{"id":1928,"date":"2015-02-11T13:09:42","date_gmt":"2015-02-11T11:09:42","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=1928"},"modified":"2015-02-11T13:25:59","modified_gmt":"2015-02-11T11:25:59","slug":"mazosios-lietuvos-enciklopedinis-zinynas-anglu-kalba-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/mazosios-lietuvos-enciklopedinis-zinynas-anglu-kalba-2\/","title":{"rendered":"I\u0161leistas \u201eMa\u017eosios Lietuvos enciklopedinis \u017einynas\u201d angl\u0173 kalba"},"content":{"rendered":"

Vytautas \u017deimantas<\/span><\/strong><\/p>\n

\"Mazoji_Lietuva_enciklopedija_anglu\"<\/a>Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centras kartu su \u0160iaur\u0117s Amerikoje veikian\u010diu Ma\u017eosios Lietuvos fondu i\u0161leido \u201cMa\u017eosios Lietuvos enciklopedin\u012f \u017einyn\u0105\u201d angl\u0173 kalba – Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor<\/em>. Knyga skirta Ma\u017eajai Lietuvai, gra\u017eiais pasiekimais ir skaud\u017eiais netekimais pa\u017eenklintam kra\u0161tui, kur\u012f \u0161iandien dalijasi net trys valstyb\u0117s. \u0160iaurin\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos dalis, Nemuno de\u0161inysis krantas – Lietuvoje, i\u0161 centrin\u0117s dalies atsirado politinis naujadaras – Rusijos Kaliningrado sritis, pietin\u0119 valdo Lenkija.<\/p>\n

Reikt\u0173 pasid\u017eiaugti, kad tai jau antras rimtas bendras \u0161i\u0173 dviej\u0173 leid\u0117j\u0173 projektas, skirtas Ma\u017eajai Lietuvai. Neseniai lietuvi\u0161kai skaitan\u010dioji visuomen\u0117 gavo i\u0161sami\u0105, didel\u0117s apimties keturi\u0173 tom\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedij\u0105, kuri\u0105 Vilniuje leido Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos institutas (v\u0117liau – centras). O jos atsiradim\u0105 inicijavo, did\u017ei\u0105ja dalimi finansavo ir konkre\u010diais darbais bei sukaupta med\u017eiaga r\u0117m\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos Fondas, nuo 1985 met\u0173 veikiantis JAV ir Kanadoje. \u0160i enciklopedija tapo did\u017eiausiu ir reik\u0161mingiausiu Fondo remtu ir kartu su Lietuvoje dirban\u010diais Ma\u017eosios Lietuvos tyr\u0117jais bei leid\u0117jais \u012fvykdytu bendru projektu, kurio iniciatorius ir pagrindinis tvarkytojas iki mirties buvo \u017einomas ma\u017elietuvis, prof. dr. Vilius P\u0117teraitis, 1914 m. gim\u0119s Vaidauguose, netoli Klaip\u0117dos, gyvenimo keli\u0105 u\u017ebaig\u0119s 2008 m. u\u017e Atlanto, Toronto mieste.<\/p>\n

Prisimenu, kaip Moksl\u0173 Akademijoje per \u0161ios enciklopedijos pristatym\u0105, daugelis kalb\u0117jo, kad ties j\u0105 sustoti negalima, b\u016btina ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus i\u0161leisti ir kitomis kalbomis. Ir motyvacija buvo svari: Vokietijai priklausiusi\u0105 Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105 dabar administruoja trys \u0161alys, kiekviena tur\u0117dama sav\u0173 interes\u0173, lietuviai, rusai, lenkai, vokie\u010diai, na, ir kiti, \u017evelgia \u012f t\u0105 kra\u0161t\u0105 per savo m\u0105stymo prizm\u0119. Tarptautin\u0119 reik\u0161m\u0119 turintis objektas kelia suprantam\u0105 smalsum\u0105, kurio viena enciklopedija, nors ir i\u0161samia, bet i\u0161leista tik lietuvi\u0173 kalba, nepatenkinsi. B\u016btina \u012f skaitytoj\u0105 prabilti ir pasaulyje populiariomis kalbomis.<\/p>\n

Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centras (direktorius Rimantas Kareckas, jo pavaduotojas redakciniams darbams Antanas Ra\u010dis) ir \u0117m\u0117si iniciatyvos angl\u0173 kalba i\u0161leisti Ma\u017eosios Lietuvos \u017einyn\u0105. \u0160iame kelyje jie tur\u0117jo ir nuo\u0161ird\u017eius s\u0105jungininkus. \u017dodyno rengim\u0105 globojo Ma\u017eosios Lietuvos Fondo pirmininkas Vilius Algirdas Trumpjonas, jam mirus – prof. Jurgis Arvydas Anysas. \u017dinyno turin\u012f formavo Redakcin\u0117 kolegija, vadovaujama jos pirmininko ir vyriausiojo redaktoriaus dr. Vaclovo Bagdonavi\u010diaus bei Redakcin\u0117s kolegijos prezidento prof. Zigmo Zinkevi\u010diaus. Redakcin\u0117je kolegijoje s\u0117kmingai darbavosi Antanas Ra\u010dis, Algirdas Matulevi\u010dius, Danut\u0117 Valentukevi\u010dien\u0117, Vytautas Kaltenis, Vytautas Gocentas, kiti.<\/p>\n

\u0160io \u017einyno leid\u0117jai nepretendavo apr\u0117pti vis\u0105 Ryt\u0173 Pr\u016bsij\u0105, jos istorij\u0105 bei visus su ja susijusius rei\u0161kinius ir objektus. \u017dinyno leitmotyvas siauresnis – tik toji Ryt\u0173 Pr\u016bsijos teritorijos dalis, kurioje nuo seno gyveno lietuvi\u0173 ir kit\u0173 balt\u0173 – pr\u016bs\u0173, kur\u0161i\u0173, skalvi\u0173, nadruvi\u0173, s\u016bduvi\u0173 gentys. Nors nustatyti \u0161ios teritorijos ribas, ypa\u010d pietin\u0119, yra nelengva. Leid\u0117j\u0173 pateiktuose Ma\u017eosios Lietuvos \u017eem\u0117lapiuose yra nurodomi keli pietin\u0117s sienos variantai. Mano nuomone tiksliausiai \u0161i\u0105 rib\u0105 1989 metais pavaizdavo dr. Algirdas Matulevi\u010dius, kruop\u0161\u010diai i\u0161tyr\u0119s \u010dia gyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 tautin\u0119 sud\u0117t\u012f.<\/p>\n

Apie daktar\u0105 Algird\u0105 Matulevi\u010di\u0173 \u010dia reik\u0117t\u0173 pakalb\u0117ti pla\u010diau. \u0160iame \u017einyne yra net 23 straipsniai, kuriuos para\u0161\u0117 A. Matulevi\u010dius. Ma\u017e\u0105ja Lietuva jis susidom\u0117jo dar studijuodamas Vilniaus universitete. Mokslin\u0117se konferencijose Maskvos, Kijevo, Odesos, Novosibirsko, Tartu universitetuose jis skait\u0117 prane\u0161imus apie lietuvi\u0173 tautinio s\u0105j\u016bd\u017eio XIX a. II pus\u0117je spaud\u0105 – \u201eAu\u0161r\u0105”, \u201eVarp\u0105”, apie Did\u017eiosios ir Ma\u017eosios Lietuvos intelektual\u0173 bendradarbiavim\u0105. \u0160ia tema pirmasis para\u0161\u0117 diplomin\u012f darb\u0105, o 1973 m. apgyn\u0117 daktaro disertacij\u0105 i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos 1701-1807 met\u0173 laikotarpio istorijos, lietuvi\u0173 (ma\u017elietuvi\u0173) ir vokie\u010di\u0173 tautini\u0173 santyki\u0173. Net nuo 1972 m. jis rengia lietuvi\u0161kas enciklopedijas. Be dviej\u0173 monografij\u0173, \u012f kitas knygas, t\u0119stinius mokslinius leidinius, periodin\u0119 spaud\u0105, \u012fvairias enciklopedijas para\u0161\u0117 daugiau kaip t\u016bkstant\u012f straipsni\u0173.<\/p>\n

A. Matulevi\u010dius buvo vienas i\u0161 aktyviausi\u0173 „Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedijos” suk\u016brimo ir leidimo pradinink\u0173, \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105 k\u0117l\u0119s dar 1996 m. \u0160i solidi keturi\u0173 tom\u0173 enciklopedija buvo i\u0161leista 2000-2009 m.<\/p>\n

Jis sudar\u0117 ir originali\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos etnini\u0173 ir kitoki\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173. Pirmasis pla\u010diai ir i\u0161samiai i\u0161tyr\u0117 kaip per am\u017eius, iki XVI a. prad\u017eios, susidar\u0117 lietuvinink\u0173 etnoteritorin\u0117 ir etnokult\u016brin\u0117 bendruomen\u0117, kaip XIII a. autochtonus pr\u016bsus ir kitus baltus u\u017ekariavo Vokie\u010di\u0173 (Kry\u017eiuo\u010di\u0173) ordinas ir j\u0173 etnin\u0117se \u017eem\u0117se suk\u016br\u0117 kolonijin\u0119 valstyb\u0119, vietos gyventojus pavert\u0117 baud\u017eiauninkais. Ra\u0161\u0117 ir apie j\u0173 pasiprie\u0161inim\u0105 socialinei ekonominei, religinei ir tautinei priespaudai.<\/p>\n

A. Matulevi\u010dius pirmasis detaliai i\u0161tyr\u0117 ir Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s (1525-1701 m.), ypa\u010d Pr\u016bsijos karalyst\u0117s (nuo 1701 m.) gyventoj\u0173 socialinius ekonominius sluoksnius, kategorijas bei grupes, religinius tautinius santykius, 1989 m. sudar\u0117 (perbrai\u017eytas i\u0161 jo 1973 m. sudaryto nedidelio formato) original\u0173 Ma\u017eosios Lietuvos pietin\u0117s ribos \u017eem\u0117lap\u012f su administraciniais teritoriniais suskirstymais, 1996 m. su kartografu Petru Gau\u010du – taip pat original\u0173 \u017eem\u0117lap\u012f apie XVII a. prad\u017eios Ma\u017eosios Lietuvos gyventoj\u0173 tautin\u0119 sud\u0117t\u012f, nurodydamas vals\u010dius, kuriuose gyveno lietuvininkai, pr\u016bsai, kolonistai vokie\u010diai, pietin\u0117je dalyje – ir lenkai bei moz\u016brai.<\/p>\n

\u017dinyne svarbiausias d\u0117mesys koncentruojamas \u012f lietuvinink\u0173, kaip etnin\u0117s grup\u0117s, savitumo, j\u0173 kult\u016bros i\u0161skirtinumo atskleidim\u0105. B\u016btent to pasigendama Rytpr\u016bsiams skirtoje literat\u016broje, skelbtoje kitomis kalbomis. Ir \u0161i lietuvi\u0161ko etnoso pa\u017einimo spraga dabar i\u0161 esm\u0117s yra u\u017epildyta. Padaryta tai angli\u0161kai skaitan\u010diam, Rytpr\u016bsiais besidomin\u010diam skaitytojui ne\u012fkyriai, profesionaliai, netvirtinant, kad \u010dia teb\u016bta tik lietuvi\u0161kojo etnoso ir kad tik jis te\u012fspaud\u0119s savo kult\u016bros p\u0117dsakus. Lietuvi\u0161kasis \u0161io kra\u0161to istorijos d\u0117muo atskleid\u017eiamas atsiremiant \u012f bendr\u0105j\u012f istorin\u012f kontekst\u0105, jame regint ir kit\u0105, pagrindin\u012f, jame veikus\u012f – voki\u0161k\u0105j\u012f – subjekt\u0105 bei lietuvi\u0161kojo etnoso s\u0105veik\u0105 su juo.<\/p>\n

Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedinis \u017einynas sudarytas i\u0161 trij\u0173 dali\u0173: pirmoji – istorija, ekonomika, kult\u016bra, antroji – gyvenviet\u0117s, tre\u010dioji – biografijos. Pirmoje dalyje pateikiamos istorin\u0117s \u017einios apie Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105- apibr\u0117\u017eiama jos teritorija, vardas, apib\u016bdinami jos gyventojai. Ra\u0161oma apie pr\u016bs\u0173, vakarini\u0173 lietuvi\u0173 ir kit\u0173 balt\u0173 gentis, Vokie\u010di\u0173 ordino u\u017ekariavimus, Pr\u016bsijos valstyb\u0117s \u012fk\u016brim\u0105, jos raid\u0105, did\u017ei\u0105j\u0105 maro epidemij\u0105 ir jos padarinius, socialines ir politines reformas, vykusius karus ir su jais susijusius istorinius l\u016b\u017eius. Istoriniame fone pateikiamas lietuvinink\u0173 kaip savitos etnin\u0117s grup\u0117s susiformavimas, atskleid\u017eiami jos unikal\u016bs bruo\u017eai.<\/p>\n

Daug vietos skiriama kult\u016briniam gyvenimui, ypa\u010d \u0161vietimui, religijai, spaudos leidybai, dailei, etninei kult\u016brai. Atskleid\u017eiami lietuvinink\u0173 tapatyb\u0117s \u017eenklai ir j\u0173 kult\u016bros i\u0161skirtinumas, parodoma Ma\u017eosios Lietuvos reik\u0161m\u0117 visos Lietuvos kult\u016brai. O ji buvo tikrai nema\u017ea. Ma\u017eojoje Lietuvoje pasaul\u012f i\u0161vydo pirmoji lietuvi\u0161kas knyga, pirmoji lietuvi\u0173 gramatika, pirmasis lietuvi\u0161kas laikra\u0161tis, pirmoji poema, pirmoji dain\u0173 \u0161vent\u0117 ir pan. \u010cia gyveno, dirbo ir k\u016br\u0117 Martynas Ma\u017evydas, Liudvikas Gediminas R\u0117za, Kristijonas Donelaitis, Vyd\u016bnas, kiti gars\u016bs \u017emon\u0117s, i\u0161 \u010dia lietuvi\u0161k\u0105 s\u0105mon\u0119 \u017eadino \u201eAu\u0161ra”, \u201eVarpas”. Apie tai ra\u0161o profesoriai Eduardas Gudavi\u010dius, Zigmas Zinkevi\u010dius, Domas Kaunas, Gintaras Beresnevi\u010diaus, Darius Petk\u016bnas, Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117, Albertas Ju\u0161ka, kiti.<\/p>\n

\u017dinyne pla\u010diai apra\u0161oma Klaip\u0117dos kra\u0161to istorija ir ekonomika. Klaip\u0117dos (voki\u0161kai – Memel) istorija sud\u0117tinga, \u012fvairiai traktuojama, yra net teigian\u010di\u0173, kad Klaip\u0117dos vardas – tai lietuvi\u0173 sugalvotas naujadaras. Tod\u0117l, manau, kad b\u016bt\u0173 geriau, jei \u012f \u017einyn\u0105 b\u016bt\u0173 \u012fd\u0117tas ir Casparo Hennebergerio \u201ePr\u016bsijos \u017eem\u0117lapis” ((Prussia vetus, i\u0161 \u201eAlt und Neus Preussen”), pasirod\u0119s 1684 metais Frankfurte ir Leipcige, kuris \u012fdomus tuo, kad manding pirm\u0105 kart\u0105 Klaip\u0117dos miest\u0105 \u012fvardija ne Memeliu, bet Cleypeda.<\/p>\n

Antroje dalyje pateikiami lietuvi\u0161kiausios kra\u0161to dalies gyvenvie\u010di\u0173 apra\u0161ymai. Tai – 165 miest\u0173, miesteli\u0173, vals\u010di\u0173 ir parapij\u0173 centr\u0173, didesni\u0173 kaim\u0173 istorijos. Did\u017eiausi \u0161ios dalies straipsniai skirti Karaliau\u010diui, Klaip\u0117dai, Til\u017eei, \u0160ilutei, Ragainei, daug \u012fdomi\u0173 fakt\u0173 galima rasti straipsniuose, skirtuose \u012esru\u010diui, Gumbinei, Labguvai, Juodkrantei, Nidai, Pag\u0117giams, Priekulei, Pyliavai, Tepliuvai, kitiems Ma\u017eosios Lietuvos miestams, miesteliams ir garsesniems kaimams.<\/p>\n

Tre\u010dioje \u017einyno dalyje apra\u0161yti Ma\u017eojoje Lietuvoje iki 1945 gim\u0119, gyven\u0119 ir veik\u0119 svarbesni politikos, visuomen\u0117s, kult\u016bros, \u0161vietimo ir mokslo veik\u0117jai, lietuvi\u0161kosios ra\u0161tijos pradininkai, tautosakos rink\u0117jai ir leid\u0117jai, i\u0161kil\u016bs dvasininkai ir kit\u0173 sri\u010di\u0173 \u017eym\u016bs veik\u0117jai. \u0160ioje dalyje stengtasi pateikti kuo daugiau lietuvi\u0173 kilm\u0117s ar lietuvi\u0173 kult\u016brai, tautinio tapatumo palaikymui nusipelniusi\u0173 veik\u0117j\u0173 biografij\u0173.<\/p>\n

\u017dinynas i\u0161\u0117jo solidus, 656 puslapi\u0173, jame daugiau kaip 900 iliustracij\u0173, gausu ret\u0173 ir \u012fdomi\u0173 nuotrauk\u0173, daug \u017eem\u0117lapi\u0173. Pateikiama bibliografija, yra asmenvard\u017ei\u0173, vietovard\u017ei\u0173, dalyk\u0173 rodykl\u0117s. Visa tai pad\u0117s skaitytojui geriau orientuotis \u0161ioje informacijos gausoje.<\/p>\n

\u0160ioje knygos dalyje pasigedau tik informacijos apie \u0161iuolaikinius \u017einomus Ma\u017eosios Lietuvos tyr\u0117jus. Juo labiau, kad prakti\u0161kai jie visi dalyvavo \u0161io \u017einyno leidime, yra pagrindini\u0173 knygos straipsni\u0173 autoriai. Manau, kad angli\u0161kai skaitan\u010diam \u0161\u012f \u017einyn\u0105 tikrai b\u016bt\u0173 \u012fdomu su\u017einoti, kas yra tie \u017einyno leid\u0117jai, straipsni\u0173 autoriai. Paskelbta glausta informacija apie juos tik padidint\u0173 \u017einyno vert\u0119.<\/p>\n

\u017dinynas daugiau skirtas u\u017esienio skaitytojui. Tod\u0117l \u010dia \u012fprasti knyg\u0173 platinimo keliai gali neduoti optimalaus rezultato. O darbas padarytas didelis, jis valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Manau, kad \u010dia aktyvesn\u0119 pozicij\u0105 gal\u0117t\u0173 u\u017eimti Lietuvos u\u017esienio reikal\u0173 ministerija, m\u016bs\u0173 pasiuntinyb\u0117s u\u017esienyje. B\u016bt\u0173 puiku, jeigu ministerija u\u017epirkt\u0173 dal\u012f \u017einyno tira\u017eo ir per pasiuntinybes i\u0161platint\u0173 j\u012f per stambiausius mokslo centrus, nacionalines bibliotekas.<\/p>\n

Be to, manau, kad \u0161\u012f \u017einyn\u0105 dar vert\u0117t\u0173 i\u0161versti \u012f vokie\u010di\u0173, rus\u0173, gal b\u016bt ir \u012f lenk\u0173 kalbas.<\/p>\n

Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centras ir Ma\u017eosios Lietuvos fondas, angl\u0173 kalba i\u0161leisdami Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedinis \u017einyn\u0105 atliko labai reik\u0161ming\u0105 darb\u0105.<\/p>\n

\"A_Matulevicius\"<\/a><\/p>\n

Daktaras Algirdas Matulevi\u010dius \u0161iam \u017einynui para\u0161\u0117 net 23 straipsnius.<\/em><\/p>\n

\u00a0\u00a0 \"Maz_Lietuv_angl_encikl_kurejai\"<\/a><\/p>\n

\u017dinyno k\u016br\u0117j\u0173 grup\u0117. S\u0117di (i\u0161 kair\u0117s) MELC direktorius Rimantas Kareckas, MLE grup\u0117s ved\u0117ja Danut\u0117 Valentukevi\u010dien\u0117, MLF tarybos pirmininkas prof. Jurgis Arvydas Anysas; stovi: redakcin\u0117s kolegijos narys Vytautas Kaltenis, vyriausiasis redaktorius doc. dr. Vaclovas Bagdonavi\u010dius.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vytautas \u017deimantas Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centras kartu su \u0160iaur\u0117s Amerikoje veikian\u010diu Ma\u017eosios Lietuvos fondu i\u0161leido \u201cMa\u017eosios Lietuvos enciklopedin\u012f \u017einyn\u0105\u201d angl\u0173 kalba – Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor. Knyga skirta Ma\u017eajai Lietuvai, gra\u017eiais pasiekimais ir skaud\u017eiais netekimais pa\u017eenklintam kra\u0161tui, kur\u012f \u0161iandien dalijasi net trys valstyb\u0117s. \u0160iaurin\u0117 Ma\u017eosios Lietuvos dalis, Nemuno de\u0161inysis krantas – Lietuvoje, i\u0161 […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[4],"tags":[209,44,210,208],"class_list":["post-1928","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-leidiniai","tag-dr-algirdas-matulevicius","tag-mazoji-lietuva","tag-mazosios-lietuvos-enciklopedinis-zinynas","tag-mokslo-ir-enciklopediju-leidybos-institutas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1928","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1928"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1928\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1943,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1928\/revisions\/1943"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1928"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1928"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1928"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}