{"id":1516,"date":"2014-07-24T18:02:25","date_gmt":"2014-07-24T15:02:25","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1516"},"modified":"2014-08-07T18:07:04","modified_gmt":"2014-08-07T15:07:04","slug":"nuo-maisto-iki-melancholijos-ii","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/nuo-maisto-iki-melancholijos-ii\/","title":{"rendered":"Nuo mai\u0161to iki melancholijos (II)"},"content":{"rendered":"

http:\/\/ref.lt\/index.php\/istorija\/359-nuo-maisto-iki-melancholijos-ii<\/a><\/p>\n

Dainora Poci\u016bt\u0117<\/p>\n

\n
2014-07-15<\/div>\n
\"\"<\/div>\n

Kiekvienas pasi\u016blymas ir sprendimas turi savo laik\u0105. Ai\u0161kindamasi ankstyvosios LDK reformacijos anatomij\u0105 tam tikru po\u017ei\u016briu savo \u017eodynui taip pat taikiau moratoriumo s\u0105lygas. \u0160iuo metodu siekiau ne tiek atriboti, kiek nesupainioti istorini\u0173 ir istoriografini\u0173 kult\u016bros bei s\u0105moningumo istorijos kategorij\u0173. Tai sud\u0117tingas kelias, ver\u010diantis sustoti ties \u012fvairiausio pob\u016bd\u017eio detal\u0117mis, bet jis suteik\u0117 daug atradimo d\u017eiaugsmo.<\/p>\n<\/div>\n

Tod\u0117l kaip Petras Gonezijus ar Giorgio Biandrata, kuri\u0173 vienas apsia\u0161aroj\u0119s ir susijaudin\u0119s, o kitas gudriai simuliuodamas Lietuvos evangelikams ai\u0161kino, kad termino Trejyb\u0117 Ra\u0161te n\u0117ra (tod\u0117l m\u0105stydami apie j\u0105 \u012fk\u016bnijan\u010di\u0105 doktrin\u0105 turime ie\u0161koti atsakymo istorin\u0117se s\u0105vokose), taip ir \u0161io teksto autorei teko b\u016bti atid\u017eiai s\u0105mon\u0119 bei konfesijos terminij\u0105 iliustruojan\u010dioms kategorijoms ir \u017eodynui. Prie\u017eastis paprasta: istoriografin\u0117se studijose pernelyg lengvai vartojami LDK, taip pat ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 reformacijos konfesin\u0117ms realijoms taikomi terminai \u201eliuteronas\u201c, \u201ekalvinistas\u201c, \u201eantitrinitorius\u201c, kurie nieko tikra nepasako (arba jau nebepasako) apie kult\u016bros antropologijos procesus. Tikra yra tai, kad joks vadinamasis liuteronas, kalvinistas ar antitrinitorius reformacijos \u012fkar\u0161\u010diu sav\u0119s tokiu nevadino ir \u0161iuos eponiminius darinius jiems pritaik\u0117 j\u0173 kritikai. XVI a. ba\u017eny\u010dios reform\u0173 \u0161alininkai sau taik\u0117 tik dvi – \u201ekrik\u0161\u010dioni\u0173\u201c ir \u201eevangelik\u0173\u201c – s\u0105vokas, tik jas intensyviai reflektavo ir apm\u0105st\u0117. Tod\u0117l A. Kulvie\u010dio vadinimas liuteronu ar ankstyvojo LDK reformacijos etapo \u012fvardijimas liuteronizmu yra savoti\u0161kas nesusipratimas, nes taip mes tiesiog perimame katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios \u0161iems \u017emon\u0117ms taikytas pravardes (Romoje net J. Calvinas b\u016bdavo vadinamas liuteronu).<\/div>\n
Vis d\u0117lto istoriografini\u0173 s\u0105vok\u0173 reik\u0161m\u0117 yra svarbi. Jos privalo egzistuoti kaip tam tikri istoriografin\u0117s raidos m\u0105stysenos \u017eenklai. Tais atvejais, kai jos atspindi tapatyb\u0117s pamatus, j\u0173 nereik\u0117t\u0173 atsisakyti. Tod\u0117l manau, kad pagal doktrin\u0105 LDK konfesionalizacijos procesus, kurie nuo septintojo XVI a. de\u0161imtme\u010dio vidurio \u0117m\u0117 tapatintis su Augsburgo arba Helvet\u0173 konfesijomis, jau galima sieti su liuteronizmu bei kalvinizmu, o vadinamuosius antitrinitorius – su unitorizmu.
\nTokios pat sud\u0117tingos yra \u0161i\u0173 tyrim\u0173 ne tik konfesin\u0117s, bet ir s\u0105mon\u0117s bei mentaliteto kategorijos. Jau sulauk\u0117 polemikos mano du A. Kulvie\u010diui taikyti \u012fvardijimai, kuriais aptariau \u0161i\u0105 tragi\u0161k\u0105 ir nepaprastai i\u0161kili\u0105 asmenyb\u0119. A. Kulviet\u012f vadinu pirmuoju lietuvi\u0173 mai\u0161tininku ir s\u0105\u017ein\u0117s atrad\u0117ju Lietuvoje. Tok\u012f savo teigin\u012f atsiimsiu, arba i\u0161 naujo apm\u0105stysiu jo pagr\u012fstum\u0105, jei atrasiu (arba kas nors atras), jog Lietuvi\u0173 kult\u016broje \u0161iomis kategorijomis galima pagr\u012fsti kokius nors procesus, vykusius iki A. Kulvie\u010dio. Bet vis\u0173 pirma reikia pabr\u0117\u017eti, kad tai taip pat ir istorin\u0117s s\u0105vokos, esan\u010dios su A. Kulvie\u010diu susijusiose XVI a. tekstuose. 1542 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117nesio \u017dygimanto Senojo dekrete prie\u0161 A. Kulviet\u012f, kur\u012f laikau pirmuoju LDK valstybini\u0173 j\u0117g\u0173 tekstu prie\u0161 asmens pa\u017ei\u016bras, jis yra pavadintas \u201evalstybei pavojingu mai\u0161tininku\u201c. Trys Algirdo mir\u010diai pasmerkti krik\u0161\u010dionys, atsisak\u0119 valgyti m\u0117s\u0105, tikrai nebuvo mai\u0161tininkai. Tai tipi\u0161ki kankiniai, kuri\u0173 istorijas \u012fprasmino hagiografiniai kanonai. O A. Kulvietis buvo mai\u0161tininkas valstyb\u0117s po\u017ei\u016briu, jis kar\u0161tai kritikavo valstyb\u0117s sistem\u0105 ir si\u016bl\u0117 radikalius pakeitimus. Pirmame Lietuvos nepriklausomame tekste – \u201eTik\u0117jimo i\u0161pa\u017einime\u201c (1543) – jis deklaravo savo pa\u017ei\u016bras ir vertybes, teigdamas, kad jos yra s\u0105\u017einingos, paremtos krik\u0161\u010dioni\u0161kosios, Biblijoje deklaruotos, tiesos \u017einojimu, o ne godumu ir veidmainiavimu.
\nA. Kulvietis lietuviams atliko apa\u0161talo Pauliaus vaidmen\u012f, kuris buvo \u017eymiausias krik\u0161\u010dioni\u0161kosios etikos ai\u0161kintojas bei interpretatorius. Kaip tik Paulius krik\u0161\u010dionyb\u0117s au\u0161roje savo religin\u012f diskurs\u0105 par\u0117m\u0117 s\u0105\u017ein\u0117s kategorija. Ikikrik\u0161\u010dioni\u0161kame kontekste tai buvo antikiniame pasaulyje retai vartota etin\u0117 kategorija, o hebraj\u0173 pasaulis tokios i\u0161 viso ne\u017einojo. \u012e hebraj\u0173 kalb\u0105 s\u0105\u017ein\u0117s kategorija at\u0117jo per arab\u0173 kalb\u0105 tik XII a. Tai rimtas pagrindas teigti, kad \u017eydai, metafori\u0161kai kalbant, iki XII am\u017eiaus \u201enetur\u0117jo s\u0105\u017ein\u0117s\u201c, kaip, beje, ir m\u016bs\u0173 kunigaik\u0161tis Gediminas. Gal toks teiginys kai k\u0105 \u017eeid\u017eia, sukelia kalbin\u0119 alergij\u0105, bet a\u0161 j\u012f laikau argumentuotu ir \u012fdomiu atradimu. \u201eS\u0105\u017ein\u0117s nebuvimo\u201c konstatavimu kalbu ne apie kok\u012f nors moralin\u0117s sistemos \u201etr\u016bkum\u0105\u201c, bet apie istori\u0161kai skirtingus kult\u016brinius pasaulius. Juk gyvename kategorij\u0173 pasaulyje ir realyb\u0119 ai\u0161kiname pagal savo s\u0105vokas bei kategorijas. Tai, ai\u0161ku, yra ne buitin\u0117s, o s\u0105mon\u0117s kategorijos. Taigi kult\u016bros interpretatoriai, o ypa\u010d filologai, turi laikytis savoti\u0161k\u0173 kalbini\u0173 \u201emoratorium\u0173\u201c, b\u016bti atid\u016bs \u017eod\u017eiams bei s\u0105vokoms. Kaip galime tvirtinti, kad \u017eydai, ar pagonys lietuviai, buvo \u201es\u0105\u017einingi\u201c, jeigu jie i\u0161 viso netur\u0117jo nei toki\u0173 s\u0105vok\u0173, nei\u00a0 j\u0173 recepcij\u0173, at\u0117jusi\u0173 i\u0161 kit\u0173 kult\u016br\u0173? Jie, ai\u0161ku, tur\u0117jo kitas moralines kategorijas, – kaip tik tas kitas ir reikia i\u0161luk\u0161tenti, i\u0161ai\u0161kinti, kaip ir kada jos atsirado. Kaip tik tokie ir turi b\u016bti s\u0105mon\u0117s ir jos kaitos istorijos tyrin\u0117jimai. Filologas privalo nepasiduoti \u017emogi\u0161kam norui psichologizuoti apibendrinimus ir juos vertinti remdamasis buitiniu intuityvumu. Ir \u0161iandien teb\u0117ra aktuali XX a. prad\u017eioje i\u0161kelta Maxo Weberio \u201esupratimo\u201c kategorija, kuri\u0105 jis akcentavo kaip pagrindin\u012f kult\u016bros sociologijos parametr\u0105, bet atribojo nuo psichologinio supratimo.
\nTyrin\u0117jime band\u017eiau parodyti, kaip s\u0105\u017ein\u0117s kategorija, kuri A. Kulvie\u010diui bu-vo grynojo krik\u0161\u010dioni\u0161kojo diskurso pamatin\u0117 kategorija, pama\u017eu protestant\u0173 ortodoksijoms formuojantis, \u012fgavo ir konfesin\u0117s kategorijos aspekt\u0173 tiek liuteron\u0173 (Martyno Ma\u017evydo, kuris pirmasis savo ra\u0161tuose pavartojo j\u0105 lietuvi\u0161kai), tiek kalvinist\u0173 doktrinose. Tam pasitelkiau giesmi\u0173 ir kai kuri\u0173 kit\u0173 protestant\u0173 konfesini\u0173 tekst\u0173, ypa\u010d katekizm\u0173, analiz\u0119.
\nSpecializuot\u0173 LDK reformat\u0173 spaustuvi\u0173 veikla ir palyginti laisvai platinama j\u0173 produkcija apr\u0117pia ma\u017edaug \u0161imto met\u0173 laikotarp\u012f. Pirmoji tokia spaustuv\u0117 1553-1554 m. prad\u0117jo veikti kunigaik\u0161\u010dio Radvilos Juodojo valdose Brastoje, paskutin\u0117 – 1653-1656 m. veik\u0117 priva\u010diose kito tos pa\u010dios gimin\u0117s kunigaik\u0161\u010dio – Jonu\u0161o Radvilos valdose K\u0117dainiuose. Nuo antrosios XVII a. pus\u0117s LDK reformat\u0173 literat\u016bra jau \u017eymiai ma\u017eesniu mastu buvo spausdinama Pr\u016bsijoje (daugiausia Karaliau\u010diuje ir Gdanske).
\nXVI a. LDK evangelik\u0173 spaudos produkcija kataliki\u0161kosios at\u017evilgiu buvo dominuojanti. Evangelikai Lietuvoje buvo ir literat\u016bros tautin\u0117mis kalbomis – lenk\u0173, lietuvi\u0173, rus\u0117n\u0173 – iniciatoriai. LDK reformat\u0173 spaustuvi\u0173 laisvos veiklos \u0161imtme\u010dio laikotarpiu pasirod\u0117 \u0161iuo metu \u017einomi \u012fvair\u016bs ma\u017e\u0173j\u0173 ir did\u017ei\u0173j\u0173 reformat\u0173 katekizm\u0173 leidimai, atstovaujantys skirtingiems LDK evangelik\u0173 minties pl\u0117tros laikotarpiams. Kadangi pagrindin\u0117 Lietuvos reformat\u0173 vie\u0161oji kalba buvo lenk\u0173, did\u017eioji dalis katekizm\u0173 yra lenki\u0161ki. Tik 1598 m. Vilniuje ir 1653 m. K\u0117dainiuose buvo i\u0161leisti ir ma\u017eieji lietuvi\u0161ki reformat\u0173 katekizmai – vertimai i\u0161 LDK lenki\u0161k\u0173j\u0173 tekst\u0173. LDK katekizm\u0173 egzemplioriai yra labai reti, da\u017eniausiai i\u0161lik\u0119 vienetiniai egzemplioriai \u0160vedijos, Lenkijos, \u0160veicarijos, Lietuvos bibliotekose.
\nVisus Reformacijos laikotarpio Lietuvos reformat\u0173 katekizmus galima sugrupuoti \u012f keturias grupes, atstovaujan\u010dias skirtingiems evangelizmo LDK raidos laikotarpiams ir skirtingiems redakciniams katekizm\u0173 variantams. \u0160ias katekizm\u0173 grupes, arba tiesiog katekizmus, galima \u012fvardyti LDK vietovi\u0173, kuriose buvo \u012fsik\u016brusios reformat\u0173 spaustuv\u0117s, vardais, nes katekizm\u0173 pareng\u0117jai ne visais atvejais \u017einomi.
\nPirmoji Lietuvoje lotyni\u0161kais ra\u0161menimis knygas prad\u0117jusi spausdinti spaustuv\u0117 Brastoje sykiu buvo ir Lietuvoje \u012f ba\u017enytin\u0119 organizacij\u0105 besiburian\u010di\u0173 evangelik\u0173 spaustuv\u0117, \u012fkurta Mikalojaus Radvilos Juodojo 1553 m. Jau tais pa\u010diais metais Stanislovui Hozijui (1504-1579) buvo prane\u0161ta, kad spaustuvininkas Bernardas Wojew\u00f3dka i\u0161leido \u201eliuteroni\u0161k\u0173\u201c knyg\u0173. \u0160i spaustuv\u0117 1559 m. i\u0161leido ir pirm\u0105j\u012f Lietuvoje H. Bulligerio veikal\u0105 \u201eO prawdziwem przyjmowaniu cia\u0142a i krwi P. Jezusa\u201c. Apie 1553-1554 m. Brastoje buvo i\u0161leisti pirmieji Lietuvoje ma\u017easis ir didysis katekizmai (apie 1553-1554 m.), kuri\u0173 pareng\u0117jai nebuvo nurodyti. \u0160ie katekizmai gana original\u016bs ir tiesiogiai neseka kuriuo nors \u017einomu Vakar\u0173 \u0161altiniu, ta\u010diau jiems \u012ftak\u0105 dar\u0117 liuteroni\u0161k\u0173 katekizm\u0173 modelis. Pavyzd\u017eiui, ma\u017eojo katekizmo prakalba yra vertimas i\u0161 liuteroni\u0161ko 1543 m. Urbano Rhegijaus Magdeburge i\u0161leisto katekizmo, o katekizmo strukt\u016bra turi s\u0105saj\u0173 su pirmaisiais lenki\u0161kais liuteron\u0173 Jano Seklucjano (1545) ir Jano Maleckio (1546) katekizmais. Ta\u010diau Ma\u017eojo Brastos katekizmo negalime vadinti liuteroni\u0161ku d\u0117l daugelio kalvinizmui artim\u0173 akcent\u0173, ypa\u010d i\u0161ry\u0161k\u0117jan\u010di\u0173 gin\u010dytinuose liuteron\u0173 ir kalvinist\u0173 klausimuose, o did\u017eiojo katekizmo modeliui, kuriam \u012ftak\u0105 dar\u0117 liuteroni\u0161ki Johanno Brenzo ir Urbano Rhegijaus katekizmai, gal\u0117jo pasitarnauti ir dialoginis J. Calvino katekizmas (1542, 1545). Ma\u017eajame Brastos katekizme, nepaisant strukt\u016brini\u0173 jo pana\u0161um\u0173 su ma\u017euoju liuteroni\u0161ko katekizmo modeliu, egzistavo ir kai kuri\u0173 \u0161veicari\u0161k\u0173j\u0173 doktrin\u0173 elementai.
\nAntrosios grup\u0117s katekizmus reprezentuoja ma\u017easis ir didysis katekizmai, i\u0161spausdinti 1563 metais Nesvy\u017eiuje. Sp\u0117jami pagrindiniai \u0161i\u0173 katekizm\u0173 pareng\u0117jai Simonas Budnas ir Martinas Czechowiczius jau katekizmo i\u0161leidimo metais prad\u0117jo reik\u0161tis kaip trinitoristin\u0117s polemikos \u0161alininkai. Katekizmai buvo neilgai vartoti Lietuvos Reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje ir v\u0117lesniuose reformat\u0173 leidiniuose greitai pasmerkti d\u0117l erezijos. I\u0161 ties\u0173 did\u017eiajame Nesvy\u017eiaus katekizme, skirtame \u201epaaugusiems vaikams\u201c, pastebima ry\u0161ki\u0173 anabaptizmo teigini\u0173, akcentuojama, jog tapim\u0105 krik\u0161\u010dionimi lemia \u012ftik\u0117jimas ir atsinaujinimas, atgimimas per krik\u0161t\u0105. Ai\u0161kiai formuluota ir antitrinitorizmo doktrina, Krist\u0173 apibr\u0117\u017eiant Marijos s\u016bnumi, mesiju, pateptuoju ir tarpininku su Dievu T\u0117vu, o \u0161vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 – vedle ir guod\u0117ja.
\nTa\u010diau Nesvy\u017eiaus Ma\u017easis katekizmas (\u201eCo\u015b ty jest?\u201c, \u201eKas tu esi\u201c) negali b\u016bti vadinamas antitrinitori\u0161ku. Joki\u0173 tiesiogini\u0173 eretini\u0173 formuluo\u010di\u0173 jame nebuvo, o \u0161io katekizmo modelis ir apibr\u0117\u017etys \u012fsitvirtino kaip tekstinis vis\u0173 v\u0117lesni\u0173 Lietuvos reformat\u0173 katekizm\u0173 pamatas. Kai kurie ma\u017eojo katekizmo teiginiai v\u0117liau buvo \u012fvertinti kaip nei\u0161sam\u016bs, tam tikros vietos – nutyl\u0117tos, tod\u0117l v\u0117lesni katekizmai Nesvy\u017eiaus variant\u0105 ne keit\u0117, bet pild\u0117. Atsi\u017evelgiant \u012f labai negausias ir nepakankamai apibr\u0117\u017etas inovacijas, kurias atliko v\u0117lesnio (Vilniaus) reformat\u0173 katekizmo pareng\u0117jai, savo katekizmo pagrindu palik\u0119 Nesvy\u017eiaus ma\u017eojo katekizmo tekst\u0105, galime pasakyti, jog pastarasis pagal reformat\u0173 ortodoksijos standartus netur\u0117t\u0173 b\u016bti vadinamas \u201eereti\u0161ku\u201d. Nors jame ir nebuvo vaik\u0173 krik\u0161t\u0105 ginan\u010dios formuluot\u0117s, Nesvy\u017eiaus katekizmo teksto pamat\u0105 tebematome ir visuose XVI-XVII a. Lietuvos reformat\u0173 katekizmuose.
\nTre\u010diajai reformat\u0173 katekizm\u0173 grupei atstovauja vadinamieji Vilniaus katekizmai – pirmieji valstyb\u0117s sostin\u0117je i\u0161leisti Lietuvos reformat\u0173 katekizmai. I\u0161 ties\u0173 tai vienas redakcinis ma\u017eojo katekizmo variantas, pirm\u0105 kart\u0105 sykiu su kito pob\u016bd\u017eio ba\u017enytiniais k\u016briniais i\u0161spausdintas Vilniuje 1581 m. ir pakartotas 1594, 1598 ir 1600 m. Jau 1581 m. Vilniaus katekizmo leidime buvo i\u0161spausdinta ir v\u0117lesniuose leidimuose kartota pratarm\u0117, skelbianti, jog Lietuvos reformatai atsiriboja nuo Nesvy\u017eiaus leidiniuose pasteb\u0117tos antitrinitori\u0173 erezijos ir vienijasi su Vokietijos bei Lenkijos kalvinistais. Tai liudijo ai\u0161k\u0173 LDK Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios polink\u012f galutinai suderinti savo ortodoksijos bruo\u017eus su helvet\u0173 doktrina. Nepaisydami to, Vilniaus katekizmo reng\u0117jai (sp\u0117jama, kad pagrindiniu redaktoriumi gal\u0117jo b\u016bti v\u0117liau Vilniaus distrikto superintendentu tap\u0119s Stanislovas Sudrovijus) panaudojo, kaip min\u0117ta, vis\u0105 Nesvy\u017eiaus ma\u017eojo katekizmo tekst\u0105. Tiesa, vadinamaisiais \u201enutyl\u0117tais\u201c – sakrament\u0173 ir dievi\u0161kosios Trejyb\u0117s samprat\u0173 – klausimais katekizmas buvo \u0161iek tiek papildytas. Palyginus Nesvy\u017eiaus ir Vilniaus katekizm\u0173 tekstus matyti, jog Vilniaus katekizmas yra\u00a0 perspausdintas Nesvy\u017eiaus tekstas, papild\u017eius j\u012f dviem \u017eymesniais intarpais – klausimu ir atsakymu apie vaik\u0173 krik\u0161t\u0105 bei klausimu ir atsakymu apie \u0161v. Vakarien\u0117s naud\u0105. Po pastarosios apibr\u0117\u017eimu dar buvo i\u0161spausdinta \u017eenklo teorij\u0105 komentuojanti \u201edeklaracija\u201c.
\n1594 m. Vilniaus Katekizmo leidimo pagrindu\u00a0 buvo parengtas ir pirmasis lietuvi\u009akas – Merkelio Petkevi\u010diaus – katekizmas, i\u0161leistas 1598 m. kartu su lenki\u0161kuoju Vilniaus tekstu kaip dvikalbio katekizmo pavyzdys.
\nKetvirtosios, paskutin\u0117s, Lietuvos reformat\u0173 katekizm\u0173 grup\u0117s pavyzd\u017eiai susij\u0119 su esmin\u0117mis LDK reformat\u0173 \u201ehelvetizavimosi\u201c pastangomis. \u0160ios grup\u0117s leidiniams priklauso po 1620 m. i\u0161leisti Liub\u010do didysis ir ma\u017easis katekizmai ir Liub\u010do ma\u017eojo katekizmo redakciniu variantu paremtas antras lietuvi\u0161kas reformat\u0173 katekizmas, 1653 m. i\u0161leistas K\u0117dainiuose Liub\u010do leidinyje, kur\u012f 1620 m. i\u0161leido Lietuvos Reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia, buvo pateikti ma\u017easis ir didysis katekizmai, nam\u0173 ir Ba\u017eny\u010dios pamald\u0173 dalys bei stambus giesmynas. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, jog didysis katekizmas buvo i\u0161verstas i\u0161 1553 m. Kasparo Oleviano ir Zacharijaus Ursino parengto Heidelbergo katekizmo. Kadangi 1618 m. Dordrechto sinode jis buvo patvirtintas oficialiu Reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios konfesiniu veikalu, did\u017eiojo Liub\u010do katekizmo prakalboje pasakyta, jog jis parengtas pagal \u201eReino vaivadyst\u0117s Katekizm\u0105, u\u017e kur\u012f jau seniai geresnio savo srity nemat\u0117m. J\u012f naudoja visos reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Vokietijoje, Nyderlanduose, Pranc\u016bzijoje, Anglijoje, \u0160kotijoje ir kitur; su juo ir m\u016bs\u0173 Lietuvos katekizmai visais \u0161ventais klausimais dabar suderinami\u201c. Apie pateikiam\u0105 ma\u017e\u0105j\u012f katekizm\u0105 buvo pareik\u0161ta, jog tai nuo seno LDK naudotas katekizmas, ta\u010diau papildytas reikiamomis deklaracijomis ir priedais. Taigi Liub\u010do leidinys did\u012fj\u012f katekizm\u0105 derino su europin\u0117mis kalvinizmo normomis, o ma\u017eajam katekizmui parengti pasinaudojo ta pa\u010dia sen\u0105ja vietine Nesvy\u017eiaus-Vilniaus Lietuvos tekst\u0173 tradicija. Vis d\u0117lto ma\u017easis katekizmas, nors i\u0161laik\u0117 ma\u017e\u0173j\u0173 katekizm\u0173 korpus\u0105, buvo taisytas ir reik\u0161mingai\u00a0 papildytas. Apibendrinant \u012ftrauktas naujoves, taisymus ir priedus, galima teigti, jog jame aktualizuotos \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s ir jos pagrindimo \u0160ventuoju Ra\u0161tu, J\u0117zaus \u017emogi\u0161kosios ir dievi\u0161kosios prigimties, \u0160ventojo Ra\u0161to pa\u017einimo kaip tik\u0117jimo pamato ir dvasin\u0117s \u0161v. Vakarien\u0117s paskirties temos. Visos jos buvo nepakankamai arba visai neaptartos ankstesni\u0173 grupi\u0173 ma\u017euosiuose katekizmuose. \u0160ios naujov\u0117s pirm\u0105 kart\u0105 atsispind\u0117jo ir lietuvi\u0161kame 1653 m. K\u0117daini\u0173 ma\u017eojo katekizmo tekste.
\nEucharistijos sakramento dogmatinio suvokimo skirtumai buvo esminiai, neleid\u0119 susivienyti evangeli\u0161kosioms LDK ir Lenkijos ba\u017eny\u010dioms. \u0160is sakramentas, tap\u0119s svarbiausiu krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 LDK bendruomeni\u0173 skiriamuoju bruo\u017eu, buvo pagrindin\u0117 tarpusavio religin\u0117s polemikos tema, tod\u0117l ir katekizmuose Eucharistijos klausimui skirtas ypatingas d\u0117mesys.
\nBrastos katekizme pateiktas Eucharistijos apibr\u0117\u017eimas skyr\u0117si nuo pirmojo lenki\u0161ko liuteron\u0173 apibr\u0117\u017eimo, pateikto Jano Seklucjano Katekizme (i\u0161 to paties J. Seklucjano veikalo \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 j\u012f 1547 m. i\u0161vert\u0117\u00a0 M. Ma\u017evydas), kuriame deklaruojamas k\u016bno ir kraujo, duonos ir vyno pavidalais (anot M. Ma\u017evydo – \u201eypatin\u0117se\u201c) \u201etikrumas\u201c bei \u201eteisumas\u201c. ma\u017eajame Brastos katekizme, kur gana atsargiai, bet labai ai\u0161kiai tolstama nuo liuteron\u0173 liturgijos, nusakant tikrojo Kristaus k\u016bno ir kraujo ir jo sakramentini\u0173 pavidal\u0173 santyk\u012f, dar vartojama ta pati liuteron\u0173 sukurta terminologija, ta\u010diau jame vengiama tvirtinti \u0161io santykio tikrum\u0105, t. y. apie real\u0173 k\u016bno ir kraujo buvim\u0105 ar nebuvim\u0105 sakramente. Pirmasis Vilniaus kalvinist\u0173 bendruomen\u0117s superintendentas Simonas Zacijus vos penkeriais metais v\u0117liau, 1559 m. Brastoje i\u0161spausdintuose \u201eVilniaus Krik\u0161\u010dioni\u0173 Susirinkimo Aktuose bei nutarimuose\u201c Eucharistijos sakramento klausim\u0105 nagrin\u0117jo gana pla\u010diai ir, nors nepateik\u0117 konkretaus Eucharistijos apibr\u0117\u017eimo, jau i\u0161skyr\u0117 realius duonos ir vyno pavidalus ir juose (o tuomete kalvinist\u0173 terminija, po jais, \u201epod osob\u0105\u201c) slypin\u010di\u0105 duonos ir vyno substancij\u0105, arba esyb\u0119. Pastarasis i\u0161skyrimas buvo labai svarbus \u0161io klausimo istorin\u0117s eigos momentas ir parod\u0117, jog S. Zacijus buvo vienas pirm\u0173j\u0173 Lietuvos evangelik\u0173, pateikusi\u0173 helveti\u0161kus \u201e\u017eenkli\u0161kumo\u201c argumentus.
\nReformacija buvo istorinis procesas. XVI a. pabaigoje subrend\u0119 kontrreformaciniai u\u017emojai jau nul\u0117m\u0117 kitokio pob\u016bd\u017eio kult\u016brinius procesus. 1611 m. Vilniuje, Dievo k\u016bno \u0161vent\u0117s metu, gatv\u0117mis einant procesijai, \u012f Vilni\u0173 pab\u0117g\u0119s jaunas italas Franco do Franco prad\u0117jo \u0161aukti, kad yra bedievyst\u0117 garbinti ostij\u0105 ir giedoti \u201enon est panis, sed est Deus Homo liberator meus\u201c. Jis buvo suimtas ir \u012fkalintas. Apklausiamas teig\u0117, kad jau prie\u0161 metus nor\u0117jo atlikti pana\u0161\u0173 akt\u0105, ta\u010diau buvo atkalb\u0117tas ka\u017ekokio evangelik\u0173 kunigo. Teig\u0117 jaut\u0119s pareig\u0105 atverti \u017emoni\u0173 akis ir parodyti, kad negyv\u0173 dalyk\u0173 garbinimas \u012f\u017eeid\u017eia gyv\u0105j\u012f Diev\u0105. Jau kit\u0105 ryt\u0105 aik\u0161t\u0117je \u012fvyko italo egzekucija, nupjaunant jam lie\u017euv\u012f ir ketvir\u010diuojant. Paliktas ant pakylos k\u016bnas labai kraujavo ir pats budelis j\u012f u\u017edeng\u0119s jaunuolio mar\u0161kiniais.
\nLiepos 2-\u0105j\u0105 Francesco Simonetta, Foligno vyskupas, popie\u017eiaus nuncijus Lenkijoje 1607-1611 m., i\u0161 Vilniaus ra\u0161\u0117: \u201eTas eretikas friulietis, kuris bedievi\u0161kai i\u0161keik\u0117 \u0160ven\u010diausi\u0105j\u012f sakrament\u0105 ir paskui buvo pasmerktas mirties bausmei, \u0161i\u0105 savait\u0119 buvo nubaustas sukapojant \u012f gabalus ir i\u0161raunant lie\u017euv\u012f. Jis sak\u0117si es\u0105s d\u0117kingas vienam kilmingam lietuviui ir dviem eretik\u0173 kunigams\u2026\u201c
\nTa\u010diau egzekucija ankstyvajai reformacijai b\u016bdingos visuomen\u0117s reakcijos jau nebesuk\u0117l\u0117. Ankstyvojoje barokin\u0117je Lietuvos kult\u016broje ima ry\u0161k\u0117ti rezignacijos ir melancholijos \u017eenklai.
\nNors 1620 m. kunigaik\u0161tis Kristupas Radvila savo instrukcijoje \u201eKristupo Radvilos informacija <\u2026> lie\u010dianti s\u016bnaus mano Jonu\u0161o prie\u017ei\u016br\u0105 ir aukl\u0117jim\u0105\u201c, skirtoje b\u016bsimo \u201eKnygos noba\u017enyst\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos\u201c mecenato Jonu\u0161o Radvilos pedagogams, nerimavo d\u0117l savo vos septyneri\u0173 sulaukusio s\u016bnaus melancholi\u0161kumo ir kaip gydom\u0105j\u0105 priemon\u0119 rekomendavo jo disciplinavim\u0105, Jonu\u0161as Radvila taip ir liko \u201emelancholiku\u201c. XVII a. prad\u017eioje ra\u0161ytuose prisiminimuose rezignacines to laikotarpio nuotaikas i\u0161rei\u0161k\u0117 ir jaunyst\u0117je aktyvus reformacijos entuziastas Teodoras Jevla\u0161auskis.
\nNuo mai\u0161to iki melancholijos – tokia Lietuvos s\u0105mon\u0117jimo emblematika. \u0160i\u0173 emblem\u0173 turinius esmingai nul\u0117m\u0117 reformacin\u0117 mintis.<\/div>\n
T\u0119sinys<\/a>
\nLietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos m\u0117nra\u0161tis \u201eMetai\u201c, 2010 Nr.8-9 (rugpj\u016btis-rugs\u0117jis) www.tekstai.lt<\/a>
\nIliustracijoje pirmosios lietuvi\u0161kos reformat\u0173 knygos – Merkelio Petkevi\u010diaus Katekizmo fragmentas<\/em><\/div>\n
Straipsnis paimtas i\u0161 www.btz.l<\/a><\/em><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/ref.lt\/index.php\/istorija\/359-nuo-maisto-iki-melancholijos-ii Dainora Poci\u016bt\u0117 2014-07-15 Kiekvienas pasi\u016blymas ir sprendimas turi savo laik\u0105. Ai\u0161kindamasi ankstyvosios LDK reformacijos anatomij\u0105 tam tikru po\u017ei\u016briu savo \u017eodynui taip pat taikiau moratoriumo s\u0105lygas. \u0160iuo metodu siekiau ne tiek atriboti, kiek nesupainioti istorini\u0173 ir istoriografini\u0173 kult\u016bros bei s\u0105moningumo istorijos kategorij\u0173. Tai sud\u0117tingas kelias, ver\u010diantis sustoti ties \u012fvairiausio pob\u016bd\u017eio detal\u0117mis, bet jis suteik\u0117 daug […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1516","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1516","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1516"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1516\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1518,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1516\/revisions\/1518"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1516"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1516"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1516"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}