{"id":1818,"date":"2014-01-07T21:02:18","date_gmt":"2014-01-07T19:02:18","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1818"},"modified":"2015-01-07T21:05:52","modified_gmt":"2015-01-07T19:05:52","slug":"donelaitis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/donelaitis\/","title":{"rendered":"Donelaitis"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.xn--altiniai-4wb.info\/index\/details\/965<\/a><\/p>\n

<\/p>\n

Kristijonas Donelaitis (1714 01 01\u20131780 02 18) \u2013 vienas savi\u010diausi\u0173 XVIII a. Europos poet\u0173, lietuvi\u0173 literat\u016bros klasikas, suk\u016br\u0119s Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s \u2013 lietuvinink\u0173 tautos\u00a0\u2013 ep\u0105, liuteron\u0173 kunigas, Tolminkiemio (dabar \u010cistyje Prudy) klebonas.
\nGim\u0117 Lazdyn\u0117li\u0173 kaime, greta Gumbin\u0117s (dab. Gusevo), Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje. Buvo kil\u0119s i\u0161 lietuvi\u0161kos laisv\u0173j\u0173 valstie\u010di\u0173 \u0161eimos. T\u0117vas Kristupas, matyt, buvo nagingas: sp\u0117jama, kad gal\u0117j\u0119s verstis kalvio amatu. Mat jo s\u016bn\u016bs buvo geri meistrai: vyriausiasis Pri\u010dkus, arba Frydrichas, tapo visoje Pr\u016bsijoje garsiu Karaliau\u010diaus auksakaliu, muzikos bei fizikos instrument\u0173 dirb\u0117ju, Mykolas \u2013 juvelyru, Adomas \u2013 kalviu, pats Kristijonas am\u017einink\u0173 buvo vadintas \u201ekiekvienam \u017einomu\u201c meistru, \u201elabai did\u017eiu mechaniku\u201c. Penktasis s\u016bnus Jonas ir trys seserys \u016bkininkavo. \u0160eimos pavard\u0117 grei\u010diausiai kilusi i\u0161 biblinio Danieliaus vardo. Kristijonas Donelaitis savo darbus pasira\u0161in\u0117jo lotyni\u0161ka pavard\u0117s forma \u2013 Donalitius, taip i\u0161sakydamas pagarb\u0105 Antikos tradicijai. \u012e Karaliau\u010diaus universitet\u0105 poetas buvo \u012fra\u0161ytas suvokietinta pavarde \u2013 Donaleitis. Ta\u010diau universiteto Teologijos fakulteto student\u0173 s\u0105ra\u0161uose i\u0161likusi ir lietuvi\u0161kai u\u017era\u0161yta pavard\u0117 \u2013 Donelaitis.
\nB\u016bdamas vos \u0161e\u0161eri\u0173, Kristijonas neteko t\u0117vo. Vaikyst\u0117s ir jaunyst\u0117s metais gyveno skurd\u017eiai. Yra \u017einomas brolio dukters liudijimas: poetas senatv\u0117je \u201epats pasakojo, kad mokydamasis jis labai sunkiai vert\u0117si ir net kart\u0105, bado i\u0161sekintas, bej\u0117gis susmuko \u017eem\u0117n\u201c. Apie 1731 m. Donelaitis prad\u0117jo lankyti Karaliau\u010diaus Katedros vidurin\u0119 mokykl\u0105 \u2013 Kneiphofo, arba Knipavos, centrin\u0117s miesto dalies, lotyni\u0161k\u0105j\u0105 kolegij\u0105. \u010cia greta religijos buvo mokoma i\u0161kalbos ir antikin\u0117s literat\u016bros, be lotyn\u0173, mokytasi graik\u0173, hebraj\u0173, pranc\u016bz\u0173 kalb\u0173. 1736 m. baig\u0119s mokykl\u0105, Donelaitis tais pa\u010diais metais \u012fstojo \u012f Karaliau\u010diaus universitet\u0105, kuriame iki 1740 m. studijavo teologij\u0105. Mok\u0117si stropiai: v\u0117lesniuose u\u017era\u0161uose pats mini, kad studij\u0173 metais \u201e\u012ftemptai dirb\u0119s\u201c. Universitete j\u012f supo ta pati mokslin\u0117 ir kult\u016brin\u0117 aplinka, kuri brandino filosof\u0105 Imanuel\u012f Kant\u0105. Teologijos fakultetui ir Lietuvi\u0173 kalbos seminarui vadovavo Kanto mokytojas, \u0161vietimo reformatorius profesorius Francas Albertas \u0160ulcas. Sen\u0105sias ir nauj\u0105sias kalbas d\u0117st\u0117 profesorius Jonas Jok\u016bbas Kvantas, r\u016bpin\u0119sis lietuvi\u0161kos Biblijos ir kit\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 rengimu, gana gerai mok\u0117j\u0119s lietuvi\u0173 kalb\u0105, vadintas \u201elietuvi\u0173 dvasiniu t\u0117vu\u201c. Tarp Karaliau\u010diaus teolog\u0173 liuteron\u0173 tuo metu plito pietizmo s\u0105j\u016bdis (lot. pietas \u2013 pamaldumas). Pietistai steng\u0117si stiprinti asmenin\u012f \u017emogaus pamaldum\u0105, jo jausmin\u012f ry\u0161\u012f su Dievu. Pamaldas, vadintas \u201esurinkimais\u201c, jie reng\u0117 \u017emoni\u0173 namuose. Pietizmo i\u0161pa\u017ein\u0117jai pasisak\u0117 prie\u0161 religijos formalizavim\u0105 ir pasaulietines pramogas, skatino \u017emones gyventi kukliai, saikingai, darb\u0161\u010diai, pasitenkinti tuo, kas Dievo duota. Pietizmas mokslo metais bus paveik\u0119s ir\u00a0Donelait\u012f. Universitete jis t\u0119s\u0117 antikin\u0117s literat\u016bros, retorikos, graik\u0173, hebraj\u0173 ir pranc\u016bz\u0173 kalb\u0173 studijas. Lank\u0117 karali\u0161k\u0105j\u012f Lietuvi\u0173 kalbos seminar\u0105, mok\u0117si muzikos\u00a0\u2013 giedoti ir groti. Kaip Kantas bei kiti Ap\u0161vietos intelektualai, dom\u0117josi mechanika, kitais gamtos mokslais, filosofija. V\u0117liau ra\u0161yti voki\u0161ki ir lietuvi\u0161ki Donelai\u010dio tekstai rodo, kad jis gerai i\u0161man\u0117 Antikos filosof\u0173 ir ra\u0161ytoj\u0173 k\u016bryb\u0105, Vergilijaus Eneid\u0105 lotyni\u0161kai gal\u0117jo cituoti i\u0161 atminties. Taigi Karaliau\u010diaus universitete b\u016bsimasis b\u016br\u0173 \u0161viet\u0117jas \u012fgijo gana visapusi\u0161k\u0105, Ap\u0161vietos \u017emogui b\u016bding\u0105 i\u0161silavinim\u0105.
\nBaig\u0119s studijas, Donelaitis buvo paskirtas kantoriumi \u2013 choro vadovu, vargonininku ir giedojimo mokytoju \u2013 \u012f Stalup\u0117n\u0173 prad\u017eios mokykl\u0105. Stalup\u0117nuose (dabar Nesterovas), greta Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s sienos, gyveno ir dirbo 1740\u20131743 m. Tapo mokyklos ved\u0117ju \u2013 rektoriumi. Kaip liudija jo senatv\u0117je ra\u0161yti autobiografiniai u\u017era\u0161ai, savo mokinius myl\u0117jo, nenor\u0117jo j\u0173 palikti. 1743 m. buvo paskirtas Tolminkiemio ba\u017eny\u010dios klebonu. Juo i\u0161buvo iki mirties. Tolminkiemio parapij\u0105 be klebonijos \u017eem\u0117s tuo metu sudar\u0117 du karali\u0161kieji dvarai ir du j\u0173 skyriai \u2013 palivarkai, du laisv\u0173j\u0173 valstie\u010di\u0173 kaimai ir trisde\u0161imt trys baud\u017eiaunink\u0173 kaimai. Po maro ir kra\u0161to kolonizavimo tik apie pus\u0117 parapijos gyventoj\u0173 buvo lietuviai \u2013 ma\u017edaug pusantro t\u016bkstan\u010dio i\u0161 trij\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173. Parapijai priklaus\u0117 penkios kaimo mokyklos. Donelaitis savo u\u017era\u0161uose yra pa\u017eym\u0117j\u0119s net mi\u0161ko keliukus, kuriais kaimo vaikams \u012f \u0161ias mokyklas teko eiti. Antraisiais klebonavimo metais poetas ved\u0117 buvusio Stalup\u0117n\u0173 mokyklos rektoriaus na\u0161l\u0119 On\u0105 Regin\u0105 Olefant. Vaik\u0173 nesusilauk\u0117 ir tuo, sak\u0117, d\u017eiaug\u0119sis, nes gausesn\u0117s \u0161eimos neb\u016bt\u0173 tur\u0117j\u0119s i\u0161 ko i\u0161laikyti. Klebono pareigas atliko stropiai: r\u016bpinosi \u017emoni\u0173 sielomis ir j\u0173 ap\u0161vieta. Sekmadieniais ir per \u0161ventes ba\u017eny\u010dioje sakydavo voki\u0161kus ir lietuvi\u0161kus pamokslus: pastaruosius, kaip pasteb\u0117jo vizitatorius, \u2013 \u201esu labai dideliu meistri\u0161kumu\u201c. Donelai\u010diui teko pri\u017ei\u016br\u0117ti kaimo mokyklas, r\u016bpintis statybomis. Jam klebonaujant, Tolminkiemyje i\u0161kilo nauja m\u016brin\u0117 ba\u017eny\u010dia, nauja mokykla, buvo rekonstruota klebonija. I\u0161 savo l\u0117\u0161\u0173 Donelaitis pastat\u0117 klebon\u0173 na\u0161li\u0173 namus. Laisvalaikiu u\u017esi\u0117m\u0117 mechanikos ir optikos darbais: \u0161lifavo optinius stiklus, dar\u0117 mikroskopus, termometrus, barometrus, pats pasigamino kelis pianinus ir neseniai i\u0161rast\u0105 fortepijon\u0105. M\u0117go sodininkyst\u0119 \u2013 tur\u0117jo u\u017esiaugin\u0119s rinktini\u0173 vaismed\u017ei\u0173 sod\u0105, kuriame plu\u0161\u0117jo ir senatv\u0117je, siekdamas \u201epalikti k\u0105 nors ainiams\u201c. Donelaitis buvo jautrus, tiesos ie\u0161kantis ir u\u017e j\u0105 kovojantis \u017emogus. Ba\u017enytin\u0117se knygose \u012fra\u0161ytame voki\u0161kame eil\u0117ra\u0161tyje pats sau skyr\u0117 tokius moralinius priesakus:<\/p>\n

Kiekvienam daryti gera
\nSavo darbu ir \u017eod\u017eiu,
\nVisad elgtis taip, kaip dera,
\nIr teisingas b\u016bt geid\u017eiu.
\nNeker\u0161tauti niekada,
\nGyvo padaro gail\u0117ti,
\nDiev\u0105, \u017emones jo myl\u0117ti \u2013
\nMano priederm\u0117 \u0161venta.
\n(vert\u0117 Aleksys Churginas)<\/p>\n

Tolminkiemio klebonas vertino draugyst\u0119 \u2013 savo klebonijoje priimdavo kaimynus, skambindavo jiems pasidirbtais instrumentais, dainuodavo paties sukurtas dainas, skaitydavo lietuvi\u0161kas eiles. Vien\u0105 toki\u0105 Tolminkiemyje vykusi\u0105 bi\u010diuli\u0173 puot\u0105 Donelaitis mini lai\u0161ke savo draugui, jaunam mokslininkui Jonui Gotfrydui Jordanui. Pasak lai\u0161ko, suva\u017eiav\u0119 kaimynai prie vai\u0161i\u0173 stalo kalb\u0117j\u0119si tokiomis filosofin\u0117mis temomis: apie \u012fvairius didvyri\u0173 pasaulio dalykus, apie Biblijos heroj\u0173 Dovydo ir Jonatano draugyst\u0119, apie pirm\u0173j\u0173 \u017eem\u0117s \u017emoni\u0173 \u016bkininkavim\u0105, apie laim\u0119, nelaim\u0119 ir r\u016bpes\u010dius, apie vilt\u012f. Po \u0161io filosofinio pokalbio \u0161eimininkas skait\u0119s sve\u010diams Met\u0173i\u0161traukas. Donelai\u010dio u\u017era\u0161uose esama tokio \u012fra\u0161o: \u201eA\u0161 i\u0161 prigimties buvau gyvo temperamento ir mok\u0117jau dainuoti bei skambinti savo fortepijonu ir pianinu, bet skambindamas bei dainuodamas buvau moralus ir prisitaikydavau prie sve\u010di\u0173, kad juos u\u017eim\u010diau.\u201c Savo bi\u010diuli\u0173 buvo branginamas ir mylimas. Vienas j\u0173 po poeto mirties nekrologe apib\u016bdino Tolminkiemio klebon\u0105 kaip \u201es\u0105\u017eining\u0105 \u017emog\u0173\u201c ir \u201ei\u0161tikim\u0105 draug\u0105\u201c, su kuriuo gyven\u0119 tarsi Dovydas ir Jonatanas.<\/p>\n

Donelaitis, i\u0161silavin\u0119s Ap\u0161vietos \u017emogus, s\u0105moningai pasirinko lietuvyb\u0117s \u2013 tarnavimo lietuvi\u0173 tautai ir lietuvi\u0173 kult\u016brai \u2013 keli\u0105. Toji tauta Pr\u016bsijoje buvo socialiai bene labiausiai pa\u017eeminta nelaisv\u0173j\u0173 \u017eemdirbi\u0173 bendruomen\u0117. Skirtingai negu \u012f kra\u0161t\u0105 suva\u017eiav\u0119 kolonistai, dauguma lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 prival\u0117jo eiti baud\u017eiav\u0105. Pr\u016bsijos vokie\u010diai ir atvyk\u0117liai neretai \u012f juos \u017evelg\u0117 su pa\u0161aipa ir panieka \u2013 kaip \u012f kitokius, ma\u017eiau i\u0161prususius, kitaip kalban\u010dius, kitaip d\u0117vin\u010dius ir avin\u010dius. Donelaitis stojo greta t\u0173 kunig\u0173, kurie \u0117m\u0117si ginti lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s teises, skatinti lietuvio \u017eemdirbio savigarb\u0105 ir orum\u0105. Tokios kai kuri\u0173 Pr\u016bs\u0173 Lietuvos kunig\u0173 nuostatos i\u0161ry\u0161k\u0117jo jau XVIII a. prad\u017eioje. Pirmajam Pr\u016bsijos karaliui Frydrichui I 1701 m. per vainikavimo i\u0161kilmes \u012fteikt\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 Nauj\u0105j\u012f Testament\u0105 lyd\u0117jo Frydricho Zigmanto \u0160usterio lietuvi\u0161ka pratarm\u0117. Joje lietuvi\u0173 kunigas auk\u0161tino lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir teig\u0117, kad ji esanti pana\u0161iausia \u012f sen\u0105j\u0105 graik\u0173 kalb\u0105: \u201elietuvi\u0161kas lie\u017euvis sutinka did\u017eiausiai su greki\u0161ku lie\u017euviu.\u201c Lietuvi\u0173 kalb\u0105 tyrin\u0117j\u0119s ir lietuvi\u0173 tautosak\u0105 skelb\u0119s Valtarkiemio klebonas Pilypas Ruigys 1747 m. i\u0161leistoLietuvi\u0173\u2013vokie\u010di\u0173 kalb\u0173 \u017eodyno pratarm\u0117je smerk\u0117 si\u016blymus germanizuoti lietuvius, ai\u0161kino, kad tokie projektai atitinka ne Dievo tvark\u0105, bet sen\u0105j\u0105 Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino politik\u0105. Biblijos vert\u0117jas ir lietuvi\u0161k\u0173 giesmi\u0173 k\u016br\u0117jas Papelki\u0173 klebonas Adomas Frydrichas \u0160imelpenigis \u0161lovino lietuvius eiliuotoje 1755 m. i\u0161leistos lietuvi\u0161kos Biblijos pratarm\u0117je. Pasak jo, Dievas myli varg\u0161\u0173 lietuvinink\u0173 sielas taip pat, \u201ekaip karali\u0173 dideli\u0173\u201c. Tod\u0117l n\u0117ra teis\u016bs vokie\u010diai, peikiantys \u201emiel\u0105 m\u016bs\u0173 Lietuv\u0105\u201c:<\/p>\n

Rods t\u016blasis vokietis,
\nDidiai pasip\u016bt\u0119sis,
\nPastatydamas z\u016bbus [l\u016bpas],
\nNiekina lietuvninkus,
\nTar\u2018: \u201eKas yr\u2018 lietuvninkas?
\nArgi Dievs ir jo boj\u0105s [pais\u0105s]?\u201c
\nTod\u0117l jie taip neverti,
\nVos per kiaul\u0119 laikomi.<\/p>\n

N\u0117ra abejon\u0117s, kad kunigui Donelai\u010diui buvo gerai \u017einomi \u0161ie lietuvi\u0161kieji leidiniai bei j\u0173 autori\u0173 patriotin\u0117s nuostatos. Su savo kaimynu Valtarkiemio klebonu Ruigiu Tolminkiemio klebonas tikrai bendravo, yra pas j\u012f lank\u0119sis. Donelai\u010dio bibliotekoje b\u016bta \u012fri\u0161tos knygos su Ruigio \u017eodynu, lietuvi\u0173 kalbos gramatika ir Lietuvi\u0173 kalbos tyrin\u0117jimu, kuriame skelbtos ir lietuvi\u0173 liaudies dainos. \u0160i\u0105 knyg\u0105 grei\u010diausiai poetui bus dovanoj\u0119s pats autorius. Donelaitis taip pat neveng\u0117 pabr\u0117\u017eti savo lietuvi\u0161kojo patriotizmo. Bi\u010diuliui Jordanui, tuo metu dirbusiam toliau nuo lietuvi\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173, ra\u0161ytame lai\u0161ke ragino j\u012f b\u016bti i\u0161tikimam lietuvybei \u2013 \u201eneu\u017emir\u0161ti lietuvi\u0173 kalbos voki\u0161kame kra\u0161te; taip pat jokio paauk\u0161tinimo voki\u0161kame kra\u0161te nepriimti\u201c. Ir pasteb\u0117jo: \u201eGer\u0173 lietuvi\u0173 m\u016bs\u0173 laikais reta.\u201c B\u016bsimam Tolminkiemio klebonui skirtuose u\u017era\u0161uose poetas kviet\u0117: \u201eMano \u012fp\u0117dini! Tegul tavo s\u016bn\u016bs, jeigu j\u0173 tur\u0117si ir nor\u0117si paskirti teologijai, laiku i\u0161moksta gerai lietuvi\u0161kai.\u201c Taigi Donelaitis sau, draugams ir b\u016bsimiems Pr\u016bs\u0173 Lietuvos kunigams k\u0117l\u0117 moralin\u012f imperatyv\u0105 \u2013 i\u0161likti s\u0105moningais, gimtajai kult\u016brai dirban\u010diais \u201egerais lietuviais\u201c. B\u016btent i\u0161 tokio imperatyvo kilo jo paties lietuvi\u0161koji k\u016bryba.
\nLiterat\u016brin\u012f Donelai\u010dio palikim\u0105 sudaro: \u0161e\u0161ios lietuvi\u0161kos pasak\u0117\u010dios \u2013 \u201eLap\u0117s ir gandro \u010d\u0117snis\u201c, \u201eRudikis jomarkininks\u201c, \u201e\u0160uo Didgalvis\u201c, \u201ePasaka apie \u0161\u016bdvabal\u012f\u201c, \u201eVilks provininks\u201c, \u201eAu\u017euols gyrpelnys\u201c; du ankstyvieji Met\u0173 fragmentai, kuriuos autorius yra pavadin\u0119s \u201ePri\u010dkaus pasaka apie lietuvi\u0161k\u0105 svodb\u0105\u201c ir \u201eT\u0119siniu\u201c; poemaMetai; trys voki\u0161ki eil\u0117ra\u0161\u010diai \u2013 \u201eTamsybi\u0173 Dievas\u201c, \u201eKiekvienam daryti gera\u201c ir \u201eO greit slenk\u0105 laikai\u201c. \u017dinoma, kad Tolminkiemio klebonas yra k\u016br\u0119s religines giesmes bei dainas \u2013 pastarosioms pats ra\u0161\u0119s ne tik \u017eod\u017eius, bet ir muzik\u0105. Deja, nei giesmi\u0173, nei dain\u0173 n\u0117ra i\u0161lik\u0119. Donelaitis yra lietuvi\u0161kai perpasakoj\u0119s ir 1769 m. i\u0161leid\u0119s voki\u0161k\u0105 knygel\u0119 apie \u017eem\u0117s reformos naud\u0105, kurioje jau citavo Metus, taip pat i\u0161sak\u0117 tok\u012f \u0161viet\u0117ji\u0161k\u0105 paraginim\u0105 valstie\u010diams: \u201eAk, bent Proto imkit\u0117s! Ir bandykit, o ne vis abejokit.\u201c Svarb\u016bs poeto asmenybei pa\u017einti yra du m\u016bs\u0173 dienas pasiek\u0119 bi\u010diuliui Jordanui ra\u0161yti lai\u0161kai \u2013 vienas voki\u0161kas, kitas lietuvi\u0161kas; \u012fp\u0117diniui palikti u\u017era\u0161ai \u2013 \u017dinios; \u012fra\u0161ai ba\u017eny\u010dios krik\u0161to metrik\u0173 knygose, jo bylos su Tolminkiemio dvaro valdytoju med\u017eiaga. Manoma, kad lietuvi\u0161kas pasak\u0117\u010dias Donelaitis para\u0161\u0117 dar jaunyst\u0117je. Did\u012fj\u012f darb\u0105\u00a0\u2013 Metus, kaip Johanas Volfgangas G\u0117t\u0117 (Johann Wolfgang von Goethe) Faust\u0105, k\u016br\u0117 vis\u0105 gyvenim\u0105. \u0160is lietuvi\u0173 literat\u016bros k\u016brinys iki \u0161iol gaubiamas ne\u012fmint\u0173 paslap\u010di\u0173. Sp\u0117jama, kad \u0161iandien turim\u0105 poemos tekst\u0105 Donelaitis grei\u010diausiai bus para\u0161\u0119s per de\u0161imtmet\u012f \u2013 nuo 1765 iki 1775 m. M\u016bs\u0173 dienomis atlikta rankra\u0161\u010dio mokslin\u0117 ekspertiz\u0117 atskleid\u0117, kad Metus poetas ilgai redagavo ir tais\u0117 \u2013 grei\u010diausiai pats reng\u0117 juos spaudai. Apie \u0161\u012f jo k\u016brin\u012f \u017einojo am\u017eininkai \u2013 ne tik kaimynai kunigai, bet ir Karaliau\u010diaus mokslininkai. Pasak vieno j\u0173 \u2013 Karaliau\u010diaus archyvaro Georgo Pisanskio, Donelaitis met\u0173 laikams skirtu \u201ehegzametro eil\u0117ra\u0161\u010diu […] peln\u0119s didel\u012f lietuvi\u0173 kalbos ir poezijos \u017einov\u0173 pritarim\u0105\u201c. Vis d\u0117lto pa\u010diam poetui savo gyvenimo darbo i\u0161leisti nepavyko, ir tik atsitiktinum\u0173 grandin\u0117 l\u0117m\u0117, kad visi Metai pasiek\u0117 m\u016bs\u0173 dienas. Donelai\u010diui mirus, bevaik\u0117 na\u0161l\u0117 perdav\u0117 vyro rankra\u0161\u010dius jau min\u0117tam \u0161eimos bi\u010diuliui Jordanui, kuris tuo metu buvo gretimo Valtarkiemio klebonas. Kitos kaimynin\u0117s parapijos \u2013 Gervi\u0161k\u0117n\u0173 \u2013 klebonas Jonas Frydrichas Holfeltas, susi\u017eav\u0117j\u0119s Donelai\u010dio k\u016bryba, pasidar\u0117 jo pasak\u0117\u010di\u0173 ir Met\u0173 nuora\u0161us. B\u016btent \u0161ie nuora\u0161ai v\u0117liau leido atkurti poemos visum\u0105. Mat Karaliau\u010diaus universiteto profesorius Liudvikas Gediminas R\u0117za, ketin\u0119s i\u0161leisti Donelai\u010dio k\u016bryb\u0105, i\u0161 Jordano sp\u0117jo gauti tik dviej\u0173 Met\u0173 dali\u0173 \u2013 \u201ePavasario linksmybi\u0173\u201c ir \u201eVasaros darb\u0173\u201c \u2013 autografus. Kitos dvi poeto ranka ra\u0161ytos dalys \u2013 \u201eRudenio g\u0117ryb\u0117s\u201c ir \u201e\u017diemos r\u016bpes\u010diai\u201c \u2013 \u017euvo per 1812 m. kar\u0105. I\u0161likusius originalus ir nuora\u0161us R\u0117za sud\u0117jo \u012f vien\u0105 k\u016brin\u012f, pavadino j\u012f Metais, i\u0161vert\u0117 \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 ir 1818 m. Karaliau\u010diuje kartu su vertimu i\u0161spausdino.
\nPirmasis Met\u0173 leidimas buvo dedikuotas \u017einomam vokie\u010di\u0173 mokslininkui, Berlyno universiteto k\u016br\u0117jui, Vilhelmui Humboltui. Donelai\u010dio rankra\u0161\u010diai i\u0161 R\u0117zos archyvo v\u0117liau pateko \u012f Karaliau\u010diaus slapt\u0105j\u012f archyv\u0105. I\u0161syk po Antrojo pasaulinio karo, 1945-aisiais, netoli Karaliau\u010diaus buvusioje Lauksty\u010dio pilyje \u0161iuos rankra\u0161\u010dius pavyko atrasti Lietuvos mokslininkams. \u0160iandien Donelai\u010dio ranka ra\u0161yti tekstai \u2013 \u201eT\u0119siniu\u201c pavadintas poemos fragmentas, \u201ePavasario linksmyb\u0117s\u201c, \u201eVasaros darbai\u201c bei du lai\u0161kai Jordanui\u00a0\u2013 saugomi Vilniuje, Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institute.
\nLieka m\u012fsl\u0117, kod\u0117l Metai, nepaisant \u201e\u017einov\u0173 pritarimo\u201c, nebuvo i\u0161spausdinti Donelai\u010diui gyvam esant, kod\u0117l to nepadar\u0117 su Karaliau\u010diaus mokslininkais bendrav\u0119s jo bi\u010diulis Jordanas. I\u0161 dalies \u0161i\u0105 m\u012fsl\u0119 padeda \u012fminti R\u0117zos paskelbta k\u016brinio redakcija: joje praleisti ne tik \u0161iurk\u0161tesni \u017eod\u017eiai, bet ir visos prie\u0161 vokie\u010di\u0173 ponus nukreiptos eilut\u0117s. Taigi galime sp\u0117ti, kad Metai savo laiku buvo per daug mai\u0161tingas k\u016brinys: atvirai i\u0161sakytos socialin\u0117s ir politin\u0117s autoriaus nuostatos gal\u0117jo tapti pagrindine kli\u016btimi epui paskelbti. Matyt, nei tiesaus b\u016bdo Donelaitis, nei artimai j\u012f pa\u017einoj\u0119s \u201egeras lietuvis\u201c Jordanas nesutiko svarbi\u0173 k\u016brinio eilu\u010di\u0173 i\u0161braukti. Tai ry\u017eosi padaryti tik poeto asmeni\u0161kai nepa\u017ein\u0119s R\u0117za. I\u0161 ties\u0173 Metai \u2013 politinio pob\u016bd\u017eio k\u016brinys, turintis ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styt\u0105 tautinio ir kult\u016brinio pasiprie\u0161inimo program\u0105. Jis vaizduoja Vy\u017elaukio vals\u010diaus lietuvinink\u0173 bendruomen\u0119, kovojan\u010di\u0105 d\u0117l savo garb\u0117s, papro\u010di\u0173, kalbos, tapatyb\u0117s, taigi \u2013 d\u0117l i\u0161likimo. Kaip pasteb\u0117jo Donelai\u010dio k\u016brybos tyrin\u0117tojas profesorius Albinas Jovai\u0161as, pats Vy\u017elaukio pavadinimas yra provokuojantis. Tokiu vals\u010diaus pavadinimu poetas met\u0117 i\u0161\u0161\u016bk\u012f pa\u010diam Pr\u016bsijos karaliui Frydrichui Vilhelmui I, kuris 1724 m. \u012fsaku buvo u\u017edraud\u0119s savo karalyst\u0117je av\u0117ti vy\u017eas. Su vy\u017eomis neleista eiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, dvar\u0105 ir baud\u017eiav\u0105, o jeigu kas su vy\u017eomis ateit\u0173 \u012f miest\u0105, tas \u201eper budel\u012f […] tur ant subin\u0117s plaktas b\u016bti\u201c. Tuo metu Donelaitis i\u0161k\u0117l\u0117 vy\u017eas kaip tauti\u0161kumo, lietuvi\u0173 i\u0161tikimyb\u0117s prot\u0117viams \u017eenkl\u0105. Tolminkiemio klebonas, kaip ir Mikalojus Dauk\u0161a, laik\u0117 tauti\u0161kum\u0105 prigimties dalyku ir glaud\u017eiai siejo j\u012f su \u017emogaus morale, su Dievo duota pasaulio tvarka. Pasak Donelai\u010dio, i\u0161si\u017ead\u0117damas savo papro\u010di\u0173, kalbos, religijos, lietuvis netenka dorov\u0117s ir griauna gamtos tvark\u0105. Kad i\u0161likt\u0173 savimi, jis vis\u0173 pirma prival\u0105s b\u016bti doras, \u201evie\u017elybas\u201c \u2013 s\u0105\u017einingai ir teisingai gyventi. B\u016btent doryb\u0117, \u201evie\u017elybumas\u201c lietuvius priartin\u0105s prie Dievo. Met\u0173pasakotojas ir herojai \u201enesidyvija\u201c, nesistebi, kai nedorai elgiasi kitatau\u010diai: ai\u0161kina, kad \u201ejiems toks prigim\u0117 b\u016bdas\u201c. Ta\u010diau kar\u0161tai piktinasi, kai \u201erandasi smirdas [netik\u0119s \u017emogus], kurs lietuvi\u0161kai kalb\u0117dams pradeda branyt [apgaudin\u0117ti]\u201c. Taigi Donelaitis suteik\u0117 lietuvybei dorovin\u012f turin\u012f, susiejo j\u0105 su krik\u0161\u010dioni\u0161ka etika ir teig\u0117 socialiai pa\u017eemint\u0173 lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 moralin\u012f prana\u0161um\u0105 prie\u0161 vokie\u010di\u0173 ponus ir atvykusius kolonistus. Taip stengtasi pa\u017eadinti nelaisv\u0173 \u017emoni\u0173 tautin\u0119 savigarb\u0105 ir \u017emogi\u0161k\u0105j\u012f orum\u0105, paskatinti juos vertinti ir saugoti paveld\u0117t\u0105 savo bendruomen\u0117s gyvenimo b\u016bd\u0105. Regis, tautos orumui ginti poetas s\u0105moningai pasirinko antikin\u0119 k\u016brinio form\u0105, antikin\u0119 eil\u0117dar\u0105. Pasak profesoriaus Jovai\u0161o, \u201etautinis kodas slypi ir K. Donelai\u010dio hegzametre\u201c. Homeras ir Vergilijus hegzametru i\u0161auk\u0161tino graik\u0173 ir rom\u0117n\u0173 didvyrius, Tolminkiemio klebonas \u2013 vy\u017eotus lietuvininkus. Poeto Sigito Gedos pasteb\u0117jimu, lietuvi\u0173 baud\u017eiauninkai, m\u0117\u017edami m\u0117\u0161l\u0105, \u0161neku\u010diuojasi tartum Olimpo dievai. Vartodamas hegzametr\u0105, Donelaitis siek\u0117 pagr\u012fsti lietuvi\u0173 kalbos vert\u0119, parodyti jos prigimtin\u012f pana\u0161um\u0105 \u012f sen\u0105sias graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbas. I\u0161 ties\u0173 lietuvi\u0173 kalba, kaip senosios graik\u0173 ir lotyn\u0173 kalbos, turi i\u0161saugojusi ilguosius ir trumpuosius balsius bei skiemenis. \u0160ia lietuvi\u0173 kalbos savybe remdamasis, Tolminkiemio poetas, tarsi gabus kalbos mechanikas, suk\u016br\u0117 savit\u0105 \u2013 metrotonin\u012f \u2013 hegzametr\u0105: jis buvo pagr\u012fstas ne tik senuoju, antikiniu ilg\u0173 ir trump\u0173 skiemen\u0173 kaitos principu, bet ir Naujaisiais laikais atrastu kir\u010diuot\u0173 ir nekir\u010diuot\u0173 skiemen\u0173 kaitaliojimu.
\nMetai \u2013 sud\u0117tingas ir m\u012fslingas k\u016brinys. Jis turi ne vien\u0105 prasmin\u012f sluoksn\u012f, gali b\u016bti \u012fvairiais raktais rakinamas, \u012fvairiais b\u016bdais perskaitomas, suvokiamas ir interpretuojamas. Tad n\u0117ra keista, kad literat\u016bros tyrin\u0117tojai iki \u0161iol skirtingai \u0161\u012f tekst\u0105 ai\u0161kina, gin\u010dijasi d\u0117l jo \u017eanro ir jame i\u0161sakyt\u0173 id\u0117j\u0173. Vis\u0173 pirma Metus galime skaityti kaip religin\u0119, metafizin\u0119 poem\u0105, kurioje pasaulis vaizduojamas kaip Dievo sodas. Pabr\u0117\u017eiamas \u017emogui duotos tikrov\u0117s \u0161ventumas, sakralumas. Donelai\u010dio k\u016brinys i\u0161auk\u0161tina Vie\u0161pat\u012f ir jo \u012f \u017eem\u0119 leistus \u017emones, gyv\u016bnus, augalus. Jis teigia, kad pasaulis, nepaisant jo gyventojams tenkan\u010di\u0173 varg\u0173 bei r\u016bpes\u010di\u0173, yra geras, ir kvie\u010dia \u017emog\u0173 tokiu pasauliu d\u017eiaugtis, pasitik\u0117ti jo tvarka, kartu su visa k\u016brinija d\u0117koti u\u017e j\u012f Dievui. \u201ePasaulis jam [\u017emogui] b\u016bt rojumi paskirtas\u201c, \u2013 teig\u0117 Donelaitis voki\u0161kai ra\u0161ytame filosofiniame eil\u0117ra\u0161tyje \u201eO greit slenk\u0105 laikai\u201c. B\u016btent tokia pasaulio samprata i\u0161pl\u0117tojama Metuose. Poema pradedama ir baigiama K\u016br\u0117jo pagarbinimu, nusilenkimu jo visagalybei:<\/p>\n

Bet be tav\u0119s, tu dangi\u0161kasis m\u016bs\u0173 t\u0117tuti,
\nNieks negal mums tekt, k\u0105 miela vasara \u017eada.
\nK\u0105 mums ma\u010dys priprovos, k\u0105 m\u016bs\u0173 tr\u016bseliai?
\n[…]
\nVislab bus niekai, k\u0105 veiksim argi prad\u0117sim,
\nKad \u017eegnojanti rankel\u0117 tavo negelb\u0117s.
\nTu mus i\u0161laikei per vis\u0105 pra\u0161okus\u012f met\u0105,
\nTu dar ir toliaus mus i\u0161laikyti gal\u0117si.<\/p>\n

Donelai\u010dio tapomas \u017emoni\u0173 ir Dievo sugyvenimo paveikslas savo skaidrumu primena kito liuteron\u0173 kunigo Jono Bretk\u016bno vaizduot\u0105 pasaul\u012f. XVI a. i\u0161leistojePostil\u0117je jis ragino: \u201elaikykim\u0117s po sparnu Pono Dievo kaip antai vi\u0161ty\u010diai laikosi po sparnu vi\u0161tos.\u201c Skirtingai negu laisv\u0105 \u017emogaus vali\u0105 auk\u0161tin\u0119 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ra\u0161ytojai katalikai, Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje k\u016br\u0119 liuteronai kviet\u0117 lietuvius pasitik\u0117ti Dievo valia ir susitaikyti su jo duota pasaulio tvarka. Donelaitis si\u016bl\u0117 b\u016brams steb\u0117ti laimingus, K\u016br\u0117j\u0105 giesm\u0117mis \u0161lovinan\u010dius pauk\u0161\u010dius ir mokytis i\u0161 j\u0173 pasitenkinti duotu gyvenimu: \u201eTu niekings \u017emogau! Mokinkis \u010dia pasikakint […]. \u012e pauk\u0161\u010dius \u017ei\u016br\u0117k!\u201c
\nMetus \u012fmanoma perskaityti kaip Ap\u0161vietos laik\u0173 didaktin\u0119 poem\u0105, kuri moko \u017emones teisingai gyventi, s\u0117kmingai \u016bkininkauti, kurios teigiami ir neigiami veik\u0117jai \u012fk\u016bnija sektinas dorybes ir vengtinas ydas. Savo forma k\u016brinys primena ilg\u0105 eiliuot\u0105 pamoksl\u0105, pasak\u0117\u010di\u0173 pyn\u0119. Jame i\u0161sakoma Ap\u0161vietai b\u016bdinga prigimtin\u0117s \u017emoni\u0173 lygyb\u0117s id\u0117ja, ginama \u017eemdirbio \u017emogi\u0161koji vert\u0117, auk\u0161tinamas jo darbas kaip visuomen\u0117s gerov\u0117s \u0161altinis:<\/p>\n

Ak! Kur dingt\u0173 ponai, kad jie b\u016bro netekt\u0173
\nIr kad b\u0117d\u017eius toks su \u0161\u016bdais jiems nepad\u0117t\u0173.<\/p>\n

Metuose galime matyti ir gin\u010d\u0105 su Ap\u0161vietos id\u0117jomis. \u010cia nerasime \u0161viesi\u0173 gyvenimo pa\u017eangos ir mokslo galios vaizd\u0173. Vyrauja senas mitinis atsikartojan\u010dio gyvenimo kaip besisukan\u010dio rato vaizdinys. Teigiama, kad Dievo pasaulis yra darnus ir pastovus. Tad \u017emogaus priederm\u0117 \u2013 ne j\u012f pertvarkyti, bet prie jo darnos pritapti, su juo susigyventi.
\nGalima Metuose \u012f\u017evelgti Barokui b\u016bding\u0173 bruo\u017e\u0173: esama tekste ir hiperbolizuot\u0173, ir \u0161okiruojan\u010di\u0173 nat\u016bralistini\u0173 tikrov\u0117s vaizd\u0173, taip pat \u2013 subtili\u0173 biblini\u0173 palyginim\u0173, kuriais i\u0161sakoma \u017emogaus gyvenimo trapumo ir laikinumo patirtis. Kai kurie tyrin\u0117tojai sieja sodrius Donelai\u010dio gamtos apra\u0161ymus, jo vaizduojam\u0105 \u017emogaus ir gamtos vienov\u0119 su romantiniu pasaulio i\u0161gyvenimu bei yra link\u0119 Tolminkiemio poet\u0105, kaip ir \u017dan\u0105 \u017dak\u0105 Ruso (Jean-Jacques Rousseau), vadinti romantizmo prana\u0161u. Savit\u0105 Met\u0173 perskaitymo b\u016bd\u0105 si\u016bl\u0117 Sigitas Geda, teig\u0119s: \u201e\u0160is k\u016brinys n\u0117ra literat\u016bra. Tai misionieriaus ataskaita Vie\u0161pa\u010diui. Toli gra\u017eu ne mokiniams, ne studentams, ne poetams. […] Slaptas raportas. Detektyvas…\u201c Atrandama Metuose ir realizmui b\u016bding\u0173 vaizd\u0173: tikrovi\u0161kai tapoma kasdien\u0117 valstie\u010di\u0173 buitis, d\u0117mesys sutelkiamas \u012f socialin\u012f baud\u017eiavinio kaimo ir dvaro konflikt\u0105.
\nDonelai\u010dio k\u016brybos tyrin\u0117toja Dalia Dilyt\u0117 atskleid\u0117 stiprias Met\u0173 s\u0105sajas su antikiniu herojiniu ir didaktiniu epu. Lietuvi\u0173 poetas r\u0117m\u0117si Homero Iliada, graik\u0173 poeto Hesiodo \u017eemdirbi\u0161ku epu Darbai ir dienos, rom\u0117n\u0173 poeto Vergilijaus poema apie \u017eem\u0117s \u016bk\u012f Georgikos bei herojiniu epu Eneida. I\u0161 Antikos epo Donelaitis per\u0117m\u0117 ne tik eil\u0117dar\u0105, bet ir heroj\u0173 monologus bei dialogus, vaizding\u0105 \u017eodyn\u0105, epitetus ir hiperboles, i\u0161didintus, visum\u0105 apr\u0117pti siekian\u010dius vaizdus, kai kurias temas ir id\u0117jas. Dialog\u0173 gausa liudija, kad lietuvi\u0173 poetui, kaip ir Homerui, r\u016bp\u0117jo sukurti tarpusavio ry\u0161iais sujungtos bendruomen\u0117s paveiksl\u0105. Metuose, kaip Iliadojeir Eneidoje, pasitelkiami i\u0161vardijimai, i\u0161skai\u010diavimai, graiki\u0161kai vadinami katalogais. Donelaitis i\u0161vardija pavasar\u012f pabudusius gyv\u016bnus, Vy\u017elaukio kaimo vyrus ir moteris, j\u0173 gyvulius, javus, dar\u017eoves, valgius ir darbus. Tokie i\u0161skai\u010diavimai epuose yra atsirad\u0119 i\u0161 sen\u0173j\u0173 magini\u0173 u\u017ekalb\u0117jim\u0173. \u012evardijant \u017emones ir daiktus, jie pakvie\u010diami i\u0161 neb\u016bties \u012f gyvenim\u0105, \u012frikiuojami \u012f bendr\u0105 pasaulio tvark\u0105. Taip Tolminkiemio poetas katalogais pa\u0161aukia b\u016bti ir \u012fam\u017eina Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 bendruomen\u0117s pasaul\u012f, jo visum\u0105. Su Antikos epu Donelai\u010dio k\u016brin\u012f sieja am\u017einojo gr\u012f\u017eimo, atgimimo ir pasikartojan\u010dio laiko id\u0117ja, \u017emogaus b\u016bties kaip vargo ir d\u017eiaugsmo vienov\u0117s suvokimas, \u017eemdirbio tri\u016bso i\u0161auk\u0161tinimas. Lietuvi\u0173 poetas Vy\u017elaukio valstie\u010diams priskiria herojinio epo veik\u0117jams b\u016bding\u0105 doryb\u0119 (gr. aret\u0117, lot. virtus) \u2013 ypating\u0105 \u017emogaus taurum\u0105, kilnum\u0105, \u201evie\u017elybum\u0105\u201c. Pasak Dilyt\u0117s,Met\u0173 herojai, nors nesikauna m\u016b\u0161io lauke, bet nuolat kovoja su dvaru ir kolonistais u\u017e savo papro\u010dius, tapatyb\u0119, i\u0161likim\u0105: lietuvi\u0173 bendruomen\u0117, kaip ir Troja, turinti heroji\u0161kai i\u0161silaikyti svetim\u0173j\u0173 apsuptyje.
\nTaigi pagr\u012fstai galima teigti, kad Donelaitis, remdamasis Antikos herojini\u0173 ir didaktini\u0173 ep\u0173 pavyzd\u017eiais, suk\u016br\u0117 savit\u0105 lietuvi\u0173 tautos ep\u0105. Jo k\u016briniui b\u016bdingas visuotinumas, \u012fk\u016bnyta kolektyvin\u0117 bendruomen\u0117s i\u0161mintis. Metai \u2013 tai b\u016br\u0173 bendruomen\u0117s pokalbis, b\u016br\u0173 krivul\u0117, b\u016br\u0173 \u201esurinkimas\u201c, kuriame aptariami esminiai gyvenimo dalykai: tautos santykis su Dievu ir jo duota tvarka, po\u017ei\u016bris \u012f kitus ir svetimus, bendruomen\u0117s prigimtis, b\u016bdas, doryb\u0117s ir j\u0173 i\u0161saugojimo r\u016bpes\u010diai. Pats Met\u0173 pasakotojas, kartu su pauk\u0161\u010diais ir kitais gyv\u016bnais, yra \u0161ios krivul\u0117s narys, b\u016br\u0173 pa\u0161nekesio dalyvis. B\u016btent heroj\u0173 pokalbyje i\u0161ry\u0161k\u0117ja kolektyvinis lietuvinink\u0173 tautos paveikslas, atsiskleid\u017eia tragi\u0161ka nykstan\u010dios tautos drama.
\nNe vienas Vakar\u0173 Europos poetas Ap\u0161vietos am\u017eiuje gr\u0119\u017e\u0117si \u012f Antik\u0105, ne vienas savo k\u016bryboje vaizdavo met\u0173 laikus, \u017eemdirbio gyvenim\u0105 gamtos aplinkoje. Ta\u010diau niekas nepasakojo apie \u017eemdirbio darb\u0105 ir buit\u012f i\u0161 paties valstie\u010dio pozicij\u0173, niekas ne\u017evelg\u0117 \u012f gamt\u0105 valstie\u010dio \u017evilgsniu. Bene pirmasis Europos literat\u016broje tai padar\u0117 Kristijonas Donelaitis, palik\u0119s mums i\u0161ties keist\u0105 herojin\u012f valstie\u010di\u0173 tautos ep\u0105.
\nMetai UNESCO sprendimu 1977-aisiais buvo \u012ftraukti \u012f Europos literat\u016bros \u0161edevr\u0173 bibliotek\u0105 \u2013 greta Homero ir Vergilijaus ep\u0173. Jie i\u0161versti \u012f vokie\u010di\u0173, latvi\u0173, lenk\u0173, angl\u0173, rus\u0173, \u010dek\u0173, japon\u0173, \u0161ved\u0173, gruzin\u0173, arm\u0117n\u0173, vengr\u0173, baltarusi\u0173, ukrainie\u010di\u0173 kalbas. Pats Donelaitis ir jo k\u016bryba dar laukia nauj\u0173 tyrin\u0117jim\u0173 ir interpretacij\u0173.<\/p>\n

Darius Kuolys<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.xn--altiniai-4wb.info\/index\/details\/965<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-1818","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1818","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1818"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1818\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1819,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1818\/revisions\/1819"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1818"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1818"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1818"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}