{"id":2338,"date":"2015-09-19T20:58:08","date_gmt":"2015-09-19T17:58:08","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2338"},"modified":"2015-09-19T21:02:20","modified_gmt":"2015-09-19T18:02:20","slug":"a-pirockinas-lietuvos-respublikos-seimo-sprendimo-belaukiant-i","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/a-pirockinas-lietuvos-respublikos-seimo-sprendimo-belaukiant-i\/","title":{"rendered":"A. Piro\u010dkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Kaip bus i\u0161spr\u0119sta svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ymo asmens dokumentuose problema?<\/strong><\/p>\n<div id=\"text\" style=\"text-align: justify;\">\n<p>Lietuvos Respublikos Seimas, gr\u012f\u017e\u0119s po vasaros pertraukos \u012f savo r\u016bm\u0173 sal\u0119, rudens sesijos prad\u017eioje tikriausiai, kaip yra \u017ead\u0117ta, svarstys svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ymo Lietuvos valstyb\u0117s dokumentuose problem\u0105 ir priims d\u0117l jo \u0161iok\u012f ar tok\u012f nutarim\u0105.<\/p>\n<p>Lietuvi\u0173 tautai jos kalbos ra\u0161yba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tap\u0119s ypa\u010d brangiu ir jautriu dalyku. D\u0117l jo t\u016bkstan\u010diai knygne\u0161i\u0173 ir j\u0173 talkinink\u0173 buvo pasiry\u017e\u0119 aukoti savo j\u0117gas, sveikat\u0105 ir net gyvyb\u0119. Keturiasde\u0161imt met\u0173 trukusi kova d\u0117l lietuvi\u0161ko \u017eod\u017eio ir raidyno baig\u0117si tautos laim\u0117jimu.<span id=\"more-205171\"><\/span> Ta\u010diau skaud\u016bs prisiminimai apie bandymus klasta ir grubia j\u0117ga atimti raidyn\u0105 n\u0117ra i\u0161bl\u0117s\u0119 i\u0161 \u017emoni\u0173 atminties. Tod\u0117l ir dabar, kai pa\u0161alin\u0117s j\u0117gos, i\u0161 esm\u0117s prie\u0161i\u0161kos lietuviams, spei\u010dia mus ra\u0161yti Lietuvos Respublikos pilie\u010di\u0173 lenk\u0173 vardus ir pavardes lietuvi\u0161kuose dokumentuose tik lenki\u0161ku raidynu ar bent palikti raid\u0119 W, m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 n\u0117ra tikra, ar Lietuvos Respublikos Seimo nari\u0173 dauguma paj\u0117gs atsispirti \u0161iems k\u0117slams.<\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p>Juk ne kur kitur, o kaip tik pa\u010diame Seime \u201esubrendo\u201c du \u012fstatymo projektai, turintys tiksl\u0105 u\u017ekirsti keli\u0105 tre\u010diajam projektui, kuris blaiviai sprend\u017eia kit\u0173 tautybi\u0173 Lietuvos pilie\u010di\u0173 vard\u0173 ir pavard\u017ei\u0173 ra\u0161ybos klausim\u0105. <a href=\"http:\/\/www3.lrs.lt\/pls\/inter2\/dokpaieska.showdoc_l?p_id=468317\" target=\"_blank\">Vien\u0105 projekt\u0105<\/a>pateik\u0117 socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena \u0160iaulien\u0117. Jeigu bus priimtas j\u0173 si\u016blomas variantas, tai ateityje visa lietuvi\u0173 tauta tur\u0117s i\u0161mokti lenki\u0161kai, kad perskaityt\u0173 ir para\u0161yt\u0173 savo \u0161alies pilie\u010di\u0173 lenki\u0161kas pavardes. Antrasis <a href=\"http:\/\/www3.lrs.lt\/pls\/inter3\/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1031514&amp;p_tr2=2\" target=\"_blank\">\u012fstatymo projektas<\/a>, pateikiamas Seimo Teis\u0117s ir teis\u0117tvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, \u201esuderina\u201c abiej\u0173 taut\u0173 interesus, nes si\u016blo tik \u201epapildyti\u201c lietuvi\u0173 raidyn\u0105 raid\u0117mis Q, X ir W. <a href=\"http:\/\/www3.lrs.lt\/pls\/inter3\/dokpaieska.showdoc_l?p_id=468732&amp;p_tr2=2\" target=\"_blank\">Tre\u010diojo projekto<\/a>, kur\u012f prie\u0161i\u0161kos j\u0117gos Seime steng\u0117si apskritai ne\u012fleisti \u012f darbotvark\u0119, autorius yra Valentinas Stundys. \u0160is projektas i\u0161 principo teikia lietuvi\u0161kuose asmens dokumentuose Lietuvos pilie\u010di\u0173 asmenvard\u017eius ra\u0161yti dabartine valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos ra\u0161yba.<\/p>\n<p>Trumpai i\u0161vardij\u0119 ketinamus svarstyti \u012fstatymo d\u0117l vard\u0173 ir pavard\u017ei\u0173 ra\u0161ymo asmens dokumentuose projektus, ry\u017etam\u0117s pasakyti, kad socialdemokrat\u0173 abu projektai yra lietuvi\u0173 kalbos ir pa\u010dios tautos at\u017evilgiu u\u017egaul\u016bs, taigi jie atmestini.<\/p>\n<p>Tok\u012f sprendim\u0105 galima paremti daugeliu argument\u0173. Dalis j\u0173 i\u0161vardyti trij\u0173 autori\u0173 straipsnyje <a href=\"http:\/\/alkas.lt\/2015\/07\/18\/v-labutis-a-paulauskiene-a-pirockinas-diskusiju-laida-virtusi-puolamaja\/\">\u201eDiskusij\u0173 laida, virtusi puolam\u0105ja\u201c<\/a> (Lietuvos aidas, 2015 0630, p.1-2). Juos svariai papildo kit\u0173 autori\u0173 straipsniai, skelbti \u201eVorutoje\u201c ar interneto svetain\u0117se. Tuo tarpu socialdemokrat\u0173 projekt\u0173 \u0161alininkai, i\u0161 esm\u0117s imant, teturi tik vien\u0105 argument\u0105: reiki\u0105 branginti draugyst\u0119 su pretenzinga kaimyne. Kitaip sakant, jiems lietuvi\u0173 kalba, Prezident\u0117s Dalios Grybauskait\u0117s taikliu pasakymu tariant, t\u0117ra politikos \u012fkait\u0117.<\/p>\n<p>Lietuvos pilie\u010di\u0173 vard\u0173 ir pavard\u017ei\u0173 ra\u0161ymas dokumentuose, kad ir turi tam tikr\u0173 savit\u0173 bruo\u017e\u0173, yra tik svetimvard\u017ei\u0173 bendrojo \u012fjungimo \u012f kalb\u0105 dalis. Tai, kas tinka apskritai svetimvard\u017ei\u0173 vartojimui apib\u016bdinti, dera ir j\u0173 \u012fra\u0161ymui \u012f dokumentus. Nebent reik\u0117t\u0173 visada tur\u0117ti galvoje, kad panaudotas klaidingas principas dokumento \u012fra\u0161e sukelia kur kas skaudesni\u0173 padarini\u0173 kalbai, negu vieno kito svetimvard\u017eio nepateisinamas pavartojimas kasdien\u0117je ar spaudos kalboje. Dokumente \u012fra\u0161ytas neigiamas atvejis \u012fam\u017einamas. Visai pagr\u012fstai rus\u0173 patarl\u0117 sako: kas para\u0161yta, nebus n\u0117 kirviu i\u0161ta\u0161yta. Ra\u0161tu u\u017efiksuotas kalbos dalykas paskui gali tapti precedentu, pateisinan\u010diu kitas nepageidautinas \u201ereformas\u201c.<\/p>\n<p><strong>Kam reikalingas si\u016blymas papildyti lietuvi\u0173 raidyn\u0105?<\/strong><\/p>\n<p>Vis\u0173 pirma pasvarstykime, kam reikalingas si\u016blymas papildyti lietuvi\u0173 raidyn\u0105 trimis raid\u0117mis. To si\u016blymo kar\u0161\u010diausi \u0161alininkai yra keli Lietuvos lenk\u0173 veik\u0117jai ir neapdair\u016bs m\u016bs\u0173 politikai bei kalbininkai. Kiek Lietuvos pilie\u010di\u0173 gali tur\u0117ti pavardes su raid\u0117mis Q ir X? Tikriausiai neatsirast\u0173 n\u0117 vieno. O jeigu koks ir pasitaikyt\u0173, tai ar d\u0117l jo verta \u012fstatymu \u012ftvirtinti \u0161i\u0173 raid\u017ei\u0173 ra\u0161ym\u0105 \u0161alies dokumentuose? \u0160ios raid\u0117s projekte atsirado d\u0117l kito tikslo: jos turi pridengti lenk\u0173 reikalavim\u0105 ra\u0161yti j\u0173 pavard\u0117se raid\u0119 W. \u010cia \u0161ios raid\u0117s vartojimo diapazonas gana platus. Yra lenki\u0161k\u0173 pavard\u017ei\u0173, kuriose ra\u0161omos net kelios \u0161ios raid\u0117s:Wereszczekowa, Walkiewicz, Wolowski ir kt.<\/p>\n<p>Socialdemokrat\u0173 teikiam\u0173 \u012fstatymo projekt\u0173 autoriai ta\u010diau \u201ekukliai\u201c nutyli kitas lenki\u0161k\u0173 originali\u0173j\u0173 pavard\u017ei\u0173 ra\u0161ybos ypatybes, nes jas slepia formulavimas, kad jos ra\u0161ytinos lotyni\u0161komis raid\u0117mis, kurios yra ir lietuvi\u0173 ab\u0117c\u0117l\u0117je. Tod\u0117l lenki\u0161k\u0173 raid\u017ei\u0173 jungini\u0173 SZ ir CZ ra\u0161yba lietuvi\u0161kuose dokumentuose \u201enekelia problem\u0173\u201c. Ra\u0161yba, tiesa, problem\u0173 nekelia: spaustuvei nereik\u0117s \u012fsigyti speciali\u0173 raid\u017ei\u0173. Bet kartu apeinamas tarimas. Argi visai Lietuvai vis\u0105 laik\u0105 ateityje reik\u0117s stengtis atsiminti, kad \u0161ie dviej\u0173 raid\u017ei\u0173 junginiai tartini kaip \u0160 ir \u010c? Jeigu b\u016bt\u0173 priimti socialdemokrat\u0173 projektai, likt\u0173 nei\u0161spr\u0119sta, kaip ra\u0161yti lenki\u0161kas pavardes, kur yra lenki\u0161ka raid\u0117 Z su ta\u0161ku vir\u0161uje. Ji tolygi lietuvi\u0161kai raidei \u017d. Gal \u0161iuo atveju lenkams tiks ir lietuvi\u0161kas ra\u0161muo \u017d? Juk jie \u010dek\u0173 pavard\u0119 \u017di\u0161ka ir slovak\u0173 miesto vard\u0105 \u017dilino ra\u0161o d\u0117dami vir\u0161um Z ta\u0161kel\u012f. Projekte neu\u017esimenama n\u0117 apie kitas lenk\u0173 raides su diakritiniais (papildomaisiais) \u017eenklais. Gal \u010dia taikomas angli\u0161kosios ra\u0161ybos principas juos praleisti ir palikti tik plik\u0105 lotyni\u0161kos raid\u0117s kamien\u0105. Taigi projektui svarbu viena -\u012fbrukti \u012f lietuvi\u0173 raid\u017ei\u0173 tarp\u0105, ra\u0161ant lietuvi\u0161kuose dokumentuose lenki\u0161kas pavardes, raid\u0119 W. Ji daroma pavard\u0117s lenki\u0161kumo v\u0117liava.<\/p>\n<p><strong>Lietuvi\u0173 kalbos d\u0117snis \u2013 kit\u0173 kalb\u0173 \u017eod\u017eiai taikytini prie jos fonetikos ir morfologijos<\/strong><\/p>\n<p>Kai palie\u010diame lenk\u0173 pastangas i\u0161laikyti lietuvi\u0173 kalboje j\u0173 vard\u0173 ir pavard\u017ei\u0173 lenki\u0161kum\u0105, tur\u0117kime galvoje, kad jie bene nuo XIX a. pabaigos labiausiai yra piktin\u0119si, kod\u0117l lietuviai prie j\u0173 vyri\u0161kos gimin\u0117s pavard\u017ei\u0173 vardininko linksnyje prideda \u0161iokias ar tokias gal\u016bnes. Lenk\u0173 spaudoje tokia jiems nepriimtina lietuvi\u0173 praktika ypa\u010d piktintasi po II pasaulinio karo. T\u0105 j\u0173 prie\u0161 lietuvius nukreipt\u0105 atak\u0105 m\u0117gino apmal\u0161inti lenk\u0173 kalbininkas Stanislavas Vestfalis (Westfal, 1911-1959). Jis, gerai pa\u017eindamas lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir Lietuv\u0105 (1934-1937 m. studijavo lituanistik\u0105 Kaune VDU), ai\u0161kino, jog \u0161iame linksnyje pridedamos lietuvi\u0161kos gal\u016bn\u0117s tuo pa\u010diu pagrindu, kaip kituose linksniuose lenkai nelenki\u0161koms pavard\u0117ms prideda savo gal\u016bnes. Vardininkas ra\u0161omas be lenki\u0161kos gal\u016bn\u0117s: <em>Goethe, Klopstock, Schiller<\/em>, bet kilmininke autenti\u0161kumas jau pa\u017eeid\u017eiamas \u2013 pridedamos lenki\u0161kos gal\u016bn\u0117s: <em>Goethego, Klopstocka, Schillera<\/em>, o vokie\u010dio pavard\u0117<em> Schlegel<\/em> tame linksnyje pagal lenk\u0173 kalbos d\u0117sn\u012f netenka vieno balsio E: tariama ir ra\u0161oma <em>Schlegla<\/em>. Taigi tam tikriems lenk\u0173 sluoksniams, galima i\u0161 to spr\u0119sti, rod\u0117si, jog lietuviai, prid\u0117dami prie lenki\u0161k\u0173 (taip pat ir kit\u0173 kalb\u0173) pavard\u017ei\u0173 vardininkams savo gal\u016bnes, elgi\u0105si nepadoriai, gal net barbari\u0161kai, o \u0161tai lenkai \u2013 \u201evakarieti\u0161kai\u201c.<\/p>\n<p>Teikiamuose Seimui socialdemokrat\u0173 \u012fstatymo projektuose apie gal\u016bni\u0173 prid\u0117jim\u0105 neu\u017esimenama. \u0160io \u201etr\u016bkumo\u201c nepapildo n\u0117 lenk\u0173 frakcija. Neu\u017esimenama tikriausiai ne tod\u0117l, kad juos b\u016bt\u0173 \u012ftikin\u0119 objektyvaus lenk\u0173 kalbininko S.Vestfalio argumentai. Kam \u010dia be reikalo stengtis, jei paslaug\u016bs lietuviai jau dabar svetim\u0105sias pavardes vis da\u017eniau vartoja be tos nelemtos vardininko gal\u016bn\u0117s? Pasiklausykite, kaip autenti\u0161ka forma gerbia savo s\u0105junginink\u0105 apdairus Lietuvos vyriausyb\u0117s premjeras: jam t\u0117ra tik <em>Viktoras Uspaskich<\/em>. Valstybin\u0117s LRT kanalai savo titruose vien apsirik\u0119 svetim\u0105sias pavardes ra\u0161o su lietuvi\u0161komis gal\u016bn\u0117mis. Jeigu kam kilt\u0173 klausimas, kod\u0117l vis d\u0117lto lietuvi\u0173 kalboje vartojamiems svetim\u0173 tikrini\u0173 vard\u0173 vyri\u0161kosios gimin\u0117s vardininkams turi b\u016bti ra\u0161omos gal\u016bn\u0117s, u\u017etekt\u0173 tokio atsakymo: to reikalauja lietuvi\u0173 kalbos gramatin\u0117 sistema, kurioje n\u0117ra, skirtingai nuo slav\u0173, german\u0173 ar roman\u0173 kalb\u0173, daiktavard\u017ei\u0173 be atitinkam\u0173 gal\u016bni\u0173. \u010cia i\u0161imtis d\u0117l tam tikr\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 daroma svetimiesiems daiktavard\u017eiams, kurie turi gale kir\u010diuot\u0105 bals\u012f : Hugo, Polis Bur\u017e\u0117 (Bourget), pranc\u016bz\u0173 ekonomistas Fransua Peru (Perroux), Vidurin\u0117s Azijos poetas Ali\u0161eris Navoji. Tokio tipo pavard\u0117s ir kitokie vardai nelinksniuojami. Ta\u010diau i\u0161imtys patvirtina taisykl\u0119!Vienas kitas tikrinis pavadinimas, turintis nekir\u010diuot\u0105 balsin\u0119 gal\u016bn\u0119, taip pat gali b\u016bti nelinksniuojamas, pvz., Bilbao. Taigi kalboje visko b\u016bna, bet viena yra tikra \u2013 esama joje ir d\u0117sni\u0173, taisykli\u0173, kuri\u0173 negalima ignoruoti ar visi\u0161kai atmesti.<\/p>\n<p>Labiausiai apibendrintas lietuvi\u0173 kalbos d\u0117snis \u2013 \u012f j\u0105 ateinantys kit\u0173 kalb\u0173 \u017eod\u017eiai, kad ir ne absoliu\u010diai, vis d\u0117l to taikytini prie jos fonetikos ir morfologijos. Kitaip sakant, turi b\u016bti lietuvinami. \u010cia negaliu nusl\u0117pti savo nuog\u0105stavimo, kad pasakymas lietuvinti svetimuosius \u017eod\u017eius kai kieno bus suprastas kaip absoliutus dalykas. Kart\u0105 teko i\u0161girsti prie\u0161taravim\u0105: tai nejaugi lietuvinant reik\u0117s keisti vokie\u010di\u0173 vard\u0105 Georg \u012f lietuvi\u0161k\u0105 atitikmen\u012f Jurgis? Tam tikrais atvejais ir dabar taip daroma: angl\u0173 ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 karali\u0173 vard\u0173 nevartojame originali\u0173: jie vadinami Jurgiais, Jonais, Henrikais, Liudvikais, Pilypais. Taip pat ir popie\u017eiai nei\u0161saugoja lietuvi\u0173 kalboje savo tautini\u0173 vard\u0173: lietuvi\u0173 literat\u016broje juos vadiname Jonais, Sikstais, Benediktais, Klemensais. Ir, o Dieve!n\u0117 vienas karalius n\u0117ra Lietuvai parei\u0161k\u0119s protesto, o popie\u017eius n\u0117ra paskelb\u0119s anatemos d\u0117l j\u0173 \u0161lovingo vardo paniekinimo ir kilnios asmenyb\u0117s pa\u017eeminimo.<\/p>\n<p>Ponai socialdemokratai ir narsieji lenk\u0173 vadovai! \u012etraukite \u012f savo programas reikalavim\u0105 ra\u0161yti valdov\u0173 ir popie\u017ei\u0173 vardus originalius! Kuo paai\u0161kinti tok\u012f karali\u0173 ir popie\u017ei\u0173 pakantum\u0105 j\u0173 prigimtini\u0173 vard\u0173 i\u0161darkymui? Karaliai tikriausiai n\u0117 ne\u017eino, kaip \u010dia, Lietuvoje, nedorai elgiamasi su j\u0173 vardais. Gal ir daugelis popie\u017ei\u0173 ne\u017einojo. Bet \u0161tai lenkas popie\u017eius Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje, tikriausiai patyr\u0117, kad jis lietuvi\u0173 vadinamas Jonu Pauliumi, ne itali\u0161kai <em>Diovanni Paolo II<\/em> ar lenki\u0161kai <em>Jan Pawel<\/em>.<\/p>\n<p>Lietuviai, ra\u0161ydami kitakalbius vardus ir pavardes sulietuvintus, tuo nerodo nepagarbos j\u0173 tur\u0117tojams ir tautoms. Ta\u010diau pono Toma\u0161evskio (atsipra\u0161au \u2013 <em>pana Tomaszewskiego<\/em>) lenk\u0173 grupuot\u0117 daro visk\u0105, kad lietuvi\u0173 tautai sukliudyt\u0173 tvarkyti savo kalb\u0105 pagal jai b\u016bdingus d\u0117snius.<\/p>\n<p>Taigi svetim\u0173j\u0173 tikrini\u0173 vard\u0173 lietuvinimas apima du pakeitimus. Pirmas pakeitimas \u2013 j\u0173 perra\u0161ymas lietuvi\u0161kais ra\u0161menimis, kad skaitytojas gal\u0117t\u0173 \u012fmanomai tiksliau suvokti \u017eod\u017eio garsin\u0119 sud\u0117t\u012f, o ra\u0161an\u010diajam nekilt\u0173 ypating\u0173 problem\u0173 i\u0161girst\u0105 vard\u0105 u\u017era\u0161yti \u2013 nereik\u0117t\u0173 mokytis kit\u0173 kalb\u0173 ra\u0161yb\u0173 ar ie\u0161koti j\u0173 atitinkamuose \u017eodynuose ir enciklopedijose. Antrasis pakeitimas \u2013 tai \u017eod\u017eio priderinimas prie lietuvi\u0173 kalbos gramatikos, jeigu jis savo forma skiriasi. Pavyzd\u017eiui, lietuvi\u0161kai para\u0161ytas vardas Jadvyga savo forma nesiskiria nuo lenki\u0161kos formos Jadwiga, Putkamerova \u2013 nuo Puttkamerowa, Karolina nuo vardo Karolina, Skarga \u2013 nuo pavard\u0117s Skarga. Ta\u010diau kit\u0173 linksni\u0173 gal\u016bn\u0117s bus skirtingos. Argi lenk\u0173 ir kit\u0173 taut\u0173 politiniai \u201elingvistai\u201c nor\u0117t\u0173, kad lietuvi\u0173 kalboje neb\u016bt\u0173 kei\u010diamos ir kit\u0173 linksni\u0173 gal\u016bn\u0117s ar net kir\u010diavimas? Jei ne, tai kod\u0117l toks d\u0117mesys ir ypatinga malon\u0117 teikiama vyri\u0161kosios gimin\u0117s svetimvard\u017ei\u0173 vienaskaitos vardininkui? Kokie pretenzingi kinai ar anglai gal\u0117t\u0173 reikalauti i\u0161 lietuvi\u0173 prie \u0161i\u0173 kalb\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 apskritai ned\u0117ti joki\u0173 gal\u016bni\u0173, jeigu vadovaut\u0173si lenk\u0173 principu.<\/p>\n<p><strong>\u017dvilgsnis \u012f istorin\u0119 raid\u0105<\/strong><\/p>\n<p>Kol lietuviai netur\u0117jo savo ra\u0161to, \u012f kalb\u0105 at\u0117j\u0119 svetimieji \u017eod\u017eiai \u2013 tiek bendriniai (agurkai, parakas, kalad\u0117, gatv\u0117, amatas, kunigas\u2026), tiek tikriniai (Ona, Antanas, Jonas, Viktoras\u2026) \u2013 i\u0161 karto b\u016bdavo pritaikomi prie lietuvi\u0161ko garsyno ir gramatin\u0117s sandaros. Tik \u0117mus kurtis kalbos ra\u0161ytinei atmainai, kilo kolizija: pirmieji lietuvi\u0161k\u0173 ra\u0161t\u0173 autoriai negal\u0117jo tuojau apsispr\u0119sti, kaip ra\u0161yti svetimvard\u017eius. Tuos svetimvard\u017eius, kuriuos buvo gird\u0117j\u0119 gyvojoje sakytin\u0117je kalboje, jiems buvo nesunku ra\u0161yti sulietuvintus. Matyt, tuo metu lietuvi\u0173 kalboje jau tvirtai buvo \u012fsigal\u0117j\u0119 vardai Adomas, Jonas, Martynas, Mikalojus, Petras, Povilas, Tamo\u0161ius. Tod\u0117l ir Martyno Ma\u017evydo ra\u0161tuose jie para\u0161yti visai lietuvi\u0161kai. Tiesa, kiek svyruota d\u0117l raid\u0117s O: vietoje jos para\u0161oma kartais ir A, bet tai \u0161nekamosios kalbos atspindys. Tuo metu apskritai vakarin\u0117se lietuvi\u0173 \u0161nektose vyko ilgojo balsio A virtimas \u012f bals\u012f O.<\/p>\n<p>Ma\u017eiau \u012fsigyven\u0119 kalboje vardai i\u0161 dalies i\u0161laiko kurias ne kurias kit\u0173 kalb\u0173 ra\u0161to ypatybes.U\u017euot ra\u0161\u0119s Abraomas, M. Ma\u017evydas ra\u0161\u0117 Abrahamas, vietoj Lukas, Markus, buvo Lucas, Marcus. O visi\u0161kai naujus vardus jis tiesiog perkeldavo i\u0161 kit\u0173 kalb\u0173 tekst\u0173: neprid\u0117davo n\u0117 lietuvi\u0161k\u0173 gal\u016bni\u0173, kaip antai: Basaan (vietovardis), Bethlehem (vietininkas), Jerusalem, Hierusalem ir Hierosolymas, Nephtalim (vietovard\u017eio kilmininkas), Sabaot(h), Sinai (Sinajus).<\/p>\n<p>Gana netoli svetim\u0173j\u0173 vard\u0173 ra\u0161ybos ir gramatinimo pa\u017eengta 1599 m. Mikalojaus Dauk\u0161os i\u0161 lenk\u0173 kalbos verstoje Jok\u016bbo Vujeko (Wujek) Postil\u0117je (<em>Postilla catholicka<\/em>). Kaip vergi\u0161kai laikytasi to meto lenki\u0161kos svetim\u0173j\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ra\u0161ybos, galima suvokti jau i\u0161 antra\u0161t\u0117s: postilla ir catholicka. \u010cia apib\u016bdinti tos \u012fvairov\u0117s n\u0117 nebandome: vienas ir tas pats gausiau pavartotas svetimvardis turi net po kelis skirtingus para\u0161ymus. Kiek daugiau negu M. Ma\u017evydo ra\u0161tuose svetimvard\u017eiai gauna kuriuose ne kuriuose linksniuose gal\u016bni\u0173.<\/p>\n<p>Svetimvard\u017ei\u0173 gramatinimo \u201enedrausmingum\u0105\u201c iliustruosime dviej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pavyzd\u017eiu. \u0160tai vietovard\u012f Betliejus, ra\u0161om\u0105 labai \u012fvairiai, vardininko linksnyje palieka be gal\u016bn\u0117s \u2013 Bethleem, galininkui prideda gal\u016bn\u0119 \u2013 Betleem\u0105, o vietininko linksnis i\u0161tisai vartojamas su gal\u016bne -e: Bethleeme, Betthleheme (i\u0161 viso 11 atvej\u0173).<\/p>\n<p>\u017dod\u017eio Jeruzal\u0117, ra\u0161omo \u012fvairiai (Jeruzalem, Hierusalem ir kt.), vardininkas 12 kart\u0173 yra be gal\u016bn\u0117s, o du kartus turi gal\u016bn\u0119 -a. Kilmininko linksnis \u010dia 20 kart\u0173 be gal\u016bn\u0117s, o 9 kartai su gal\u016bne -o. Vietininko linksnis taip pat dvejopas: 12 kart\u0173 turi gal\u016bn\u0119 -e, o tik 4 kartus pavartota be gal\u016bn\u0117s. Be gal\u016bn\u0117s tik du kartus rastas ir naudininko linksnis.<\/p>\n<p>M. Dauk\u0161os Postil\u0117 pateikia dar vien\u0105 \u012fdom\u0173 svetimvard\u017eio atvej\u012f. Pradedant M. Ma\u017evydo ir kit\u0173 M. Lietuvos lietuvi\u0161kais ra\u0161tais, ir M. Dauk\u0161os Postil\u0117je buvo vartojamas vardas Christus. Ta\u010diau \u0161iame leidinyje tris kartus yra praspr\u016bdusios formos su K: Kristaus, Kristusop ir dg. vard. Kristusai (Indeks-slownik do \u201eDauk\u0161os Postil\u0117\u201c. T. II (O-\u017d). \u2013 Poznan, 1977. P. 490-491). \u0160ie nukrypimai nuo bendrojo nusiteikimo ra\u0161yti vard\u0105 autenti\u0161kai su CH n\u0117ra visai atsitiktiniai: jie liudija, kad tada lietuviai \u0161nekamojoje kalboje \u010dia tar\u0117 K. Pana\u0161iai, gal net dar ry\u0161kiau, t\u0105 matome, kaip Postil\u0117je vartojamas tautos ir valstyb\u0117s (tada \u017eod\u017eio \u010cekijos neb\u016bta) pavadinimas: du kartus para\u0161yta su CH (Czechu\u2026), o \u0161e\u0161is kartus \u2013 su K (Cziaku, Czekuose\u2026).<\/p>\n<p>Postil\u0117je dvejopai ra\u0161oma ir reformacijos pradininko Martyno Liuterio pavard\u0117 bei i\u0161 jos padaryti vediniai. Laikantis voki\u0161kos ra\u0161ybos, joje vartojamas raid\u017ei\u0173 TH junginys (Lutheris). Kai originalo ra\u0161ybos nepaisoma, raid\u0117s H nelieka (Luteris). Toks pat dvejopumas i\u0161lieka ir b\u016bdvardyje liuteri\u0161kas (lutheriszkas ir luteriszkas). Ta\u010diau \u017eodyje liuteronas, i\u0161skyrus vienui vien\u0105 atvej\u012f, kur para\u0161yta su H, visur \u0161ios raid\u0117s n\u0117ra (luteronai\u2026). Ra\u0161yti be H gal\u0117jo paskatinti ne lietuvi\u0173 \u0161nekamoji kalba, bet lenk\u0173 praktikuota ra\u0161yba.<\/p>\n<p>Pateiktais vard\u0173 ra\u0161ybos \u012fvairavimo pavyzd\u017eiais sunku b\u016bt\u0173 \u012frodyti, kad M. Dauk\u0161a b\u016bt\u0173 s\u0105moningai sprend\u0119s \u0161iandien mums tok\u012f aktual\u0173 dalyk\u0105. S\u0105moningas \u0161i\u0173 vard\u0173 lietuvinimas pasirei\u0161k\u0117 tik po gero \u0161imto met\u0173 Ma\u017eojoje Lietuvoje. Karaliau\u010diuje 1701 m. i\u0161leistas K\u0117dainiuose dirbusio reformat\u0173 senjoro Samuelio Bitnerio verstas \u201eNaujas Testamentas Wieszpaties musu J\u0117zaus Kristaus\u201c, kur, \u00a0kaip matome, jau antra\u0161t\u0117je Kristaus vardas sulietuvintas. Tuo tarpu 1680 m. to paties S. Bitnerio sudarytoje knygut\u0117je \u201ePrad\u017eia pamoksla del ma\u017eu veykialu\u201c para\u0161yta dar senovi\u0161kai \u2013 Jezusa Christusa. Dar ry\u0161kiau atsisakyta originalo ra\u0161ybos rankra\u0161\u010diu likusiame 1719 m. Johano Heinricho Lizijaus (J.H. Lysius) par\u016bpintame dvikalbiame Martyno Liuterio \u201eMa\u017eajame katekizme\u201c, kur voki\u0161kame tekste ra\u0161oma M. Lutheri, o lietuvi\u0161kame \u2013 Mertino Lutteraus (\u017er. A. Sabaliauskas. Lietuvi\u0173 kalbos tyrin\u0117jimo istorija 1980-2010 m. \u2013 Vilnius: Liet. k. institutas, 2012. -P. 610). Tok\u012f demonstratyv\u0173 voki\u0161kos ir lietuvi\u0161kos ra\u0161ybos skirtum\u0105 gal\u0117jo lemti 1706 m. Karaliau\u010diuje i\u0161leistas Mykolo Merlino (Michael Moerlin) traktatas \u201ePagrindinis lietuvi\u0173 kalbos principas\u201c. Traktatas, tiesa, daugiausia kalba apie \u017eodyno ir gramatikos lietuvi\u0161kum\u0105, d\u0117l ra\u0161ybos nieko nesakoma. Ta\u010diau nuo \u0161i\u0173 gana lengva per\u0161okti prie reikalo nera\u0161yti raid\u017ei\u0173 th junginio. Vokie\u010di\u0173 kalbai jis tinka, nes tas junginys pa\u017eymi savoti\u0161k\u0105 aspiruot\u0105 priebals\u012f, kurio lietuvi\u0173 kalba netaria. Tad lietuvi\u0161kai ra\u0161omame \u017eodyje raid\u0117 H tokiu atveju yra nereikalinga. <strong><em>Taigi tada buvo i\u0161 esm\u0117s atrastas lietuvi\u0173 kalbai teiktinas fonetinis svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ymo principas<\/em><\/strong><strong><em>!<\/em><\/strong>Kaip pla\u010diai jis buvo taikomas kitiems svetimvard\u017eiams, be specialaus tyrin\u0117jimo sunku k\u0105 sakyti: \u0161ie du vardai M. Lietuvos lietuvinink\u0173 ra\u0161tuose ra\u0161yti vis\u0105 laik\u0105 sulietuvinti.<\/p>\n<p>Did\u017eiojoje Lietuvoje vardo Kristus sulietuvintas variantas imtas nuosekliai vartoti bene pirmiausia Motiejaus Valan\u010diaus 1848 m. i\u0161leistoje \u201e\u017demai\u010di\u0173 vyskupyst\u0117je\u201c. Tuo metu autorius buvo \u017demai\u010di\u0173 seminarijos rektorius. Ne\u017einia, kas paskatino M.Valan\u010di\u0173 \u0161\u012f vard\u0105 lietuvinti. 1850 m. tap\u0119s \u017demai\u010di\u0173 vyskupu ir i\u0161pl\u0117toj\u0119s literat\u016brin\u0119 veikl\u0105, jis toliau dieg\u0117 \u0161i\u0105 vardo fom\u0105. Galima sp\u0117ti, kad jo paskatinti kiti \u017eemai\u010diai taip pat suskato ra\u0161yti Kristus, ne Christus ar Christusas. Lietuvi\u0161kosios vardo atmainos \u012fsitvirtinim\u0105 katalik\u0173 ra\u0161tuose D. Lietuvoje vert\u0117t\u0173 atsid\u0117jus patyrin\u0117ti.<\/p>\n<p>N\u0117ra tyrin\u0117ta n\u0117 svetimvard\u017ei\u0173 vartosena lietuvi\u0161kuose ra\u0161tuose po 1863 m. sukilimo, kai po jo pralaim\u0117jimo Rusijos imperijoje buvo u\u017edrausta lietuvi\u0161ka spauda lotyni\u0161ku ir net goti\u0161ku raidynu. Vokietijoje ir JAV spausdinamos knygos ir \u010dia prasid\u0117jusi periodika labai ma\u017eai gal\u0117jo r\u016bpintis svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ybos problematika. Jeigu kurie svetimieji vietovard\u017eiai ir asmenvard\u017eiai buvo lietuvinami, tai buvo daroma visai stichi\u0161kai. Tik Vincas Kudirka, b\u016bdamas jautrus lietuvi\u0173 kalbos norminimo reikalui, 1890 m sudarytoje instrukcijoje \u201eStatra\u0161os ram\u0161\u010diai\u201c (antra\u0161t\u0117je taip para\u0161yta \u2013 ram\u0161\u010diai) vien\u0105 punkt\u0105 skyr\u0117 ir nelietuvi\u0161kiems tikriniams vardams: \u201eSvetimus vardus ir pavardes ra\u0161ome taip, kaip i\u0161tariama, o kab\u0117se (skliausteliuose. \u2013 A.P.) pridedame kaip ra\u0161oma tam tikroje kalboje: Liuis (Lewes), Smails (Smiles) ir t.t.\u201c (cituojama i\u0161: J. Palionis. Lietuvi\u0173 literat\u016brin\u0117s kalbos istorija. \u2013Vilnius: Mokslas, 1979. \u2013 P. 229).<\/p>\n<p>Atkreiptinas d\u0117mesys, kad V. Kudirka prie svetim\u0173j\u0173 vard\u0173 ir pavard\u017ei\u0173 vardinink\u0173 ned\u0117jo gal\u016bni\u0173, o prie kit\u0173 linksni\u0173 nuo kamieno gal\u016bn\u0117 atskiriama apostrofu. B\u016bta sunku visk\u0105 apgalvoti ir \u012fvertinti!<\/p>\n<p>Gal su V. Kudirkos teikimu lietuvinti svetim\u0173j\u0173 tikrini\u0173 vard\u0173 ra\u0161yb\u0105 reik\u0117t\u0173 sieti vien\u0105 i\u0161skirtin\u012f M. Lietuvos lietuvinink\u0173 leidin\u012f \u2013 Martos Rai\u0161ukyt\u0117s (1871-1933) verst\u0105 Henriko Pestalocio pedagogin\u012f roman\u0105 \u201eLynhardas ir Gertruda\u201c (Til\u017e\u0117, 1898). Vertime visi asmenvard\u017eiai sulietuvinti. Voki\u0161kai Lienhard, Gertrud, vertime -Lynhardas, Gertruda. Autenti\u0161kai autorius ra\u0161omas Johann Heinrich Pestalozzi, M. Rai\u0161ukyt\u0117 para\u0161\u0117 Endrikis Pestalocas. \u0160iandien ra\u0161ytume Pestalocis ir Gertr\u016bda. M. Rai\u0161ukyt\u0117 pastarajame varde ra\u0161\u0117 U ne tod\u0117l, kad paliko originali\u0105 raid\u0119: tada dar raid\u0117 \u016a nebuvo visuotinai vartojama ilgajam balsiui \u017eym\u0117ti.<\/p>\n<\/div>\n<p><a href=\"http:\/\/alkas.lt\/2015\/09\/06\/a-pirockinas-lietuvos-respublikos-seimo-sprendimo-belaukiant-i\/?comments#comments\">Alkas.lt<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kaip bus i\u0161spr\u0119sta svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ymo asmens dokumentuose problema? Lietuvos Respublikos Seimas, gr\u012f\u017e\u0119s po vasaros pertraukos \u012f savo r\u016bm\u0173 sal\u0119, rudens sesijos prad\u017eioje tikriausiai, kaip yra \u017ead\u0117ta, svarstys svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ymo Lietuvos valstyb\u0117s dokumentuose problem\u0105 ir priims d\u0117l jo \u0161iok\u012f ar tok\u012f nutarim\u0105. Lietuvi\u0173 tautai jos kalbos ra\u0161yba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tap\u0119s ypa\u010d brangiu [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,2],"tags":[247,248],"class_list":["post-2338","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","category-naujienos","tag-a-pirockinas","tag-lietuvos-respublikos-seimas"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2338","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2338"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2338\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2344,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2338\/revisions\/2344"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2338"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2338"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2338"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}