{"id":1566,"date":"2014-09-14T20:48:27","date_gmt":"2014-09-14T17:48:27","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1566"},"modified":"2014-09-15T22:46:32","modified_gmt":"2014-09-15T19:46:32","slug":"pro-memoria-mazosios-lietuvos-legenda-ieva-jankute-1924-2014","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/pro-memoria-mazosios-lietuvos-legenda-ieva-jankute-1924-2014\/","title":{"rendered":"Pro memoria. Ma\u017eosios Lietuvos legenda Ieva Jankut\u0117 (1924 -2014)"},"content":{"rendered":"<p><a href=\"http:\/\/www.mazoji-lietuva.lt\/pro-memoria-mazosios-lietuvos-legenda-ieva-jankute-1924-2014\/\">http:\/\/www.mazoji-lietuva.lt\/pro-memoria-mazosios-lietuvos-legenda-ieva-jankute-1924-2014\/<\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u201eEsu pakliuvusi \u012f paskutini\u0105sias\u00a0 Ma\u017eosios Lietuvos lietuvinink\u0173, kuriems likimas paved\u0117 atlikti tam tikrus darbus, gretas. Darbai nelengvi, bet j\u0173 atsisakyti negaliu. Po m\u016bs\u0173 jau nebus \u017emoni\u0173, galin\u010di\u0173 suteikti \u017eini\u0173 apie Pr\u016bs\u0173 Lietuv\u0105, jos \u017emones, gyvensen\u0105, tradicijas\u201c, \u2013 taip savo misij\u0105\u00a0 ai\u0161kina Ieva Jankut\u0117 (Eva Milda Jankus \u2013 Gerola), Ma\u017eosios Lietuvos patriarcho, au\u0161rininko, Til\u017e\u0117s akto signataro, spaustuvininko ir publicisto, Lietuvos Valstyb\u0117s Tarybos nario Martyno Jankaus vaikait\u0117.<!--more--><\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.mazoji-lietuva.lt\/wp-content\/uploads\/2014\/09\/076.jpg\" rel=\"prettyPhoto\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" alt=\"076\" src=\"http:\/\/www.mazoji-lietuva.lt\/wp-content\/uploads\/2014\/09\/076-688x1024.jpg\" width=\"565\" height=\"840\" \/><\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ieva Jankut\u0117 gim\u0117 Bit\u0117nuose 1924 m. bir\u017eelio 24 d. Martyno Jankaus s\u016bnaus Martyno (Mer\u010diaus) ir bit\u0117ni\u0161k\u0117s Onut\u0117s Kerkojut\u0117s \u0161eimoje, kurioje jau b\u0117giojo trimetis pirmagimis Jurgis. \u201eBit\u0117nuose gandr\u0173 visada b\u016bdavo\u00a0 daug, tad ir vaik\u0173 jie nema\u017eai atne\u0161davo. Beveik kiekvienas tur\u0117jo \u017eym\u0119\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0\u00a0 (apgam\u0105), parodant\u012f, kaip gandras j\u012f\u00a0 \u012f t\u0117v\u0173 namus gabeno. Mane ne gandras atne\u0161\u0117, o t\u0117velis ankst\u0173 Jonini\u0173 ryt\u0105 rado Merguvos e\u017eere, lelijos \u017eiede\u201c, \u2013 \u0161maik\u0161tauja ponia Ieva. Bit\u0117nuose ji gyveno neilgai, tik iki ketveri\u0173 met\u0173, nes 1928 m. t\u0117velis gavo darb\u0105 Drevernoje pri\u017ei\u016br\u0117ti Vilhelmo kanal\u0105.\u00a0 Seneli\u0173 Jank\u0173 bei Kerkoj\u0173 namai Bit\u0117nuose liko tik \u0161vent\u0117ms ir vasaros atostogoms. Dreverna \u2013 kaimelis ant Kur\u0161i\u0173 mari\u0173 kranto \u2013 puikiausia pasaulio vieta, kurioje\u00a0 prab\u0117go gra\u017eiausi ir ner\u016bpestingiausi Ievos vaikyst\u0117s metai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 naujoje vietoje nelengva buvo d\u0117l kalbos. Atvyk\u0117liai i\u0161 Bit\u0117n\u0173 kalb\u0117jo gana taisyklinga lietuvi\u0173 kalba, o dreverni\u0161kiai vartojo kur\u0161i\u0173 dialekt\u0105. Vaikai pasi\u0161aipydavo i\u0161 nauj\u0173j\u0173 atvyk\u0117li\u0173, tad teko greitai prisitaikyti prie vietini\u0173 \u201etaisykli\u0173\u201c ir tarm\u0117s. T\u0117veliui tai nepatiko, jis reikalavo kalb\u0117ti taisyklingai, bet Ieva jau buvo i\u0161mokusi \u201enauj\u0105j\u0105 kalb\u0105\u201c. O kai \u017eiem\u0105 i\u0161 Neringos Kur\u0161i\u0173 mari\u0173 ledu pas juos atva\u017eiuodavo kopininkai parsigabenti \u0161ieno, tai t\u0117velis su jais nesusikalb\u0117davo. Tada Ieva tarnaudavo vert\u0117ja. Gyvenimas prie mari\u0173 ir kanalo tur\u0117jo ir privalum\u0173, ir tr\u016bkum\u0173. Ieva anksti i\u0161moko plaukti, bet\u00a0 t\u0117vai, kaip ir kiti dreverni\u0161kai, bijojo, kad vaikai nenusk\u0119st\u0173, nes nelaimi\u0173 pasitaikydavo. Ta\u010diau Jank\u0173 \u0161eimos gyvenimas Drevernoje buvo ramus ir jaukus. 1929 m. gim\u0117 brolis Endrius.<\/p>\n<p><a href=\"http:\/\/www.mazoji-lietuva.lt\/wp-content\/uploads\/2014\/09\/ieva-jankute_IMG.jpg\" rel=\"prettyPhoto\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" alt=\"ieva jankute_IMG\" src=\"http:\/\/www.mazoji-lietuva.lt\/wp-content\/uploads\/2014\/09\/ieva-jankute_IMG.jpg\" width=\"600\" height=\"752\" \/><\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Drevernoje nebuvo girtuokliavimo, pyk\u010di\u0173, barni\u0173, \u017emon\u0117s nerakindavo dur\u0173, nes neu\u017eklysdavo vagys ir elgetos. Kaimelyje niekas netur\u0117jo automobilio, juo atva\u017eiuodavo\u00a0 tik daktaras.\u00a0 Tod\u0117l pasirod\u0119s automobilis visada b\u016bdavo \u017eenklas, kad ka\u017ekas susirgo. Mokykloje nebuvo joki\u0173 paty\u010di\u0173, nors kai kurie vokietukai d\u0117v\u0117jo drabu\u017eius i\u0161 pirktini\u0173 med\u017eiag\u0173 ar pasigirdavo valgantys tik ungurius ir la\u0161i\u0161as. Kadangi Ievos t\u0117veliai tur\u0117jo radij\u0105, dreverni\u0161kiai pas juos ateidavo \u017eini\u0173 pasiklausyti, ypa\u010d kai Europoje pasirod\u0117 sumai\u0161ties \u017eenkl\u0173. Bet vaikai besiartinan\u010di\u0105 gr\u0117sm\u0119 pajuto v\u0117liausiai. Jie lank\u0117 Drevernos prad\u017eios mokykl\u0105, kurioje buvo d\u0117stomos vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbos. V\u0117liau vokie\u010di\u0173 kalbos mok\u0117jimas daug kart\u0173 pad\u0117jo Ievai i\u0161gyventi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105 atpl\u0117\u0161us nuo Lietuvos prasid\u0117jo ilgas baim\u0117s, ne\u017einios, pa\u017eeminimo, klajoni\u0173 po pasaul\u012f periodas, u\u017esit\u0119s\u0119s daugiau kaip 60 met\u0173. Namuose Drevernoje hitlerininkai padar\u0117 krat\u0105, atleido i\u0161 darbo Martyn\u0105 Jank\u0173 ir persp\u0117jo, kad tai tik susidorojimo prad\u017eia. \u0160eima suskubo gr\u012f\u017eti \u012f Bit\u0117nus, bet \u010dia irgi siaut\u0117jo hitlerininkai, o patriarch\u0105 Martyn\u0105 Jank\u0173 Lietuvos pasienie\u010diai i\u0161gabeno \u012f Kaun\u0105. Reik\u0117jo ie\u0161koti kitos vietos. \u0160eima \u012fsik\u016br\u0117 Jurbarke, kur Ievos t\u0117vas Martynas Jankus tapo laivininkyst\u0117s ruo\u017eo vir\u0161ininku. Vaikai ten t\u0119s\u0117 mokslus, bet greitai miest\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 rusai. 1940 \u2013 \u0173j\u0173 ruden\u012f t\u0117vas buvo atleistas i\u0161 tarnybos kaip nepatikimas. Netrukus\u00a0 Martyn\u0105 Jank\u0173 pasiek\u0117 \u017einia, kad j\u0173 \u0161eima yra i\u0161ve\u017eam\u0173j\u0173 \u012f Sibir\u0105\u00a0 s\u0105ra\u0161uose. V\u0117l teko\u00a0 gelb\u0117tis. Teta Elz\u0117 i\u0161 Berlyno ministerijos i\u0161r\u016bpino leidim\u0105 kirsti Lietuvos \u2013 Vokietijos sien\u0105. Dabar reik\u0117jo \u012frodin\u0117ti vokie\u010diams, kad Jankai yra Klaip\u0117dos kra\u0161to gyventojai. Taip \u0161eima i\u0161veng\u0117 Sibiro, bet nebepamat\u0117 nei Bit\u0117n\u0173, nei Drevernos. Kirtus sien\u0105 ties Smalininkais, visi buvo susodinti \u012f sunkve\u017eim\u012f ir nuve\u017eti \u012f Til\u017e\u0117s gele\u017einkelio stot\u012f, kur jau lauk\u0117 traukinys. Niekas ne\u017einojo, kur jis vyksta, koks kelion\u0117s tikslas. Nakt\u012f prava\u017eiavo sugriaut\u0105 Var\u0161uv\u0105, paskui Lodz\u0119.\u00a0 Keleivius i\u0161laipino ir apgyvendino Zdunska \u2013 Vole. Dar neprasid\u0117jus vasarai, pab\u0117g\u0117liai buvo perkelti \u012f\u00a0 Schlochau Pomeranijoje. \u010cia Ieva patyr\u0117 kelet\u0105 laiming\u0173 akimirk\u0173 \u2013 klausydavo Lietuvos radijo, kur skamb\u0117davo Lietuvos himnas, gird\u0117davo kalb\u0173 apie atkuriam\u0105 Lietuvos nepriklausomyb\u0119. Tai teik\u0117 vilties ir stipryb\u0117s.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">At\u0117jo ir bir\u017eelio 22 \u2013oji, karo su Rusija prad\u017eia. Greitai juos perk\u0117l\u0117 \u012f Dramburg\u0105. Tai buvo nyki vieta. \u012e pab\u0117g\u0117lius visi \u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f did\u017eiausius reicho prie\u0161us. I\u0161 \u010dia vyresnysis brolis Jurgis buvo paimtas \u012f Vokietijos armij\u0105 ir mir\u0117 i\u0161 bado rus\u0173 nelaisv\u0117je apie 1947 m.\u00a0 Ieva prad\u0117jo mokytis Falkenburg\u2013 Mark gimnazijoje, \u012fkurtoje specialiai u\u017esienie\u010diams. I\u0161 Dramburgo \u0161eima persik\u0117l\u0117 \u012f Kolberg\u0105, kur t\u0117vas jau buvo anks\u010diau gav\u0119s darb\u0105 \u016bkini\u0173 preki\u0173\u00a0 sand\u0117lyje. 1944 m. t\u0117v\u0105 pa\u0117m\u0117 kasti apkas\u0173 \u012f Volksturm\u0105. Ten jis sutiko besitraukian\u010dius savi\u0161kius su seneliu Martynu Jankumi ir apgyvendino visus Kolberge tur\u0117tame namelyje. Ieva taip pat jau buvo tinkama darbui, tad pri\u017ei\u016br\u0117jo vaikus netoli Tolminkiemio \u012fkurtoje Romintos stovykloje. \u012e j\u0105 i\u0161 subombarduot\u0173 miest\u0173 vienam m\u0117nesiui atve\u017edavo vaikus, da\u017eniausiai na\u0161lai\u010dius. \u0160ioje stovykloje ji susirgo d\u017eiova ir buvo i\u0161si\u0173sta \u012f sanatorij\u0105 piet\u0173 Vokietijoje. Sirgo ilgai, nes tr\u016bko vaist\u0173. Art\u0117jant frontui jai liep\u0117 va\u017eiuoti namo pas savi\u0161kius. Frontas art\u0117jo, bet i\u0161tr\u016bkti i\u0161 Kolbergo beveik nebuvo galimybi\u0173. Vis\u0105 didel\u0119 Jank\u0173 \u0161eim\u0105 i\u0161gelb\u0117jo atsitiktinumas. Ievos mama pad\u0117davo uoste stovin\u010di\u0173 laiv\u0173 j\u016breiv\u0117liams \u2013 savo adresu jiems gaudavo \u017eini\u0173 ir siuntini\u0173 i\u0161 nami\u0161ki\u0173. Kai pasklido \u017einia, kad u\u017e valandos Kolberge jau bus rusai, atb\u0117go vienas jaunutis j\u016breivis ir liep\u0117 susipakuoti daiktus kelionei. J\u0173 laivas jau buvo bepaliek\u0105s Kolbergo uost\u0105. Savo gerosios f\u0117jos \u0161eim\u0105 j\u016breivis pa\u017ead\u0117jo pasl\u0117pti triume. Kai tik Jankai prisiartino prie laivo, juos sutiko karininkas su \u0161autuvu ir \u0161eima prarado vilt\u012f i\u0161sigelb\u0117ti. Bet v\u0117liau atkaklusis j\u016breivis juos sugr\u016bdo \u012f trium\u0105 ir laivas i\u0161plauk\u0117. Kelion\u0117je jie nei\u0161veng\u0117 bombardavimo, bet s\u0117kmingai pasiek\u0117 Svenemiund\u0117s krant\u0105. Atvyk\u0117lius apnakvyndino mokykloje ant grind\u0173. Ieva ir Endrius kasdien b\u0117gdavo \u012f stot\u012f su\u017einoti, kada bus traukinys \u012f vakarus. Gal\u0173 gale vien\u0105 dien\u0105 jie pakliuvo \u012f traukin\u012f. Kartu vyk\u0119s generolas Teodoras Daukantas patar\u0117 keliauti \u012f \u0160lezvig\u0105- Hol\u0161tein\u0105, nes \u0161iaur\u0117je, pusiasalyje prie Danijos krant\u0173, gal nebus karo. Taip Jankai, pers\u0117d\u0119 \u012f kit\u0105 traukin\u012f, pasiek\u0117 Flensburg\u0105. \u010cia, tolimoje \u0160iaur\u0117s Vokietijoje, mir\u0117 senelis, Ma\u017eosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, kuris vis\u0105 s\u0105moning\u0105 savo gyvenim\u0105\u00a0 paskyr\u0117 Did\u017eiosios ir Ma\u017eosios Lietuvos susijungimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Flensburge prasid\u0117jo kiti vargai \u2013 r\u016bpinimasis emigracija. Vokietijoje Jank\u0173 \u0161eima likti negal\u0117jo, nes nei mokytis, nei dirbti Klaip\u0117dos kra\u0161to optantai (opt\u00e1ntas \u2013 asmuo, turintis teis\u0119 pasirinkti pilietyb\u0119) netur\u0117jo s\u0105lyg\u0173. Jie buvo jau neegzistuojan\u010dios valstyb\u0117s Lietuvos Respublikos pilie\u010diai. Reik\u0117jo ie\u0161kotis kitos vietos, kur gal\u0117t\u0173 \u012fsitvirtinti, o kiekviena karo nepaliesta valstyb\u0117 tur\u0117jo priimti tik tam tikr\u0105 pab\u0117g\u0117li\u0173 skai\u010di\u0173. Ir \u0161eima i\u0161sisklaid\u0117 visiems laikams. T\u0117vai liko Liubeke, Ieva i\u0161vyko \u012f Amerik\u0105, brolis Endrius \u2013 \u012f Australij\u0105. Kelionei \u012f Amerik\u0105 t\u0117velis sukal\u0117 medin\u0119 d\u0117\u017e\u0119 daiktams sud\u0117ti. \u0160i\u0105 d\u0117\u017e\u0119, kaip talisman\u0105, Ieva tebesaugo iki \u0161iol. Mergina atsiskyr\u0117 nuo \u0161eimos ir t\u0117velio daugiau nebepamat\u0117. Apie jo mirt\u012f su\u017einojo tik i\u0161 prane\u0161im\u0173 lietuvi\u0161kuose Amerikos laikra\u0161\u010diuose, nes mama Ievai i\u0161siunt\u0117 lai\u0161k\u0105 klaidingu adresu. Po t\u0117vo mirties ji atvyko pas dukr\u0105 \u012f \u010cikag\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ieva mok\u0117jo vokie\u010di\u0173 ir angl\u0173 kalbas, tad, perskai\u010diusi skelbim\u0105 laikra\u0161tyje, tuojau\u00a0 \u012fsidarbino fabrike r\u016b\u0161iuoti l\u0117ktuv\u0173 detali\u0173, o po geros savait\u0117s jau buvo perkelta \u012f \u201eofis\u0105\u201c skai\u010diuoti atlyginim\u0173. V\u0117liau nutar\u0117 mokytis, tad nakt\u012f dirbo, o dien\u0105 lank\u0117 paskaitas medicinos koled\u017ee, studijavo Laisv\u0173j\u0173 men\u0173 koled\u017ee (College of Liberal Arts). Baigusi mokslus mergina \u012fsidarbino ligonin\u0117s laboratorijoje. Ten susipa\u017eino su jaunu italu gydytoju Gerola. Pamilo vienas kit\u0105 ir 1958 metais\u00a0 susituok\u0117. Jauna \u0161eima i\u0161vyko gyventi \u012f vyro t\u0117vyn\u0119 Italij\u0105, \u012f Sienos miest\u0105. Ieva i\u0161moko ital\u0173 kalb\u0105, abu su vyru dirbo ligonin\u0117je, tobul\u0117jo. Vyras tapo profesoriumi, juodu \u012fsigijo\u00a0 namus, gerai sutar\u0117. Laisvalaikiu Ieva lank\u0117 juvelyr\u0173 kursus ir juvelyrika, kaip ir tapyba, tapo jos hobi. 1978 m. staigi vyro mirtis v\u0117l sudrumst\u0117 ramyb\u0119. Ieva gr\u012f\u017eo \u012f Amerik\u0105, \u012f Niujork\u0105, ar\u010diau sav\u0173j\u0173,\u00a0 dar gyv\u0173 giminai\u010di\u0173. Ji v\u0117l stojo \u012f koled\u017e\u0105, ten gavo patvirtinim\u0105, jog gali dirbti ligonin\u0117je. Kadangi Lietuva buvo am\u017eiams giliai u\u017erakinta \u0161irdyje, nostalgij\u0105 t\u0117vynei Ieva mald\u0117 dalyvaudama \u012fvairi\u0173 organizacij\u0173 veikloje, lietuvi\u0161kuose renginiuose. Pirmiausia buvo tetos Elz\u0117s suburta \u201e\u0160iupinio \u0161vent\u0117\u201c,\u00a0 kur ji gal\u0117jo pabendrauti su lietuvai\u010diais.\u00a0 Niujorke Ieva tapo aktyvia lietuvi\u0173 kult\u016bros centro \u201eKult\u016bros \u017eidinys\u201c rengini\u0173, parod\u0173, min\u0117jim\u0173 dalyve ir organizatore.\u00a0 Ten ji susipa\u017eino su dailininku \u010ceslovu Janu\u0161u.\u00a0 Niujorko lietuviai turi daug jo paveiksl\u0173, nes \u0161io dailininko darbus\u00a0 noriai\u00a0 pirkdavo, kad j\u012f paremt\u0173 ir kad patys savo namuose tur\u0117t\u0173 dalel\u0119 Lietuvos. \u0160io garsaus prie\u0161kario Lietuvos marinisto k\u016brini\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra tik keletas. 2007 m. Ieva Jankut\u0117 Lietuvos dail\u0117s muziejaus Prano Dom\u0161ai\u010dio galerijai Klaip\u0117doje\u00a0 padovanojo 4 \u010ceslovo Janu\u0161o tapybos darbus: \u201eValtys m\u0117nesienoje\u201c, \u201eM\u0117nesiena\u201c, \u201eLietuvi\u0161ka sodyba \u017eiem\u0105\u201c, \u201eLietuvi\u0161kas kaimas \u017eiem\u0105\u201c. Tai didel\u0117 dovana Lietuvai ir tikro Lietuvos patrioto gr\u012f\u017eimo t\u0117vyn\u0117n prad\u017eia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gyvendama Niujorke Ieva Jankut\u0117 buvo Ma\u017eosios Lietuvos rezistencinio s\u0105j\u016bd\u017eio vicepirminink\u0117, Ma\u017eosios Lietuvos fondo valdybos nar\u0117 ir mecenat\u0117. Ji vis aktyviau rei\u0161k\u0117si fondo veikloje, skatino imtis Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedijos leidimo. Pati finansavo daug leidini\u0173 lietuvi\u0173 ir angl\u0173 kalbomis apie Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, paremdavo atvykusius \u012f Amerik\u0105 menininkus, ligos palau\u017etus \u017emones. Dom\u0117josi Martyno Jankaus sodybos Bit\u0117nuose reikalais, pad\u0117jo atstatyti spaustuv\u0119. Lietuvai atk\u016brus Nepriklausomyb\u0119, Ieva suskubo susigr\u0105\u017einti Lietuvos pilietyb\u0119, planavo atvykti \u012f Lietuv\u0105 ir u\u017esiimti etnokult\u016brine veikla ir senelio, Ma\u017eosios Lietuvos patriarcho, Martyno Jankaus\u00a0 sodybos atstatymu. Ta\u010diau tuometiniai Lietuvos \u012fstatymai ir po\u012fstatymini\u0173 akt\u0173 painiava jos planus su\u017elugd\u0117.\u00a0 Sodyba jau buvo privatizuota, tad Ievai Jankutei buvo i\u0161mok\u0117ta pinigin\u0117 kompensacija. Visus pinigus ji paaukojo paminklui, skirtam 1923 m. Klaip\u0117dos kra\u0161to sukilimui\u00a0 \u012fam\u017einti, \u0160ilut\u0117je. 2002 m. gr\u012f\u017eusi gyventi \u012f Lietuv\u0105 Ieva Jankut\u0117 kreip\u0117si \u012f Lietuvos vyriausyb\u0119, Seim\u0105 ir Prezident\u0105 d\u0117l istorin\u0117s tiesos atstatymo \u2013 visos Jankaus sodybos sujungimo \u012f vien\u0105 paminklin\u012f ansambl\u012f.\u00a0 Apsigyvenusi Klaip\u0117doje ji \u012fsijung\u0117 \u012f Ma\u017eosios Lietuvos bendrijos veikl\u0105. Bit\u0117n\u0173 kapinait\u0117se pastat\u0117 kuklius paminklus savo prot\u0117viams, o v\u0117liau (2008 m.) ir seneliui Martynui\u00a0 Jankui. Martyno Jankaus muziejui dovanojo verting\u0173 eksponat\u0173 ir j\u0173 kopij\u0173, perdav\u0117 Elz\u0117s Jankut\u0117s i\u0161saugotus tautinius drabu\u017eius. Gerbdama savo kra\u0161t\u0105 ir rodydama pavyzd\u012f dabar \u010dia gyvenantiems, visose \u0161vent\u0117se ir renginiuose Ieva dalyvauja pasipuo\u0161usi tautiniais drabu\u017eiais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors patyr\u0117 daug gyvenimo negand\u0173 ir klajoni\u0173, Ieva Jankut\u0117 i\u0161saugojo didel\u0119 Martyno Jankaus archyvo dal\u012f. Tai vertingi dokumentai, nuotraukos, apimantys laikotarp\u012f nuo XIX a. pabaigos iki 1985 met\u0173 (1985 m. mir\u0117 paskutin\u0117 Martyno Jankaus dukra Elz\u0117 Jankut\u0117, vyriausia i\u0161 vis\u0173 jo vaik\u0173). Visk\u0105 ji perdav\u0117 Klaip\u0117dos universiteto bibliotekai. \u0160i med\u017eiaga labai vertinga ne tik Klaip\u0117dos, bet ir Vilniaus universitetui, kur yra rengiama monografija apie Martyn\u0105 Jank\u0173. 2006 metais Ieva Jankut\u0117 \u012fsteig\u0117 Martyno Jankaus vardo premij\u0105, kuri skiriama Ma\u017eosios Lietuvos paveldo saugotojams ir propaguotojams. Nuo 2006 m. Ieva yra\u00a0 Lietuvos istorijos laikra\u0161\u010dio \u201eVoruta\u201c r\u0117m\u0117ja ir vis\u0173 keturi\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedijos tom\u0173 garb\u0117s leid\u0117ja. 2010 m. Jankut\u0117 organizavo ir finansavo\u00a0 Bit\u0117n\u0173-\u0160il\u0117n\u0173 kapini\u0173, kurias ypa\u010d suniokojo lobi\u0173 ie\u0161kotojai, sutvarkym\u0105, tvoros ir vart\u0173 statyb\u0105. Taip ji sub\u016br\u0117 kaimo bendruomen\u0119 tolimesniems kilniems darbams. 2011 metais kapinait\u0117se i\u0161kilo Algirdo Boso skulpt\u016bra, skirta Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173 atminimui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aktyviai dalyvaudama Ma\u017eosios Lietuvos reikal\u0173 tarybos Klaip\u0117dos skyriaus veikloje, Ieva Jankut\u0117 par\u0117m\u0117 iniciatyv\u0105 Klaip\u0117doje pastatyti paminkl\u0105 Vyd\u016bnui ir tapo pirm\u0105ja \u0161io projekto finansine r\u0117m\u0117ja. Studijuodama \u0161eimos archyv\u0105 Ieva i\u0161siai\u0161kino, kad senelio Martyno Jankaus \u0161eima po spaustuv\u0117s Bit\u0117nuose bankroto 1909 \u2013 1912 metais gyveno Klaip\u0117doje, Grose Sandschtrasse 13. Dabar tai rekonstruotas pastatas \u0160auli\u0173 g. 5. \u0160\u012f fakt\u0105 ponia Ieva vertina kaip tam tikr\u0105 mistin\u012f ry\u0161\u012f su prot\u0117viais. Juk gr\u012f\u017eusi gyventi \u012f Klaip\u0117d\u0105 2002 metais i\u0161 daugelio si\u016blom\u0173 but\u0173 pasirinko t\u0105, kuris yra gretimame name. Jau \u0161iais metais ant \u0160auli\u0173 g. 5 \u2013ojo namo bus atidengta atminimo lenta, pa\u017eyminti, kad 1909-1912 m. \u0161iame name gyveno ir dirbo Martynas Jankus. Gyvendama Lietuvoje Ieva Jankut\u0117 nepamir\u0161ta svetur likusi\u0173 kra\u0161tie\u010di\u0173 reikal\u0173. Ji r\u016bpinasi Niujorke gyvenan\u010dio poeto\u00a0 Vytauto Bakai\u010dio, gimusio Bit\u0117nuose, literat\u016briniu palikimu, palaiko glaud\u017eius ry\u0161ius su dailininko Adomo Brako vaikai\u010diu. Kiekvien\u0105 vasar\u0105 jos namuose pilna t\u0117vyn\u0119 lankan\u010di\u0173 lietuvinink\u0173 palikuoni\u0173 i\u0161 \u012fvairiausi\u0173 kra\u0161t\u0173. \u201eTaip ir nepavyko \u201ei\u0161eiti \u012f pensij\u0105\u201c, turiu daug\u00a0 darb\u0173. Skubu, nes saulel\u0117 jau vakarop.\u00a0 Esu laiminga, gal\u0117dama b\u016bti savo \u017eem\u0117je,\u201c \u2013 \u0161ypsosi\u00a0 ponia Ieva, glostydama i\u0161tikim\u0105 bi\u010diul\u012f, globotin\u012f katin\u0105 Baltuk\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Eva Milda Jankut\u0117-Gerola (Ieva Jankut\u0117), Ma\u017eosios Lietuvos dukra, savo gyvenim\u0105 paaukojusi savo kra\u0161to kult\u016brai, 2011 m. liepos 6 \u2013 \u0105j\u0105 Valstyb\u0117s dienos proga buvo apdovanota Ordino \u201eU\u017e nuopelnus Lietuvai\u201c Riterio kry\u017eiumi. 2013 m. vasario 16 d.\u00a0 ji tapo Pag\u0117gi\u0173 kra\u0161to garb\u0117s piliete. \u0160ios moters gyvenimas ir veikla \u2013 tai begalin\u0117s meil\u0117s ir atsidavimo T\u0117vynei Lietuvai pavyzdys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Giedr\u0117 Skipitien\u0117<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pag\u0117gi\u0173 kra\u0161to draugijos \u201eSand\u016bra\u201c leidinys \u201e Rambynas\u201c, 2014 m. rugs\u0117jis Nr.1(7) Nuo redakcijos: \u017durnalas, kuriame buvo spausdinamas straipsnis, pasirod\u0117 prie\u0161 pat Evos Mildos Jankut\u0117s \u2013Gerolos mirt\u012f (2014 09 13)<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>http:\/\/www.mazoji-lietuva.lt\/pro-memoria-mazosios-lietuvos-legenda-ieva-jankute-1924-2014\/ \u201eEsu pakliuvusi \u012f paskutini\u0105sias\u00a0 Ma\u017eosios Lietuvos lietuvinink\u0173, kuriems likimas paved\u0117 atlikti tam tikrus darbus, gretas. Darbai nelengvi, bet j\u0173 atsisakyti negaliu. Po m\u016bs\u0173 jau nebus \u017emoni\u0173, galin\u010di\u0173 suteikti \u017eini\u0173 apie Pr\u016bs\u0173 Lietuv\u0105, jos \u017emones, gyvensen\u0105, tradicijas\u201c, \u2013 taip savo misij\u0105\u00a0 ai\u0161kina Ieva Jankut\u0117 (Eva Milda Jankus \u2013 Gerola), Ma\u017eosios Lietuvos patriarcho, au\u0161rininko, Til\u017e\u0117s akto [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1566","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1566","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1566"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1566\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1569,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1566\/revisions\/1569"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1566"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1566"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1566"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}