetimais Ostlando vald\u017eia tikintiesiems gr\u0105\u017eino soviet\u0173 nacionalizuotas Vilniaus ir Tel\u0161i\u0173 ba\u017eny\u010dias, ta\u010diau toliau sekvestravo kit\u0105 komunist\u0173 vald\u017eios konfiskuot\u0105 turt\u0105 \u2013 Ba\u017eny\u010dios konsistorijos patalpas Kaune.<\/p>\n

1944 m., art\u0117jant frontui, \u012f vakarus pasitrauk\u0117 dar skaitlinga dalis Did\u017eiosios Lietuvos liuteron\u0173, o ruden\u012f \u012fvykusios evakuacijos metu Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 paliko absoliuti dauguma Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios tikin\u010di\u0173j\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

Liuteron\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 ir kunig\u0173 represijos\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

Lietuvos liuteronai yra vienintel\u0117 tradicin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161koji bendruomen\u0117, kurios dalis nari\u0173 buvo represuoti vien d\u0117l j\u0173 konfesin\u0117s tapatyb\u0117s. 1944 m. lapkri\u010dio m\u0117n. Maskvai nurod\u017eius deportuoti Lietuvos vokie\u010dius, tuometiniame Raseini\u0173 (dab. Jurbarko) rajone vietos komunistin\u0117 vald\u017eia nesivargino tikr\u0173 vokie\u010di\u0173 paie\u0161ka, bet pasirinko lengvesn\u012f keli\u0105 \u2013 sureng\u0117 \u201eevangelik\u0173\u201c sura\u0161ym\u0105 ir, kaip liudija \u012fslaptintos vykdomojo komiteto pa\u017eymos, \u0161iuos lietuvius liuteronus \u012fvardijo \u201evokie\u010diais\u201c bei pasmerk\u0117 trem\u010diai. Min\u0117tame rajone tokios vykdomojo komiteto pa\u017eymos kaip prima facia \u201e<\/i>voki\u0161kumo\u201c \u012frodymas buvo i\u0161ra\u0161ytos 31 \u0161eimai (114 asmen\u0173). I\u0161 viso toki\u0173 pa\u017eym\u0173 i\u0161ra\u0161yta 46 \u0161eim\u0173 at\u017evilgiu (173 asmenims). Tai rodo, kad konfesin\u0117 tapatyb\u0117, o ne tariama \u201evokie\u010di\u0173\u201c tautyb\u0117, tapo \u0161i\u0173 asmen\u0173 represij\u0173 prie\u017eastimi. \u201eVisi i\u0161ve\u017etieji yra lietuviai, gryni lietuviai, pagal dokumentus ir kalb\u0105, niekuo nenusikalt\u0119,\u201c \u2013 1945 m. baland\u012f ra\u0161\u0117 Jurbarko parapijos kun. Jurgis Gav\u0117nis konsistorijos pirmininko pavaduotojui kun. J. Kalvanui. J. Gav\u0117nio liudijimas i\u0161sklaido abejones, kad \u0161ie asmenys gal\u0117jo b\u016bti i\u0161tremti d\u0117l koki\u0173 nors kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. \u00a0Apie savuosius deportuotus t\u0117vus jis ra\u0161\u0117: \u201e\u017dinau gerai, kad manieji nebuvo niekuomet jokiuose \u012fsira\u0161ymuose, kuriuos dar\u0117 vokie\u010diai.\u201c[7] \u201eEvangelik\u0173\u201c sura\u0161ymo metu \u201evokie\u010diais\u201c buvo identifikuoti net prie\u0161karin\u0117s lietuvi\u0173 liuteron\u0173 patriotin\u0117s organizacijos \u201ePagalba\u201c nariai. Kai kuriais atvejais voki\u0161kumo \u012frodymu tiesiogiai buvo nurodytas asmens tik\u0117jimas. \u201eFricas Sk\u0117rys \u2013 Lietuvos teritorijoje gyvenantis vokietis, dabartiniu metu i\u0161pa\u017e\u012fsta liuteroni\u0161k\u0105 tik\u0117jim\u0105…\u201c[8] Ona Stanaitien\u0117 \u012fvardinta vokiete, nes jos s\u016bnus buvo \u201evokie\u010di\u0173 kunigas\u201c, nors liuteron\u0173 kun. Julius Stanaitis buvo lietuvi\u0173 tautyb\u0117s. 1946-49 m. nuo lig\u0173 ir nepakeliam\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 mir\u0117 net 84 % i\u0161 812 \u012f Tad\u017eikij\u0105 deportuot\u0173 tremtini\u0173.[9]<\/p>\n

Klaip\u0117dos kra\u0161to tremtini\u0173 pavard\u0117s liudija, kad dauguma j\u0173 buvo senieji kra\u0161to gyventojai \u2013 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios nariai. Vis d\u0117lto negalima teigti, kad \u0161i\u0173 asmen\u0173 tremties prie\u017eastis buvo j\u0173 \u201evoki\u0161kas\u201c tik\u0117jimas. \u0160i\u0173 tremtini\u0173 likim\u0105 l\u0117m\u0117 kiti faktoriai, tarp kuri\u0173 ne paskutinis buvo j\u0173 ankstesnis Klaip\u0117dos kra\u0161to gyventojo statusas. Vis d\u0117lto Katy\u010di\u0173 ev. liuteron\u0173 parapijos tarybos, kurios nariai aktyviai prie\u0161inosi vietos vald\u017eios pastangoms u\u017edaryti istorin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105, tremties prie\u017eastis gal\u0117jo b\u016bti vietos vald\u017ei\u0105 dirgin\u0119s tarybos nari\u0173 religinis uolumas. Beveik visi parapijos \u201edvide\u0161imtuko\u201c nariai buvo i\u0161tremti.[10]<\/p>\n

Stalinizmo laikotarpiu komunistin\u0117 vald\u017eia represavo 4 i\u0161 9 Lietuvoje likusi\u0173 kunig\u0173. Pagal Rusijos SFSR BK 58 str. Sibiro trem\u010diai buvo pasmerkti kunigai Gustavas Rauskinas, Jurgis Gav\u0117nis, Jonas Mizaras, Erikas Leijeris. Du i\u0161 j\u0173 \u017euvo Sibiro lageriuose. Procentiniu at\u017evilgiu Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia neteko 44,4 % kunig\u0173[11] \u2013 daugiau nei kitos tradicin\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos bendruomen\u0117s (plg. Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia neteko apie 30 % dvasinink\u0173). Ir po Stalino mirties u\u017e religini\u0173 \u012fstatym\u0173 pa\u017eeidimus dviems kunigams \u2013 Jurgiui Gav\u0117niui ir Jurgiui Sprogiui \u2013 buvo i\u0161keltos baud\u017eiamosios bylos.<\/p>\n

 <\/p>\n

Kita okupacijos \u017eala<\/i><\/b><\/i><\/p>\n

Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia dar kart\u0105 neteko dalies savo nari\u0173 1958-1960 m. repatriacijos metu. Konsistorijos duomenimis per pirmuosius du repatriacijos metus kra\u0161t\u0105 paliko 3034 tikintieji.[12] 1961 m. pasibaigus repatriacijai, konsistorija dar skai\u010diavo apie 23000 tikin\u010di\u0173j\u0173.[13]<\/p>\n

Tokiu b\u016bdu 1940-1961 m. laikotarpyje Ba\u017eny\u010dia neteko daugiau nei 88 % nari\u0173!<\/p>\n

Lyginant su kitomis tradicin\u0117mis krik\u0161\u010dioni\u0161komis bendruomen\u0117mis, procentiniu po\u017ei\u016briu Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia neteko daugiausia maldos nam\u0173. 1940 ir 1966 m. maldos nam\u0173 santykis rodo, kad buvo u\u017edaryta arba sugriauta 71 % Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 (62 i\u0161 87).[14] Klaip\u0117dos kra\u0161to Nidos, Pa\u0161y\u0161i\u0173, Vy\u017ei\u0173 ba\u017eny\u010dios buvo u\u017edarytos N. Chru\u0161\u010diovo laikotarpio religinio gyvenimo var\u017eym\u0173 metu. Sovietin\u0117 vald\u017eia antireligin\u0117je politikoje negail\u0117jo net paminklini\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173. Bir\u017e\u0173 ba\u017eny\u010dia, kuri 1949 m. buvo \u012ftraukta \u012f architekt\u016brini\u0173 paminkl\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, komunistin\u0117s vald\u017eios sprendimu nugriauta 1961 metais. Prie materialios \u017ealos priskirtina nacionalizuota Ba\u017eny\u010dios \u017eem\u0117 bei daugelis kit\u0173 Ba\u017eny\u010dios disponuot\u0173 pastat\u0173.<\/p>\n

Komunistin\u0117 vald\u017eia radikaliai suma\u017eino liuteroni\u0161k\u0173 parapij\u0173 skai\u010di\u0173. Vietoje prie\u0161karyje veikusi\u0173 84 parapij\u0173, 1948 m. vald\u017eia sutiko registruoti tik 33 parapijas,[15] ta\u010diau net daliai j\u0173 registracija buvo at\u0161aukta Stalino ir Chru\u0161\u010diovo valdymo laikotarpiais. \u201eI\u0161sivys\u010diusio socializmo\u201c metu Lietuvoje buvo leista veikti tik 27 liuteron\u0173 parapijoms \u2013 32 % lyginant su prie\u0161kario parapij\u0173 skai\u010diumi. Suvalkijoje leista melstis tik vienai Sudargo parapijai. Vilniuje, Kaune ir Klaip\u0117doje liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios buvo u\u017edarytos. Klaip\u0117dos parapijai suteikta teis\u0117 melstis Sta\u010diatiki\u0173 Ba\u017eny\u010dios (buvusios liuteron\u0173 kapini\u0173 koply\u010dios) patalpose.<\/p>\n

 <\/p>\n

Baigiamieji pasteb\u0117jimai<\/i><\/b><\/i><\/p>\n

Pagrindine intensyvios Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios administracini\u0173 var\u017eym\u0173 prie\u017eastimi sovietin\u0117s okupacijos metu laikytina rajon\u0173 komunistin\u0117s vald\u017eios klijuota \u201evokie\u010di\u0173 ba\u017eny\u010dios\u201c etiket\u0117. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties sovietin\u0117 vald\u017eia negailestingai u\u017edarin\u0117jo liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dias bei visapusi\u0161kai trukd\u0117 parapij\u0173 registracijai. Vis d\u0117lto 1945 m. represij\u0173 metu dalis liuteron\u0173 nukent\u0117jo ne d\u0117l tariamai \u201evoki\u0161kos\u201c, o vien d\u0117l j\u0173 konfesin\u0117s tapatyb\u0117s. Represijos tiesiogiai veik\u0117 Suvalkijos liuteron\u0173 gyvenim\u0105. Jas patyr\u0119 tikintieji \u0117m\u0117 sl\u0117pti savo konfesin\u0119 tapatyb\u0119 ir visame regione tepaj\u0117g\u0117 \u012fregistruoti tik vien\u0105 parapij\u0105. D\u0117l skaitlingos nari\u0173 netekties Ba\u017eny\u010dia nepaj\u0117g\u0117 atitinkamai prie\u0161intis administraciniams Ba\u017eny\u010dios gyvenimo var\u017eymams, kuri\u0173 metu daugiau nei kitos tradicin\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos bendruomen\u0117s neteko maldos nam\u0173, \u012fsteng\u0117 \u012fregistruoti tik tre\u010ddal\u012f prie\u0161karyje veikusi\u0173 parapij\u0173.<\/p>\n

Sovietin\u0117s ir naci\u0173 okupacij\u0173 padaryta turtin\u0117 \u017eala Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010diai gali b\u016bti \u012fvertinta, ta\u010diau ji niekaip neprilygs patirtai nematerialiai \u017ealai, kuomet repatriacij\u0173 ir karo metu Ba\u017eny\u010dia neteko net 87 % tikin\u010di\u0173j\u0173.<\/p>\n

Kun. dr. Darius Petk\u016bnas<\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c,<\/i><\/b> 2014 Nr.3<\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/i><\/b><\/p>\n

[1] Lietuvos gyventojai. <\/i>Pirmojo 1923 m. rugs\u0117jo 17 d. visuotinio gyventoj\u0173 sura\u0161ymo duomenys. Kaunas, 1926, p. 28.<\/p>\n

[2] Gyventoj\u0173 ir pramon\u00e8s \u012fmoni\u0173 sura\u0161ymas Klaip\u0117dos kra\u0161te 1925 m. sausio m\u0117n. 20 d.<\/i> – Statistin\u0117s \u017einios<\/i>, 7-ieji metai, Nr.9 (1927 05 27), p. 166, 171. Sura\u0161ymo duomenys rodo, kad kra\u0161te buvo: evangelik\u0173 \u2013 129862 (91,68 %), Romos katalik\u0173 \u2013 7549 (5,33 %), \u017eyd\u0173 \u2013 2402 (1,70 %), kit\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 \u2013 1179 (0,84 %), nekrik\u0161\u010dioni\u0173 ar nenurod\u017eiusi\u0173 tikybos \u2013 648 (0,45 %). Liuteron\u0173 skai\u010dius nustatytas i\u0161 bendro \u201eevangelik\u0173\u201c (liuteron\u0173 ir reformat\u0173) skai\u010diaus at\u0117mus Klaip\u0117dos miesto ba\u017eny\u010diai priklausiusius 956 kra\u0161to reformat\u0173 tikybos narius \u2013 tok\u012f nari\u0173 skai\u010di\u0173 nurodo 1925 m. Ryt\u0173 Pr\u016bsijos Ba\u017eny\u010dios deklaruoti statistiniai duomenys. Pfarr-Almanach f\u00fcr die Evangelische Kirchenprovinz Ostpreu\u00dfen. <\/i>K\u00f6nigsberg 1926, p. 86.<\/p>\n

[3] 1937 m. konsistorija nurod\u0117 51 parapij\u0105 ir filij\u0105. (LCVA f. 391, a 4, b. 756, p. 135-137); Karo i\u0161vakar\u0117se buvo \u012fsteigta Kauno \u0160an\u010di\u0173 filija; 1940 m. bendruomeni\u0173 skai\u010di\u0173 papild\u0117 atgautojo Vilniaus parapija. K. Gudaitis bendruomeni\u0173 skai\u010di\u0173 papild\u0117 Alytaus ir \u0160\u0117tos filijomis (Kristupas Gudaitis<\/i> Lietuviai evangelikai. Hamilton 1957, p. 419-420); Klaip\u0117dos kra\u0161te 1926 m. veik\u0117 32 parapijos (Pfarralmanach <\/i>1926, p. 84-87). 1933 m. buvo \u012fkurta Pag\u0117gi\u0173 parapija.<\/p>\n

[4] A. Gel\u017einius prie Did\u017eiosios Lietuvos liuteron\u0173 kunig\u0173 nepagr\u012fstai priskiria kra\u0161te tikybos mokytoju dirbus\u012f reformat\u0173 kun. Povil\u0105 Ja\u0161insk\u0105 (sic!), o Klaip\u0117dos kra\u0161te tarp \u201eevangelik\u0173\u201c kunig\u0173 nurodo Klaip\u0117dos reformat\u0173 kunig\u0105 T. Pries. E. A. Gelzinius.<\/i> Lutherische Kirche Litauens. Braunschweig, 1974, p. 82-83.<\/p>\n

[5] Centrin\u0117s Vokie\u010di\u0173 imigrant\u0173 tarnybos (EWZ) duomenimis 1941 m. i\u0161 Lietuvos \u012f Vokietij\u0105 i\u0161vyko 50427 vokie\u010di\u0173, tarp j\u0173 \u201eevangelik\u0173\u201c \u2013 43245 (87,5 %), Romos katalik\u0173 \u2013 5309 (10,8 %). Ar\u016bn\u0117 Liucija Arbu\u0161auskait\u0117<\/i> Gyventoj\u0173 mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 m. sausio 10 d. sutart\u012f. Klaip\u0117da 2002, p. 83, 92. Repatrijavusi\u0173 liuteron\u0173 skai\u010dius nustatytas apytiksliai, atsi\u017evelgiant \u012f nedidel\u012f 1923 m. deklaruot\u0105 vokie\u010di\u0173 tautyb\u0117s evangelik\u0173 reformat\u0173 skai\u010di\u0173 (vokie\u010di\u0173 – 212 (2 %), lietuvi\u0173 – 10,259 (97,22 %)). Lietuvos gyventojai, <\/i>1926, p. 29.<\/p>\n

[6] Arthur Hermann<\/i> Lietuvi\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kaimynyst\u0117. Vilnius, 2000, p. 255 ff.<\/p>\n

[7] 1945 m. baland\u017eio m\u0117n. J. Gav\u0117nio lai\u0161kas J. Kalvanui. \u2013 JKA Ba\u017eny\u010dios istorija<\/i> (pusl. nenumeruoti).<\/p>\n

[8] LYA VRM f. 135, a 7, b. 15, 110.<\/p>\n

[9] Darius Petk\u016bnas<\/i> The Repression of the Evangelical Lutheran Church in Lithuania during the Stalinist Era. Klaip\u0117da, <\/i>2011, p. 30, 40, 47, 57, 61, 63. Konfesin\u0119 liuteron\u0173 tremties prie\u017east\u012f D. Petk\u016bno knygos recenzijoje atmeta R. Laukaityr\u0117, manydama, kad Lietuvos liuteronai buvo persekioti ne d\u0117l tik\u0117jimo, \u201eo d\u0117l kompromituojan\u010dios tautyb\u0117s\u201c. R. Laukaityt\u0117.<\/i> Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios likimas Lietuvoje: istorija be vokie\u010di\u0173.<\/i> \u2013 Ba\u017eny\u010dios istorijos studijos<\/i>, V. Vilnius, 2012, p. 400. Recenzija kelia abejoni\u0173, ar autor\u0117 susipa\u017eino su knygos skyriais \u201eLutherans under Surveilance<\/i>\u201c (p. 30-31), ir \u201eConcluding observations<\/i>\u201c (p. 60-63), kuriuose pateikiami faktai apie 1945 m. pavasar\u012f vykdyt\u0105 \u201eliuteron\u0173 sura\u0161ym\u0105\u201c bei \u012fslaptintas vykdom\u0173j\u0173 komitet\u0173 pa\u017eymas, kuriose lietuvi\u0173 tautyb\u0117s liuteronai buvo identifikuoti \u201evokie\u010diais\u201c.<\/p>\n

[10] Martynas Klumbys.<\/i> A\u0161 vislab galiu per t\u0105, kurs mane galin\u010diu daro. Klaip\u0117da, 1993, p. 41.<\/p>\n

[11] Petk\u016bnas<\/i> 2011, p. 65 ff. Procentin\u0119 (44 %) represuot\u0173 liuteron\u0173 kunig\u0173 i\u0161rai\u0161k\u0105 atmeta R. Laukaityt\u0117, manydama, kad stalinizmo laikotarpiu \u201egalima sudaryti bent 20\u201c kunig\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, kur\u012f ji ir pateikia. Laukaityt\u0117<\/i> 2012, p. 398. Laukaityt\u0117s sudarytas s\u0105ra\u0161as rodo, kad autor\u0117 n\u0117ra pakankamai susipa\u017einusi su Lietuvos liuteron\u0173 dvasin\u0117s tarnyst\u0117s rangais \u2013 prie Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios kunig\u0173 priskiria net neordinuotus Dievo \u017eod\u017eio sakytojus bei kelis parapijoms patarnavusius Latvijos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dios kunigus. RRT \u012fgaliotinis Bronius Leonas-Pu\u0161inis 1950 m. baland\u017eio 12 d. ataskaitoje I. Polianskiui, A. Snie\u010dkui ir M. Gedvilui u\u017e 1950 m. pirm\u0105j\u012f ketvirt\u012f teigia, kad \u201eLietuvos SSR yra \u012fregistruoti 29 evangelik\u0173-liuteron\u0173 maldos namai, kuriuos aptarnauja 5 kunigai\u201c (LCVA f. R-181, a 3, b. 25, p. 16). Konsistorijos pirmininkas kun. E. Leijeris iki jo paties su\u0117mimo \u012fvardijo 6 Lietuvos Ev. Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010diai priklausiusius kunigus (po jo su\u0117mimo 1949 gruod\u017eio 30 d. liko tik 5 kunigai). \u0160\u012f skai\u010di\u0173 konsistorijos pirmininkas nurodo savo lai\u0161kuose: 1949 m. liepos 5 d. Latvijos liuteron\u0173 arkivyskupui G. T\u016brs, rugpj\u016b\u010dio 24 d. B. Pu\u0161iniui, gruod\u017eio 20 d. I. Polianskiui (JKA Siun\u010diamieji ra\u0161tai<\/i>; JKA Protokolai ir statistika (ap\u017evalgos) Nuo 1945<\/i> (pusl. nenumeruoti).<\/p>\n

[12] 1952 m. konsistorijos duomenimis Lietuvoje buvo 26299 tikintieji: lietuvi\u0173 \u2013 18599, latvi\u0173 \u2013 7700 (LCVA f. R-181, a 1, b. 68, p. 1-1ad.). Konsistorijos RRT \u012fgaliotiniui ra\u0161\u0117, kad 1958 m. repatrijavo 1562 Ba\u017eny\u010dios nariai, o 1959 m. \u2013 1472. (LCVA f. R-181, a 3, b. 55, p. 73). 1960 m. liuteron\u0173 repatriant\u0173 skai\u010dius n\u0117ra \u017einomas.<\/p>\n

[13] 1962.01.24 V. Burkevi\u010diaus ra\u0161tas RRT pirmininkui. LCVA f. R-181, a 1, b. 135, p. 86-87.<\/p>\n

[14] Maldos nam\u0173 skai\u010diaus santykis 1940 ir 1966 metais: Romos Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia neteko 204 maldos nam\u0173 (24,46 %), Sentiki\u0173 \u2013 8 (12,5 %), Liuteron\u0173 \u2013 62 (71,26 %), Reformat\u0173 \u2013 7 (58,34 %), i\u0161 viso Lietuvoje u\u017edaryt\u0173 maldos nam\u0173 \u2013 275 (27,6 %). Sta\u010diatiki\u0173 Ba\u017eny\u010dia toliau disponavo visomis savo 78 ba\u017eny\u010diomis. \u012egaliotinio J. Rugienio 1966 m. sausio 1 d. ataskaita RRT. LCVA f. R-181, a 3, b. 70, p. 28.<\/p>\n

[15] LCVA f. R-181, a 1, b. 39, p. 7.<\/p>\n

 <\/p>\n

Nuotraukose:<\/p>\n

Vilniaus ev. liuteron\u0173 kapini\u0173, u\u017edaryt\u0173 1958 m., did\u017eioji koply\u010dia nugriauta apie 1973 m. Jos vietoje i\u0161kilo vadinamieji Santuok\u0173 r\u016bmai \u00a0<\/i><\/p>\n

K\u0117daini\u0173 ev. liuteron\u0173 parapija 1940 m. su kunigu Paulium Tittelbachu (1865-1951) iki 1941 m. repatriacijos<\/i><\/p>\n

\"img401\"<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

\"img402\"<\/a> \"Kedainiai<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Iki \u0161iol siekiama \u012fvertinti sovietin\u0117s okupacijos \u017eal\u0105 Lietuvos Respublikai, jos gyventojams, organizacijoms. Pa\u017evelgus \u012f sovietin\u0117s ir naci\u0173 okupacijos \u017eal\u0105, padaryt\u0105 ba\u017eny\u010dioms, galima teigti, kad Lietuvos Evangelik\u0173 Liuteron\u0173 Ba\u017eny\u010dia daugeliu po\u017ei\u016bri\u0173 buvo viena labiausiai nuo okupacij\u0173 nukent\u0117jusi tradicin\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161koji bendruomen\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1404","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1404","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1404"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1404\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1409,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1404\/revisions\/1409"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1404"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1404"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1404"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}