{"id":182,"date":"2012-12-14T15:37:09","date_gmt":"2012-12-14T13:37:09","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=182"},"modified":"2013-11-27T15:24:04","modified_gmt":"2013-11-27T13:24:04","slug":"justinas-marcinkevicius-lietuviu-kalbos-riteris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/justinas-marcinkevicius-lietuviu-kalbos-riteris\/","title":{"rendered":"Justinas Marcinkevi\u010dius \u2013 lietuvi\u0173 kalbos riteris"},"content":{"rendered":"

Spausdiname prof. habil. dr. Arnoldo Piro\u010dkino<\/strong> prane\u0161im\u0105 skaityt\u0105 Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos surengtoje jubiliejin\u0117je konferencijoje \u201eDemokratija \u2013 Reformacija \u2013 Tauta \u2013 Valstyb\u0117\u201c.<\/strong><\/p>\n


\nKada 1992 m. viename interviu Justinas Marcinkevi\u010dius buvo paklaustas, kur\u012f gyvenimo etap\u0105 jam nor\u0117t\u0173si pakeisti ar net i\u0161braukti, poetas atsak\u0117: \u201eTur\u0117\u010diau k\u0105 i\u0161braukti savo biografijoje, jei tai b\u016bt\u0173 galima. Tai b\u016bt\u0173 mano ankstyvosios k\u016brybos laikotarpis, pirmasis eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkinys \u201ePra\u0161au \u017eod\u017eio\u201c.<\/p>\n

Tikriausiai jo nepasitenkinim\u0105 to laikotarpio k\u016bryba suk\u0117l\u0117 joje atsispindintis pavir\u0161utini\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f Lietuvoje vykstan\u010dius procesus. Ta\u010diau tai nagrin\u0117ti palikime labiau kvalifikuotiems poeto k\u016brybos ir apskritai pirmojo pokarinio de\u0161imtme\u010dio literat\u016bros vyksmo tyr\u0117jams. Mums, m\u016bs\u0173 menamai temai \u2013 Justino Marcinkevi\u010diaus santykio su lietuvi\u0173 kalba problemai \u2013 labai svarbus tame interviu einantis antrasis sakinys: \u201eManau, kad mano asmeninis S\u0105j\u016bdis prasid\u0117jo nuo 1964 m., nuo poemos \u201eDonelaitis\u201c (J. Marcinkevi\u010dius. Tekan\u010dios up\u0117s vienyb\u0117. \u2013 Kaunas: Spindulys, 1995. \u2013 P. 333). Sakinys rodo, kad poetas su \u0161ia poema i\u0161\u0117jo \u012f t\u0105 keli\u0105, kuris atved\u0117 j\u012f \u012f nacionalinio, t. y. tikrai tautinio, ra\u0161ytojo auk\u0161tumas. Tikrai tautinis k\u016br\u0117jas ne tas, kuris savo k\u016bryboje u\u017esiima i\u0161radinga lietuvi\u0173 kalbos ekvilibristika, bet tas, kuris giliai suvokia ir sprend\u017eia savo meto tautai kylan\u010dias gr\u0117smes. Kaip tik tokiam tikslui septintajame de\u0161imtmetyje subrendo Justinas Marcinkevi\u010dius. T\u0173 gr\u0117smi\u0173 tada i\u0161ry\u0161k\u0117jo daug. Tarp j\u0173 poetas \u012f\u017evelg\u0117 taip pat gr\u0117sm\u0119 lietuvi\u0173 kalbai: poema \u201eDonelaitis\u201c buvo pirmasis Justino Marcinkevi\u010diaus vie\u0161as aktas, kuriuo stojo ginti gimtosios kalbos, stiprinti jos meil\u0117s lietuvi\u0173 \u0161irdyse.<\/p>\n

Ra\u0161yti poem\u0105 \u201eDonelaitis\u201c poet\u0105 paskatino rengimasis 1964 m. min\u0117ti Kristijono Donelai\u010dio gimimo 250-\u0173j\u0173 metini\u0173. Id\u0117j\u0105, kuriuo aspektu atskleisti lietuvi\u0173 gro\u017ein\u0117s literat\u016bros pradinink\u0105, jos klasik\u0105, gal\u0117jo duoti labai atidus K. Donelai\u010dio ra\u0161t\u0173 ir tos epochos apm\u0105stymas. \u0160i\u0105 prielaid\u0105 patvirtina poemos septintajame skyriuje \u201eDonelaitis ir mes\u201c esantis moto \u2013 citata i\u0161 1749 m. metrik\u0173 knygoje esan\u010dio poeto ranka padaryto \u012fra\u0161o, kuriuo ragina: \u201eMano \u012fp\u0117dini, tegul tavo s\u016bn\u016bs\u2026 laiku i\u0161moksta gerai lietuvi\u0161kai.\u201c Kaip gra\u017eiai \u0161i citata siejasi su skyriaus antra\u0161te \u201eDonelaitis ir mes\u201c! Argi tie \u201emes\u201c netur\u0117t\u0173 pagalvoti, jog ir jiems dera gerai i\u0161mokyti savo s\u016bnus lietuvi\u0161kai?<\/p>\n

Paskat\u0173 bus ypa\u010d teikusi K. Donelai\u010dio poema \u201eMetai\u201c. Kas atid\u017eiai j\u0105 skait\u0117, tam tur\u0117jo \u012f akis kristi, jog joje auk\u0161tinama lietuvi\u0173 kalba \u2013 branginama ir ja g\u0117rimasi.
\nNeabejotina, kad J. Marcinkevi\u010di\u0173 atsid\u0117ti poeto ir gimtosios kalbos santykiui paskatino ir Salom\u0117jos N\u0117ries eil\u0117ra\u0161tis \u201eDonelaitis\u201c. Neatsitiktinai abiej\u0173 k\u016brini\u0173 pavadinimai tapat\u016bs. O svarbiausia, kad J. Marcinkevi\u010dius savo poemos pirmajam skyriui dav\u0117 moto i\u0161 S. N\u0117ries eil\u0117ra\u0161\u010dio:<\/p>\n

Prie\u0161as kirto kum\u0161tim gele\u017ein\u0117m,
\nO jisai kalbos gimtosios gra\u017eumu.<\/p>\n

Daugiau akstin\u0173 gvildenti K. Donelai\u010dio svarb\u0105 lietuvi\u0173 kalbai tuomet lyg ir nebuvo. Kai perleidi akimis 1964 m. sausio 16\u201317 d. vykusioje Moksl\u0173 akademijos konferencijoje skaitytus prane\u0161imus, kyla \u012fsp\u016bdis, kad \u0161is klausimas s\u0105moningai ar nes\u0105moningai liko neaktualizuotas. J. Marcinkevi\u010dius vienintelis poema \u201eDonelaitis\u201c praturtino, nors to tada ir paskiau niekas nek\u0117l\u0117, viso jubiliejaus palet\u0119 labai ry\u0161kia ir prasminga spalva.
\nKai kalbame apie S. N\u0117ries eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201eDonelaitis\u201c galim\u0105 poveik\u012f J. Marcinkevi\u010diui, nenor\u0117tume sukelti \u012fsp\u016bd\u017eio, jog \u010dia b\u016bta epigoni\u0161ko sekimo. Sugretin\u0119 abu k\u016brinius, nesunkiai pasteb\u0117sime esmini\u0173 skirtum\u0173. S. N\u0117riai XVIII a. poetas \u2013 tik savo meto kovotojas d\u0117l lietuvi\u0161kumo kry\u017eiuo\u010di\u0173 pavergtame, o dabar j\u0173 palikuoni\u0173 valdomame lietuvi\u0173 kra\u0161te. Poeto ginklas \u2013 jo kalba. Tuo tarpu J. Marcinkevi\u010dius j\u012f, nenutyl\u0117damas, kad jo gyventa prie\u0161 pustre\u010dio \u0161imtme\u010dio, sudabartina, tarsi perkelia \u012f m\u016bs\u0173 laikus:<\/p>\n

Do-ne-lai-tis!
\nKlausykit, skamba kaip varpas.
\nDone-laitis!
\nKlausykit, skamba kaip kardas.
\nDonelaitis!
\nKlausykit, skamba kaip arklas.<\/p>\n

J. Marcinkevi\u010diaus poemos vaizdini\u0173 audinys labai sud\u0117tingas, spalvingas, atspalviai nepaprastai niuansuoti. Palik\u0119 \u0161iuos dalykus nagrin\u0117ti kitiems, \u0161iuo kartu norime dar viena i\u0161trauk\u0117le parodyti, kaip poemoje suartinamas K. Donelaitis su dabartimi: kaip jis suprantamas ar tur\u0117t\u0173 b\u016bti suprantamas m\u016bs\u0173:<\/p>\n

\u012esivaizduojam j\u012f
\nkaip nauj\u0105 stog\u0105,
\nKurio pa\u0161elmeny
\nPakib\u0119 \u017eod\u017eiai \u2013 dalgiai.
\nSuprantam j\u012f
\nkaip duonos stok\u0105,
\nO girdime kaip raginim\u0105:
\n\u201eValgykit!
\nIr tapkite varpais.
\nIr gauskit.
\n\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026.
\nJus b\u016bkit arklais.
\n\u012e kiekvien\u0105 vag\u0105
\n\u012esmeikit \u017eod\u012f \u2013
\nSpindint\u012f norag\u0105.<\/p>\n

Po \u201eDonelai\u010dio\u201c J. Marcinkevi\u010dius toliau pl\u0117tojo t\u0117vyn\u0117s Lietuvos atsparos kylan\u010diai gr\u0117smei tem\u0105. Galingas valstyb\u0117s aparatas, nukreipiamas visagal\u0117s partijos, nedviprasmi\u0161kai \u0117m\u0117 proteguoti rus\u0173 kalb\u0105. Buvo laukiama, kada kuri\u0105 dien\u0105 bus paskelbta apie jos, kaip vienintel\u0117s administracin\u0117s ir vie\u0161ojo gyvenimo priemon\u0117s, \u012fvedim\u0105. Pagaliau tam nereik\u0117jo n\u0117 dekret\u0173: visa \u0161alies sankloda st\u016bm\u0117 ma\u017e\u0173j\u0173 taut\u0173 kalbas \u012f pa\u0161al\u012f. M\u016bs\u0173 poetas negal\u0117jo b\u016bti abejingas tokiai tendencijai ir savo priemon\u0117mis steng\u0117si stiprinti tautie\u010di\u0173 meil\u0119 gimtajai kalbai. Tik nesilpstanti meil\u0117, rod\u0117si, liko vienintel\u0117 atsvara kovoje d\u0117l kalbos i\u0161likimo. Tautai liko taip ma\u017ea ginkl\u0173, ir meil\u0117 kalbai buvo vienas i\u0161 nedaugelio likusi\u0173. Kas ne kas pasakys, kad tai menkas ginklas. \u012e tai galima atsakyti J. Marcinkevi\u010diaus \u017eod\u017eiais i\u0161 poemos \u201ePa\u017einimo medis\u201c: \u201e\u2026ta\u010diau ar duota pasmerktiesiems rinktis?\u201c<\/p>\n

1966 m. J. Marcinkevi\u010dius para\u0161o, o 1961 m. almanache \u201ePoezijos pavasaris\u201c paskelbia eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eDainuoju Lietuv\u0105\u201c. Jame du posmeliai, kuriuose poetas i\u0161kelia Lietuvos, jo paties ir kartu visos tautos ry\u0161\u012f su kalba. Viename jis kreipiasi \u012f Lietuv\u0105:<\/p>\n

Atsidaryk man, atsiverk man
\nvisom \u0161irdim \u2013 kaip \u0161altiniu,
\nleisk pa\u017ei\u016br\u0117t \u012f \u0161it\u0105 versm\u0119
\ngyvos kalbos, gyv\u0173 \u017emoni\u0173!
\nO vis\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f jis baigia \u012fsp\u016bdingu apibendrinimu:
\nKalbuos per vanden\u012f, per duon\u0105,
\nper or\u0105, ugn\u012f, per med\u017eius.
\nGird\u017eiu i\u0161 visko, kas man duota,
\njus \u2013 kaip lietuvi\u0161kus \u017eod\u017eius.<\/p>\n

I\u0161skirtinai subtiliai J. Marcinkevi\u010dius susieja t\u0117vyn\u0119 Lietuv\u0105, kalb\u0105 ir save eil\u0117ra\u0161tyje be pavadinimo. Tikriausiai jis visiems gerai \u017einomas, ne vieno gal net atmintinai mokamas. Bet vis d\u0117lto perskaitykime dar kart\u0105, kaip jis skamba:<\/p>\n

Tai gra\u017eiai augino
\nlaukas, pieva, kelias, up\u0117,
\ntai gra\u017eiai u\u017e rankos ved\u0117
\nvasaros diena ilga.
\nTai gra\u017eiai lingavo girios,
\nuog\u0173 ir gegu\u010di\u0173 pilnos,
\ntai gra\u017eiai saulut\u0117 leidos
\nati1s\u0117l\u012f ne\u0161dama.
\nTai gra\u017eiai skamb\u0117jo \u017eod\u017eiai:
\nlaukas, pieva, kelias, up\u0117.
\nTai gra\u017eiai i\u0161 j\u0173 i\u0161augo
\nvienas \u017eodis: Lietuva.<\/p>\n

Taip para\u0161\u0117 poetas 1974 metais. Paskait\u0119s ar i\u0161gird\u0119s tok\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f, gali tik sk\u0117stel\u0117ti rankomis: komentuoti j\u012f jauties bej\u0117gis. Nebent verta atkreipti d\u0117mes\u012f, kad por\u0105 kart\u0173 kartojami \u017eod\u017eiai laukas, pieva, kelias, up\u0117, i\u0161skyrus paskutin\u012f, sutampa su Jono Ais\u010dio eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201ePeiza\u017eas\u201c pirm\u0105ja eilute: \u201eLaukas, pieva, kelias, kry\u017eius\u201c. Argi tai atsitiktinumas?<\/p>\n

Po met\u0173 poetas sukuria eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eKalba\u201c. Skirtingai nuo prie\u0161 tai cituoto, \u0161io nuotaika kita, r\u016bstesn\u0117, net skausminga:<\/p>\n

Kalba
\nVed\u0117, palikdama,
\npeiza\u017ee ir istorijoj p\u0117das.
\nI\u0161 motin\u0173 l\u016bp\u0173 i\u0161dygo
\nir mumyse pasis\u0117jo.
\nKoks d\u017eiaugsmas pa\u0161aukti med\u012f,
\nkaln\u0105, e\u017eer\u0105, up\u0119!
\nA\u010di\u016b, kartoju, a\u010di\u016b
\nu\u017e \u017eod\u017eio skon\u012f burnoj.
\nO kartais ji stovi,
\njuoda skara apsigobus,
\nprie pustu\u0161\u010dio
\npr\u016bs\u0173 kalbos kapo.
\nSunku ir tyl\u0117ti,
\nir verkti.<\/p>\n

1975\u20131976 m. J. Marcinkevi\u010dius k\u016br\u0117, kaip jis pavadino, trij\u0173 dali\u0173 giesm\u0119 \u201eMa\u017evydas\u201c. \u0160ioje \u201egiesm\u0117je\u201c yra ir \u201eposmas\u201c apie 1ietuvi\u0173 kalb\u0105 \u2013 kar\u0161to ir skaudaus Ma\u017evydo pokalbio su Vilentu scena. Pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 autorius i\u0161lieja pusbroliui abejones d\u0117l savo darb\u0173 prasmingumo: juos \u012fvardija kaip Sizifo akmen\u012f. Ir vis d\u0117lto, atv\u0117r\u0119s \u0161irdyje susikaupusius skaudulius, jis galiausiai sako:<\/p>\n

A\u0161 grumsiuos d\u0117l kiekvieno \u017eod\u017eio\u2026 Kelsiu,
\nLaikysiu, stumsiu, risiu j\u012f \u012f kaln\u0105,
\nKaip tas Sizifas akmen\u012f\u2026 O galgi
\nTasai akmuo Sizifui \u2013 ne bausm\u0117,
\nO laim\u0117? Ne kan\u010dia \u2013 o d\u017eiaugsmas? Gal
\nBe to akmens gyvenimo neb\u016bt\u0173\u2026<\/p>\n

Veikiausiai \u0161ioje scenoje i\u0161reik\u0161tos Ma\u017evydo mintys ir dvejon\u0117s\u00a0 \u2013J. Marcinkevi\u010diaus svarstym\u0173 atgarsis 1967 m. Pary\u017eiuje vykusio pokalbio su, kaip jis pats sak\u0117, \u201etuometin\u0117s intelektualin\u0117s Europos vir\u0161\u016bne\u201c ra\u0161ytoju ir filosofu \u017danu Poliu Sartru (Jean Paul Sartre). \u0160\u012f pokalb\u012f poetas yra apra\u0161\u0119s \u201eDienora\u0161tyje be dat\u0173\u201c ir i\u0161d\u0117st\u0119s 2010 m. interviu, duotame Aurimui \u0160vedui (abu \u017er. J. Marcinkevi\u010dius. Dienora\u0161\u010diai ir datos. \u2013 Vilnius: Lietuvos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykla, 2011. \u2013 P. 174\u2013176, 410\u2013411). \u017dymusis pranc\u016bzas airi\u0173 ra\u0161ytojo D\u017eeimso D\u017eoiso (James Joyce), ra\u0161iusio angl\u0173 kalba, pavyzd\u017eiu patar\u0117 savo jaunajam pokalbininkui ra\u0161yti kuria did\u017ei\u0105ja kalba \u2013angl\u0173, pranc\u016bz\u0173 arba rus\u0173\u2026 Ma\u017eos tautos kalba neatveria kelio \u012f pasaulin\u0119 literat\u016br\u0105. Kaip min\u0117tame interviu prisipa\u017eino m\u016bs\u0173 ra\u0161ytojas, tai j\u012f labai sukr\u0117t\u0117. Bet nepalau\u017e\u0117: gim\u0117 garsusis J. Marcinkevi\u010diaus apsisprendimas: \u201eA\u0161 renkuosi lietuvi\u0173 kalb\u0105. A\u0161 jau seniai j\u0105 pasirinkau. Nesuprantamas man i\u0161\u0117jimas i\u0161 tautos likimo\u201c (ten pat, p. 176).<\/p>\n

Savo pasirinkim\u0105 1976\u20131979 m. J. Marcinkevi\u010dius patvirtino keliais meditaciniais eil\u0117ra\u0161\u010diais: \u201eKad giedo\u010diau tave\u201c, \u201eTas \u017eodis\u201c ir \u201eKalbos namai\u201c.<\/p>\n

Pra\u0117jus 15 met\u0173 po poemos \u201eDonelaitis\u201c, Lietuva sureng\u0117 bene did\u017eiausi\u0105 kult\u016bros ir mokslo \u0161vent\u0119 \u2013 Vilniaus universiteto 400 m. \u012fk\u016brimo jubiliej\u0173. \u012e \u0161\u012f nepaprast\u0105 jubiliej\u0173 m\u016bs\u0173 poetas at\u0117jo ne tu\u0161\u010diomis rankomis: padovanojo savo Almae Matri poem\u0105 \u201ePa\u017einimo medis\u201c. Visuomen\u0117 j\u0105 pri\u0117m\u0117 kaip \u012fprastin\u012f jubiliatui skiriam\u0105 k\u016brin\u012f, kitaip sakant, sveikinam\u0105j\u012f ra\u0161t\u0105 \u2013 adres\u0105. Ta\u010diau J. Marcinkevi\u010dius neb\u016bt\u0173 J. Marcinkevi\u010dius, jei b\u016bt\u0173 tenkin\u0119sis banaliomis bendryb\u0117mis ir neb\u016bt\u0173 rad\u0119s i\u0161imtinai reik\u0161ming\u0173 bruo\u017e\u0173 universiteto istorijoje. \u0160iame k\u016brinyje jis nubr\u0117\u017e\u0117 skausming\u0105 lietuvi\u0173 kalbos b\u016bkl\u0119 Lietuvos \u0161irdyje Vilniuje \u012fkurtame mokslo \u017eidinyje. \u0160is poemos bruo\u017eas ka\u017ein kaip liko lyg nepasteb\u0117tas, o ga1 nei\u0161ry\u0161kintas, o gal net apeitas tiek jubiliejaus dienomis, kai pla\u010diai kalb\u0117ta apie Vilniaus universiteto reik\u0161m\u0119 Lietuvai, tiek ir po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomyb\u0119. Matyt, prie to prisid\u0117jo poeto savoti\u0161kas kalbos temos \u201emaskavimas\u201c: kaip ir poemoje \u201eDonelaitis\u201c, ji pridengta pirmojoje K. Donelai\u010diu, o \u0161ioje \u2013 Vilniaus senuoju universitetu, jo asmenyb\u0117mis.<\/p>\n

Jau vien prie\u0161 epigrafu paimt\u0105 citat\u0105 i\u0161 Biblijos \u201eB\u016bties knygos\u201c einanti poeto dedikacija, kam skiriama poema, kelia mint\u012f, jog \u010dia bus kalbama apie lietuvi\u0173 kalb\u0105:<\/p>\n

Tiems \u017emon\u0117ms, \u017eod\u017eio stog\u0105 k\u0117lusiems,
\nToms knygoms, m\u016bs\u0173 lop\u0161\u012f supusioms.<\/p>\n

\u0160i dedikacija, tarsi Ariadn\u0117s si\u016blas vesdama mus per sud\u0117ting\u0105 poemos vaizdini\u0173 labirint\u0105, atsiskleid\u017eia antrojoje giesm\u0117je \u201eVivat Academia!\u201c, kur prieiname prie 1579 m. ruden\u012f vykusi\u0173 Vilniaus akademijos ir universiteto i\u0161kilmi\u0173 epizodo:<\/p>\n

I\u0161kilmingiausioj tyloje staiga
\nka\u017ekoks Vaikelis, laikomas ant rank\u0173,
\nlietuvi\u0161kai ir garsiai tar\u0117: \u201eMama,
\nir a\u0161 ten noriu!\u201c<\/p>\n

Poetui Vaikelis ne fig\u016br\u0117l\u0117 k\u016briniui pagra\u017einti: Vaikelis ra\u0161omas did\u017ei\u0105ja raide. Tad turb\u016bt nesuklysime, jei sakysime, kad \u010dia turime lietuvi\u0173 kalbos \u012fvaizd\u012f. Tam Vaikeliui, ai\u0161ku, dar n\u0117ra vietos universitete, ir vis d\u0117lto jo noras b\u016bti jame nedingo. Poetas apie tai pats pasako tokiais \u017eod\u017eiais:<\/p>\n

Bet Vaiko balsas liko. I\u0161 to kiemo
\njau nieks jo negal\u0117jo i\u0161varyti.
\nKaip geben\u0117 kabinosi u\u017e sien\u0173,
\nprie lango stieb\u0117s ir \u017ei\u016br\u0117jo smalsiai,
\nkas dedasi tenai: a\u0161 irgi noriu.
\nVaikelio balsas! Kartais i\u0161 tikr\u0173j\u0173
\njam pasisekdavo prasmukt \u012f vid\u0173.
\nI\u0161eidavo jau \u0161viesdamas i\u0161 ten.<\/p>\n

Tolesnis Vaikelio kelias \u012f Universitet\u0105 vaizduojamas tre\u010diajame skyriuje \u201eValerijono bursa\u201c. Bursa \u2013 tai vidurini\u0173 am\u017ei\u0173 universiteto bendrabu\u010diai vargingiausiems studentams. Vilniuje jos steig\u0117jas buvo vyskupas Valerijonas Protasevi\u010dius (Walerian Protaszewicz Suszkowski), tod\u0117l bursa vadinta jo vardu. Lietuvi\u0173 gyvenimas toje bursoje nebuvo saldus, o universitete jie da\u017enai susidurdavo su lenk\u0173 profesori\u0173 prie\u0161i\u0161kumu (apie tai \u017er.: Ks. Ludwik Piechnik S.J. Pocz\u0105tki Akademii Wilenskiej. 1570\u20131599. \u2013 Rzym, 1984. \u2013 P. 114).<\/p>\n

Nepagr\u012fst\u0105, i\u0161ankstin\u012f Universiteto vadovyb\u0117s nepasitik\u0117jim\u0105 lietuviais studentais mini ir J. Marcinkevi\u010dius, taip perteikdamas vyskupo Valerijono nuomon\u0119:<\/p>\n

Litvinai, sako, kur vargingesni,
\ngal\u0117s \u010dionai miegoti, misti, melstis,
\nlankyti Akademij\u0105 u\u017e dyk\u0105,
\nkad, vie\u0161pat\u012f pa\u017ein\u0119, j\u012f paskui
\nkitiems parodyt\u0173. Litvin\u0105, sako,
\nprie knygos ir prie dievo tik su duona
\nir la\u0161iniais pri\u0161auksi.<\/p>\n

Ta\u010diau vyskupo sp\u0117jimas nepasitvirtino: kai \u017einia apie burs\u0105 pasklido, bursa \u201ebematant prigu\u017e\u0117jo\u201c. Ruden\u012f tarp atvykusi\u0173j\u0173 buvo i\u0161 Vaikelio i\u0161aug\u0119s Jaunuolis. Jo, kaip ir kit\u0173, nei\u0161g\u0105sdino n\u0117 gelda su mirkstan\u010diomis ryk\u0161t\u0117mis; ai\u0161kus po\u017eymis, koks re\u017eimas laukia\u2026 Jaunuol\u012f \u201eapkabina Vilnius\u201c, \u201eIr ima o\u0161ti vir\u0161 jaunos galvos \/ platus ir auk\u0161tas \u201ePa\u017einimo Medis\u201c.\u201c<\/p>\n

Pra\u0117jo ne vienas de\u0161imtmetis, kol i\u0161 tos vargingos bursos (\u201eAk, bursa, \/ vil\u010di\u0173 lop\u0161y, pilkasis Vilniaus \u017evirbli! \/ Po stogu \u0161iaudiniu tu i\u0161per\u0117jai \/ ne vien\u0105 \u010diulbant\u012f lig \u0161iolei \u017eod\u012f, \/ pirmuosius pasi\u0161vent\u0117lius i\u0161leidai \u012f vargo ir tamsos ba\u017eny\u010di\u0105. A\u010di\u016b! \u2013\u201c) pakilo kalbos darbinink\u0173. I\u0161 j\u0173 ry\u0161kiausias \u2013 Konstantinas Sirvydas (poetas ra\u0161o senovi\u0161k\u0105 pavard\u0119 \u2013 \u0160irvydas), kurio kruvinas darbas lietuvi\u0173 kalbai ir tragi\u0161ka baigtis vaizduojama ketvirtajame skyriuje \u201ePaskutinis \u0160irvydo pamokslas\u201c.<\/p>\n

S\u0117d\u0117damas zakristijoj, jis skaud\u017eiai apm\u0105sto savo susikirtim\u0105 su rektoriumi d\u0117l para\u0161ytos gramatikos leidimo:<\/p>\n

Tai vis d\u0117l tos gramatikos \u2013 kiek met\u0173
\nplanavo, ai\u0161kino, \u012frodin\u0117jo,
\no rektorius nukirto \u0161\u012fryt: ne.
\nSavo atsisakym\u0105 rektorius grind\u0117 tariamai l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkumu, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 prideng\u0117 giliai slepaim\u0105 motyv\u0105:
\n(\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026.) kuo grei\u010diau
\nnukirsim t\u0105 kalbos negyv\u0105 \u0161ak\u0105,
\njau nene\u0161an\u010di\u0173 vaisi\u0173, \u2013 tuo geriau bus,
\nreverandissime, valstyb\u0117s med\u017eiui.
\nNes\u0117kmingo pokalbio ir skaud\u017ei\u0173 apm\u0105stym\u0173 \u012ftampa Sirvyd\u0105 paveik\u0117 tiek, kad seniai k\u016bn\u0105 varginusi liga nutrauk\u0117 gyvenimo gij\u0105: \u201ei\u0161 burnos prapliupo kraujas\u201c, kuris
\nkaip gyvas nuvingiav\u0119s grindimis,
\nsustojo prie nukritusio \u017dodyno
\nir kiek palauk\u0119s \u012f\u017eeng\u0117 \u012f j\u012f.<\/p>\n

\u017dodyno ir gramatikos autorius mir\u0117, bet Jaunuolis gyveno toliau. Jam galva ply\u0161ta nuo min\u010di\u0173 stovint Akademijos kieme ir \u017evelgiant nakt\u012f \u012f \u017evaig\u017ed\u0117t\u0105 dang\u0173 vir\u0161um Vilniaus. Apimtas ekstaz\u0117s, Jaunuolis m\u0105sto apie gyvenim\u0105, \u017emogaus paskirt\u012f (skyrius \u201eJaunuolis Akademijos kieme\u201c). Tos mintys atkakliai ved\u0117 j\u012f prie kalbos, prie knygos:<\/p>\n

Jaunuolis mintyse giedojo knyg\u0105,
\nvir\u0161 Vilniaus i\u0161skleist\u0105, ir vis kartojo:
\nd\u0117koju u\u017e akis, kad joms esi
\n\u0161viesos lop\u0161ys, \u017einojimo stebuklas.
\n\u012evesk \u012f priter\u0161t\u0105 kalbos ba\u017eny\u010di\u0105,
\nkad nuvaly\u010diau langus ir altori\u0173,
\nkad v\u0117l u\u017edeg\u010diau u\u017ep\u016bst\u0105 \u017eibint\u0105
\nir \u017eod\u012f apgyvendin\u010diau varpe.<\/p>\n

Skyrius \u201eSarbievijus, arba Silviludia\u201c tiesiogiai su lietuvi\u0173 kalba nesusij\u0119s. Jame atskleid\u017eiama lotyni\u0161kai ra\u0161iusio lenk\u0173 kilm\u0117s garsaus poeto Kazimiero Sarbievijaus meil\u0117 Vilniaus miestui. Ta\u010diau nepasakysi, kad skyrius b\u016bt\u0173 nereikalingas, ardantis poemos darn\u0105. Belieka sp\u0117ti, kad skyrius ir jo persona\u017eas K. Sarbievijus turi tiksl\u0105 kontrastuoti su skyriumi \u201eTewas Linxmas\u201c, kurio herojumi profesoriumi \u017dygimantu Liauksminu poetas i\u0161rei\u0161k\u0117 \u201elietuvi\u0161k\u0105\u201c meil\u0119 miestui. Vilniaus universiteto profesorius taip pat brangina miest\u0105 ir trok\u0161ta jam visokeriopos gerov\u0117s ir laim\u0117s. Tik, skirtingai nuo lenk\u0173 poeto, Vilniaus laim\u0119 sieja su tautiniais papro\u010diais ir kalba. Tod\u0117l, parsigaben\u0119s i\u0161 gimtosios \u017demaitijos kauki\u0173, jos pavyzd\u017eiu organizuoja miestui pramog\u0105 \u2013 u\u017egav\u0117ni\u0173 karnaval\u0105. \u0160is renginys tur\u0117jo nema\u017e\u0105 pasisekim\u0105, bet profesorius vis d\u0117lto n\u0117ra visai patenkintas, nes karnavalas neu\u017etektinai gyventojams \u012fkv\u0117p\u0117 lietuvi\u0161kumo:<\/p>\n

(\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026) Sunku
\npa\u017eadint \u0161it\u0105 miest\u0105, pasakyt jam,
\nkad jis ir papro\u010dius, ir kalb\u0105 turi.
\nO Jaunuolis keliauja per \u0161imtme\u010dius toliau, kol atsiduria vargingoje kamar\u0117l\u0117je \u2013 paskutin\u0117je apgultos kalbos prieb\u0117goje, likusioje jai nelietuvi\u0161kame universitete ir susvetim\u0117jusiame mieste. Taip poetas apib\u016bdina kalbos b\u016bkl\u0119 skyriuje \u201eAula lietuwiszka\u201c:
\nTikrai, kalba kaip apgulta atrod\u0117.
\nJau netur\u0117dama daugiau kur trauktis,
\n\u012e bok\u0161t\u0105 suvaryta, atkirsta
\nnuo savo \u017eem\u0117s, duonos ir \u0161altini\u0173,
\nstokodama ir ginkl\u0173, ir gyn\u0117j\u0173 \u2013
\nji vis dar laik\u0117si.
\nNykios kamar\u0117l\u0117s, vargingai glaud\u017eian\u010dios kalb\u0105, vaizdo sujaudintas poetas, pats prabyla kaip dalyvis nepaprastai skausmingu monologu, kuris tarsi sujungia mus, XX a. antrosios pus\u0117s \u017emones, su XVIII am\u017eiumi:
\n(\u2026\u2026\u2026\u2026..) U\u017e k\u0105 tave, u\u017e k\u0105
\nvis i\u0161 burnos mums i\u0161lupa, i\u0161rauna
\nnekalt\u0105 \u017eied\u0105 tavo? Pauk\u0161ti ma\u017eas,
\nPasaulio giri\u0173 giesmininke raibas,
\nkieno tu sulesei, kieno i\u0161g\u0117rei
\nir \u012f kieno tu lizd\u0105 k\u0117sinaisi,
\nkad vis tave nuo m\u016bs\u0173 l\u016bp\u0173 baido?
\nTarsi gr\u012f\u017e\u0119s \u012f XVIII a. autorius, tur\u0117damas prie\u0161 akis per am\u017eius sukaupt\u0105 istorin\u0119 patirt\u012f, si\u016blo tam raibajam pauk\u0161\u010diui i\u0161sigelb\u0117jimo priemon\u0119:
\nAnt lop\u0161io t\u016bpkis, ei, ant lop\u0161io t\u016bpkis!
\nStraks\u0117k, kaip i\u0161manydamas, \u010diulb\u0117k,
\nkad vaikas \u012f tave rankas vis tiest\u0173.
\n\u012e motin\u0173 sterbles tave paleisim,
\nar\u010diausiai \u012fs\u010di\u0173 sopant\u012f pad\u0117sim,
\nkad patarle ar m\u012fsle i\u0161sitartum.
\nkad i\u0161 po a\u0161aros rauda pratr\u016bktum,
\nkad gerkl\u0117je daina i\u0161si\u0161akotum.
\nDabar suzmekus d\u016bmin\u0117 pirkel\u0117 \u2013
\nDid\u017eioji aula tavo\u2026
\nMonologas nutr\u016bksta, kai \u012f aul\u0105 \u012f\u017eengia Jaunuolis. Ta\u010diau joje jis nieko neranda. Atsis\u0117da ir laukia. Laukia veltui. Ir skyrius baigiamas graud\u017eiu vaizdu:
\nTemo. Jis pakilo
\nir per\u017eegnoj\u0119s dreban\u010dia ranka
\nknygas ir poterius, sunkus i\u0161\u0117jo,
\ndabar jau u\u017edarydamas duris
\nilgam. Ma\u017eiausiai \u0161imtui met\u0173.<\/p>\n

Poema \u201ePa\u017einimo medis\u201c baigiama \u201eEpilogu\u201c. Kaip J. Marcinkevi\u010diui b\u016bdinga, \u010dia lietuvi\u0173 kalba \u2013 ir Vaikas, ir Jaunuolis, ir galiausiai Simonas Daukantas. Tai \u0161is, i\u0161krat\u0119s apav\u0105, pakrik\u0161tija Lietuvos \u017eeme Pa\u017einimo Med\u012f, u\u017epildamas ant jo \u0161akn\u0173 gyvyb\u0117s. Tad galima sakyti, kad Pa\u017einimo Medis \u2013 ne kas kita kaip lietuvi\u0173 kalba. Ir poetas skuba \u012f talk\u0105 Daukantui tokiu paskutin\u0117se eilut\u0117se i\u0161reik\u0161tu raginimu:<\/p>\n

Anava
\nar tik ne Daukantas? Nub\u0117k, vaikeli,
\n\u012fduok jam kok\u012f \u017eod\u012f, kol dar turim.<\/p>\n

Gerbiamieji skaitytojai, kai dabar turite prie\u0161 akis pluo\u0161t\u0105 duomen\u0173 (o j\u0173 rast\u0173si daugiau), nuspr\u0119skite, kam skirta poema \u201ePa\u017einimo medis\u201c! \u201ePa\u017einimo medis\u201c \u2013 tai pats \u012fstabiausias himnas ir pati graud\u017eiausia rauda m\u016bs\u0173 gimtajai kalbai: jam tolygaus k\u016brinio lietuvi\u0173 literat\u016broje n\u0117ra ir vargu ar kada toks k\u016brinys atsiras. Apie \u0161i\u0105 poem\u0105 b\u016bt\u0173 kas dar daugiau pasakyti. Jos kilni id\u0117ja i\u0161reik\u0161ta adekva\u010dia menine forma. Poemos kalba \u2013 tai tobulas moderniosios bendrin\u0117s kalbos derinys su senosios ra\u0161t\u0173 kalbos elementais.
\nPara\u0161\u0119s poem\u0105, J. Marcinkevi\u010dius iki 2002 m. lyg ir buvo atsitrauk\u0119s nuo kalbos temos. Per t\u0105 laik\u0105 i\u0161gyveno daug svarbi\u0173 \u012fvyki\u0173: buvo aktyvus S\u0105j\u016bd\u017eio dalyvis\u2026 Atgavus nepriklausomyb\u0119, atsiv\u0117r\u0117, rodos, plat\u016bs keliai lietuvi\u0173 kalbai. Baimintis d\u0117l jos ateities tarsi neliko pagrindo. Deja, naujieji institucij\u0173 vadovai ir aktyvistai rinkosi vakarieti\u0161k\u0105 keli\u0105, kuris veda \u012f kalbos kafe\u0161antan\u0105 su striptizo programa. O J. Marcinkevi\u010diaus svajota apie keli\u0105 \u012f kalbos ba\u017eny\u010di\u0105\u2026 Nepritardamas \u0161iam pasirinkimui, 2002 m. para\u0161o iki tol lyg ir nepraktikuoto \u017eanro k\u016brin\u012f \u2013 satyrin\u012f eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eKalbos ganymas\u201c.<\/p>\n

Tai buvo skaudus pasi\u0161aipymas i\u0161 vakarieti\u0161kojo kalbos ugdymo kelio, kuris ved\u0117 prie to, kad ganomoji karvut\u0117 \u2013 kalba pasine\u0161usi nudriuoksuos ir nugai\u0161, poeto \u017eod\u017eiais tariant: \u201ekokioj ten tokioj europoj\u201c. Poetui nieko kito neliko, tik pasi\u0161aipyti.<\/p>\n

Per atgautos nepriklausomyb\u0117s dvide\u0161imtmet\u012f su\u017eyd\u0117jo kalbai skirta poeto publicistika. \u012evairiausiomis progomis jis yra kalb\u0117j\u0119s i\u0161 trib\u016bn\u0173 ir ra\u0161\u0119s straipsniuose ar ai\u0161kin\u0119s duodamuose interviu apie kalb\u0105. Antai 1988 m. rugs\u0117jo 16 d. pirmajame \u201eAtgimimo\u201c laikra\u0161\u010dio numeryje, be kit\u0173 svari\u0173 min\u010di\u0173 tautai gyvybi\u0161kai svarbiais klausimais, jis neu\u017emir\u0161o priminti kalbos: \u201eKalba, kuria kalbam ir kuria did\u017eiuojam\u0117s, \u2013 ra\u0161\u0117 poetas, \u2013 yra m\u016bs\u0173 kalba. Joje u\u017etenka \u017eod\u017ei\u0173 meilei ir neapykantai, d\u017eiaugsmui ir li\u016bdesiui. Ji niekam negraso, ji nieko neatstumia. Kaip ir visos ji nori gyventi\u201c (J. Marcinkevi\u010dius. Tekan\u010dio up\u0117s vienyb\u0117, p. 202). T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 spalio 21 d., atidarydamas Lietuvos Persitvarkymo S\u0105j\u016bd\u017eio Steigiam\u0105j\u012f susirinkim\u0105, v\u0117l kalb\u0117jo: \u201ePagaliau supratom, kad vargas tautoms, kuri\u0173 istorija ir atmintis nutyla arba sako neties\u0105, kuri\u0173 kalba ir dvasia, i\u0161stumtos \u012f gyvenimo pa\u0161al\u0119, li\u016bdnai ir bevilti\u0161kai vysta (\u2026)\u201c (ten pat, p. 204). Deja, \u0161iandien turime apgailestauti, kad toks ai\u0161kus priminimas imamas u\u017emir\u0161ti. Vadinamieji vakarietininkai ir istorijos objektyvintojai \u012f\u017evalgaus poeto \u017eod\u017eius seniai i\u0161met\u0117 i\u0161 savo atminties.<\/p>\n

Norint atskleisti visu platumu ir gilumu, kaip Justinas Marcinkevi\u010dius publicistiniu \u017eod\u017eiu gyn\u0117 lietuvi\u0173 kalb\u0105 nuo visoki\u0173 ja ne\u012fsitenkan\u010di\u0173 modernist\u0173, reik\u0117t\u0173 dar antra tiek laiko. Viliuosi, kad i\u0161 to, kas \u0161iuo kartu para\u0161yta, pakanka pateisinti prane\u0161imo pavadinim\u0105 \u201eJustinas Marcinkevi\u010dius \u2013 lietuvi\u0173 kalbos riteris\u201c.<\/p>\n

Arnoldas Piro\u010dkinas<\/p>\n

http:\/\/mokslasplius.lt\/mokslo-lietuva\/2012\/2012\/11\/justinas-marcinkevicius-lietuviu-kalbos-riteris\/#more-863<\/a><\/span><\/span><\/p>\n

http:\/\/mokslasplius.lt\/mokslo-lietuva\/2012\/2012\/12\/justinas-marcinkevicius-lietuviu-kalbos-riteris-2\/<\/a><\/p>\n

\u201eMokslo Lietuvos\u201c Nr. 20. P. 10 spausdintoje pirmoje Arnoldo Piro\u010dkino prane\u0161imo \u201eJustinas Marcinkevi\u010dius \u2013 lietuvi\u0173 kalbos riteris\u201c dalyje \u012fsiv\u0117l\u0117 apmaudi klaida. Tre\u010diame straipsnio stulpelyje su cituojamais Justino Marcinkevi\u010diaus eil\u0117ra\u0161\u010dio \u201eDainuoju Lietuv\u0105\u201c posmais susiliejo straipsnio autoriaus komentaras. Ketvirtame stulpelyje pateikta citata yra i\u0161 Biblijos \u201eB\u016bties knygos\u201c. Atsipra\u0161ome autoriaus ir skaitytoj\u0173<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Spausdiname prof. habil. dr. Arnoldo Piro\u010dkino prane\u0161im\u0105 skaityt\u0105 Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos surengtoje jubiliejin\u0117je konferencijoje \u201eDemokratija \u2013 Reformacija \u2013 Tauta \u2013 Valstyb\u0117\u201c.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,15,3],"tags":[22,23],"class_list":["post-182","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","category-pranesimai","category-renginiai","tag-justinas-marcinkevicius","tag-prof-arnoldas-pirockinas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/182","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=182"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/182\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":331,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/182\/revisions\/331"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=182"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=182"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=182"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}