{"id":1572,"date":"2014-09-05T22:50:17","date_gmt":"2014-09-05T19:50:17","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1572"},"modified":"2014-09-15T22:58:20","modified_gmt":"2014-09-15T19:58:20","slug":"ruta-lazauskaite-donelaicio-metai-ir-metai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/ruta-lazauskaite-donelaicio-metai-ir-metai\/","title":{"rendered":"R\u016bta Lazauskait\u0117. Donelai\u010dio metai ir \u201eMetai\u201c"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2014-09-03-ruta-lazauskaite-donelaicio-metai-ir-metai\/121467<\/a><\/p>\n

Dar taip neseniai a. a. Marcelijus Martinaitis apgailestavo: mums \u201e\u012fdiegtas kompleksas, kad tai esanti poema tik apie b\u016br\u0173 gyvenim\u0105, j\u0173 vargus ir r\u016bpes\u010dius, \u0161iupinio valgym\u0105, apie met\u0173 kaitos gro\u017eybes ir vargus.<\/em><\/p>\n

Tai vis dar gyvos sovietme\u010dio interpretacijos. O juk K. Donelaitis buvo europinio i\u0161silavinimo \u017emogus […]. Kaip gal\u0117jo atsitikti, kad jo k\u016brinyje atpa\u017e\u012fstame tiek klasicizmo, tiek baroko \u012ftak\u0105?\u201c[1]. Taigi, kaip gal\u0117jo atsitikti? Klausimo nagrin\u0117ti literat\u016bros d\u0117stytoj\u0173, doktorant\u0173 ir student\u0173 grup\u0117, per pa\u010dius (ne\u012ftik\u0117tinus) kar\u0161\u010dius, i\u0161sireng\u0117 \u012f autenti\u0161k\u0105 \u012fvykio \u2013 poemos para\u0161ymo \u2013 viet\u0105, \u012f pa\u010di\u0105 Kaliningrado srit\u012f: \u010dia liepos 21\u201324 d. vyko akademinis vasaros seminaras \u201eLiterat\u016bros salos IX\u201c.<\/p>\n

2014-ieji paskelbti poeto metais. Bet jau tur\u0117jome \u010ciurlionio, Maironio, Milo\u0161o metus… \u201eMin\u0117ti\u201c apsipratome. Truput\u012f vangiai prisimename, kad Donelaitis \u2013 \u201epirmasis m\u016bzos palyt\u0117tasis\u201c, tas, kurio atvaizd\u0105 \u0161iandieniai ra\u0161ytojai tur\u0117t\u0173 ne\u0161iotis pinigin\u0117je[2]. Pasteb\u0117tina ir tai, kad \u0161i Donelai\u010dio 300 met\u0173 gimimo (1714 01 01) sukaktis \u2013 fundamentali<\/em> data, i\u0161 ankstesni\u0173 i\u0161siskirianti dar ir politin\u0117mis aplinkyb\u0117mis \u2013 pirm\u0105kart Donelai\u010dio gimtadien\u012f \u0161ven\u010diame laisvoje Lietuvoje (kai tuo tarpu m\u016bs\u0173 literat\u016bros prad\u017eios erdv\u0117 \u0161iandien \u2013 viz\u0173 re\u017eimo ribojama paribio teritorija).<\/p>\n

Seminaro svarstymai<\/strong><\/p>\n

Dalyviai apsigyveno Donelai\u010dio kaimynyst\u0117je, Valtarkiemyje. Prane\u0161imai tradici\u0161kai buvo skaitomi gamtoje, tod\u0117l \u201eLiterat\u016bros salas\u201c prad\u0117j\u0119s Darius Kuolys (VU) juokaudamas susirinkusiuosius pirmiausia kviet\u0117 pusvaland\u012f pasiklausyti… Romintos \u010diurlenimo. Savo prane\u0161ime (\u201eDonelai\u010dio m\u012fsl\u0117s\u201c) jis pabr\u0117\u017e\u0117 b\u016btinyb\u0119 kalb\u0117tis apie Donelai\u010dio moralin\u0117s laikysenos i\u0161takas, dav\u0117 ton\u0105 dienos diskusijoms ir suformavo blok\u0105 klausim\u0173, m\u012fsli\u0173, kurioms \u012fminti vien filologo diplomo nepakanka. Sunkiausioji j\u0173 \u2013 kaip poetas (ra\u0161ydamas) mat\u0117 ateit\u012f: \u201eMetai\u201c \u2013 tai poema kaip antkapinis atminimo akmuo lietuvinink\u0173 bendruomenei ar kaip tekstas, atveriantis jai istorin\u0119 ateit\u012f?<\/p>\n

Pasakojimas kuria bendruomen\u0119 ir j\u0105 vienija \u2013 t\u0105 gerai jaut\u0117 Donelaitis. Tod\u0117l vaizduodamas b\u016brus moraliai prana\u0161esnius u\u017e vokie\u010dius (kurie \u010dia<\/em> savo praeities, savo \u201ebarzdotos gadyn\u0117s\u201c neturi), poetas i\u0161kelia moralin\u012f imperatyv\u0105 \u2013 i\u0161likti, i\u0161likti s\u0105moningiems, primena bendruomenei apie jai tenkan\u010di\u0105 atsakomyb\u0119 ir toliau save kurti. Mokslininkas daro i\u0161vad\u0105, kad \u201eMetai\u201c \u2013 tai politinio pob\u016bd\u017eio tekstas, su ai\u0161kiai ir nuosekliai pl\u0117tojama tautinio ir kult\u016brinio pasiprie\u0161inimo programa, o gilesniam k\u016brinio perskaitymui pad\u0117t\u0173 tradicijos, kurioje gyventa ir kurta, rekonstrukcija. Pvz., susipa\u017einus su pagrindiniais XVIII a. maldynais (neabejotinai \u017einomais uoliam liuteron\u0173 kunigui Donelai\u010diui), nauj\u0173 prasmini\u0173 atspalvi\u0173 \u012fgauna ir paprasti jo vartojami \u012fvaizd\u017eiai: pavasaris (am\u017einasis gyvenimas), saul\u0117 (Kristus).<\/p>\n

\u017davinta Sidabrait\u0117 (LLTI, \u201eI\u0161 ma\u017e\u0173 dalyk\u0173 daugsyk dyvai pasidaro…\u201c) sutelk\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f Donelai\u010dio lavinimosi Karaliau\u010diuje metus (1731\u20131740), gausius reform\u0173 ir permain\u0173, a\u0161triai tarpusavyje konfliktuojan\u010di\u0173 d\u0117stytoj\u0173. Prane\u0161\u0117ja aptar\u0117 istorine ir k\u016brybine prasme i\u0161\u0161aukiant\u012f \u201eMet\u0173\u201c pob\u016bd\u012f (auk\u0161tojo stiliaus forma + \u201e\u017eema\u201c kalba + buities tema), primin\u0117 apie prastai pavykus\u012f eksperiment\u0105 \u2013 hegzametr\u0105 \u201ematuoti\u201c vokie\u010di\u0173 kalbai, \u2013 kur\u012f Donelaitis studij\u0173 metais galb\u016bt gal\u0117jo matyti ir susidom\u0117ti. Jo bandymus lietuvi\u0161kai eiliuoti hegzametru tur\u0117jo lyd\u0117ti ir stropus \u012fsiklausymas \u012f b\u016br\u0173 kalb\u0105, pastangos suprasti rupios j\u0173 kalb\u0117senos esm\u0119 \u2013 juk ra\u0161\u0117 b\u016bri\u0161kai, pats b\u016bru neb\u016bdamas, i\u0161silavinimu ir pareigomis priklausydamas visai kitam socialiniam sluoksniui.<\/p>\n

Liucijos Citavi\u010di\u016bt\u0117s (LLTI), reziduojan\u010dios Vokietijos archyvuose ir atvykti negal\u0117jusios, prane\u0161im\u0105 \u201eLietuvi\u0173 ra\u0161tijos veik\u0117jai Valtarkiemyje XVII\u2013XIX a.\u201c perskait\u0117 kolega Mindaugas Kvietkauskas. Jame pristatyti naujausi, auk\u0161tyn kojomis ankstesnes interpretacijas apver\u010diantys duomenys: pvz., Merkelis \u0160voba ai\u0161k\u0117ja es\u0105s ne Danieliaus Kleino bi\u010diulis, o did\u017eiausias jo oponentas gramatikos modernizavimo ir tarmi\u0173 klausimu. Akivaizdu, kad Citavi\u010di\u016bt\u0117s darbas Vokietijos rankra\u0161tynuose vaisingas ir ateityje ji pateiks nema\u017e\u0173 staigmen\u0173, \u2013 gal net nauj\u0173 Donelai\u010dio tekst\u0173. (Taigi, o kaip ra\u0161tijos istorija atrodyt\u0173, jei u\u017esienio archyvus tirian\u010dius mokslininkus skai\u010diuotume ne vienetais kaip dabar, o de\u0161imtimis?..)<\/p>\n

Prane\u0161ime \u201eKristijono Donelai\u010dio \u012ftaka Simonui Daukantui\u201c Roma Bon\u010dkut\u0117 (KU) primin\u0117 skirtingas Ap\u0161vietos \u017emogaus pa\u017einimo id\u0117jas \u2013 racionali\u0105 ir antropocentrin\u0119, svarst\u0117, kaip jos gal\u0117jo veikti Daukant\u0105. \u201eMet\u0173\u201c svarbumas neabejotinas: j\u012f liudija i\u0161 poemos gramatikos pavyzd\u017eiams Daukanto i\u0161sira\u0161yti \u017eod\u017eiai, ypa\u010d \u2013 pastabos para\u0161t\u0117se, tuos pavyzd\u017eius ai\u0161kinantis (tai ir prielaida manyti, kad u\u017era\u0161yti \u017eod\u017eiai buvo kur kas palankesni prasm\u0117s tyrin\u0117jimams nei pasivaik\u0161\u010diojimas po sod\u017ei\u0173 klausantis, kaip b\u016brai \u0161neka). \u012edomu, jog lyginant su Simonu Stanevi\u010diumi, Daukantas daug ma\u017eiau konservatyvus \u2013 rinkdamasis kalbos pavyzd\u017eius, jis vulgari\u0173 pasakym\u0173 nebijojo ir neveng\u0117.<\/p>\n

Viktorija \u0160eina (LLTI, \u201eDonelai\u010dio recepcija tarpukario Lietuvoje\u201c) aptar\u0117, kaip \u0161vietimo sistema per laikotarp\u012f keit\u0117si tris kartus, ta\u010diau Donelai\u010dio pozicija joje liko stabili. Poeto tekstai cirkuliavo kaip literat\u016bros mokymo priemon\u0117, tod\u0117l mokslinink\u0117 nagrin\u0117jo klausim\u0105, kaip vyko \u201eMet\u0173\u201c tapimo visai visuomenei priimtinu kult\u016briniu kapitalu procesas. Jos pasteb\u0117jimu, nesklandumus ir \u012ftr\u016bkius recepcijoje liudija poemos kalbos vertinimas kaip vulgarios ir sta\u010dioki\u0161kos (taigi \u0161velnintinos); papildomo pasiteisinimo prie\u0161 skaitytoj\u0105 buvo reikalingas ir faktas, kad Donelaitis, gyvas b\u016bdamas, \u201enepasir\u016bpino\u201c savo ra\u0161t\u0173 i\u0161leidimu (taigi \u201enesusiprat\u0119s pilieti\u0161kai\u201c); konfesiniams skirtumams \u201enura\u0161ytas\u201c neigiamas Donelai\u010dio po\u017ei\u016bris \u012f liaudi\u0161kas (nekrik\u0161\u010dioni\u0161kas) dainas. Atkreiptas d\u0117mesys, kad sociologizuota Donelai\u010dio (kaip \u201eb\u016br\u0173 u\u017etar\u0117jo\u201c) interpretacija, v\u0117liau maksimaliai i\u0161pl\u0117tota marksistin\u0117s kritikos, atsirado tarpukariu.<\/p>\n

Aurelija Mykolaityt\u0117 (VDU) pateik\u0117 \u012fdomi\u0105 XX a. voki\u0161kos donelaitikos autori\u0173 istorin\u0119 ap\u017evalg\u0105. Prane\u0161ime \u201eK. Donelai\u010dio tema J. Bobrowskio romane \u201eLietuvi\u0161ki fortepijonai\u201c ir H. J. Zierke novel\u0117se\u201c kalb\u0117ta apie vokie\u010dius, k\u016brybi\u0161kai panaudojusius Ma\u017eosios Lietuvos tem\u0105 \u2013 aktualizavusius ra\u0161ymo kalba, neturin\u010dia literat\u016brin\u0117s tradicijos, i\u0161\u0161\u016bk\u012f; pasteb\u0117jusius ir pabr\u0117\u017eusius Donelai\u010dio krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 pozicij\u0105, \u2013 b\u016bti su savaisiais sunkiausi\u0105 valand\u0105. Bobrowskis (1917\u20131965), \u2013 Lietuvoje gana \u017einomas ra\u0161ytojas, i\u0161leistas pakartotinai, \u2013 aktyviai kritikavo vokie\u010di\u0173 kult\u016bros monologi\u0161kum\u0105, u\u017e k\u0105 susilauk\u0117 sankcij\u0173: buvo i\u0161stumtas i\u0161 savo kult\u016brin\u0117s aplinkos kaip nevertas vokie\u010dio vardo, jo k\u016briniai publikuoti po mirties.<\/p>\n

Dainius Vaitiek\u016bnas (LEU) analizavo eiliuotos Ma\u017evydo prakalbos atviro ir\/ar pasl\u0117pto citavimo praktikas (\u201ePirmojo eil\u0117ra\u0161\u010dio atmintis naujausioje poezijoje\u201c); jo apibendrinimas, kad d\u0117mesio ir parafrazavimo sulaukia tik pirmosios eilut\u0117s, atrodo, taikliai reprezentuoja tiek pa\u010di\u0173 kurian\u010di\u0173j\u0173, tiek ir masinio skaitytojo \u012fsiskaitymo<\/em> \u012f \u0161\u012f k\u016brin\u012f gyl\u012f (tiksliau, seklum\u0105) ir liudija negyvybing\u0105 santyk\u012f su tradicija.<\/p>\n

Marijus \u0160idlauskas (KU) pristat\u0117 spalving\u0105 ir talenting\u0105 asmenyb\u0119 \u2013 voki\u0161kai ra\u0161ius\u012f til\u017eiet\u012f (\u201eU\u017emir\u0161tas ir neu\u017emir\u0161tinas Hermannas Sudermannas\u201c), XIX a. pab. persik\u0117lus\u012f \u012f Berlyn\u0105, kuriame labai i\u0161gars\u0117jo: sukurtos dramos ir scenarijai atne\u0161\u0117 \u0161lov\u0119 ne tik jam, bet ir ne vienam aktoriui (pvz., Gretai Garbo). Mokslininkas apgailestavo, kad realus kandidatas 1912 m. Nobelio premijai gauti, Sudermannas Lietuvoje lik\u0119s nepasteb\u0117tas. Rimt\u0173 interpretacij\u0173 nesulauk\u0117 n\u0117 k\u016briniai lietuvi\u0161ka tematika \u2013 \u201eKelion\u0117 \u012f Til\u017e\u0119\u201c ir nebaigtas romanas \u201eKur up\u0117 nurimsta\u201c, kuriuose sukurtas egzotizuotas lietuvio vaizdinys, \u0160idlausko nuomone, teikt\u0173 \u012fdomios med\u017eiagos diskusijoms.<\/p>\n

I\u0161vykoje dalyvavo ne tik lituanistai, bet ir prijau\u010diantieji. Seminare \u017eod\u012f tar\u0117 Aist\u0117 Andriu\u0161yt\u0117 (VGTU, \u201eTradicin\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos kaimo architekt\u016bra\u201c). Multimedijos padedama, ji detaliai pristat\u0117 medin\u0117s architekt\u016bros paveld\u0105: patalp\u0173 planavimo savitumus (ne tik nuo Did\u017eiosios Lietuvos, bet ir tarpusavyje besiskyrusias laukinink\u0173, \u017euvinink\u0173, dar\u017einink\u0173, pievinink\u0173 etc. sodybas), puo\u0161ybos elementus, aptar\u0117 architekt\u016brinius poky\u010dius, kuriuos atne\u0161\u0117 populiar\u0117jantis miestie\u010di\u0173 pom\u0117gis vasaroti kaime. Sve\u010dias i\u0161 istorik\u0173 cecho \u2013 \u201eLiterat\u016bros sal\u0173\u201c tradicija; \u0161iais metais prisijung\u0117 Klaip\u0117dos miest\u0105 bei Karaliau\u010diaus srit\u012f tiriantis, produktyvumu gars\u0117jantis Klaip\u0117dos universiteto mokslininkas Vasilijus Safronovas. Prane\u0161ime \u201eVienas kra\u0161tas keturiose nacionalin\u0117se kult\u016brose, arba apie Ryt\u0173 Pr\u016bsijos simbolin\u012f pasisavinim\u0105\u201c kalb\u0117ta apie skirtingus, ypatingai XIX a. susikirtusius teis\u0117s \u012f teritorij\u0105 principus: teis\u0117to i\u0161kovojimo vs. etnografinio. Buvo pateikta gausios faktografin\u0117s informacijos, filologus papildan\u010dios ir, svarbiausia \u2013 juos patikslinan\u010dios.<\/p>\n

\u201eStudent\u0173 pievoje\u201c rei\u0161k\u0117si jaunesnieji. Skaityti tokie prane\u0161imai: \u201eKolektyvin\u0117s atminties rai\u0161ka S. \u0160altenio pjes\u0117je \u201eLituanica\u201c\u201c (Viktorija Jonkut\u0117, LLTI); \u201eMedituojame: XVI Karmapos meditacija ir Vyd\u016bno \u201eSusivokimo malda\u201c\u201c (Rima Kasperionyt\u0117, LEU); \u201eLietuvi\u0161koji kult\u016brin\u0117 atmintis Juozo Gru\u0161o dramaturgijoje\u201c (Milginta Palubinskait\u0117, KU); \u201eIndividualus laikas istorinio laiko t\u0117km\u0117je: atmintis, u\u017emar\u0161tis, anamnez\u0117 Juozo Apu\u010dio \u201eSkruzd\u0117lyne Pr\u016bsijoje\u201c\u201c (Ieva Volungevi\u010di\u016bt\u0117, VU); \u201eAugalai lietuvinink\u0173 tautosakoje\u201c (Vilija Bal\u010di\u016bt\u0117, VU). Atrodo, lyg ir pristigta dr\u0105sos kalb\u0117ti apie pat\u012f kanonin\u012f autori\u0173 \u2013 jo fig\u016bra rodos tokia didel\u0117, jog v\u00ecsa lieka praryta jo \u0161e\u0161\u0117lio. Svarstym\u0173 svoriu i\u0161 kit\u0173 i\u0161siskyr\u0117 doktoran\u010di\u0173 Akvil\u0117s R\u0117klaityt\u0117s (LLTI) \u201eB\u016bri\u0161koji pasaul\u0117jauta Marcelijaus Martinai\u010dio poezijoje\u201c ir Erikos Mala\u017einskait\u0117s (VU) \u201eLietuvi\u0173 vertimo mintis tarpukariu\u201c prane\u0161imai. Pirmajame prisimintas eil\u0117ra\u0161tis \u201eMotina \u017eem\u0117\u201c (\u201eDirbk, kaip dirbo Donelaitis, \/ kaip tie b\u016brai \u017eem\u0119 ar\u0117, \/ kol druska i\u0161eis i\u0161 k\u016bno, \/ kojos \u0161alt\u012f kol pajus…\u201c) ir pateikta subtili, nors ir nevienareik\u0161m\u0117 jo interpretacija, o antrajame labai taikliai pristatyta vertimo tradicijos formavimosi problematika, kuri Lietuvoje yra nepakankamai aktualinama, nepelnytai apleista tyrim\u0173 sritis.<\/p>\n

\u012e seminar\u0173 cikl\u0105 \u012fsiterp\u0117 ir su juo kontrastavo i\u0161 Kaliningrado srities istorijos ir meno muziejaus (\u041a\u0430\u043b\u0438\u043d\u0438\u043d\u0433\u0440\u0430\u0434\u0441\u043a\u0438\u0439 \u043e\u0431\u043b\u0430\u0441\u0442\u043d\u043e\u0439 \u0438\u0441\u0442\u043e\u0440\u0438\u043a\u043e-\u0445\u0443\u0434\u043e\u0436\u0435\u0441\u0442\u0432\u0435\u043d\u043d\u044b\u0439 \u043c\u0443\u0437\u0435\u0439<\/em>) atvykusios atstov\u0117s perskaitytas ap\u017evalginis prane\u0161imas apie proginius renginius, muziejaus organizuotus Donelai\u010dio garbei (su j\u0173 chronologiniu s\u0105vadu galima susipa\u017einti adresu kd300.ru.<\/em> Paradoksas, bet turb\u016bt tik \u0161iame puslapyje ir pamatysite naudojam\u0105 VDA student\u0117s Gra\u017einos Komarovskos Donelai\u010dio metams sukurt\u0105 logotip\u0105). Jos pasakojimas, kaip buvo u\u017edegta 300 \u017evaki\u0173 ir dar tiek pat balion\u0173 pakilo \u012f dang\u0173 poeto gimimo dien\u0105, skamb\u0117jo ka\u017ekaip anekdoti\u0161kai. Viena vertus \u2013 o kas belieka, jei 275 \u0105\u017euoliukai Lazdyn\u0117liuose lietuvi\u0173 jau pasodinti (1989 m.)? Antra vertus, tai skausmingai primena pavir\u0161utini\u0161k\u0105 (sovietini\u0173) min\u0117jim\u0173 tradicij\u0105, kurioje nebesame. O gal?..<\/p>\n

Donelai\u010dio \u017eem\u0117, \u017eodinis testamentas ir dvi literat\u016brolog\u0173 kartos<\/strong><\/p>\n

Tai li\u016bdesio kra\u0161tas, kuriame destrukcijos procesas atrodo sunkiai besustabdomas. Ba\u017eny\u010di\u0173 griovimas (ar j\u0173 suvisuomeninimas: pavertimas vaik\u0173 dar\u017eeliais, fermomis) \u0161iame kra\u0161te vadinamas \u201erekonstukcija\u201c; did\u017eiausias paradoksas ir nuoskauda, kad toks masinis naikinimas ne karo padarinys, bet komunistin\u0117 pokario politika.<\/p>\n

Tod\u0117l geografin\u0117 klausimo \u201eKur mes buvome?\u201c pus\u0117 \u2013 kur kas ai\u0161kesn\u0117 nei kult\u016brin\u0117. Galima net i\u0161vardyti, kur buvo sustota, \u2013 tik kas i\u0161 to? Kelion\u0117 labai groteski\u0161ka, takai \u012f lankytinas vietas u\u017e\u017e\u0117l\u0119 ne\u012f\u017eengiamai ir neprava\u017eiuojamai, \u2013 o ir tai, kas dar<\/em> pasiekiama, kelia prie\u0161taringus jausmus. Pvz., socialiniai butai ir u\u017euolaid\u0173 parduotuv\u0117 Ma\u017evydo ba\u017eny\u010dioje Ragain\u0117je. Arba Valtarkiemis. Tai \u010dia, Donelai\u010dio kaimynyst\u0117je, klebonavo Pilypas Ruigys, kuris \u201e1747-aisiais i\u0161leisto Lietuvi\u0173-vokie\u010di\u0173 ir vokie\u010di\u0173-lietuvi\u0173 kalb\u0173 \u017eodyno<\/em> pratarm\u0117je teig\u0117, kad germanizavimo siekiai prie\u0161taraujantys Dievo tvarkai ir t\u0119siantys sen\u0105j\u0105 Kry\u017eiuo\u010di\u0173 Ordino politik\u0105. Tais pa\u010diais metais voki\u0161kai pasirod\u017eiusiame Lietuvi\u0173 kalbos kilm\u0117s, b\u016bdo ir savybi\u0173 tyrin\u0117jime<\/em> Ruigys, paskelb\u0119s tris lietuvi\u0173 liaudies dainas ir kit\u0173 tautosakos tekst\u0173, \u012frodin\u0117jo lietuvi\u0173 kalb\u0105 esant savaranki\u0161k\u0105\u201c[3]. Jo ba\u017eny\u010dios vietoje teradome avarin\u0117s b\u016bkl\u0117s u\u017erakint\u0105 sand\u0117l\u012f. Beliko gro\u017e\u0117tis gandralizd\u017ei\u0173 gausa (prie kurios akis greit pripranta).<\/p>\n

Kar\u0161tis sekino, su\u017ealota architekt\u016bra glumino. O juk atvykta ne tik svarstyti \u201eMet\u0173\u201c aktualumo \u0161iandienai, praeities ir dabarties s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 bei susikalb\u0117jimo galimybi\u0173, bet ir pamatyti<\/em>, atpa\u017einti<\/em> kra\u0161t\u0105. Gal net viltasi susitikti Donelait\u012f… Ta\u010diau laiko ma\u0161ina sugeb\u0117jo gr\u0105\u017einti tik pora de\u0161im\u010di\u0173 met\u0173 atgal \u2013 \u012f gendan\u010di\u0173 ekskursini\u0173 autobus\u0173 ir tirpios kavos \u0161lov\u0117s laik\u0105. Ir varget\u0173, i\u0161maldos pra\u0161an\u010di\u0173 \u012f\u017e\u016bliai ir kukliai tuo pa\u010diu metu: nors sekundei pasijunti kapitalistu, u\u017e j\u0173 kaulijamas kapeikas<\/em> jau nenupirksi nieko (100 rubli\u0173 kainuoja ne tik \u201e\u0160vyturio\u201c alus (sic!) prekybos centre, bet ir stiklin\u0117 gervuogi\u0173 \u201epas bobut\u0119\u201c).<\/p>\n

Svarbiausias lankytinas ta\u0161kas, \u017einoma, buvo Tolminkiemis. 1940 m. \u201eMet\u0173\u201c publikacijos reng\u0117jas Juozas Brazaitis (tur\u0117j\u0119s laim\u0117s b\u016bti pirmu i\u0161 lietuvi\u0173 \u2013 po R\u0117zos \u2013 prie\u0161 kar\u0105 gavusi\u0173 teis\u0119 naudotis Karaliau\u010diaus archyvuose saugomais autografais ir J. F. Hohlfeldto nuora\u0161ais, ir paskutiniuoju, dirbusiu su v\u0117liau dingusiais rankra\u0161\u010diais), 1936 m. metais irgi buvo i\u0161siruo\u0161\u0119s \u012f pana\u0161i\u0105 \u201epiligrimin\u0119\u201c kelion\u0119. Prisimindamas ra\u0161\u0117: \u201eDonelai\u010dio gyvenimo keli\u0105 pasekdamas, […] leidausi traukiniu \u012f Tolminkiem\u012f, esant\u012f […] prie tos pa\u010dios Romintos up\u0117s kaip ir Gumbin\u0117, vienoje geografin\u0117je platumoje su Vi\u0161ty\u010diu […]. Gele\u017einkelio stoties u\u017era\u0161as buvo \u201eTolmingkehmen\u201c.\u201c[4] Nors stot\u012f (ir net u\u017era\u0161\u0105!) suradome, traukini\u0173 atvykstant \u010dia niekas nelauk\u0117.<\/p>\n

Ta\u010diau pasid\u017eiaugta atsodintu vaismed\u017ei\u0173 sodu (Donelaitis buvo aistringas sodininkas), pasp\u0117liota, kuris \u0105\u017euolas ar liepa gali b\u016bti \u201edar i\u0161 t\u0173 laik\u0173\u201c, savo lapija v\u0117sinusi ir d\u017eiuginusi pat\u012f Donelait\u012f. Ap\u017ei\u016br\u0117ta nedidel\u0117 ekspozicija klebonijos pastate (kuris, skirtingai negu primena 1985 m. nuotrauka[5] i\u0161 Napalio Kitkausko archyvo, \u2013 nebegri\u016bvantis). Memorialiniame muziejuje \u2013 \u201eba\u017eny\u010dioje, bet neba\u017eny\u010dioje\u201c \u2013 \u017evelgiant \u012f pastato centre vitra\u017euose \u012fprasmint\u0105 ne Diev\u0105, bet Donelai\u010dio fig\u016br\u0105, prisiminta sovietin\u0117 Mie\u017eelai\u010dio poema \u201e\u017dmogus\u201c.<\/p>\n

Pagerbus poeto kap\u0105, vyko diskusija \u201eDonelai\u010dio \u017eem\u0117: palikimas be paveld\u0117tojo?\u201c, vadovaujama LLTI direktoriaus Mindaugo Kvietkausko. Lietuviai \u010dia gyveno autochton\u0173 teis\u0117mis; konstatuoti, kad Kaliningrado kra\u0161tas po II Pasaulinio karo liko be tikr\u0173j\u0173 savo gyventoj\u0173, o naujieji yra (1) svetim\u0161aliai; (2) nesp\u0117j\u0119 \u010dia \u012fsigyventi<\/em> \u2013 lyg ir paprasta. \u0160iuo aspektu viskas ni\u016briai ai\u0161ku: Donelai\u010dio \u017eem\u0117 \u2013 be tiesiogini\u0173 palikuoni\u0173. T\u0173, kurie tur\u0117jo paveld\u0117ti, neb\u0117ra; o kas dar gal\u0117t\u0173? \u201eIstorijos konvulsija \u0161ioje Donelai\u010dio erdv\u0117je sunaikino \u017emones, sunaikino socialines santvarkas, sunaikino kult\u016bras\u201c; bet \u010dia teb\u0117ra gyvas \u201egamtos modelis, pagal kur\u012f Donelaitis para\u0161\u0117 savo poemos gamtovaizd\u017eius\u201c[6]! Tad ved\u0117jas kviet\u0117 dalintis nuomon\u0117mis, koks yra Did\u017eiosios ir Ma\u017eosios Lietuvos santykis, kiek mes Donelai\u010dio \u017eem\u0117je esame ar gal\u0117tume b\u016bti savi<\/em>. Kiek privilegij\u0173 ir atsakomyb\u0117s tenka mums? Nebent \u2013 ar taip gali b\u016bti? \u2013 Donelaitis ra\u0161\u0117 tik Gumbin\u0117s apylinki\u0173 b\u016brams?<\/p>\n

Diskusija \u0117josi sunkiai. Daug ko \u2013 i\u0161 to, ko atvykome pamatyti \u2013 papras\u010diausiai neb\u0117ra. Nors, kadaise suvokietinti, autenti\u0161ki lietuvi\u0161ki vietovard\u017eiai senuose \u017eem\u0117lapiuose yra atpa\u017e\u012fstami: Gelleschinen<\/em>\/Gele\u017einiai, Ischlausen<\/em>\/I\u0161lau\u017eos, Lengkischken<\/em>\/Lenki\u0161kiai… (o \u0161iandien nuo j\u0173 pasinagrin\u0117jimo<\/em> mus skiria vienas kitas pir\u0161to bakstel\u0117jimas telefone). Ta\u010diau dabarties klausimas nebe prieigos, o reik\u0161m\u0117s ir santykio. Tod\u0117l vieni sav\u0119s klaus: \u201eAr \u0161i i\u0161vyka buvo s\u0117kminga?\u201c; kiti: \u201eAr ji apskritai tur\u0117jo koki\u0105 nors prasm\u0119?\u201c Juk, kaip kitu praeities vertinimui aktualiu klausimu svarst\u0117 vienas internetinis komentatorius, \u201egal\u0173 gale vis tiek laim\u0117jo sovietai? Taip partizanai buvo didvyriai […] bet gal\u0173 gale jie pralaim\u0117jo. Skamba \u017eiauriai bet i\u0161 l\u016bzeri\u0173<\/em> nelabai k\u0105 pasimokysi, nebent gra\u017eiai pralo\u0161t, kas n\u0117ra ypatingai didel\u0117 vertyb\u0117\u201c (Vaidotas Zemlys)? Ar tik n\u0117ra nes\u0105\u017einingame geopolitiniame \u017eaidime ir Donelaitis koks l\u016bzeris<\/em>? Bent jau Brad\u016bnas stot\u0173 poeto pus\u0117n: \u201eTada tu metei \/ Visk\u0105 laimin\u010di\u0105 kort\u0105 \u2013 \/ Paklojai \u201eMetus\u201c. Bet taip pat \u2013 daugiau nei akivaizdu, kad po 50 m. (tiek jau to, lyginkime monumentalias jubiliejines datas) analogi\u0161ka kelion\u0117 Donelai\u010dio p\u0117domis atrodys dar nykesn\u0117 \u2013 proporcingai prab\u0117gusi\u0173 met\u0173 skai\u010diui.<\/p>\n

Tokiame kontekste diskutuojamas klausimas tapo ypa\u010d opus. Objektyvus dabarties vaizdas slopino mintis apie bet kokias lietuvi\u0173 teises \u012f \u0161\u012f kra\u0161t\u0105, o veiduose \u012fsir\u0117\u017e\u0119s nusivylimas bylojo apie skepti\u0161k\u0105 jaun\u0173j\u0173 dalyvi\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f paties tokio klausimo legalum\u0105<\/em> (sutrikusi\u0105 komunikacij\u0105 tarp jauniausios kartos ir jubiliato rod\u0117 jau \u201eStudent\u0173 pievai\u201c pasirinktos temos, besisuk\u0119 ka\u017ekur aplink, ta\u010diau ne apie pat\u012f Donelait\u012f). Bet Rusijos administracija \u010dia \u2013 ar ji bent kiek legalesn\u0117? Ar gali b\u016bti, kad \u0161i tarp Lenkijos ir Lietuvos \u012fsiterpusi sala \u2013 tai Rusija? Teritorija tebuvo \u201e\u012fsisavinta\u201c (kaip ir Lietuvoje) formaliai: naikinant praeities \u017eenklus, kei\u010diant gatvi\u0173 ir miest\u0173 pavadinimus, griaunant paminklus ir statantis naujus.<\/p>\n

O \u017eodinis testamentas? Kaip kadaise teig\u0117 Justinas Marcinkevi\u010dius \u2013 vargsim<\/em> yra paskutinis \u201eMet\u0173\u201c \u017eodis. Taigi ir testamentinis <\/em>\u017eodis, o paveld\u0117toj\u0173 santykis su testamentu da\u017enokai b\u016bna sud\u0117tingas. O ir filologams tenkanti atsakomyb\u0117 kur kas didesn\u0117. Bet didesn\u0117s ir galimyb\u0117s \u2013 galima, prisiminus pirm\u0105j\u012f \u201eMet\u0173\u201c leid\u0117j\u0105 R\u0117z\u0105, kritikuoti jo motyvus d\u0117liojant Donelai\u010dio poetin\u012f \u017eod\u012f \u012f kompozici\u0161kai vientis\u0105 k\u016brin\u012f… \u017dod\u017eiu, esame laisvi nusistov\u0117jusi\u0105 k\u016brinio pateikties tradicij\u0105 dekonstruoti. Tik kaip dekonstruosi neskait\u0119s?.. Tod\u0117l diskusijoje i\u0161(si)sakyti ir priekai\u0161tai, kad \u0161iandien esame per daug aroganti\u0161ki, per ma\u017eai dialogi\u0161ki. Per ma\u017eai prieteliaujam\u0117s su Donelai\u010diu, esame link\u0119 u\u017emir\u0161ti, kad antikos autorius jis skait\u0117 originalo kalba, sk\u0119stame nore jo k\u016bryb\u0105 suprimityvinti (arba sumitinti), paskirti tinkam\u0105 klasifikacin\u0119 lentyn\u0117l\u0119 ir… u\u017emir\u0161ti. Taikliai eiliavo jau cituotas Marcinkevi\u010dius: \u201ePrivalom i\u0161 sav\u0119s ka\u017ek\u0105 i\u0161mesti, kad Donelaitis tilpt\u0173 \u0161irdyje…\u201c O tuomet Donelaitis tikrai m\u016bs\u0173<\/em> \u2013 su liepom Tolminkiemy ir \u0105\u017euolais Lazdyn\u0117liuose (nors \u201eDonelai\u010dio laikais tur\u0117jo b\u016bti gausu ir \u201elazdyn\u0173\u201c…\u201c[7]).<\/p>\n

Apibendrinant<\/strong><\/p>\n

I\u0161 esm\u0117s lank\u0117me ir tur\u0117jome \u201ematyti\u201c tai, kas pasisl\u0117p\u0119 praeityje, ko \u0161iandien \u2013 nors prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 dar egzistavo, \u2013 neb\u0117ra<\/em>. Post factum<\/em> \u012fsigilinus \u012f Rusijos politik\u0105, vienareik\u0161mi\u0161kas tampa atsakymas \u012f klausim\u0105, \u2013 ar gal\u0117jo \u0161i akademin\u0117\/min\u0117ti skirta i\u0161vyka b\u016bti kitokia? Nepaisant skirting\u0173 svarstymo perspektyv\u0173 bei periodi\u0161kai jaunim\u0105 i\u0161tikusi\u0173 tapatyb\u0117s krizi\u0173 (\u201eK\u0105 mes \u010dia pamet\u0117me?\u201c), gal\u0117tume apibendrinti: kaip Donelai\u010dio skulpt\u016br\u0105[8], taip ir \u0161i\u0105 kelion\u0119 lyd\u0117jo ma\u017eesni, kartais didesni nesusipratimai, u\u017eglaistyti \u201eLiterat\u016bros sal\u0173\u201c organizator\u0117s Aist\u0117s Ku\u010dinskien\u0117s r\u016bpes\u010diu ir sumanumu, ir tod\u0117l neverti papildomo d\u0117mesio.<\/p>\n

O nuo \u0161iandien (2014 09 01) \u2013 tam tikra prasme \u2013 turime nauj\u0105<\/em> Donelait\u012f[9]. Ir tai gali b\u016bti dar vienas kvietimas, i\u0161 daugyb\u0117s, skaityti j\u012f, skaityti ne sovieti\u0161kai.<\/p>\n

[1] \u00a0Marcelijus Martinaitis, \u201eKristijonui Donelai\u010diui \u2013 300\u201c. Metai<\/em>, 2013, Nr. 1, prieiga per internet\u0105: www.tekstai.lt\/zurnalas-metai\/7098-kristijonui-donelaiciui-300-marcelijus-martinaitis?catid=743%3A2013-m-nr-01-sausis<\/p>\n

[2]\u0002 Vaidas \u0160eferis, \u201eKristijonui Donelai\u010diui \u2013 300\u201c. Metai<\/em>, 2013, Nr. 1, prieiga per internet\u0105: www.tekstai.lt\/zurnalas-metai\/7099-kristijonui-donelaiciui-300-vaidas-seferis?catid=743%3A2013-m-nr-01-sausis<\/p>\n

[3] Darius Kuolys, \u201eLaimei, Donelaitis\u201c. Bernardinai.lt<\/em>, 2014 m. sausio 2 d., prieiga per internet\u0105: www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2014-01-01-darius-kuolys-laimei-donelaitis\/112178<\/p>\n

[4]\u0002 Juozas Brazaitis, \u201eKristijono Donelai\u010dio p\u0117domis\u201c. Aidai<\/em>, 1964 Nr. 3, p. 99\u2013102<\/p>\n

[5] \u201eKristijonas Donelaitis: met\u0173 ir ra\u0161t\u0173 ratas. Biografija\u201c, prieiga per internet\u0105: mab.lt\/Donelaitis\/biografija.html<\/p>\n

[6] Juozas Brazaitis, \u201eKristijono Donelai\u010dio p\u0117domis\u201c. Aidai<\/em>, 1964 Nr. 3, p. 99\u2013102<\/p>\n

[7]\u0002 Juozas Brazaitis, \u201eKristijono Donelai\u010dio p\u0117domis\u201c. Aidai<\/em>, 1964 Nr. 3, p. 100<\/p>\n

[8]\u0002 Aist\u0117 Kisarauskait\u0117, \u201eStiklo plastikas ir Kristijonas Donelaitis\u201c. \u0160iaur\u0117s At\u0117nai<\/em>, 2013 m. bir\u017eelio 28 d., prieiga per internet\u0105: www.satenai.lt\/2013\/06\/28\/stiklo-plastikas-ir-kristijonas-donelaitis<\/p>\n

[9]\u0002 \u201eVilniaus universiteto kieme atidengtas naujas paminklas K. Donelai\u010diui\u201c, prieiga per internet\u0105:www.balsas.lt\/naujiena\/804666\/vilniaus-universiteto-kieme-atidengtas-naujas-paminklas-k-donelaiciui<\/p>\n

Bernardinai.lt<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2014-09-03-ruta-lazauskaite-donelaicio-metai-ir-metai\/121467 Dar taip neseniai a. a. Marcelijus Martinaitis apgailestavo: mums \u201e\u012fdiegtas kompleksas, kad tai esanti poema tik apie b\u016br\u0173 gyvenim\u0105, j\u0173 vargus ir r\u016bpes\u010dius, \u0161iupinio valgym\u0105, apie met\u0173 kaitos gro\u017eybes ir vargus.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1572","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1572","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1572"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1572\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1573,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1572\/revisions\/1573"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1572"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1572"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1572"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}