![\"L1110255\"](\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2014\/12\/L1110255.jpg\")
<\/a><\/p>\nREFORMACIJOS DIENA: KOD\u0116L DONELAITIS?<\/b><\/b><\/p>\n
2014-\u0173j\u0173 met\u0173 lapkri\u010dio 4 dien\u0105 Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos pastangomis Lietuvos Moksl\u0173 Akademijos (LMA) Ma\u017eojoje sal\u0117je, kuri\u0105 puo\u0161\u0117 dailinink\u0117s J\u016brat\u0117s Buo\u017eien\u0117s tekstil\u0117s k\u016brini\u0173 ciklas \u201eDonelaitis\u201c, i\u0161kilmingai pamin\u0117ta Reformacijos diena.<\/b><\/p>\n
Reformacijos himn\u0105 ir giesmes giedojo jungtinis \u201eGiesm\u0117s\u201c ir \u201ePagiri\u0173 dainori\u0173\u201c choras (vadov\u0117 Janina Pamarnackien\u0117), LMA Mokslinink\u0173 r\u016bm\u0173 direktor\u0117 Aldona Dau\u010di\u016bnien\u0117 skait\u0117 i\u0161traukas i\u0161 Justino \u00a0Marcinkevi\u010diaus poemos \u201eDonelaitis\u201c bei fragmentus i\u0161 Kristijono Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c. Gausi\u0173 sve\u010di\u0173 tarpe buvo Liudviko R\u0117zos kult\u016bros ir meno premijos laureat\u0117 dr. Liucija Citavi\u010di\u016bt\u0117; istorik\u0117, viena ry\u0161kiausi\u0173 Reformacijos tyrin\u0117toj\u0173 Lietuvoje doc. dr. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117; prof. Arnoldas Piro\u010dkinas; prof. Algimantas Kri\u0161topaitis; prof. Rimas \u017daromskis bei protestanti\u0161k\u0173 konfesij\u0173 atstovai, \u017eurnalistai.<\/p>\n
\u201ePrie\u0161 497 metus prie Vitembergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 buvo prikaltos 95 tez\u0117s. To plaktuko d\u016b\u017eiai per am\u017eius nenutyla, jie ir \u0161iandien Reformacijos pavidalu aidi m\u016bs\u0173 kra\u0161te,a \u2013 kalb\u0117jo Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos pirmininkas Donatas Bal\u010diauskas. \u2013 Min\u0117dami \u0161i\u0105 i\u0161kili\u0105 dien\u0105 turime susim\u0105styti, kod\u0117l iki \u0161iol Lietuvos Respublikos atmintin\u0173\/min\u0117tin\u0173 dien\u0173 s\u0105ra\u0161e n\u0117ra Reformacijos dienos, o juk greitai \u2013 2017-aisiais min\u0117sime 500-\u0105sias Reformacijos metines. \u0160i diena pamin\u0117ta viename vieninteliame Lietuvos muzik\u0173 r\u0117mimo fondo leid\u017eiamame Muzik\u0173 kalendoriuje. A\u010di\u016b jo reng\u0117jui Vaclovui Juodpusiui\u201c. D. Bal\u010diauskas taip pat pamin\u0117jo Slov\u0117nij\u0105, <\/i><\/b>procentine konfesij\u0173 sud\u0117timi labai pana\u0161i\u0105 \u012f Lietuv\u0105, kurioje kaip ir kituose Europos protestanti\u0161kuose kra\u0161tuose oficialiai \u0161ven\u010diama\/minima Reformacijos diena.<\/p>\n
Susirinkusiuosius ypatingai sudomino disputas \u201eKod\u0117l Donelaitis?\u201c, kuriame \u012f\u017evalgomis dalinosi prof. habil. dr. Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 ir doc. dr. Darius Kuolys. Rengin\u012f ved\u0117 Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos valdybos narys, Lietuvos evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios m\u0117nra\u0161\u010dio \u201eLietuvos evangelik\u0173 kelias\u201c redaktorius K\u0119stutis Pulokas.<\/b><\/p>\n
K. PULOKAS: \u0160iemet minime liuteron\u0173 kunigo, Tolminkiemio klebono, lietuvi\u0173 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros pradininko Kristijono Donelai\u010dio 300-\u0105sias gimimo metines. B\u016btent \u0161i\u0105 tem\u0105 parinkome m\u016bs\u0173 vakarui. O ji lakoni\u0161ka, ta\u010diau labai talpi \u2013 \u201eKod\u0117l Donelaitis?\u201c. Kai kas, spaudoje ar kur kitur pamat\u0119s \u0161io disputo afi\u0161\u0105, gal\u0117jo pagalvoti, kod\u0117l Reformacijos diena ir kod\u0117l Donelaitis, gyven\u0119s Pr\u016bsijoje? Ka\u017ein ar jis kada nors buvo persik\u0117l\u0119s \u012f \u0161i\u0105 sienos pus\u0119, kurioje dabar esame? Taigi, kod\u0117l Donelaitis? Arba \u2013 tas \u017emogus gyveno 18 a., taigi kad ir kokie b\u016bt\u0173 jo nuopelnai, ar jis n\u0117ra \u012fdomus tik istorikams? Ar t\u0105 laikotarp\u012f tyrin\u0117jantiems literat\u016bros specialistams? Jis buvo kunigas, tai gal jis \u012fdomus tik teologams? Prad\u0117ti nor\u0117\u010diau nuo \u012fvadinio klausimo, nes netgi tie, kurie domim\u0117s \u0161ia tema, ir Donelai\u010dio asmeniu konkre\u010diai, turb\u016bt da\u017enai Donelait\u012f \u012fsivaizduojame kaip vieni\u0161\u0105 asmenyb\u0119, bet bent jau be ry\u0161kesnio to laikotarpio konteksto neb\u016bt\u0173 tikslu taip sakyti. Tod\u0117l nor\u0117\u010diau papra\u0161yti m\u016bs\u0173 prelegent\u0173 trumpai apib\u016bdinti to meto Donelai\u010dio k\u016brybos kontekst\u0105, literat\u016brin\u0119 aplink\u0105. Galb\u016bt dabar negalvokime, kad jis gyveno Tolminkiemio parapijoje, ta\u010diau apskritai pagalvokime apie bendr\u0105 to meto Pr\u016bsijos, kaimynini\u0173 valstybi\u0173 kontekst\u0105. Mums, ai\u0161ku, Lietuva i\u0161 t\u0173 valstybi\u0173 svarbiausia. Kartu galime prisiminti, kad 2014-ieji \u2013 taip pat ir latvi\u0173 ra\u0161tijos darbininko kun. G. F. Stenderio 300-osios metin\u0117s. Taigi, m\u016bs\u0173 Donelai\u010dio bendraam\u017eis. \u0160is \u017emogus latvi\u0173 kult\u016broje \u017einomas kaip \u0161viet\u0117jas, kalbininkas. Tai, b\u016bt\u0173 vienas toks pavyzdys. Ta\u010diau, manau, m\u016bs\u0173 prelegentai apie tai gal\u0117t\u0173 pakalb\u0117ti pla\u010diau. <\/b><\/p>\n
D. POCI\u016aT\u0116-ABUKEVI\u010cIEN\u0116: <\/b>Kod\u0117l Reformacijos dien\u0105 minime Donelait\u012f? Tai n\u0117ra paradoksas ar netik\u0117tumas. Donelaitis mums yra ry\u0161kiausia lietuvi\u0161kos, protestanti\u0161kos tapatyb\u0117s fig\u016bra. O protestanti\u0161koji tapatyb\u0117 ir yra evangeli\u0161koji tapatyb\u0117. Jeigu sakytume labiau istori\u0161kai, tai ir yra reformacijos rezultatas, vyk\u0119s 16 a. ir suformav\u0119s tam tikras \u012fvairias ir tautines, ir valstybines kult\u016bros formas.<\/p>\n
Kalb\u0117dami apie literat\u016brin\u012f Donelai\u010dio kontekst\u0105, turime kalb\u0117ti apie du kontekstus. Vien\u0105 lietuvi\u0161kosios kult\u016bros kontekst\u0105, tiek Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je, tiek Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje ir kit\u0105 europin\u012f literat\u016bros kontekst\u0105. Be jokios abejon\u0117s, dauguma mokslinink\u0173 ir tyrin\u0117toj\u0173\u00a0 yra parod\u0119 kaip glaud\u017eiai su europin\u0117s kult\u016bros kontekstu yra susij\u0119s Donelaitis. Tiek su antikin\u0117s, tiek su reformacijos istorijos ir minties kontekstu, tiek su pietizmo\u00a0 teologijos ir pietizmo pasaul\u0117vokos kontekstu. Galb\u016bt tokie trys bendri d\u0117menys nul\u0117m\u0117 jo tam tikr\u0105 europin\u0119 literat\u016brin\u0119 tapatyb\u0119. Nesinori leistis \u012f ry\u0161ius, nusakan\u010dius Donelai\u010dio ry\u0161ius su antika, pagrindiniais\u00a0 reformacijos m\u0105stytojais, pietizmo ideologais. Vis\u0173 pirma, norisi i\u0161kelti europiniu literat\u016bros istorijos mastu Donelai\u010dio unikalum\u0105. Vis d\u0117lto tikriausiai matyt neatrasime Europos kult\u016bros ir literat\u016bros istorijoje k\u016brinio, kuris ka\u017ekuria prasme prilygt\u0173 bet kokioj nacionalin\u0117j kult\u016broj 18 a. viduryje Donelai\u010dio poemai tam tikrais unikaliais aspektais. Donelaitis sujung\u0117 poetiniame pasaul\u0117vaizdyje, mano supratimu, liuteroni\u0161k\u0105 arba evangeli\u0161k\u0105 teologij\u0105, kuri yra pasl\u0117pta. I\u0161ori\u0161kai net nematoma. Jo pasaul\u0117vaizdis yra nulemtas tam tikro teologinio\u00a0 liuteron\u0173 pasaul\u0117vaizd\u017eio su gamtos filosofija. Tuo metu klasikin\u0117 gamtos filosofija baigia savo brand\u0105, i\u0161gyvenim\u0105 18 a. Ir paskui su 19 ir 20 a. prasideda kiti gamtos filosofijos procesai. Saky\u010diau, Europos paveldo literat\u016broje tokio k\u016brinio n\u0117ra, kuris poetine forma reprezentuot\u0173 gamtos filosofij\u0105 ir tam tikrus liuteroni\u0161kus aspektus. \u010cia ir maty\u010diau vien\u0105 labai ry\u0161k\u0173 Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c unikalum\u0105. Antras europiniame kontekste i\u0161siskiriantis aspektas \u2013 kaimo ir valstie\u010dio pasaul\u0117vokos pavertimas pagrindiniu poetikos principu k\u016brinyje. Jokiame kitame to meto Europos auk\u0161tosios\u00a0 literat\u016bros k\u016brinyje valstie\u010dio, kaimo pasaul\u0117vokos atskleidimo nerasime, kaip \u201eMetuose\u201c. Labai ai\u0161kiai atskleid\u017eia kaimo \u017emogaus gyvenim\u0105, kuris yra ir lietuvis. Tokiu b\u016bdu lietuvis, lietuvininkas atsiranda Europos literat\u016bros istorijoje. 1818 m. Liudvikas R\u0117za, leisdamas \u0161\u012f Donelai\u010dio k\u016brin\u012f, pasteb\u0117jo jo i\u0161skirtinum\u0105 ir vadino j\u012f i\u0161skirtiniu \u0161edevru. \u0160iandien Donelaitis pla\u010diausiai reprezentuoja lietuvi\u0173 literat\u016br\u0105 pasaulyje. Turime 14 piln\u0173 \u201eMet\u0173\u201c vertim\u0173 \u012f kitas kalbas, taip pat versta \u012f daugiau kalb\u0173 ir fragmenti\u0161kai.<\/p>\n
Lietuvos kult\u016bros mastu turime gana paradoksali\u0105 situacij\u0105 \u2013 18 a. viduryje Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s kult\u016broje turime gana menkus lietuvi\u0161kus ra\u0161tus. Nor\u0117ta kit\u0173 kalb\u0173 pagalba modernizuoti \u00a0lietuvi\u0173 kalb\u0105, bet to meto kataliki\u0161koje kult\u016broje tas nepavyko. Donelai\u010diui pavyko lietuvi\u0173 kalb\u0105 padaryti literat\u016brine kalba.<\/b><\/p>\n
D. KUOLYS: <\/b>Nesame iki \u0161iol rimtai tyrin\u0117j\u0119, i\u0161 kur Donelaitis ateina ir kod\u0117l b\u016btent jis toks didelis atsiranda 18 a. viduryje. Pritariu Dainoros nuomonei, jog tai yra tradicija nuo Ma\u017evydo, Kulvie\u010dio, Rapalionio. Bet taip pat, tai yra vietos Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 ir Pr\u016bsijos pr\u016bs\u0173 kurta tradicija. Jonas Bretk\u016bnas, b\u016bdamas pr\u016bsas, renkasi lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir lietuvi\u0173 ra\u0161tij\u0105 kaip balt\u0173 taut\u0173 atram\u0105 Pr\u016bsijos karalyst\u0117je. Bretk\u016bnas ra\u0161o Pr\u016bsijos istorij\u0105, kurioje garbina senuosius pr\u016bsus, baltus, kelia j\u0173 humani\u0161kum\u0105, kilnum\u0105, auk\u0161tina j\u0173 papro\u010dius. Bretk\u016bnas deda pagrindus, kad tauta susikalb\u0117t\u0173 su Dievu \u2013 i\u0161ver\u010dia \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 \u0160v. Ra\u0161t\u0105, para\u0161o Postil\u0119. Su Bretk\u016bnu i\u0161ry\u0161k\u0117ja Pr\u016bs\u0173 Lietuvos tapatyb\u0117 ir savigarbos jausmas. Pradedamas pasakojimas apie bendruomen\u0117s likim\u0105 ir i\u0161likim\u0105. Ma\u017evydas, Kulvietis, Rapalionis ateiviai, o nuo Bretk\u016bno apsisprendimo ir pasirinkimo prasideda pr\u016bsi\u0161koji lietuvyb\u0117 ir kult\u016bra su ry\u0161kia vietos tapatybe. Pa\u017evelkime \u012f 17 a. viduryje \u012f Danielio Kleino ra\u0161ytas originalias maldas: viena malda kalba apie \u017eiem\u0105, kuri\u0105 mes i\u0161gyvenam \u0161iapus, kur viskas yra apmir\u0119, bet visada tikim\u0117s sulaukti saul\u0117s ir pavasario. \u0160ioje maldoje i\u0161ai\u0161kinama, jog \u017eiema yra \u0161iapusinis gyvenimas, saul\u0117 \u2013 J\u0117zus Kristus, pavasaris \u2013 am\u017einas anapusinis gyvenimas. \u0160i D. Kleino malda gali b\u016bti tam tikras raktas \u012f Donelai\u010dio \u201eMetus\u201c. Pasiekta kritin\u0117 riba, kai tautin\u0117 bendruomen\u0117 pajunta neb\u016bties \u0161alt\u012f. 18 a. prad\u017eios maras priver\u010dia bendruomen\u0119 jausti rib\u0105 ir imtis tam tikros savigynos. Bendruomen\u0117 yra niekinama ir ji apie tai kalba atvirai. 1755 m. Adomas \u0160imelpenigis paskelbia eil\u0117ra\u0161t\u012f, kuriame kalbama, jog lietuviai vokie\u010di\u0173 \u201eper kiaul\u0119 laikomi\u201c, bet jie turi nepasiduoti ir tik\u0117ti, jog Dievas j\u0173 \u0161irdis myl\u012fs \u201ekaip ir karali\u0173 dideli\u0173\u201c. Kalbama apie paniek\u0105, kuri\u0105 patiria bendruomen\u0117 i\u0161 kra\u0161to valdan\u010di\u0173j\u0173 ir yra raginama tai paniekai prie\u0161intis. Taip pat Pylipo Ruigio, Donelai\u010dio kaimyno, darbai duoda tam tikras atramas tautos egzistencijai. P. Ruigio \u017eodynas, jo s\u016bnaus gramatika ir P. Ruigio \u201eLietuvi\u0173 kalbos tyrin\u0117jimas\u201c. \u010cia pabr\u0117\u017eiama, kad lietuvi\u0173 kalba gimininga graik\u0173 kalbai ir d\u0117l to verta j\u0105 i\u0161saugoti, lietuviai verti i\u0161likimo, smerkiama germanizacija. Donelaitis atsiranda \u0161iame kontekste, kuriame kalbama: i\u0161likti geru lietuviu yra svarbu, kai t\u0173 ger\u0173 lietuvi\u0173 jau reta. Jis i\u0161 intelektualin\u0117s aplinkos, Karaliau\u010diaus, kuris pasauliui dav\u0117 Immanuel\u012f Kant\u0105. Svarbus yra Donelai\u010dio \u012fsipareigojimas socialiai labiausiai \u017eeminamai bendrijai \u2013 lietuviams baud\u017eiauninkams. Atsistojimas greta j\u0173, kalb\u0117jimas i\u0161 j\u0173 pasaulio, j\u0173 kalba. Pasirenkamas hegzametras kaip \u012frodymas lietuvi\u0173 kalbos unikalumo, jos giminyst\u0117s su graik\u0173, lotyn\u0173 kalbomis, kaip argumentas u\u017e \u0161ios bendruomen\u0117s i\u0161likim\u0105.<\/p>\n
Pa\u017ei\u016br\u0117kime \u012f \u201eMet\u0173\u201c turin\u012f. Tai egzistencinis veikalas, raginantis neklausyti karaliaus \u012fstatym\u0173, prie\u0161intis primetamiems papro\u010diams. Tai raginimas nepasiduoti, prie\u0161intis valdovo kolonijinei politikai. Tai pilietinis mai\u0161tas, pilietin\u0117 Donelai\u010dio dr\u0105sa.<\/p>\n
Nesutik\u010diau su Dainoros teze, kad kataliki\u0161ka Lietuva tuo metu jau lietuvyb\u0119, lietuvi\u0173 kalb\u0105 laidojo. Taip, jai nepavyko subrandinti bendrin\u0117s lietuvi\u0173 literat\u016brin\u0117s kalbos tuo metu. Bet k\u0105 Lietuva padaro Ap\u0161vietos laikais? Lietuvi\u0173 kalba pradedama vartoti kaip antroji valstybin\u0117 kalba. Nuo 18 a. vidurio Vilniaus universiteto spaustuv\u0117 pradeda leisti lietuvi\u0173 kalbos elementori\u0173. Jis leid\u017eiamas t\u016bkstantiniais tira\u017eais kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173. Ketveri\u0173 met\u0173 Seimo \u012fstatymai ver\u010diami \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. Tado Kos\u010diu\u0161kos sukilimas, Lietuvi\u0173 Tautos Auk\u0161\u010diausioji Taryba, susirinkusi Vilniaus rotu\u0161\u0117je, paskelbia atsi\u0161aukim\u0105 \u012f taut\u0105\u00a0 lenk\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbomis. Pamokslai leid\u017eiami taip pat abiem kalbomis sukilimo metu. Lietuvi\u0173 kalba Ap\u0161vietos laikais Did\u017eiojoje Lietuvos Kunigaik\u0161tyst\u0117je, regis, ima atgyti.<\/b><\/p>\n
K. PULOKAS: Paliet\u0117me to laikotarpio socialinius ir politinius aspektus. Pamin\u0117ta ir leidyba. \u017dinome, kad Donelaitis savo k\u016brybos nepublikavo, bet ne\u017einome, kiek \u017emoni\u0173 jam gyvam esant skait\u0117 jo k\u016brinius. Liudvikas R\u0117za i\u0161leido Donelai\u010dio \u201eMetus\u201c jau po autoriaus mirties. Esu ne kart\u0105 gird\u0117j\u0119s, kad jei neb\u016bt\u0173 i\u0161saugoti Donelai\u010dio rankra\u0161\u010diai ir jei neb\u016bt\u0173 atsirad\u0119 \u017emogaus, apsi\u0117musio juos i\u0161leisti,\u00a0 \u0161iandien grei\u010diausiai Donelai\u010dio \u201enetur\u0117tume\u201c, gal net ne\u017einotume, kas buvo tas Donelaitis? K\u0105 galima pasakyti apie Donelai\u010dio k\u016brini\u0173 leidybos reik\u0161m\u0119?<\/b><\/p>\n
D. POCI\u016aT\u0116-ABUKEVI\u010cIEN\u0116: <\/b>Bendruomeni\u0161kumas, lietuvi\u0161ka tapatyb\u0117, kuris buvo akcentuotas Donelai\u010dio \u201eMetuose\u201c taip ry\u0161kiai i\u0161ry\u0161k\u0117ja. Tai buvo nulemta to, jog lietuviai gyveno svetim\u0173 valdomoje valstyb\u0117je ir tas susitelkimas \u012f vien\u0105 organizuot\u0105 darin\u012f tam tikroje teritorijoje nulemia mai\u0161tininki\u0161kus aspektus tos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s. Kita vertus maty\u010diau Donelait\u012f gra\u017eioje harmonijoje kartu su tuometine Pr\u016bsijos kult\u016bra. D\u0117l leidybos \u017einome, nors Ma\u017eojoje Lietuvoje lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 i\u0161leista kur kas daugiau, nei Did\u017eiojoje Lietuvos Kunigaik\u0161tyst\u0117je per 16\u201318 a. Donelaitis ne i\u0161imtis, jog nei\u0161leista jo knyga ar ra\u0161tai. Nei\u0161leist\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 turime kur kas daugiau, kaip ir Bretk\u016bnas su jo Biblija. Lietuvi\u0173 kalba Pr\u016bsijoje, mano nuomone, tur\u0117jo nema\u017eas teises. Tai buvo vie\u0161oji antroji kalba po vokie\u010di\u0173 kalbos. Sunkiai galime pakomentuoti kod\u0117l pats Donelaitis nesir\u016bpino, nepareng\u0117 savo k\u016brybos i\u0161leidimui, o gal mes dar daug ko ne\u017einome…<\/p>\n
Donelaitis buvo filosofi\u0161kos sanklodos \u017emogus. Tod\u0117l jam literat\u016brin\u0117 \u0161lov\u0117 nebuvo aktuali. Nors kuomet Donelaitis gyveno 18 a. viduryje jau buvo para\u0161yti Arnoldo, Karaliau\u010diaus universiteto profesoriaus, veikalai apie poezijos teorij\u0105, jos ra\u0161ym\u0105. Manykime, jog Donelait\u012f veik\u0117 visa \u0161i aplinka ir jo poezijos ra\u0161ymas buvo s\u0105moningas jo savimon\u0117s aktas. Arnoldo poezijos teorijoje pasakyta, jog poetas lygus pamokslininkui. Tod\u0117l pamokslininkavimas, poetinio \u017eod\u017eio ra\u0161ymas gal\u0117jo jam b\u016bti vienos paradigmos aspektais. Galime manyti, Donelaitis savo poetiniu \u017eod\u017eiu i\u0161 sakyklos yra ne kart\u0105 kreip\u0119sis \u012f parapijie\u010dius. Nes tuo metu estetikos teorija tai skatino ir palaik\u0117. Tai buvo \u012ftvirtinta kaip tam tikra norma. Tikrasis poetas turi b\u016bti harmonijoje su Dievu. \u0160i teorija manau taip pat nesvetima Donelai\u010diui. Jo k\u016bryboje dievi\u0161kos tvarkos po\u017ei\u016brio ekspresija yra labai ry\u0161ki. Jam buvo svarbu \u012ftvirtinti racionali\u0105j\u0105, poetin\u0119 teologij\u0105, kuri jo k\u016brinyje ir rei\u0161kiasi.<\/p>\n
Gr\u012f\u017etant prie Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c leidimo klausimo, tai nuo 1818 m. jo k\u016bryba nuolatos leid\u017eiama. 19 a. daug padar\u0117 Donelai\u010dio labui, jo \u012ftvirtinimui m\u016bs\u0173 savimon\u0117je. Taip buvo pad\u0117ti pamatai Donelai\u010dio reflekcijai dar 19 am\u017eiuje.<\/b><\/p>\n
D. KUOLYS: <\/b>Manau, \u010dia slypi kur kas paslaptingesni dalykai, kuriuos gal\u0117tume i\u0161samiau panagrin\u0117ti. Garsus 18 a. Karaliau\u010diaus archyvaras Georgas Pisanskis\u00a0 tuo metu ra\u0161\u0117 Pr\u016bsijos literat\u016bros istorij\u0105. Ir rankra\u0161tyje likusi istorija buvo ra\u0161yta dar Donelai\u010diui gyvam esant. Ten minimas poetas Donelaitis, pripa\u017eintas t\u0173, kurie moka lietuvi\u0173 kalb\u0105, sakoma, kad jis yra para\u0161\u0119s daugiau kaip 5 t\u016bkst. eilu\u010di\u0173 apie met\u0173 laikus, kurios yra i\u0161verstos ir \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105. \u0160i Pisanskio \u017einut\u0117 rodo, jog Donelaitis buvo \u017einomas vokie\u010di\u0173 akademinei bendruomenei. Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c rankra\u0161\u010diai saugomi lLetuvi\u0173 literat\u016bros institute. Akademikas Kostas Korsakas juos buvo atidav\u0119s teism\u0173 laboratorijai i\u0161tirti. Tyrimas parod\u0117, jog Donelaitis labai r\u016bpinosi tuo rankra\u0161\u010diu: tryn\u0117, perra\u0161\u0117 \u017eodelius ir t. t. \u017dmogus ra\u0161\u0117 ne sau, o kitam, kuris tur\u0117t\u0173 ai\u0161kiai suprasti, kas para\u0161yta. Tai liudyt\u0173 ir pati kult\u016brin\u0117 logika, \u012fsipareigojimas lietuvybei, noras paremti \u0161i\u0105 tautin\u0119 bendruomen\u0119. \u201eTai pavyzdinis veikalas lietuvi\u0173 tautai\u201c, \u2013 teig\u0117 Liudvikas R\u0117za. Grei\u010diausiai jis ir buvo ra\u0161ytas kaip nacijos veikalas, j\u0105 sutelkiantis, jos egzistencijos argumentus teikiantis pasauliui.<\/p>\n
Visi\u0161kai neai\u0161ku, kod\u0117l jaunas intelektualas Jordanas, Donelai\u010dio draugas, tur\u0117j\u0119s ry\u0161i\u0173 tarp Karaliau\u010diaus mokslinink\u0173, nesir\u016bpino i\u0161leisti Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c, kai jam buvo patik\u0117tas \u0161is k\u016brinys. Kita vertus, L. R\u0117za vis\u0173 \u201eMet\u0173\u201c nei\u0161leido. Jis juos cenz\u016bravo, i\u0161met\u0117 obsceni\u0161kus \u017eod\u017eius, pasisakymus prie\u0161 vokie\u010di\u0173 vald\u017ei\u0105. Nors po autoriaus mirties buvo pra\u0117j\u0119 keli de\u0161imtme\u010diai, bet tekstas buvo dar per a\u0161trus.<\/b><\/p>\n
D. POCI\u016aT\u0116-ABUKEVI\u010cIEN\u0116: <\/b>Gal buvau ne taip suprasta \u2013 jokiu b\u016bdu nemanau, jog Donelaitis ra\u0161\u0117 tik savirai\u0161kai. Jis buvo labai racionalus \u017emogus ir tai, jog jis taip kruop\u0161\u010diai tais\u0117 savo rankra\u0161t\u012f. Jis absoliu\u010diai tik\u0117jo filosofija, literat\u016bra, auk\u0161tuoju menu. Jis man\u0117, jog jo pa\u0161aukimas ra\u0161ymas, tam tikro didelio veikalo suk\u016brimas, kuris tur\u0117jo perteiktas kaip \u012fmanoma tobuliau. Tai atitinka Donelai\u010dio liuteroni\u0161k\u0105 \u012fsivaizdavim\u0105, jog paskutiniame teisme darbai bus \u012fvertinti ir viskas pasaulyje i\u0161liks.<\/b><\/p>\n
K. PULOKAS: Nagrin\u0117jant Reformacijos tem\u0105 Lietuvoje da\u017eniausiai susitelkiame \u012f 16 a. Donelaitis kaip tik mums leid\u017eia pa\u017evelgti \u012f 18 a. pad\u0117t\u012f. Jis gyveno nugal\u0117jusios Reformacijos valstyb\u0117je Pr\u016bsijoje, kurioje liuteronyb\u0117 buvo valstybin\u0117 religija nuo 1525 m., ta\u010diau tai nerei\u0161kia, jog nevyko religin\u0117 polemika. Donelai\u010dio gyvenamu metu baigiasi liuteroni\u0161kosios ortodoksijos laikotarpis. Plinta racionalizmo id\u0117jos ir kaip atsvara joms \u2013 pietizmas, kuris v\u0117liau taps labai svarbus Ma\u017eojoje Lietuvoje. Galb\u016bt gal\u0117tume pa\u017evelgti \u012f Donelai\u010dio pozicij\u0105 religin\u0117s polemikos kontekste. Kokia buvo jo pozicija tiek nueinan\u010dios ortodoksijos, tiek racionalizmo ir pietizmo klausimu? O gal ji kito laikui b\u0117gant? Nors Pr\u016bsija \u2013 liuteroni\u0161ka valstyb\u0117, \u010dia buvo ir kit\u0173 konfesij\u0173. Koks Donelai\u010dio po\u017ei\u016bris kaip liuteron\u0173 kunigo \u012f kitos konfesijos tikin\u010diuosius?<\/b><\/p>\n
D. POCI\u016aT\u0116-ABUKEVI\u010cIEN\u0116:<\/b> Karaliau\u010diuje Donelai\u010dio gyvenimo laikais buvo apie 18 ba\u017eny\u010di\u0173 ir tai puikiai nusako konfesin\u012f aspekt\u0105. I\u0161 j\u0173 dvi \u2013 evangelik\u0173 reformat\u0173 ir viena katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Dominuoja homogeni\u0161kas liuteronizmas, ta\u010diau 18 a. jis patiria \u012fvairi\u0173 atgimimo impuls\u0173.<\/p>\n
Manau, jog pietizmas pa\u010dios liuteron\u0173 ortodoksijos dogmatikos nemodifikavo. Pietizmas\u00a0 nekvestionavo dogmatikos. Pietizmas \u2013 vidinis liuteroni\u0161kosios savimon\u0117s gaivinimas. Pietizmas \u0161iek tiek keit\u0117 antropologin\u012f santyk\u012f su pasauliu. Atsirado labiau savaranki\u0161kas tikintysis, konfesiniais pagrindais suformuota etika \u012fsitvirtino \u017eemesniojo sluoksnio visuomen\u0117je. Jud\u0117jimas buvo naudingas lietuvinink\u0173 bendruomeninei tapatybei. Tai skatino daugiau bendruomeni\u0161kumo, religin\u0117s reflekcijos, ma\u017eino hierarchij\u0105, didesn\u012f jautrum\u0105 gamtai, aplinkai, kurioje gyventa. Donelai\u010dio studij\u0173 metais Karaliau\u010diaus universitete vyko susiprie\u0161inimas tarp ortodoks\u0173 ir pietist\u0173. Jis yra pastar\u0173j\u0173 simpatikas, Donelai\u010dio gyvenimas ir k\u016bryba, tai tam tikras pietizmo elgsenos rezultatas. Pietizmas yra ta liutetonizmo istorijoje kryptis, kuri daugel\u012f teologini\u0173 klausim\u0173 redukavo \u012f etinius klausimus. Etikos paradigm\u0105 labai ai\u0161kiai matome Donelai\u010dio \u201eMetuose\u201c. K\u016brinyje labai ry\u0161k\u016bs vertybiniai kriterijai tiek vertinant gamt\u0105, tiek \u017emog\u0173. Atsiranda labai ry\u0161kus etinis momentas religin\u0117je elgsenoje. Liuteronizmo tradicijos aspektas \u2013 \u017emogus turi dirbti ir naudoti savo darbo rezultatus. Darbas yra jo pa\u0161aukimas, tai \u017eemi\u0161kas jo b\u016bsimo i\u0161ganymo \u012frodymas. Donelai\u010diui gamta yra \u0161lovinanti, suteikianti garb\u0119 Dievui. Tod\u0117l \u017emon\u0117s gamtos negali niokoti, vartoti ir naikinti, jie n\u0117ra jos valdovai. Donelai\u010dio manymu visk\u0105 galime vartoti ir valgyti, k\u0105 patys susikuriame, u\u017esidirbame. Tai \u201evie\u017elyba\u201c, tri\u016bsti prisak\u0117 Dievas, o \u201enedor\u0117liai\u201c ir pon\u0173 sluoksnis, kuris nedirba, naudojasi gamta ir kit\u0173 darbo vaisiais (valgo \u201evarles bei rupui\u017ees\u201c), taip pa\u017eeisdami Dievi\u0161k\u0105j\u0105 tvark\u0105.<\/b><\/p>\n
K. PULOKAS: Kod\u0117l Donelaitis nebuvo kvie\u010diamas \u012f tuo metu sudaromas religini\u0173 ra\u0161t\u0173 rengimo komisijas ar Biblijos rengimo grupes? Ar tam gali tur\u0117ti \u012ftakos Donelai\u010dio tikybin\u0117s nuostatos, kurios galb\u016bt nesutampa su tuometin\u0117mis dominuojan\u010diomis pietizmo, racionalizmo ir ortodoksijos sankirtomis? Galb\u016bt j\u016bs\u0173 (D. Kuolio) min\u0117tas pavyzdys, kuomet L. R\u0117za cenz\u016bravo \u201eMetus\u201c?<\/b><\/p>\n
D. KUOLYS: <\/b>Donelaitis nebuvo ignoruojamas: Gotfrydas Ostermejeris j\u012f kviet\u0117 redaguoti giesmyn\u0105, bet jis atsisak\u0117 d\u0117l sveikatos problem\u0173. \u017dmon\u0117s, skait\u0119 lietuvi\u0161kai Donelait\u012f, gerb\u0117 j\u012f kaip poet\u0105. \u012edomus Donelai\u010dio santykis su Ap\u0161vieta, jos filosofija. Pritar\u010diau Dainorai, kad konfesiniai skirtumai vargu ar r\u016bp\u0117jo Donelai\u010diui. Jis mat\u0117 ateizmo pavoj\u0173. Jam labai svarbu, jog lietuvinink\u0173 tautin\u0117 bendruomen\u0117 neb\u0117gt\u0173 peklon su visais, atsispirt\u0173 tam b\u0117gimui, i\u0161likt\u0173 su Dievu, i\u0161liktu darnoje su gamta, artinan\u010dia prie Dievo. Gamtos sudievinimas ypatingas, tai tam tikra valstieti\u0161ka, sena, tradicin\u0117 pasaul\u0117jauta. Santykiai tarp gamtos ir \u017emoni\u0173 yra \u0161ilti. Toks pat santykis ir su Dievu.<\/p>\n
Santykis su Ap\u0161vieta sud\u0117tingas. I\u0161 vienos pus\u0117s, ateizmo baim\u0117, tam tikta atsiverianti pekla, o i\u0161 kitos puses, pa\u017ei\u016br\u0117kime, kaip kalba Donelai\u010dio valstietis. Vos ne Voltero tezes jis i\u0161sako. Vald\u017eios kardas duotas ginti silpniesiems. Visi gimstame lyg\u016bs. Ap\u0161vietos id\u0117jos i\u0161sakomos ir ginamos. Kita vertus, yra tam tikra Ap\u0161vietos baim\u0117. Donelaitis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 polemizuoja su Ap\u0161vietai b\u016bdingu pa\u017eangos mitu. <\/b><\/p>\n
D. POCI\u016aT\u0116-ABUKEVI\u010cIEN\u0116: <\/b>Ap\u0161vieta yra pamatinis, gyvenamasis Donelai\u010dio kontekstas ir sunku pasakyti, kaip jis j\u012f vertina. Sutik\u010diau su tuo, jog donelaiti\u0161k\u0105 ap\u0161viet\u0105 s\u0105lygoja religinis kontekstas, rei\u0161kinius, laikomus bedievi\u0161kais, Donelaitis smerkia. Donelai\u010dio \u201eMetai\u201c \u2013 \u0161viesus, optimisti\u0161kas k\u016brinys, turint galvoje, jog Donelaitis pasitiki pasaul\u012f suk\u016brusia Dievi\u0161ka i\u0161mintimi ir providencija. Ta\u010diau tuo pa\u010diu jis n\u0117ra naivus ir net gana pesimisti\u0161kai vertina pasaulio ir \u017emonijos likim\u0105. Kaip tikintis krik\u0161\u010dionis, liuteronas, Donelaitis mano, kad pasaulio pabaiga nei\u0161vengiama. Pasaulio pabaigos refleksij\u0105 matome visuose keturiuose jo met\u0173 laikuose. Jis tai pateikia subtiliai, metafori\u0161kai. Pasaulis, kaip dylantis peilis \u2013 viena i\u0161 jo min\u010di\u0173. \u0160i metafora yra labai esminga, nes Donelaitis neturi daug iliuzij\u0173 d\u0117l pasaulio likimo.\u00a0 Jis mato, jog blogio yra daugiau pasaulyje nei g\u0117rio. Lietuvi\u0173 bendruomen\u0117 tampa lyg ger\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 b\u016brelis. Jie, nors ir su ydomis, vaizduojami tarsi idealioji bendruomen\u0117, t\u0173 tikr\u0173j\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173 saugotojai iki laik\u0173 pabaigos.<\/b><\/p>\n
K. PULOKAS: Kaip \u017einoma, 1914 m. buvo minimas 200 met\u0173 Donelai\u010dio jubiliejus. Buvo sudaryta komisija, planuotas statyti paminklas. Galb\u016bt tos pastangos \u012fam\u017einti did\u017eio poeto atminim\u0105 apr\u0117p\u0117 ne tik Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, bet ir gerokai pla\u010diau, galb\u016bt siek\u0117 netgi abipus tuometin\u0117s Vokietijos ir Rusijos sienos? 2014-aisiais \u2013 jau 300 met\u0173. Kokie buvo patys esmingiausi met\u0173 renginiai, galb\u016bt tur\u0117siantys ir i\u0161liekam\u0105j\u0105 vert\u0119, paskatinsiantys tolesnes Donelai\u010dio asmenyb\u0117s ir k\u016brybos, jos konteksto studijas? Pradedant jubiliejaus metus buvo labai gra\u017eus simbolinis renginys \u2013 Donelai\u010dio gimimo dien\u0105 sausio 1-\u0105j\u0105 Vilniaus evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioje vyko gimtadienio \u0161vent\u0117, \u201eMet\u0173\u201c i\u0161trauk\u0173 skaitymas. Gerbiamas Darius buvo vienas pagrindini\u0173 to vakaro iniciatori\u0173 ir dalyvi\u0173.<\/b><\/p>\n
D. POCI\u016aT\u0116-ABUKEVI\u010cIEN\u0116: <\/b>Man atrodo, jog 2014-ieji dav\u0117 labai daug. Ameni\u0161kai man teko labai maloni pareiga kalb\u0117ti lituanist\u0173, mokytoj\u0173 konferencijose (tarp j\u0173 ir organizuotoje lituanist\u0173 i\u0161vykoje \u012f Karaliau\u010di\u0173 ir Tolminkiem\u012f), min\u0117jimuose \u012fvari\u0173 Lietuvos rajon\u0173 i\u0161vykose, teko Donelai\u010dio jubiliej\u0173 pa\u017eym\u0117ti ir keliuose renginiuose u\u017esienyje, JAV (\u010cikagoje, Niujorke) ir \u0160vedijos Stokholmo universitete. Donelaitis \u012fvairi\u0173 iniciatyv\u0173 d\u0117ka sutiktas ir min\u0117tas labai pla\u010diai tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje. Puikus rezultatas \u2013 du nauji \u201eMet\u0173\u201c vertimai. Vilniaus universitete iniciavome vertim\u0105 \u012f ispan\u0173 kalb\u0105, taip pat pasirod\u0117 vertimas ir \u012f ital\u0173 kalb\u0105. Nuo 1991 met\u0173 nebuvo i\u0161liesta joki\u0173 nauj\u0173 \u201eMet\u0173\u201c vertim\u0173. I\u0161skir\u010diau ir Lietuvos Moksl\u0173 Akademijos ir Vilniaus universiteto inicijuot\u0105 konferencij\u0105 Donelai\u010diui. Gra\u017eus ir t\u0119stinumas. Kai 1964 m. buvo minimos 250 Donelai\u010dio metin\u0117s, tai programa buvo ai\u0161kiai valstybi\u0161kai strukt\u016bruota, nes Doneliatis jau laikytas lietuvi\u0173 literat\u016bros vir\u0161\u016bne. Vyko renginiai Filharmonijoje, Vilniaus universitete, taip pat atidengtas maketas Bogdano skulpt\u016bros Donelai\u010diui \u0161alia Vilniaus universiteto. Po 50 m., \u0161iemet, rugs\u0117jo 1-\u0105j\u0105 atideng\u0117me tikr\u0105j\u0105 i\u0161liet\u0105 i\u0161 bronzos skulpt\u016br\u0105 Donelai\u010diui Vilniaus universitete. O Donelai\u010dio maketas i\u0161ve\u017etas \u012f Vilniaus universiteto Kauno humanitarin\u012f fakultet\u0105, kur i\u0161kilmingai atidengtas savitoje liuteroni\u0161kos architekt\u016bros aplinkoje. Manau, \u0161i\u0173 met\u0173 derlius Donelai\u010diui buvo didelis tiek mokslo rezultatais, tiek \u012fvairiais \u0161vie\u010diamaisiais renginiais.<\/b><\/p>\n
D. KUOLYS: <\/b>Lietuva visus 2014 metus \u012fvairiai min\u0117jo Donelait\u012f. Mano nuomone, labai svarbus buvo tylus mokslinink\u0173 darbas. I\u0161leistas faksimilinis Donelai\u010dio rankra\u0161\u010di\u0173 rinkinys, Dalios Dilyt\u0117s monografija apie Donelai\u010dio pasak\u0117\u010dias, leid\u017eiama Vaido \u0160eferio monografija apie \u201eMet\u0173\u201c poetik\u0105. Archyvuose atrasti voki\u0161ki Donelai\u010dio lai\u0161kai. Taigi Donelaitis dar ne visas atrastas. Mes, lietuviai, ir po 300 met\u0173 nesame dar viso Donelai\u010dio atrad\u0119, i\u0161tyrin\u0117j\u0119. Donelai\u010diui pasisek\u0117, kad j\u012f atrado aktorius Rolandas Kazlas. Tai, kad puikus \u0161i\u0173 dien\u0173 aktorius atranda Donelait\u012f ir padeda j\u012f atrasti \u012fvairioms lietuvi\u0173 kartoms, yra labai svarbus dalykas.<\/p>\n
Galima buvo pasigesti intelektualin\u0117s erdv\u0117s, labiau intriguojan\u010di\u0173 vie\u0161\u0173 diskusij\u0173 apie Donelait\u012f ir jo vaidmen\u012f lietuvi\u0173 kult\u016broje. Televizija, radijas eina lengviausiu keliu: transliuoja Donelai\u010dio \u201eMet\u0173\u201c skaitymus. Gerai, kad \u0161i\u0173 met\u0173 Vilniaus knyg\u0173 mug\u0117je jie vyko. Ta\u010diau nesugeb\u0117jome sukurti nei \u0161iuolaiki\u0161ko dokumentinio filmo, nei kult\u016brini\u0173 laid\u0173 ciklo. Pranc\u016bzai min\u0117dami Alberto Camus 100-met\u012f transliavo daug radijo laid\u0173, kuriose filosofai, literat\u016brologai, istorikai gyvai nagrin\u0117jo jo k\u016bryb\u0105, kar\u0161tai diskutavo. Mes, matyt, nelabai \u012fsivaizduotume tokias diskusijas savo l\u0117k\u0161toje erdv\u0117je.<\/p>\n
Viename paskutini\u0173 savo interviu poetas Marcelijus Martinaitis, atsakin\u0117damas \u012f \u201eMet\u0173\u201c \u017eurnalo klausimus, pasteb\u0117jo, jog esama tam tikro \u201eDonelai\u010dio kodo\u201c. Jis veikia lietuvi\u0173 kult\u016broje. Krizi\u0173 momentais prie \u201eDonelai\u010dio kodo\u201c gr\u012f\u017etame, juo remiam\u0117s, esame jo jungiami. \u0160\u012f kod\u0105 m\u0117gino \u012fminti Maironis, Sofija Kymantait\u0117-\u010ciurlionien\u0117, Vyd\u016bnas. Regis, Donelaitis ir \u0161iemet geb\u0117jo lietuvi\u0173 bendruomen\u0119 telkti. <\/b><\/p>\n
\u00a0Pareng\u0117 Viktorija Liau\u0161kait\u0117 <\/b><\/p>\n
<\/p>\n
<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n