{"id":2208,"date":"2015-07-18T21:29:23","date_gmt":"2015-07-18T18:29:23","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2208"},"modified":"2015-07-18T21:52:11","modified_gmt":"2015-07-18T18:52:11","slug":"eugenijos-ulcinaites-recenzija-dainoros-pociutes-abukevicienes-knygai-maistininku-katedros-ankstyvoji-reformacija-ir-lietuviu-italu-evangeliku-rysiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/eugenijos-ulcinaites-recenzija-dainoros-pociutes-abukevicienes-knygai-maistininku-katedros-ankstyvoji-reformacija-ir-lietuviu-italu-evangeliku-rysiai\/","title":{"rendered":"Eugenijos Ul\u010dinait\u0117s recenzija Dainoros Poci\u016bt\u0117s-Abukevi\u010dien\u0117s knygai \u201eMai\u0161tinink\u0173 katedros. Ankstyvoji Reformacija ir lietuvi\u0173-ital\u0173 evangelik\u0173 ry\u0161iai”"},"content":{"rendered":"

http:\/\/etalpykla.lituanistikadb.lt\/fedora\/objects\/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367167499257\/datastreams\/DS.002.0.01.ARTIC\/content<\/a><\/p>\n

1. Nepra\u0117jus n\u0117 de\u0161im\u010diai met\u0173 nuo fundamentalios Ing\u0117s Luk\u0161ait\u0117s monografijos,\u00a0skirtos Reformacijos Lietuvoje genezei bei raidai (1), sulauk\u0117me ne ma\u017eiau\u00a0reik\u0161mingos ir originalios knygos, kurios autor\u0117 Dainora Poci\u016bt\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 problematik\u0105 gilina, papildo naujais \u0161altiniais ir \u012f\u017evalgia j\u0173 analize. N\u0117ra b\u016btina lyginti ar juo labiau prie\u0161inti \u0161i\u0173 dviej\u0173 reik\u0161ming\u0173 mokslini\u0173 publikacij\u0173. Trumpai\u00a0galima pasakyti, jog Luk\u0161ait\u0117s monografija – tai panoramin\u0117 80-ies met\u0173 laikotarp\u012f\u00a0apimanti Reformacijos atsiradimo Lietuvoje ap\u017evalga, kurioje aptariama jos\u00a0vieta europiniame kontekste, taip pat vietiniai savitumai, reik\u0161m\u0117 lietuvi\u0161kosios\u00a0ra\u0161tijos formavimuisi. \u012e Reformacij\u0105 \u010dia \u017ei\u016brima daugiau kaip \u012f visuomenin\u012f, socialin\u012f, kult\u016brin\u012f rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n

Poci\u016bt\u0117s monografija apima vos por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173, ta\u010diau joje \u017evilgsnis koncentruojamas\u00a0gilyn, \u012f pasaul\u0117\u017ei\u016brines Reformacijos i\u0161takas, \u012f jos religini\u0173 doktrin\u0173 kilm\u0119, evangelin\u0117s s\u0105mon\u0117s formavim\u0105si, ypa\u010d \u012f visi\u0161kai ligi \u0161iol netyrin\u0117tus lietuvi\u0173\u00a0ir ital\u0173 evangelik\u0173 ry\u0161ius. Monografijoje i\u0161skiriamos dvi pagrindin\u0117s fig\u016bros – Abraomas\u00a0KULVIETIS ir Mikalojus RADVILA JUODASIS ir du tekstai: Kulvie\u010dio\u00a0Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas (1543) ir Radvilos Juodojo Atsakymas popie\u017eiaus nuncijui Aloisijui\u00a0Lippomanui (1556). Visi kiti klausimai vienaip ar kitaip susij\u0119 su \u0161iomis asmenyb\u0117mis,\u00a0j\u0173 veikla, k\u016bryba, tik\u0117jimo deklaracijomis.<\/p>\n

Knygoje aptariam\u0173 problem\u0173 pob\u016bd\u012f gerai nusako jos dali\u0173 pavadinimai:\u00a0\u201eI. Abraomas Kulvietis: mai\u0161to ir s\u0105\u017ein\u0117s anatomija”; \u201eII. LDK evangelik\u0173 identitetas:\u00a0nuo simuliacijos iki konversijos”; \u201eIII. LDK evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios \u012fk\u016brimo\u00a0manifestas ir jo religin\u0117 aplinka: Aloisijus Lippomanas ir Pieras Paolo Vergerijus\u00a0Lietuvoje”; \u201eIV. Trinitoristin\u0117s polemikos i\u0161\u0161\u016bkiai ankstyvajai LDK evangelik\u0173\u00a0ba\u017eny\u010diai ir \u017elugusios liuteroni\u0161kosios konfesijos \u012ftvirtinimo viltys”.<\/p>\n

1.1. Ligi \u0161iol Reformacijos i\u0161takos Lietuvoje buvo siejamos su Vokietijos (ypa\u010d\u00a0Vitenbergo), \u0160veicarijos, Anglijos, \u0160iaur\u0117s Europos kra\u0161tuose vykusiais Katalik\u0173\u00a0Ba\u017eny\u010dios reformos ir tik\u0117jimo atnaujinimo procesais. Poci\u016bt\u0117 nurodo visai kit\u0105\u00a0krypt\u012f: \u201epirmieji lietuvi\u0173 protestanti\u0161kosios minties laim\u0117jimai yra Lietuvos ir\u00a0Italijos evangelik\u0173 kult\u016brini\u0173 susitikim\u0173 vaisiai” (p. 22). I\u0161 pirmo \u017evilgsnio sunku\u00a0patik\u0117ti, kad Italija – krik\u0161\u010dionyb\u0117s lop\u0161ys ir katalikyb\u0117s bastionas kartu yra ir\u00a0Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios reformatori\u0173 \u017eidinys.<\/p>\n

Lietuvi\u0173 ir ital\u0173 ry\u0161ius XVI am\u017eiaus lietuvi\u0173 istoriografijoje ligi \u0161iol bene ry\u0161kiausiai \u012fprasmino lietuvi\u0173 kilm\u0117s i\u0161 rom\u0117n\u0173 legenda. Dar \u0161iek tiek karalien\u0117s\u00a0Bonos Sforzos asmenyb\u0117, \u017eenkliai prisid\u0117jusi prie ital\u0173 literat\u016bros, kult\u016bros, muzikos, meno naujovi\u0173 \u012ftvirtinimo Lietuvoje. Poci\u016bt\u0117s knygoje atsiskleid\u017eia nauja\u00a0ir gana netik\u0117ta Bonos Sforzos asmenyb\u0117s pus\u0117: jos filoprotestanti\u0161kos pa\u017ei\u016bros,\u00a0ry\u0161iai su ital\u0173 evangelikais (konkre\u010diai – su Bernardinu Ochinu), glob\u0117ji\u0161kas vaidmuo Abraomo Kulvie\u010dio pasmerkimo \u201ebyloje”.<\/p>\n

I\u0161 ties\u0173 ne vienam XVI am\u017eiaus lietuvi\u0173 literat\u016bros ir kult\u016bros istorikui gal\u0117jo kilti klausimas, kod\u0117l Kulvietis savo Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0105 skiria Bonai Sforzai (2),\u00a0kod\u0117l, priverstas i\u0161vykti \u012f Karaliau\u010di\u0173, jai skund\u017eiasi, kad \u201etrok\u0161dami dirbti saviesiems, dabar dirbame svetimiesiems” (3) . I\u0161 monografijoje pateiktos med\u017eiagos\u00a0ai\u0161k\u0117ja, jog Kulvietis skund\u0117si Bonai Sforzai ne tik kaip karalienei, bet ir kaip\u00a0\u201etyliai Italijos evangelik\u0173 prijaut\u0117jai” bei savo paties \u201eglob\u0117jai”. Atrodo, jog pati\u00a0Bona Sforza liep\u0117 Kulvie\u010diui b\u0117gti i\u0161 Lietuvos, nes man\u0117 nebegalinti jo apsaugoti: \u201ejis mano liepimu pasitrauk\u0117 \u012f Pr\u016bsij\u0105” (p. 101).<\/p>\n

2. Itin reik\u0161mingi monografijoje yra Kulvie\u010dio biografijos papildymai ir patikslinimai.\u00a0Dokumentaliai \u012frodytas (ligi \u0161iol buv\u0119s gin\u010dytinas) Kulvie\u010dio studij\u0173\u00a0Liuveno universitete faktas 1533 metais, aptarta t\u0173 studij\u0173 reik\u0161m\u0117 Kulvie\u010dio\u00a0i\u0161silavinimui ir b\u016bsimai veiklai. Sienos arkivyskupijos archyve suradusi Kulvie\u010dio teis\u0117s doktorato gynimo Sienos universitete 1540 met\u0173 lapkri\u010dio 28-29 dienos\u00a0protokolus (4) , monografijos autor\u0117 patikslino Kulvie\u010dio mokyklos Vilniuje \u012fk\u016brimo\u00a0ir u\u017edarymo dat\u0105: ne anks\u010diau kaip 1541-\u0173j\u0173 prad\u017eia – ne v\u0117liau kaip 1542-\u0173j\u0173\u00a0pavasaris (5). Pirmoji susijusi su Kulvie\u010dio galimyb\u0117mis i\u0161 Italijos gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105,\u00a0antroji – su 1542 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 19 dien\u0105 \u017dygimanto Senojo i\u0161leistu ediktu, kuris\u00a0privert\u0117 Kulviet\u012f netrukus i\u0161vykti \u012f Karaliau\u010di\u0173.<\/p>\n

2.1. \u0160ie faktai ver\u010dia perm\u0105styti ir pat\u012f Kulvie\u010dio mokyklos pob\u016bd\u012f, \u012fk\u016brimo\u00a0tikslus ir mokymo turin\u012f. Monografijos autor\u0117 tvirtina, jog tai buvo \u201epirmoji Lietuvoje\u00a0pasaulietin\u0117 kolegijos arba auk\u0161tesniojo tipo mokykla, \u012fkurta Liuveno Trij\u0173\u00a0kalb\u0173 kolegijos pavyzd\u017eiu” (p. 99).<\/p>\n

Liuvene 1517 metais \u012fkurta Trij\u0173 kalb\u0173 kolegija – Collegium trilingue – buvo\u00a0skirta lotyn\u0173, graik\u0173, hebraj\u0173 kalb\u0173 mokymui, kaip b\u016btinam humanitariniam pagrindui tolesn\u0117ms teologijos studijoms ir \u0160ventojo Ra\u0161to egzegezei. Vienu i\u0161 kolegijos\u00a0steigimo iniciatori\u0173 buvo Erazmas Roterdamietis. Nors Kulvie\u010dio studij\u0173\u00a0Liuveno universitete metais Erazmas \u010dia jau nebedirbo, pati mokymo sistema ir\u00a0jos lygis neabejotinai padar\u0117 Kulvie\u010diui didel\u012f poveik\u012f. Ta\u010diau ar gal\u0117jo t\u0105 pat\u012f\u00a0Collegium trilingue model\u012f Kulvietis pritaikyti ir Vilniuje? Juk tokios programos\u00a0realizavimui tur\u0117jo b\u016bti mokyklai skirtos patalpos, sukaupti vadov\u0117liai, tur\u0117jo\u00a0dirbti bent keli lotyn\u0173, graik\u0173, hebraj\u0173 kalb\u0173 mokytojai (6). Vargu ar tai gal\u0117jo per\u00a0vos vienus metus b\u016bti realizuota. Nors Kulvietis Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einime i\u0161 ties\u0173 kalba\u00a0apie mokinius, kuriuos Vilniuje mok\u0117, o kituose \u0161altiniuose netgi nurodomas j\u0173\u00a0skai\u010dius (apie 60), mokyklos pob\u016bdis, man regis, geriausiai apib\u016bdintas Bonos\u00a0Sforzos lai\u0161ke Jostui Liudvikui Decijui: \u201ejis \u0117m\u0117 lankytis pas mane da\u017enai, apie
\nsave sutelk\u0117 ir \u0117m\u0117 globoti daug kilming\u0173 s\u016bn\u0173, ta\u010diau kalb\u0117jo ir skelb\u0117 tai, ko\u00a0tuo metu negalima buvo kalb\u0117ti. Tada a\u0161 j\u012f \u012fsp\u0117jau taip nesielgti, nes nuolat\u00a0blogai kalb\u0117damas apie kunigus ir dvasininkus jis u\u017esitrauk\u0117 daugelio pykt\u012f, o\u00a0ypating\u0105 neapykant\u0105 jam rod\u0117 ponas Vilniaus vyskupas” (p. 96; i\u0161skirta – E. U.).\u00a0Taigi galima sp\u0117ti, jog Kulvietis savo mokykloje siek\u0117 ne mokyti kalb\u0173, o ai\u0161kinti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 ir evangeli\u0161kojo tik\u0117jimo nuostatas, d\u0117l to ir u\u017esitrauk\u0117 Vilniaus\u00a0vyskupo nemalon\u0119.<\/p>\n

3. Poci\u016bt\u0117 Kulviet\u012f laiko ne tik Reformacijos Lietuvoje pradininku, bet ir sieja su juo nauj\u0173, ligi tol LDK intelektualiojoje erdv\u0117je neegzistavusi\u0173 s\u0105vok\u0173 \u201emai\u0161tas” ir \u201es\u0105\u017ein\u0117” atsiradim\u0105. Kulvietis \u012fvardijamas kaip \u201epirmasis lietuvi\u0173 mai\u0161tininkas” (p. 27) ir \u201es\u0105\u017ein\u0117s Lietuvoje atrad\u0117jas” (p. 153). Ar tokie tvirtinimai pagr\u012fsti ir pakankamai moksli\u0161kai argumentuoti? Ar ne \u201emai\u0161tininkai” buvo trys\u00a0sta\u010diatiki\u0173 vienuoliai – Antanas, Jonas ir Eustatijas, 1347 metais kunigaik\u0161\u010dio Algirdo nu\u017eudyti, nes nepakluso jo \u012fsakymui, nevalg\u0117 penktadien\u012f m\u0117sos, nepab\u016bgo kankinim\u0173 ir nei\u0161si\u017ead\u0117jo krik\u0161\u010dioni\u0173 tik\u0117jimo? (7) Ar nevadintinas \u201emai\u0161tininku” \u0161ventasis Kazimieras, nesutik\u0119s prarasti skaistyb\u0117s d\u0117l sveikatos, \u201enet raginamas artim\u0173j\u0173, net mirties akivaizdoje”? (8)<\/p>\n

3.1. \u010cia reik\u0117t\u0173 prisiminti ir kitus XVI am\u017eiaus \u012fvykius Europoje, sudaran\u010dius\u00a0kontekst\u0105 Kulvie\u010dio Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo (Confessio fidei, 1543) pasirodymui. Tais\u00a0pa\u010diais metais buvo i\u0161leistas Mikalojaus Koperniko veikalas Apie dangaus k\u016bn\u0173\u00a0sukim\u0105si (De revoliutionibus orbium coelestium), kuriame pagr\u012fsta heliocentrin\u0117 teorija\u00a0padar\u0117 perversm\u0105 to meto pasaulio sampratoje. Paduvos universiteto profesorius\u00a0Andreas Vesalijus 1543 metais i\u0161leido veikal\u0105 Apie \u017emogaus k\u016bno sandar\u0105\u00a0(De humani corporis fabrica), kuriame apra\u0161\u0117 medicininius \u017emogaus k\u016bno tyrimus\u00a0ie\u0161kant gyvyb\u0117s paslapties. \u0160i knyga XVI-XVII am\u017eiuje buvo \u017einoma ir Vilniaus\u00a0universiteto d\u0117stytojams.<\/p>\n

\u012esp\u016bdingas ir vieno \u017eymiausi\u0173 Europos humanist\u0173 Erazmo Roterdamie\u010dio\u00a0(1469-1536) ie\u0161kojim\u0173 kelias nuo Martino Lutherio \u0161alinink\u0173 iki jo prie\u0161inink\u0173 ir\u00a0galiausiai visi\u0161ko atsiribojimo nuo Reformacijos, atsidedant vien filologinei veiklai. Taigi galima sakyti, jog visa Europa XVI am\u017eiuje buvo apimta \u012fvairiausi\u0173\u00a0\u201emai\u0161to” \u017eidini\u0173 ir individuali\u0173 \u201etik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0173”. Kulvie\u010dio \u201emai\u0161tas” prie\u0161\u00a0Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0105 parodo, jog tai nebuvo koks nors unikalus, i\u0161imtinis atvejis.\u00a0Atvirk\u0161\u010diai, jis liudija, jog Lietuvoje vyk\u0119 procesai buvo integrali XVI am\u017eiuje\u00a0Europoje vykusi\u0173 religini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173 dalis.<\/p>\n

3.2. Kitatikis, kitaip m\u0105stantis, mai\u0161tininkas (homo seditiosus, rebellis), eretikas (haereticus) – taip buvo apib\u016bdinamas Kulvietis ir kiti Reformacijos atstovai.\u00a0Kas jiems gr\u0117s\u0117 XVI am\u017eiuje Lietuvoje ir Europoje? Kaip \u017einoma, Reformacijos\u00a0s\u0105j\u016bd\u017eio pagrind\u0117jai – Lutheris, Philippas Melanchthonas, Jeanas Calvinas, Ulrichas\u00a0Zwinglis – nenukent\u0117jo, mir\u0117 savo mirtimi, ta\u010diau kai kurie j\u0173 sek\u0117jai\u00a0buvo sudeginti. \u012esid\u0117m\u0117tinas faktas, jog 1542 metais buvo atnaujinta inkvizici\u00ac
\njos, pavald\u017eios Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai, veikla. Ta\u010diau ne ma\u017eiau \u012fsp\u016bdinga, kad\u00a0mir\u010diai savo \u0161alininkus pasmerk\u0117 ir patys protestantai, pavyzd\u017eiui, d\u0117l grie\u017et\u0173\u00a0Calvino pozicij\u0173 1553 metais buvo gyvas sudegintas vos trisde\u0161imties met\u0173 ispanas Michele Servetas.<\/p>\n

I\u0161 Poci\u016bt\u0117s monografijoje pateiktos med\u017eiagos ai\u0161k\u0117ja, jog Kulvie\u010diui irgi realiai gr\u0117s\u0117 sudeginimas arba \u012fkalinimas, tod\u0117l Bona Sforza \u012fsp\u0117jo kunigaik\u0161t\u012f Albrecht\u0105, kad nei\u0161leist\u0173 jo i\u0161 Karaliau\u010diaus, nes Vilniuje \u201ejis bus sudegintas ant\u00a0lau\u017eo arba \u012fkalintas anks\u010diau, nei karalien\u0117 jam gal\u0117s pad\u0117ti” (Nam certe illum\u00a0comburerent vel suspenderent, antequam ego rescirem, p. 103).<\/p>\n

4. Kartu su Kulvie\u010dio Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimu (1543), anot Poci\u016bt\u0117s, \u201eprasideda Lietuvos\u00a0evangeli\u0161kosios minties istorija” (p. 121). Individualaus tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo\u00a0deklaravimas buvo svarbi Europos reformacinio s\u0105j\u016bd\u017eio rai\u0161kos dalis. Su ja glaud\u017eiai\u00a0susijusi \u201es\u0105\u017ein\u0117s” samprata kaip \u201eprivataus ir bendruomeninio \u017einojimo s\u0105junga”\u00a0(p. 159). Vis d\u0117lto sunku sutikti su autor\u0117s tvirtinimu, jog su Kulvie\u010diu\u00a0sietinas \u201es\u0105\u017ein\u0117s atradimas Lietuvoje”. \u201eS\u0105\u017ein\u0117” (lot. conscientia, gr. CTUveionaic)\u00a0n\u0117ra evangelik\u0173 ar protestant\u0173 atradimas. Tai pamatin\u0117 krik\u0161\u010dionyb\u0117s ir apskritai\u00a0tik\u0117jimo problema. Tai geb\u0117jimo skirti g\u0117r\u012f ir blog\u012f bei tikin\u010diojo atsakomyb\u0117s\u00a0prie\u0161 Diev\u0105 problema. Da\u017eniausiai \u0161i s\u0105voka vartojama \u0161v. Pauliaus lai\u0161kuose.\u00a0Pirmame lai\u0161ke Timotiejui sakoma: \u201ePamokymo tikslas yra meil\u0117 i\u0161 tyros \u0161irdies,\u00a0geros s\u0105\u017ein\u0117s ir nuo\u0161irdaus tik\u0117jimo” (Finis autem praecepti est Caritas de corde puro\u00a0et conscientia bona et fide non ficta, 1 Tim 1,5) (9).<\/p>\n

Vargu ar opozicija \u201es\u0105\u017einei” yra \u201egodumas” (avaritia). Tiesa, b\u016btent \u201eatsidavimu\u00a0\u0161lyk\u0161\u010diam godumui” Kulvietis kaltina savo teis\u0117jus, Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios atstovus, ta\u010diau Paulius godum\u0105 ir pinig\u0173 tro\u0161kim\u0105 laiko \u201ebet kokio blogio prad\u017eia”\u00a0(1 Tim 6,10). Pasidav\u0119s \u0161iam blogiui, \u017emogus i\u0161si\u017eada tikrojo Dievo, pasmerkia\u00a0save kan\u010dioms ir pra\u017e\u016b\u010diai.<\/p>\n

Poci\u016bt\u0117 pirm\u0105 kart\u0105 \u012fveda \u201es\u0105\u017ein\u0117s” kategorij\u0105 \u012f lietuvi\u0173 literat\u016bros istorij\u0105,\u00a0ie\u0161ko jos atitikmen\u0173 ankstyvojoje Lietuvos ra\u0161tijoje. Reikia tik\u0117tis, jog \u0161i problema\u00a0susilauks ir kit\u0173 lietuvi\u0173 literat\u016bros ir kult\u016bros tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio, ba\u017enytin\u0117s teologijos \u017einov\u0173 komentar\u0173.<\/p>\n

5. Daug d\u0117mesio monografijoje skiriama Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515-1565) asmenybei, veiklai, jo vaidmeniui \u012ftvirtinant Lietuvoje Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 bei polemikai su popie\u017eiaus nuncijumi Aloisijumi Lippomanu. \u0160i\u0105 polemik\u0105\u00a0ir jos pagrindu i\u0161leist\u0105 knyg\u0105 Du lai\u0161kai (Duae epistulae, 1556), kaip epistolin\u0117s\u00a0ir polemin\u0117s k\u016brybos pavyzd\u012f, buvo tyr\u0119s Marcelinas Ro\u010dka (10) Poci\u016bt\u0117 \u012f \u0161i\u0105 polemik\u0105 \u017evelgia ne i\u0161 literat\u016brin\u0117s, o i\u0161 religin\u0117s pus\u0117s, Radvilos Juodojo atsakym\u0105 Lippomanui vertindama kaip \u201emanifestin\u0119 evangeli\u0161ko tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo\u00a0form\u0105” (p. 318).<\/p>\n

Poci\u016bt\u0117s monografija yra reik\u0161minga publikacija senosios lietuvi\u0173 literat\u016bros\u00a0tyrimuose. Ji imponuoja ne tik savo apimtimi, nauja informacija, nauja jau \u017einom\u0173\u00a0tekst\u0173 interpretacija, bet ir labai patrauklia pasakojimo forma, asmeni\u0161ku\u00a0autor\u0117s santykiu su aptariamais dalykais. Nors protestantai labiau akcentavo intelektin\u0119 ir didaktin\u0119 retorikos paskirt\u012f, manau, jog \u0161ioje monografijoje autor\u0117\u00a0realizavo visus tris antikin\u0117s retorikos tikslus – docere, delectare, mover\u00e9. Neabejoju,\u00a0jog \u0161i knyga susilauks dar ne vienos recenzijos, i\u0161sami\u0173 aptarim\u0173, galb\u016bt ir\u00a0polemikos, o \u0161ioje, ra\u0161ytoje, kaip sakoma, in flagranti, recenzente paband\u0117 aptarti tik tas problemas, kurios jai asmeni\u0161kai pasirod\u0117 svarbios.<\/p>\n

Eugenija Ul\u010dinait\u0117
\nG a u t a \u00a02 0 0 8 m. s p a l i o 27 d.<\/p>\n

_______<\/p>\n

1 Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117, Reformacija Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je ir Ma\u017eojoje Lietuvoje. XVI a. tre\u010dias de\u0161imtmetis – XVII a. pirmas de\u0161imtmetis, Vilnius : Baltos lankos, 1999, 648 p.<\/p>\n

2 Pavyzd\u017eiui, Janas Seklucjanas pirm\u0105j\u012f lenki\u0161k\u0105 liuteron\u0173 katekizm\u0105, i\u0161leist\u0105 1545 metais dedikavo \u017dygimantui Senajam.<\/p>\n

3 Tiek monografijoje, tiek \u0161ioje recenzijoje Kulvie\u010dio Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas <\/em>cituojamas i\u0161 : Lietuvi\u0173 literat\u016bros chrestomatija. Feoda lizmo epocha, <\/em>Vilnius: Valstybin\u0117 gro\u017ein\u0117s \u00a0literat\u016bros leidykla, 1957, 476 – 478. Many\u010diau, jog pats laikas parengti nauj\u0105, tikslesn\u012f \u0161io Kulvie\u010dio teksto vertim\u0105, taip pat publikuoti vis\u0105 Johanno Hoppijaus laidotuvi\u0173 kalb\u0105 mirus Abraomui Kulvie\u010diui, remiantis vieninteliu \u0161iuo metu \u017einomu \u0161ios knygos egzemplioriumi, saugomu Damramo (Durham) universitete (Anglija). U\u017e \u00a0\u0161i\u0105 nuorod\u0105 monografijos autor\u0117 d\u0117koja habil. dr. Jolantai Gelumbeckaitei.<\/p>\n

4 Dainora Poci\u016bt\u0117, \u201e Abraomas Kulvietis Italijoje ir Lietuvoje ” , Darbai ir dienos <\/em>44, 2005, 3-32; Pietro U. Dini , \u201e Sienojeatrasti Abraomo Kulvie\u010dio daktaro laipsnio \u012fgijimo 1540 m. protokolai”, Kult\u016bros barai <\/em>3, 2006, 82-84.<\/p>\n

5 M\u016bs\u0173 istoriografijoje da\u017eniausiai buvo nurodoma 1539 met\u0173 pabaiga – 1540 met\u0173\u00a0prad\u017eia: Bir\u017eAI 45; Jurgis Lebedys , Senoji\u00a0lietuvi\u0173 literat\u016bra, Vilnius: Mokslas, 1977,\u00a039; Stanislovas Rapolionis, sudar\u0117 Eugenija\u00a0Ul\u010dinait\u0117 ir Juozas Tumelis , Vilnius: Mokslas , 1986 , 4 1 ; Luk\u0161ait\u0117 1999, 1 3 6 .<\/p>\n

6 Sp\u0117jimai, jog \u00a0Kulvie\u010dio mokykloje gal\u0117jo\u00a0dirbti Stanislovas Rapolionis, Martynas\u00a0Ma\u017evydas, Jurgis Zablockis, Jurgis Ei\u0161i\u0161kietis, deja, nepasitvirtino (\u017er. Ul\u010dinait\u0117,\u00a0Tumelis 1986, 41) .<\/p>\n

7 \u017dr. Darius Baronas, Trys Vilniaus kankiniai.\u00a0Gyvenimas ir istorija, Vilnius: Aidai , 2000, 18 ir passim.<\/p>\n

8 \u017dr. Ankstyvieji \u0161v. Kazimiero \u201egyvenimai”, sudar\u0117, \u012fvad\u0105 ir paai\u0161kinimus para\u0161\u0117 Mintautas \u010ciurinskas, Vilnius: Aidai, 2004, 15.<\/p>\n

9 Cit. i\u0161 : Naujasis Testamentas, i\u0161 graik\u0173 k. vert\u0117 \u00a0\u010ceslovas Kavaliauskas , Salzburg: Lietuvos Vyskup\u0173 Konferencija, 1989 ; Biblia\u00a0Sacra iuxta Vulgatam versionem, recensuit\u00a0Robertus Weber, Stuttgart: W\u00fcrtember gische Bibelanstalt , 1975 .<\/p>\n

10 Marcelinas Ro\u010dka, \u201ePoleminis Mikalojaus\u00a0\u00a0Radvilos Juodojo lai\u0161kas ir jo literat\u016brin\u0117\u00a0aplinka”, Marcelinas Ro\u010dka, Rinktiniai ra\u0161tai, Vilnius: Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas , 2002, 191 – 204.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/etalpykla.lituanistikadb.lt\/fedora\/objects\/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367167499257\/datastreams\/DS.002.0.01.ARTIC\/content 1. Nepra\u0117jus n\u0117 de\u0161im\u010diai met\u0173 nuo fundamentalios Ing\u0117s Luk\u0161ait\u0117s monografijos,\u00a0skirtos Reformacijos Lietuvoje genezei bei raidai (1), sulauk\u0117me ne ma\u017eiau\u00a0reik\u0161mingos ir originalios knygos, kurios autor\u0117 Dainora Poci\u016bt\u0117 t\u0105 pa\u010di\u0105 problematik\u0105 gilina, papildo naujais \u0161altiniais ir \u012f\u017evalgia j\u0173 analize. N\u0117ra b\u016btina lyginti ar juo labiau prie\u0161inti \u0161i\u0173 dviej\u0173 reik\u0161ming\u0173 mokslini\u0173 publikacij\u0173. Trumpai\u00a0galima pasakyti, jog Luk\u0161ait\u0117s monografija […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-2208","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2208","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2208"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2208\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2211,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2208\/revisions\/2211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2208"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2208"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2208"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}