{"id":1869,"date":"2015-01-25T20:37:01","date_gmt":"2015-01-25T18:37:01","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1869"},"modified":"2015-01-29T20:48:17","modified_gmt":"2015-01-29T18:48:17","slug":"vienisas-mokslo-riteris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/vienisas-mokslo-riteris\/","title":{"rendered":"Vieni\u0161as mokslo riteris"},"content":{"rendered":"
Algirdo Butkevi\u010diaus<\/span><\/span> straipsnis \u201e\u0160iaur\u0117s rytuose” 2015-01-24<\/span><\/span><\/h5>\n

http:\/\/www.siaure.lt\/article\/articleview\/12950\/1\/283<\/a><\/p>\n

Vieni\u0161as mokslo riteris<\/h2>\n

Teodoro Grotuso 230 \u2013 osioms gimimo metin\u0117ms.<\/span><\/em><\/h2>\n

<\/p>\n

P\u0117dsakai Bir\u017e\u0173 kra\u0161te<\/span><\/strong><\/p>\n

Pasakojim\u0105 apie elektroliz\u0117s, fotochemijos d\u0117sni\u0173 tyrin\u0117toj\u0105, pirm\u0105j\u012f Lietuvos fizikochemik\u0105, geolog\u0105 Teodor\u0105 Grotus\u0105 verta prad\u0117ti nuo 1816 met\u0173, kuomet mokslininkas aplank\u0117 ir \u012fsp\u016bdingai apra\u0161\u0117 netoli Bir\u017e\u0173, Karajimi\u0161kio apylink\u0117se, buvusi\u0105 \u201e\u0160vent\u0105j\u0105 ol\u0105\u201c, did\u017eiausi\u0105 Lietuvos urv\u0105, \u012f kur\u012f tek\u0117jo Po\u017eemiu vadinamas upeliukas. Tais metais ola tur\u0117jo 10 metr\u0173 gylio, sienose buvo nukar\u0119 gipso ir klin\u010di\u0173 klodai, olos viduryje telk\u0161ojo e\u017eeriukas, kurio vanden\u012f gyventojai naudodavo aki\u0173 u\u017edegimams gydyti, tod\u0117l \u0161i ola buvo vadinama \u0161venta. V\u0117liau apie \u201e\u0160vent\u0105j\u0105 ol\u0105\u201c ra\u0161ys gydytojas Hiliaras Feliksas Liutkevi\u010dius (dirb\u0119s gydytoju grafo Jono Ti\u0161kevi\u010diaus Bir\u017e\u0173 ir Salamies\u010dio dvaruose, po 1863 met\u0173 sukilimo numal\u0161inimo i\u0161tremtas \u012f Sibir\u0105), jo ra\u0161in\u012f \u201eApie pilis\u201c, i\u0161spausdint\u0105 leidinyje \u201eTeka Wilenska\u201c (\u201eVilniaus aplankas\u201c) monografijoje apie Bir\u017eus 1869 metais paskelbs Eustachijus Ti\u0161kevi\u010dius, o i\u0161traukas \u017eurnale \u201eM\u016bs\u0173 senov\u0117\u201c 1921 metais i\u0161spausdintame straipsnyje \u201eBir\u017e\u0173 pilis ir jos apylink\u0117s\u201c panaudos kunigas, buv\u0119s Bir\u017e\u0173 gimnazijos kapelionas, istorini\u0173 publikacij\u0173 autorius Petras Ru\u0161kys (1876 \u2013 1967). I\u0161 Gedu\u010di\u0173 dvaro Pakruojo rajone atvyk\u0119s jau tuomet Europoje gerai \u017einomas mokslininkas Teodoras Grotusas tais metais i\u0161tyrin\u0117jo ne tik \u201e\u0160vent\u0105j\u0105 ol\u0105\u201c, bet ir buvo pirmasis, i\u0161tyr\u0119s Smardon\u0117s \u0161altini\u0173 mineralinius vandenis. Viename litre vandens rad\u0119s 6 mg sieros vandenilio duj\u0173, jis tvirtino, kad tokio vandens g\u0117rimas ir maudyn\u0117s jame yra pad\u0117j\u0119 ir kasmet padeda daugeliui ligoni\u0173, ypa\u010d sergan\u010di\u0173 artritu. T. Grotusas ra\u0161\u0117, kad Smardon\u0117s \u0161altiniai jau daug met\u0173 yra gars\u016bs savo vandenimis, kiekvien\u0105 vasar\u0105 juos lanko daug \u017emoni\u0173. Koki\u0173 nors speciali\u0173 \u012frengim\u0173 gydytis n\u0117ra, tod\u0117l i\u0161 toliau atkeliav\u0119 sveikatos pagerinti \u017emon\u0117s priimin\u0117ja \u0161ilto vandens vonias ar\u010diau gyvenan\u010di\u0173 \u016bkinink\u0173 pirtyse. Tikriausiai \u0161ie T. Grotuso atlikti Smardon\u0117s \u0161altini\u0173 vandens tyrim\u0173 rezultatai paskatino Bir\u017e\u0173 gydytoj\u0105 Liudvik\u0105 Me\u010dislov\u0105 Chodakausk\u0105 1890 metais dar kart\u0105 Rygos politechnikos instituto laboratorijoje i\u0161tirti Smardon\u0117s \u0161altini\u0173 mineralinius vandenis ir, gavus labai pana\u0161ius kaip ir Teodoro Grotuso tyrim\u0173 rezultatus, Lik\u0117n\u0173 dvaro teritorijoje pastatyti pirm\u0105j\u0105 gydykl\u0105, vie\u0161but\u012f ligoniams.
\n<\/span><\/p>\n


\nMokslai Gedu\u010diuose<\/strong><\/span><\/p>\n

Gim\u0117 Teodoras Grotusas (tikroji pavard\u0117 Kristijonas Johanas Dietrichas) 1785 met\u0173 sausio 20 dien\u0105 Leipcige. Po penki\u0173 dien\u0173 jis buvo \u012fra\u0161ytas \u012f Leipcigo universiteto student\u0173 s\u0105ra\u0161us. Jam buvo i\u0161duotas studento pa\u017eym\u0117jimas. Tai buvo Teodoro krik\u0161tat\u0117vio, \u017einomo vokie\u010di\u0173 ra\u0161ytojo Christijano Felikso Vaiz\u0117s, gero universiteto rektoriaus Samuelio Moruso bi\u010diulio, dovana krik\u0161tas\u016bniui. Studijuoti Leipcigo universitete Teodoras prad\u0117s sulauk\u0119s a\u0161tuoniolikos met\u0173. Iki tol lavinsis motinai priklausiusiame Gedu\u010di\u0173 dvare.
\nPo t\u0117vo Evaldo Dietricho, kuris am\u017einink\u0173 minimas kaip pla\u010di\u0173 interes\u0173, i\u0161simokslin\u0119s \u017emogus, dom\u0117j\u0119sis muzika, literat\u016bra, gamtos mokslais, suk\u016br\u0119s kelet\u0105 muzikini\u0173 k\u016brini\u0173, puikus pianistas, ankstyvos mirties (mir\u0117 b\u016bdamas trisde\u0161imt penkeri\u0173 \u2013 A. B.) Gedu\u010di\u0173 dvare liko jo sukaupta turtinga biblioteka, mineral\u0173 rinkiniai ir \u012fvairios kolekcijos.
\nB\u016bta ten ir chemijos bei fizikos knyg\u0173. Teodoras anksti susidom\u0117jo \u0161iais mokslais, dar\u0117 chemijos knygose apra\u0161ytus bandymus. Motinai tokie s\u016bnaus polinkiai nepatiko. Ji buvo \u012fsitikinusi, kad kilmingam bajorui dom\u0117tis gamtos mokslais netinka. Jos pasamdyti patyr\u0119 mokytojai steng\u0117si b\u016bsimam mokslininkui \u012fskiepyti meil\u0119 literat\u016brai, menui, muzikai, mok\u0117 kalb\u0173, filosofijos. Teodoras puikiai grojo t\u0117vo dar 1781 metais Hamburge i\u0161 E. Bacho \u012fsigytu klavikordu, meistri\u0161kai liejo akvareles. Polinkis dailei taip pat skatino jo mokslinius ie\u0161kojimus. Nuo\u0161aliame Gedu\u010di\u0173 dvare nelengva buvo \u012fsigyti da\u017e\u0173, tod\u0117l jaunasis mokslininkas juos prad\u0117jo gamintis pats. Susidraugav\u0119s (ta draugyst\u0117 truks vis\u0105 gyvenim\u0105) su bendraam\u017eiu Mintaujos vaistininko pameistriu Bideriu, kartu atliko chemijos bandymus.
\n<\/span><\/p>\n


\nStudijos. Pasaulinis pripa\u017einimas<\/strong><\/span><\/p>\n

1803 metais Teodoras pradeda studijas Leipcigo universitete. Ta\u010diau jaunuolio netenkina \u010dia d\u0117stom\u0173 chemijos ir fizikos moksl\u0173 lygis ir jis tais pa\u010diais metais i\u0161vyksta \u012f Pary\u017eiaus Politechnikos mokykl\u0105, kurioje paskaitas skaito gars\u016bs mokslininkai. \u010cia jis studijuoja chemij\u0105, atlieka eksperimentus gerai \u012frengtose laboratorijose. Ta\u010diau tais metais Pranc\u016bzijoje \u012f vald\u017ei\u0105 at\u0117jus imperatoriui Bonapartui, kuris pasiskelbia Napoleonu Pirmuoju, paa\u0161tr\u0117ja santykiai tarp Pranc\u016bzijos ir carin\u0117s Rusijos. Tod\u0117l Teodoras, kuris yra Rusijos pilietis, 1804 metais i\u0161vyksta \u012f Italij\u0105. Studijas t\u0119sia Romoje, v\u0117liau Neapolyje. Dvide\u0161imtmetis jaunuolis atsisako iki tol tur\u0117to dvigubo pagal vokie\u010di\u0173 tradicijas jam suteikto Kristijono Johano vardo ir t\u0117vo Dietricho pavard\u0117s bei aristokrati\u0161k\u0105 kilm\u0119 liudijan\u010dio \u017eodelio \u201efon\u201c. Nuo \u0161iol mokslo pasaulyje jis bus \u017einomas kaip Teodoras Grotusas.
\n1805 metais, tuoj po pirmojo Vezuvijaus ugnikalnio i\u0161siver\u017eimo, dalyvauja surengtoje ekspedicijoje \u012f ugnikalnio krater\u012f, surenka gausi\u0105 nuolau\u017e\u0173 ir mineral\u0173 kolekcij\u0105. Ta\u010diau svarbiausia, kad Italijoje Teodoras Grotusas para\u0161o ir pranc\u016bz\u0173 kalba i\u0161leid\u017eia pirm\u0105j\u0105 pasaulyje elektroliz\u0117s teorij\u0105. Po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 ji i\u0161ver\u010diama \u012f angl\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbas, o T. Grotuso straipsnis \u201eApie vandens ir jame i\u0161tirpusi\u0173 med\u017eiag\u0173 skaidym\u0105 galvanine elektra\u201c, perspausdintas visuose \u017eymiausiuose Europos moksliniuose leidiniuose, pelno dvide\u0161imtme\u010diam mokslininkui pasaulin\u012f pripa\u017einim\u0105. 1807 metais jis i\u0161renkamas Pary\u017eiaus galvanik\u0173 draugijos nariu, po met\u0173 \u2013 Turino universiteto profesoriumi. Jam suteikiamas Miuncheno moksl\u0173 akademijos nario korespondento vardas. 1814 metais jis bus i\u0161rinktas Dorpato (Tartu) universiteto profesoriumi, bet d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u0161i\u0173 pareig\u0173 eiti neprad\u0117s.
\n1808 metais T. Grotusas i\u0161 Pary\u017eiaus gr\u012f\u017eta \u012f Lietuv\u0105 ir visam laikui apsigyvena motinos dvare Gedu\u010diuose. \u010cia 1812 metais savo l\u0117\u0161omis \u012fsteigia laboratorij\u0105, joje tiria elektros bei \u0161viesos rei\u0161kinius, skaito prane\u0161imus apie savo mokslini\u0173 tyrim\u0173 rezultatus Mintaujoje (Jelgavoje), Kur\u0161o literat\u016bros ir meno draugijos mokslinink\u0173 susirinkimuose. Laboratorijoje atliekami gaus\u016bs eksperimentai jam leid\u017eia paskelbti du pirmuosius fotochemijos d\u0117snius. Jis pl\u0117toja geologijos moksl\u0105, tiria netoli Daugpilio nukritusio meteorito nuolau\u017eas.
\n<\/span><\/p>\n


\nDramati\u0161ki paskutiniai metai<\/strong><\/span><\/p>\n

\u201eLietuvos mokslo istorijoje, – ra\u0161o 2012 met\u0173 \u201eMokslo ir gyvenimo\u201c 11 \u2013 12 numeriuose i\u0161spausdintame straipsnyje \u201eRomanti\u0161ka ir dramati\u0161ka asmenyb\u0117\u201c dr. Vincentas Korkutis, – n\u0117ra kitos tokios romanti\u0161kos ir dramati\u0161kos asmenyb\u0117s kaip T. Grotusas.\u201c Nuo ankstyvos jaunyst\u0117s jis sirgo paveld\u0117ta nei\u0161gydoma liga \u2013 kasos patologija. 1812 metais, prasid\u0117jus karui, Gedu\u010diuose apsistoj\u0119 drag\u016bnai, be jokios prie\u017easties u\u017epuol\u0119 mokslinink\u0105, kardu su\u017eeid\u0117 jam galv\u0105 ir de\u0161in\u0117s rankos pir\u0161tus. Jis nebegal\u0117jo groti i\u0161 t\u0117vo paveld\u0117tu garsiuoju Silbermano klavikordu. Su\u017ealota ranka jam trukd\u0117 ra\u0161yti, atlikti bandymus. Klastinga liga ji prikaustydavo prie lovos. J\u0117gos silpo. Erzino kai kuri\u0173 jo darb\u0173 nepripa\u017einimas, kai kurios paties padarytos skubotos i\u0161vados, kurias kartais tekdavo ir paneigti. I\u0161kankintas ligos, nebegal\u0117damas produktyviai dirbti, Teodoras Grotusas ra\u0161\u0117: \u201eKo vertas \u0161itas li\u016bdnas gyvenimas, jei a\u0161 nebegal\u0117damas dirbti skelbiu vien savo klaidas…\u201c Gyvenimo saul\u0117lydyje lai\u0161ke savo bi\u010diuliui Barcelijui 1821 met\u0173 ruden\u012f u\u017esimin\u0117 apie ketinim\u0105 pasitraukti i\u0161 gyvenimo. 1822 met\u0173 kovo 26 dien\u0105 Gedu\u010di\u0173 dvare nuaid\u0117jo revolverio \u0161\u016bvis. I\u0161 gyvenimo pasitrauk\u0117 talentingas mokslininkas, pasiek\u0119s ne tik t\u0173 laik\u0173 chemijos bei fizikos moksl\u0173 vir\u0161\u016bnes, bet ir paskatin\u0119s ateinan\u010di\u0173 kart\u0173 mokslo \u017emones naujiems ie\u0161kojimams ir atradimams.
\n<\/span><\/p>\n


\nT. Grotuso testamentas<\/strong><\/span><\/p>\n

Savo testamente jis ra\u0161\u0117, kad vis\u0105 turt\u0105, bibliotek\u0105 ir mokslo rinkinius palieka Jelgavoje veikusiai Kur\u0161o literat\u016bros ir meno draugijai, kurios narys jis buvo. Draugija i\u0161 jo paskolint\u0173 pinig\u0173 kasmet prival\u0117jo mok\u0117ti po 300 sidabro rubli\u0173 Gedu\u010di\u0173 dvaro savininkui ar savininkei mokes\u010diams padengti ir \u0161eimynyk\u0161\u010di\u0173 naudai. Kita dalis pelno u\u017e paskolintus pinigus tur\u0117jo b\u016bti kaupiama ir paversta kapitalu, i\u0161 kurio, \u012fsigijus fizikos ir chemijos prietais\u0173, Mintaujoje (Jelgavoje) suburti autoriteting\u0105 profes\u016br\u0105. Dal\u012f turto \u2013 baldus, ekipa\u017eus, med\u017eiokl\u0117s \u012frankius, grynuosius pinigus – testamento autorius si\u016bl\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kai pasidalinti savo dviem seserims ar j\u0173 vaikams. Garsi Grotus\u0173 gimin\u0117 testamente i\u0161reik\u0161t\u0105 mokslininko vali\u0105 pri\u0117m\u0117 kaip i\u0161\u0161\u016bk\u012f. Artim\u0173j\u0173 keistuoliu laikytas mokslininkas buvo ap\u0161auktas kaip psichinis ligonis, o jo palikimo dokumentai anuliuoti. Testamentas nebuvo \u012fvykdytas. Neai\u0161ku, kur i\u0161sibarst\u0117 knygos i\u0161 turtingos Teodoro Grotuso bibliotekos, koks kolekcij\u0173 ir rinkini\u0173 likimas, kur dingo archyvas ir bet kokie Gedu\u010diuose buvusios laboratorijos p\u0117dsakai. \u0160iandien ne\u017einomas ir Teodoro Grotuso kapas.
\n<\/span><\/p>\n


\nAtminimas<\/strong><\/span><\/p>\n

Mokslininko vardu pavadinta viena i\u0161 \u017deimelio gatvi\u0173. Gedu\u010di\u0173 dvaro vieta pa\u017eenklinta akmeniu su T. Grotuso bareljefu ir jo paradoksaliu posakiu: \u201eNors \u0161viesa ap\u0161vie\u010dia tams\u0105, nieko n\u0117ra tamsiau u\u017e \u0161vies\u0105.\u201c Jo vardas \u012fra\u0161ytas \u012f Vienyb\u0117s med\u012f, kuriame \u012fam\u017eintos 100 Lietuvai daugiausiai nusipelniusi\u0173 \u017emoni\u0173 (tarp j\u0173 ir i\u0161 m\u016bs\u0173 kra\u0161to Jurgio Bielinio, Balio Sruogos ir Boriso Dauguvie\u010dio \u2013 A. B.) pavard\u0117s. Niurnberge (1820) ir Leipcige (1906) buvo i\u0161leisti jo rinktiniai ra\u0161tai. Apie talenting\u0105 mokslinink\u0105 para\u0161yta ne viena knyga. Lietuvos moksl\u0173 akademija \u012fsteig\u0117 Teodoro Grotuso fond\u0105, kuris kasmet skiria stipendij\u0105 chemij\u0105 studijuojan\u010diam pasi\u017eym\u0117jusiam jaunuoliui, kas penkeri metai premija ir atminimo medalis skiriamas tyrin\u0117jantiems T. Grotuso veikl\u0105. O Lik\u0117nuose, prie Smardon\u0117s \u0161altinio, prie\u0161 dvide\u0161imt penkerius metaus pastatytas \u0105\u017euolo stogastulpis mena pirm\u0105j\u012f i\u0161tyrus\u012f \u0161io \u0161altinio mineralin\u012f vanden\u012f \u017eym\u0173 XIX am\u017eiaus mokslinink\u0105 fizik\u0105 ir chemik\u0105 Teodor\u0105 Grotus\u0105.
\n<\/span><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Algirdo Butkevi\u010diaus straipsnis \u201e\u0160iaur\u0117s rytuose” 2015-01-24 http:\/\/www.siaure.lt\/article\/articleview\/12950\/1\/283 Vieni\u0161as mokslo riteris Teodoro Grotuso 230 \u2013 osioms gimimo metin\u0117ms.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[204,181],"class_list":["post-1869","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-teodoras-grotusas","tag-th-grotthussas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1869","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1869"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1869\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1871,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1869\/revisions\/1871"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1869"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1869"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1869"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}