{"id":1656,"date":"2014-10-28T20:19:00","date_gmt":"2014-10-28T18:19:00","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1656"},"modified":"2014-10-28T20:56:08","modified_gmt":"2014-10-28T18:56:08","slug":"demokratisko-valdymo-pavyzdys-lietuvoje-18-amziuje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/demokratisko-valdymo-pavyzdys-lietuvoje-18-amziuje\/","title":{"rendered":"Demokrati\u0161ko valdymo pavyzdys Lietuvoje 18 am\u017eiuje"},"content":{"rendered":"<p><a href=\"http:\/\/www.voruta.lt\/demokratisko-valdymo-pavyzdys-lietuvoje-18-amziuje\/\" target=\"_blank\">http:\/\/www.voruta.lt\/demokratisko-valdymo-pavyzdys-lietuvoje-18-amziuje\/<\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s konstitucija prasideda nuo straipsnio, kuriame nedviprasmi\u0161kai sakoma, kad Lietuvos valstyb\u0117 yra nepriklausoma demokratin\u0117 respublika, bet realyb\u0117je susiduriame su \u201e\u012fsivaizduojama\u201c demokratija tiek valstybinio \u2013 savivaldybinio, tiek organizacinio valdymo lygmenyse. Galvodami apie demokratij\u0105 tik kaip apie gra\u017e\u0173 princip\u0105, o ne \u012fvairiapusi\u0161komis priemon\u0117mis pagr\u012fst\u0105 kasdienin\u012f valdym\u0105, kaip pasiteisinim\u0105 pateikiame argument\u0105, kad Lietuvos \u017emoni\u0173 genofonde n\u0117ra demokratinio valdymo praktikos.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ko gero, klystame, nes yra pavyzd\u017ei\u0173, rodan\u010di\u0173, kaip demokratinio valdymo aprai\u0161kos vienokiais ar kitokiais pavidalais rei\u0161k\u0117si Lietuvoje ne tik moderniaisiais ar pomoderniaisiais (o b\u016btent \u0161ie laikai tapatinami su demokratiniu valdymu), bet ir kur kas senesniais laikais. Vienas i\u0161 toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 yra Paulavos respublikos egzistavimas kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 Lietuvos pietvakariuose. \u017dod\u017eiai\u00a0<strong><em>respublika, pilie\u010diai, bendruomen\u0117<\/em><\/strong>\u00a0buvo vartojami to laikotarpio \u0160al\u010dinink\u0173 vals\u010diuje Valakinink\u0173, Balandi\u0161ki\u0173, Malakoni\u0173, Usti\u0161ki\u0173, \u017demaiti\u0161ki\u0173, Turgeli\u0173 kaimuose. Gali b\u016bti, kad tai buvo i\u0161dava\u00a0 Ap\u0161vietos epochos, kai vyst\u0117si kamerializmo (valdymo b\u016bdas su auk\u0161ta centralizacija, glob\u0117ji\u0161ka merkantiline ekonomika, pastangomis pl\u0117sti valstyb\u0117s tarnautoj\u0173 universitetin\u012f rengim\u0105, d\u0117mesiu\u00a0 politikai, adminstravimui, vie\u0161\u0173j\u0173 finans\u0173, ekonomikos, \u017eem\u0117s ir mi\u0161k\u0173 valdymui. Kamerializmas buvo grind\u017eiamas bendruomen\u0117s intereso pirmenybe ir reikalavo individualius interesus palenkti valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s interesams. Laikyta, kad valstyb\u0117 dominuoja vir\u0161 kit\u0173 tiksl\u0173 id\u0117jos. Svarb\u0173 vaidmen\u012f vaidino ir 1746 m. Europos universitetuose kaip atskira disciplina prad\u0117tas d\u0117styti statistikos mokslas, kuris skatino susitelkti \u012f finansin\u0119 valstyb\u0117s ekonomin\u0117s b\u016bkl\u0117s analiz\u0119, subalansuoti biud\u017eet\u0105 ir tobulinti administracin\u0119 sistem\u0105. Tur\u0117jo \u012ftakos ir atsiradusios pijor\u0173 mokyklos, kuriose pagaus\u0117jo visuomenini\u0173 dalyk\u0173, o mokiniai buvo ugdomi valstybinio pilieti\u0161kumo dvasia.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pla\u010diau yra \u017einomos A. Tyzenhauzo reformos vykdytos 18 a., bet jos pasi\u017eym\u0117jo tuo, kad buvo nukreiptos \u012f ekonimin\u0117s naudos siekim\u0105. Kaip tik P. K. B\u017eostovskio reformos be ekonomin\u0117s naudos \u2013 \u016bkio intensyvinimo (tai jam taip pat pavyko, nes jei iki reformos Merkin\u0117s ir Turgeli\u0173 dvarai dav\u0117 6097 auksinus metini\u0173 pajam\u0173, tai 1784 m. po reformos pajamos i\u0161augo iki 15213 auksin\u0173). Bet svarbiausia, kad B\u017eostovskis daug d\u0117mesio skyr\u0117 \u0161vie\u010diamajai veiklai \u2013 perleido Vakar\u0173 Europoje i\u0161leistus \u016bkininkavimo veikalus. 1769 m. P. K. B\u017eostovskis para\u0161\u0117 garsiuosius Paulavos respublikos nuostatus, kuri\u0173 pratarm\u0117je B\u017eostauskis mini n\u016bnai i\u0161 vakar\u0173 \u0161ali\u0173 \u012f Lietuv\u0105 atkeliavus\u012f \u201egero valdymo\u201c termin\u0105. Nuostatuose numatyta, kad Paulavos savivalda tokia \u2013 valstie\u010di\u0173 atstovai sudarydav\u0119 \u017eemesniuosius r\u016bmus, o pats ponas su valstie\u010di\u0173 rinktais dvaro tarnautojais \u2013 valdininkais \u2013 auk\u0161tesniuosius. Sesija t\u0119sdavosi savait\u0119. Respublika tur\u0117jo v\u0117liav\u0105, herb\u0105, antspaud\u0105, kaldino monetas, buvo sukurta uniformuota ir ginkluota valstie\u010di\u0173 milicija. Pats respublikos prezidentas pavyzdingai besitvarkantiems valstie\u010diams \u012fteikdavo pa\u017eym\u0117jimo \u017eenklus \u2013 specialias kepures, \u0161e\u0161i j\u0173 gal\u0117davo pietauti su ponais. Buvo \u012fsteigtas bendruomeninis gr\u016bd\u0173 sand\u0117lis, savi\u0161alpos kasa, prad\u017eios mokykla (samdomas daraktorius) vaikams ir moterims, o \u017eiemos metu buvo rengiami vakariniai kursai valstie\u010diams (fakti\u0161kai tai buvo nuolatinio ugdymosi sistemos u\u017euomazgos Lietuvoje), kredito unija, kataliki\u0161kas bankas (kad apsaugot\u0173 savo valstie\u010dius nuo l\u016bpikautoj\u0173). Kaimo savivalda kontroliavo valstie\u010di\u0173 darb\u0161tum\u0105 ir \u016bkio intensyvinim\u0105. Valstie\u010diai, gaunantys did\u017eiausi\u0105 derli\u0173, buvo skatinami premijomis, pad\u0117komis. Organizuojam\u0173 susirinkim\u0173 metu visa bendruomen\u0117 i\u0161klausydavo taisykles, o \u016bkin\u0117se sueigose buvo teikiamos konsultacijos. Jei valstietis girtuokliaudavo, b\u016bdavo \u012fsp\u0117jamas, o jei ir tai nepad\u0117davo, gal\u0117davo i\u0161keldinti i\u0161 nuomojamo \u016bkio. Nuostatuose minimas ir kaiminyst\u0117s terminas ir sakoma: \u201e joki\u0173 vaid\u0173 kaiminyst\u0117je neprad\u0117ti ir draud\u017eiama savo \u017eemes svetimiems \u017emon\u0117ms i\u0161nuomoti\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toli pasklido garsas apie 25 metus gyvavusi\u0105 Paulavos respublik\u0105, \u010dia atvykdavo Vilniaus universiteto profesoriai studij\u0173 tikslais. Apie tai ir dar daugel\u012f gana demokrati\u0161k\u0173, bendruomeni\u0161k\u0173, pilieti\u0161k\u0173 dalyk\u0173 galima paskaityti gra\u017eiai iliustruotoje knygoje &#8211;<strong>Povilas Ksaveras B\u017eostovskis. Paulavos respublika. Vilnius, 2014).<\/strong><\/p>\n<p>\u00a0<em>Doc. dr. Saulius Nefas<\/em><\/p>\n<p><em>Mykolo Romerio universitetas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>http:\/\/www.voruta.lt\/demokratisko-valdymo-pavyzdys-lietuvoje-18-amziuje\/ Nors m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s konstitucija prasideda nuo straipsnio, kuriame nedviprasmi\u0161kai sakoma, kad Lietuvos valstyb\u0117 yra nepriklausoma demokratin\u0117 respublika, bet realyb\u0117je susiduriame su \u201e\u012fsivaizduojama\u201c demokratija tiek valstybinio \u2013 savivaldybinio, tiek organizacinio valdymo lygmenyse. Galvodami apie demokratij\u0105 tik kaip apie gra\u017e\u0173 princip\u0105, o ne \u012fvairiapusi\u0161komis priemon\u0117mis pagr\u012fst\u0105 kasdienin\u012f valdym\u0105, kaip pasiteisinim\u0105 pateikiame argument\u0105, kad Lietuvos \u017emoni\u0173 genofonde [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1656","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1656","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1656"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1656\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1658,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1656\/revisions\/1658"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1656"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1656"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1656"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}