{"id":2149,"date":"2015-05-28T13:18:53","date_gmt":"2015-05-28T10:18:53","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2149"},"modified":"2015-05-28T13:18:53","modified_gmt":"2015-05-28T10:18:53","slug":"ar-zinote-vingio-botanikos-sode-ir-lietuvos-reformacijos-saknys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/ar-zinote-vingio-botanikos-sode-ir-lietuvos-reformacijos-saknys\/","title":{"rendered":"Ar \u017einote: Vingio botanikos sode \u2013 ir Lietuvos Reformacijos \u0161aknys&#8230;"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Gegu\u017e\u0117s 15 d. reformat\u0117s senjor\u0117s i\u0161siruo\u0161\u0117 \u012f tulpi\u0173 \u017eyd\u0117jim\u0105, ne, ne \u012f jomis gars\u0117jant\u012f Burbi\u0161kio dvar\u0105, kuris sutraukia daug lietuvi\u0173, o \u012f Vingio parko vakarin\u0117je dalyje beveik prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 \u012fkurt\u0105 Botanikos sod\u0105.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija labai \u012fdomi ir svarbi reformatams, nes yra susijusi su m\u016bs\u0173 Reformacijos istorija, reformat\u0173 parapijos \u012fk\u016brimu Vilniuje. Vingio dvarviet\u0117*, dar kitaip vadinama Luki\u0161k\u0117s, priklaus\u0117 miestui nuo 1441 met\u0173. 1522 metais greta kit\u0173 didik\u0173 vald\u0173 atsiranda ir Radvil\u0173 \u017eem\u0117s, o dvaras vadinamas Radvil\u0173 Luki\u0161k\u0117mis (1522\u20131593). \u0160iuose r\u016bmuose, manoma, mediniuose, LDK kunigaik\u0161tis Mikalojus Radvila Juodasis jau apie 1550 m. evangelikams i\u0161skyr\u0117 didel\u0119 sal\u0119 koply\u010diai. Per visk\u0105 naikinan\u010dius religinius karus i\u0161saugotuose archyviniuose dokumentuose ra\u0161oma, kad 1553 m. gruod\u017eio 2 d. \u0161iuose r\u016bmuose buvo prad\u0117tos laikyti pamaldos pagal Jono Kalvino liturgij\u0105.<br \/>\nKaip atrod\u0117 pamaldoms skirta patalpa, apra\u0161yta 1908 m. Vilniaus Sinodo nutarimu i\u0161leistame leidinyje \u201e<em>Monumenta Reformationis Polonicae et Lithuanicae<\/em>\u201c, 10 ser., 1 s\u0105s.**: <em>Pamaldoms buvo paskirta didel\u0117 sal\u0117; jos sienos buvo apmu\u0161tos juoda gelumbe su baltu kry\u017eiumi prie\u0161akyje. Viduryje sal\u0117s stov\u0117jo stalas su baltu kry\u017eiumi, ant stalo stov\u0117jo dvi statulos, kur u\u017edegdavo \u017evakes einantiems Komunijos<\/em>,\u201c \u2013 taip apsako istorikas J. I. Kra\u0161evskis. Reformatai \u0161ioje vietoje veik\u0117 1553\u20131561 m., v\u0117liau persik\u0117l\u0117 \u012f patalpas miesto centre.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mikalojaus Radvilos Juodojo Luki\u0161ki\u0173 r\u016bmuose 1557 m. gruod\u017eio 14 d. buvo sukviestas pirmasis Lietuvos reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Sinodas, kuriam vadovavo superintendentas Simonas Zacijus. (<em>Akta, tho iest sprawy zboru krzescianskiego Wilenskiego, ktore si\u0119 poczeli Roku Panskiego 1557 miesi\u0105ca Decembra Dnia 14 \u2013 <\/em>I. Luk\u0161ait\u0117<em>. Reformacija.<\/em>.., p. 285.)<br \/>\nPo Radvilos Juodojo mirties vaikams per\u0117jus \u012f R. Katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105, s\u016bnus, Vilniaus vaivada Stanislovas Radvila 1593 m. vakarines Luki\u0161kes padovanojo j\u0117zuitams. Vadinamosios J\u0117zuit\u0173 Luki\u0161k\u0117s tapo intelektiniu ir kult\u016briniu centru bei poilsio vieta (1593\u20131774). \u010cia vyko Akademijos mokslo laipsni\u0173 teikimo ceremonialai. Vaista\u017eoli\u0173 dar\u017eas minimas nuo 1646 m., i\u0161 gydom\u0173j\u0173 \u017eoleli\u0173 padarytos tinkt\u016bros, antpilai buvo pardavin\u0117jami j\u0117zuit\u0173 vaistin\u0117je. U\u017edarius J\u0117zuit\u0173 ordin\u0105, 1774 m. rezidencija su \u017eeme parduota Vilniaus vyskupui J. I. Masalskiui, kiek v\u0117liau \u2013 P. Zubovui, kol 1801 m. atiteko gubernatoriui L. Benigsenui. Restauruoti r\u016bmai virto puo\u0161nia vasaros rezidencija, \u010dia v\u0117l kunkuliavo kult\u016brinis gyvenimas.<br \/>\nRuo\u0161iantis karui su Pranc\u016bzija, \u010dia tris m\u0117nesius vie\u0161\u0117jo caras Aleksandras I, kur ir su\u017einojo apie karo prad\u017ei\u0105. \u0160\u012f moment\u0105 apra\u0161o rus\u0173 ra\u0161ytojas Levas Tolstojus romano \u201eKaras ir taika\u201c III knygoje (III sk., p. 14.), kai Rusijos caro garbei generol\u0173 adjutant\u0173 surengto pokylio metu jam prane\u0161ama, kad Napoleonas persik\u0117l\u0117 per Nemun\u0105 ties Kaunu. Balius tur\u0117jo vykti specialiai architekto Mykolo Angelo \u0160ulco (1769\u20131812 m. bir\u017eelio 20 d.) pastatytame paviljone. Deja, d\u0117l blogai apskai\u010diuot\u0173 konstrukcij\u0173 ar \u201ediversijos\u201c atliekant baigiamuosius darbus \u0161is pastatas sugriuvo. Po \u0161ios nelaim\u0117s, manoma, kad architektas M. A. \u0160ulcas nusiskandino Neryje. Ekskursij\u0173 vadovai visada parodo \u0160ulco vartelius, vedan\u010dius link up\u0117s, pro kuriuos architektas i\u0161\u0117jo ir negr\u012f\u017eo&#8230;<br \/>\nPranc\u016bz\u0173 kariuomen\u0117 dvaro pastatuose \u012freng\u0117 karo lauko ligonin\u0119. Po karo dvar\u0105 per\u0117m\u0117 valstyb\u0117s i\u017edas. Nuo 1826 m. \u010dia buvo kareivin\u0117s, artilerijos mokykla, parako sand\u0117liai.<br \/>\nPo 1850 m. \u012fsteigiama ferma, pl\u0117tojamas pieno ir kumyso \u016bkis. 1870 metais nugriauti sen\u0173j\u0173 r\u016bm\u0173 liku\u010diai, bet i\u0161lik\u0119 pastatai tvarkomi. \u0160iandien senuosius laikus mena m\u016bro tvora, keli pastatai, al\u0117ja. R\u016bm\u0173 puo\u0161numu galima gro\u017e\u0117tis tik senuosiuose pie\u0161iniuose.<br \/>\n1919 m. 2 ha sklypas Vingyje J. Pilsuckio dokumentu perduodamas S. Batoro universitetui botanikos sodui steigti. 1926\u20131930 m. pastatytos oran\u017eerijos tropiniams ir subtropiniams augalams eksponuoti, \u012frengta nedidel\u0117 auk\u0161tapelk\u0117, prad\u0117ti kaupti kaln\u0173 augalai. Po karo nuniokot\u0105 Botanikos sod\u0105 stengiamasi atgaivinti, kaupiamos turtingos augal\u0173 kolekcijos, auginama per 4000 augal\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 ir veisli\u0173, statomi \u0161iltnamiai. Gaus\u0117jant Vilniaus universiteto Gamtos moksl\u0173 fakultete specialybi\u0173 ir vystantis mokslui, Botanikos sodo teritorija ir \u0161iltnamiai nebepatenkino augan\u010di\u0173 poreiki\u0173, tod\u0117l buvo nuspr\u0119sta ie\u0161koti naujo sklypo. 1974 metais buvo skirtas 150 ha sklypas Kair\u0117nuose su sena dvarviete ir parku. Vingyje lik\u0119s Botanikos sodas pertvarkytas \u012f Augal\u0173 sistematikos ir geografijos skyri\u0173 ir u\u017eima 7,5 ha.<br \/>\nSode gra\u017eu visais met\u0173 laikais, bet pavasar\u012f \u2013 ypatingai. U\u017e XVII a. menan\u010dios tvoros teka Neris. Rytin\u0117je pus\u0117je \u2013 auk\u0161tas ir ilgas \u0161laitas, tad sodas tarsi \u0161liejasi prie didelio kalno, atviroje \u012fsauliui vietoje klesti visi augalai, net atve\u017eti i\u0161 tolim\u0173 piet\u0173 kra\u0161t\u0173. \u0160iaur\u0117s v\u0117jus u\u017estoja Vingio parko pu\u0161ynas.<br \/>\nSenjores su\u017eav\u0117jo Sakur\u0173 klonis, kuris nuostabus tiek pavasar\u012f, tiek ruden\u012f, net ne\u017eydintis \u2013 \u012fsp\u016bdingas. Vingio skyriaus puo\u0161mena \u2013 obelis \u201eAugust vaga\u201c kaip tik \u017eyd\u0117jo ir paker\u0117jo savo gro\u017eiu ir didybe. Ne\u012fprasta ir pagal Mi\u010diurino moksl\u0105 su paprast\u0105ja ieva sukry\u017eminta gausiai deranti tre\u0161n\u0117, kurios skanias uogas labai m\u0117gsta ir nebaigusias prinokti \u201e\u0161variai\u201c nulesa k\u0117k\u0161tai&#8230;<br \/>\nVingio botanikos sodo skyriaus ved\u0117ja \u2013 mokslo darbuotoja dr. Regina Juodkait\u0117. Jos mokslinio darbo kryptis yra tulp\u0117s: <em>Tulipa<\/em> L. genties augal\u0173 dekoratyvumas, vegetatyvinis dauginimas, atsparumas ligoms ir kt. \u0160i mokslinink\u0117 ir buvo senjori\u0173 ekskursijos po sod\u0105 vadov\u0117, su meile, i\u0161manymu ved\u017eiojusi, pasakojusi ne tik apie kiekvien\u0105 med\u012f, kr\u016bm\u0105, augal\u0117l\u012f, bet ir vietov\u0117s istorij\u0105.<br \/>\nJos patartos nusifotografavome prie reformatams svarbios vietos \u2013 Mikalojaus Radvilos Juodojo buvusi\u0173 r\u016bm\u0173 slenks\u010dio, per kur\u012f, pasak jos, gal\u0117jo \u017eengti ir \u017eavioji kunigaik\u0161\u010dio M. Radvilos Juodojo pusseser\u0117, Lenkijos\u2013Lietuvos karalien\u0117, \u017dygimanto Augusto \u017emona Barbora Radvilait\u0117&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>D. Gudliauskien\u0117<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">*pagal S. Gasparavi\u010dien\u0117s ir K. Labanausko surinkt\u0105 med\u017eiag\u0105 i\u0161 <em>www.vilniausparkai.lt<\/em><br \/>\n**Lenkijos ir Lietuvos reformacijos paminklai. <em>Pasiuntinys<\/em>, 1911 m. spalis, Nr.10, 302 p.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Radvilu_pamatu_9828-1.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-large wp-image-2150\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Radvilu_pamatu_9828-1-1024x768.jpg\" alt=\"Radvilu_pamatu_9828-1\" width=\"625\" height=\"469\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Radvilu_pamatu_9828-1-1024x768.jpg 1024w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Radvilu_pamatu_9828-1-300x225.jpg 300w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Radvilu_pamatu_9828-1-624x468.jpg 624w\" sizes=\"auto, (max-width: 625px) 100vw, 625px\" \/><\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/XVII_tvora_siena.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-large wp-image-2151\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/XVII_tvora_siena-1024x768.jpg\" alt=\"XVII_tvora_siena\" width=\"625\" height=\"469\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/XVII_tvora_siena-1024x768.jpg 1024w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/XVII_tvora_siena-300x225.jpg 300w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/XVII_tvora_siena-624x468.jpg 624w\" sizes=\"auto, (max-width: 625px) 100vw, 625px\" \/><\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Sulco_varteliai.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone size-large wp-image-2152\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Sulco_varteliai-768x1024.jpg\" alt=\"Sulco_varteliai\" width=\"625\" height=\"833\" srcset=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Sulco_varteliai-768x1024.jpg 768w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Sulco_varteliai-225x300.jpg 225w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Sulco_varteliai-624x832.jpg 624w, https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2015\/05\/Sulco_varteliai.jpg 1944w\" sizes=\"auto, (max-width: 625px) 100vw, 625px\" \/><\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuotraukose:<br \/>\nSenjor\u0117s ant Mikalojaus Radvilos Juodojo buv. r\u016bm\u0173 pamat\u0173<br \/>\nXVII a. J\u0117zuit\u0173 Luki\u0161ki\u0173 tvora-siena<br \/>\n\u0160ulco varteliai<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Gegu\u017e\u0117s 15 d. reformat\u0117s senjor\u0117s i\u0161siruo\u0161\u0117 \u012f tulpi\u0173 \u017eyd\u0117jim\u0105, ne, ne \u012f jomis gars\u0117jant\u012f Burbi\u0161kio dvar\u0105, kuris sutraukia daug lietuvi\u0173, o \u012f Vingio parko vakarin\u0117je dalyje beveik prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 \u012fkurt\u0105 Botanikos sod\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1,2],"tags":[205,233],"class_list":["post-2149","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","category-naujienos","tag-mikalojus-radvila-juodasis","tag-vilniaus-universiteto-botanikos-sodas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2149","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2149"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2149\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2153,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2149\/revisions\/2153"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2149"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2149"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2149"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}