{"id":1700,"date":"2014-11-20T20:59:47","date_gmt":"2014-11-20T18:59:47","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1700"},"modified":"2014-11-20T21:02:45","modified_gmt":"2014-11-20T19:02:45","slug":"lietuvos-evangeliku-reformatu-svietimo-politikos-aspektai-xvi-xviii-a","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/lietuvos-evangeliku-reformatu-svietimo-politikos-aspektai-xvi-xviii-a\/","title":{"rendered":"Lietuvos evangelik\u0173 reformat\u0173 \u0161vietimo politikos aspektai XVI-XVIII a."},"content":{"rendered":"

Audron\u0117 Pe\u010diulyt\u0117.\u00a0K\u0117daini\u0173 kra\u0161to muziejaus Daugiakult\u016brio centro vadov\u0117. Prane\u0161imas<\/em><\/p>\n

Reformacija prasid\u0117jo visuomen\u0117s dalyje, kurioje nuo XVI a. labai ry\u0161kiai brendo poreikis naujov\u0117ms ir suvokimas, kad b\u016btinos permainos daugelyje Lietuvos visuomeninio gyvenimo sri\u010di\u0173. Visuomen\u0117je ypa\u010d ry\u0161kiai buvo subrend\u0119s \u0161vietimo institucij\u0173 ir mokymo turinio reformos poreikis.<\/p>\n

Pirmasis reformacijos etapas Lietuvoje \u2013 XVI a. 4-5 de\u0161imtme\u010diai \u2013 r\u0117m\u0117si liuteron\u0173 id\u0117jomis, o nuo 5 de\u0161imtme\u010dio pabaigos \u2013 kalvinist\u0173 ir arijon\u0173 id\u0117jomis. Pirmojo periodo labai svarbus rezultatas buvo spaudos lietuvi\u0173 kalba suk\u016brimas. Ra\u0161tija lietuvi\u0173 kalba egzistavo ir iki pirmosios lietuvi\u0161kos knygos \u2013 tai buvo rankra\u0161\u010diai, j\u0173 nuora\u0161ai, liturgini\u0173 tekst\u0173 vertimai. Reformacija subrandino nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u0161i\u0105 ra\u0161tij\u0105, suteik\u0117 jau nauj\u0105 status\u0105 ir kit\u0105 vie\u0161umo lyg\u012f. Protestanti\u0161koji\u00a0 Lietuvos inteligent\u0173 dalis realizavo galb\u016bt jau anks\u010diau Lietuvoje brendusi\u0105 mint\u012f, kad technikos \u2013 spausdinimo ma\u0161inos \u2013 gali b\u016bti panaudotos ra\u0161to lietuvi\u0173 kalba platinimui, minties propagandai, o tuo pa\u010diu ir tautin\u0117s kult\u016bros savirealizacijai. Knyg\u0173 lietuvi\u0173 kalba rengimas rod\u0117, kad tautin\u0117 savimon\u0117 \u012f\u017eeng\u0117 \u012f nauj\u0105 pakop\u0105.<\/p>\n

Pirmosios knygos lietuvi\u0173 kalba buvo naujov\u0117, stipriai paveikusi visuomen\u0117s s\u0105mon\u0119: buvo sulau\u017eytas nuo pat krik\u0161\u010dionyb\u0117s pri\u0117mimo \u012fsitvirtin\u0119s stereotipas, kad Lietuvoje kalbama vienaip, bet ra\u0161oma svetimomis ra\u0161to kalbomis ( kanceliarine ryt\u0173 slav\u0173 kalba arba lotyni\u0161kai). Su \u0161ia naujove siejosi ir dvi \u0161vietimo reformos kryptys, numatytos reformacijos prad\u017eioje : 1) M. Ma\u017evydo prad\u0117tas nam\u0173 mokyklos su ra\u0161to lietuvi\u0173 kalba k\u016brimas bei ra\u0161to demokratizacija;\u00a0 2) Abraomo Kulvie\u010dio padarytas Lietuvos \u0161vietimo sistemos papildymas vidurine, kaip manoma, paremta trij\u0173 kalb\u0173 ( hebraj\u0173, graik\u0173 ir lotyn\u0173) mokymu bei humanistinio turinio mokykla.\u00a0\u00a0\u00a0 A. Kulvietis paskelb\u0117 nuostat\u0105, kad \u0161vietimo reikalams pirmiausia turi b\u016bti skirtas ba\u017eny\u010dios sukauptas turtas, ir prad\u0117jo vie\u0161\u0105 svarstym\u0105, kaip \u0161is turtas turi b\u016bti panaudotas.<\/p>\n

Dar vienas labai svarbus Lietuvos protestant\u0173 veiklos aspektas \u2013 tai i\u0161silavinimo, mokytumo, ra\u0161to, spaudos\u00a0 svarbos\u00a0 ir vert\u0117s suvokimas. Radvil\u0173 gimin\u0117je, augant Radviloms Juodajam ir Rudajam, t.y ma\u017edaug nuo XVI a. 3 de\u0161imtme\u010dio, jau buvo suvokiama, kad platus i\u0161silavinimas, apim\u0105s \u012fvairius mokslus, o kartu ir humanitarin\u012f, yra b\u016btinyb\u0117 rengiantis valstybin\u0117ms pareigoms. Abiej\u0173 pusbroli\u0173 Mikaloj\u0173 Radvil\u0173 karta keit\u0117 po\u017ei\u016br\u012f \u012f didik\u0173 i\u0161simokslinimo pob\u016bd\u012f: prie nam\u0173 mokymo \u2013 kaip presti\u017eo reikalo \u2013 prid\u0117jo studijas universitetuose.\u00a0 Toks didiko rengimas b\u016bsimai veiklai \u012fsitvirtino jau \u0161imtme\u010diams: nam\u0173 lavinimas, samdant specialius mokytojus b\u016bsimai veiklai \u012fvairiose srityse pasirengti, ir universitetinis mokymas, daugiausia u\u017esienyje, jungiamas su svetim\u0173 kra\u0161t\u0173 gyvenimo pa\u017einimu bei diplomatine praktika. Radvilos\u00a0 ie\u0161kojo gabi\u0173 jaunuoli\u0173, juos r\u0117m\u0117, vienus siunt\u0117 savo l\u0117\u0161omis studijuoti \u012f universitetus ( A. Volanas), kitus ugd\u0117 kitokiais \u012fvairiais b\u016bdais. \u00a0J\u0173 dvaruose buvo suburti i\u0161silavin\u0119, veikl\u016bs kult\u016brine prasme dvari\u0161kiai pasaulie\u010diai, dauguma studijavusi\u0173 protestanti\u0161kuose universitetuose. Pakilo ir reikalavimai dvasininkams \u2013 jie tur\u0117jo b\u016bti mok\u0119si auk\u0161tojoje mokykloje. Mokymas tapo neatsiejama ir vertinama ba\u017eny\u010dios veiklos sritimi. Tod\u0117l XVI a. paskutin\u012f ketvirt\u012f evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 fundatori\u0173 valios parei\u0161kimuose buvo nurodoma kokios l\u0117\u0161os skirtos mokytojui i\u0161laikyti, sklyp\u0173 mokykl\u0173 pastatams dyd\u017eiai.<\/p>\n

Reformatai steng\u0117si prie kiekvienos veikusios parapin\u0117s ba\u017eny\u010dios \u012fsteigti mokykl\u0105, XVI am\u017eiaus viduryje jau veik\u0117 mokyklos Vilniuje, Vitebske, Brastoje, Klecke. Radvilos ir kiti reformatai didikai savo priva\u010diose\u00a0 valdose steig\u0117 mokyklas: Naujamiestyje, Pa\u0161u\u0161vyje, \u0160iluvoje,\u00a0 \u0160vobi\u0161kyje, Bir\u017euose, Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje, Salamiestyje, Papilyje, Kelm\u0117je, Skuode ir kitur. Ypatingai daug pastang\u0173 buvo \u012fd\u0117ta bandant gauti leidim\u0105 kurti protestanti\u0161k\u0105 universitet\u0105 Vilniuje. Vilniuje veikusi gimnazija tur\u0117jo pakankamai i\u0161silavinusius, tokiam darbui pasirengusius d\u0117stytojus ir s\u0117kmingai dirbo, ta\u010diau vis tik galios pasiekti, kad \u0161i mokykla gaut\u0173 teis\u0119 tapti akademija ar universitetu XVI a. pabaigoje kunigaik\u0161\u010diams Radviloms neu\u017eteko<\/p>\n

XVI a. 5-6 de\u0161imtme\u010diuose evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios savo praktine veikla gana nuosekliai formavo po\u017ei\u016br\u012f \u012f mokym\u0105si kaip s\u0105lyg\u0105 tapti geru krik\u0161\u010dioniu. Tai, kad toks po\u017ei\u016bris buvo, liudija evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios 1594 ir 1598 m. Vilniaus katekizmuose \u012fd\u0117ta ilga 2,5 puslapio apimties mokini\u0173 malda. Mokinys meld\u0117si, kad \u201emano mokslas atne\u0161t\u0173 s\u0117km\u0119\u201c, pra\u0161\u0117 Diev\u0105 sustiprinti atmint\u012f..\u201c. \u0160ia malda buvo ugdomas mokinio supratimas, kad Dievas laimina mokym\u0105si, kad parapin\u0117s mokyklos i\u0161silavinimas \u2013 tolimesnio mokymosi prad\u017eia ir kad ateityje bus vertinami \u012fvairiausi darbai, kuriuos gali dirbti ra\u0161tingi ir i\u0161silavin\u0119 \u017emon\u0117s. L\u0117\u0161\u0173 skyrim\u0105 knygoms, mokykloms, spaustuv\u0117ms evangelik\u0173 reformat\u0173 ir liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia traktavo kaip deram\u0105 pagarb\u0105 Dievui. \u0160i nuostata keit\u0117 prioritetus, kam naudoti turtus, kuriuos skyr\u0117 turtingieji nor\u0117dami savo dievobaimingum\u0105 ir tik\u0117jim\u0105 paliudyti. Turtas naudotinas pirmiausia ne pastat\u0173 ir apeig\u0173 puo\u0161ybai, ne tik\u0117jimui platinti vizualin\u0117mis priemon\u0117mis. Ne paveikslai, freskos, vitra\u017eai, skulpt\u016bros tur\u0117jo ai\u0161kinti ir pasakoti tik\u0117jimo tiesas. Pagrindinis tampa siekis sudaryti s\u0105lygas tikintiesiems pa\u017einti \u0160vent\u0105j\u012f ra\u0161t\u0105, j\u012f skaityti. Pama\u017eu tank\u0117jantis mokykl\u0173 tinklas per daugel\u012f de\u0161imtme\u010di\u0173 ra\u0161tingum\u0105 padar\u0117 prieinam\u0105 pirmiausia priva\u010di\u0173 miesteli\u0173 gyventojams \u2013 miestel\u0117n\u0173 sluoksniui.<\/p>\n

\u00a0Reformat\u0173 pad\u0117tis XVII a.\u00a0 gana spar\u010diai kito: am\u017eiaus prad\u017eioje buvusioji visuomen\u0117je pusiausvyra tarp kataliki\u0161kos ir evangeli\u0161kos visuomen\u0117s dali\u0173 iro kataliki\u0161kos dalies naudai, ret\u0117jo ir jos glob\u0117j\u0173 \u2013 didik\u0173, bajor\u0173 \u2013 gretos. Po XVII a. 1-4 de\u0161imtme\u010dio religini\u0173 s\u0105my\u0161i\u0173 Vilniuje, kai buvo sugriautos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios, o 1640 m. Vilniaus reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo i\u0161kelta u\u017e miesto sienos, evangelik\u0173 reformat\u0173 sinodas ir galingiausi jos glob\u0117jai Radvilos jau suvok\u0117, kad reikia keisti veiklos b\u016bdus, daugiau d\u0117mesio kreipti \u012f \u012fvairiomis kalbomis kalban\u010di\u0173 bendruomeni\u0173 poreikius.\u00a0 LDK evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios reikm\u0117ms knyg\u0173 lenk\u0173 kalba buvo parengta ir i\u0161leista gana daug ir \u012fvairi\u0173, o lietuvi\u0161k\u0173 leidini\u0173 nebuvo, o atsparos ta\u0161kai kaip tik ir buvo lietuvi\u0161kos parapijos. Pirmosios \u017einios apie iniciatyv\u0105 parengti lietuvi\u0173 kalba vien\u0105 i\u0161 b\u016bsimo leidinio dali\u0173 \u2013 giesmyn\u0105 \u2013 ir prad\u0117t\u0105 versti \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105, pasirod\u0117 1644 m.<\/p>\n

K\u0117dainiuose 1653 m. i\u0161leistos\u00a0 682 psl. lietuvi\u0173 kalba \u201eKnygos Noba\u017enyst\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos\u201c\u00a0 parengimas ir i\u0161leidimas truko 9 metus. Kaip tik tuo metu aktyviausiai buvo susir\u016bpinta realiu lietuvi\u0173 kalbos vartojimu \u017demaitijoje, U\u017enerio ir dalies Vilniaus distrikt\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010diose. Ypatingai buvo r\u016bpinamasi, kad lietuvi\u0161kose parapijose dirbt\u0173 kunigai, mokantys lietuvi\u0161kai, kad jie nuolat b\u016bt\u0173 rengiami, kad b\u016bt\u0173 sakomi pamokslai lietuvi\u0173 kalba. K\u0117dainiuose gyven\u0119 ir dirb\u0119 superintendentai mok\u0117jo lietuvi\u0161kai: Samuelis Toma\u0161auskas, Kristupas Minvydas. 1631 m. Kristupo Radvilos ir jo \u017emonos Onos Ki\u0161kait\u0117s Radvilien\u0117s fundacijoje K\u0117dainiams buvo numatyta, kad skiriamos l\u0117\u0161os dviems evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioms, nustatyta, kad turi b\u016bti du pamokslininkai, o vienas j\u0173 skaityti pamokslus lietuvi\u0173 kalba. Viena t\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 tur\u0117jo b\u016bti pa\u0161ventinta 1629 m., o kita \u2013 1652 m, nuo tada lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 kur\u012f laik\u0105 tur\u0117jo ir atskir\u0105 pastat\u0105 pamaldoms. Taigi turimos \u017einios leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad nuo 1627 m. K\u0117dainiuose evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje vie\u0161ai vyko apeigos lietuvi\u0173 kalba, ir sinodas buvo \u012fsipareigoj\u0119s skirti lietuvi\u0161kai mokan\u010dius kunigus, kurie nuolat dirbo K\u0117dainiuose.<\/p>\n

XVI a. pabaigoje LDK evangelikams jau buvo ai\u0161ku, kad jie Vilniuje auk\u0161tosios mokyklos nebe\u012fkurs, tod\u0117l \u0117m\u0117 stiprinti kitus miestus, esan\u010dius j\u0173 \u012ftakoje: Bir\u017eus ir K\u0117dainius.<\/p>\n

\u00a0K\u0117daini\u0173 miesto intelektualinei atmosferai didel\u0117s reik\u0161m\u0117s tur\u0117jo mokyklos buvimas. Jos reikalai buvo svarstomi visos LDK reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios sinoduose, atvykdavo vizitatoriai, mokytojai. Nuo 1625 m. \u010dia veikusi\u0105 parapin\u0119 mokykl\u0105 Radvil\u0173 r\u016bpes\u010diu, sinodas nusprend\u0117 palengva i\u0161auginti iki gimnazijos. Ma\u017edaug nuo 1631 m. K\u0117dainiuose veik\u0117 vidurin\u0117s lygio mokykla, netrukus jau ir gimnazija. Jos veikla labai pagyvino viso miesto ekonomin\u012f gyvenim\u0105: vieni nuomojo butus mokiniams, mokytojams, kiti gaudavo l\u0117\u0161\u0173 u\u017e aptarnavim\u0105, maisto tiekim\u0105 ir kitokio pob\u016bd\u017eio paslaugas. Dalis d\u0117stytoj\u0173 iki XVII a. vidurio buvo gerai pasiruo\u0161\u0119 darbui, baig\u0119 auk\u0161t\u0105sias mokyklas, ne vienas j\u0173 buvo para\u0161\u0119 ir i\u0161leid\u0119 knyg\u0173. 1625 m. \u012f K\u0117dainius dirbti persik\u0117l\u0117 Adomas Rasijus, \u010dia \u012f\u0161ventintas \u012f kunigus, o nuo 1626 m. jis \u0117jo \u017demaitijos superintendento pareigas. Adomas Rasijus tuo metu buvo para\u0161\u0119s jau de\u0161imt\u012f \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio veikal\u0173, tarp j\u0173 logikos, filosofijos kurs\u0173 tezi\u0173, kelis traktatus apie prekyb\u0105 ir pirkli\u0173 luomo kilmingum\u0105. J\u012f galima laikyti vienu ry\u0161kiausi\u0173 miestieti\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f visuomen\u0119 rei\u0161k\u0117j\u0173 LDK XVII a. prad\u017eioje. A. Rasijus palaik\u0117 ry\u0161ius su Karaliau\u010diaus, Gdansko leid\u0117jais ir Gdansko akademine gimnazija. \u017dinoma, kad K\u0117daini\u0173 gimnazijoje buvo mokoma i\u0161 jo para\u0161yto retorikos vadov\u0117lio. 1646 m. gimnazijoje prad\u0117jo dirbti karin\u0117s matematikos profesorius Adomas Freitagas. Jo 1631 m. Leidene i\u0161leista knyga \u201eKaro architekt\u016bra\u201c buvo pakartotinai i\u0161spausdinta dar 7 kartus vokie\u010di\u0173, pranc\u016bz\u0173 kalbomis.<\/p>\n

Pirmasis mokyklos rektorius buvo vokietis i\u0161 Gdansko Fridrichas \u0160tarkius, jo pavaduotojas Mikalojus Matusevi\u010dius, v\u0117liau K\u0117daini\u0173 burmistras Steponas Jaugelis Telega. I\u0161 prad\u017ei\u0173 mokykla \u012fsik\u016br\u0117 m\u016briniuose \u0160aflerio namuose prie Did\u017eiosios Rinkos aik\u0161t\u0117s, triuk\u0161mingoje ir nepatogioje vietoje. 1631 m. K. Radvilos r\u016bpes\u010diu Did\u017eios pilies ir Josvaini\u0173 gatvi\u0173 kampe prad\u0117tas rekonstruoti namas, nupirktas i\u0161 miestie\u010dio, buvusio burmistro Petro Skomino. \u0160is pastatas tapo svarbiu architekt\u016briniu XVII am\u017eiaus paminklu. Tai bene vienintelis auk\u0161tesni\u0173j\u0173 mokykl\u0173 pastatas, i\u0161saugoj\u0119s autenti\u0161kum\u0105. 1640 m. u\u017edarius Vilniaus reformat\u0173 gimnazij\u0105, K\u0117daini\u0173 mokykla tapo svarbiausiu protestanti\u0161ku mokymo bei reformacijos id\u0117j\u0173 skleidimo centru LDK.<\/p>\n

K\u0117daini\u0173 reformat\u0173 mokykla iki pat XIX a. did\u017eiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skyr\u0117 lotyn\u0173 kalbai, antikinei literat\u016brai, religiniams ir filosofiniams mokslams.\u00a0 Mokymo programos sudarytos pagal pa\u017eangiausius to meto Europos protestanti\u0161k\u0173j\u0173 mokykl\u0173 pavyzd\u017eius. \u00a0Organizuoti s\u0117kming\u0105 mokym\u0105 nebuvo lengva, nes tr\u016bko vadov\u0117li\u0173 ir literat\u016bros. 1629 m. \u012estatuose mokytojams nurodyta taikyti diktavimo\u00a0 ir disputo metodus. Disput\u0173 metu i\u0161ry\u0161k\u0117davo, kaip mokiniai yra pasiruo\u0161\u0119 kovoti prie\u0161 katalikus ir kaip geba skleisti reformacijos id\u0117jas. Mokytojai pateikdavo mokslo teiginius, kuriems vieni mokiniai ie\u0161kodavo argument\u0173 pagr\u012fsti, kiti \u2013 paneigti. Disput\u0173 metu mokiniai gin\u010dydavosi, reik\u0161davo savo nuomon\u0119, \u012fgytas \u017einias taikydavo prakti\u0161kai, tod\u0117l \u0161is metodas buvo populiarus.<\/p>\n

1637 m. K\u0117daini\u0173 sinodas mokyklai dav\u0117 grie\u017etus nurodymus d\u0117l mokini\u0173 laisvalaikio. Nevalia \u201ekomedijomis\u201c vaikus linksminti, si\u016bl\u0117 laisvu laiku ruo\u0161tis disputams, oracijoms, dialogams. U\u017edraud\u0117 mokiniams dalyvauti \u012fvairiose vie\u0161ose religin\u0117se apeigose. Drausm\u0117 buvo gele\u017ein\u0117: grie\u017etai nustatytu laiku k\u0117l\u0117si, meld\u0117si, mok\u0117si. Nebuvo joki\u0173 pramog\u0173. Nusi\u017eengusius baud\u0117 net fizin\u0117mis bausm\u0117mis (plakdavo ryk\u0161t\u0117mis). Fizini\u0173 bausmi\u0173 taikymo tvarka nurodyta 1631 m. nuostatuose: negalima mu\u0161ti kum\u0161timi per galv\u0105, \u012fsikar\u0161\u010diavus elgtis \u017eiauriai, bausti tik b\u016btinais atvejais, leidus rektoriui. Mokiniai \u012f auk\u0161tesnes klases buvo keliami dukart per metus: per Velykas ir per \u0161vent\u0105j\u012f Mykol\u0105. Mokini\u0173 \u017einios buvo tikrinamos vie\u0161\u0173j\u0173 egzamin\u0173 metu. Egzamin\u0173 pabaigoje mokiniai atskleisdavo k\u016brybinius geb\u0117jimus vertinimo komisijai deklamuodami savo k\u016brybos eil\u0117ra\u0161\u010dius.<\/p>\n

Evangelik\u0173 reformat\u0173 mokykl\u0173 turinys buvo grie\u017etai reglamentuojamas tik\u0117jimo. Mokyklas da\u017enai vadindavo ba\u017enytin\u0117mis seminarijomis. Mokytojai ir mokiniai prival\u0117jo lankyti ba\u017eny\u010di\u0105. Mokiniai tur\u0117jo gra\u017eiai elgtis ba\u017eny\u010dioje ir rodyti pavyzd\u012f parapijie\u010diams. 1647 m. kunigaik\u0161\u010dio Jonu\u0161o Radvilos r\u016bpes\u010diu K\u0117daini\u0173 gimnazij\u0105 Vakar\u0173 Europos pavyzd\u017eiu imta vadinti \u0160viesi\u0105ja (Gimnasium Iliustre). Prie gimnazijos 1651-1654 m. veik\u0117 Joachimo Rheto spaustuv\u0117, kurioje buvo i\u0161leista knyga \u201eKnyga Noba\u017enyst\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos\u201c. Tuo metu Jonu\u0161as Radvila\u00a0 brandino\u00a0 plan\u0105\u00a0 K\u0117daini\u0173 gimnazij\u0105 paversti universitetu, tod\u0117l\u00a0 buvo tariamasi su \u010dek\u0173 pedagogu ir filosofu Janu Amosu Komenskiu, kad jis atvykt\u0173 \u012f K\u0117dainius ir d\u0117styt\u0173 jame. Ta\u010diau XVII a. vidurio karai su \u0160vedija ir Rusija bei ankstyva Jonu\u0161o Radvilos mirtis sutrukd\u0117 tuos planus \u012fgyvendinti.<\/p>\n

K\u0117daini\u0173 gimnazijoje\u00a0 \u012estatai, mokini\u0173 s\u0105ra\u0161ai, tvarkara\u0161\u010diai ir kiti dokumentai buvo ra\u0161omi lenk\u0173 kalba. \u00a0\u00a01673 m. K\u0117daini\u0173 sinode nutarta, kad b\u016bsimieji dvasininkai Dievo \u017eod\u012f mok\u0117t\u0173 skelbti ir lietuvi\u0173 kalba. V\u0117liau\u00a0 priimtas nutarimas, kad vietos alumnai privalo b\u016bti mokomi lietuvi\u0173 kalba.\u00a0 Lietuvi\u0161kai mokantiems alumnams mokykloje buvo skiriama speciali Martyno \u0160vobos stipendija. K\u0117dainiuose lietuvi\u0173 kalba pamokslus sakydavo S. Lipskis, Daugaila, mokyklos rektorius Florijonas Svida, konrektorius Konstantinas Krapinskis, mokytojas Jurgis \u0160imanskis. 1698 m. K\u0117daini\u0173 sinodas prane\u0161\u0117, kad 50 egzempliori\u0173 katekizm\u0173 lietuvi\u0173 kalba perduota gimnazijos rektoriui, jog jais gal\u0117t\u0173 naudotis mokiniai.<\/p>\n

1683 m. parengti nauji gimnazijos nuostatai. Naujuose nuostatuose svarbiausias mokymo kryptis, kaip manoma, buvo numat\u0119s\u00a0 dar Jonu\u0161as Radvila. Juose nurodyta, kad lotyn\u0173 kalbos reikia mokyti ne pagal senuosius vadov\u0117lius, o pagal \u010dek\u0173 pedagogo, filosofo J. A. Komenskio vadov\u0117lius. Tai vienintelis \u017einomas istorinis faktas, kad Lietuvoje, K\u0117daini\u0173 gimnazijoje, buvo d\u0117stoma pagal \u0161io pedagogo vadov\u0117lius. 1698 m. tvarkara\u0161tyje ir nuostatuose atsispindi ugdymo turinio kaita. Prad\u0117ta mokyti istorijos ir geografijos. Stiprinamas teologini\u0173 dalyk\u0173 d\u0117stymas: imta skaityti ir analizuoti Biblij\u0105, Evangelij\u0105, katekizmus. Lietuvos reformatai XVII antroje pus\u0117je i\u0161gyveno nelengv\u0105 laikotarp\u012f: deginamos j\u0173 ba\u017eny\u010dios, dvasininkai ir mokytojai persekiojami. Reik\u0117jo stiprinti savo pozicijas, tod\u0117l tokio tipo mokyklose ypa\u010d svarbu ugdyti mokini\u0173 pamaldum\u0105 ir i\u0161tikimyb\u0119.<\/p>\n

K\u0117daini\u0173 gimnazija veik\u0117 su pertraukomis. Jos pad\u0117timi susir\u016bpin\u0119 Europos reformatai atsiunt\u0117 K\u0117daini\u0173 ba\u017eny\u010diai nurodym\u0105, kuriame ragino si\u0173sti gabius mokinius mokytis \u012f Europos auk\u0161t\u0105sias mokyklas: Augsburge \u2013 4, Marburge \u2013 3, Heidelberge \u2013 4, Frankfurte \u2013 2, Berlyne \u2013 2.\u00a0 1769 m. gimnazijoje mok\u0117si 90, o v\u0117liau 76 mokiniai. Mokini\u0173 skai\u010dius svyravo, tai priklaus\u0117 nuo ekonomini\u0173 ir politini\u0173 kra\u0161to s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n

1773 m. panaikinus J\u0117zuit\u0173 ordin\u0105 ir \u012fk\u016brus Edukacin\u0119 komisij\u0105, Lietuvoje pasikeit\u0117 mokini\u0173 mokymo tvarka. Keit\u0117si mokymo programos, padid\u0117jo d\u0117stom\u0173 dalyk\u0173 skai\u010dius: prad\u0117ta d\u0117styti fizika ir trigonometrija, daugiau d\u0117mesio skiriama teologiniams ir filosofiniams dalykams, stiprinamas geografijos ir istorijos mokymas. Svarbiausias tikslas \u2013 mokymo turin\u012f priartinti prie gyvenimo. Stipr\u0117jo ir K\u0117daini\u0173 gimnazijos presti\u017eas: 1778 m. mokini\u0173 skai\u010dius padid\u0117jo iki 128. D\u0117st\u0117 gab\u016bs mokytojai, mokslus baig\u0119 Vokietijos universitetuose: Boguslavas Berneckis, Steponas Kopickis, Aleksandras Mankevi\u010dius. Gimnazija pasuko klasicistine kryptimi, pama\u017eu tapo pasaulietine mokykla. Joje mok\u0117si vis daugiau katalik\u0173, liuteron\u0173. Ta\u010diau tai suk\u0117l\u0117 ir nemalonum\u0173: 1781 m. vyresni\u0173 klasi\u0173 mokiniai suorganizavo mu\u0161tynes su katalikais, \u012fvyko rimtas reformat\u0173 ir katalik\u0173 susid\u016brimas, tod\u0117l net nepabaigus mokslo met\u0173 gimnazija kuriam laikui net buvo u\u017edaryta. 1793 m. gimnazijoje mok\u0117si 20 reformat\u0173 ir 68 katalikai. Nuo XVIII am\u017eiaus II pus\u0117s sustipr\u0117jo lenk\u0173 kult\u016bros \u012ftaka. Visi raportai, tvarkara\u0161\u010diai, programos ra\u0161omi lenk\u0173 kalba. Gimnazijai lietuvi\u0173 kalba tapo nereikalinga. Bibliotekoje neliko lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173.<\/p>\n

1803 m. gimnazija tapo pavaldi Vilniaus universitetui ir nuo 1807 m. jai buvo skirta finansin\u0117 subsidija. Universitetas \u012fsipareigojo per\u017ei\u016br\u0117ti mokymo programas ir mokytoj\u0173 ruo\u0161imo tvark\u0105 bei kasmet skirti po 1200 rub.\u00a0 Ta\u010diau buvo i\u0161kelti ir reikalavimai: kad vie\u0161a mokykla b\u016bt\u0173 atskirta nuo tikybos mokslo, kuris turi b\u016bti d\u0117stomas atskirai pagal \u012fvairias mokini\u0173 tikybas. D\u0117stomieji dalykai negali b\u016bti pritaikyti prie kurios nors tikybos. \u012e mokykl\u0105 priimami \u012fvairi\u0173 tikyb\u0173 \u017emon\u0117s. Nuo 1810 m. pradedamos d\u0117styti katalik\u0173 tikybos pamokos. K\u0117daini\u0173 mokyklai reik\u0117jo sutikti su \u0161iais reikalavimai, nes kitu atveju neb\u016bt\u0173 gavusi subsidijos i\u0161 Edukacinio fondo. Gimnazija, dar vadinama apskritine, v\u0117l suklest\u0117jo. Joje gal\u0117jo mokytis \u012fvairi\u0173 luom\u0173 vaikai. Neturting\u0173 t\u0117v\u0173 mokinius i\u0161laik\u0117 alumnatas, kurio tikslas buvo \u0161elpti b\u016bsimus evangelik\u0173 kunigus, vykstan\u010dius mokytis \u012f Vakar\u0173 Europos universitetus. Tai buvo \u0161ios mokyklos i\u0161skirtinumas Lietuvoje.\u00a0 K\u0117daini\u0173 gimnazija tapo pusiau pasaulietine, tur\u0117jo gana didel\u0119 autonomij\u0105, daug d\u0117mesio skyr\u0117 kalboms. Mokytoj\u0173 daugum\u0105 sudar\u0117 dvasininkai, nes evangelikai tur\u0117jo patogiausias s\u0105lygas paruo\u0161ti dvasininkus, mokytojus Europos universitetuose.<\/p>\n

1824 m. gimnazija v\u0117l buvo u\u017edaryta d\u0117l gimnazist\u0173 dalyvavimo slaptoje organizacijoje \u201eJuodieji broliai\u201c , kurie reng\u0117 pasik\u0117sinim\u0105 \u012f Rusijos caro brol\u012f Konstantin\u0105, kuris kiekvienais metais va\u017eiuodavo poilsiauti \u012f Vakar\u0173 Europ\u0105 pro K\u0117dainius. Mokykl\u0105 atidar\u0117 tik 1835 m. 1847 m. evangeil\u0173 reformat\u0173 sinodas sura\u0161\u0117 memorial\u0105 d\u0117l liturgini\u0173 kalb\u0173 Slucko ir K\u0117daini\u0173 mokyklose, pra\u0161ydamas leisti tikybos dalykus mokyti lietuvi\u0173 kalba. 1848 m. \u0160vietimo ministerija leidim\u0105 dav\u0117. Lietuvi\u0173 kalb\u0105 d\u0117st\u0117 \u017demai\u010di\u0173 apygardos superintendentas kunigas Ma\u010diulskis. \u0160iuo klausimus mokykla tapo i\u0161skirtine Lietuvoje. Prasid\u0117jus 1863 met\u0173 sukilimui K\u0117daini\u0173 gimnazij\u0105 paliko 239 gimnazistai, manoma, kad net 200 j\u0173 \u012fsijung\u0117 \u012f sukilim\u0105, tod\u0117l 1864 metais j\u0105 vald\u017eia u\u017edar\u0117. Mieste liko tik pradin\u0117 mokykla.<\/p>\n

Reformacija atne\u0161\u0117 \u012f LDK naujus kult\u016bros elementus: nenutr\u016bkstam\u0105 knyg\u0173 leidyb\u0105 ir su tuo susijus\u012f daug platesn\u012f ra\u0161to vartojim\u0105 visuomen\u0117s gyvenime; \u0161nekamosios gimtosios kalbos \u012fvedimas \u012f ba\u017eny\u010dios veikl\u0105 ir tik\u0117jimo mokymas glaud\u017eiai susietas su ra\u0161tingumu; evangelikai pirmieji parod\u0117 iniciatyv\u0105 \u012fsteigti protestanti\u0161k\u0105 universitet\u0105, mokyklose modernizuoti to meto mokymo turin\u012f; K\u0117dainiai nuo XVI a. antrosios pus\u0117s iki XVII a. pabaigos buvo evangelik\u0173 reformat\u0173 tik\u0117jimo ir kult\u016bros \u017eidiniu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Audron\u0117 Pe\u010diulyt\u0117.\u00a0K\u0117daini\u0173 kra\u0161to muziejaus Daugiakult\u016brio centro vadov\u0117. Prane\u0161imas Reformacija prasid\u0117jo visuomen\u0117s dalyje, kurioje nuo XVI a. labai ry\u0161kiai brendo poreikis naujov\u0117ms ir suvokimas, kad b\u016btinos permainos daugelyje Lietuvos visuomeninio gyvenimo sri\u010di\u0173. Visuomen\u0117je ypa\u010d ry\u0161kiai buvo subrend\u0119s \u0161vietimo institucij\u0173 ir mokymo turinio reformos poreikis.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1700","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1700","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1700"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1700\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1701,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1700\/revisions\/1701"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1700"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1700"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1700"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}