![\"\"](\"http:\/\/btz.lt\/ezimagecatalogue\/catalogue\/variations\/11651-250x500.jpg\")
<\/div>\n\u00a0Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117<\/em><\/strong><\/p>\n 1543 m. Andrea Vesalijus (1514-1564), Abraomo Kulvie\u010dio bendraam\u017eis, publikavo savo revoliucin\u012f medicinos veikal\u0105 \u201eSeptynios knygos apie \u017emogaus k\u016bno sandar\u0105\u201c (\u201eDe humani corporis fabrica libri septem\u201c), Knyg\u0105 iliustravo 300 pie\u0161ini\u0173 – juos pagal renesansinius \u017emogaus k\u016bno gro\u017eio kanonus suk\u016br\u0117 Ticiano mokinys Johannas Stephanas von Calcaro bei pats Ticianas. Antikiniai torsai buvo pripildyti A. Vesalijaus tyrin\u0117tu \u017emogaus vidaus organ\u0173 turiniu. Pats A. Vesalijus knygos prad\u017eioje paliko savo \u017eym\u0173j\u012f portret\u0105, kuris emblemi\u0161kai nusak\u0117 vis\u0105 jo santyk\u012f su tradicija: \u012f skaitytoj\u0105 \u017evelgiantis autorius demonstruoja \u017emogaus rankos disekcij\u0105. Tai prie\u0161taravo nuo antikos ir viduram\u017ei\u0173 \u012fsigal\u0117jusioms medicinin\u0117ms normoms, kurios neleido tyrin\u0117ti rankos, prie\u0161 tai nedisekcionavus pagrindini\u0173 viet\u0173, kuriose gl\u016bdi siela. Kai Nyderland\u0173 dailininkai, paveikti \u0161ios A. Vesalijaus ikonologijos, \u0117m\u0117 masi\u0161kai tapyti anatomij\u0173 pamokas, kai kuriuose i\u0161 j\u0173 paveiksl\u0173 \u0161alia vaizduojamo profesoriaus anatomo jau b\u016bdavo parodomos kitos ikonos: u\u017eversta Galeno knyga ir atverstas A. Vesalijaus veikalas.<\/p>\n \u0160is pavyzdys iliustruoja XVI a. vidurio europieti\u0161kosios s\u0105mon\u0117s intensyvum\u0105 ir revoliucingum\u0105. Tos revoliucijos au\u0161r\u0105 mat\u0117 ir lietuvis Abraomas Kulvietis Ginvilionis, Kulvos bajoras, pirmasis lietuvis, tap\u0119s Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 skelb\u0117ju, \u012fgyvendin\u0119s t\u0173 laik\u0173 intelektual\u0173 i\u0161kelt\u0105 trij\u0173 kalb\u0173 \u017emogaus ideal\u0105 ir prad\u0117j\u0119s lietuvi\u0173 s\u0105mon\u0117s revoliucij\u0105. Atrodo, kad A. Kulvietis pa\u017einojo A. Vesalij\u0173, nors to tiksliau \u012frodyti negalima. Mat A. Vesalijus iki 1533 m. studijavo Liuvene ir pus\u0119 met\u0173 kartu su A. Kulvie\u010diu toje pa\u010dioje Trij\u0173 kalb\u0173 mokykloje lank\u0117 hebraj\u0173 bei graik\u0173 kalb\u0173 kursus. Kadangi hebraj\u0173 kalbos profesorius tur\u0117jo tik kelis studentus, tik\u0117tina, kad A. Vesalijus ir A. Kulvietis buvo susitik\u0119…<\/p>\n Filologija dav\u0117 pamat\u0105 daugeliui XVI a. modernizavimo proces\u0173. Net ir medicinos istorikai laikosi nuomon\u0117s, jog A. Vesalijus savo atradimus padar\u0117 tik tod\u0117l, kad \u012fgijo naujus metodologinius filologin\u0117s interpretacijos pagrindus. O Erazmas, Liuvene \u012fk\u016br\u0119s Trij\u0173 kalb\u0173 mokykl\u0105, teig\u0117, kad filologija turi tapti ir krik\u0161\u010dioni\u0173 doktrinos interpretavimo pagrindu. Tod\u0117l reformacijos, kurios tikslas buvo ne naujos konfesijos formavimas, bet doktrinos revizija, studijos yra tiesiogiai susijusios su filologija.<\/p>\n \u0160io teksto autor\u0117 ties ankstyvaisiais reformacijos procesais tikslingiau susikoncentravo prie\u0161 \u0161e\u0161erius metus, prad\u0117jusi tyrimus \u012fvairiose Italijos vietov\u0117se (iki tol labiau dom\u0117tasi konfesin\u0117s ra\u0161tijos – giesmyn\u0173, katekizm\u0173 – raidos problemomis). Taip atsirado protestantizmo problematikos vienijami dvejopos krypties darbai: monografija \u201eMai\u0161tinink\u0173 katedros. Ankstyvoji reformacija ir lietuvi\u0173-ital\u0173 evangelik\u0173 ry\u0161iai\u201c bei straipsniai apie LDK protestant\u0173 ra\u0161tijos iki XVII a. vidurio ypatumus. Pastarieji daugiau skirti lietuvi\u0161kosios ra\u0161tijos raidai iki did\u017eiausios lietuvi\u0161kos reformat\u0173 knygos – \u201eKnygos noba\u017enyst\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos\u201c (vienintelis lik\u0119s egzempliorius saugomas Upsaloje) – pasirodymo.<\/p>\n \u00a0Poreikio tyrin\u0117ti LDK reformacij\u0105 Italijoje negaliu paai\u0161kinti, tiesiog jau\u010diau, kad ten ka\u017ekas slypi. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvau u\u017esimojusi \u012fsigilinti \u012f pa\u010di\u0173 ital\u0173 jau gerokai tyrin\u0117t\u0105 antitrinitorizmo problematik\u0105. \u0160i tema bei ital\u0173 disident\u0173 veikla ryt\u0173 Europoje a\u0161tunt\u0105j\u012f devint\u0105j\u012f XX a. de\u0161imtmet\u012f buvo populiari, tad tokie ital\u0173 istorikai kaip Domenico Caccamo, Massimo Firpo ir kiti buvo i\u0161leid\u0119 kelet\u0105 darb\u0173. Tiesa, dabar \u0161i sritis sulaukia vis ma\u017eiau pasi\u0161vent\u0117li\u0173. Kai prie\u0161 metus buvau sutikusi M. Firpo ir paklausiau, ar jis k\u0105 nors dar veikia \u0161ioje srityje, profesorius \u0117m\u0117 mostaguoti rankomis ir parei\u0161k\u0117, kad daugiau nebetur\u0117s reikal\u0173 su tokia mazochistini\u0173 u\u017emoj\u0173 reikalaujan\u010dia \u201ebeveik nedokumentuota istorija\u201c.<\/p>\n \u00a0I\u0161 ties\u0173, nors XVI a. Lietuva ir pradeda ra\u0161yti, kai kurie jos ankstyv\u0173j\u0173 Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 istorijos aspektai yra be galo ma\u017eai dokumentuoti. Jau vien faktas, kad neturime i\u0161likusi\u0173 pagrindini\u0173 \u0161altini\u0173 – XVI a. sinod\u0173 protokol\u0173, reikaling\u0173 LDK reformuot\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 nuodugniai istorijai atkurti, rodo, kad dabar neb\u0117ra kito kelio, i\u0161skyrus labai kruop\u0161t\u0173 detali\u0173 i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 sri\u010di\u0173 rankiojim\u0105. U\u017etat tuo didesn\u012f pasitenkinim\u0105 suteik\u0117 tyrim\u0173 metu kai kurie atrasti dokumentai, leid\u0119 rekonstruoti A. Kulvie\u010dio biografij\u0105. Ypa\u010d du nauji faktai apie A. Kulvie\u010dio studijas: Liuvene (Belgijos valstybinis archyvas) atrastas \u012fra\u0161as apie jo studijas Liuveno universitete ir Sienoje (Sienos arkivyskupijos archyvas) atrastas jo abiej\u0173 teisi\u0173 doktorato gynimo protokolas. Abu dokumentai \u012frod\u0117 iki tol tik netiesiogiai sp\u0117jamus faktus apie A. Kulvie\u010dio studij\u0173 vietas ir paskatino smulkiau pasigilinti \u012f to meto Liuveno bei Sienos kult\u016brin\u0119 aplink\u0105. O dviej\u0173 puslapi\u0173 Sienos doktorato protokolas (para\u0161ytas sunkiai \u012fskaitomomis specifin\u0117mis XVI a. Sienos universiteto santrumpomis) suteik\u0117 ir daugiau detali\u0173 \u017eini\u0173, kuri\u0173 pagrindu pl\u0117tojau tyrim\u0105 apie A. Kulvie\u010dio savimon\u0117s ir pa\u017ei\u016br\u0173 formavim\u0105si. Kiek d\u017eiaugsmo suteikia vien tas faktas, kad A. Kulvie\u010dio gynimo proced\u016broje dalyvavo Alessandras Sozzinis – bene \u017eymiausios Sienos gimin\u0117s atstovas. Sozziniai (Lelijus ir Faustas, v\u0117liau ne syk\u012f lank\u0119si Lietuvoje) yra tap\u0119 ital\u0173 disidentizmo ryt\u0173 Europoje simboliais, tod\u0117l faktas, kad \u0161ios istorijos prad\u017eia siekia jau A. Kulvie\u010dio studij\u0173 metus, atrod\u0117 ne\u012ftik\u0117tinas dalykas.<\/p>\n Studijoje susitelkiau ties dviem asmenyb\u0117mis – Abraomu Kulvie\u010diu ir Mikalojum Radvila Juoduoju, nes kaip tik jie ne tik para\u0161\u0117 du pirmuosius LDK reformacijos tekstus, kurie pritrauk\u0117 mano, kaip literat\u016bros istorik\u0117s, d\u0117mes\u012f, bet ir lemtingai dar\u0117 \u012ftak\u0105 XVI a. Lietuvos kult\u016brai. A. Kulvietis pirmasis prad\u0117jo absoliu\u010diai nelygi\u0105 kov\u0105 su Ba\u017eny\u010dios korupcija, kuri, kaip sp\u0117jo jo motina El\u017ebieta Kulvietien\u0117, jam l\u0117m\u0117 staigi\u0105 mirt\u012f, o Radvila Juodasis pirmasis \u012fk\u016br\u0117 nuo Romos ba\u017eny\u010dios nebepriklausom\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, nes jis nieko nebijojo ir jokios – net pa\u010dios Romos Apa\u0161tali\u0161kojo sosto sutelktos – j\u0117gos jam nebuvo kli\u016btis.<\/p>\n \u0160ios asmenyb\u0117s buvo tikri mai\u0161tininkai – Ba\u017eny\u010diai pavojingi net ir po mirties. Ba\u017eny\u010dia A. Kulvie\u010dio neleido palaidoti kapin\u0117se, o Radvilos Juodojo palaikus istorijai taip pat teko sl\u0117pti. \u0160is Radvila tapo ir pirmuoju lietuviu, u\u017edraustu visuotinai skaityti Europos kataliki\u0161kajame pasaulyje ir \u012ftrauktu \u012f gars\u0173j\u012f u\u017edraust\u0173j\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 – \u201eIndex librorum prohibitorum\u201c. Manau, kad jis tuo did\u017eiavosi, kaip ir savo i\u0161leista pirm\u0105ja Lietuvos Biblija. Radvilos Juodojo evangeli\u0161kosios veiklos laikotarpis – neilgas ir nepaprastai intensyvus. Revoliucinius poky\u010dius jis nul\u0117m\u0117 per dvylika trylika savo paskutini\u0173 gyvenimo met\u0173, kuriais demonstravo es\u0105s evangelikas. Kai 1555 m. Vilniuje apsilank\u0117 vienas i\u0161 j\u0117zuit\u0173 ordino iniciatori\u0173, Ignatiaus Loyolos artimas draugas Alfonsas Salmeronas, jam pasirod\u0117, kad \u0161ioje \u0161alyje d\u0117l Radvilos Juodojo veiklos tiek \u012fsigal\u0117jusi erezija, kad \u012fkurti j\u0117zuit\u0173 kolegijos n\u0117ra jokios vilties.<\/p>\n Tiesa, situacija jau po de\u0161imtme\u010dio, mirus Radvilai Juodajam, \u0117m\u0117 keistis. Ne ma\u017eiau nei t\u0117vas stipriu charakteriu pasi\u017eymintis jo vyriausias s\u016bnus Mikalojus Kristupas Radvila Na\u0161lait\u0117lis radikaliai pakeit\u0117 tik\u0117jim\u0105 ir, gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, daug nusipeln\u0117 jos labui bei kontrreformaciniams procesams Lietuvoje.<\/p>\n Rekonstruodama \u012fvairi\u0173 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 savimon\u0119, j\u0173 religines pa\u017ei\u016bras, gilinausi \u012f XVI a. religin\u0117s elgsenos ypatumus: konversijos, religin\u0117s simuliacijos, nikodemizmo fenomenus. Padariau i\u0161vadas, kad LDK konversijos buvo ne staig\u016bs, bet su socializacijos procesais susij\u0119 rei\u0161kiniai. Nors Lietuvoje, prie\u0161ingai nei Italijoje, nebuvo \u012fkurta inkvizicija kovai su reformacija, represij\u0173 ir draudim\u0173 baim\u0117 skatino vietini\u0173 didik\u0173 ir bajorijos simuliacin\u0119 s\u0105mon\u0119.<\/p>\n Ital\u0173 vaidmuo Lietuvos reformacijos procese buvo svarbus, bet labai nevienalytis. A. Kulvietis buvo pirmasis, kuris susid\u016br\u0117 su intensyviais filoprotestanti\u0161kais Italijos procesais iki Inkvizicijos atk\u016brimo. Turtingas ir intelektualus Italijos ba\u017enytinis gyvenimas l\u0117m\u0117 ir tai, kad net pa\u010diuose auk\u0161\u010diausiuose ba\u017enytin\u0117s hierarchijos sluoksniuose bei aristokratijoje buvo daug reform\u0173 \u0161alinink\u0173. Tod\u0117l tokia fig\u016bra kaip kapucin\u0173 ordino galva – sienietis Bernardinas Ochinas, skelb\u0119s \u201eliuteroni\u0161ka\u201c vadint\u0105 i\u0161ganymo ne d\u0117l darb\u0173, o i\u0161 malon\u0117s id\u0117j\u0105, tapo populiariausiu XVI a. Italijos pamokslininku, kur\u012f, kaip ir A. Kulviet\u012f, 1542 m. \u201ei\u0161tiko\u201c staigus ir netik\u0117tas Apa\u0161tali\u0161kojo sosto pasmerkimas bei ekskomunika, privertusi j\u012f emigruoti \u012f kalvinisti\u0161k\u0105j\u0105 \u0160veicarij\u0105. \u0160ios ankstyvosios ital\u0173 evangelizmo id\u0117jos suformavo Kulvie\u010dio laikysen\u0105 ir religines pa\u017ei\u016bras, deklaruotas jo \u201eTik\u0117jimo i\u0161pa\u017einime\u201c lai\u009ako Bonai Sforzai pavidalu.<\/p>\n Kitas ital\u0173 ir Lietuvos santyki\u0173 aspektas jau buvo nulemtas prasid\u0117jusios ital\u0173 disidentizmo bangos Italijoje atk\u016brus inkvizicij\u0105. italai, emigrav\u0119 \u012f \u0160veicarij\u0105, tapo ne tik Jeano Calvino ir Heinricho Bullingerio ryt\u0173 Europoje agentais, bet ir \u0161veicari\u0161kosios reformat\u0173 ortodoksijos oponentais bei vis intensyvesni\u0173 heterodoksini\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 skatintojais. ital\u0173 dalis, nebetoleruojama net ir protestanti\u0161koje \u0160veicarijoje, ne syk\u012f prieglobst\u012f rado Lietuvoje pas Radvil\u0105 Juod\u0105j\u012f. Taip \u017eymiausi Italijos evangelizmo atstovai – Bernardinas Ochinas, Lelijus ir Faustas Sozziniai, Giorgio Biandrata, Valentino Gentile ir kiti – lank\u0117si Lietuvoje ir \u012fsijung\u0117 \u012f LDK reformacin\u0117s kult\u016bros procesus: Ba\u017eny\u010dios k\u016brim\u0105, knyg\u0173 leidyb\u0105.<\/p>\n Italas Pieras Paolo Vergerijus, \u012f Vokietij\u0105 pab\u0117g\u0119s buv\u0119s Kapodistrijos vyskupas, tapo pagrindiniu liuteronizmo ir Augsburgo konfesijos \u012ftvirtinimo Lietuvoje ir Lenkijoje agentu. Jo plati ir \u0161akota politin\u0117 ir kult\u016brin\u0117 veikla Lietuvoje ir Karaliau\u010diuje dav\u0117 impuls\u0105 i\u0161spausdinti Radvilos Juodojo lai\u0161k\u0105 popie\u017eiaus nuncijui Aloizijui Lippomanui. \u0160is kelet\u0105 kart\u0173 \u012fvairiomis kalbomis i\u0161spausdintas manifestas (\u201eDue epistolae\u201c) tapo antr\u0105ja Lietuvos evangeli\u0161k\u0105ja konfesija, kuri i\u0161garsino Lietuv\u0105 kaip reformuotos Ba\u017eny\u010dios visoje Europoje \u0161al\u012f.<\/p>\n Ital\u0173 konflikti\u0161kas santykis su \u0161veicar\u0173 ortodoksija paskatino Lietuvos Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios schizm\u0105, ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 \u0161io proceso vertinti vienpusi\u0161kai. Tai nat\u016bral\u016bs konfesionalizacijos procesai. Schizma buvo ortodoksijos ribas band\u017eiusi\u0173 nubr\u0117\u017eti helvet\u0173 konfesijos \u0161alinink\u0173 ir radikalesnius minties i\u0161\u0161\u016bkius skatinusi\u0173 j\u0117g\u0173 susid\u016brimas. Ji susilpnino LDK Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios vienyb\u0119, paskatino kai kuriuos gr\u012f\u017eimus \u012f katalikyb\u0119. Kita vertus, schizma suformavo unikal\u0173 Ryt\u0173 Europos rei\u0161kin\u012f – unitorizm\u0105, kurio \u012fdomiausi fenomenai rei\u0161k\u0117si LDK, Lenkijoje ir Transilvanijoje. Lietuvoje unitorizmas buvo i\u0161naikintas XVII a. viduryje, ta\u010diau Transilvanija tapo vienintele Europoje kunigaik\u0161tyste, kur jis buvo paskelbtas viena i\u0161 valstybini\u0173 religij\u0173, gyvavusi\u0173 ir per vis\u0105 XVIII a.<\/p>\n Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 \u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173 heroj\u0173 – italas Giorgio Biandrata, ry\u0161ki ir kontroversi\u0161ka asmenyb\u0117, J. Calvino \u017eod\u017eiais, \u201egyvat\u0117 u\u017eantyje\u201c. Jis stipriai veik\u0117 LDK, Lenkijos ir Transilvanijos evangelizmo procesus: LDK ir Lenkijos jau skilin\u0117jantiems protestantams \u012fsi\u016bl\u0117 kur\u012f laik\u0105 galiojus\u012f moratorium\u0105 diskutuoti ir ai\u0161kintis religines s\u0105vokas nebibline kalba. Kitaip tariant, jis band\u0117 atriboti filosofin\u0117s ir religin\u0117s kalbos diskursus. Tai dav\u0117 rezultat\u0173 vystant kritin\u0117s biblijotyros mint\u012f Lietuvoje.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" http:\/\/ref.lt\/index.php\/istorija\/350-nuo-maisto-iki-melancholijos \u00a0Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 1543 m. Andrea Vesalijus (1514-1564), Abraomo Kulvie\u010dio bendraam\u017eis, publikavo savo revoliucin\u012f medicinos veikal\u0105 \u201eSeptynios knygos apie \u017emogaus k\u016bno sandar\u0105\u201c (\u201eDe humani corporis fabrica libri septem\u201c), kuriame \u017emogaus k\u016bno anatomija pirm\u0105 kart\u0105 Vakar\u0173 medicinos istorijoje buvo analizuojama remiantis tikrais \u017emogaus k\u016bno pavyzd\u017eiais ir disekcijomis, o ne nuo antikos \u012fprastomis \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 organizm\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1487","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1487","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1487"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1487\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1488,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1487\/revisions\/1488"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1487"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1487"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1487"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nkuriame \u017emogaus k\u016bno anatomija pirm\u0105 kart\u0105 Vakar\u0173 medicinos istorijoje buvo analizuojama remiantis tikrais \u017emogaus k\u016bno pavyzd\u017eiais ir disekcijomis, o ne nuo antikos \u012fprastomis \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 organizm\u0173 analogijomis.<\/p>\n