{"id":1747,"date":"2014-12-06T20:07:58","date_gmt":"2014-12-06T18:07:58","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1747"},"modified":"2014-12-06T20:20:23","modified_gmt":"2014-12-06T18:20:23","slug":"naujausi-kristijono-donelaicio-archyvu-tyrimai-perversmas-literaturos-istorijoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/naujausi-kristijono-donelaicio-archyvu-tyrimai-perversmas-literaturos-istorijoje\/","title":{"rendered":"Naujausi Kristijono Donelai\u010dio archyv\u0173 tyrimai: perversmas literat\u016bros istorijoje?"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/kultura\/literatura\/naujausi-kristijono-donelaicio-archyvu-tyrimai-perversmas-literaturos-istorijoje-286-470806?cf=vl<\/a><\/p>\n

Gruod\u017eio 9\u201310 d. Lietuvos nacionalin\u0117je filharmonijoje ir Taikomosios dail\u0117s muziejuje \u012fvyks baigiamasis jubiliejini\u0173 Kristijono Donelai\u010dio met\u0173 renginys \u2013 visuomenei skirta tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eKristijono Donelai\u010dio reik\u0161m\u0117s\u201c (XIV Jurgio Lebed\u017eio skaitymai).<\/p>\n

<\/p>\n

Viena i\u0161 konferencijos dalyvi\u0173 \u2013 senosios lietuvi\u0173 literat\u016bros tyr\u0117ja, Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos instituto mokslinink\u0117 dr. Liucija Citavi\u010di\u016bt\u0117. Kod\u0117l tur\u0117tume ypa\u010d branginti ir vertinti buvusi\u0105 Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, kaip i\u0161siskyr\u0117 L. R\u0117zos ir v\u0117lesni\u0173 mokslinink\u0173 po\u017ei\u016briai \u012f K. Donelai\u010dio \u201eMetus\u201c, ar Donelaitis pats r\u016bpinosi savo k\u016briniu i\u0161spausdinimu \u2013 apie tai ir pokalbis su L.Citavi\u010di\u016bte.<\/p>\n

\u2013 Esate Ma\u017eosios Lietuvos ra\u0161tijos tyr\u0117ja, \u0161iemet apdovanota penkt\u0105ja Liudviko R\u0117zos premija u\u017e Kur\u0161i\u0173 nerijai reik\u0161ming\u0105, aktyvi\u0105 ir k\u016brybing\u0105 veikl\u0105. Ko apie Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, apie joje vykusius reik\u0161mingus kult\u016bros procesus iki \u0161iol dar nesame gerai suvok\u0119, \u012fsis\u0105monin\u0119? K\u0105 mums visiems svarbu \u017einoti, kai kalbame apie \u0161\u012f istorin\u012f Lietuvos region\u0105?<\/strong><\/p>\n

\u2013 Ma\u017eoji Lietuva yra kult\u016brinis fenomenas. \u010cia lietuvi\u0173 ra\u0161tij\u0105 k\u016br\u0117 \u012fvairi\u0173 taut\u0173 atstovai: vokie\u010diai, i\u0161eiviai i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos, ir, \u017einoma, vietiniai lietuvininkai. Juos profesorius R\u0117za laik\u0117 nuo savo genealoginio kamieno atpl\u0117\u0161tais lietuviais. Ma\u017eoji Lietuva beveik tris \u0161imtme\u010dius pirmavo ra\u0161tijos srityje etnin\u0117s Lietuvos at\u017evilgiu. Tai l\u0117m\u0117 susiklos\u010diusios politin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s aplinkyb\u0117s. Protestantizmas Pr\u016bsijoje skatino vietini\u0173 kalb\u0173 vartojim\u0105, o kunigaik\u0161tis Albrechtas jau XVI a. kviet\u0117si profesorius ir potencialius ra\u0161tijos darbininkus i\u0161 Did\u017eiosios Lietuvos. Jis sudar\u0117 palankias s\u0105lygas studijuoti vietiniam jaunimui. XVIII a. prad\u017eioje karaliaus Frydricho Vilhelmo I \u012fsakymu universitete prad\u0117jo veikti Lietuvi\u0173 kalbos seminaras. Lietuvi\u0161kas \u017eodis \u012fsitvirtino ba\u017eny\u010diose bei mokyklose, vienijo taut\u0105, ugd\u0117 savimon\u0119 ir, savo ruo\u017etu, skatino kult\u016brin\u0119 savirai\u0161k\u0105 ir mokslo mint\u012f (buvo rengiamos gramatikos, \u017eodynai, lingvistin\u0117s studijos, ra\u0161omos literat\u016bros istorijos, mitologijos tyrimai ir kt.). Ma\u017eojoje Lietuvoje sukurtas ir pirmasis nacionalinis gro\u017einis k\u016brinys \u2013 Donelai\u010dio \u201eMetai\u201c. Nuo XIX a. vid. Ma\u017eosios Lietuvos literat\u016brinis ir mokslo paveldas integravosi \u012f Lietuvos kult\u016br\u0105, o XX a. tapo neatskiriama jos dalimi. Deja, did\u017eiojo lietuvyb\u0117s propaguotojo \u00a0R\u0117zos svajon\u0117 apie bendr\u0105 lietuvi\u0173 kult\u016br\u0105 i\u0161sipild\u0117 tik i\u0161nykus i\u0161 pasaulio \u017eem\u0117lapio Pr\u016bsijai ir jos regionui \u2013 Ma\u017eajai Lietuvai. \u012e Lietuv\u0105 \u012fsiliejusi jos dalel\u0117 \u2013 Klaip\u0117dos kra\u0161tas (kartu ir R\u0117zos gimtin\u0117, Kur\u0161i\u0173 nerija) \u2013 verta ypatingo mokslo, kult\u016bros<\/p>\n

\u2013 Priminkite Liudviko R\u0117zos ind\u0117l\u012f \u012f Kristijono Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c patekim\u0105 dienos \u0161vieson, pateikim\u0105 visuomenei. Koks buvo \u0161io mokslininko santykis su K. Donelai\u010dio k\u016briniu? Kuo jis skyr\u0117si nuo dabartinio mokslinink\u0173 po\u017ei\u016brio?<\/strong><\/p>\n

\u2013 R\u0117za yra Donelai\u010dio \u201eatrad\u0117jas\u201c. Pra\u0117jus beveik 40 met\u0173 nuo poeto mirties \u012f R\u0117zos rankas pateko Donelai\u010dio literat\u016briniai rankra\u0161\u010diai, ir jis 10 met\u0173 su pertraukomis reng\u0117 juos spaudai. 1818 m. Karaliau\u010diuje pasirod\u0117 pirmasis poemos \u201eMetai\u201c leidimas. Knygel\u0117je buvo publikuoti ir R\u0117zos vokie\u010di\u0173 kalba parengti tyrimai \u2013 pirmoji poeto biografija, k\u016brybos ap\u017evalga ir poemos \u201eMetai\u201c analiz\u0117. Be to, R\u0117za i\u0161vert\u0117 k\u016brin\u012f (taip pat hegzametru) \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 ir prid\u0117jo i\u0161samius dalykinius ir filologinius komentarus. Jis siuntin\u0117jo leidin\u012f u\u017esienio intelektualams ir sulauk\u0117 palanki\u0173 recenzij\u0173 Vokietijos literat\u016briniuose laikra\u0161\u010diuose. XIX a. knyga \u012ftraukta \u012f presti\u017ein\u012f Heinsius\u2018o katalog\u0105. Donelai\u010dio k\u016brinys \u012frod\u0117 skeptikams, kad niekinama lietuvi\u0173 kalba tinka poezijai, o lietuvi\u0173 tauta turi savo literat\u016br\u0105. Redaguodamas rankra\u0161t\u012f R\u0117za siek\u0117 \u201epadailinti\u201c grubesnes vietas ir Donelait\u012f parodyti tautos dvasios reprezentantu. Jis kupi\u016bravo tekst\u0105, pild\u0117 j\u012f i\u0161 kit\u0173 poeto rankra\u0161\u010di\u0173 ir pan. V\u0117lesni leid\u0117jai, profesional\u016bs filologai, R\u0117zos leidim\u0105 grie\u017etai kritikavo. Nesselmannas i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173 pareng\u0117 mokslin\u012f leidim\u0105 (Karaliau\u010dius, 1869), kuris iki \u0161iol laikomas autenti\u0161kiausiu. Minint Donelai\u010dio 300 met\u0173 jubiliej\u0173 pagal \u0161i\u0105 publikacij\u0105 (ir i\u0161likusius poeto autografus) Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas rengia nauj\u0105 Donelai\u010dio Ra\u0161t\u0173 leidim\u0105. Ta\u010diau neliko u\u017emir\u0161tas ir \u201eR\u0117zos\u201c Donelaitis. \u0160iemet pasirodys mano parengtas R\u0117zos Ra\u0161t\u0173 ketvirtasis tomas su Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c pirmojo (1818) leidimo faksimile.<\/p>\n

\u2013 Savo prane\u0161ime, kur\u012f skaitysite tarptautin\u0117je mokslin\u0117je konferencijoje \u201eKristijono Donelai\u010dio reik\u0161m\u0117s\u201c, kalb\u0117site apie istoriko G. Ch. Pisanskio veikale Pr\u016bsijos literat\u016bros istorija minim\u0105 mums ne\u017einom\u0105 (beveik 660 eilu\u010di\u0173) hegzametru sueiliuot\u0105 Donelai\u010dio \u201ema\u017e\u0105j\u0105 poem\u0105\u201c apie met\u0173 laikus, kuri\u0105 gerai \u012fvertino gars\u016bs Karaliau\u010diaus literatai.\u00a0<\/strong><\/p>\n

\u2013 Pisanskis apie Donelai\u010dio k\u016brin\u012f su\u017einojo rinkdamas med\u017eiag\u0105 Pr\u016bsijos literat\u016bros istorijos kursui, kur\u012f v\u0117liau daugel\u012f met\u0173 skait\u0117 Karaliau\u010diaus universitete. I\u0161spausdinti rankra\u0161t\u012f, matyt, sutrukd\u0117 Septynmetis karas (1757\u20131765). To rankra\u0161\u010dio ar jo nuora\u0161o (jei toks buvo) ie\u0161kojau buvusiame Karaliau\u010diaus archyve ir priva\u010diuose archyvuose Berlyne, buvusioje Pr\u016bsijos senov\u0117s draugijoje, bet nes\u0117kmingai. Savo prane\u0161ime kelsiu klausimus, kaip k\u016brinys pateko \u012f Karaliau\u010di\u0173 ir kas buvo Pisanskio ne\u012fvardinti ekspertai. Manau, kad k\u016brin\u012f Donelaitis nuve\u017e\u0117 pats, o kelion\u0117s tikslai, kaip rodo naujai surasta med\u017eiaga, gal\u0117jo b\u016bti du \u2013 krik\u0161tynos brolio Frydricho, Karaliau\u010diaus juvelyro, \u0161eimoje ir ba\u017enytin\u0117s vyresnyb\u0117s \u012fgaliojimas parve\u017eti i\u0161 Karaliau\u010diaus to paties Frydricho Donelai\u010dio pagamintus kielikus Tolminkiemio ba\u017eny\u010diai. Pats Donelaitis, stropiai pild\u0119s Tolminkiemio Krik\u0161to metrik\u0173 knyg\u0105, yra \u012fra\u0161\u0119s tik apie vien\u0105 i\u0161vyk\u0105 \u012f Karaliau\u010di\u0173 1757 m. sausio m\u0117n. Ne\u017einomieji k\u016brinio vertintojai gal\u0117jo b\u016bti Donelai\u010dio d\u0117stytojai ar studij\u0173 kolegos \u2013 Friedrichas Bockas, Samuelis Bockas, Michaelis Lilienthalis ir pats Georgas Pisanskis. Visi jie buvo Karaliau\u010diaus intelektualai, dom\u0117josi pr\u016bs\u0173 ir lietuvi\u0173 ra\u0161tija, \u0161iek tiek mok\u0117jo lietuvi\u0173 kalb\u0105, patys k\u016br\u0117 eiles. Beje, Samuelis Bockas teigiamai pamin\u0117jo Donelai\u010di\u0173 \u0161eim\u0105 savo \u201ePr\u016bsijos istorijos\u201c veikale. Pisanskis \u201ePr\u016bsijos literat\u016bros istorijoje\u201c Donelai\u010dio rankra\u0161t\u012f mini greta i\u0161spausdint\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 XVIII a. giesmyn\u0173. Toks kontekstas leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad k\u016brin\u012f ketinta spausdinti ir galb\u016bt dviem kalbomis, nes jau buvo parengtas vertimas \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105. \u0160iame prane\u0161ime noriu akcentuoti fakt\u0105, kad Donelai\u010dio lietuvi\u0161ka poezija jau XVIII a. buvo laikoma lietuvi\u0173 literat\u016bros dalimi, apie tai informuojama universiteto auditorijoje.<\/p>\n

\u2013 Prane\u0161ime i\u0161kelsite du teiginius, galin\u010dius apversti auk\u0161tyn kojomis lig\u0161iolin\u0119 m\u016bs\u0173 literat\u016bros istorij\u0105: kad \u00a0poema Metai para\u0161yta ne tuo laikotarpiu, kaip esame \u012fprat\u0119 manyti (apie 1765\u20131775), ir kad poemos dalys sukurtos ne tokia eil\u0117s tvarka, kaip dabar \u012fprasta laikyti (pradedant nuo \u201ePavasario linksmybi\u0173\u201c). Kokie atrasti faktai leid\u017eia Jums daryti tokias prielaidas?<\/strong><\/p>\n

\u2013 Iki \u0161iol nekriti\u0161kai kartojamas R\u0117zos teiginys, kad dvi poemos \u201eMetai\u201c dalys dingo karo su pranc\u016bzais metu. Manau, kad R\u0117za nurodo \u201ene t\u0105\u201c kar\u0105. \u00a0Jeigu R\u0117za neklysta d\u0117l aplinkybi\u0173, tai tie rankra\u0161\u010diai \u017euvo per Septynmet\u012f kar\u0105, 1757 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n., kai Tolminkiem\u012f tris savaites buvo okupav\u0119 rus\u0173 kazokai, o klebonas ir gyventojai slapst\u0117si Romintos girioje. Tuo laikotarpiu buvo nuniokota ir sudeginta daugelis klebonij\u0173. Po Donelai\u010dio mirties (1780) poeto archyve dviej\u0173 dali\u0173 (i\u0161 keturi\u0173) nebebuvo, o pranc\u016bzai pirm\u0105 kart\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105 tik XIX a. pr. Akivaizdu, kad per sumai\u0161t\u012f dingo rankra\u0161\u010diai, para\u0161yti iki karo, o dingo juk \u201eRudens g\u0117ryb\u0117s\u201c ir \u201e\u017diemos r\u016bpes\u010diai\u201c. Taigi, kitos dvi dalys \u2013 \u201ePavasario linksmyb\u0117s\u201c ir \u201eVasaros darbai\u201c tur\u0117jo b\u016bti sukurtos v\u0117liau. Jos i\u0161liko poeto archyve po jo mirties. I\u0161 \u0161ios prielaidos seka kita. Jeigu Donelaitis iki 1757 m. buvo para\u0161\u0119s apie pus\u0119 did\u017eiojo k\u016brinio, tai prad\u0117jo j\u012f kurti ne apie 1765 m., o pirmojoje gyvenimo pus\u0117je, gal net nuo paskyrimo \u012f Tolminkiem\u012f (1743). Beje, svari\u0173 argument\u0173, d\u0117l to, kad k\u016brinys prad\u0117tas ra\u0161yti nuo \u201eRudens g\u0117rybi\u0173\u201c pateikia Friedrichas Nesselmannas ir Franzas Tetzneris. R\u0117za savo nuo\u017ei\u016bra sud\u0117jo k\u016brinio dalis nuo \u201ePavasario linksmybi\u0173\u201c. Gal taip b\u016bt\u0173 sukomponav\u0119s ir pats poetas? Beje, kai kurie tyr\u0117jai poemos dalis laiko atskirais eil\u0117ra\u0161\u010diais ir visai nekelia kompozicijos klausimo.<\/p>\n

\u2013 I\u0161 archyvuose randam\u0173 dokument\u0173 renkate faktus, kruop\u0161\u010diai juos fiksuojate, apm\u0105stote, apra\u0161ote. Kokias naujas, galb\u016bt m\u016bs\u0173 ne\u017einotas, asmenines K. Donelai\u010dio savybes pavyksta sau atrasti nuodugniai gilinantis \u012f dokumentin\u0119, istorin\u0119 med\u017eiag\u0105?<\/strong><\/p>\n

\u2013 \u0160iais metais Slaptajame valstybiniame Pr\u016bsijos kult\u016bros paveldo archyve Berlyne pavyko rasti vis\u0105 pluo\u0161t\u0105 dokument\u0173, atskleid\u017eian\u010di\u0173 kai kurias Donelai\u010dio gyvenimo aplinkybes ir net \u2013 b\u016bdo bruo\u017eus. Tai Tolminkiemio mokyklos ir ba\u017eny\u010dios statybos bylos, ba\u017eny\u010dios \u017eemi\u0173 separacijos byla, Donelai\u010dio paskyrimo \u012f tarnybos vietas ra\u0161tai, rekomendacijos ir kt. Itin \u012fdom\u016bs vokie\u010di\u0173 kalba para\u0161yti iki \u0161iol buv\u0119 ne\u017einomi paties Donelai\u010dio lai\u0161kai. Pamin\u0117siu tik kelet\u0105 i\u0161 j\u0173. Tai pra\u0161ymas vyresnybei atlyginti 1747 m. vasaros kru\u0161os nuostolius. Jame jautriai atsiliepiama apie nukent\u0117jusius nuo stichijos paprastus valstie\u010dius. I\u0161liko visa vadinamoji \u201ekru\u0161os byla\u201c. \u012edomus ir kitas niekur neskelbtas Donelai\u010dio pra\u0161ymas \u2013 skirti jam adjunkt\u0105, nes senyvas am\u017eius nebeleid\u017eia tinkamai atlikti kunigo pareigas ir sunku pri\u017ei\u016br\u0117ti \u016bk\u012f. 1780 m. pra\u0161ymas para\u0161ytas likus vos keletui m\u0117nesi\u0173 iki poeto mirties ir yra vienas paskutini\u0173j\u0173 poeto autograf\u0173. Radini\u0173 daug, \u0161iuo metu jie analizuojami, \u0161ifruojami ir bus pristatyti visuomenei. B\u016bt\u0173 verta nuodugniau patyrin\u0117ti vis\u0105 i\u0161sklaidyt\u0105 Karaliau\u010diaus archyv\u0105, nes dabar labiausiai susitelkiama ties did\u017eiuoju fond\u0173 masyvu, kuris saugomas Berlyne. Unikali\u0173 lituanistikos \u0161altini\u0173 randame Krokuvoje, Ol\u0161tyne, Var\u0161uvoje. Tur\u0117jau galimyb\u0119 susipa\u017einti su Kaliningrade i\u0161likusiomis buvusio Karaliau\u010dius archyvo bylomis, ta\u010diau lituanistikai reik\u0161ming\u0173 dokument\u0173 ten nesama. \u00a0Yra duomen\u0173, kad didel\u0117 dalis Karaliau\u010diaus archyvo po karo buvo gabenama \u012f Maskv\u0105 ir Leningrad\u0105. Taigi, archyv\u0173 \u201emed\u017eiotojams\u201c darbo yra, tik reikia trij\u0173 dalyk\u0173: atkaklumo, palanki\u0173 aplinkybi\u0173 ir \u2013 s\u0117km\u0117s.<\/p>\n

Kalb\u0117josi Au\u0161ra Gudavi\u010di\u016bt\u0117<\/strong><\/em>
\nSkaitykite daugiau: http:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/kultura\/literatura\/naujausi-kristijono-donelaicio-archyvu-tyrimai-perversmas-literaturos-istorijoje-286-470806#ixzz3L8tEavVU<\/a> Follow us: @15minlt on Twitter<\/a> | 15min on Facebook<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.15min.lt\/naujiena\/kultura\/literatura\/naujausi-kristijono-donelaicio-archyvu-tyrimai-perversmas-literaturos-istorijoje-286-470806?cf=vl Gruod\u017eio 9\u201310 d. Lietuvos nacionalin\u0117je filharmonijoje ir Taikomosios dail\u0117s muziejuje \u012fvyks baigiamasis jubiliejini\u0173 Kristijono Donelai\u010dio met\u0173 renginys \u2013 visuomenei skirta tarptautin\u0117 mokslin\u0117 konferencija \u201eKristijono Donelai\u010dio reik\u0161m\u0117s\u201c (XIV Jurgio Lebed\u017eio skaitymai).<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1747","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1747","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1747"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1747\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1748,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1747\/revisions\/1748"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1747"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1747"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1747"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}