![\"Paneriu_Jagomastu-1\"](\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Paneriu_Jagomastu-1.jpg\")
<\/a><\/p>\n\u0160i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 8\u20139 dienomis minimas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-metis. Karo, kurio \u017eaizdas, poeto Vaidoto Spudo eil\u0117ra\u0161\u010dio \u017eod\u017eiais, \u201evos palieti \u2013 ir darosi skaudu\u201c… Tokia vieta prie Vilniaus yra Auk\u0161t\u0173j\u0173 Paneri\u0173 mi\u0161kas.
\nBaland\u017eio 21 dienos ryt\u0105 senjor\u0117s, pakviestos buvusio Paneri\u0173 memorialo muziejaus vadovo, Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos valdybos nario Algio Karoso, traukiniu i\u0161siruo\u0161\u0117 \u012f Auk\u0161tuosius Panerius. Daugelis m\u016bs\u0173 Vilniuje pragyvenome daugiau nei penkiasde\u0161imt met\u0173, bet taip niekada ir neprisiruo\u0161\u0117me ten apsilankyti. Apie Paneriuose \u012fvykdytas \u017eudynes \u017einome daug, bet tik ten pabuvojus pradedi suprasti, kiek skausmo, neteisyb\u0117s, sulau\u017eyt\u0173 likim\u0173 slepia mi\u0161ku apaug\u0119 kalneliai… Kalneliai susidar\u0119 i\u0161kasus duobes, kurios tapo am\u017eino poilsio vieta pelenais virtusi\u0173 keliasde\u0161imties t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017eyd\u0173, lenk\u0173, rus\u0173, lietuvi\u0173, gud\u0173, \u010digon\u0173… Vokie\u010diai, karo pabaigoje suprat\u0119, jog reiks atsakyti u\u017e \u017eudynes, \u0117m\u0117 naikinti nusikaltimo \u012frodymus, privert\u0119 ten kalintus \u017eydus atkasin\u0117ti su\u0161audyt\u0173j\u0173 lavonus ir juos deginti, pelenus mai\u0161ant su sm\u0117liu ir v\u0117l supilant \u012f duobes, kad b\u016bt\u0173 ne\u012fmanoma nustatyti, kiek ir koki\u0173 \u017emoni\u0173 nu\u017eudyta. Lavon\u0173 deginimo komandai \u2013 80 vyr\u0173 ir 4 moterims \u2013 pasisek\u0117: b\u016bdami fizi\u0161kai stipr\u016bs (vokie\u010diai juos gerai maitino, kad gal\u0117t\u0173 spar\u010diai dirbti) sugeb\u0117jo i\u0161 duob\u0117s, kurioje buvo nak\u010diai nuleid\u017eiami kop\u0117\u010diomis, i\u0161sikasti 32 metr\u0173 tunel\u012f ir pab\u0117gti.<\/p>\n
Paneri\u0173 istorija prasid\u0117jo 1939 metais, kai Lietuva atgavo Vilni\u0173 ir Vilniaus kra\u0161t\u0105, ta\u010diau buvo priversta \u012fsileisti Raudonosios armijos \u012fgul\u0173. Soviet\u0173 kariai \u012fsik\u016br\u0117 ir Auk\u0161tuosiuose Paneriuose, tarp gele\u017einkelio tunelio ir Gardino plento. Spygliuota viela aptvertoje teritorijoje buvo statomos kuro saugyklos, amunicijos sand\u0117liai. \u0160ias nebaigtas statyti kuro saugyklas \u2013 duobes jau pirmomis karo dienomis vokie\u010di\u0173 okupantai panaudojo karo belaisviams laikyti ir \u017eudyti. O nuo 1941 m. liepos prad\u0117ta masi\u0161kai naikinti ir civilius gyventojus. Pirmiausia buvo su\u0161audyti kal\u0117jime laikyti \u012fkaitai ir \u017eydai, kurie buvo ve\u017eami ne tik i\u0161 Vilniaus, Vilniaus apskrities, bet ir i\u0161 kit\u0173 vokie\u010di\u0173 okupuot\u0173 \u0161ali\u0173.
\n\u201eKaro pabaigoje, 1944 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. Paneriuose dirbusi III Baltarusijos fronto medicinos ekspert\u0173 komisija i\u0161tyr\u0117 daugiau kaip 500 lavon\u0173. Vyriausyb\u0117s sudaryta komisija, remdamasi ekspert\u0173 komisijos i\u0161vadomis, liudinink\u0173 parodymais ir matematiniais skai\u010diavimais, nustat\u0117, kad Paneriuose nu\u017eudyta daugiau kaip 100 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Did\u017eiausi\u0105 \u017euvusi\u0173j\u0173 dal\u012f sudaro \u017eydai, kit\u0173 tautybi\u0173 \u017emon\u0117s (apie 29 t\u016bkst.), karo belaisviai (apie 20 t\u016bkst.). Paneriuose nu\u017eudyta apie 500 katalik\u0173 kunig\u0173,\u201c \u2013 ra\u0161oma www.muziejai.lt.<\/p>\n
1948 m. Paneriuose fa\u0161izmo aukoms atminti buvo pastatytas bendras paminklas \u2013 obeliskas. 1959 m. kra\u0161totyrinink\u0173 iniciatyva ma\u017eame mediniame pastate \u012frengta ekspozicija, davusi prad\u017ei\u0105 muziejui.
\n1985 m. pastatytas naujas muziejus, i\u0161 naujo \u012frengta ekspozicija, ir pagal architekto J. Makari\u016bno projekt\u0105 sutvarkyta teritorija \u2013 i\u0161asfaltuoti takai, sutvarkytos laidojimo duob\u0117s, pastatyti paminkliniai akmenys su u\u017era\u0161ais lietuvi\u0173 ir rus\u0173 kalbomis.
\nLietuvai atgavus nepriklausomyb\u0119, \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117s nario A. Jacovskio iniciatyva pastatytas pirmasis paminklinis akmuo, \u017eyd\u0173 kalba skelbiantis, kad \u010dia nu\u017eudyta 70 t\u016bkst. \u017eyd\u0173.
\n1991 m. I. Ep\u0161teino iniciatyva prie\u0161ais obelisk\u0105 pastatytas antras paminklas \u2013 nu\u017eudytiems \u017eydams atminti (jam I. Ep\u0161teinas paaukojo 90 000 rubli\u0173).
\n1989 m. lenk\u0173 visuomenin\u0117s organizacijos savo l\u0117\u0161omis pastat\u0117 kry\u017ei\u0173 ir paminkl\u0105 \u017euvusiems lenkams.
\n1992 m. atidengtas paminklas \u017euvusiems lietuviams atminti.
\n1999 m. pastatytas tre\u010dias paminklinis akmuo 1944 m. nu\u017eudyt\u0173 \u017eyd\u0173 gydytoj\u0173 atminimui.<\/p>\n
Paneriuose su\u0161audyti 86 Vietin\u0117s rinktin\u0117s kariai \u2013 taip tvirtina archyviniai dokumentai. Vietin\u0117 rinktin\u0117 \u2013 sukarinta organizacija \u2013 buvo \u012fkurta generolo Povilo Plechavi\u010diaus 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybei atkurti ir jos sienoms ginti nuo Armijos Krajovos, SSRS diversini\u0173 b\u016bri\u0173, kovoti su raudonuoju banditizmu.
\nGen. P. Plechavi\u010dius per trump\u0105 laik\u0105 suorganizavo 12 batalion\u0173 po 750 kari\u0173 ir dalinius prie komendant\u016br\u0173, ma\u017edaug 20 t\u016bkstan\u010di\u0173 jaun\u0173 vyr\u0173. Bet vokie\u010di\u0173 vadovyb\u0117 apgavo generol\u0105 ir ketino vietin\u0117s rinktin\u0117s karius i\u0161si\u0173sti \u012f front\u0105. Gen. P. Plechavi\u010dius \u012fsak\u0117 skubiai i\u0161formuoti batalionus ir i\u0161sislapstyti. Ne visi sp\u0117jo. Dal\u012f vokie\u010diai sugaud\u0117 ir, kad pamokyt\u0173 kitus, kas \u0161e\u0161t\u0105 su\u0161aud\u0117 Paneriuose.
\n2004 m. bir\u017eelio 18 d. Auk\u0161t\u0173j\u0173 Paneri\u0173 memoriale atidengtas paminklas naci\u0173 su\u0161audytiems Vietin\u0117s rinktin\u0117s kariams (skulp. Juozas \u0160livinskas). Paminkle \u2013 86 pavard\u0117s ir vardai, tarp kuri\u0173 ir tik Bir\u017e\u0173 kra\u0161tui b\u016bdingos: Povilas Kuginys, Kostas Rupl\u0117nas, Jonas \u0160lekys, Petras \u0160lekys, Jonas \u0160ileika, Albinas V\u0117jelis, Petras V\u0117jelis…
\nPaneriuose vokie\u010di\u0173 naciai su\u0161aud\u0117 kelis \u0161imtus civili\u0173, tarp j\u0173 \u012f\u017eymius Lietuvos veik\u0117jus Liud\u0105 Adomausk\u0105, Andri\u0173 ir Aleksandr\u0105 Bulotas, Knyvas ir kt.
\n1941 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. Paneriuose buvo nu\u017eudytas garsus Ma\u017eosios Lietuvos kult\u016bros veik\u0117jas, Til\u017e\u0117s Akto signataras laikra\u0161\u010dio Naujasis Til\u017e\u0117s keleivis leid\u0117jas, aktyvus Lietuvi\u0173 literat\u016bros draugijos, Til\u017e\u0117s Birut\u0117s ir Giedotoj\u0173 draugij\u0173 narys, lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 leid\u0117jas, \u017eurnalistas Enzys Jagomastas ir jo \u0161eima.
\nEnzys Jagomastas gim\u0117 Lump\u0117n\u0173 kaime netoli Pag\u0117gi\u0173 1870 met\u0173 kovo 22 d. Pradin\u012f i\u0161silavinim\u0105 gavo savo kaimo mokykloje. De\u0161imt met\u0173 mokslo s\u0117m\u0117si Til\u017e\u0117je, dirbdamas garsioje vokie\u010dio Otto fon Mauderod\u0117s spaustuv\u0117je. Susitaup\u0119s pinig\u0173 ir dar prid\u0117j\u0119s \u017emonos \u016bkininkait\u0117s Martos Jurgelaityt\u0117s gaut\u0105 krait\u012f, 1896 m. \u012fk\u016br\u0117 savo spaustuv\u0119 \u2013 \u201eLituania\u201c. Joje buvo spausdinamos lietuvi\u0161kos knygos, laikra\u0161\u010diai \u201eLietuvi\u0161kas lai\u0161kas\u201c, v\u0117liau \u201eAu\u0161ra\u201c, kuriuos knygne\u0161iai gabeno carin\u0117s priespaudos pavergtiems tautie\u010diams \u012f Did\u017ei\u0105j\u0105 Lietuv\u0105.
\nAt\u0117jus \u012f vald\u017ei\u0105 Hitleriui ir Ma\u017eojoje Lietuvoje prasid\u0117jo nacistinis teroras prie\u0161 aktyvius kitatau\u010dius. Hitlerininkus siutino Jagomast\u0173 veikla u\u017e lietuvyb\u0117s, lietuvi\u0173 kult\u016bros i\u0161saugojim\u0105. 1940 m. buvo konfiskuota spaustuv\u0117 \u201eLituania\u201c, biblioteka bei kitas \u0161eimos turtas ir pareikalauta, kad Jagomastai apleist\u0173 Til\u017e\u0119. Jagomast\u0173 \u0161eima 1940 m. spal\u012f persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f Vilni\u0173. Prasid\u0117jus karui ir vokie\u010diams u\u017e\u0117mus Vilni\u0173, Til\u017e\u0117s gestapas susirado Jagomastus. 1941 m. rugpj\u016b\u010dio 21 d. su\u0117m\u0117 atskirai nuo t\u0117v\u0173 gyvenusi\u0105 Enzio Jagomasto dukr\u0105, Naujojo Til\u017e\u0117s keleivio redaktor\u0119 An\u0105 su vyru Emiliu ir jau kit\u0105 dien\u0105 juos su\u0161aud\u0117 Paneriuose. O rugpj\u016b\u010dio 23 dien\u0105 ten pat buvo su\u0161audyti ir kiti Jagomastai: 71 met\u0173 am\u017eiaus Enzys, jo \u017emona Ana Marta, s\u016bn\u016bs Dovas ir Jurgis. Soviet\u0173 valdymo metais apie Jagomast\u0173 \u0161eimos likim\u0105 nebuvo garsiai kalbama, j\u0173 atminimas buvo primir\u0161tas. Tik 1996 metais, j\u0173 \u017e\u016bties 55 metini\u0173 proga, muziejininko Algio Karoso iniciatyva j\u0173 atminimas buvo \u012fam\u017eintas. Auk\u0161t\u0173j\u0173 Paneri\u0173 memorialo teritorijoje, gele\u017einkelio at\u0161akos atskirtoje nuo pagrindini\u0173 paminkl\u0173, kaip manoma, j\u0173 su\u0161audymo vietoje, ant supiltos auk\u0161tum\u0117l\u0117s buvo pad\u0117tas pilkas Lietuvos lauk\u0173 akmuo su u\u017era\u0161u \u201eMa\u017eosios Lietuvos spaudos leid\u0117jo ir platintojo Endzio Jagomasto ir jo \u0161eimos, nu\u017eudytos 1941 08 23, atminimui\u201c. Kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 Jagomast\u0173 kapaviet\u0117s prie\u017ei\u016bra r\u016bpinosi Paneriuose gyvenusi Vilniaus ev. liuteron\u0173 parapijiet\u0117 mokytoja R\u016bta Hakait\u0117 ir A. Paneri\u0173 memorialo ved\u0117jas Algis Karosas. Ta\u010diau mokytojai i\u0161vykus, o A. Karosui i\u0161\u0117jus \u012f pensij\u0105 ir re\u010diau beapsilankant memoriale, Jagomast\u0173 atminimo viet\u0105 po \u017eiemos senjor\u0117s rado apleist\u0105. Apsitarta \u010dia apsilankyti dar kart\u0105, ir baland\u017eio 27 d. keturi\u0173 senjori\u0173 pastangomis Jagomast\u0173 \u0161eimos atminimo, kan\u010dios vieta buvo sutvarkyta. Ar gali b\u016bti pagarbesnis gyv\u0173j\u0173 pasielgimas su istorine tiesa…<\/p>\n