Tad v\u0117l leidaus \u00a0jau \u201cpramintais takais\u201d \u012f tolim\u0105 Sankelmarko kaimel\u012f, \u012fsik\u016brus\u012f Vokietijos pakra\u0161ty, pa\u010diame pariby su Danija (ir buvusioj kadais dan\u0173 \u017eem\u0117j)- pernakt autobusu iki Hamburgo, dar por\u0105 valand\u0173 traukiniu iki Flensburgo, tada \u2013 keliolika minu\u010di\u0173\u00a0 vietiniu autobusu viena stotele toliau nei Sankelmarko gyvenviet\u0117 iki Akademijos, mi\u0161ko romantika apsuptos. \u0160\u012fkart man kompanij\u0105 palaik\u0117 ne tradicinis bendrakeleivis \u2013 istorikas dr. Algirdas Matulevi\u010dius, bet germanist\u0117 Irena Tumavi\u010di\u016bt\u0117, kadais \u0161iuose seminaruose ir sinchroni\u0161kai vert\u0117javusi lietuvi\u0173 grupelei (jau senokai\u00a0 mums yra privalu bent kiek voki\u0161kai i\u0161manyti; da\u017eniausiai seminaruose visai apsieinama be vert\u0117j\u0173, \u0161\u012fkart, kaip paai\u0161k\u0117jo atvykus, versta \u012f\/i\u0161 rus\u0173 ir lenk\u0173 kalb\u0173).<\/p>\n
Seminaro auditorija, i\u0161 kra\u0161to kair\u0117je \u2013 Acadamia Baltica vadovas Ch. Pletzingas<\/p>\n Sankelmarko akademijoje smagu \u00a0pab\u016bti \u2013 ir \u017eini\u0173 pasisemti, ir\u00a0 tvyran\u010dia draugi\u0161kumo atmosfera pakv\u0117puoti, ir \u2013 kaip tradici\u0161kai nutinka- sutikti \u012fdomios biografijos \u017emoni\u0173\u2026\u00a0 \u0160alia Sankelmarko e\u017eeriuko \u012fsik\u016brusi Akademija suteikia prog\u0105 ir gamtoje pab\u016bti (nors dienotvark\u0117 gan intensyvi \u2013 seminaras prasideda penktadienio pavakar\u0119, \u0161e\u0161tadien\u012f t\u0119siasi, \u017einia- su pertrauk\u0117l\u0117mis, nuo ryto iki vakaro, o sekmadien\u012f iki piet ar popiet baigiasi). Tradici\u0161kai lieku dar nak\u010diai iki pirmadienio ryto (\u0161eimininkai maloniai toki\u0105 galimyb\u0119 suteikia), nes autobusas i\u0161 Hamburgo i\u0161vyksta tik pirmadien\u012f (vakarop \u2013 taip suteikdamas malonum\u0105 kelet\u0105 valand\u0173 pasivaik\u0161\u010dioti po \u0161io jau mielu tapusio didmies\u010dio centr\u0105).<\/p>\n Jei\u00a0 jau \u012f seminaro u\u017ebaig\u0105 mano akys nukrypo, tai i\u0161kart pamin\u0117siu reziumuojant\u012f \u0161i\u0173 trij\u0173 dien\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f, kur\u012f i\u0161sakiau ir \u00a0klausytojams pateiktoje anket\u0117l\u0117je: man pritr\u016bko d\u0117mesio lietuvi\u0161kajam \u0161ios tematikos komponentui. Tai buvo ir \u012f ateit\u012f nukreiptas pageidavimas, adresuotas Akademijos vadovui dr. Christianui Pletzingui (jis kartu su \u012fvairiems projektams pasitelkiama dr. Petra Zuehlsdorf-Boehm seminarui ir vadovavo). Da\u017enusyk atsitiktinumai \u2013 pvz.potenciali\u0173 prane\u0161\u0117j\u0173 (ne)galimyb\u0117s -lemia, kad viena sritis atspindima labiau, kita silpniau, bet didesnis d\u0117mesys Koenigsbergui\/Kaliningradui, matyt, nebuvo visai atsitiktinis.<\/p>\n *<\/p>\n Koenigsberg\/Kaliningrad<\/em><\/strong><\/p>\n \u0160io bloko prane\u0161imai da\u017eniausiai atspind\u0117jo istorin\u0117s \u2013 voki\u0161kosios \u2013 praeities gij\u0173 \u012fsipynim\u0105 \u012f \u0161iandienin\u0119 realyb\u0119 ar ateities vizijas.Smagiausia buvo klausyti daugiau ar ma\u017eiau disidenti\u0161k\u0173 bals\u0173, nors disidentinis gyvenimas, suprantama, n\u0117ra saldus. O disidentu, vald\u017eios ir visuomen\u0117s prie\u0161u, net ir \u201cu\u017esienio agentu\u201d Kaliningrade tapti nesunku; tai paliudijo gana nekaltos, visai nepolitizuotos veiklos atstovai \u2013 fotografas Dmitrijus Vy\u0161emirskis ir biolog\u0117 Aleksandra Koroliova. Pirmasis, primin\u0119s jau i\u0161leist\u0105, Vokietijos fondui \u201cZeit\u201d par\u0117mus, \u00a0savo knyg\u0105 \u201cKoenigsberg, prosti\u201d bei b\u016bsim\u0105 \u2013 \u201cPost\u201d (dugiaprasmi\u0161kai traktuodamas \u0161\u012f pavadinim\u0105: ir \u201cpo\u201d, ir \u201cpa\u0161tas\/\u017einia\u201d), pateik\u0117 fotografij\u0173 ciklus, perpintus poezijos posmais. Padvelk\u0117 elegi\u0161ka nuotaika, egzistenciniu apleistumu, bet\u00a0 tiesmuko politinio anga\u017euotumo lyg ir nebuvo \u012fmanu \u012f\u017evelgti. Tikrai nustebau pertrauk\u0117l\u0117s metu i\u0161girdusi, jog menininkas kartu su \u017emona persik\u0117l\u0117 \u012f Berlyn\u0105 \u2013 gimtajame kra\u0161te jiems jau nesaugu. Tuoj paai\u0161k\u0117jo, kad steb\u0117jaus be reikalo: kiek suv\u0117linusi, jau po kito prane\u0161imo pakilo \u017eilagalv\u0117 klausytoja, taigi rus\u0117 i\u0161 to paties Kaliningrado, ir i\u0161sak\u0117 savo \u0161vent\u0105 pasipiktinim\u0105 fotografu \u2013 kaip jis juodin\u0105s savo kra\u0161t\u0105, \u201cnieu\u017eeli jemu net ni\u010dego sviatogo?!\u201d ir pan. (nors religiniai ir tiesiog dvasingumo paie\u0161k\u0173 motyvai Vy\u0161emirskio pasisakyme ry\u0161kiai skamb\u0117jo).<\/p>\n Biolog\u0117 Koroliova, perskai\u010diusi prane\u0161im\u0105 \u201cRytpr\u016bsi\u0173 al\u0117jos \u2013 praeitis, dabartis ir ateitis\u201d, al\u0117jomis \u012fvardijo ir\u00a0 med\u017eiais apsodintus kelius, jiems skirdama pagrindin\u012f d\u0117mes\u012f. Ir savo praktine veikla ji pasi\u0161ventusi ginti t\u0105 rytpr\u016bsi\u0161k\u0105 paveld\u0105 \u2013 pakel\u0117s med\u017eius, yra tam sub\u016brusi iniciatyvin\u0119 grup\u0119. Neb\u016bt\u0173 nieko keisto, jei \u0161i veikla sulaukt\u0173 kritikos \u00a0\u2013 grynai i\u0161 auto-saugumo pozicij\u0173 (gal kai kam siauri, med\u017eiais \u012fr\u0117minti keliukai atrodys pavojingi gyvybei). Bet i\u0161ties lieki be \u017eado i\u0161gird\u0119s, kad ekologijos aktyvistai bent jau vietin\u0117s vald\u017eios akyse gali tapti \u201cu\u017esienio agentais\u201d, mat bus u\u017emezg\u0119 ry\u0161ius su kokios nors \u201cprie\u0161i\u0161kos \u0161alies\u201d gamtosaugininkais\u2026\u00a0 Beje, atkreipiau d\u0117mes\u012f \u012f p. Aleksandros kompiuter\u012f \u2013 j\u012f puo\u0161\u0117 ukrainieti\u0161kas \u201ctri\u0161akis\u201d, tad pri\u0117jusi i\u0161rei\u0161kiau savo pagarb\u0105 jos veiklai, ir atspind\u0117tai prane\u0161ime ir, regis, likusiai u\u017e jo rib\u0173. Gavau dovan\u0173 kalendor\u0117l\u012f, kurio antroji pus\u0117 skelbia: jie, gamtosaugininkai, \u2013 ne u\u017esienio agentai \u00a0(greta ir kalamb\u016bras: \u201cPou\u010daite va\u0161ich pou\u010dat\u201d). Tai kaliningradie\u010di\u0173 ekologinio jud\u0117jimo aktyvist\u0173 ironi\u0161kas atsakas \u012f\u00a0 oficialiai (ar pusiau) prie\u0161i\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f juos.<\/p>\n Kiti du prane\u0161imai paliudijo, kad istorin\u0117s praeities aktualizavimas, \u012ftraukimas \u012f\u00a0 \u0161iandienos realijas ir ateities perspektyvas neb\u016btinai u\u017etraukia nemalon\u0119\u00a0 \u2013 tai gali tapti s\u0117kmingais ir kult\u016briniais, ir komeciniais projektais.<\/p>\n \u0160tai Sovetsko \/Til\u017e\u0117s muziejaus vadov\u0117 An\u017eelika \u0160pyliova savo prane\u0161ime \u201cI\u0161 Til\u017e\u0117s \u012f Taurag\u0119. Vieno istorinio \u012fvykio dimensijos\u201d (na taip-\u00a0 i\u0161 dalies \u201clietuvi\u0161kas motyvas\u201d\u2026) pristat\u0117\u00a0 ir ES remiam\u0105, kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173 bendradarbiavimu gr\u012fst\u0105 projekt\u0105 \u00a0\u2013 turistin\u012f mar\u0161rut\u0105, primenant\u012f Napoleono kar\u0173 epoch\u0105 nuo 1807-\u0173j\u0173 iki 1812-\u0173j\u0173, kai b\u016btent Taurag\u0117je buvo pasira\u0161yta \u00a0\u0161iek tiek avanti\u016bristin\u0117 (ne monarch\u0173 inicijuota) sutartis tarp Pr\u016bsijos generolo D.L. von \u00a0Yorcko ir rus\u0173 armijos generolo I. Dibi\u010diaus (vadinamoji Taurag\u0117s konvencija), leidusi Pr\u016bsijai nusimesti pranc\u016bzi\u0161k\u0105j\u0105 \u201cglob\u0105\u201d. Prane\u0161\u0117ja primin\u0117 ir lietuvi\u0161kuosius \u0161io istorinio \u012fvykio \u012fam\u017einimo akcentus:\u00a0 2012 m. Taurag\u0117s Rotary klubo iniciatyva atstatytas 1912-aisiais konvencijos \u0161imtme\u010diui i\u0161kil\u0119s, \u00a0v\u0117liau nugriautas paminklas. Ir pa\u010dioje Til\u017e\u0117je radosi b\u016btosios istorijos \u017eenkl\u0173 \u2013 ir nauj\u0173, ir atkurt\u0173 (\u0161tai net paminklas karalienei Luizei atstatytas). Gegu\u017e\u0119 muziejus lankytojus pakvies \u012f parod\u0105 \u201cNapoelono kar\u0173 epocha\u201d, o \u0161is pavadinimas, regis, turi paantra\u0161t\u0119: \u201cPr\u016bsijos ir Rusijos suart\u0117jimas\u201d. Galb\u016bt \u0161is \u2013Rusijos valstybinio reik\u0161mingumo \u2013 akcentas, dar ir finansin\u0117 ES parama tapo projekto s\u0117km\u0117s faktoriais; bent jau prane\u0161\u0117ja nemin\u0117jo joki\u0173 prie\u0161i\u0161k\u0173 bals\u0173, protestuojan\u010di\u0173 prie\u0161 \u201cvoki\u0161kos\u201d istorijos priminim\u0105.<\/p>\n Dar vienas \u2013 kaliningradie\u010dio Aleksandro Popadino \u2013 prane\u0161imas sukirbino \u012ftarim\u0105, kad \u0161iose Rusijos srityje neparanku emoci\u0161kai-idealisti\u0161kai prisiminti istorij\u0105, tuo tarpu komerciniai-kult\u016briniai projektai, atgaivinantys ir voki\u0161kosios praeities elementus, pasmerkimo nesulaukia.<\/p>\n \u00a0Ra\u0161ytoju ir architekt\u016bros kritiku prisistat\u0119s Popadinas gana detaliai aptar\u0117 jo vadovaujamai firmai patik\u0117t\u0105 organizuoti\u00a0 tarptautin\u012f konkurs\u0105 Kaliningrado centro (\u201cMiesto \u0161irdies\u201d) u\u017estatymui suplanuoti.<\/p>\n \u00a0Prane\u0161\u0117j\u0105 prista\u010diusi\u00a0 dr. Zuelsdorf-Boehm primin\u0117, kad prie\u0161 por\u0105 met\u0173 jis \u00a0i\u0161 \u0161ios trib\u016bnos jau kalb\u0117jo \u2013 tuomet dar, regis, tik apie vizijas (tad v\u0117lgi sukreb\u017ed\u0117jo: ka\u017ekam suteikiant privilegij\u0105 pristatyti savo darbus ir pradiniame, ir finaliniame etape, daugelio kit\u0173 \u00a0vertingos iniciatyvos,\u00a0 istoriniai tyrimai ir pan., matyt, paliekami u\u017e borto).<\/p>\n Pasak prane\u0161\u0117jo, nuo 2005-\u0173j\u0173, kai \u0161v\u0119stas miesto 750-metis (taigi \u2013\u00a0 gana kontroversi\u0161kas\u00a0 jubiliejus), i\u0161sirutuliojo id\u0117ja atgaivinti jo centr\u0105. Studijuota ir europini\u0173 miest\u0173, sugriaut\u0173 per kar\u0105, atstatymo praktika, suformuluotos bendrosios rekomendacijos \u0161iam\u00a0 180 ha u\u017eiman\u010diam plotui. 2013-aisiais ir \u012fkurtas Popadino vadovaujamas\u00a0 biuras\u201cSerdce goroda\u201d, savo internetin\u012f puslap\u012f, matyt, diplomatiniais sumetimais \u012fvardij\u0119s ne rusi\u0161kai, ne voki\u0161kai, o senpr\u016bsi\u0161kai \u00a0tuwangste<\/em>\u2026<\/p>\n Biuras organizavo tarptautin\u012f projekt\u0173 konkurs\u0105;\u00a0 konkursantams teko i\u0161narplioti ir du probleminius mazgus: \u00a0pilies (atstatym\u0105 ar kitok\u012f sprendim\u0105) ir\u00a0 Soviet\u0173 r\u016bm\u0173 (i\u0161laikym\u0105 ar nugriovim\u0105). Taigi prane\u0161\u0117jas i\u0161vardijo pirmo ir antro turo laim\u0117tojus (dar netvirtinant galutinio projekto) \u2013 \u012fvairi\u0173 \u0161ali\u0173 firmas ar pavienius autorius. I\u0161girdome ir\u00a0 \u012fdomi\u0173 \u012fd\u0117j\u0173, tarkim, Kanto saloje (Kneiphofe) rasis Filosofijos parkas\u2026 Akivaizdu, kad nei planams, nei tuo labiau darbams galo dar nematyti \u2013 nors buvo \u012fvardyta reik\u0161minga 2018-\u0173j\u0173 riba (Pasaulio futbolo \u010dempionatas), iki kurios teks gerokai atsinaujinti, bet tai toli gra\u017eu dar ne pilnutinio \u201cmiesto \u0161irdies\u201d funkcionavimo terminas.<\/p>\n Prie kaliningradieti\u0161kojo bloko, matyt, galima dar pri\u0161liet\u012f ir seminar\u0105 atidarius\u012f \u201cjaunatvi\u0161k\u0105\u201d (gr\u012fst\u0105 informacini\u0173 technologij\u0173 socialumu) prane\u0161im\u0105, kur\u012f kai kas i\u0161 klausytoj\u0173 skepti\u0161kai pavadino tiesiog \u017eaidimu. Pats sumanymas \u2013 pristatyti Rytpr\u016bsi\u0173 temos atspind\u017eius socialiniuose tinkluose gal\u0117t\u0173 b\u016bti vertas d\u0117mesio. Bet autor\u0117, jauna \u017eurnalist\u0117 i\u0161 Miuncheno Sarah Jana Portner, pasisakiusi, kad por\u0105 m\u0117nesi\u0173 praleido Kaliningrade, regis, labiausiai ir dom\u0117josi \u012f \u0161i\u0105 srit\u012f orientuotais socialiniais tinklais, pvz. \u201cRussian Koenigsberg\u201d.Tiesa, buvo minimi ir lokalumo rib\u0173 ne\u012fvardijantys tinklai, pvz. \u201cTolerantes Ostpreussen\u201d (taip pat prisimintos ir kitos internetin\u0117s pa\u017einties su Rytpr\u016bsiais galimyb\u0117s- tarkim Twitter<\/em>). Bet klausytojui \u00a0i\u0161 auditorijos replikavus, kad esama tokio internetinio \u201calbumo\u201d kaip \u201cEast Prussia in old Photos\u201d, jaunoji prane\u0161\u0117ja niekaip neatsi\u0161auk\u0117 \u2013 taip ir kilo \u012ftarimas, kad \u0161is, u\u017e Koenigebrgo\/ Kaliningrado rib\u0173 i\u0161einantis, populiarus (ir \u0161i\u0173 eilu\u010di\u0173 autor\u0117s nekart lankytas) lobynas jai liko ne\u017einomas\u2026Taigi prane\u0161imo, gryb\u0161tel\u0117jusio tam tikr\u0105 temos kra\u0161t\u0105 (ne\u012fvardijant s\u0105moningai pasirinkto apsiribojimo) negali pavadint labai moksli\u0161ku.<\/p>\n *<\/p>\n Lietuvi\u0161kosios gijos?<\/em><\/strong><\/p>\n Nesustosiu ilg\u0117liau prie dviej\u0173 lenki\u0161kuosius Rytpr\u016bsius aptarusi\u0173 prane\u0161im\u0173 \u2013 abiejuose prisiminta istorin\u0117 ir \u0161iandienin\u0117 Varmija (retkar\u010diais ekskurs\u0105 \u012f Moz\u016brij\u0105 padarant). Viename \u017evelgta labiau i\u0161 voki\u0161kosios perspektyvos (marburgie\u010dio dr. Hanso Juergeno Karpo \u2013 apie kolektyvin\u0119 kra\u0161to atmint\u012f ir istorinius tyrimus Vokietijoje), kitame \u2013 i\u0161 lenki\u0161kosios (Ewa Romanowska pristat\u0117 Ol\u0161tyne jau 25 metus veikian\u010dios\u00a0 draugijos (paraleliai \u2013 ir fondo) \u201cBorussia\u201d veikl\u0105). Man, kaip sakyta, r\u016bp\u0117jo\u00a0 lietuvi\u0161kasis Rytpr\u016bsi\u0173 d\u0117muo\u2026<\/p>\n Lietuvai seminare atstovavo bendr\u0105 prane\u0161im\u0105 \u201cKur\u0161i\u0173 nerija. Kalba ir kult\u016bra\u201d parengusios (mokslinio projekto Klaip\u0117dos universitete vykdytojos) prof. Dalia Kisieli\u016bnait\u0117 ir dr. Christiane Schiller. I\u0161 trib\u016bnos pasisak\u0117 abi- Schiller\u00a0 \u012fved\u0117 \u012f kontekst\u0105, pristatydama vokie\u010diams jau mitu tapusi\u0105 Kur\u0161i\u0173 nerij\u0105 (\u201cPr\u016bs\u0173 Sachara\u201d, kuri\u0105 simbolizuoja ne tik kopos, bet ir bried\u017eiai; \u00a0Nidos dailinink\u0173 kolonija ir pan.).Pasir\u0117musi\u00a0 istoriniais \u0161altiniais, kuriuose vietos gyventoj\u0173 kalba vadinama latvi\u0173, prane\u0161\u0117ja jau, regis, per\u0117jo prie Kisieli\u016bnait\u0117s vadovaujamo tyrimo temos- kur\u0161inink\u0173 kalbos (\u201cNehrungskurisch\u201d), kuria Kur\u0161i\u0173 nerijoje kalb\u0117ta iki 1945 \u2013\u0173j\u0173. \u0160ios kalbos (ar dialekto) \u012fsivyravimas gr\u012fstas\u00a0 didel\u0117mis \u017evej\u0173 migracijos i\u0161 Kur\u0161o bangomis; \u00a0per \u0161imtme\u010dius \u0161i kalba gerokai nutolo nuo \u00a0latvi\u0173, nes buvo veikiama tiek lietuvi\u0173, tiek vokie\u010di\u0173. (Many\u010diau, prelegent\u0117s savo tem\u0105 b\u016bt\u0173 gal\u0117jusios \u012fvardyti siauriau, nes prane\u0161ime nesiekta atskleisti viso Kur\u0161i\u0173 nerijos demografinio ir kalbinio savitumo, d\u0117mesys sutelktas b\u016btent \u012f \u0161iuos atsik\u0117l\u0117lius i\u0161 Latvijos, keli\u0173 am\u017ei\u0173 b\u0117gyje tapusius vietiniais). Kisieli\u016bnait\u0117 jau konkre\u010diai kalb\u0117jo apie jos vadovaujamos penki\u0173 tyr\u0117j\u0173 grup\u0117s vykdom\u0105 projekt\u0105 \u2013 \u201cKur\u0161i\u0173 nerijos kalbos ir kult\u016bros archyvas. \u0160altini\u0173 skaimeninimas\u201d (v\u0117lgi u\u017ekliuvo tas apibendrintas \u012fvardijimas \u2013 juk nemin\u0117tas dom\u0117jimasis Kur\u0161i\u0173 nerijos vokie\u010di\u0173 ar lietuvi\u0173 kalba). Taigi kur\u0161inink\u0173 kalbos tyrimams pasitelkti \u012fvariausi \u0161altiniai- tiek archyviniai, tiek gyviej<\/em>i. Studijuotos senosios ba\u017enytin\u0117s knygos, spauda ir kt. Matyt, laimingu atsitiktinumu ir did\u017eiausia vertybe galima laikyti \u0160vedijoje aptiktus brolius Sakuth(\u010dius),\u00a0 kuriuos aplankius \u012fra\u0161yti pasakojimai, paliudijantys tiek pa\u010di\u0105 kalb\u0105, tiek b\u016bt\u0105sias \u017evej\u0173 tradicijas. Dabar, regis, svarbiausias klaip\u0117di\u0161k\u0117s mokslinink\u0117s u\u017edavinys \u2013 pasitelkus naujausias technologijas kuo kokybi\u0161kiau suskaitmeninti\u00a0 sukauptuosius \u012fra\u0161us.<\/p>\n Tyrimas reik\u0161mingas, bet vis d\u0117lto tai periferin\u0117 \u00a0Pr\u016bs\u0173 (Ma\u017eosios) Lietuvos fenomeno at\u0161aka, tad prane\u0161imas negal\u0117jo atliepti nekukli\u0173 mano l\u016bkes\u010di\u0173. \u012esivaizduo\u010diau, kad seminaro r\u0117muose\u00a0 puikiai b\u016bt\u0173 i\u0161sitekus ne tik Klaip\u0117dos kra\u0161to istorin\u0117 raida (iki \u0161iandienos), bet ir \u00a0lietuvi\u0161kieji motyvai visuose Rytpr\u016bsiuose su b\u016btuoju Lietuvos departamentu, su lietuvi\u0173 kalbos seminaru Koenigsbergo\/Karaliau\u010diaus universitete, su kult\u016brin\u0117s veiklos centru Til\u017e\u0117je, su m\u016bs\u0173 ra\u0161tijos pirmeiviais ir kitomis ry\u0161kiomis asmenyb\u0117mis\u2026 \u0160tai ir pernai pamin\u0117tasis K. Donelai\u010dio jubiliejus b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s \u012fsipinti kokia gijele\u2026<\/p>\n Organizatoriai, suprantama, ir lietuvi\u0161kajam laukui gal\u0117jo priskirti\u00a0 prof. Andrzejaus Saksono i\u0161 Poznan\u0117s prane\u0161im\u0105 \u201cRytpr\u016bsiai \u2013 padalytasis regionas \u0161iandienos lietuvi\u0173, rus\u0173 ir lenk\u0173 s\u0105mon\u0117je\u201d, kuriame referuotas sociologinis tyrimas, atliktas \u00a0trij\u0173 miest\u0173 \u2013 Kaliningrado, Klaip\u0117dos, Ol\u0161tyno-\u00a0 student\u0173 auditorijose.\u00a0 Nema\u017eai klausytoj\u0173 daliai, kaip teko nugirsti, prane\u0161imas pasirod\u0117 informatyvus, bet vis d\u0117lto ne tik m\u016bs\u0173, lietuvi\u0161koji, kompanija j\u012f \u012fvertino skepti\u0161kai.\u00a0 \u0160tai garbi klausytoja i\u0161 Torun\u0117s prof. Swietlana Czerwonnaja i\u0161kart auditorijoje replikavo: negalima vienodai traktuoti Klaip\u0117dos ir Koenigsbergo\/ Kaliningrado, kurio gyventojai i\u0161ties at\u0117j\u016bnai. I\u0161ties skirting\u0173 miest\u0173 (ir \u0161ali\u0173) studen\u010diokams ka\u017ein ar vienodai nuskamb\u0117jo anketos klausim\u0117liai: kaip vertina region\u0105, ar jau\u010diasi jame savi, ar nebijo ankstesni\u0173 gyventoj\u0173 gr\u012f\u017eimo\u2026<\/p>\n Lietuvi\u0161k\u0105jai tematikai buvo galima priskirti ir ilg\u0105j\u012f penktadien\u012f u\u017ebaigus\u012f film\u0105 \u2013 Ricko Ostermanno\u00a0 \u201cVilko vaikai\u201d. \u010cia papasakota\u00a0 istorija \u2013 vaikai i\u0161 rus\u0173 u\u017eimtos, badaujan\u010dios Koenigsbergo srities keliauja\u00a0 \u012f Lietuv\u0105- ir autenti\u0161kai pagr\u012fsta, ir tragi\u0161ka. Vis d\u0117lto tai pasakojimas apie \u201cDid\u017eiosios\u201d Lietuvos, kaip Rytpr\u016bsi\u0173 kaimyn\u0117s, i\u0161tiest\u0105 (nors ne visuomet) pagalbos rank\u0105\u00a0vokietukams.<\/em><\/p>\n D\u0117mesio Pr\u016bs\u0173 (Ma\u017eajai) Lietuvai sprag\u0105 bent i\u0161 dalies kompensavo \u201cneprograminis\u201d epizodas.\u00a0 I. Tumavi\u010di\u016btei Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centro darbuotojas Algirdas Matulevi\u010dius dar Vilniuje buvo patik\u0117j\u0119s Akademijos vadovui Pletzingui \u012fteikti dovan\u0105 \u2013 neseniai angl\u0173 kalba i\u0161leist\u0105 \u201eEncyclopaedia of Lithuania Minor\u201c (Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedija). Tumavi\u010di\u016btei buvo suteikta galimyb\u0117 vie\u0161ai tarti \u017eod\u012f, kuria ji ir pasinaudojo \u2013 pristatydama ir Matulevi\u010diaus nuopelnus Ma\u017eosios Lietuvos tyrimams, ir turting\u0105 lituanistin\u012f paveld\u0105, mums, \u0161iandienos Lietuvai, palikt\u0105 ano Rytpr\u016bsi\u0173 kra\u0161to\u2026<\/p>\n *<\/p>\n \u0160is \u00a0\u201coponavimas\u201d seminaro organizatoriams \u2013 tik id\u0117jinis. Tai nesutrikd\u0117 mano emocinio komforto,\u00a0 jausto visos vie\u0161nag\u0117s Sankelmarke metu, nesuma\u017eino d\u0117kingumo u\u017e galimyb\u0119 nusitrenkus (ne i\u0161 savo ki\u0161en\u0117s) \u012f Vokietijos pakra\u0161t\u012f\u00a0 i\u0161gyventi kelias intelektualiai prisodrintas dienas. Beje, mielai i\u0161naudojau ir kelet\u0105 laisv\u0173 valand\u0173 Hamburge. \u0160\u012fkart mano pam\u0117gtasis m\u016br\u0173 ir kanal\u0173 miestas (jo centras) pasirod\u0117 kaip niekad \u012fnik\u0119s \u012f statybas-restauravimus (kai kur ir griovimus). Bet tai irgi nesumenkino r\u016bstaus \u0161io \u0161iaurinio miesto \u017eavesio.<\/p>\n Kaliningradie\u010di\u0173 gamtosauginink\u0173 kalendor\u0117lis<\/p>\n Atsinaujinantis Hamburgas<\/p>\n Klaip\u0117dos universiteto atstov\u0117s\u00a0 D. Kisieli\u016bnait\u0117 (kair\u0117je) ir Ch. Schiller (centre) su seminaro vadove P. Zuehlsdorf-Boehm<\/p>\n Sankelmarko akademija<\/p>\n Kalba I. Tumavi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n![\"DSCF8088\"](\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/DSCF8088.jpg\")
<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n<\/a><\/p>\n