{"id":1830,"date":"2014-06-08T20:45:13","date_gmt":"2014-06-08T17:45:13","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1830"},"modified":"2015-01-08T20:50:03","modified_gmt":"2015-01-08T18:50:03","slug":"vydunas-ir-kristijonas-donelaitis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/vydunas-ir-kristijonas-donelaitis\/","title":{"rendered":"VYD\u016aNAS IR KRISTIJONAS DONELAITIS"},"content":{"rendered":"

http:\/\/vydunodraugija.lt\/2014\/06\/vydunas-ir-kristijonas-donelaitis\/<\/a><\/p>\n

Vaclovas Bagdonavi\u010dius<\/em><\/p>\n

Taip jau buvo lemta, kad did\u017eiam XX am\u017eiaus Pr\u016bsijos lietuviui Vyd\u016bnui teko d\u0117ti bene paskutinius ta\u0161kus lietuv\u0161kojoje \u0161io kra\u0161to ra\u0161tijoje, kuri\u0105 savo katekizmo prastais \u017eodiais lietuvinkump ir<\/em> \u017eema\u010diump <\/em>1547 metais Martynas Ma\u017evydas prad\u0117jo ir kur\u012f\u0105 \u012f pasaulinio lygio auk\u0161tumas XVIII am\u017eiuje savo Metais<\/em> i\u0161k\u0117l\u0117 Kristijonas Donelaitis. Paradoksaliai atrodo faktas, kad\u00a0 pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 ne tik \u0161io kra\u0161to, bet ir vis\u0173 lietuvi\u0173 knyg\u0105\u00a0 \u2013 min\u0117t\u0105j\u012f katekizm\u0105 ( ne kopij\u0105, o Karaliau\u010diuje spausdint\u0105 original\u0105) Vilniaus universiteto bibliotekoje galime net pavartyti , kad Metai<\/em> \u0161iandien\u00a0 milijoniniais tira\u017eais did\u017eiosiomis pasaulio kalbomis\u00a0 pasklid\u0119 po did\u017ei\u0105j\u0105 planetos dal\u012f, \u00a0tuo tarpu kai bene paskutinioji u\u017enemun\u0117s Rytpr\u016bsiuose, Ti\u017e\u0117je, spausdinta lietuvi\u0161koji knyga, kurios autorius \u2013 Vyd\u016bnas, atrodo yra dingusi am\u017eiams. Jo traktatas \u017dmonijos s\u0105moningumas jos tikybiniuose padavimuose<\/em>, \u0161ventra\u0161\u010diuose ir \u0161ventuose \u017eym\u017eenkliuose<\/em> 1941\u00a0m. jau buvo i\u0161spausdintas O.\u00a0Mauderod\u0117s spaustuv\u0117je, bet d\u0117l autoriaus politinio nepatikimumo nebuvo gautas vald\u017eios leidimas j\u012f platinti. Trejet\u0105 met\u0173 labai akylai saugomas visas tira\u017eas i\u0161gul\u0117jo spaustuv\u0117s sand\u0117lyje, o v\u0117liau \u017euvo besibaigian\u010dio karo liepsnose. \u017dinoma, tai nebuvo paskutinioji Vyd\u016bno ar apskritai \u0161io kra\u0161to \u017emogaus para\u0161ytoji lietuvi\u0161ka knyga. Po karo j\u0173 pasirod\u0117, ir ne viena, bet Karaliau\u010diaus kra\u0161te \u2013 jau nebe.<\/p>\n

Pats Vyd\u016bnas po karo i\u0161leido dar 5 nedidel\u0117s apimties knygeles (jeigu prid\u0117sime vienos i\u0161 j\u0173 dar ir voki\u0161k\u0105j\u012f variant\u0105 \u2013 i\u0161 viso bus 6). Visos jos i\u0161spausdintos 1947\u20131948 metais. Paskutinioji, sprend\u017eiant pagal \u012f\u017eangin\u0117je pastaboje nurodyt\u0105 dat\u0105 \u2013 Jonini\u0173 vakaras, 1948 mt.,<\/em> \u2013 buvo skirta K.\u00a0Donelai\u010diui. Jos pilnas pavadinimas \u2013 Gyvenimas Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje apie 1770 m., kaip j\u012f vaizdavo Kristijonas Donelaitis.<\/em> J\u0105 i\u0161leido \u012f Vokietijos gilum\u0105 pasitraukusi\u0173 ma\u017elietuvi\u0173 1947\u00a0m. \u012fsteigta Ma\u017eosios Lietuvos Tarybos Spaudos Komisija, o i\u0161spausdino Kasselyje-Mattenberge veikusi leidykla ir spaustuv\u0117 AISTIA. <\/em>Prie\u0161 metus, 1947\u00a0m., toji pati Komisija \u0161i\u0105 Vyd\u016bno knygel\u0119 jau buvo i\u0161leidusi voki\u0161kai (Die Lebenswelt im Preussischen Litauen ums Jahr 1770 nach den Dichtungen des Pfarrers Christian Donelaitis mit ihrer voelkischen Bedeutung<\/em>). Taigi, paskutinioji Vyd\u016bno knyga \u2013 studija apie XVIII am\u017eiaus b\u016br\u0173 dainiaus nemirting\u0105j\u0105 poem\u0105 \u00a0(lietuvi\u0161kasis variantas). Knygai panaudotos V. K. Jonyno iliustracijos i\u0161 1940\u00a0m. Met\u0173<\/em> leidimo. \u00a0\u00a0<\/em><\/p>\n

K. Donelaitis Vyd\u016bno akiratyje bus atsirad\u0119s pa\u010dioje jo k\u016brybos kelio prad\u017eioje. Sprend\u017eiant pagal kai kurias su tauti\u0161kumu susijusias id\u0117jines Met\u0173<\/em> ir Vyd\u016bno k\u016brybos paraleles b\u016br\u0173 dainiaus k\u016bryb\u0105 tiesiog b\u016bt\u0173 galima galima laikyti viena i\u0161 svarbiausi\u0173 til\u017ei\u0161kio m\u0105stytojo id\u0117jini\u0173 nuostat\u0173 i\u0161tak\u0173, nul\u0117musi\u0173 pasirinkim\u0105 eiti su voki\u0161kajai asimiliacijai pasmerkta, bet pabudusia ir tai lem\u010diai \u0117musia prie\u0161intis Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje nuo am\u017ei\u0173 gyvenusia savo tautos dalimi. Ties\u0105 sakant, sunku pasakyti, ar jaunasis Vyd\u016bnas , kai tvirtai apsisprend\u0117 savo veikimu \u201egarb\u0117n kelti lietuvi\u0161kum\u0105\u201c, jau buvo \u012fd\u0117miai perskait\u0119s Metus<\/em> ir \u012fsigilin\u0119s \u012f poemoje \u012fpintos nostalgijos gadynei \u201ekai pr\u016bsai voki\u0161kai kalb\u0117t dar nemok\u0117jo\u201c prasm\u0119. Ta\u010diau jo jau gyvenimo pabaigoje apib\u016bdintos Metuose<\/em> i\u0161reik\u0161tos poeto intencijos tauti\u0161kumo at\u017evilgiu nuostabiai sutaps su su jo paties tautinio veikimo intencijomis. M\u0105stytojas Metuose<\/em> jausis\u00a0 rad\u0119s patvirtinim\u0105 to, k\u0105 jis pats buvo visa savo k\u016bryba skelb\u0119s bei veikimu \u012fgyvendin\u0119s.<\/p>\n

Apie K. Donelait\u012f Vyd\u016bnas bene pirm\u0105 kart\u0105 vie\u0161ai savo nuomon\u0119 i\u0161rei\u0161k\u0117 1911\u00a0m. istoriosofiniame traktate M\u016bs\u0173 u\u017edavinys.<\/em> Ap\u017evelgdamas lietuvi\u0161kojo tauti\u0161kumo i\u0161saugojimo ir gaivinimo raid\u0105 po krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fvedimo, m\u0105stytojas pa\u017eymi svarb\u0173 K.\u00a0Donelai\u010dio vaidmen\u012f joje.\u00a0 Iki jo lietuvi\u0161koji ra\u0161tija buvusi skirta i\u0161imtinai religin\u0117ms reikm\u0117ms, t.\u00a0y. tam, kad gimtoji kalba lietuviams\u00a0 pad\u0117t\u0173 geriau priimti nauj\u0105j\u012f, krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f, tik\u0117jim\u0105, o ne tam, kad pad\u0117t\u0173 i\u0161laikyti ir\u00a0 stiprint\u0173 pat\u012f lietuvi\u0161kum\u0105, kaipo b\u016btin\u0105\u00a0 \u017emoni\u0161kumo rei\u0161kimosi prielaid\u0105. Anot Vyd\u016bno, tiek protestanti\u0161kiesiems, tiek kataliki\u0161kiesiems lietuvi\u0161kos ra\u0161tijos puosel\u0117tojams nebuv\u0119 \u201eai\u0161ku, kad norint augint gyv\u0105 daikt\u0105, reikia jo paties gyvyb\u0119 (t.\u00a0y. \u012fgimt\u0105j\u012f \u017emogaus tauti\u0161kum\u0105 \u2013 V.\u00a0B.) maitinti, o ne jo gyvyb\u0119 naudoti kam kitam padidinti, nors tai b\u016bt\u0173 ir ka\u017ei koks auk\u0161tas ir kilnus dalykas\u201c. Tikroji tautin\u0117 lietuvi\u0173 gyvyb\u0117 apsirei\u0161kusi \u201elietuvi\u0173 b\u016bdais, apeigomis, pasakomis, dainomis ir naminiais i\u0161dirbiniais\u201c, kuriuose \u201epasirodo genti\u0161kumo ry\u0161i\u0173 supratimas. Dargi gyvenimo \u012fstatym\u0173 numanymas. Kartais net senov\u0117s tikybos jausmai. Pasakose ir dainose atsispindina tautos am\u017eiai. Naminiai moter\u0173 i\u0161dirbiniai aprei\u0161kia gyv\u0105j\u012f meno ir dail\u0117s numanym\u0105\u201c. B\u016btent \u010dia \u201esusibranduoliavusi\u201c tautin\u0117 lietuvi\u0173 gyvyb\u0117 \u201e tur\u0117jusi b\u016bti \u0161ildoma ir \u017eadinama\u201c. Tuo tarpu \u201eniekur nebuvo tvirtinami, ginami \u00a0tie gyvyb\u0117s rei\u0161kiniai\u2018, tuo nesir\u016bpino lietuvi\u0173 dvasiniai vadovai. [1]<\/span><\/a> Tik paprasti \u017emon\u0117s \u201evis dar taip, kaip senov\u0117je lietuviai gyveno\u201c. K.\u00a0Donelaitis kaip tik ir es\u0105s tuo \u012fstabus, kad buv\u0119s \u201epirmasis \u0161iek tiek i\u0161kil\u0119s lietuvis, kurs savo prityrimus ir jausmus i\u0161rei\u0161k\u0117 kaipo lietuvis, nieko kito nenor\u0117damas\u201c<\/em> (pabraukta mano \u2013 V.\u00a0B.)[2]<\/span><\/a>, t.\u00a0y. nesiekdamas konfesini\u0173 ar kit\u0173 pragmatini\u0173 tiksl\u0173. Vyd\u016bnas kartu apgailestauja, kad K.\u00a0Donelai\u010dio k\u016bryba ilg\u0105 laik\u0105 nebuvo prieinama tautai, o ir\u00a0 paskelbta \u201epasiliko kone vien ra\u0161tijos dalyku ir teko vien lietuvi\u0173 kalbos tyrin\u0117tojams. Tautai i\u0161 j\u0173 beveik jokio gaivinimo nepar\u0117jo\u201c. Ta\u010diau savo poezijos gro\u017eiu, kalbos galingumu K.\u00a0Donelaitis i\u0161liek\u0105s nepraeinan\u010dia vertybe ir kaip tik atgimim\u0105 \u017eymin\u010diais \u201em\u016bs\u0173 laikais tautai praded\u0105s svarb\u0117ti\u201c[3]<\/span><\/a>.<\/p>\n

Daug d\u0117mesio K.\u00a0Donelai\u010diui Vyd\u016bnas skiria 1914\u00a0m., poeto gimimo 200-siais metais. Tais metais K.\u00a0Donelai\u010dio vardas Ma\u017eojoje Lietuvoje skamb\u0117jo ypa\u010d da\u017enai. Sukakties proga j\u012f min\u0117jo ne tik lietuviai, bet ir vokie\u010diai. Pr\u016bsijos\u00a0 lietuviai dar 1913 metais poet\u0105 buvo suman\u0119 pagerbti ypatingai \u2013 ant Rambyno kalno pastatyti jam paminkl\u0105. \u0160iam reikalui susib\u016br\u0117 komitetas, prad\u0117tos kaupti l\u0117\u0161os, kuri\u0173 surinkta gana nema\u017eai. Ta\u010diau u\u017e\u0117j\u0119s Pirmasis pasaulinis karas \u0161\u012f sumanym\u0105 \u012fgyvendinti sutrukd\u0117, ir prie jo daugiau nebebuvo sugr\u012f\u017eta. Nevykusiu bandymu \u0161\u012f sumanym\u0105, po 90 met\u0173 j\u012f prisiminus, \u012fgyvendinti galima laikyti\u00a0 2004 m. pavasar\u012f Bit\u0117n\u0173 kapin\u0117se (jose 1991\u00a0m. perlaidoti ir Vyd\u016bno palaikai) architekt\u0173 Marijos ir Martyno Purvin\u0173 savavali\u0161kai pastatyt\u0105 K.\u00a0Donelai\u010diui skirt\u0105 juodo marmuro stel\u0105, kuri savo stilistika a\u0161triai disonuoja su kapinai\u010di\u0173 erdve ir jose esan\u010diais kukliais tradiciniais antkapiniais paminklais. Negana to, pastatytoje steloje i\u0161kaltas \u012fra\u0161as (beje, pa\u017eeid\u017eiantis valstybin\u0117s kalbos \u012fstatym\u0105, t.\u00a0y. ignoruojantis jos pirmum\u0105) skelbia akivaizd\u017ei\u0105 neties\u0105, kad neva 1914\u00a0m. paminkl\u0105 K.\u00a0Donelai\u010diui pastatyti suman\u0117 ir t\u0105 sumanym\u0105 prad\u0117jo vykdyti vokie\u010di\u0173 \u0161viesuoliai. U\u017etenka pavartyti to meto lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 spaud\u0105 ar v\u0117lesnes publikacijas tuo klausimu, kad labai lengvai identifikuotum tikruosius \u0161io reikalo sumanytojus –\u00a0 Pr\u016bs\u0173 lietuvius.<\/p>\n

Vyd\u016bnas \u00a0pritar\u0117 paminklo statymui, apie min\u0117to komiteto veikl\u0105 ra\u0161\u0117 savo Jaunime,<\/em> bet pats \u0161iam komitetui nepriklaus\u0117. \u0160io \u017eurnalo 1913\u00a0m. rugs\u0117jo numeryje primena, kad vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 apie paminkl\u0105 kalb\u0117jo \u017einomas lietuvinink\u0173 veik\u0117jas Vokietijos Reichstago deputatas Jonas Smalakys, kad dabar \u0161io reikalo im\u0105sisis kunigas Vilius Gaigalaitis ir i\u0161rei\u0161kia tik\u0117jim\u0105, kad po kurio laiko paminklas K.\u00a0Donelai\u010diui tikrai bus. I\u0161rei\u0161kiama viltis, kad paminklo statymas taps lietuvininkus vienijan\u010diu, j\u0173 tautin\u0119 savigarb\u0105 stiprinan\u010diu veiksniu. \u201eDar ir b\u016bt\u0173 labai svarbu, \u00a0kad \u0161io paminklo statym\u0105 atsakomieji \u017emon\u0117s padaryt\u0173 ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tautiniu dalyku, o ne koki\u0173 i\u0161rinkt\u0173 \u017emoni\u0173,\u201c \u2013 ra\u0161oma min\u0117tame Jaunimo<\/em>\u00a0 numeryje . Kartu kiek suabejojama , ar pavyks \u201edid\u012fj\u012f lietuvi\u0173 skai\u010di\u0173 tam sutelkti\u201c, nes K.Donelaitis dar nes\u0105s pakankamai pla\u010diai \u017einomas ir kol kas labiau r\u016bp\u012fs tik kalbininkams.[4]<\/span><\/a><\/p>\n

K.\u00a0Donelai\u010dio 200 m. sukaktis\u00a0 Ma\u017eojoje Lietuvoje\u00a0 buvo pa\u017eymima gana pla\u010diai. Dauguma tada veikusi\u0173 lietuvi\u0161k\u0173j\u0173 draugij\u0173 jaut\u0117 pareig\u0105 t\u0105 sukakt\u012f pagal savo i\u0161gales i\u0161kilmingiau ar kukliau pamin\u0117ti. Vyd\u016bnas daugumoje t\u0173 min\u0117jim\u0173 apie K.\u00a0Donelait\u012f sak\u0117 kalbas. Bene pirmasis sukaktuvinis vakaras 1913\u00a0m. gruod\u017eio 31 d. sutinkant Naujuosius, 1914 metus, ir K.\u00a0Donelai\u010dio gimtadien\u012f vyko Klaip\u0117doje. J\u012f pareng\u0117 \u010dionyk\u0161t\u0117 \u201eVienyb\u0117s\u201c draugija . \u201eA\u0161 pats apie Donelait\u012f, jo gyvenim\u0105 ir ra\u0161tus papasakojau\u201c,[5]<\/span><\/a> \u2013informuodamas apie \u0161\u012f vakar\u0105 Jaunime<\/em> ra\u0161o Vyd\u016bnas. Sausio 8\u00a0d. Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 klubas sureng\u0117 sukaktuvin\u012f vakar\u0105, kurio programos pagrindin\u0119 dal\u012f sudar\u0117 Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 giedotoj\u0173 draugijos dainos bei jos pirmininko Vyd\u016bno i\u0161samus prane\u0161imas \u201eDonelaitis \u2013 poetas\u201c. \u0160\u012f prane\u0161im\u0105 i\u0161spausdino Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173 savaitra\u0161tis<\/em> (1914\u00a0m. nr.\u00a010, nr.\u00a012, nr.\u00a013, nr.\u00a014). Gra\u017eus buv\u0119s \u00a0ir Katy\u010di\u0173 \u201eVainiko\u201c parengtas sausio 18 d. \u012fvyk\u0119s vakaras, kuriame Vyd\u016bnui v\u0117l teko sakyti kalb\u0105. Toje pa\u010dioje\u00a0 Jaunimo<\/em> informacijoje apie K. Donelai\u010dio min\u0117jimus i\u0161rei\u0161kiamas susir\u016bpinimas d\u0117l paminklo statymo komiteto neveiklumo ir d\u0117l visuomen\u0117s abejingumo \u0161iam reikalui. Vyd\u016bnas kartu paai\u0161kina, jog ir neb\u016bdamas min\u0117tojo komiteto nariu, dirb\u0105s K.\u00a0Donelai\u010dio atminimo labui ir t\u0105 darb\u0105 laik\u0105s \u201elabai naudingu tautiniam m\u016bs\u0173 jud\u0117jimui\u201c. \u201eTik rodos, kad reik\u0117t\u0173 Donelai\u010dio atminimui naudingesn\u012f dalyk\u0105 statyti, negu bok\u0161tas ant Rambyno,\u201c[6]<\/span><\/a> \u2013 matyt tur\u0117damas galvoje tautos kult\u016bros turtinim\u0105 ir tautin\u0117s savimon\u0117s ugdym\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 Vyd\u016bnas. V\u0117lesniame, 1914 m. vasario,\u00a0 Jaunimo<\/em> numeryje Vyd\u016bnas ragina prie K.\u00a0Donelai\u010dio atminimo \u012fam\u017einimo prisid\u0117ti aukojant ne tik jo paminklui statyti, bet<\/em> ir paremiant besimokant\u012f jaunim\u0105 \u0161elpiant\u012f \u201eJaunimo fond\u0105\u201c. \u201eGal padarytume tikr\u0105 Donelai\u010dio Fond\u0105 tuo tikslu,\u201c[7]<\/span><\/a> \u2013 ra\u0161o \u0161iuo reikalu Vyd\u016bnas.<\/p>\n

1914 metais K. Donelait\u012f Vyd\u016bnas pagerb\u0117 kiekviename Jaunimo<\/em> numeryje (iki rugs\u0117jo) i\u0161spausdindamas po fragment\u0105 i\u0161 Met\u0173.<\/em> Kiekvienas fragmentas paprastai buvo susiejamas ar su atitinkamu met\u0173 laiku (\u017eiema, pavasariu) \u00a0ar pritaikomas prie kokios nors laiko aktualijos (pvz., rugpj\u016b\u010dio nr. skelbtas fragmentas susietas su prasid\u0117jusiu karu). Kovo numerio fragmentas spausdinamas greta ind\u0173 poeto R. Tagor\u0117s poemos Gitand\u017eali<\/em> fragmento. Abiejuose fragmentuose, anot Vyd\u016bno, i\u0161rei\u0161kiama toji pati visaapiman\u010dios Dievo meil\u0117s id\u0117ja, nors \u201eten kalba hindas, nekrik\u0161\u010dionis, \u0161i\u0161on \u00a0lietuvis krik\u0161\u010dionis\u201c[8]<\/span><\/a>.<\/p>\n

Ry\u0161kiausias Vyd\u016bno paliktas K.\u00a0Donelai\u010dio 200 met\u0173 sukaktuvi\u0173 akcentas \u2013 min\u0117tasisis <\/em>Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173<\/em> savaitra\u0161tyje<\/em> skelbtas prane\u0161imas \u201eDonelaitis \u2013 poetas\u201c Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 klube 1914 m. sausio 8\u00a0d. Jame K.\u00a0Donelaitis apib\u016bdinamas kaip poetas i\u0161 Dievo malon\u0117s, kurio eil\u0117s i\u0161rei\u0161kusios k\u016br\u0117jo vidin\u012f gyvast\u012f, kuriose \u00a0lietuvi\u0173 kalba suskambusi kaip \u012fkv\u0117pta muzika.\u00a0 \u201eJo \u017eod\u017eiai ir sakiniai yra tarsi gyvyb\u0117s prisisunk\u0119, (\u2026)\u201c \u2013 konstatuoja Vyd\u016bnas. \u00a0\u2013 Jo gabumas yra\u00a0 jo gyvyb\u0117, yra \u0161irdies ir sielos s\u0105moningumas. Tod\u0117l poetas dalykus tarsi i\u0161 j\u0173 vidaus pamato ir prasitaria vaizdingai\u201c<\/em>[9]<\/span><\/a>. Ypatingas K.Donelai\u010dio nuopelnas es\u0105s tas, kad jis \u201elobino\u201c t.\u00a0y. praturtino,\u00a0 m\u016bs\u0173 kalb\u0105, ir gaila, kad tuo lobinimu nebuvo pasinaudota. Negalime K.\u00a0Donelai\u010dio \u201egeriau gerbti, kaip puo\u0161dami savo kalb\u0105 Donelai\u010dio kalbos vaizdingumu,\u201c<\/em>[10]<\/span><\/a> \u2013 sakoma min\u0117tame prane\u0161ime. Dar pabr\u0117\u017eiama,\u00a0 kad K. Donelaitis savo poemoje labai teisingai ir giliai atspind\u0117j\u0119s lietuvinink\u0173 b\u016br\u0173 gyvenim\u0105, j\u0173 buit\u012f ir dvasi\u0105. Ta\u010diau Vyd\u016bnui atrod\u0117, kad tasai kad ir meistri\u0161kas atspind\u0117jimas t\u0119s\u0105s sukoncentruotas \u012f pavir\u0161in\u012f gyvenim\u0105, \u012f \u201egyvenimo ma\u017emo\u017eius ir menkumus\u201c, bet poetas netur\u0117j\u0119s galios \u017evelgti \u012f fundamentalesnius\u00a0 \u201e\u017emoni\u0173 tro\u0161kimus, tautos, \u017emonijos klausimus ir pasiilgimus\u201c<\/em>[11]<\/span><\/a>, tod\u0117l es\u0105s perd\u0117tas noras b\u016br\u0173 daini\u0173 \u201estatyti \u012f did\u017ei\u0173j\u0173 pasaulio poet\u0173 eil\u0119\u201c, nors \u201ejis yra tikras poetas (\u2026) ir m\u016bs\u0173 tautos poetams paveikslas\u201c<\/em>[12]<\/span><\/a>. B\u016bsimos pasaulin\u0117s K. Donelai\u010dio \u0161lov\u0117s Vyd\u016bnas \u00a0tada dar ne\u012f\u017evelg\u0117.<\/em><\/p>\n

Pirmojo pasaulinio karo metu K. Donelait\u012f\u00a0 Vyd\u016bnas pristat\u0117 \u00a0lietuvi\u0173 literat\u016bros ap\u017evalgoje vokie\u010di\u0173 kalba ra\u0161ytoje istoriosofin\u0117je knygoje <\/em>\u00a0Lietuva praeityje ir dabar<\/em>[13]<\/span><\/a> bei vokie\u010di\u0173 okupacin\u0117s vald\u017eios leistame <\/em>De\u0161imtosios armijos laikra\u0161tyje \u00a0<\/em>(<\/em>Zeitung der 10. Armee<\/em>)<\/em>.<\/em> I\u0161 \u0161iame laikra\u0161tyje skelbt\u0173 straipsni\u0173 apie Lietuv\u0105 \u00a0buvo sudaryta ir 1918 m. i\u0161leista\u00a0 <\/em>Lietuvos knyga<\/em> (<\/em>Das Litauen-Buch<\/em>), kurioje i\u0161spausdinti ir 5 Vyd\u016bno straipsniai. Tarp j\u0173 \u2013 lietuvi\u0161kosios ra\u0161tijos ap\u017evalgai skirtas straipsnis,\u00a0 kuriame kalbama ir apie K.\u00a0Donelait\u012f. <\/em>[14]<\/span><\/a>Abiej\u0173 \u0161i\u0173 publikacij\u0173 dalys, lie\u010dian\u010dios K.\u00a0Donelait\u012f, i\u0161 esm\u0117s sutampa, tad ir apie poet\u0105 jose pasakyta tas pats. Pirmiausia paneigiamas vokie\u010di\u0173 autori\u0173 pateikiamose lietuvi\u0173 literat\u016bros ap\u017evalgose \u012fsigal\u0117j\u0119s tvirtinimas, kad K.\u00a0Donelaitis i\u0161 viso tes\u0105s vienintelis lietuvi\u0173 poetas ir kad lietuvi\u0173 literat\u016bra neturinti daugiau kuo pasigirti.\u00a0 Vyd\u016bnas parodo, kad po K.\u00a0Donelai\u010dio esama auk\u0161to lygio k\u016brini\u0173 pateikusi\u0173 autori\u0173, i\u0161 kuri\u0173 labiau i\u0161skiria A. Baranausk\u0105, pamini D.\u00a0Po\u0161k\u0105, A.\u00a0Strazd\u0105, S.\u00a0Stanevi\u010di\u0173, S.\u00a0Daukant\u0105, M.\u00a0Valan\u010di\u0173, vis\u0105 eil\u0119 au\u0161rinink\u0173, V.\u00a0Kudirk\u0105, kai kuriuos XX a. prad\u017eios ra\u0161ytojus. M\u0105stytojas kartu paai\u0161kina, jog K.\u00a0Donelai\u010dio poema <\/em>Metai<\/em> savo vaizdingumo, ir i\u0161rai\u0161kingumo, kalbos turtingumo ir skambesio d\u0117ka \u00a0nuo tada, kai j\u0105 paskelb\u0117 L.\u00a0R\u0117za, tapo \u201etuo \u017eodiniu k\u016briniu, i\u0161 kurio paprastai buvo mokomasi lietuvi\u0173 kalbos\u201c. Ilgainiui poema vis labiau populiar\u0117jusi, vis labiau did\u0117j\u0119s jai d\u0117mesys, vis ry\u0161kiau skleid\u0119sis jos gro\u017eis ir taip ji tarsi savaime \u201etapo vieninteliu d\u0117mesio vertu lietuvi\u0173 poezijos k\u016briniu\u201c<\/em>[15]<\/span><\/a>. Pabr\u0117\u017edamas hegzametro pritaikymo poemoje meistri\u0161kum\u0105, poetini\u0173 vaizd\u0173 i\u0161rai\u0161kingum\u0105 ir\u00a0 turtingum\u0105, ap\u017evalgos autorius kartu pa\u017eymi, kad \u0161iandieniniam i\u0161silavinusiam lietuviui ne visai priimtinas es\u0105s bereikalingas ir \u00a0gausus vartojimo barbarizm\u0173, ypa\u010d slavizm\u0173, \u201ekuriuos buvo galima pakeisti labai gerais nuo seno vartojamais lietuvi\u0161kais \u017eod\u017eiais\u201c.<\/em>[16]<\/span><\/a> Ap\u017evalgoje pakartojama \u00a01914 m. prane\u0161ime \u201eDonelaitis \u2013 poetas\u201c\u00a0 i\u0161sakyta mintis, kad poemos vaizdavimo objektas penelyg \u017eemi\u0161kas ir stokoja ir gilesn\u0117s metafizin\u0117s\u00a0 prasm\u0117s. \u0160i\u0105 mint\u012f b\u016bt\u0173 galima suprasti taip: poeto kuriamoji galia, geb\u0117jimas meistri\u0161kai naudotis lietuvi\u0173 kalbos turtais, joje slypin\u010diomis did\u017eiul\u0117mis vaizingumo, rai\u0161kos galimyb\u0117mis gal\u0117jo b\u016bti panaudota auk\u0161tesniems idealams reik\u0161ti. Ta\u010diau \u0161i aplinkyb\u0117 nesumenkinanti to vaidmens, kur\u012f K.\u00a0Donelai\u010dio\u00a0 poema \u00a0atlikusi ir toliau atliksianti lietuvi\u0173 kalbos \u012fstabumui atsiskleisti, joje \u012faustai tautos gyvybingumo bei k\u016brybi\u0161kumo galiai reik\u0161tis. Tas vaidmuo K.Donelai\u010diu atitek\u0119s pirmajam. Iki jo su lietuvi\u0173 kalba nieko pana\u0161aus nebuv\u0119 \u2013 \u201e ji pasirod\u0117 netik\u0117tai, tarsi i\u0161 niekur ir nuostabiai su\u0161vito. Lietuvi\u0173 kalbai tai buvo gera lemiantis \u017eenklas. Pelen\u0117 pasirod\u0117 i\u0161 tikro esanti princes\u0117<\/em>\u201c<\/em>[17]<\/span><\/a>.<\/em><\/p>\n

Trumpai apie K.\u00a0Donelait\u012f Vyd\u016bnas u\u017esimena ir savo garsiajame 1932\u00a0m. pasirod\u017eiusiame istoriosofiniame traktate vokie\u010di\u0173 kalba (lietuvi\u0161kas vertimas 2001 m.) <\/em>Septyni \u0161imtme\u010diai vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 santyki\u0173<\/em> (<\/em>Sieben Hundert Jahre deutsch- litauischer Beziehungen<\/em>). \u010cia konstatuojama, kad iki tol \u201elietuviai tetur\u0117jo dainas, sakmes ir pasakas, kurias visi k\u016br\u0117 ir kurios visus d\u017eiugino, \u201e <\/em>o Donelaitis buvo pirmasis k\u016br\u0119s lietuvi\u0173 poezij\u0105\u201c.<\/em> Kartu pa\u017eymima, kad K.\u00a0Donelaitis net savo laiko\u00a0 vokie\u010di\u0173 literat\u016bros kontekste pasirei\u0161k\u0119s novatori\u0161kai, nes \u201eMetai\u201c sueiliuoti hegzametru, \u201ekurio didieji vokie\u010di\u0173 poetai iki to laiko dar nevartojo\u201c. Taip pat primenama, kad <\/em>\u201emokslininkai iki pat \u0161i\u0173 dien\u0173 \u0161\u012f k\u016brin\u012f laiko pagrindiniu lietuvi\u0173 ra\u0161tijoje\u201c<\/em> [18]<\/span><\/a> (pary\u0161kinta Vyd\u016bno \u2013 V.\u00a0B.).<\/em>\u00a0 <\/em><\/p>\n

Ai\u0161ku, daugiausiai ir konceptualiausiai apie K.\u00a0Donelait\u012f Vyd\u016bnas pasako paskutin\u0117je savo knygoje <\/em>Gyvenimas Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje apie 1770m.,\u00a0 kaip j\u012f vaidavo Kristijonas Donelaitis.<\/em> \u0160i<\/em> po Antrojo pasaulinio karo i\u0161leista nedidel\u0117 47 puslapi\u0173 knygel\u0117 buvo skirta tiek voki\u0161kai (vokie\u010di\u0173 k. i\u0161leista 1947 m.), tiek lietuvi\u0161kai (lietuvi\u0173 k. i\u0161leista 1948 m.) besimokantiems moksleiviams, kurie kartu su t\u0117vais buvo priversti b\u0117gti i\u0161 bol\u0161evik\u0173 u\u017eimamos t\u0117vyn\u0117s (did\u017ei\u0105ja dalimi i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos) ir rado laikin\u0105 ar nuolatin\u012f prieglobst\u012f tuometin\u0117je Vokietijoje. Did\u017ei\u0105j\u0105 jos dal\u012f sudaro Met\u0173<\/em> atpasakojimas savais \u017eod\u017eiais. Poemos turinys, netgi pasakojimo tonas ir silistika perteikiami gana tiksliai, ta\u010diau visa tai gana subtiliai perleid\u017eiama per filosofin\u0119 paties knygel\u0117s autoriaus reg\u0117jimo prizm\u0119. O pati to\u00a0 reg\u0117jimo filosofin\u0117 pozicija\u00a0 pateikiama \u012fvadiniame ir baigiamajame autoriaus tekstuose.<\/p>\n

Viename i\u0161 \u012fvadini\u0173 tekst\u0173 supa\u017eindinama ir su Met\u0173 <\/em>\u00a0radimosi bei publikavim\u0173 istorija, parodomas \u0161io k\u016brinio vaidmuo \u012fsitvirtinant lietuvi\u0173 kalbai, kaip svarbiausiai tauti\u0161kumo rai\u0161kos priemonei. Taip pat primenamas K.\u00a0Donelai\u010dio, kaip poeto, novatori\u0161kumas, nes jis pirmiau negu vokie\u010di\u0173 literat\u016bros klasikai F.\u00a0G.\u00a0Klop\u0161tokas, J.\u00a0V.\u00a0G\u0117t\u0117, F.\u00a0\u0160ileris hegzametr\u0105 pritaik\u0117 savo kalbai. \u201eGal\u0117tum manyti beveik, kad [min\u0117tus vokie\u010di\u0173 poetus \u2013 V.\u00a0B.] tam skatino tai, kaip Kr.\u00a0Donelaitis buvo apsirei\u0161k\u0119s\u201c, nors tada \u201eapie jo k\u016brinius te\u017einojo jo kaimynai \u016bkininkai lietuviai ir jo draugai kunigai\u201c[19]<\/span><\/a>. Vyd\u016bnas pastebi dar vien\u0105 K.\u00a0Donelai\u010dio s\u0105saj\u0105 su antikine graik\u0173 kult\u016bra \u2013 i\u0161rai\u0161kingi Met\u0173 <\/em>b\u016br\u0173 pasikalb\u0117jimai primen\u0105 Platono dialoguose pateiktus pasikalb\u0117jimus, nors gerokai skiriasi tuose pasikalb\u0117jimuse aptariami objektai bei besikalban\u010di\u0173j\u0173 veik\u0117j\u0173 bendravimo pob\u016bdis[20]<\/span><\/a>. Primin\u0119s, kok\u012f svarb\u0173 vaidmen\u012f \u017einomumui apie lietuvi\u0173 taut\u0105 ir jos dvasin\u0117s kult\u016bros savitum\u0105 suvaidino J.\u00a0G.\u00a0Herderio dain\u0173 rinkinyje Taut\u0173 balsas dainose<\/em> (Stimme der Voelker in Liedern<\/em>, 1805) paskelbtos kelios lietuvi\u0173 liaudies dainos bei j\u0173 panaudojimas J.\u00a0V.\u00a0G\u0117t\u0117s k\u016bryboje, o taip pat L.\u00a0R\u0117zos 1825 m. i\u0161leistas lietuvi\u0173 liaudies dain\u0173 rinkinys, Vyd\u016bnas pa\u017eymi, kad \u201elietuvi\u0161kumas vis garsiau skelb\u0117si vokie\u010diams, bet kartu ir pla\u010diau\u201c nuo tada, kai buvo L.\u00a0R\u0117zos paskelbti ir \u201epaskui i\u0161 naujo spausdinami\u201c K.\u00a0Donelai\u010dio ra\u0161tai(1818 m. \u2013 Metai<\/em>, 1824 m. \u2013 pasak\u0117\u010dios). Tarp \u201ei\u0161 naujo spausdinam\u0173\u201c pa\u017eymimas Peterburge 1865 m. pasirod\u0119s A.\u00a0\u0160leicherio parengtas Met\u0173<\/em> leidimas lietuvi\u0173 kalba. \u201eIr pasteb\u0117tina, kad taip Donelaitis su savo lietuvi\u0161kumu skelbtas Rusijoje,\u201c[21]<\/span><\/a> \u2013\u012fvertindamas \u0161io leidimo svarb\u0105 lietuvyb\u0117s \u012fsitvirtinimui tarptautin\u0117je erdv\u0117je ra\u0161o Vyd\u016bnas. Ne ma\u017eiau reik\u0161mingas tuo po\u017ei\u016briu es\u0105s ir 1869 m. Karaliau\u010diuje pasirod\u0119s G.\u00a0H.\u00a0Neselmano parengtas K.\u00a0Donelai\u010dio ra\u0161t\u0173 leidimas, kuriame tekstai pateikiami ir lietuvi\u0161kai, ir voki\u0161kai.[22]<\/span><\/a><\/p>\n

Knygoje Gyvenimas Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje<\/em> […] skirtingai negu kitose K.\u00a0Donelai\u010diui skirtose savo publikacijose Vyd\u016bnas susitelkia ne tik \u012f poeto kaip pasaulietin\u0117s lietuvi\u0173 poezijos pradininko bei lietuvi\u0173 kalbos turtingumo, i\u0161rai\u0161kingumo, vaizdingumo rei\u0161k\u0117jo bei jos \u012ftvirtinintojo\u00a0 tautos vartosenoje bei vertingumo atskleid\u0117jo kitatau\u010di\u0173 akyse\u00a0 nuopelnus, bet ir \u012f id\u0117jinius Met\u0173<\/em> motyvus. Juos m\u0105stytojas susieja su savo paties tautos b\u016b\u010d\u012fai ai\u0161kinti skirtais filosofiniais postulatais. \u012e juos remdamasis tiek \u012fvadin\u0117je, tiek baigiamojoje knygos dalyje Vyd\u016bnas\u00a0 ry\u0161kina savo paties mint\u012f, kad \u017emogaus b\u016btis yra glaud\u017eiai susijusi su tautos b\u016btimi, su jos pasaul\u0117jauta, doroviniais gyvenimo pagrindais, papro\u010diais,\u00a0 gyvensena. Pati tauta turinti K\u016br\u0117jo jai skirt\u0105 u\u017edavin\u012f b\u016bties vyksme, tod\u0117l niekas negali gin\u010dyti jos teis\u0117s \u012f buvim\u0105, kartu ir \u012f to u\u017edavinio vykdym\u0105. Taigi, nei nutautinimas, nei nutaut\u0117jimas Dievo akyse yra nepateisinami. Kur to pateisinimo ar pasiteisinimo esama, prasideda \u017emoni\u0161kumo nuosmukis, tvirtina m\u0105stytojas. Vyd\u016bno ai\u0161kinimu, K.\u00a0Donelaitis, savo nemirtingoje poemoje pavaizduodamas XVIII\u00a0a. Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173 valstie\u010di\u0173 gyvenim\u0105 per met\u0173 laik\u0173 cikl\u0105, tai akivaizd\u017eiai patvirtin\u0119s. Mat, po XVIII\u00a0a. prad\u017eioje Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje siaut\u0117jusio maro\u00a0 \u010dia buvo atkeldinta\u00a0 nema\u017eai kolonizatori\u0173 kitatau\u010di\u0173 \u2013 vokie\u010di\u0173, \u0161veicar\u0173, pranc\u016bz\u0173, kurie \u012f gryn\u0105 lietuvi\u0161k\u0105j\u012f etnos\u0105 i\u0161laikiusi\u0173 senbuvi\u0173 gyvenim\u0105 \u012fne\u0161\u0117 vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 ne visada i\u0161\u0117jusi\u0173 \u012f gera naujovi\u0173. O \u012f gera nei\u0161\u0117j\u0119 tai, kas senbuvius skatino atsi\u017ead\u0117ti kai kuri\u0173 sav\u0173 papro\u010di\u0173, k\u0117l\u0117 nor\u0105 kalb\u0117ti ne sava kalba ir taip stengtis b\u016bti pana\u0161esniais \u012f neva civilizuotesniais atrodan\u010dius atsik\u0117lusius naujuosius gyventojus. Tokias pastangas, klojusias keli\u0105 Pr\u016bsijos lietuvi\u0173\u00a0 nutaut\u0117jimui, lyd\u0117jo visokios su dorov\u0117s nuosmukiu susijusios negerov\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 did\u017eiausioji buvusi Dievo duotos t\u0117v\u0173 kalbos ir prot\u0117vi\u0173 etninio paveldo negerbimas. Tokios \u012fgimtojo tauti\u0161kumo paniekinimo aprai\u0161kos Met\u0173<\/em> k\u016brimo laikais jau buvo gana ry\u0161kios, ir evangelik\u0173 liuteron\u0173 pastorius K.\u00a0Donelaitis\u00a0 nepraeina pro jas, neapsimeta j\u0173 nemat\u0105s, nelieka joms abejingas. Jis jas traktuoja kaip prasikaltimus prie\u0161 Diev\u0105, kaip didel\u0119 nuod\u0117m\u0119, kaip vis\u0173 kit\u0173 blogybi\u0173\u00a0 ir lietuvinink\u0173 yd\u0173 \u0161altin\u012f. Tas blogybes darantiems ir visokiomis ydomis pasi\u017eymintiems b\u016brams, kuriuos vadina \u201enenaud\u0117liais\u201c, poetas negaili a\u0161tri\u0173 pabarim\u0173 ir kritikos. T\u0105 pastebi ir Vyd\u016bnas: \u201eDonelai\u010dio ra\u0161tuose ir labai prasiver\u017eia negeros lietuvi\u0173 ypatyb\u0117s, visokios nedoryb\u0117s, kad skaistusis lietuvi\u0161kumas pasilieka lyg jau u\u017e j\u0173\u201c[23]<\/span><\/a>. Tarsi sekdamas K. Donelai\u010diu, \u00a0negailestingos pajuokos ir a\u0161trios kritikos savanori\u0161kai vokiet\u0117jantiems lietuvininkams savo komedijose negaili ir pats Vyd\u016bnas. Ta\u010diau ir pro vis\u0105 lietuviuose pasirei\u0161kiant\u012f negatyv\u0105 m\u0105stytojas ir dramaturgas ai\u0161kiai \u012f\u017evelgia tauti\u0161kai nuspalvint\u0105\u00a0 j\u0173 taur\u0173j\u012f \u017emoni\u0161kum\u0105. T\u0105 galima, anot jo, \u012f\u017evelgti ir K.\u00a0Donelai\u010dio k\u016bryboje, kuri \u201ene vien skelb\u0117 lietuvi\u0161kum\u0105 apskritai, bet leido ir numanyti, koks malonus, koks \u017emoni\u0161kas yra esmi\u0161kasis lietuvi\u0161kumas\u201c[24]<\/span><\/a>. Vyd\u016bnas jau gyveno Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173 nutautinimo ir nutaut\u0117jimo apog\u0117juje ir savo kult\u016brine veikla steng\u0117si \u0161velninti jos padarinius, i\u0161 kuri\u0173 skaud\u017eiausias jam, kaip ir K.\u00a0Donelai\u010diui, atrod\u0117 nutaustan\u010di\u0173j\u0173 t\u0117vynaini\u0173 dorovingumo nuosmukis, akivaizdus \u017emoni\u0161kumo sumenk\u0117jimas. Tod\u0117l K.\u00a0Donelaitis jam atrod\u0117 kaip jo pirmtakas, kuris dar XVIII am\u017eiuje \u012fsp\u0117jo ne tik apie lietuvinink\u0173 nutaut\u0117jimo gr\u0117sm\u0119, bet ir apie tai, kokios negatyvios gali b\u016bti to nutaut\u0117jimo pasekm\u0117s \u017emoni\u0161kumui. Tiek K. Donelai\u010diui, tiek Vyd\u016bnui \u017emogaus i\u0161likimas tautoje rei\u0161k\u0117 ir tikrojo \u017emoni\u0161kumo savyje i\u0161laikym\u0105 bei puosel\u0117jim\u0105. Literat\u016brologas Dariaus Kuolys K.\u00a0Donelait\u012f apib\u016bdina kaip lietuvinink\u0173 dvasinio atsparumo prie\u0161 nutautinim\u0105 ugdytoj\u0105. Metai<\/em>, anot jo, es\u0105s \u201epolitinio pob\u016bd\u017eio tekstas, turintis ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styt\u0105\u00a0 tautinio ir kult\u016brinio pasiprie\u0161inimo program\u0105. Vis\u0105 k\u016brin\u012f yra persmelkusi tautos likimo ir i\u0161likimo id\u0117ja\u201c[25]<\/span><\/a>. \u017dinoma, toji pasiprie\u0161inimo programa buvo nors ir ai\u0161ki, bet\u00a0 nei\u0161pl\u0117tota ir\u00a0 labai paprasta \u2013 tiesiog i\u0161laikyti savo papro\u010dius, kalb\u0105, tapatyb\u0119. Aktyvios kovos, ties\u0105 pasakius, \u010dia ne tiek daug, nors pats i\u0161likimas tuo, kuo gimei esant tam nepalankioms s\u0105lygoms yra irgi ne tiek ma\u017eai. Vidin\u0119 to i\u0161likimo gali\u0105 lietuvininkui pad\u0117jo palaikyti protestanti\u0161kasis tik\u0117jimas, mok\u0119s j\u012f su Dievu bendrauti ta, kalba, kuri\u0105 Jis u\u017egimstan\u010diam \u017emogui dav\u0117. Tod\u0117l, kaip pasteb\u0117jo Vyd\u016bnas,\u00a0 tautie\u010di\u0173 religingumas irgi buvo labai svarbus K. Donelai\u010dio ne tik kaip pastoriaus, bet ir kaip lietuvyb\u0117s saugotojo, r\u016bpestis. O gr\u012f\u017etant prie min\u0117tosios tautinio pasiprie\u0161nimo programos, reikia pasakyti, jog j\u0105 i\u0161sami\u0105 ir konceptualiai giliai pagr\u012fst\u0105 suk\u016br\u0117 ir visu savo pla\u010dia\u0161akiu aktyviu kult\u016brininko veikimu tik jau XX am\u017eiuje \u012fgyvendino b\u016btent Vyd\u016bnas. Tosios programos i\u0161eities pzicija tiek K. Donelai\u010diui, tiek Vyd\u016bnui i\u0161 esm\u0117s ta pati \u2013 vidinis, dvasios galia gr\u012fstas \u017emogaus atsparumas bet kokiai prievartai. Tik K.\u00a0Donelai\u010dio b\u016brui papras\u010diausiai\u00a0 tereik\u0117jo neapsileisti, neu\u017esileisti \u012f\u017e\u016bliam kolonistui, b\u016bti elementariai padoriam, pamald\u017eiam, netapti \u201enenaud\u0117liu\u201c ir \u00a0laikytis dar gyv\u0173 senov\u0117s \u00a0papro\u010di\u0173, kad tasai dar savaime tebesilaikantis atsparumas neprapult\u0173. Met\u0173<\/em> autorius savo ganom\u0105sias aveles to ir moko. Po poros \u0161imt\u0173 met\u0173 kaip toks mokytojas tarp lietuvinink\u0173 atsiranda ir Vyd\u016bnas. Tik dabar viskas gerokai pa\u017eeng\u0119 \u012f priek\u012f ir s\u0105lygos visai ne tokios, kokios buvo K.Donelai\u010diui Tolminkiemyje klebonaujant. Dabar i\u0161sijuosus metodi\u0161kai vykdoma vos ne prievatin\u0117 lietuvinink\u0173 ir kit\u0173 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 germanizacija, spart\u016bs civilizacijos tempai ir ekonominiai procesai beveik nesustabdomai spartina\u00a0 savanori\u0161k\u0105 b\u016br\u0173 palikuoni\u0173 nutaut\u0117jim\u0105. O jo gimdomos pasekm\u0117s \u2013 i\u0161 esm\u0117s tos pa\u010dios, d\u0117l kuri\u0173 sielojosi b\u016br\u0173 ganytojas, tik didesno masto ir gerokai skaudesn\u0117s: atvira, kartais net cini\u0161ka panieka tiek gimtajai kalbai, tiek kitoms tradicin\u0117ms vertyb\u0117ms, savo etnin\u0117s kilm\u0117s, netgi t\u0117v\u0173 g\u0117dijimasis, kartais ir isi\u017ead\u0117jimas, kitokios dorovinio nuosmukio aprai\u0161kos, netgi gerokai padid\u0117j\u0119s nusikalstamumas. Tautinio identiteto i\u0161laikymas tokiomis s\u0105lygomos darosi ypa\u010d sunkus. Tad ir paprastos donelaiti\u0161kos tautinio i\u0161likimo programos dabar jau nebepakanka. Reikia kitokios, ir Vyd\u016bnas j\u0105 sukuria. Po keliolikos met\u0173 tos progamos \u2013 k\u016brybin\u0117s, \u0161viet\u0117ji\u0161kos, teatrin\u0117s, muzikin\u0117s veiklos \u2013 \u012fgyvendinimo, tur\u0117damas galvoje ne tik savo, bet ir kult\u016brin\u0117s veiklos bendra\u017eygi\u0173 veikim\u0105 m\u0105stytojas gal\u0117s pelnytai pasidid\u017eiuoti, kad \u201eyra be abejon\u0117s daugiau gyv\u0173 lietuvi\u0173 dabar kaip pirm 17\u00a0mt., man prasidedant dirbti\u201c[26]<\/span><\/a>. Per t\u0105 m\u0105stytojo nurodyt\u0105 17 met\u0173 laikotarp\u012f Ma\u017eojoje Lietuvoje ne tik padaug\u0117jo susipratusi\u0173 lietuvi\u0173, bet labai suaktyv\u0117jo j\u0173 kult\u016brinis gyvenimas, steig\u0117si lietuvi\u0161kos draugijos, ypa\u010d aktyviai \u0117m\u0117\u00a0 reik\u0161tis jaunimas. Visa tai d\u0117josi vykstant intensyviai germanizacijai, d\u0117l ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 daugeliui ma\u017eiau s\u0105moning\u0173 Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 nutaut\u0117jant savanori\u0161kai, o ir mokylose tada jau<\/em> nebebuvo mokoma lietuvi\u0161kai nei skaityti, nei ra\u0161yti. Jeigu Met\u0173<\/em> b\u016brai gyveno tik prad\u0117jusiomis lietuvi\u0161kumui sunk\u0117ti s\u0105lygomis, tai Vyd\u016bno am\u017eininkai jau gyveno pa\u010diomis ekstremaliausiomis lietuvybei s\u0105lygomis. Vyd\u016bno programa ypatinga dar ir tuo, kad joje nebegal\u0117jo b\u016bti tenkinamasi tik i\u0161likimu, nes baigiantis XIX ir prasid\u0117jus XX am\u017eiui tautos i\u0161likimui nebeu\u017eteko jos \u017emon\u0117ms vien kalb\u0117ti savo kalba ir laikytis t\u0117v\u0173 papro\u010di\u0173. I\u0161liekan\u010diai tautai reik\u0117jo modern\u0117ti, prisitaikyti prie dinami\u0161kai besikei\u010dian\u010dio pasaulio, reik\u0117jo ne tik b\u016bti, bet ir keistis , kurti, tuo k\u016brimu rodyti savo gyvybingum\u0105. Vyd\u016bnas k\u016br\u0117 ir \u012fgyvendino b\u016btent toki\u0105 tautos i\u0161likimo program\u0105, i\u0161d\u0117styt\u0105 filosofiniuoe traktatuose M\u016bs\u0173 u\u017edavinys<\/em>\u201c, Tautos gyvata<\/em>, draminiais vaizdais i\u0161reik\u0161t\u0105 trilogijoje Am\u017eina Ugnis<\/em>, \u00a0misterijoje J\u016br\u0173 varpai<\/em>, tragedijoje Pasaulio gaisras<\/em>, \u0161viet\u0117ji\u0161kai propaguot\u0105 savo paties leistuose \u017eurnaluose \u0160altinis, Jaunimas, Naujov\u0117, Darbymetis<\/em>, prakti\u0161kai \u012fgyvendint\u0105\u00a0 koncertine bei teatrine Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 giedotoj\u0173 draugijos veikla.<\/p>\n

Sau artim\u0105 K. Donelai\u010dio pasaul\u0117\u017ei\u016bros bruo\u017e\u0105 Vyd\u016bnas \u012f\u017evelgia ir pietizmo dvasia dvelkian\u010diuose b\u016brams skirtose poeto religiniuose pamokymuose, kuriuose pabr\u0117\u017eiamas ne i\u0161orinis parodomasis pamaldumas, o tiesioginis \u017emogaus ir Dievo santykis, kur\u012f m\u0105stytojas vadina gyvuoju tikybi\u0161kumu. \u201eBet kaip labai reik\u0161minga \u017emogaus taur\u0117jimui , Kr.\u00a0D. skelbia gyv\u0105j\u012f tikybi\u0161kum\u0105, \u2013 ra\u0161o Vyd\u016bnas. \u2013 Kur toks yra, \u010dia \u017emogus visame, kas tenka patirti, kas vyksta, mato Vie\u0161paties Dievo vali\u0105, malon\u0119 ir gali\u0105. \u017dmogus turi Jam atsiduoti ir visa, kas jam gyvenime tenka, priimti kaip Dievo duota\u201c[27]<\/span><\/a>. Tokiu K. Donelai\u010dio parodytu \u017emogaus santykiu su Dievu, anot Vyd\u016bno,\u00a0 \u201eapsirei\u0161kia pats lietuvi\u0161kumas\u201c. Toks lietuvi\u0161kum\u0105 i\u0161rei\u0161ki\u0105s tik\u0117jimas rod\u0105s, kad \u201eir tuo laiku, kada lietuviai dar nebuvo pa\u017ein\u0119 krik\u0161\u010dioni\u0161kus tikybos mokslus , tikybiniai j\u0173 i\u0161manumai pralenk\u0117 toli ir krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 taut\u0173 nuomones\u201c[28]<\/span><\/a>. Kaip ry\u0161k\u0173 K.\u00a0Donelai\u010dio u\u017e\u010diuopt\u0105 ir i\u0161kelt\u0105 lietuvio valstie\u010dio religin\u012f atspalv\u012f turint\u012f \u00a0bruo\u017e\u0105 Vyd\u016bnas nurodo jo i\u0161 esm\u0117s panteistin\u012f santyk\u012f su gamta. Poetas \u017emog\u0173 mat\u0105s \u201eviduje pa\u010diame gamtos gyvenime ir jo vyksmuose. Jam atrodo \u017emogaus gimimas, augimas, brendimas, vytimas ir i\u0161nykimas visai pana\u0161us \u012f t\u0105, kuris darosi augmenijoje ir gyvijoje (\u2026). Da\u017enai Kr.\u00a0D. primena, kaip labai naudingos yra visos \u0161io gyvenimo sritys vienos kitoms, bet ir tai, kaip augmenija ir gyvija i\u0161 \u017emogaus laukia visokio pad\u0117jimo. Tod\u0117l \u017emogus ir tur\u0117t\u0173\u00a0 visa, kas gyva, pasitikti tauriausiu \u017emoni\u0161kumu\u201c[29]<\/span><\/a>. Toks K.\u00a0Donelai\u010diui priskirtas \u017emogaus ir gamtos santykio apib\u016bdinimas i\u0161 esm\u0117s sutampa su\u00a0 paties Vyd\u016bno \u00a0filosofijoje pateiktu \u0161io santykio apib\u016bdinimu, ai\u0161kiai i\u0161rei\u0161kian\u010diu panenteistin\u0119 m\u0105stytojo nuostat\u0105. \u017dmogus, pagal \u0161i\u0105 nuostat\u0105, yra i\u0161\u00a0 gamtos i\u0161augusi ir j\u0105 praaugusi dvasin\u0117 esyb\u0117, bet savo k\u016bni\u0161kumu tebeb\u016bnanti joje, talpinanti savyje tiek augmeni\u0161kum\u0105, tiek guv\u016bni\u0161kum\u0105. \u201eVis d\u0117lto svarbu \u017emonij\u0105 priskatyti gamtai, \u2013 ai\u0161kina Vyd\u016bnas, \u2013 visam jos gyvenimui. Nereik\u0117t\u0173 nepagr\u012fsta nuomone aptemdinti santyk\u012f viso to, kas esti, atskir\u0105 su visata. Tas santykis n\u0117ra suardomas. Ir \u017emogus yra visatos, yra gamtos dalis. Jis jai priklauso\u201c[30]<\/span><\/a>.<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/sub>Papra\u0161ytas \u017einomo Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 veik\u0117jo Erdmono Simonai\u010dio, aptariam\u0105j\u0105 knygel\u0119 apie K.Donelait\u012f Vyd\u016bnas ra\u0161\u0117 moksleiviams, ta\u010diau jos ra\u0161ymo tikslas buvo platesnis: pad\u0117ti susitelkti karo audr\u0173 i\u0161 T\u0117vyn\u0117s i\u0161blok\u0161tiems tautie\u010diams, sustiprinti j\u0173 tik\u0117jim\u0105 tautos ateitimi, jai neabejotinai sugr\u012f\u0161ian\u010dia laisve, d\u0117l kurios ir pa\u010diomis sunkiausiomis aplinkyb\u0117mis b\u016btina i\u0161laikyti sav\u0105j\u012f tauti\u0161kum\u0105. Deja, toki\u0105 savo misij\u0105 \u0161i knygel\u0117 vargu ar bus\u00a0 atlikusi, nes i\u0161eivijoje, matyt, ma\u017eai kas j\u0105 pasteb\u0117jo. Apie tai galima spr\u0119sti i\u0161 to, kad jos net nepamini apie K.\u00a0Donelait\u012f ra\u0161iusieji i\u0161eivijos literat\u016brologai ar kiti autoriai,\u00a0 nors pats Vyd\u016bnas j\u0173 darbuose apie b\u016br\u0173 poet\u0105 minimas gana da\u017enai, neretai cituojami kiti jo veikalai ar straipsniai.[31]<\/span><\/a> Ta\u010diau prie jos dera sugr\u012f\u017eti ir \u0161iandien, nes ji n\u0117ra praradusi savo \u0161viet\u0117ji\u0161kos vert\u0117s ir gali pad\u0117ti geriau suvokti K.\u00a0Donelai\u010dio nemirtingojo k\u016brinio prasm\u0119, istorin\u012f bei dabartin\u012f aktualum\u0105. Tok\u012f suvokimo poreik\u012f kaip tik ir skatina did\u017eiojo lietuvinink\u0173 b\u016br\u0173 poeto 300 met\u0173 gimimo sukaktis. \u0160iai sukak\u010diai Vyd\u016bno draugija abu \u0161ios knygos variantus \u2013 lietuvi\u0161k\u0105j\u012f ir voki\u0161k\u0105j\u012f \u2013 fotografuotiniu b\u016bdu i\u0161leido pakartotinai.<\/p>\n


<\/p>\n
\n
\n

[1]<\/span><\/a> Vyd\u016bnas, Ra\u0161tai, t. 1, Vilnius: Mintis,<\/em> 1990, p. 192.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[2]<\/span><\/a> Ten pat, p. 193.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[3]<\/span><\/a> Ten pat.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[4]<\/span><\/a> Vds., Ap\u017evalga, In: Jaunimas<\/em> (Til\u017e\u0117), 1913, rugs\u0117jo nr. , p. 14 \u2013 15.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[5]<\/span><\/a> Vds.I\u0161 dabarties, In: Jaunimas<\/em> (Til\u017e\u0117), \u00a01914, sausio nr., p. 15<\/p>\n<\/div>\n

\n

[6]<\/span><\/a> Ten pat.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[7]<\/span><\/a> Vds. I\u0161 dabarties, In: Jaunimas<\/em> (Til\u017e\u0117), 1914, vasario nr., p. 19.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[8]<\/span><\/a> Kristijono Donelai\u010dio atminimui, In: Jaunimas<\/em> (Til\u017e\u0117), 1914, kovo nr., p. 7.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[9]<\/span><\/a> Vyd\u016bnas, \u017dvilgis \u012f gyvenimo gelmes.II. Kult\u016bra \u2013 gyvenimo k\u016brimo t\u0119sinys, Klaip\u0117da, 2008, p. 178.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[10]<\/span><\/a> Ten pat, p. 179.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[11]<\/span><\/a> Ten pat, 174.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[12]<\/span><\/a> Ten pat, p. 180.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[13]<\/span><\/a> Vidunas W. St., Litauen in Vergangenheit und Gegenwart, Tilsit: Verlag \u201eLituania\u201c,<\/em> 1916, S. 96 \u2013 97.\u00a0 \u0160i knyga 1916 m. \u017denevoje buvo i\u0161leista pranc\u016bz\u0173 k., 1919 m. Vilniuje lenk\u0173 k., 1921 m. Vilniuje rus\u0173 k. Voki\u0161k\u0105j\u012f jos variant\u0105 fotografuotiniu b\u016bdu 2013 m. naujai i\u0161leido Vyd\u016bno draugija.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[14]<\/span><\/a> Vidunas W. St.,\u00a0 Litauisches Schrifttum, In: Das Litauen-Buch. Eine Auslese aus der Zeitung der 10. Arme,<\/em> o.O., 1918, S. 42-44.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[15]<\/span><\/a> Vidunas W. St., Liauen in Vergangenheit und Gegenwart, S. 97.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[16]<\/span><\/a> Ten pat.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[17]<\/span><\/a> Ten pat.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[18]<\/span><\/a> Vyd\u016bnas, Septyni \u0161imtme\u010diai vokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 santyki\u0173, Vilnius: Vaga<\/em>, 2001, p. 402.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[19]<\/span><\/a>Vyd\u016bnas, Gyvenimas Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje apie 1770 m., kaip j\u012f vaizdavo Kristijonas Donelaitis. I\u0161leido Vyd\u016bno draugija, Kaunas: \u201cPrint easy\u201d,<\/em> 2014, p. 8.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[20]<\/span><\/a> Ten pat, p. 13.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[21]<\/span><\/a> Ten pat, p. 9.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[22]<\/span><\/a> Ten pat, p. 10.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[23]<\/span><\/a> Ten pat.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[24]<\/span><\/a> Ten pat.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[25]<\/span><\/a> Darius Kuolys , Laimei, Donelaitis. Prieiga internete: http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2014-01-01-darius-kuolys-laimei-donelaitis\/112178\/p.4<\/span><\/a>. \u017di\u016br\u0117ta 2014 03 19.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[26]<\/span><\/a> Jaunimas (Til\u017e\u0117), 1921, gruod\u017eio nr., p. 12.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[27]<\/span><\/a> Vyd\u016bnas, Gyvenimas Pr\u016bs\u0173 Lietuvoje\u2026., \u00a0p. 11.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[28]<\/span><\/a> Ten pat, p. 12.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[29]<\/span><\/a> Ten pat, p. 11.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[30]<\/span><\/a> Vyd\u016bnas, S\u0105mon\u0117, Vilnius: Vaga<\/em>, 2013, p. 85.<\/p>\n<\/div>\n

\n

[31]<\/span><\/a> \u017dr. Egzodo Donelaitis: Lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 tekstai apie Kristijon\u0105 Donelait\u012f , Vilnius: Aidai,<\/em> 2001, 528 p.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/vydunodraugija.lt\/2014\/06\/vydunas-ir-kristijonas-donelaitis\/ Vaclovas Bagdonavi\u010dius Taip jau buvo lemta, kad did\u017eiam XX am\u017eiaus Pr\u016bsijos lietuviui Vyd\u016bnui teko d\u0117ti bene paskutinius ta\u0161kus lietuv\u0161kojoje \u0161io kra\u0161to ra\u0161tijoje, kuri\u0105 savo katekizmo prastais \u017eodiais lietuvinkump ir \u017eema\u010diump 1547 metais Martynas Ma\u017evydas prad\u0117jo ir kur\u012f\u0105 \u012f pasaulinio lygio auk\u0161tumas XVIII am\u017eiuje savo Metais i\u0161k\u0117l\u0117 Kristijonas Donelaitis.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[194,164,195],"class_list":["post-1830","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-donelaitis","tag-vydunas","tag-vyduno-draugija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1830","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1830"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1830\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1831,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1830\/revisions\/1831"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1830"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1830"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1830"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}