{"id":2346,"date":"2015-09-21T20:50:19","date_gmt":"2015-09-21T17:50:19","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2346"},"modified":"2015-09-21T21:01:29","modified_gmt":"2015-09-21T18:01:29","slug":"lietuva-kurusios-ir-tebekuriancios-asmenybes-apie-ka-lituanistai-ir-istorikai-snekejosi-su-xvi-amziaus-proteviais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/lietuva-kurusios-ir-tebekuriancios-asmenybes-apie-ka-lituanistai-ir-istorikai-snekejosi-su-xvi-amziaus-proteviais\/","title":{"rendered":"Lietuv\u0105 k\u016brusios ir tebekurian\u010dios asmenyb\u0117s \u2013 apie k\u0105 lituanistai ir istorikai \u0161nek\u0117josi su XVI am\u017eiaus prot\u0117viais"},"content":{"rendered":"

Lituanist\u0173 ir istorik\u0173 forumas \u201eLietuv\u0105 k\u016brusios ir tebekurian\u010dios asmenyb\u0117s, XIV a. Lietuvos politikai ir ra\u0161ytojai: j\u0173 k\u016bryba ir id\u0117jos \u0161iandien\u201d Burbi\u0161kio dvare (Radvili\u0161kio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvi\u0173 prane\u0161imais.<\/strong><\/p>\n

Pareng\u0117 R\u016bta SUCHODOLSKYT\u0116, Trakai<\/em><\/strong><\/p>\n

(I.)<\/strong><\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Pastatas, kuriame vyko forumas \u2013 buvusios arklid\u0117s<\/em><\/dd>\n<\/dl>\n

Gegu\u017e\u0117s 15 \u2013 16 dienomis Radvili\u0161kio rajone, Burbi\u0161ki\u0173 dvare, dar nenu\u017eyd\u0117jus tulp\u0117ms, \u012fvyko lituanist\u0173 bei istorik\u0173 forumas \u201eLietuv\u0105 k\u016brusios ir tebekurian\u010dios asmenyb\u0117s, XIV a. Lietuvos politikai ir ra\u0161ytojai: j\u0173 k\u016bryba ir id\u0117jos \u0161iandien\u201d<\/strong>. Forumo prane\u0161\u0117jai atspirties ta\u0161ku pasirinko XVI a. ir aptar\u0117 to meto i\u0161kilias asmenybes, ypatingas d\u0117mesys skirtas Mikalojui Radvilai Juodajam. Pirm\u0105j\u0105 paskait\u0105 apie XVI a. II pus\u0117s Lietuvos modernizatorius skait\u0117 forumo programos sudarytoja habil dr. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117, v\u0117liau i\u0161girdome dr. Dariaus Kuolio paskait\u0105 \u201eKad gal\u0117tume \u0161neku\u010diuotis su prot\u0117viais\u201d.<\/p>\n

Kiti pirmosios dienos prane\u0161\u0117jai aptar\u0117 lotyni\u0161k\u0105j\u0105 Lietuvos Renesanso literat\u016br\u0105 (habil. Dr. E. Ul\u010dinait\u0117), Lietuvos lotyni\u0161kosios kult\u016bros svarb\u0105 (dr. D. Narbutien\u0117), Stepono Batoro vaidmen\u012f \u0161alies istorijoje ir kult\u016broje (habil. Dr. D. Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117). Po prane\u0161im\u0173 \u012fvyko simpoziumas, kurio metu mokytojai ekspertai diskutavo, kurias Lietuvos istorines asmenybes i\u0161kelti, apie kurias nutyl\u0117ti, kaip pateikti bei kaip sudaryti atsvar\u0105 popkult\u016bros\/holivudini\u0173 asmenybi\u0173 \u012ftakai mokykloje. Vakaro pabaigoje forumo dalyvius praturtino \u201eKnygos teatro\u201d spektaklis \u201ePrabangos\u201d pagal J. Savickio noveles.<\/p>\n

Antr\u0105j\u0105 dien\u0105 aptartos XVI a. LDK asmenybi\u0173 id\u0117jos ir patirtys (habil. dr. J\u016brat\u0117 Kiaupien\u0117), kanoninis Jono Radvano literat\u016bros k\u016brinys \u201eRadviliada\u201d (dr. S. Narbutas), LDK istorijos aspekt\u0173 aktualumas mokykloje (dr. Z. Kiaupa). Po prane\u0161im\u0173 vyko A. Matelio filmo \u201eRadviliada\u201d per\u017ei\u016bra ir aptarimas. Per\u017ei\u016br\u0117tos dvi dalys \u2013 apie Mikaloj\u0173 Radvil\u0105 Rud\u0105j\u012f, Ulos m\u016b\u0161io laim\u0117toj\u0105 1564 m. ir Mikaloj\u0173 Radvil\u0105 Juod\u0105j\u012f, plataus spektro LDK politin\u012f veik\u0117j\u0105, reformacijos platintoj\u0105 ir glob\u0117j\u0105.<\/p>\n

Po forumo dalyviai ap\u017ei\u016br\u0117jo Burbi\u0161kio dvar\u0105 bei park\u0105, kasmet per 40 t\u016bkst. lankytoj\u0173 sutraukian\u010dias tulpi\u0173 lysves, o pakeliui namo aplank\u0117 Minai\u010di\u0173 bunker\u012f, kuriame slapst\u0117si Lietuvos partizan\u0173 vadai. Apie j\u0173 gyvenim\u0105 pasakojo Julija Petr\u0117tien\u0117-Mikni\u016bt\u0117, i\u0161likusi, ir ten pat, savo t\u0117v\u0173 namuose gyvenanti liudinink\u0117. Minai\u010di\u0173 bunkeryje buvo pasira\u0161yta Laisv\u0117s kovos s\u0105j\u016bd\u017eio deklaracija. Buvo aplankyta ir pirmoji vadaviet\u0117, \u0161iuo metu nepri\u017ei\u016brima Saj\u0173 sodyba. Paskutinis kelion\u0117s sustojimas \u2013 R\u016btos Stalili\u016bnait\u0117s, \u012fk\u016bnijusios Barbor\u0105 Radvilait\u0119 filme \u201eBarbora Radvilait\u0117\u201d kapas, saugantis aktor\u0117s urn\u0105 su pelenais.<\/p>\n

Burbi\u0161ki\u0173 dvaro istorija<\/strong><\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Viena pagrindini\u0173 forumo programos k\u016br\u0117j\u0173 dr. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117<\/em><\/dd>\n
Kult\u016bros istorijos muziejaus direktorius Egidijus Prascevi\u010dius trumpai pristat\u0117 Burbi\u0161ki\u0173 dvar\u0105. Pasveikin\u0119s forumo dalyvius, E. Prascevi\u010dius pamin\u0117jo, kad labai prasminga kalb\u0117ti apie XVI a., Lietuvos augimo ir pakilimo am\u017ei\u0173, laikotarp\u012f, apie kur\u012f kalbama per ma\u017eai.<\/dd>\n<\/dl>\n

Direktorius pasakojo, kad Lietuvoje yra buv\u0119 9 pana\u0161\u016bs dvarai (Anyk\u0161\u010di\u0173 raj., netoli Vilniaus, Raseini\u0173 raj. bent du, Radvili\u0161kio raj. ir t.t.). Paskutiniai \u0161io dvaro savininkai buvo Ba\u017eenski\u0173 \u0161eima, kurie vald\u0117 dvar\u0105 nuo 1819 m. iki 1941 met\u0173. 1941 m., prie\u0161 vokie\u010di\u0173 okupacij\u0105, jie pasitrauk\u0117 \u012f Vakarus, tur\u0117jo slapstytis, nes atsid\u016br\u0117 tremtin\u0173 asmen\u0173 s\u0105ra\u0161uose. Pirm\u0105 kart\u0105 atvyko tik 1994 m. T\u0117vi\u0161k\u0117je apsilank\u0117 Mykolo Ba\u017eenskio s\u016bnus Adomas \u2013 labai gerai kalb\u0117j\u0119s lietuvi\u0161kai ir laik\u0119s save lietuviu. Pasitar\u0119s su \u0161eima, nutar\u0117 \u0161\u012f dvar\u0105 palikti Lietuvos valstybei (Radvili\u0161kio raj. savivaldybei) su dviem s\u0105lygomis: pirma, kad dvaras b\u016bt\u0173 panaudotas kult\u016bros reikm\u0117ms, o antroji \u2013 kad j\u0173 \u0161eimos nariams atvykus apsilankyti \u012f Lietuv\u0105, b\u016bt\u0173 nemokamai suteikti kambariai. Dabar s\u0105lygos yra i\u0161pildytos. 1994 m. buvo pasira\u0161yti perdavimo dokumentai. Dvare labai ilgai vyko darbai, v\u0117liau gaut\u0173 l\u0117\u0161\u0173 i\u0161 ES fond\u0173 d\u0117ka dvaras ir jo teritorija buvo galutinai sutvarkyta. Visi pastatai renovuoti, restauruoti, pritaikyti, kai kurie \u2013 atstatyti. Pastatas, kuriame vyko forumas \u2013 buvusi arklid\u0117 (skirta 60-iai arkli\u0173), sovietme\u010diu paverstas \u012f kiaulid\u0119, o dabar tap\u0119s erdvia, puo\u0161nia sale.<\/p>\n

\"\"<\/a>Dr. Darius Kuolys taria \u012f\u017eangin\u012f \u017eod\u012f<\/em><\/p>\n

Dvaro parkas u\u017eima 30 ha plot\u0105, parke yra sodai, perskirti upel\u0117s ir sujungti tilt\u0173, pasivaik\u0161\u010diojimams skirta teritorija. Pasak direktoriaus, paskutinis savininkas Mykolas Ba\u017einskis prad\u0117jo kurti dvar\u0105 romantizmo dvasioje. Parke yra trys akinan\u010diai baltos skulpt\u016bros: Vytauto Did\u017eiojo paminklas, pastatytas prie I-\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 (1912 m.) \u2013 pirmasis paminklas Lietuvoje \u0161iam kunigaik\u0161\u010diui, 1911 m. su didel\u0117mis i\u0161kilm\u0117mis ir atgarsiais to meto spaudoje pastatytas paminklas poetui Adomui Mickevi\u010diui ir \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos paminklas ant akmens su Mergel\u0117s Marijos p\u0117da. Prie \u012fdomesni\u0173 pastat\u0173 galima pamin\u0117ti pel\u0117din\u0119 \u2013 vir\u0161 kit\u0173 pastat\u0173 i\u0161kilus\u012f bok\u0161tel\u012f, skirt\u0105 pel\u0117doms per\u0117ti.<\/p>\n

Per margaspalvi\u0173 tulpi\u0173 \u017eyd\u0117jimo sezon\u0105 dvaras sutraukia 60 t\u016bkst. lankytoj\u0173 \u2013 vien tik per Tulpi\u0173 \u0161vent\u0119 j\u012f aplanko iki 40 t\u016bkst. \u017emoni\u0173.<\/p>\n

(II.<\/strong>)<\/strong><\/p>\n

XVI a. asmenyb\u0117s ir lotyni\u0161koji kult\u016bra<\/strong>: XVI a. \u2013 \u0161vietimo, bibliotek\u0173, spaustuvi\u0173 ir bibliotek\u0173 k\u016brimasis bei asmenybi\u0173 kilimas; ry\u0161kiausia asmenyb\u0117 \u2013 Mikalojus Radvila Juodasis<\/strong><\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Tarp klausytoj\u0173 \u2013 istorikai, lituanistai, istorijos mokytojai<\/em><\/dd>\n<\/dl>\n

\u012e\u017eangos \u017eod\u017eio pabaigoje D. Kuolys citavo du autorius: Vilniaus universiteto rektori\u0173 prof. Dovyd\u0105 Pilkausk\u012f, kuris 1789 m. ra\u0161\u0117 vertin\u0105s Ap\u0161viest\u0105j\u012f am\u017ei\u0173 bei es\u0105s d\u0117kingas prot\u0117viams, parod\u017eiusiems bei ap\u0161vietusiems keli\u0105, ir ra\u0161ytoj\u0105 Bal\u012f Sruog\u0105 (i\u0161 dramos \u201eAlgirdas Izborske\u201d): \u201eVargas tautai neturin\u010diai savo heroj\u0173, mes lietuviai esame laimingi, nes turime heroj\u0173, bet ne visus juos pa\u017e\u012fstame, mums m\u016bs\u0173 heroj\u0173 nereikia nei idealizuoti, nei gra\u017einti, reikia nubraukti dulkes, juo labiau pa\u017einsime praeit\u012f, tuo didingesn\u0117 ji atrodys. M\u016bs\u0173 tautos u\u017edavinys gr\u0105\u017einti teisyb\u0119 i\u0161 padavim\u0173 pasaulio \u012f tikrov\u0119\u201d.<\/p>\n

Pirmoji forumo prane\u0161\u0117ja, viena i\u0161 programos pagrindini\u0173 k\u016br\u0117j\u0173, dr. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117 \u2013 XVI a. pirmosios pus\u0117s modernizatoriams skirt\u0105 paskait\u0105 prad\u0117jo nuo to, kad tarp Nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 prad\u017eios ir pabaigos yra labai didelis skirtumas: am\u017eiaus prad\u017eioje veik\u0117 Kazimiero teisynas, kurio pagrindai \u2013 Viduram\u017eiai, o pabaigoje jau turime tris statutus, moderniausius Vidurio Ryt\u0173 Europoje, juose \u012fgyvendintas teisinis principas, kuriuo bandome gyventi iki \u0161iol \u2013 kad \u017emogus negali b\u016bti teis\u0117jas savo paties byloje.<\/p>\n

Albertas Go\u0161tautas kuria modern\u0173 metra\u0161t\u012f, gale jau yra autorin\u0117s istorijos taip pat turime istorin\u0119, herojin\u0119 poem\u0105.<\/p>\n

Ta istorija \u012fsismelkia \u012f elito buit\u012f, tod\u0117l kad progin\u0117je literat\u016broje istoriniai faktai (Vytauto didingumas, \u017dalgirio m\u016b\u0161io reikalai) tampa \u017eenklais, kuriais kalbama norint pabr\u0117\u017eti gimin\u0117s svarb\u0105, didingum\u0105. Istorija i\u0161eina \u012f menes.<\/p>\n

Gale am\u017eiaus jau yra sukurta beveik vis\u0173 literat\u016brini\u0173 \u017eanr\u0173 tekst\u0173. Am\u017eiaus prad\u017eioje turime parapines mokyklas, vienuolynus ir dvi katedrines mokyklas. Tai visa \u0161vietimo sistema. Am\u017eiaus pabaigoje \u2013 piln\u0105 vakarieti\u0161k\u0105 sistem\u0105 \u2013 parapines mokyklas, seminarij\u0105, gimnazijas bei kolegijas, auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105. Pa\u010dioje am\u017eiaus pabaigoje Vilniaus universitete jau yra apie 1000 student\u0173.<\/p>\n

\u012ekuriama kanclerio A. Go\u0161tauto, kurioje yra apie 100 rankra\u0161tini\u0173 knyg\u0173, viduram\u017ein\u0117 biblioteka. O am\u017eiaus viduryje \u012fkuriama moderni \u017dygimanto Augusto biblioteka Vilniaus Valdov\u0173 r\u016bmuose, kurioje apie 4 t\u016bkst. knyg\u0173, moderni to laikotarpio Europos literat\u016bra. Am\u017eiaus pabaigoje vis\u0173 didik\u0173 garb\u0117s reikalas buvo tur\u0117ti knyg\u0173 rinkin\u012f.<\/p>\n

Am\u017eiaus prad\u017eioje nebuvo n\u0117 vienos spaustuv\u0117s, jei reik\u0117jo spausdinti knyg\u0105, buvo u\u017esakoma Gdansko spaustuv\u0117je. Su Mikalojaus Radvilos Juodojo veikla prasid\u0117jo spaustuvi\u0173 k\u016brimas, kuris nebenutr\u016bko per vis\u0105 Lietuvos gyvenim\u0105. Am\u017eiaus pabaigoje vienu metu veik\u0117 daugiau nei de\u0161imt spaustuvi\u0173.<\/p>\n

\u0160iame am\u017eiuje \u017emon\u0117s buvo nepaprastai susitelk\u0119 k\u016brybai, veiklai, \u017einojo, ko reikia, jaut\u0117 kas reikalinga valstybei, kult\u016brai, \u017emon\u0117ms. XVI a. yra nepaprastai \u012fdomus, \u0161io am\u017eiaus banga i\u0161k\u0117l\u0117 gabius \u017emones, leido jiems atsiskleisti k\u016bryboje.<\/p>\n

\u0160iame am\u017eiuje labai nauja buvo spausdinta ra\u0161tija lietuvi\u0173 kalba. Ji buvo religin\u0117 \u2013 j\u0105 k\u016br\u0117 dvi ba\u017eny\u010dios \u2013 evangelik\u0173 reformat\u0173\/liuteron\u0173 ir katalik\u0173.<\/p>\n

Mes \u0161iandien gyvename ant pagrind\u0173, kurie buvo pad\u0117ti XVI a. Be j\u0173 neb\u016btume tie, kurie esame.<\/p>\n

Did\u017eiosios asmenyb\u0117s, kurios gal\u0117t\u0173 b\u016bti pateikiamos ir vaikams: pirmiausia \u0161ios dienos jubiliatas Mikalojus Radvila Juodasis, kil\u0119s i\u0161 gimin\u0117s, kurioje buvo 37 vaivados, 22 ministrai, 3 vyskupai (vienas i\u0161 j\u0173 kardinolas) ir viena karalien\u0117.<\/p>\n

Pagal pareigybes jis buvo vaivada, kancleris, jo veiklos amplitud\u0117 buvo labai plati. Per penkiasde\u0161imt savo gyvenimo met\u0173 labai daug nuveik\u0117. Buvo gabus politikas, diplomatas, reng\u0117 Livonijos prijungim\u0105 \u2013 apsaugojo nuo Ivano kariuomen\u0117s \u0161iaurin\u0119 Lietuv\u0105 (LDK) diplomatin\u0117mis priemon\u0117mis. Pasuko \u012f reformacij\u0105, kaip \u012f teikian\u010di\u0105 galimybes kult\u016brinei veiklai. Jo pagrindais buvo sukurta LDK atskira evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia, kuri pati tvark\u0117si be jokio i\u0161orinio poveikio sinodine tvarka.<\/p>\n

\"\"<\/a>Burbi\u0161ki\u0173 dvaro \u017eyd\u0117jimas<\/em><\/p>\n

Suorganizavo grup\u0119 filolog\u0173, kurie vert\u0117 Biblij\u0105 \u012f lenk\u0173 kalb\u0105. \u012ek\u016br\u0117 spaustuv\u0119. Biblija i\u0161leista Radvilos finansavimu.<\/p>\n

Jo k\u016brinys \u201eAtsakymas Popie\u017eiaus legatui A. Lipomanui\u201d yra pirmas autorinis teologinis veikalas. Tai buvo tekstas, argumentav\u0119s ba\u017eny\u010dios ir visuomen\u0117s santykius. Jame jis labai ai\u0161kiai pasak\u0117, kad neleis, kad LDK veikt\u0173 inkvizicija. Tam buvo dedamos didel\u0117s pastangos. Taip pat ra\u0161\u0117, kad negalima d\u0117l tik\u0117jimo (i\u0161vertus \u012f \u0161i\u0173 laik\u0173 kalb\u0105 \u2013 d\u0117l pa\u017ei\u016br\u0173) kautis kardu, \u017eudyti, galima tik argumentuoti argumentais ir diskusija.<\/p>\n

Taip pat minima grup\u0117 tuo metu gyvenusi\u0173 intelektual\u0173, kaip pavyzd\u017eiui Andrius Volanas, suformulav\u0119s laisv\u0117s kaip \u012fstatymo pirmumo prie vald\u017ei\u0105 apibr\u0117\u017eim\u0105. Tai, kas \u0161iuo metu propaguojama kaip individo laisv\u0117, Volano yra apib\u016bdinama kaip visa griaunanti savival\u0117.<\/p>\n

Pasak dr. Ing\u0117s Luk\u0161ait\u0117s, dirbant su XVI a. paprastai apima d\u017eiaugsmas, nes ten yra labai daug save realizavusi\u0173 \u017emoni\u0173 ir labai vykusi\u0173 k\u016brini\u0173. Yra pad\u0117ti pagrindai, tereikia ant j\u0173 atsistoti. Jos manymu to meto poema \u201eRadviliada\u201d, \u012fmesta \u012f jauno \u017emogaus siel\u0105, gali kada nors prabilti.<\/p>\n

Kas trukdo \u0161neku\u010diuotis su prot\u0117viais<\/strong><\/p>\n

Kitame prane\u0161ime dr. Darius Kuolys citavo istorik\u0105 Motiej\u0173 Strijkovsk\u012f: \u201eIstorija reikalinga tam, kad gal\u0117tume \u0161neku\u010diuotis su prot\u0117viais tarsi su gyvais, matydami j\u0173 veidus prie\u0161 savo veidus\u201d. Istorinis pasakojimas turi mums sugr\u0105\u017einti prot\u0117vius \u012f m\u016bs\u0173 \u0161iandienos pa\u0161nekes\u012f, padaryti juos m\u016bs\u0173 dabarties pa\u0161nekovais. Tai buvo labai moderni hermeneutin\u0117 prieiga deklaruojama jau XVI a., anot prane\u0161\u0117jo, pateikusio dviej\u0173 dali\u0173 prane\u0161im\u0105: pirmiausia aptarta, kas mums trukdo \u0161neku\u010diuotis su prot\u0117viais bei prat\u0119stas dr. Ing\u0117s Luk\u0161ait\u0117s pasakojimas, prid\u0117dant daugiau akcent\u0173 XVI a.<\/p>\n

Pasak D. Kuolio, egzistuoja slenks\u010diai, trukdantys u\u017emegzti dialog\u0105 su prot\u0117viais: 1) pirmiausia tai Ap\u0161vietos sukurtas pa\u017eangos<\/strong> mitas<\/strong> \u2013 \u012fsivaizdavimas, kad mes \u0161iandien esame savaime prana\u0161esni u\u017e anks\u010diau gimusius, \u0161iuo atveju, XVI a. atstovus. \u0160is pa\u017eangos mitas u\u017esklend\u017eia dialogi\u0161k\u0105 santyk\u012f su praeitimi, mes \u017ei\u016brime \u012f praeit\u0173 am\u017ei\u0173 \u017emones i\u0161 auk\u0161to. 2) Kitas dalykas, nus\u0117d\u0119s \u012f m\u016bs\u0173 pas\u0105mon\u0119 \u2013 marksizmo dogmos<\/strong> \u2013 labai stipr\u016bs sovietme\u010diu veik\u0119 diskursai. Tai yra nuostata, kad veikia tam tikri d\u0117sniai ir svarbu istorijoje atrasti d\u0117sningumus. Asmenyb\u0117 su savo m\u0105stymu nelabai k\u0105 rei\u0161kia. M\u0117giname apie istorij\u0105 kalb\u0117ti schemomis. 3) Postmodernaus \u017emogaus egocentrizmas<\/strong>, cinizmas ir panieka viskam, kas reikalauja \u0161iek tiek pastang\u0173 atrasti, atvert, pa\u017einti \u2013 postmoderniai visuomenei b\u016bdinga narcizi\u0161ka laikysena. O pastang\u0173 suprasti Volan\u0105, Radvil\u0105 Juod\u0105j\u012f reikia. 4) Istorijos baim\u0117<\/strong>, nepasitik\u0117jimas savo istorija. Gyvos istorijos baim\u0117 pasirei\u0161kia istorin\u0117s atminties \u012fstatymais, noru j\u0105 suvaldyti, kad neb\u016bt\u0173 per plati, prad\u0117ti istorij\u0105 nuo Motiejaus Valan\u010diaus, apriboti ties Smetona. Istorijos baim\u0117s jausmas ir teiginys, kad LDK gali griauti m\u016bs\u0173 tapatyb\u0119, dabar da\u017enai kartojamas Lietuvos politolog\u0173, yra pagimdytas valstieti\u0161kos istorijos baim\u0117s. Norint per\u017eengti \u0161iuos slenks\u010dius, reikia pasitelkti dialogi\u0161k\u0105 laikysen\u0105, atsiverti praeities asmenybei kaip pa\u0161nekovui, nesistengti primesti savo po\u017ei\u016brio, bet i\u0161girsti jos mintis bei patirtis, skaityti t\u0173 asmenybi\u0173 gyvenimus ir tekstus, atsiverti id\u0117j\u0173 istorijai bei egzistencinei \u0161i\u0173 asmenybi\u0173 tiesai.<\/p>\n

Sovietme\u010diu susik\u016br\u0117 labai hierarchizuota, vertikali\u0173 ry\u0161i\u0173 visuomen\u0117, o jeigu bandysime laisv\u0105 visuomen\u0119, tai horizontal\u016bs, asmenybiniai santykiai, yra laisvos visuomen\u0117s pamatas.<\/p>\n

XVI a. pad\u0117tas pamatas parodo, kaip tas am\u017eius yra generav\u0119s id\u0117j\u0173 ir vaizdini\u0173 ansamblius, kuriais mes \u0161iandien remiam\u0117s. Vienas labai svarbi\u0173 dalyk\u0173 \u2013 nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 asmenyb\u0117s. Pirmiausia XVI a. pastebime asmenybes, kurios pasitiki savo galiomis. Jos jau\u010diasi tur\u012f gali\u0105 kurti savo likim\u0105, anot Makiavelio \u201egrumtis su Fort\u016bna\u201d. Renesanso \u017emogus \u012fsivaizduoja, kad politin\u0117 tikrov\u0117, bendruomen\u0117s gyvenimas yra kuriamas jo valia. Kartu su bendrapilie\u010diais jis kuria taut\u0105, valstyb\u0119 \u2013 ji yra ne Dievo duota, bet \u017emoni\u0173 sukurta. \u0160itas jausmas atsiranda, nes Renesansas gr\u0119\u017eiasi \u012f Antik\u0105, kur dievai leid\u017eia prisiimti atsakomyb\u0119. K\u016brimasis ir atramos suradimas \u0161ioje erdv\u0117je yra visus herojus jungianti nuostata. \u010cia mes kuriame savo pasaul\u012f. Nuostata yra \u012fgyvendinama ie\u0161kant atram\u0173.<\/p>\n

\u0160vietimas susiejamas su politine bendruomene kaip svarbiausia atrama. Edukacijos svarba i\u0161keliama vis\u0173 intelektual\u0173, pavyzd\u017eiui Augustino Rotundo. Mokykla turi sukurti laisv\u0173 \u017emoni\u0173 bendruomen\u0119, kuri tur\u0117t\u0173 kritikuoti dvar\u0105. Matome laisvos visuomen\u0117s model\u012f, si\u016blom\u0105 XVI a. Lietuviai tuo metu ver\u010dia svarbius k\u016brinius: vokie\u010di\u0173 \u0161viet\u0117j\u0173 veikal\u0105 \u201cKaip ugdyti kunigaik\u0161t\u012f\u201d, Justo Lipskio \u201eKaip i\u0161tverti gyvenimo absurd\u0105\u201d. Gyvai pulsuoja Vakar\u0173 mintis.<\/p>\n

Suvokiama istorijos svarba valstybei, respublikai. Rotundas teikdamas savo istorij\u0105 Radvilai Juodajam sako, kad \u0161is veikalas yra b\u016btinas valstybei. Radvanas kuria herojin\u012f ep\u0105, aktualizuojant\u012f istorin\u0119 atmint\u012f, kad tauta gal\u0117t\u0173 kurtis ateit\u012f. I\u0161 t\u0173 atram\u0173 subrandinama teisin\u0117s valstyb\u0117s id\u0117ja ir kartu per statutus \u012ftvirtinama laisva respublika. Labai ai\u0161kiai i\u0161reik\u0161ta respublikos samprata. \u0160iandien mes tokios sampratos, kokia yra \u012ftvirtinta, II-ajame Lietuvos statute, neturime, jis iki \u0161iol n\u0117ra i\u0161verstas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105. 1566 met\u0173 statuto jubiliej\u0173 min\u0117sime kit\u0105met. \u0160iam statute \u012ftvirtinama Lietuvos Respublika kaip meile grind\u017eiama pilie\u010di\u0173 s\u0105junga. Anot to meto dar vienos i\u0161kilios asmenyb\u0117s, Leono Sapiegos, mes esame laisva tauta, kuri kuria savo \u012fstatymus. \u0160i\u0105 teis\u0119 lietuviai \u012fgauna 1564 m. Bielsko seime i\u0161 \u017dygimanto Augusto, pardavusio mus broliams lenkams, atsisakant paveld\u0117jimo teis\u0117s \u012f Lietuv\u0105. M\u016bs\u0173 herojus Radvila Juodasis baisiai pasipiktina, bet lietuviai priver\u010dia \u017dygimant\u0105 August\u0105 paveld\u0117jimo teis\u0119 perra\u0161yti ne Lenkijos kar\u016bnai, bet patik\u0117ti Lietuvos tautai, Lietuvos bajorijai.<\/p>\n

XVI a. duoda tautin\u0117s valstyb\u0117s id\u0117j\u0105. Supratimas, kad valstyb\u0117 turi remtis savo kult\u016bra, savais papro\u010diais, ateina i\u0161 \u0161io am\u017eiaus.<\/p>\n

Atsiranda luom\u0173 lygyb\u0117s id\u0117ja, tauta, kad tapt\u0173 laisva, turi \u012fgyvendinti luom\u0173 lygyb\u0119. Anot A. Volano, luomai neturi \u017eeminti vienas kito. Mes turime r\u016bpintis santarve, kad valstyb\u0117je visi jaust\u0173 teisingum\u0105. Visuomen\u0117s meil\u0117s, solidarumo ir teisingumo id\u0117jos turi telkti pilie\u010dius, kad respublika b\u016bt\u0173 stipri.<\/p>\n

To meto asmenyb\u0117s kaip savo tapatyb\u0117s dal\u012f jaut\u0117 \u012fsipareigojimo, i\u0161tikimyb\u0117s princip\u0105. Tapatyb\u0117 buvo siejama su i\u0161tikimybe visuomenei, bendruomenei. Radvila Juodasis va\u017eiavo \u012f Var\u0161uvos seim\u0105 ginti Lietuvos respublikos: der\u0117tis d\u0117l Unijos, bet nei\u0161duoti Lietuvos: \u201eMes savo gerai sutvarkytos respublikos, stodami greta j\u016bs\u0173, nenorime prarasti. Jei bus reikalas, a\u0161 kaip rom\u0117n\u0173 vadas, Mucijus Scevola, \u012fki\u0161\u0119s rank\u0105 \u012f lau\u017e\u0105, esu pasiruo\u0161\u0119s savo rank\u0105 sudeginti, kad atgrasinti prie\u0161us.\u201d<\/p>\n

\u012esipareigojimas \u2013 tapatyb\u0117s dalis. Radvila Rudasis v\u0117liau kalba taip pat. Ra\u0161ydamas lai\u0161kus Radvilai Na\u0161lait\u0117liui jis prisako, kad \u201etu kaip Radvila Lietuvos negali i\u0161duoti. Mes Radvilos \u2013 kitos gimin\u0117s, vis\u0105 laik\u0105 Lietuv\u0105 ant savo pe\u010di\u0173 ne\u0161\u0117me\u201d.<\/p>\n

Tautin\u0117s valstyb\u0117s id\u0117ja buvo stiprus \u012fsipareigojimas kult\u016brai. M. Ma\u017evydo prie\u0161mirtinio teksto pratarm\u0117je, ra\u0161ytoje grei\u010diausiai 1963 m. (Radvilos Juodojo laikais) ir po mirties patekusios \u012f giesmyn\u0105, para\u0161yta, kad M. Ma\u017evydas \u0161\u012f darb\u0105 padar\u0117 ne tam, kad atne\u0161t\u0173 \u0161lov\u0119 ir i\u0161gars\u0117jim\u0105, bet kad lietuvi\u0173 ba\u017eny\u010dia tarnaut\u0173 Dievo \u0161lovei ir kad gimtasis lietuvi\u0161kas \u017eodis gyvas i\u0161likt\u0173 ir b\u016bt\u0173 perduodamas ainiams.<\/p>\n

(i\u0161spausdinta laikra\u0161tyje \u201eVoruta\u201d, nr 7)<\/p>\n

(III.)<\/strong><\/p>\n

Lotyni\u0161koji Lietuvos Renesanso literat\u016bra: Mikalojus Husovianas, Petras Roizijus, Jonas Radvanas<\/strong><\/p>\n

Habil. dr. Eugenija Ul\u010dinait\u0117, skai\u010diusi prane\u0161im\u0105 apie lotyni\u0161k\u0105j\u0105 XVI a. literat\u016br\u0105, i\u0161k\u0117l\u0117 kelis aspektus, d\u0117l kuri\u0173 lotyn\u0173 kalba para\u0161yti tekstai yra svarb\u016bs: pirmiausia turime suvokti, kuo jie yra universal\u016bs<\/strong>, atitinkantys Europos Renesanso literat\u016bros standartus ir kuo original\u016bs<\/strong>, atspindintys vietos realijas ir keliantys \u010dia ir dabar aktualius klausimus. XVI a. egzistavo bendra Europos intelektualin\u0117 erdv\u0117, universitetus siejo tos pa\u010dios mokymo programos, lotyn\u0173 kalba, antikin\u0117s literat\u016bros studijos. Tuo meto literat\u016bros originalumo samprata gerokai skyr\u0117si nuo \u0161iandienos literat\u016brai keliam\u0173 kriterij\u0173. \u0160iandien autorius visada stengiasi pabr\u0117\u017eti savo k\u016brinio unikalum\u0105, Renesanso autoriui, atvirk\u0161\u010diai, buvo svarbu parodyti, kad jis \u017eino anks\u010diau k\u016brusi\u0173 autori\u0173 k\u016bryb\u0105, yra skait\u0119s antikinius autorius (Homer\u0105, Vergilij\u0173, Horacij\u0173), kad stengiasi juos imituoti ir daugyb\u0119 stilistini\u0173, leksini\u0173, frazeologini\u0173 formuli\u0173, darini\u0173 perima \u012f savo tekst\u0105. Tod\u0117l tuo metu Italijoje, Pranc\u016bzijoje, Austrijoje ar Lenkijoje sukurti lyriniai, epiniai, filosofiniai tekstai turi daug pana\u0161um\u0173.<\/p>\n

\u0160iandien tuos tekstus da\u017eniausiai skaitome verstus. Skaitant originalo kalba, k\u016brinys atrodo \u017eymiai artimesnis, geriau suprantamas. Sekimo, imitavimo problema yra gana sud\u0117tinga. Kartais imitavimas labai suprimityvinamas ir kitiems gali atrodyti, kad tai \u2013 plagijavimas, bet taip n\u0117ra. Literat\u016bros tekstai buvo perm\u0105stomi, perkuriami, buvo ie\u0161koma, kaip susieti su tuo, kas vyksta Lietuvoje.<\/p>\n

Paskaitoje minimi trys autoriai. Imituodami buvusius autorius, jie steng\u0117si nuo j\u0173 atsiriboti ir pabr\u0117\u017eti savo patirties reik\u0161m\u0119, savo i\u0161gyvenimo, vietos, kurioje jie gyvena istorij\u0105 ir jos \u012fvykius. Kartu buvo svarbu pabr\u0117\u017eti savo tapatum\u0105.<\/p>\n

Labai svarbi ir \u012fdomi yra Husoviano \u201eGiesm\u0117 apie stumbr\u0105\u201d<\/strong>. Husovianas, atvyk\u0119s i\u0161 \u0161iaur\u0117s kra\u0161t\u0173, papuola \u012f Popie\u017eiaus aplink\u0105, humanist\u0173 bendruomen\u0119, kur kalbama lotyni\u0161kai ir neabejotinai diskutuojama antikos autori\u0173 k\u016brini\u0173 temomis. Atrodo, kad Husovianas tur\u0117t\u0173 irgi pasirodyti nusiman\u0105s apie literat\u016br\u0105 ir galintis diskutuoti lotyni\u0161kai, bet susiduriame su prie\u0161inga situacija \u2013 Husovianas pabr\u0117\u017eia esantis kitoks, atvyk\u0119s i\u0161 \u0161iaur\u0117s kra\u0161to, mi\u0161k\u0173 \u017emogus. Pasirinkdamas stumbro tem\u0105 (Italijoje vyksta tik buli\u0173 kautyn\u0117s, stumbr\u0173 n\u0117ra), jis irgi nori parodyti, kad sustoja prie savo \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173. Jis kuria labai \u012fsp\u016bding\u0105 stumbro gyvenimo apra\u0161ym\u0105, t\u0105 k\u016brin\u012f skaitant mokykloje galima atskleisti \u012fsp\u016bding\u0173 med\u017eiokl\u0117s scen\u0173. Galima manyti, kad stumbras ir yra pagrindinis herojus, prie kurio koncentruojasi poeto d\u0117mesys.Taip pat \u2013 Lietuvos girios, giri\u0173 gro\u017eis, j\u0173 teikiama nauda. Tokia gija savaime nuveda prie S. Daukanto ir A. Baranausko bei mi\u0161ko ir \u017emogaus santykio, kuris lietuvi\u0173 literat\u016broje yra pabr\u0117\u017eiamas ir labai svarbus.<\/p>\n

Staiga nuo vidurio poemos Husovianas atsigr\u0119\u017eia prie Vytauto epochos (100 met\u0173 atgal) ir imasi kalb\u0117ti apie Vytaut\u0105 kaip valdov\u0105, labai i\u0161minting\u0105, talenting\u0105 karo vad\u0105, jo mok\u0117jim\u0105 valdyti valstyb\u0119 ir kovoti su to meto pagrindiniais prie\u0161ais \u2013 Lietuvos totoriais, kurie k\u0117l\u0117 did\u017eiausi\u0105 gr\u0117sm\u0119 ir Lietuvai, ir visai Europai ir \u0117m\u0117si pabr\u0117\u017eti, kokia yra politin\u0117 situacija. Vytautas yra svarbus kaip idealas, atramos bei atspirties ta\u0161kas perteikiant idealaus valdovo paveiksl\u0105. Lietuviai, anot Husoviano, yra esantys pakra\u0161tyje, Lietuva parodoma kaip krik\u0161\u010dionyb\u0117s prie\u0161m\u016bris, atlaikantis kitatiki\u0173 puolim\u0105 savo i\u0161tverme.<\/p>\n

Stumbras lyg ir n\u0117ra pagrindinis herojus, pagrindiniu veik\u0117ju tampa pati Lietuvos valstyb\u0117. Husovianas taip pat akcentuoja, kad mes esame krik\u0161\u010dioni\u0161kas kra\u0161tas. Nors Antikos dievai jam svarb\u016bs, jis pabr\u0117\u017eia, kad mes vietoje Jupiterio garbiname Krist\u0173, o vietoj Junonos \u2013 Mergel\u0119 Marij\u0105. Stereotipi\u0161kai krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u012fved\u0117ju Lietuvoje yra laikomas Jogaila, o \u0161ioje poemoje pabr\u0117\u017eiama b\u016btent Vytauto svarba krik\u0161tijant Lietuv\u0105.<\/p>\n

Poema, kuri prad\u017eioje, regis, pretenduoja b\u016bti gamtos poema, i\u0161 ties\u0173 kelia daugel\u012f to meto aktuali\u0173 id\u0117j\u0173: valstyb\u0117s k\u016brimo taisymo, tobulinimo.<\/p>\n

Labai pana\u0161iu mito ir realyb\u0117s santykio nusakymu galima pa\u017evelgti \u012f Jono Radvano \u201eRadviliad\u0105\u201d<\/strong>. Nuo pat pirm\u0173j\u0173 eilu\u010di\u0173 Radvanas pasako, apie k\u0105 nera\u0161ys. Jis nera\u0161ys apie tai, kas jau para\u0161yta kit\u0173 poet\u0173: saul\u0117s ir m\u0117nulio jud\u0117jim\u0105 danguje, pasaulio atsiradim\u0105, tvan\u0105, ir t.t. Primena mitologinius pasakojimus ir siu\u017eetus, kurie sudar\u0117 daugelio Antikini\u0173 literat\u016bros k\u016brini\u0173, pavyzd\u017eiui, Sofoklio tragedijas, Lukrecijaus \u201eApie daikt\u0173 prigimt\u012f\u201d ir daugyb\u0119 kit\u0173 mitologini\u0173 \u2013 kosmologini\u0173 poem\u0173. Anot Radvano, tie mitai buvo u\u017evald\u0119 tu\u0161\u010dius protus. Jie yra nusipeln\u0119 kedro, bet ne pasitik\u0117jimo (anks\u010diau kedro med\u017eio d\u0117\u017e\u0117se buvo laikomi manuskriptai). Nusipeln\u0117 i\u0161likimo, bet gal nereikia jais pasitik\u0117ti. \u010cia jis pasako savo pagrindin\u012f poetin\u012f kredo \u2013 jis dainuos apie tikrus, \u012fsimintinus \u012fvykius. Autorius pristato savo pagrindin\u012f heroj\u0173 (jo charakter\u012f, b\u016bdo bruo\u017eus), galiausiai pereina prie svarbiausi\u0173 kov\u0173, m\u016b\u0161io epizod\u0173, kurie sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u201eRadviliados\u201d. \u010cai v\u0117lgi \u012fdomus per\u0117jimas \u2013 atsisakydamas antikini\u0173 mit\u0173, jis ima kurti, perkurti lietuvi\u0161k\u0105j\u012f, palemoni\u0161k\u0105j\u012f mit\u0105. Visoje apra\u0161ytoje gimini\u0173 eil\u0117je \u012fkomponuoja Radvil\u0173 gimin\u0119. Radvilos, kaip \u017einia, irgi kildinami i\u0161 palemoni\u0161kos gimin\u0117s.<\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Jonas Radvanas, Radviliada, Vilnius, 1592. \u0160altinis:http:\/\/www.epaveldas.lt\/object\/recordDescription\/LMAVB\/MAB01-000249052<\/em><\/dd>\n<\/dl>\n

\u201eRadviliada\u201d yra daugiaprasmis, dvisluoksnis k\u016brinys, kaip ir beveik visi LDK tekstai. Nepakanka perskaityti vien\u0105 kart\u0105. K\u016brinyje akcentuojami patriotiniai \u2013 t\u0117vyn\u0117s gynimo, t\u0117vyn\u0117s meil\u0117s motyvai. Radvilai Rudajam skiriama daug gra\u017ei\u0173 epitet\u0173 \u2013 jam t\u0117vyn\u0117s likimas yra svarbiausias r\u016bpestis. Ta\u010diau kartu turime \u012fsivaizduoti, kad herojin\u0117s poemos herojus turi b\u016bti idealus. Tod\u0117l negalime tvirtinti, kad viskas, kas pasakyta apie M. Radvil\u0105 Rud\u0105j\u012f yra jo asmenyb\u0117s bruo\u017eai. I\u0161 herojin\u0117s poemos nebuvo reikalaujama sukurti autenti\u0161ko herojaus portreto. Tikslas \u2013 parodyti ideal\u0173 heroj\u0173. Kadangi poema skiriama i\u0161silavinusiam \u017emogui, suprantama, kad \u0161iuo atveju buvo svarbu j\u012f susieti su antikos herojais. Skaitytojas atpa\u017eindavo jau \u017einomus siu\u017eetus arba pasakojimus. Atpa\u017einimas \u2013 meninio-estetinio i\u0161gyvenimo forma, prilygstanti antikiniam katarsiui. Skaitant originalo kalba s\u0105sajos su antika i\u0161ry\u0161k\u0117ja labiau.<\/p>\n

\u012e herojin\u0117s poemos karkas\u0105 Radvanas \u012fdeda Lietuvos tem\u0105 ir parodo jo, kaip poeto, r\u016bpest\u012f d\u0117l Lietuvos likimo, siek\u012f j\u012f apginti. Reikia ir tam tikro istorinio konteksto suvokti, kod\u0117l Mikalojus Radvila Rudasis kovoja d\u0117l Polocko, d\u0117l Pskovo, d\u0117l Or\u0161os ir t.t; suprasti LDK santykius su Maskvos kunigaik\u0161tyste, kad tai buvo ne agresinis karas, bet gynimosi pozicija.<\/p>\n

Jei istorikas ra\u0161o, kas \u012fvyko, o poetas, kas gal\u0117jo \u012fvykti, tai Renesanso literat\u016broje \u0161ie dalykai labai susipyn\u0119.<\/p>\n

Petras Roizijus <\/strong>\u012fne\u0161\u0117 nauj\u0173 \u017eanr\u0173, kuri\u0173 nebuvo lotyni\u0161koje lietuvi\u0173 literat\u016broje. Tai taip vadinama facecin\u0117 k\u016bryba \u2013 joje gausu juokavim\u0173, \u0161maik\u0161tavim\u0173. Jis puikiai \u012fvald\u0119s ironijos ir autoironijos men\u0105, kuria \u0161maik\u0161\u010dias epigramas. Puik\u016bs jo satyriniai eil\u0117ra\u0161\u010diai. Roizijus yra dvaro poetas, moka pasi\u0161aipyti i\u0161 to meto aplinkos \u2013 pataikavimo, visagalio pinigo, nors ir pats yra to dvaro narys.<\/p>\n

Lietuvos lotyni\u0161kosios kult\u016bros svarba: spaudos aspektai<\/strong><\/p>\n

Kit\u0105 prane\u0161im\u0105 Dr. Daiva Narbutien\u0117 prad\u0117jo tuo, kaip XIII a. viduryje radosi valstyb\u0117s ra\u0161tin\u0117s u\u017euomazgos. Ra\u0161tininku dirb\u0119s atvyk\u0117lis i\u0161 Livonijos ordino, mok\u0117j\u0119s lotyn\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbas, gal dar ir kitas, reikalingas bendravimui su Vokie\u010di\u0173 ordinu ir Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia. Tuomet Lietuvoje \u0117m\u0117 funkcionuoti Europos pripa\u017einti oficiali\u0173 ra\u0161t\u0173 pavidalai. Tai ir buvo viena pagrindini\u0173 aplinkybi\u0173, l\u0117musi\u0173 komunikacijos lotyn\u0173 kalba atsiradim\u0105 Lietuvoje. Pirmasis \u0161ios komunikacijos liudijimas \u2013 1253 m. liepos 6 d. lotyni\u0161kai para\u0161yta karaliaus Mindaugo privilegija Livonijos pirkliams. Svarbus Mindaugo 1254 m. kovo 12 d. dienos ra\u0161tas apie vyskupijos \u012fsteigim\u0105 Lietuvos karalyst\u0117je.<\/p>\n

XIV a. pabaigoje \u012fkurta Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio kanceliarija pagreitino ra\u0161t\u0173 kult\u016bros plitim\u0105 visuomen\u0117je. Pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos istorijoje suorganizuota pastoviai veikusi tarnyba, vald\u017eiusi Lietuvos valdov\u0173 susira\u0161in\u0117jim\u0105 su u\u017esieniu, rengusi \u012fvairius teisinius aktus.<\/p>\n

Epistolinis Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio Gedimino palikimas, lotyn\u0173 kalba ra\u0161yti Vytauto, \u017dygimanto Augusto lai\u0161kai bei dokumentai liudija, kad lotyn\u0173 kalba buvo svarbi palaikant diplomatinius ry\u0161ius su Vakar\u0173 Europos kra\u0161tais. O valdovo ra\u0161tininkais ir sekretoriais dirb\u0119 lietuvi\u0173 kilm\u0117s pilie\u010diai suk\u016br\u0117 reik\u0161ming\u0173 veikal\u0173, sietin\u0173 su Lietuvos gro\u017ein\u0117s literat\u016bros prad\u017eia. Turb\u016bt nesuklysime teigdami, kad tiek \u0161vietimo, tiek i\u0161 dalies ir ba\u017eny\u010dios lotynizacijos proceso kulminacija buvo XV a. pabaiga \u2013 XVI a. pirmoji pus\u0117. Tai vis\u0173 pirma susij\u0119 su humanistiniu jud\u0117jimu, atgaivinusiu antikin\u0117s kult\u016bros vertybes. Lotyn\u0173 kalbos mokymas tapo aktualus ne tik auk\u0161tojo mokslo, bet ir bendro ugdymo \u012fstaigose. Bendraujama lotyni\u0161kai buvo ne tik pamok\u0173 metu, bet ir po j\u0173 vykusiuose papildomuose u\u017esi\u0117mimuose. Lotyn\u0173 kalba buvo laikoma \u0161nekam\u0105ja mokyklinio pasaulio kalba. Lotyn\u0173 kalba para\u0161yti vadov\u0117liai i\u0161 esm\u0117s visur buvo tie patys. Esant tokiam visuotiniam lotyn\u0173 kalbos mokymui, ypa\u010d XVI a., \u0161i kalba ilgam buvo virtusi universalios komunikacijos \u012frankiu. Nauji moksliniai i\u0161radimai, disertacij\u0173 tez\u0117s net iki XIX a. vidurio buvo skelbiami lotyni\u0161kai. Tai buvo ir elito kalba, kuria buvo bendraujama valdov\u0173 r\u016bmuose (\u017dygimanto Senojo \u017emona Bona Sforca \u012f savo r\u016bmus buvo pasikvietusi humanistines id\u0117jas propaguojan\u010di\u0173 ir puikiai lotyni\u0161kai kalban\u010di\u0173 lenk\u0173 ir ital\u0173). Svarbiausiais pavyzd\u017eiais k\u016brybai XVI a. humanistai laik\u0117 Vergilij\u0173, Horacij\u0173, Ciceron\u0105 ir Cezar\u012f. \u0160ios nuostatos buvo labai palankios plisti literat\u016brai lotyn\u0173 kalba.<\/p>\n

Lotyn\u0173 kalbos poreik\u012f ir vaidmen\u012f Lietuvos gyvenime sustiprino XVI a. paplitusi lietuvi\u0173 kilm\u0117s i\u0161 rom\u0117n\u0173 teorija. Lietuvos Did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio kanceliarijos sekretorius Mykolas Lietuvis, t.y. bajoras Venclovas Mikalojaitis, apie 1550 m. para\u0161ytame traktate apie totori\u0173, lietuvi\u0173 ir maskv\u0117n\u0173 papro\u010dius teig\u0117, kad rus\u0173 kalba mums lietuviams, kilusiems i\u0161 ital\u0173, esanti svetima. Jis apgailestavo, kad Lietuvoje tr\u016bksta gimnazij\u0173, kuriose d\u0117stoma lotyn\u0173 kalba.<\/p>\n

I\u0161lik\u0119 10 jo traktato fragment\u0173 buvo publikuoti 1615 m. Bazelyje. Lietuvi\u0161kas knygos vertimas i\u0161leistas 1966 m. (vert\u0117 Ignas Jonynas).<\/p>\n

Su humanist\u0173 s\u0105j\u016bd\u017eiu susij\u0119s ir kitas svarbus XVI a. kult\u016bros rei\u0161kinys \u2013 Reformacija, visoje Europoje pagyvin\u0119s ra\u0161tijos vietin\u0117mis, \u0161nekamosiomis kalbomis pl\u0117tr\u0105. Tik Lietuvoje tok\u012f nacionalin\u0117s kalbos vaidmen\u012f atliko ne lietuvi\u0173, bet nuo seno \u010dia gyvavusi rus\u0117n\u0173 ir v\u0117liau, ma\u017edaug apie XVI a. vidur\u012f ir ypa\u010d po Liublino unijos \u010dia \u0117musi \u012fsigal\u0117ti lenk\u0173 kalba.<\/p>\n

O \u0161tai pirmoji knygel\u0117 rus\u0117n\u0173 kalba, Pranci\u0161kaus Skorinos \u201eMa\u017eoji kelioni\u0173 knygel\u0117\u201d pasirod\u0117 1522 m. Antroji rus\u0117n\u0173 kalba para\u0161yta knygel\u0117 \u2013 P. Skorinos \u201eApa\u0161talas\u201d. V\u0117liau, 1563 m., Lietuvos Brastoje Mikalojaus Radvilos Juodojo \u012fsteigtoje spaustuv\u0117je lenk\u0173 kalba i\u0161leistas \u0160v. Ra\u0161tas. Pirmoji knyga lietuvi\u0173 kalba, M. Ma\u017evydo \u201eKatekizmas\u201d i\u0161spausdintas Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je. Lietuvi\u0161kosios ra\u0161tijos pradininkai puikiai mok\u0117jo lotyn\u0173 kalb\u0105 ir \u0161ia kalba taip pat paliko paminkl\u0173. Pirmojoje lietuvi\u0161koje knygel\u0117je pratarm\u0117 para\u0161yta lotyn\u0173 kalba.<\/p>\n

Lotyn\u0173 kalbos gyvavim\u0105 skatino ir besiple\u010di\u0105s Lietuvos mokykl\u0173 tinklas. \u012ekurta Vilniaus J\u0117zuit\u0173 akademija, j\u0117zuitai suk\u016br\u0117 tok\u012f tinkl\u0105, kad jau 1599 m. J\u0117zuit\u0173 ordino vadovyb\u0117s priimtuose mokym\u0173 nuostatuose buvo daug kalbama apie lotyn\u0173 kalb\u0105. D\u0117stytojai tur\u0117jo reikalauti i\u0161 mokini\u0173 uolaus lotyn\u0173 kalbos vartojimo netgi namuose.<\/p>\n

Pirmoji XV a. vidurio spaudos i\u0161rad\u0117jo Johano Gutenbergo i\u0161spausdinta knyga yra vadinamoji 42 eilu\u010di\u0173 lotyni\u0161ka Biblija. Ji i\u0161spausdinta 180 egzempliori\u0173 tira\u017eu, Maince. I\u0161lik\u0119 48 egzemplioriai.<\/p>\n

Pirmos XV a. spausdintos knygos yra vadinamos inkunabulais. Iki XVI a. prad\u017eios net 77 proc. vis\u0173 Europos knyg\u0173 i\u0161\u0117jo lotyn\u0173 kalba. Laikantis tam tikr\u0173 LDK spausdintam paveldui priskiriam\u0173 kriterij\u0173, pati seniausia LDK spausdintin\u0117 knyga irgi yra lotyni\u0161ka.<\/p>\n

Visi LDK teritorijoje i\u0161spausdinti k\u016briniai yra para\u0161yti LDK autori\u0173, bet i\u0161spausdinti svetur. Taigi kriterijai taikytini b\u016btent lotyni\u0161koms knygoms.<\/p>\n

Kitiems leidiniams kriterijai sudaromi laikantis kitoki\u0173 princip\u0173: kalbos (lietuvi\u0173, rus\u0117n\u0173 ar kanceliarin\u0117s slav\u0173) arba teritorijos. Taip parengtas XVII a. Lietuvos lenki\u0161k\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161as.<\/p>\n

Pasak Dr. D. Narbutien\u0117s, LDK spausdintos knygos raid\u0105 gal\u0117tume prad\u0117ti nuo inkunabulo. Vilniaus vyskupo Alberto Taboro liepimu, kanauninko Martyno Radumie\u010dio 1499 m. parengtas ir Gdanske i\u0161leistas Vilniaus vyskupijos reikm\u0117ms pritaikytas apeigynas \u201eAgenda\u201d. Yra i\u0161lik\u0119 tik du \u0161io apeigyno egzemplioriai ir abu yra saugomi ne Lietuvos, bet Lenkijos bibliotekose. Vilniaus vyskupas Albertas Taboras u\u017esak\u0117 Krokuvos kanauninkui Janui Sakranui apra\u0161yti sta\u010diatiki\u0173 ir katalik\u0173 tik\u0117jimo skirtumus. Taip 1501 m. Krokuvoje i\u0161\u0117jo viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 Lietuvos lotyni\u0161k\u0173j\u0173 knyg\u0173 \u201eKlaid\u0173, esan\u010di\u0173 rus\u0117n\u0173 apeigose, nu\u0161vietimas\u201d. Iki pat XVI a. vidurio Lietuvos autori\u0173 parengtos lotyni\u0161kos knygos buvo spausdinamos u\u017esienyje. Tai ai\u0161kinama poligrafin\u0117s baz\u0117s stoka LDK.<\/p>\n

Sistemingos leidybos organizavimas susij\u0119s su Mikalojaus Radvilos Juodojo ir jo aplinkos veikla. Po Lietuvos Brastos spaustuv\u0117s Nesvy\u017eiuje, 1562 m. spaustuv\u0119 v\u0117lgi Mikalojaus Juodojo remiamas, \u012fsteig\u0117 Motiejus Seve\u010dinskis. \u0160itos aplinkyb\u0117s sudar\u0117 s\u0105lygas, nors ir dominuojant lenki\u0161koms knygoms, atsirasti spausdintinei knygai lotyn\u0173 kalba. 1564 m. Nesvy\u017eiuje i\u0161\u0117jo poleminis lenk\u0173 teologo G\u017eego\u017eo Pavelo \u0160ubizevino veikalas \u201ePrie\u0161nuodis prie\u0161 naujojo tik\u0117jimo punktus\u201d (lotyn\u0173 kalba).<\/p>\n

Pagyv\u0117jimas lotyni\u0161kosios knygos valstybin\u0117je leidyboje pasijuto 1575 m., kai Vilniaus j\u0117zuit\u0173 kolegijai Mikalojus Radvila Na\u0161lait\u0117lis padovanojo i\u0161 Brastos pargabent\u0105 bei i\u0161 t\u0117vo Radvilos Juodojo paveld\u0117t\u0105 spaustuv\u0119. Pirmoji naujosios spaustuv\u0117s knyga buvo j\u0117zuito, pirmojo Vilniaus akademijos rektoriaus Petro Skargos poleminis lotyn\u0173 kalba para\u0161ytas ir 1576 m. i\u0161leistas veikalas \u201eU\u017e \u0160ven\u010diausi\u0105j\u0105 Eucharistij\u0105 prie\u0161 Cvinglio ir Andriaus Volano erezij\u0105\u201d.<\/p>\n

XVI-XVII a. Vilniaus akademijos spaustuv\u0117je dominavo knyg\u0173 lotyn\u0173 kalba leidyba, ir tik XVIII a. jas aplenk\u0117 lenki\u0161k\u0173 knyg\u0173 spausdinimas. XVI a. lotyni\u0161k\u0173 knyg\u0173 repertuar\u0105 sudaro 373 leidiniai. O LDK teritorijoje i\u0161leista 220. Lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 XVI a. i\u0161leista 30: 8 Lietuvoje ir 22 Pr\u016bsijoje. Kirili\u0161ko \u0161rifto knyg\u0173 i\u0161spausdinta 57.<\/p>\n

Lotyni\u0161ka knyga be galo \u012fvairi tiek teminiu (pagal turin\u012f), tiek tipologiniu (pagal paskirt\u012f) aspektais. Dominavo pasaulietin\u0117 literat\u016bra, i\u0161siskyrusi ypa\u010d vertingais meniniu po\u017ei\u016briu gro\u017einiais poezijos ir prozos k\u016briniais. Daugiausiai buvo spausdinami \u012fvair\u016bs eiliuoti tekstai. Gro\u017ein\u0117s lietuvi\u0173 literat\u016bros i\u0161takos siejamos su epin\u0117s poemos atsiradimu. Veikiausiai pirm\u0105ja tokia poema laikytina 1516 m. Krokuvoje i\u0161spausdinta Jono Vislicie\u010dio sukurta poema \u201ePr\u016bs\u0173 karas\u201d, \u012fam\u017einanti \u017dalgirio m\u016b\u0161\u012f. Taip pat \u201eGiesm\u0117 apie stumbr\u0105\u201d. Ypating\u0105 viet\u0105 u\u017eima \u201eRadviliada\u201d.<\/p>\n

XVI a. gro\u017ein\u0117s literat\u016bros veikalams b\u016bdingas r\u016b\u0161i\u0173 ir \u017eanr\u0173 sinkreti\u0161kumas. Viename leidinyje da\u017enai buvo spausdinami poezijos ir prozos tekstai. Plito progin\u0117s, panegirin\u0117s kalbos, atsiranda k\u016brini\u0173 laidotuvi\u0173 ir gedulo tematika.<\/p>\n

Vienas i\u0161 m\u0117giamiausi\u0173 XVI a. lietuvi\u0173 literat\u016bros form\u0173 \u2013 epistolografija. Pavyzdys \u2013 1587 m. dviej\u0173 dali\u0173 Saliamono Risinskio lai\u0161k\u0173 rinkinys. Lai\u0161k\u0173 adresatai \u2013 real\u016bs ir i\u0161galvoti asmenys, o temos \u012fvairios: nuo filosofini\u0173 svarstym\u0173 apie \u017emog\u0173 ir jo veikl\u0105 iki filologini\u0173 komentar\u0173 kai kuriems antikos autori\u0173 k\u016briniams.<\/p>\n

XVI a. rib\u0105 per\u017eengia kitas labai svarbus epistolinio \u017eanro k\u016brinys, lai\u0161k\u0173 forma apra\u0161yta Mikalojaus Radvilos Na\u0161lait\u0117lio kelion\u0117 \u012f Jeruzal\u0119, i\u0161leista 1601 m. Tuos lai\u0161kus jis ra\u0161\u0117 lenki\u0161kai, bet knyga i\u0161leista i\u0161versta \u012f lotyn\u0173 kalb\u0105. Lotyn\u0173 kalba buvo ir mokslo kalba. Tam buvo reikalingos ir mokymosi priemon\u0117s \u2013 lotyn\u0173 kalbos vadov\u0117liai. <\/strong>1592 m. Vilniaus akademijos spaustuv\u0117je i\u0161leista ispano j\u0117zuito Manuelio Alvareso lotyn\u0173 kalbos gramatika \u201eApie gramatikos pagrindus\u201d. \u0160ia gramatika Europos universitetuose buvo remiamasi net iki XIX a. prad\u017eios. Lietuvoje daugiausia laid\u0173 sulauk\u0117 XVIII a.<\/p>\n

Reik\u0161ming\u0105 viet\u0105 lotyni\u0161kosios literat\u016bros Lietuvoje u\u017eima ir istoriografiniai veikalai. Vienas toki\u0173 yra Europinis Sarmatijos apra\u0161ymas.<\/p>\n

Prane\u0161ime daugiau d\u0117mesio skirta pasaulietinei, ypa\u010d gro\u017einei literat\u016brai aptarti. Tai padaryta neatsitiktinai. Gro\u017ein\u0117 literat\u016bra sudaro did\u017eiausi\u0105 pasaulietin\u0117s literat\u016bros dal\u012f: apie 35 proc. viso XVI a. lotyni\u0161kojo repertuaro, i\u0161leista apie 130 leidini\u0173. Mokslo ir mokomosios literat\u016bros leidiniai \u2013 15 proc., oficialiosios ir visuomenin\u0117s politin\u0117s \u2013 14 proc. I\u0161 viso pasaulietin\u0117 literat\u016bra sudaro 67 proc. visos XVI a. lotyni\u0161kosios spaudos, o religin\u0117 \u2013 33 proc.<\/p>\n

Lotyni\u0161koji kult\u016bra sudaro \u0161i\u0173 dien\u0173 Europos tapatyb\u0117s pagrind\u0105, nes sujungia skirting\u0173 valstybini\u0173 sistem\u0173, politini\u0173 doktrin\u0173, kalb\u0173 ir tik\u0117jim\u0173 skiriamas Europos valstybes.<\/p>\n

XVI a. lotyni\u0161koji kult\u016bra keliavo abiejomis Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos sienomis. Pasak habil. dr. E. Ul\u010dinait\u0117s, per\u0161asi i\u0161vada, kad kitakalb\u0117 lietuvi\u0173 literat\u016bra yra neatsiejama visos kult\u016brin\u0117s, politin\u0117s raidos dalis. Su ja turi b\u016bti pa\u017eindinama nuo mokyklos suolo. Sveikintina, kad \u012f mokykl\u0173 programas jau \u012ftraukta XVI a. lotyni\u0161kosios literat\u016bros \u0161edevras \u201eRadviliada\u201d, ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 i\u0161leisti i\u0161 aki\u0173 ir kit\u0173 literat\u016bros k\u016brini\u0173.<\/p>\n

(I\u0161spausdinta laikra\u0161tyje \u201eVoruta\u201d Nr 8)<\/p>\n

(IV.)<\/strong><\/p>\n

Valdovas Steponas Batoras \u2013 antrasis Vytautas Lietuvos istorijoje bei kult\u016broje<\/strong><\/p>\n

Habil. dr. D. Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 pristatydama Stepon\u0105 Bator\u0105, prisipa\u017eino, kad rizikuoja apib\u016bdindama j\u012f kaip valdov\u0105-asmenyb\u0119, beveik u\u017emir\u0161t\u0105 Lietuvos istorijoje, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai yra vienas nuostabiausi\u0173 LDK valdov\u0173. Jau valdymo laikotarpiu jis jau \u012fgijo antrojo Vytauto vard\u0105. S. Batoras 10 met\u0173 buvo Lietuvos ir Lenkijos valdovas (1576-1586 m.) Tie metai buvo laimingi Lietuvos istorijai \u2013 tiek karine-politine prasme, kada Batoras atgavo i\u0161 Maskvos kunigaik\u0161tyst\u0117s Livonij\u0105 ir s\u0117kmingai u\u017ebaig\u0117 Livonijos kar\u0105, tiek kult\u016brin\u0117s pl\u0117tros prasme.<\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Dr. D. Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 apie Stepon\u0105 Bator\u0105<\/em><\/dd>\n<\/dl>\n

Steponas Batoras \u2013 vengras, kil\u0119s i\u0161 Transilvanijos, vienintel\u0117s nepriklausomos vengr\u0173 valdomos teritorijos, i\u0161 didik\u0173 gimin\u0117s. Vengrijoje, kaip ir Lietuvoje, XVI a. aktyviai vyst\u0117si reformacija, \u012fsitvirtino keletas kit\u0173 konfesij\u0173. Bator\u0173 gimin\u0117 \u2013 viena i\u0161 ret\u0173 i\u0161likusi\u0173 vengr\u0173 kataliki\u0161k\u0173 gimini\u0173.<\/p>\n

Batoras at\u0117jo \u012f Lietuvos-Lenkijos sost\u0105 prie\u0161 lietuvi\u0173 vali\u0105. Laiming\u0173 aplinkybi\u0173 d\u0117ka jis buvo i\u0161rinktas valdovu. Kas yra ypatinga Batoro asmenybei: \u017einodamas, kad tiek \u017emoni\u0173 buvo prie\u0161 jo i\u0161rinkim\u0105, jis sugeb\u0117jo nelaikyti jokio apmaudo prie\u0161 prie\u0161ininkus, gal\u0117jo susitaikyti, \u012fgyti j\u0173 palankum\u0105 ir s\u0117kmingai dirbti valstyb\u0117s labui. Jo asmeninis gyvenimas gan nes\u0117kmingas: Batoras tur\u0117jo vesti de\u0161im\u010dia met\u0173 vyresn\u0119 \u017dygimanto Augusto seser\u012f On\u0105 Jogailait\u0119. Jiedu net negyveno kartu, netur\u0117jo vaik\u0173. Batoras buvo vieni\u0161ius valdovas. Karo lauke praleido daugiau laiko, nei rezidencijose.<\/p>\n

Batoras \u2013 Vilniaus akademijos steig\u0117jas. Jis yra tikriausiai vienintelis XVI a. valdovas, at\u0117j\u0119s \u012f sost\u0105 protestant\u0173 pagalba b\u016bdamas kataliku. Per de\u0161imt jo valdymo met\u0173 buvo sugeb\u0117ta nekonfrontuoti tarp protestantizmo ir katalikyb\u0117s.<\/p>\n

At\u0117jus Batorui \u012f vald\u017ei\u0105 (tuo metu jau i\u0161sipl\u0117tojo reformacija ir mir\u0117 Radvila Juodasis), reformacijos eiga vyst\u0117si toliau. \u017dinoma, kad Popie\u017eiaus nuncijus band\u0117 atversti Juod\u0105j\u012f \u012f katalikyb\u0119; pirmieji j\u0117zuitai nes\u0117kmingai \u010dia band\u0117 \u012fkurti kolegij\u0105. Batoras steng\u0117si atkovoti LDK nuo reformacijos ir prad\u0117jo labai aktyvi\u0105 politin\u0119 veikl\u0105. Apa\u0161tal\u0173 sostas Romoje mat\u0117 LDK kaip tam tikr\u0105 teritorij\u0105, kurioje gal\u0117jo realizuoti sen\u0105 Vakar\u0173 ba\u017eny\u010dios svajon\u0119 \u2013 Maskvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s prisijungim\u0105 prie Vakar\u0173 ba\u017eny\u010dios, paklusimo Popie\u017eiui ir kit\u0105 id\u0117j\u0105 \u2013 LDK tapimo frontu prie\u0161 islam\u0105. Tokiu b\u016bdu nuo 1564-5 m. \u012f Lietuv\u0105 atvykus j\u0117zuitams, prasideda j\u0117zuit\u0173 tinkl\u0173, mokykl\u0173 formavimas ir pl\u0117tra. J\u0117zuit\u0173 labai tr\u016bko, juos reik\u0117jo pra\u0161yti, kad atvykt\u0173 \u010dia \u2013 buvo sud\u0117tinga prisikviesti.<\/p>\n

Batoras buvo pirmasis valdovas, kuris prad\u0117jo skatinti j\u0117zuit\u0173 tinkl\u0105. Aktyviai su Batoru kontaktav\u0119 j\u0117zuitai buvo i\u0161 Italijos, dar prisid\u0117jo keletas vietini\u0173: italas Antonio Posevino, j\u0117zuitas provinciolas D\u017eovani Paolo Kampana, Petras Skarga, Martynas Laterna, privatus Batoro nuod\u0117mklausys.<\/p>\n

\u0160v. Sostas Posevino nor\u0117jo panaudoti kaip agent\u0105 \u0160vedijoje, kad jis imt\u0173si \u0160vedijos katalikizacijos plan\u0173. Posevinui pavyko suart\u0117ti su \u0160vedijos Karali\u0161kuoju sostu.<\/p>\n

Bet pamat\u0119s, kad S. Batoras labai s\u0117kmingai eina \u012f kov\u0105 su Ivanu IV ir yra atsi\u0117m\u0119s nema\u017e\u0105 dal\u012f Livonijos teritorijos, caras \u0117m\u0117si labai gudraus plano, bandan\u010dio apgauti tiek Bator\u0105, tiek Karali\u0161k\u0105j\u012f sost\u0105. Jis pasiunt\u0117 pasiuntinius \u012f Rom\u0105, teigdamas, kad nori prad\u0117ti derybas su Apa\u0161tal\u0173 sostu bei jungtis prie Vakar\u0173 ba\u017eny\u010dios. Bet Batoras turi u\u017etverti kelius ir nesiver\u017eti gilyn \u012f Maskvos teritorij\u0105. Tod\u0117l Posevinas, kaip Apa\u0161tali\u0161kojo sosto atstovas buvo pasi\u0173stas, kad sutaikyt\u0173 Bator\u0105 su Ivanu IV ir diplomati\u0161kai i\u0161spr\u0119st\u0173 situacij\u0105. Buvo vil\u010di\u0173, kad Maskva susijungs su Vakar\u0173 ba\u017eny\u010dia. Pats Batoras tuo netik\u0117jo. Jis tikriausiai b\u016bt\u0173 nugal\u0117j\u0119s Maskvos kariuomen\u0119. Bet pasira\u0161yta 10 met\u0173 taikos sutartis. Posevinas \u010dia vaidino didel\u012f religinio diplomato vaidmen\u012f. Kai Batoras su Ivanu pasira\u0161\u0117 sutart\u012f, Ivanas atgavo kelet\u0105 savo miest\u0173, o Batoras \u0161iaip ne taip atgavo Livonij\u0105. Posevinas band\u0117 toliau vykdyti savo religin\u0119 misij\u0105. Bet Ivanas jau nesileido \u012f kalbas su Vakar\u0173 ba\u017eny\u010dia, anot jo \u201e Popie\u017eius ne piemuo, o vilkas\u201d. Posevinas Vilniuje publikavo dvi \u017eymias knygas \u2013 apie Maskv\u0105 ir knyg\u0105, nukreipt\u0105 prie\u0161 ateizmus (t\u0173 laik\u0173 eretikus). Pasirei\u0161k\u0117 kaip pirmas ry\u0161kus polemistas prie Reformacij\u0105.<\/p>\n

Batoro valdymo laikotarpiu i\u0161sipl\u0117t\u0117 kolegij\u0173 tinklas Lietuvoje ir Lenkijoje. Tikslas buvo rekatalikizuoti ne tik Lietuv\u0105, bet ir Livonij\u0105.<\/p>\n

Kolegijos k\u016br\u0117si sunkiai, su dideliais gin\u010dais. Buvo m\u0105stoma, kaip rekatalikizuoti protestantus ir kaip \u012f savo pus\u0119 patraukti ir rus\u0117nus.<\/p>\n

Batoras apsigyveno Gardine, pilyje, kuri\u0105 pats perstat\u0117 ir labai netik\u0117tai ten mir\u0117. Jis buvo nusprend\u0119s Gardin\u0105 paversti jezuit\u0173 centru; 1585 m. sp\u0117jo tik funduoti j\u0117zuit\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Nor\u0117jo b\u016bti \u010dia palaidotas, bet buvo perve\u017etas \u012f Vavel\u012f.<\/p>\n

Pasak habil. dr. D. Poci\u016bt\u0117s-Abukevi\u010dien\u0117s, Batoras yra toks XVI a. valdovas, kuris susilauk\u0117 tiek teigiamo j\u0117zuit\u0173 \u012fam\u017einimo, tiek pripa\u017einimo protestanti\u0161koje literat\u016broje. K\u0161i\u0161tupas Ver\u0161evickis ir Kasparas Jankovskis (para\u0161\u0119s Radvil\u0173 pergal\u0117ms bei Batoro s\u0117kmingam \u017eygiui \u012f Polock\u0105 skirt\u0105 dram\u0105) skyr\u0117 jam daugiausia d\u0117mesio. Pats Batoras nesisteng\u0117 \u012fsiam\u017einti, bet d\u0117l savo karini\u0173 pergali\u0173 susilauk\u0117 antro Lietuvos Vytauto vardo. Ver\u0161evickio k\u016briniai, i\u0161spausdinti 1979-82 m. Vilniuje, visi skirti S.Batorui. Batorui mirus, jam k\u016brini\u0173 skyr\u0117 K. Pontkovskis. Taip pat yra i\u0161likusi\u0173 j\u0117zuit\u0173 kalb\u0173, pasakyt\u0173 jam mirus. \u0160iose kalbose Batorui i\u0161rei\u0161kiama ir kritikos, nors jis nebuvo protestanti\u0161kos kult\u016bros r\u0117m\u0117jas, bet tur\u0117jo jam i\u0161tikim\u0173 protestant\u0173.<\/p>\n

Batoro pergal\u0117s, s\u0117kminga Livonijos karo pabaiga, pasiaukojimas valstybei, svetimai Lietuvos-Lenkijos valstybei paskatino naujo \u017eanro \u2013 herojin\u0117s poemos<\/strong> susik\u016brim\u0105 literat\u016broje. <\/strong>XVI a. lietuviai atgavo pasitik\u0117jim\u0105 savo karine j\u0117ga, s\u0117kminga karine politika, ir tai paskatino vis\u0105 eil\u0119 herojini\u0173 poem\u0173, kuriose yra \u012fam\u017eintas Steponas Batoras. Visos \u0161ios poemos para\u0161ytos protestant\u0173. D. Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 pabaigia prane\u0161im\u0105 darydama i\u0161vad\u0105, kad Batoras yra dar laukianti savo \u012fvertinimo fig\u016bra, \u012fsipareigojusi kaip valdovas Lietuvos-Lenkijos valstybei. Jo \u012fam\u017einimas literat\u016broje yra unikalus XVI a.<\/p>\n

(V.)<\/strong><\/p>\n

Praktin\u0117 dalis, SIMPOZIUMAS. Lietuvos istorin\u0117s asmenyb\u0117s mokykloje: nutyl\u0117ti, pamin\u0117ti, prakalbinti?<\/strong><\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Simpoziumas \u2013 praktin\u0117 dalis aptariama su mokytojais<\/em><\/dd>\n<\/dl>\n

Simpoziume pereita prie praktini\u0173 akademini\u0173 prane\u0161im\u0173 dalies. Dr. Dalius Kuolys ragino pasidalinti, su kuo susiduria mokytojai istorikai, lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros mokytojai, kaip pateikiamos asmenyb\u0117s mokyklose, programose ir vadov\u0117liuose, ar yra asmenybi\u0173, kurias galima pra\u0161nekinti? Jo pacituotas Hansas Georgas Gadameris tik\u0117jo, kad id\u0117jos istorijoje turi gali\u0105. Asmenyb\u0117s, kurios generuoja istorijas, skleid\u017eia id\u0117jas, savo gyvenimais i\u0161pa\u017e\u012fsta ir jas gina, taip pat turi gali\u0105. Tai yra kurianti istorija. I\u0161kyla svarbus klausimas: ar mes \u017ei\u016brime \u012f asmenybes savo istorijoje kaip \u012f kurian\u010dias ar kaip d\u0117sni\u0173 valdomas? T\u0105dien aptarin\u0117tos XVI a. asmenyb\u0117s jaut\u0117si istorij\u0105 kurian\u010dios.<\/p>\n

Pakviesti pasisakyti mokytojai-literatai, kalbininkai ir t.t.: mokytojas Vytautas Toleikis, d\u0117stantis etik\u0105; mokytoja ekspert\u0117 Aldona Kru\u0161evi\u010di\u016bt\u0117 i\u0161 Kretingos, lituanist\u0117, d\u0117stanti lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir literat\u016br\u0105; du mokytai istorikai: mokytoja ekspert\u0117 J\u016brat\u0117 Litvinait\u0117 i\u0161 Vilniaus Vytauto Gimnazijos ir mokytojas ekspertas Eugenijus Manelis, Martyno Ma\u017evydo mokyklos direktorius.<\/p>\n

Vytautas Toleikis \u2013 nebijokime kalb\u0117ti apie kontraversi\u0161kas asmenybes<\/strong><\/p>\n

Vytautas Toleikis<\/strong> pasisak\u0117 es\u0105s asmenybes \u201epraktikuojantis\u201d \u017emogus \u2013 d\u0117stantis etik\u0105 pasiremdamas asmenyb\u0117mis ir j\u0173 istorijomis. Kita patirtis yra fakultatyvas, kuris vadinasi \u201eDaugiakult\u016bris Vilnius ir jo asmenyb\u0117s\u201d. V. Toleikis kiekvien\u0105 savait\u0119 organizuoja susitikimus su asmenyb\u0117mis \u2013 kartais jos ateina \u012f gimnazij\u0105, bet tenka brautis ir \u012f namus. Kas savait\u0119 jo \u201evaik\u0161\u010diotojai\u201d turi galimyb\u0119 susitikti su skulptoriumi, ra\u0161ytoju, vienuoliu, vyskupu ir pan.<\/p>\n

Mokytojas \u012fsitikin\u0119s, kad asmenybi\u0173 pateikimas literat\u016brai, istorijai, etikai yra be galo svarbus, nes i\u0161 karto i\u0161kyla retorinis klausimas: kas yra istorija? Galb\u016bt istorija yra jausm\u0173 ugdymas, ne tik fakt\u0173 \u012fsiminimas ir praeities tyrin\u0117jimas. Mes ugdome jausmus savo praei\u010diai, savo tautai, \u0161aliai ir pasauliui.<\/p>\n

Anot V. Toleikio, yra per daug susifokusuota \u012f kriti\u0161kumo mit\u0105<\/strong>. Ne visi \u017eino, k\u0105 daryti su kritiniu m\u0105stymu. Istorikams tai lyg lazda su dviem galais. Vadinasi, negali b\u016bti pozityvi\u0173 heroj\u0173: vienas paleistuvis, kitas narkomanas ir t.t. Kaip gi pasirinkti? XXI a. yra postmodernus, n\u0117ra heroj\u0173. \u012e k\u0105 atsiremti vaikui, kad jis netapt\u0173 ciniku? Visi yra blogi, ger\u0173 n\u0117ra. Su savo kriti\u0161kumu galima nueiti \u012f tyrus.<\/p>\n

\u201eAr yra kokia ES direktyva, kuri sako, kad yra politi\u0161kai nekorekti\u0161ka myl\u0117ti savo nacionalinius didvyrius?\u201d, \u2013 kelia klausim\u0105 V. Toleikis. \u201eAr mums draud\u017eiama diegti meil\u0119 savo herojams ir savo tautai\u201d?<\/p>\n

Per asmenyb\u0119 mes galime labiau prisiri\u0161ti prie savo erdv\u0117s. Pavyzd\u017eiui Vilnius \u2013 ne tik baroko miestas, bet ir \u010c. Milo\u0161o, A. Mickevi\u010diaus, R. Gary, Valan\u010diaus, Daukanto miestas. Jei remiam\u0117s istorine asmenybe, tai tas miestas\/erdv\u0117 ne tik turi geografin\u012f vaizd\u0105, bet ir konkretaus \u017emogaus veid\u0105. Vaikas turi konkret\u0173 veid\u0105, kur\u012f gali \u012fsimyl\u0117ti ar prisiri\u0161ti.<\/p>\n

V. Toleikis mano, kad reikia daug kalb\u0117ti ir apie kontraversines asmenybes. Prie\u0161taringos ir baisios epochos s\u0105lygomis per asmenyb\u0119, jos likim\u0105 galime daug k\u0105 pasakyti: pavyzd\u017eiui Salom\u0117jos Neries likimas \u2013 epochos \u0161iurpumo, \u017emoni\u0173 draskymo atspindys.<\/p>\n

Kiekvienais metais mokytojas jau\u010di\u0105s pareig\u0105 dvyliktokams papasakoti apie Snie\u010dk\u0173. Jis \u2013 \u017emogus, kuris sugeb\u0117jo sukurti tikr\u0105 socializm\u0105. Taip, tas pats tautos budelis Snie\u010dkus. O gal tai buvo laimingas loterijos bilietas Lietuvai? Norint tokias pamokas organizuoti, reik\u0117jo perkaityti kr\u016bvas atsiminim\u0173, kelis kartus susitikti su Snie\u010dkaus dukra.<\/p>\n

Norint pateikti asmenyb\u0119 mokykloje, reikia pa\u010diam apie j\u0105 daug \u017einoti. Galb\u016bt b\u016bti kiek empati\u0161kam, jausti pagarb\u0105. Kad ir apie budel\u012f, reikia kalb\u0117ti be pagie\u017eos, ramiai, sugeb\u0117ti patraukti ir sudominti jaunus \u017emones.<\/p>\n

Kitas dalykas \u2013 daug kas gali numoti ranka ir sakyti \u2013 \u201eoi, ne\u012fdomu, jaunimui tik rokas patinka, seksas, o jau asmenyb\u0117s, kur jau \u010dia, asmenyb\u0117s tai \u2013 nuobodu\u201d. Vytautas Toleikis mano, kad nuo mokytojo priklauso, nuobodu ar nenuobodu. Nereikia joki\u0173 kontraversij\u0173 arba \u201eprie\u0161\u0173\u201d. Apie juos reikia kalb\u0117ti. Anot jo, m\u016bs\u0173 istorik\u0173 galvose \u2013 painiava d\u0117l hierarchijos, asmenybi\u0173 svarbos. Kai prasid\u0117jo diskusija, kad nacionaliniams herojams reikia paminklus statyti, i\u0161kilo klausimas \u2013 u\u017e k\u0105 Smetonai (neapsaugojusiam valstyb\u0117s vertybi\u0173)? Kod\u0117l ne Vi\u0161inskiui? Palygina i\u0161puosel\u0117t\u0105 Basanavi\u010diaus gimtin\u0119 su apleista Kudirkos (nesenai lank\u0117si abiejose). Kai n\u0117ra ai\u0161kios hierarchijos, k\u0105 vaikams galima papasakoti? Basanavi\u010diui tik suskausdavo \u0161on\u0105, ir jis l\u0117kdavo \u012f kurortus gydytis, o Kudirka sirgdamas d\u017eiova aukojosi, nebebuvo kam \u201eVarpo\u201d redaguoti \u2013 met\u0119s Krym\u0105, atva\u017eiavo darbuotis ir gana jaunas mir\u0117. Valan\u010dius yra did\u017eiausia XIX a. asmenyb\u0117, i\u0161 mu\u017eiko padar\u0117 taut\u0105, o i\u0161lieka tarybinis blaivininko stereotipas.<\/p>\n

Pasak V. Toleikio, asmenybi\u0173 tematikoje slypi did\u017eiuliai rezervai, galimyb\u0117 su\u017eadinti jauno \u017emogaus fantazij\u0105, susitapatinti su asmenybe, keliauti su juo istorijos eigoje.<\/p>\n

J\u016brat\u0117 Litvinait\u0117: asmenyb\u0117s \u2013 draugo paie\u0161kos ir atsvara \u201epupy\u010di\u0173\u201d popkult\u016brai<\/strong><\/p>\n

Pasak mokytojos J\u016brat\u0117s Litvinait\u0117s, pagrindinis kiekvienos visuomen\u0117s r\u016bpestis \u2013 u\u017etikrinti savo t\u0119stinum\u0105 ir progres\u0105 perduodant sukaupt\u0105 patirt\u012f ateities kartoms. Mokykla, anot cituojamos Meil\u0117s Luk\u0161ien\u0117s, lengviausiai kei\u010diama bendruomen\u0117, kurioje galime sukurti svajoni\u0173 visuomen\u0119. \u0160iandien mokykla neb\u0117ra vienintel\u0117 vieta, kuri konstruoja jaun\u0105 asmenyb\u0119. Pasak filosofo Algio Mick\u016bno, \u012f mokykl\u0105 vaikas jau ateina atsine\u0161damas bendruomen\u0117s sukaupt\u0105 patirt\u012f.<\/p>\n

Prie mokyklos formavimo daug prisideda propaganda, reklama, j\u0117gos, kurian\u010dios propagand\u0105 \u2013 jos suformuoja toki\u0105 vaiko s\u0105mon\u0119, kuri\u0105 vien mokyklai sunku b\u016bt\u0173 pakeisti. Produkcinis aparatas ir jo kuriamos prek\u0117s arba paslaugos kuria arba priduoda socialin\u0117s sistemos visum\u0105. \u017dmogus yra formuojamas vartotoj\u0173 rinkos \u2013 nori sukurti sau vartotoj\u0105. Prof. A.Tere\u0161kinas sako, kad vaikus ir suaugusiuosius m\u016bs\u0173 laikais formuoja pop kult\u016bra, \u012f\u017eymybi\u0173 kultas, kad \u017evaig\u017ed\u0117s yra m\u016bs\u0173 kult\u016bros produktas, padarytas pagal masi\u0173 \u012fnor\u012f ir tuo pa\u010diu mases formuojantis produktas. Vadinasi, mokykla susiduria su tokiais konkurentais: bendruomen\u0117, propaganda, vartotoj\u0173 visuomen\u0117 ir pop kult\u016bra\/\u012f\u017eymybi\u0173 kultas. Ar mokykla gali su jais konkuruoti?<\/p>\n

Pavyzd\u017eiu gal\u0117t\u0173 b\u016bti mokytojos Elenos Motiej\u016bnien\u0117s pasakojimas apie savo an\u016bk\u0119. Jai tuo metu buvo 12 met\u0173, o Lady Gaga laik\u0117si \u0161lov\u0117s vir\u0161\u016bn\u0117je: \u201eMano an\u016bk\u0117 m\u0117gd\u017eioja Lady Gag\u0105, ja \u017eavisi ir seka jos p\u0117domis. Supratau vien\u0105 dalyk\u0105 \u2013 negaliu nieko padaryti, kad i\u0161mes\u010diau Lady Gag\u0105 i\u0161 ekrano. Suvokiau, kad vienintelis dalykas, kur\u012f galiu pakeisti \u2013 \u012fdiegti savo an\u016bkei kitas vertybes ir pasi\u016blyti kit\u0105 alternatyv\u0105, kuri\u0105 gal\u0117t\u0173 pasirinkti vietoje Gagos. \u010cia atsiranda mokykla bei istorin\u0117s, kult\u016brin\u0117s, politin\u0117s ir visos kitos asmenyb\u0117s, kuri\u0173 mes nema\u017eai turime savo istorijoje. Ta\u010diau v\u0117lgi mokykloje da\u017enai tikimasi, kad mokytojas pristatys asmenyb\u0119, parodys jos gro\u017e\u012f. V\u0117lgi gimsta i\u0161orinis poreikis: mokinys atsis\u0117da ir laukia \u2013 na ir k\u0105 j\u016bs man parodysit. J\u016brat\u0117 Litvinait\u0117 pasakoja pa\u0117musi istorijos vadov\u0117lius per\u017ei\u016brai. Kai jos klausia, kas esanti, pirmiausia atsako, kad yra moteris. Tod\u0117l istorijoje ie\u0161ko moter\u0173: pavyzd\u017eiui, kas ra\u0161oma vadov\u0117liuose apie Barbor\u0105 Radvilait\u0119: 5 klas\u0117je \u2013 gra\u017ei, i\u0161tek\u0117jo u\u017e karaliaus, jauna numir\u0117. 8 klas\u0117je \u2013 labai gra\u017ei, labai \u017eavi, s\u0117kmingai i\u0161tek\u0117jo, m\u0117go puotauti, numir\u0117. 11 klas\u0117je \u2013 gra\u017ei, i\u0161tek\u0117jo u\u017e karaliaus ir numir\u0117. Vadinasi mokykloje besimokanti paaugl\u0117 mergait\u0117 7-9 metus to klauso ir suvokia, kokia didel\u0117 vertyb\u0117 yra b\u016bti gra\u017eiai, s\u0117kmingai, i\u0161tek\u0117ti ir laiku numirti. Jei jauna mirsi, tai dar ir istorijos vadov\u0117liuose para\u0161ys. O paskui susiimame u\u017e galvos ir sakome, Dieve mano, kaip \u010dia toj Lietuvoj \u2013 visos moterys pupyt\u0117s, vyrauja pupy\u010di\u0173 kultas, o vyrai nustumti \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f, prasid\u0117jusi vyri\u0161kumo kriz\u0117.<\/p>\n

Vyrui asmenyb\u0117s u\u017eduoda dar baisesn\u0119 u\u017eduot\u012f: tu turi pagirdyti \u017eirgus Juodojoje j\u016broje. Jei negali, tai privalai i\u0161eiti \u012f mi\u0161k\u0105 ir ten kovoti. Sako, duokit 25 proc. vis\u0173 pamok\u0173 Lietuvos partizanams. J\u0173 pavyzd\u017eiu aukl\u0117kit savo vaikus. Jie buvo nars\u016bs, i\u0161\u0117jo \u012f mi\u0161k\u0105 ir numir\u0117. O paskui stebim\u0117s, kod\u0117l pas mus tiek savi\u017eudybi\u0173? Bet svarbiausia, k\u0105 padaro visos asmenyb\u0117s \u2013 tai numir\u0161ta. Ir kuo skausmingiau, tuo yra linksmiau.
\n\u201dKeliu klausim\u0105, k\u0105 a\u0161 tur\u0117\u010diau daryti, kad mano asmenyb\u0117 \u012fveikt\u0173 per TV, per propagand\u0105, per visuomen\u0119 pasi\u016blom\u0105 asmenyb\u0119?\u201d, teiraujasi mokytoja J. Litvinait\u0117. Vaikas yra auganti asmenyb\u0117. Labai svarbu atsi\u017evelgti \u012f am\u017eiaus tarpsnius<\/strong>. Pavyzd\u017eiui, 5-okui vis dar reikia herojaus, 5-okas \u017ei\u016bri \u012f savo t\u0117vus ir sako \u2013 jie didvyriai, jie visk\u0105 gali. Bet \u010dia jis gauna tik suaugusius herojus, kurie i\u0161eina \u012f mi\u0161k\u0105 arba \u012f kar\u0105. O kur jam gauti heroj\u0173, kurie taip pat b\u016bna vaikais, u\u017eauga ir ka\u017ek\u0105 nuveikia?<\/p>\n

\u0160iandien mes mokykloje nesame suk\u016br\u0119 vaiko herojaus, kuriuo vaikas gal\u0117t\u0173 did\u017eiuotis ir sakyti \u201eman jis patinka, ir a\u0161 noriu tokiu b\u016bti\u201d.<\/p>\n

Kai vaikas \u012f\u017eengia \u012f paauglyst\u0119, 8-\u0105 klas\u0119, jam herojai tampa ne\u012fdom\u016bs. Netgi t\u0117vai pasidaro prie\u0161i\u0161ki. Jei 8 klas\u0117je si\u016blome mit\u0105 apie ka\u017ekok\u012f heroj\u0173, vaikui tai yra juokinga \u2013 jis tiesiog netiki. Vaikui reikia duoti t\u0105, su kuo jis gali pats tapatintis. Paaugliui reikia draugo, su kuriuo gal\u0117t\u0173 \u0161neku\u010diuotis.<\/p>\n

Mokytoja J. Litvinait\u0117 rado nuostab\u0173 Viktorijos Daujotyt\u0117s tekst\u0105 apie Barbor\u0105 Radvilait\u0119. Pirm\u0105 kart\u0105 ra\u0161oma, kad Barbora buvo ne tik gra\u017ei, i\u0161tek\u0117jo ir numir\u0117, bet ka\u017ek\u0105 nuveik\u0117, ir jos \u017eavesys buvo toks, kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti pavyzd\u017eiu kiekvienai Lietuvos paauglei. Tekste apra\u0161omos Barboros dovanos vestuvi\u0173 proga: ji mok\u0117jo ne\u0161ioti savo papuo\u0161alus. Argi tai yra ne tai, ko reikia m\u016bs\u0173 paauglei mergaitei? Ne turto, kurio jos gali netur\u0117ti, ne gro\u017eio, kuris yra gamtos dovana, bet mok\u0117ti ne\u0161ioti. Toliau cituojama, kad Barbora \u0161vyti aristokrati\u0161kumu, gimin\u0117s linija t\u0119siasi nuo Gedimino. \u017davi savo elgesiu. Gali tapti pavyzd\u017eiu, kaip paaugl\u0117 mergait\u0117 gali i\u0161mokti aristokrati\u0161kumo. Mes pateikiame moteris valstietes, kurios r\u016bpinasi savo vaikais arba Barbor\u0105, kuri s\u0117kmingai i\u0161tek\u0117jo. Vaikas tur\u0117t\u0173 nor\u0117ti siekti tapti aristokratu.<\/p>\n

O kaip pateikiame bajor\u0173 kilmingum\u0105? Sakome, tie, kurie sumov\u0117 vis\u0105 Lietuv\u0105, sulenk\u0117jo ir daugiau nieko gero nenuveik\u0117. Vadinasi, jeigu padorus, tai \u2013 valstietis. O jeigu valstietis, tai i\u0161 kaimo. Parodykite paaugl\u012f, kuris nor\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161 kaimo. Mes turime v\u0117l susigr\u0105\u017einti bajorus, atiduoti jiems t\u0105 viet\u0105, kuri\u0105 jie u\u017eima: tai yra visuomen\u0117s vedliai, elitas, \u012f kur\u012f lygiuodamasis kiekvienas paauglys daro pa\u017eang\u0105, tampa aristokrati\u0161kesnis, susikult\u016brina. V\u0117lgi, kai \u012f\u017eengiame \u012f 11 klas\u0119, kitas vyresnes klases, turime atsiminti, kad vaikui nebereikia draugo, jam nebereikia \u0161neku\u010diuotis. Jam reikia klausti, kvestionuoti, kriti\u0161kai m\u0105styti \u2013 kas yra gerai, kas yra blogai. Jis nori \u017einoti, kad paauglys irgi turi silpn\u0173 viet\u0173. Tada mes galime parodyti, kad asmenyb\u0117 gal\u0117jo b\u016bti ir silpna. Pavyzd\u017eiui, \u017dygimantas Augustas, paskend\u0119s turtuose, kolekcijose, v\u0117liau li\u016bd\u0117jo, nes svarbiausia buvo meil\u0117. B. Radvilait\u0117 be to, kad puotavo, suk\u016br\u0117 nauj\u0105 moters \u012fvaizd\u012f \u2013 laisv\u0117s \u012fvaizd\u012f, i\u0161dr\u012fso pasiprie\u0161inti, i\u0161dr\u012fso parodyti savo individualum\u0105 vie\u0161ai, kas nebuvo priimtina. Barbora nebuvo vien tik tarp aukso ir kar\u016bn\u0173 \u0161vytinti, tai buvo li\u016bdinti d\u0117l bevaikyst\u0117s, d\u0117l nepripa\u017einimo, d\u0117l savo ligos asmenyb\u0117. Tuomet mokinys suvokia, kad asmenyb\u0117, kaip ir jis, kartais b\u016bna silpna, kartais stipri, ie\u0161kanti. Asmenyb\u0117 turi b\u016bti draugu suaugusiam \u017emogui, kuris savo pavyzd\u017eiu parodys, kaip nutinka, jei gyveni vienaip ar kitaip.<\/p>\n

Nesutinku, kad mokytojas turi pristatyti asmenyb\u0119 ir daug pasakoti. Mokinys turi i\u0161mokti atrasti asmenyb\u0119, pats susiie\u0161koti \u0161altinius, literat\u016br\u0105 ir sakyti \u2013 suradau draug\u0105. A\u0161 j\u012f pa\u017einau ir per tai suart\u0117jau. Mokytojas gali b\u016bti tik vedlys. Reikia juos nukreipti: paanalizuokit, pasvarstykit, pagalvokit. Ir galb\u016bt vaikai ras ne tas asmenybes, kurias mes dedame \u012f savo programas. Asmenyb\u0117 pirmiausia turi tapti tuo, kuo tapo visos tos pupyt\u0117s \u2013 mes turime i\u0161kelti elitines asmenybes. Kad m\u016bs\u0173 visuomen\u0117 b\u016bt\u0173 ne suvargusi, valstieti\u0161ka, skarel\u0117mis apsivilkusi, bet aristokrati\u0161ka, kult\u016bri\u0161ka, kokiai jai istori\u0161kai ir priklauso b\u016bti.<\/p>\n

Aldona Kru\u0161evi\u010di\u016bt\u0117 \u2013 kod\u0117l Lietuvoje vyksta asmenyb\u0117s devalvacija ir k\u0105 reikia kelti i\u0161 praeities<\/strong><\/p>\n

Pasak mokytojos lituanist\u0117s Aldonos Kru\u0161evi\u010di\u016bt\u0117s, asmenyb\u0117s s\u0105voka Lietuvoje devalvuojama. Tai daroma nuosekliai, metodi\u0161kai ir nenutr\u016bkstamai. U\u017etenka atsiversti dienra\u0161\u010dius, \u012fsijungti internetines svetaines, kad tuo \u012fsitikintum. Kai kurios personos \u0117m\u0117 skelbti, kad nacionalin\u0117s vertyb\u0117s es\u0105 per menkai vertinamos. Pamir\u0161tama tai, kad nacionalini\u0173 vertybi\u0173 statusas n\u0117ra pasiimamas, o yra tautos suteikiamas. Asmenyb\u0117s devalvavimas kryptingai vykdomas \u017einiasklaidos ir formuojamas kaip i\u0161kili\u0173 politik\u0173, veik\u0117j\u0173 puolimas. Pavyzd\u017ei\u0173 toli ie\u0161koti netenka. A. a. Algirdas Patackas buvo pjudomas d\u0117l incidento, nulemto jo ligos. Tas pjudymas truko iki pat signataro mirties, ir netgi mirties dien\u0105. Aldonos Kru\u0161evi\u010di\u016bt\u0117s manymu, tai yra sud\u0117tin\u0117 hibridinio karo dalis, o tas karas seniai vyksta, ypa\u010d \u017einiasklaidoje.<\/p>\n

Sunku priimti li\u016bdn\u0105 \u017eini\u0105, kad Romualdo Ozolo atminimui skirtas renginys, vyk\u0119s gegu\u017e\u0117s 8 dien\u0105 Moksl\u0173 akademijoje nebuvo filmuojamas. Atsisak\u0117 filmuoti LRT, i\u0161laikoma vis\u0173 m\u016bs\u0173 l\u0117\u0161omis. Niekas i\u0161 LRT tarybos apie tai neprasitar\u0117 n\u0117 \u017eod\u017eio.<\/p>\n

Kaip vertinti t\u0105 li\u016bdn\u0105 fakt\u0105, kad Vilniaus universiteto Filologijos fakultete griaunamos \u0161imtamet\u0117s sienos, naikinama Kazimiero B\u016bgos auditorija, papuo\u0161ta dar 1979, jubiliejiniais metais kurtais meno k\u016briniais.<\/p>\n

Kaip vertinti tai, kad po Jaun\u0173j\u0173 filolog\u0173 konkurso 1-\u0105j\u0105 viet\u0105 parve\u017eusi\u0105 mokin\u0119 miestelio \u017eurnalist\u0117 klausia: \u201eApie k\u0105 tavo darbas ir i\u0161girdusi, kad apie mokytoj\u0105, meta replik\u0105 \u2013 ir kam to reikia? Mokytojai juk nieko neduoda\u201d.<\/p>\n

\u017dinoma, galima li\u016bdnai palinguoti galva ir hamleti\u0161kai atsidusti \u201eka\u017ekas papuvo dan\u0173 karalyst\u0117j\u201d. Galima prisiminti tai, kad dar Maironio konferencijoje, b\u016bdami vieni, sak\u0117me \u201eHanibalas prie vart\u0173\u201d. \u0160i situacija ver\u010dia kelti klausim\u0105 \u2013 k\u0105 daryti? Atsakymas paprastas \u2013 kalb\u0117ti ir kalb\u0117tis. Apie asmenybes. Apie tuos, kuriais gali sekti jaunoji karta, apie tuos, kuriems asmenyb\u0117 gali tapti pavyzd\u017eiu.<\/p>\n

Prisiminkime Jurgio Baltru\u0161ai\u010dio i\u0161tarm\u0119: \u201ePrie\u0161 keli\u0105 did\u012f gair\u0117s \u017einotinos\u201d.<\/p>\n

Tas gaires skatina tur\u0117ti ir naujoji pagrindinio ugdymo programa, kur kiekvienai klasi\u0173 grupei si\u016bloma akcentuoti asmenybes. Ta\u010diau nor\u0117t\u0173si, kad mokiniai pasidom\u0117t\u0173 ne tik programoje nurodytomis personalijomis, bet ie\u0161kot\u0173 asmenybi\u0173 savo aplinkoje.<\/p>\n

Vadovautis Vyd\u016bno<\/strong>, kurio 150 gimimo metin\u0117s sutampa su Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s 100-me\u010diu, priesakais, formuoti \u017emog\u0173 pagal trij\u0173 pakop\u0173 program\u0105: \u017emogus sau<\/strong>,\u017emogus tautai<\/strong>, \u017emogus \u017emonijai<\/strong>. Mat \u0161i programa atskleid\u017eia humani\u0161kumu pagr\u012fstus asmenybes ry\u0161ius su tauta ir \u017emonija, suprantant, kas esi pats. Tai modelis, kuris pad\u0117t\u0173 jaunam \u017emogui rinktis saviugdos darb\u0105. Pasiaukojimo ir tarnyst\u0117s tautai pavyzd\u017ei\u0173 Lietuvoje netr\u016bksta. Tarnyst\u0119 kaip gyvenimo model\u012f yra pasirinkusi Viktorija Daujotyt\u0117-Pakerien\u0117.<\/p>\n

Vaikams, kurie tik prad\u0117ta formuoti savo gaires, reik\u0117t\u0173 artimesni\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, nei XVI a. Labai patartina pavartyti Vytauto Merkio knyg\u0105 apie spaudos draudimo laikmet\u012f, kuriame suregistruoti visi knygne\u0161iai, papuol\u0119 \u012f \u017eandarmerijos akirat\u012f. Kaip b\u016bt\u0173 smagu, jei Vilniaus moksleiviai pasigilint\u0173 \u012f tai, k\u0105 Lietuvai dav\u0117 kunigai, pavyzd\u017eiui chorvedys, poetas, bitininkas Juozas Ambraziejus<\/strong>, dar \u017einomas kaip Ambrazevi\u010dius<\/strong>. 1893 m. \u0161i asmenyb\u0117 \u012fk\u016br\u0117 prie Vilniaus \u0160v. arkangelo Rapolo ba\u017eny\u010dios pirm\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 chor\u0105 ir para\u0161\u0117 jam dain\u0173. 1901 m. jo r\u016bpes\u010diu \u0160v. Mikalojaus ba\u017eny\u010dioje atgim\u0117 lietuvi\u0173 kalba, buvo stengiamasi, kad vaikai Dievo \u017eod\u012f priimt\u0173 su lietuvi\u0161ka dvasia. Tai jis 1905 m. Vilniuje i\u0161leido trump\u0105 Rymo katekizm\u0105 vaikams, kuriame prisak\u0117 klausyti tik tokio vyskupo, kur\u012f lietuviai bus i\u0161sirink\u0119 patys, o Popie\u017eius tik palaimin\u0119s. D\u0117l \u0161ios fraz\u0117s knygel\u0117 buvo \u012ftraukta \u012f Vatikano draud\u017eiam\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 ir jo kunigyst\u0117 suspenduota, kol neatsi\u017ead\u0117s \u0161i\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. Neatsi\u017ead\u0117jo iki gyvenimo pabaigos. Vert\u0117si bitininkyste. Vilniuje gyvenantys mokiniai gal\u0117t\u0173 susirasti Juozo Ambraziejaus dabar taip retai lankom\u0105 kap\u0105 Ras\u0173 kapinait\u0117se.<\/p>\n

\u017dinoti bei prisiminti tokias asmenybes tur\u0117t\u0173 visi lietuviai.<\/p>\n

Mokytoja A. Kru\u0161inevi\u010di\u016bt\u0117 primena ir daraktor\u0117s Emilijos Pocait\u0117s<\/strong> istorij\u0105. Ji mok\u0117 vaikus skaityti lietuvi\u0161kai, buvo vieni\u0161a, \u0161luba, ligota. U\u017e mokym\u0105 davatkos \u012fskund\u0117 \u017eandarams. E. Pocait\u0119 \u012fki\u0161o \u012fkal\u0117jim\u0105. Jai gr\u0117s\u0117 kal\u0117jimas arba did\u017eiul\u0117 bauda \u2013 10 rubli\u0173 (ger\u0173 odini\u0173 bat\u0173 kaina). Vaikai nutar\u0119 surinkti pinig\u0173 mokytojai i\u0161vaduoti, i\u0161\u0117jo elgetauti. \u0116jo per kelias ba\u017eny\u010dias. Kretingoje juo i\u0161vyd\u0119s ir vis\u0105 istorij\u0105 su\u017einoj\u0119s kunigas pasak\u0117 tok\u012f stipr\u0173 pamoksl\u0105, kad buvo surinkta reikalinga suma, vaikai parve\u017eti \u012f \u017demai\u010di\u0173 Kalvarij\u0105, o daraktor\u0117 E. Pocait\u0117 \u2013 i\u0161laisvinta. Tie vaikai u\u017eaug\u0119 i\u0161va\u017eiavo \u012f tolim\u0105 Amerik\u0105, bet neu\u017emir\u0161o daraktor\u0117s. Kai prasid\u0117jo \u201eat\u0161ilimas\u201d, jie gr\u012f\u017eo, susirado kap\u0105 ir pastat\u0117 paminkl\u0105.<\/p>\n

Jeigu \u017ei\u016br\u0117tume \u012f asmenyb\u0119 neformaliai, \u017einotume labai daug. Pavyzd\u017eiui \u017einotume, kad S. Daukanto vaikams ra\u0161ytoje ab\u0117c\u0117l\u0117je pirmasis suskiemenuotas \u017eodis yra \u201edoryb\u0117\u201d. Tai svarbiau, negu i\u0161kalti gimimo ir mirties datas. Ie\u0161kodami \u0161alia sav\u0119s t\u0173, kurie dar svarb\u016bs, vaikai i\u0161mokt\u0173 dairytis asmenybi\u0173 kitur. Jie tapt\u0173, anot Vai\u017eganto, \u201edeiman\u010diuk\u0173\u201d ie\u0161kotojais, skleist\u0173si kult\u016bros laukas. Dabar tas kult\u016bros laukas yra gan\u0117tinai li\u016bdnas.<\/p>\n

Deja, nepavyko sulaukti ir labai dominusio filmo, \u201e\u017dalgiris \u2013 Gele\u017eies diena\u201c, kuri\u0105 buvo \u017eadama pastatyti dar 2010-aisiais, kai sukako 600 met\u0173 nuo pergalingo m\u016b\u0161io, nors vis pasigirsdavo, kad jam sukurti skiriamos nemenkos l\u0117\u0161os.O \u0161tai \u0161iuolaikin\u012f film\u0105 apie M. K. \u010ciurlion\u012f suk\u016br\u0117 ir pasauliui pristat\u0117 visai ne dr\u0105sios \u0161alies atstovai, o \u016bkanotojo Elbiono \u017emogus \u2013 re\u017eisierius Robertas Mullanas. Tai jo d\u0117ka turime film\u0105 \u201eLai\u0161kai Sofijai\u201c.<\/p>\n

Ir film\u0105 apie nepamir\u0161tamus rezistencijos puslapius \u201eNematomas frontas\u201c suk\u016br\u0117 ne Lietuvos muzikos ir meno akademijos ugdytiniai, nors per 25 metus i\u0161auginta re\u017eisieri\u0173, net ne buvusios Konservatorijos aukl\u0117tiniai, o \u0161vedas\u00a0Jonas Ohmanas<\/a>, Amerikos lietuvis Vincas Sruoginis ir JAV pilietis Markas Johnstonas. Gal ir dr\u0105su atiduoti tokius svarbius kult\u016bros barus kitiems\u2026 Neturime \u0161iuolaikinio meninio ar modernaus dokumentinio filmo ir apie Sausio 13-\u0105j\u0105. Art\u0117ja Kruvinojo sekmadienio 25-metis\u2026 Jei mes patys neprad\u0117sime kurti film\u0173, ra\u0161yti knyg\u0173 apie \u0161ias tautai svarbias dienas, tai ims daryti nevzorovai, ivanovai ir visokie kitokie\u00a0burokinio <\/em>mentaliteto sargybiniai. Jiems l\u0117\u0161\u0173 atsiras kas skiria\u2026 Juk visi suprantame, kad kalbos apie informacin\u012f kar\u0105 anaiptol n\u0117ra perd\u0117tos. Mes, lituanistai ir istorikai, turime imtis darb\u0173, net jei tie darbai ir ma\u017ei, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nesvarb\u016bs. Nesvarbi\u0173 darb\u0173 tokioje situacijoje, kai mokiniams seneliai tvirtina, jog \u201eprie ruso buvo geriau\u201c, kai i\u0161 interneto ir TV program\u0173 pl\u016bsta baisiausia propaganda, n\u0117ra. Kiekviena asmenyb\u0117, kovojusi ar kovojanti u\u017e lietuvi\u0161kum\u0105 ir tauti\u0161kum\u0105, kiekvienas istorijos epizodas, ved\u0119s \u012f tautos laisv\u0119, turi b\u016bti aptartas. Negalime manyti, kad tai nesvarbu. N\u0117ra nesvarbi\u0173 dalyk\u0173. Tai primena ir seniai pam\u0117gtos knygos, skirtos vaikams, eil\u0117ra\u0161tis, kur\u012f, pabaigdama prane\u0161im\u0105, pacituoja A. Kru\u0161evi\u010di\u016bt\u0117:<\/p>\n

D\u0117l ma\u017eos vinut\u0117s pasaga nukrito,<\/em><\/p>\n

Pasagai nukritus, kluptel\u0117jo \u017eirgas.<\/em><\/p>\n

Kluptel\u0117jo \u017eirgas, raitelis nupuol\u0117,<\/em><\/p>\n

Raitelis nupuol\u0117, m\u016b\u0161io nelaim\u0117jom,<\/em><\/p>\n

M\u016b\u0161io nelaim\u0117jom ir \u0161alies netekom \u2013<\/em><\/p>\n

\u0160tai kiek mes praradom d\u0117l ma\u017eos vinut\u0117s.<\/em><\/p>\n

Eugenijus Manelis \u2013 asmenybi\u0173 paie\u0161kos pranc\u016bz\u0173 pavyzd\u017eiu<\/strong><\/p>\n

Mokytojas E. Manelis prad\u0117jo nuo to, kad dirba su ma\u017eesniais vaikais \u2013 5-okais, 6-okais, vyriausi yra 8-okai. Paai\u0161kina, kad lietuvi\u0173 kalboje \u017eod\u012f \u201emirti\u201d mes vartojame du kartus: pirm\u0105 kart\u0105, kai mir\u0161tama i\u0161 tikr\u0173j\u0173, antr\u0105 \u2013 kai nustojame min\u0117ti to \u017emogaus vard\u0105. O kada nustojame sakyti vard\u0105? Kai nepalieka ka\u017eko po sav\u0119s. Kai bendravo su mokiniais, vien\u0105 kart\u0105 pasak\u0117: \u201ePasikalb\u0117sime apie vien\u0105 mirusi\u0105 asmenyb\u0119\u201d. Mokiniai pakomentavo: \u201eMokytojau, ji n\u0117ra mirusi, nes minime jos vard\u0105.\u201d<\/p>\n

Pastaruoju metu visuomen\u0117 pradeda skirti d\u0117mesio asmenyb\u0117ms. Pamin\u0117ta knyga mokytojams apie Vilniaus kra\u0161to dvasininkus, kurie skleid\u0117 lietuvyb\u0119. Kiekvienas Vilniaus kra\u0161to mokytojas tur\u0117t\u0173 perskaityti \u0161i\u0105 knyg\u0105. Visi tikriausiai balsavome 2009 m. u\u017e \u0161imt\u0105 i\u0161kiliausi\u0173 Lietuvos asmenybi\u0173. Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla i\u0161leido knyg\u0105 \u201e100 i\u0161kiliausi\u0173 Lietuvos \u017emoni\u0173\u201d. Mokytojas ragina u\u017esukus \u012f Vilniaus Vingio park\u0105 aplankyti \u201eVerpst\u0119\u201d, t.y. vienyb\u0117s med\u012f, kuriame i\u0161kalta 100 i\u0161kiliausi\u0173 Lietuvos asmenybi\u0173.<\/p>\n

Mokyklos programose si\u016bloma pasirinkti kelias asmenybes ir jas i\u0161sinagrin\u0117ti. Kiek \u012fdomiai, kiek patraukliai yra kitas klausimas.<\/p>\n

Eugenijus Manelis pasidalino tuo, k\u0105 daro pranc\u016bzai. Kai Pranc\u016bzijoje i\u0161leid\u017eiamas vadov\u0117lis, nurodoma, \u012f k\u0105 atkreipti d\u0117mes\u012f. Pavyzd\u017eiui istorijos vadov\u0117lio autoriai b\u016btinai \u012fd\u0117s dvi Napaleono versijas: Napaleonas \u2013 kraugerys, praliej\u0119s daug pranc\u016bz\u0173 tautos kraujo ir Napaleonas \u2013 herojus, kuris Pranc\u016bzij\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117 iki Europos ir pasaulio lygio. Gal ir mums galima b\u016bt\u0173 galvoti taip pat, reikia ie\u0161koti med\u017eiagos, kuri pad\u0117t\u0173 prakalbinti asmenyb\u0119. Bet v\u0117lgi reikia b\u016bti labai atidiems ir asmenybes \u0161nekinti atsi\u017evelgiant \u012f am\u017eiaus tarpsn\u012f. Ar\u010diau bus, \u017einoma, mokytojo \u017eodis, bet svarbus ir tos asmenyb\u0117s vienas ar kitas pasakymas. Der\u0117t\u0173 surasti tos pa\u010dios asmenyb\u0117s pasisakymus vienu ar kitu klausimu: pavyzd\u017eiui E.Manelis Antano Mickevi\u010diaus pasakym\u0105: \u201eA\u0161 s\u0105moningai pasirinkau t\u0105 keli\u0105, s\u0105moningai einu \u012f konflikt\u0105.\u201d Jis pasako tai savo budeliams taip pat, kaip Jonas \u017demaitis-Vytautas \u2013 jo paskutiniai \u017eod\u017eiai teisme: \u201eNepripa\u017e\u012fstu sovietinio teismo\u201d, dar pasako, kad pats s\u0105moningai kovojo. Tai reikia \u012fd\u0117ti ir \u012f vaiko l\u016bpas.<\/p>\n

Pranc\u016bzai pripa\u017e\u012fsta, kad asmenyb\u0117s, kurios yra kontroversi\u0161kos, irgi turi b\u016bti pateikiamos. Kart\u0105 interviu \u201e\u017dini\u0173 radijui\u201d buvo klausiama mokytojo lituanisto Benjamino Kondroto: ar reikia judinti Kost\u0105 Kubilinsk\u0105, ar kalb\u0117ti apie Salom\u0117j\u0105 Ner\u012f? Atsakymas \u2013 reikia, kad galima b\u016bt\u0173 perteikti vis\u0105 asmenyb\u0117s tragizm\u0105. Galima ir penktokui, bet reikia sugalvoti kaip. B\u016btina, kad i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 mokyklos mokinys \u017einot\u0173, koks buvo to \u017emogaus likimas. B. Kondrotas labai gra\u017eiai pasak\u0117: \u201eAtkreipkite d\u0117mes\u012f, kad Kubilinskas mok\u0117si Marijon\u0173 gimnazijoje, o \u012fvykd\u0117 tok\u012f bais\u0173 nusikaltim\u0105. O paskui d\u0117l to pergyveno. Mes negalime teisti, o turime leisti svarstyti vaikams.\u201d Kalb\u0117damasis prie\u0161 keliasde\u0161imt met\u0173 su Amerikos lietuviu, u\u017esimin\u0117 apie sunk\u0173 sovietmet\u012f ir apie bandym\u0105 sovietinius \u017emones pakelti \u012f rang\u0105. Amerikoje gyvenantis lietuvis pakomentavo: \u201e\u017dinote, mes savo vaikus mokome apie generolo Li i\u0161davyst\u0119 nuo dar\u017eelio\u201d. Jeigu prad\u0117sime dar ka\u017ek\u0105 daryti, supainiosime vertybes. Mokytojo manymu asmenybi\u0173 i\u0161braukyti negalima, jeigu jos kontraversi\u0161kos, taip ir turi b\u016bti. Bet k\u0105 mes galime daryti \u2013 siekti, kad vaikai priimt\u0173 sprendim\u0105 b\u016bti \u017emogi\u0161kesniais, b\u016bti savo kra\u0161to pilie\u010diais.<\/p>\n

Si\u016bly\u010diau lituanistams ir istorikams sus\u0117sti prie bendro stalo ir pasitarti, kokias asmenybes pateikti. Neb\u016btinai 100, bet yra tam tikros asmenyb\u0117s, kurios \u012fk\u016bnijo m\u016bs\u0173 laisv\u0117s siek\u012f.<\/p>\n

Per pamokas mokytojas yra laisvas, jis gali ie\u0161koti \u017emoni\u0173, apie kuriuos nor\u0117t\u0173 papasakoti. Pavyzd\u017eiui, 1972 m. vasario 16 d. vairuotojas i\u0161k\u0117l\u0117 trispalv\u0119. Saugumas sugavo ir u\u017edar\u0117 \u012f psichiatrin\u0119 ligonin\u0119. Kuo ne asmenyb\u0117? \u0160iandien\u0105 ne kiekvienas vaikas supras, kod\u0117l u\u017e v\u0117liavos i\u0161k\u0117lim\u0105 jis buvo nubaustas? Patys turime galvoti, kaip pateikti toki\u0105 med\u017eiag\u0105.<\/p>\n

Si\u016bly\u010diau i\u0161 viso ir istorikams, ir lituanistams apie pa\u010dias kontroversi\u0161kiausias asmenybes parengti atvart\u0105, sus\u0117sti ir jas aptarti. Reik\u0117t\u0173 organizuoti diskusijas, tur\u0117ti ne vien\u0105, o kelis po\u017ei\u016bris.<\/p>\n

Jeigu tai gal\u0117t\u0173 b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinama per projekt\u0105 (\u0161iemet v\u0117l gal bus toks fondas, remiantis lituanist\u0173 ir istorik\u0173 forum\u0105), galima b\u016bt\u0173 apgalvoti asmenybes, d\u0117l kuri\u0173 susitarta arba ne, d\u0117l kuri\u0173 galima diskutuoti.<\/p>\n

Pranc\u016bzai turi dar vien\u0105 dalyk\u0105, ko mes nedarome. Ten daug padalini\u0173 turinti \u0160vietimo ir mokslo ministerija ir mokytojai parengia med\u017eiag\u0105, ta med\u017eiaga prieinama visiems mokytojams. Pavyzd\u017eiui apie Hipokrat\u0105. Mes visi istorikai \u017einome apie j\u012f ir apie Hipokrato priesaik\u0105. \u0160vietimo ministerijoje kilo diskusija, kaip pateikti Hipokrat\u0105. Jie paleid\u017eia aplinkra\u0161t\u012f su mokytojo para\u0161u, nurodo kelis \u0161altinius, enciklopedijos i\u0161trauk\u0117l\u0119 ir 7 klausimus ma\u017edaug m\u016bs\u0173 \u0161e\u0161tokams. Inspektoriai pasako: reikia b\u016btinai pabr\u0117\u017eti, kad Hipokratas \u2013 pirmasis medikas, ie\u0161koj\u0119s ligos prie\u017eas\u010di\u0173 pa\u010diame \u017emoguje. Kiti pavyzd\u017eiai: nurodomi trys \u2013 keturi mokslininkai, bet patiems reikia surasti j\u0173 mokslo prad\u017ei\u0105. Mes toki\u0173 dalyk\u0173 gal nepadarysime, bet per projekt\u0105 galime pristatyti asmenybes, metodin\u0119 med\u017eiag\u0105. Galime patys palengvinti darb\u0105 ir mokiniams padaryti u\u017eduot\u012f \u012fdomesn\u0119. Bet turime nepamir\u0161ti vieno dalyko \u2013 am\u017eiaus tarpsni\u0173.<\/p>\n

2 diena<\/p>\n

(VI.)<\/strong><\/p>\n

Jono Radvano \u201eRadviliada\u201d \u2013 kanoninis m\u016bs\u0173 literat\u016bros k\u016brinys<\/strong><\/p>\n

Dr. Sigitas Narbutas papild\u0117 lotyni\u0161kojo Lietuvos literat\u016bros Renesanso perlo \u2013 \u201eRadviliados\u201d tem\u0105. Pasak istoriko, tradicija ugdoma ir puosel\u0117jama pasitelkus kanon\u0105. Tuo tarpu kanonas kuriamas trikdant, ardant tam tikr\u0105 tradicij\u0105. Tradicija yra j\u0117ga, kuri i\u0161laiko susiformavusi\u0173 literat\u016bros l\u016bkes\u010di\u0173 horizont\u0105, r\u016b\u0161i\u0173 ir \u017eanr\u0173 hierarchij\u0105, motyv\u0173, kitoki\u0173 rai\u0161kos priemoni\u0173 arsenal\u0105. Originalus k\u016brinys pa\u017eeid\u017eia tariam\u0105 horizonto harmonij\u0105, suardo tradicin\u0119 darnos pyn\u0119, savitai perkurdamas tradicinius siu\u017eetus ir temas.<\/p>\n

Kas \u017einoma apie Radvan\u0105 ir jo gyvenam\u0105j\u012f met\u0105? 1592 m. Jono Karcano spaustuv\u0117je i\u0161\u0117jo poezijos ir prozos tekst\u0173 rinkinys, pavadintas did\u017eiausio jame i\u0161spausdinto k\u016brinio, herojin\u0117s poemos vardu \u201eRadviliada\u201d arba \u201eKeturi\u0173 dali\u0173 giesm\u0117 apie gyvenim\u0105 ir garsiausius \u017eygius am\u017eino atminimo \u0161viesiausiojo kunigaik\u0161\u010dio Mikalojaus Radvilos, Jurgio s\u016bnaus, Dubingi\u0173 ir Bir\u017e\u0173 kunigaik\u0161\u010dio, Vilniaus vaivados ir t.t.\u201d Tame pa\u010diame pavadinime nurodytas autorius Jonas Radvanas Lietuvis, jo \u012fkv\u0117p\u0117jas Jonas Abramavi\u010dius, o priede sumin\u0117ta, kas \u012f\u0117jo \u012f \u0161\u012f neabejotinai reik\u0161ming\u0105 s\u0105vad\u0105. 1564 m. ir v\u0117liau sukurti Petro Roizijaus ir kit\u0173 poet\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010diai. 1584 m. i\u0161spausdinta Andriaus Volano gedulinga kalba, kuria \u0161eima, vilnie\u010diai ir gaus\u016bs sve\u010diai atsisveikino su Radvila Ruduoju, ir kai kurie kiti k\u016briniai.<\/p>\n

Pravartu prisiminti, kad \u017einoma apie Radvan\u0105 ir jo gyvenam\u0105j\u012f met\u0105. Iki \u0161iol nedaug te\u017einome apie \u0161\u012f vien\u0105 talentingiausi\u0173 XVI a. Lietuvos poet\u0173, k\u016brusi\u0173 ne lietuvi\u0173, o lotyn\u0173 kalba. Tod\u0117l apie jo gyvenim\u0105 daugiausia galime papasakoti pasir\u0117m\u0119 jo k\u016briniais. M\u016bs\u0173 laikus pasiekusios jo poemos ir eil\u0117ra\u0161\u010diai buvo spausdinami tarp XVI a. 9-ojo de\u0161imtme\u010dio vidurio iki 10-ojo prad\u017eios, tod\u0117l galime sp\u0117ti Radvan\u0105 gimus apie XVI a. vidur\u012f. \u201eRadviliadoje\u201d u\u017era\u0161yta keletas lietuvi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173. J\u0173 kalbin\u0117s ypatyb\u0117s, pavyzd\u017eiui trump\u0173j\u0173 kir\u010diuot\u0173 balsi\u0173 ilginimas ir tai, kad pirm\u0105 \u017einom\u0105 savo eil\u0117ra\u0161t\u012f Radvanas pasira\u0161\u0117 Vilnie\u010diu rodyt\u0173, kad poetas gal\u0117jo b\u016bti kil\u0119s i\u0161 Ryt\u0173 Auk\u0161taitijos, galb\u016bt Vilniaus kra\u0161to arba ilgai \u010dia gyventi. Ne\u017einome n\u0117 to, kur jis mok\u0117si.<\/p>\n

D\u0117l vieno dalyko abejoni\u0173 nekyla: tiek \u201eRadviliada\u201d, tiek visi kiti Radvano k\u016briniai i\u0161\u0117jo i\u0161 Lietuvos evangelik\u0173-reformat\u0173 aplinkos, buvo su ja glaud\u017eiai susij\u0119. Matyt poeto talentas ir jo erudicija kalvinist\u0173 buvo itin vertinami, ta\u010diau k\u016brybinio kelio prad\u017eioje jis nebuvo itin pastebimas. Pad\u0117tis pasikeit\u0117 baigiantis devintam XVI a. de\u0161imtme\u010diui. Radvano pavard\u0117 tapo tokia \u017einoma, kad j\u012f kartu su kitais \u017einomais Vilniaus evangelikais kart\u0105 pamin\u0117jo ir religiniai oponentai \u2013 anoniminiai j\u0117zuit\u0173 autoriai, pareng\u0119 ir 1590 m. publikav\u0119 satyrines teologines tezes. Po 1592 m. Radvano pavard\u0117s nebeu\u017etinkame jokiame leidinyje ar kitokiame \u0161altinyje, tikriausiai poetas mir\u0117 tais metais Vilni\u0173 ir jo apylinkes siaubusio maro metu.<\/p>\n

Kaip anks\u010diau pamin\u0117ta, \u201eRadviliados\u201d siu\u017eeto pagrind\u0105 sudaro vieno talentingiausi\u0173 vis\u0173 laik\u0173 Lietuvos karved\u017ei\u0173 Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas ir svarbesn\u0117s pergal\u0117s, pasiektos Livonijos karo metais. Livonijos karas prasid\u0117jo 1558 m., Lietuva \u012f j\u012f \u012fstojo v\u0117liau \u2013 1561 m. T\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio m\u0117nes\u012f etmono Radvilos Rudojo pulkai puol\u0117 ir po keli\u0173 savai\u010di\u0173 apgulties, rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f, u\u017e\u0117m\u0117 Pervastos tvirtov\u0119 dabartin\u0117s Estijos teritorijoje. 1562 m. Ivano IV kariuomen\u0117, vedama kunigaik\u0161\u010dio Andrejaus Kurbskio, nusiaub\u0117 Lietuvos pasienio sritis. Paties Ivano IV vadovaujama Maskvos kariuomen\u0117 1563 m. vasario 15 d. u\u017e\u0117m\u0117 Polock\u0105, kur\u012f gyn\u0117 vaivada Stanislovas Davaina ir lietuvi\u0173 bei lenk\u0173 \u012fgula. Beveik visi \u0161ie \u012fvykiai apdainuojami 1-oje ir 2-oje giesm\u0117je. Karved\u017eio gyvenime tikriausiai b\u016bna vienas, bet pats svarbiausias m\u016b\u0161is, kur\u012f laim\u0117j\u0119s pelno nemari\u0105 nugal\u0117tojo \u0161lov\u0119. Radvilos Rudojo gyvenime toks buvo Ulos m\u016b\u0161is, \u012fvyk\u0119s 1564 m. sausio 26 d. netoli \u010cia\u0161nik\u0173 (buv. Ivansko kaimo laukuose). \u010cia nedidel\u0117 Lietuvos kariuomen\u0117, ma\u017edaug 4 t\u016bkst. vyr\u0173, sumu\u0161\u0117 tris kartus didesnes karines Maskvos paj\u0117gas. \u012evair\u016bs \u0161altiniai nurodo nuo 8 iki 24 t\u016bkst. kareivi\u0173. M\u016b\u0161io apdainavimas u\u017eima beveik vis\u0105 tre\u010di\u0105 \u201eRadviliados\u201d giesm\u0119.<\/p>\n

Pergal\u0117 Ulos m\u016b\u0161yje 12-13 met\u0173 atstat\u0117 j\u0117g\u0173 pusiausvyr\u0105 Lietuvos \u2013Maskvos karo frontuose. 1572 m. liepos 7 d. mir\u0117 \u017dygimantas Augustas, bet Ivanas IV tuo metu susilaik\u0117 nuo karini\u0173 akcij\u0173 prie\u0161 Lietuv\u0105 ir Livonij\u0105. Jo s\u016bnus Fiodoras buvo vienas i\u0161 kandidat\u0173 \u012f Lenkijos karaliaus sost\u0105. 1575 m. Lenkijos karaliumi i\u0161rinktas Steponas Batoras, 1576 m. buvo paskelbtas Lietuvos Did\u017eiuoju Kunigaik\u0161\u010diu.<\/p>\n

Prarad\u0119s visas viltis savo s\u016bn\u0173 pasodinti \u012f Lenkijos karaliaus ir Lietuvos kunigaik\u0161\u010dio sost\u0105, kitais metais Ivanas IV su kariuomene \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f Livonij\u0105 ir nusiaub\u0117 j\u0105 iki pat Rygos.<\/p>\n

Karalius Batoras nuo pat valdymo prad\u017eios su Radvila Ruduoju aptarin\u0117jo b\u016bsim\u0173 karo veiksm\u0173 rytuose planus. 1978 m. karaliaus r\u016bpes\u010diu Radvila Rudasis buvo nominuotas Lietuvos did\u017eiuoju etmonu ir dalyvavo visuose Livonijos karo pabaigos \u012fvykiuose: 1979 m. su karaliumi \u0117m\u0117 Polock\u0105, 1980 m. \u2013 Did\u017eiuosius Lukus, o 1981 m. dalyvavo Pskovo apgulime. Karui pergalingai pasibaigus, etmonas i\u0161 aktyvios valstybin\u0117s veiklos pasitrauk\u0117. Po keli\u0173 met\u0173 mir\u0117. 1584 m. \u0160ie \u012fvykiai apdainuoti 4-oje \u201eRadviliados\u201d giesm\u0117je.<\/p>\n

Keliamas klausimas, kod\u0117l \u201eRadviliada\u201d \u2013 kanoninis literat\u016bros k\u016brinys?<\/p>\n

Atsakymas gali b\u016bti subjektyvus, kad ir pagr\u012fstas teorin\u0117mis ir faktin\u0117mis \u012f\u017evalgomis. Tai literat\u016bros istoriko nuomon\u0117, kuria galima, bet neprivalu pasinaudoti, ai\u0161kinantis Radvano viet\u0105 Lietuvos literat\u016bros istorijoje. Gair\u0117 atsakymui tur\u0117t\u0173 tapti tinkamas originalumo apib\u016bdinimas. J\u012f i\u0161d\u0117styti n\u0117ra paprasta d\u0117l vienos prie\u017easties \u2013 para\u0161ytas lotyni\u0161kai, bet jo originalumas vertintinas Lietuvos lotyni\u0161kosios literat\u016bros kontekste. \u012e \u0161i\u0173dien\u0119 mokykl\u0105 jis pateko neseniai, tad jo viet\u0105 kanone gal\u0117t\u0173 sustiprinti \u0161io meto tos pa\u010dios tematikos literat\u016brinio, kult\u016brinio, visuomeninio gyvenimo \u012fvykiais.<\/p>\n

U\u017eduot\u012f vertinti \u201eRadviliados\u201d ep\u0105 Lietuvos lotyni\u0161kosios literat\u016bros kontekste palengvina aplinkyb\u0117, kad \u0161iame forume apie lotyni\u0161k\u0105j\u012f paveld\u0105 kalb\u0117ta ne vieno prane\u0161\u0117jo. Jo kontekste \u201eRadviliada\u201d i\u0161siskiria keliais po\u017ei\u016briais: kaip ir daugelis kit\u0173 XVI a. 9-ojo de\u0161imtme\u010dio k\u016brini\u0173, ji yra pirmo m\u016bs\u0173 literat\u016bros istorijos literat\u016brinio s\u0105j\u016bd\u017eio vaisius. Jo prad\u017ei\u0105 siejame su ra\u0161tininko Venclovo Agripos 1578 m. lai\u0161ku Vilniaus vaivadai Radvilai Rudajam.<\/p>\n

I\u0161 vis\u0173 knyg\u0173 autori\u0173 Radvanas tuo metu, t.y. iki Kojelavi\u010diaus Lietuvos istorijos, labiausiai teik\u0117 tuometin\u0117s Europos lotyni\u0161kosios literat\u016bros suformuot\u0105 l\u016bkes\u010di\u0173 horizont\u0105 tiek Lietuvos auk\u0161tinimu, tiek ir lietuvi\u0173 paveikslais. I\u0161 vis\u0173 XVI a. ra\u0161tijos paminkl\u0173 tegalima nurodyti tik dvi knygas, kur \u0161itaip i\u0161auk\u0161tinta Lietuva \u2013 tai Strijkovskio kronika ir \u201eRadviliada\u201d. Pirmoji para\u0161yta lenk\u0173 kalba, pasakojimas apr\u0117pia Vidurio ir Ryt\u0173 Europ\u0105.<\/p>\n

\u201eRadviliada\u201d suk\u016br\u0117 savit\u0105 am\u017einos, galingos Lietuvos mit\u0105. Primin\u0119s savo skaitytojui lietuvi\u0173 kilm\u0117s i\u0161 rom\u0117n\u0173 legend\u0105, autorius Lietuvos atsiradim\u0105 susieja su Europos istorija. \u201eRadviliadoje\u201d Lietuva apdainuojama kaip valstyb\u0117, turinti savo praeit\u012f \u2013 dr\u0105sius ir i\u0161mintingus, garbingos kilm\u0117s valdovus, kuri\u0173 veikla suk\u016br\u0117 vald\u017ei\u0105. I\u0161 \u0161ios valstyb\u0117s gyn\u0117j\u0173 gimin\u0117s i\u0161kil\u0119 karved\u017eiai, atliekantys savo pareigas, dabar vis\u0173 akivaizdoje kuria apvali\u0105j\u0105 istorij\u0105. J\u0173 dabartyje kuriama istorija liudija, kad valstyb\u0117 dar tebeveikia savaranki\u0161kai. Kilming\u0173j\u0173 vad\u0173 buvimas, savaranki\u0161ki j\u0173 veiksmai ir praeities valdov\u0173 garbintoj\u0173 \u012ftaka buvo suvokti kaip i\u0161saugoti Lietuvos valstybingumo komponentai. Galima pasakyti, kad Radvanas pirmasis nubr\u0117\u017e\u0117 ap\u010diuopiamus mitin\u0117s Lietuvos kont\u016brus ir vienoje vietoje \u012fkurdino visus simbolinius imperin\u0117s lietuvi\u0173 ideologijos simbolius: Mindaug\u0105 ir pirm\u0105j\u0105 bei paskutin\u0119 Lietuvos kar\u016bnas, Vytaut\u0105 ir \u017dalgir\u012f, Radvil\u0105 ir Ul\u0105.<\/p>\n

Kitu \u201eRadviliados\u201d orginalumo d\u0117meniu S. Narbutas nurodo Radvilos Rudojo paveiksl\u0105. Radvila \u2013 naujas literat\u016brinio persona\u017eo tipas, pakeit\u0119s Renesanso tipizuot\u0105 individ\u0105. Toks, pavyzd\u017eiui, yra Vytautas Husoviano \u201eGiesm\u0117je apie stumbr\u0105\u201d. \u201eRadviliados\u201d Radvil\u0105 a\u0161 jau dr\u012fs\u010diau pavadinti individualizuotu individu. T\u0117vyn\u0117s gamtos vaizdai, istorin\u0117 t\u0117vyn\u0117s atmintis, kelios simbolin\u0117s valdov\u0173 fig\u016bros, kuriomis poetas pagrind\u0117 poliublijin\u0117s Lietuvos pilie\u010dio kult\u016brin\u0119 tapatyb\u0119, yra svarbus dalykas, jei \u012f j\u012f \u017evelgsime i\u0161 istorin\u0117s poetikos, literat\u016brini\u0173 tip\u0173 kaitos pozicij\u0173. Literat\u016brinio herojaus patriotizmas su\u0161ildo vaizduojamo asmens vid\u0173 ir tampa ry\u0161kiausiu individualiu literat\u016brinio herojaus bruo\u017eu. Istorin\u0117s Lietuvos vaizdai individualizuoja tiek Radvilos Rudojo i\u0161or\u0119, tiek ir i\u0161orin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n

Lotyni\u0161koje Lietuvos literat\u016broje Radvano epas \u017eymi ry\u0161kius poky\u010dius \u2013 nuo jo ir po jo lietuvi\u0173 ra\u0161ytojai tampa dar ir lotyni\u0161kosios Europos k\u016br\u0117jais, o ne tik vartotojais, kaip buvo iki Radvano. Nuo \u201eRadviliados\u201d ir po \u201eRadviliados\u201d pasaulietin\u0117je keliakalb\u0117je literat\u016broje lotyn\u0173 kalba tampa \u012fsisavinta kalba originaliajai k\u016brybai. Tok\u012f vertinim\u0105 patvirtint\u0173 Lietuvoje XVII \u2013 XVIII a. sukurti lietuvi\u0173 literat\u016bros k\u016briniai.<\/p>\n

Sovietme\u010diu \u201eRadviliados\u201d recepcija buvo kitokia. Vertimas nebuvo i\u0161leistas (vert\u0117 B. Kazlauskas), paskelbtos viso labo kelios i\u0161traukos. Visas vertimas i\u0161\u0117jo atk\u016brus Nepriklausomyb\u0119, 1997 m. 1997 m. publikacija \u017eymi kult\u016bros, visuomen\u0117s laisv\u0117jim\u0105, pastangas atkurti ir praturtinti, pagausinti sovietme\u010diu gniu\u017edytos tautin\u0117s tapatyb\u0117s pagrindus. J\u0105 lydi kai kurie kiti literat\u016brinio, kult\u016brinio ir visuomeninio gyvenimo \u012fvykiai.<\/p>\n

Prie Radvil\u0173 gimin\u0117s garsinimo prisid\u0117jo neseni archeolog\u0173, istorik\u0173 ir antropolog\u0173 atradimai.<\/p>\n

2004 m. Dubingiuose atrasti garsi\u0173j\u0173 \u0161i\u0173 gimin\u0117s nari\u0173 palaikai. V\u0117liau jie buvo identifikuoti, o 2009 m. Lietuvai minint vardo 1000-met\u012f i\u0161kilmingai perlaidoti ten pat vietoje, \u0160v. Dvasios ba\u017eny\u010dioje \u012frengtame mauzoliejuje. Visuomen\u0117 Radvilas sutiko palankiai, tai liudija atsiliepim\u0173 bei straipsni\u0173 gausa. Pernai Radvanas pateko ir \u012f Lietuvos mokyklas.<\/p>\n

Didieji vakar\u0173 ra\u0161ytojai griauna visas vertybes \u2013 tiek m\u016bs\u0173, tiek ir savo. Jeigu mes sektume vakar\u0173 kanono autoriais, nor\u0117dami suformuoti savas socialines, moralines ar politines vertybes, tai taip taptume savanaudi\u0161kumo ir i\u0161naudojimo monstrais. Skaityti patarnaujant kuriai nors ideologijai rei\u0161kia neskaityti i\u0161 viso. Estetin\u0117s galios recepcija i\u0161moko mus susikalb\u0117ti su savimi pa\u010diais ir moko save pa\u010dius pak\u0119sti. Skaitydami tokius k\u016brinius kaip \u201eRadviliada\u201d, mes \u012fveikiame vienatv\u0119 ne tik psichologine prasme \u2013 esame vieni\u0161i, kai b\u016bname individualistai arba egoistai, kai savo veiksmus ribojame savimi pa\u010diais, savo biologiniais ar kitais \u017emogi\u0161kais poreikiais. Bendruomeni\u0161kumas, visuomeni\u0161kumas yra alternatyvos individualizmui ar egoizmui, kurias, kaip ir kiti autoriai, mums si\u016blo Jonas Radvanas.<\/p>\n

Kas aktualu mokyklai i\u0161 LDK istorijos?<\/strong><\/p>\n

\u0160\u012f klausim\u0105 kelia istorikas Dr. Zigmantas Kiaupa, pats prisipa\u017ein\u0119s, kad mokykloje lank\u0119sis labai seniai, tik j\u0105 baigdamas. Da\u017eniausiai kalbama apie \u012f\u017eymius politikos, kult\u016bros veik\u0117jus, didvyrius jaunesniojo am\u017eiaus tarpsnio mokiniams \u2013 5-okams \u2013 8-okams. I\u0161 mokyklos pats atsimena Leonid\u0105, \u017dan\u0105 D\u2019Ark ir Aleksandr\u0105 Nevsk\u012f. Anot jo, reikalingi ne tik didvyriai, bet ir darbininkai. Didvyriai nieko nesukurs.<\/p>\n

Pateikia toki\u0105 XVI a. asmenyb\u0119 kaip Merkelis Petkevi\u010dius, kult\u016bros erdvi\u0173 vidutinio lygio veik\u0117j\u0105. Jo parengtas ir atspausdintas lietuvi\u0173-lenk\u0173 katekizmas. Katekizmas \u2013 populiarus, ne kart\u0105 perleistas. Jis buvo \u017eem\u0117s \u016bkio pavieto ra\u0161tininkas. Aktyviai supirkin\u0117jo \u017eemes, didino savo turt\u0105, kur\u012f v\u0117liau i\u0161dalino vaikams. Sugeb\u0117jo gauti mokes\u010di\u0173 atpirk\u0117jo pareigyb\u0119. Derino dabartinio verslininko darb\u0105 su kult\u016briniu darbu.<\/p>\n

Kontroversi\u0161kos asmenyb\u0117s pavyzdys \u2013 Ignotas Masalskis, vyskupas, \u0161viesi asmenyb\u0117, edukacin\u0117s komisijos pirmininkas. Kaltinamas, kad grob\u0117 edukacin\u0117s komisijos turtus. Kai 1775 m. Respublikos Seimas pri\u0117m\u0117 pad\u016bm\u0117s mokes\u010di\u0173 \u012fstatymus \u2013 vienoks \u012fstatymas buvo taikomas Lietuvai, kitoks \u2013 Lenkijai. \u012estatymai skirtingi. Tame \u012fstatyme matome Ignoto Masalskio rank\u0105. Pavyzd\u017eiui, lengvatos skyrime \u2013 jeigu klebonas i\u0161laiko parapijin\u0119 mokykl\u0105, jis atleid\u017eiamas nuo pad\u016bm\u0117s mokes\u010dio ir u\u017e savo klebonij\u0105, ir u\u017e mokykl\u0105. Neturtingiems bajorams (plikbajoriams be valdini\u0173) mokestis suma\u017einamas tre\u010ddaliu, kad gal\u0117t\u0173 leisti savo vaikus \u012f moksl\u0105. Vadinasi, jis r\u016bpinosi Lietuvos \u0161vietimu.<\/p>\n

Kas aktualu dabar? Pastaruoju metu prie\u0161prie\u0161inama LDK ir modernioji lietuvi\u0173 tauta. Dabartin\u0117 Lietuvos valstyb\u0117 ir 1918 m. Respublika yra modernios tautos produktas, ir ji su LDK nieko bendro negali tur\u0117ti.<\/p>\n

\u010cia reikia ne lyginti, bet \u012f\u017evelgti t\u0119stinum\u0105.<\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Kadras i\u0161 spektaklio \u201ePrabangos\u201d pagal J. Savickio noveles<\/em><\/dd>\n<\/dl>\n

LDK \u2013 etninis pradas, lietuviai su lietuvi\u0173 kalba. LDK yra gyva. Sulenk\u0117jimo, surusin\u0117jimo laikotarpiu ji vis\u0105 laik\u0105 egzistuoja, yra ry\u0161ys tarp luom\u0173. Jeigu ir ra\u0161tija buvo lenki\u0161ka, nerei\u0161kia, kad nemok\u0117jo lietuvi\u0173 kalbos. Daugyb\u0117 po\u017eymi\u0173 rodo, kad bajorija, bent jau lietuvi\u0161kose \u017eem\u0117se, kalb\u0117jo ir susikalb\u0117jo gimt\u0105ja kalba. Yra u\u017era\u0161yta lietuvi\u0161k\u0173 priesaik\u0173. Valstie\u010diai, dvaro pareig\u016bnai jas u\u017era\u0161\u0117 teismuose. Valstie\u010diai kalb\u0117jo lietuvi\u0161kai, o ra\u0161tininkai, j\u0173 kolegos suprato, k\u0105 ir lietuvi\u0161kai u\u017era\u0161\u0117.<\/p>\n

Etninio ry\u0161io tarp miestel\u0117n\u0173, miestie\u010di\u0173 ir bajor\u0173 b\u016bta. Tuo pa\u010diu nepaneigiamas dalykas, kad did\u0117jant valstybei, ple\u010diantis teritorijai, augant kult\u016brinei sandarai, atsiranda kiti ry\u0161iai.<\/p>\n

Po Lietuvos krik\u0161to \u012f Lietuvos politin\u0119 aren\u0105 \u012fleisti tik katalikai. Paskui \u0117m\u0117 lygintis teis\u0117s. \u017dygimantas Augustas juos galutinai sulygino. Bajorai tapo lietuvi\u0161k\u0173 \u017eemi\u0173 subjektai. M\u0105sto lietuvi\u0161komis politin\u0117mis kategorijomis, tik ne lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n

T\u0105 dalyk\u0105 matome ne tik mes, bet ir lenk\u0173 istorikai. Kai kurie dabar ra\u0161o apie Lietuvos politin\u0117s erdv\u0117s lituanizacij\u0105 XVIII a. Jie mato, kad vis da\u017eniau nei anks\u010diau, XVII a., Lietuvos politiniai reikalai auk\u0161tinami vis da\u017eniau. Mokykliniuose teatruose statomi spektakliai i\u0161 Lietuvos istorijos su istorin\u0117mis asmenyb\u0117mis.<\/p>\n

Per XIX a. paskutinius de\u0161imtme\u010dius i\u0161leista keliolika elementori\u0173 lietuvi\u0173 kalba. Pirmasis buvo bendras lietuvi\u0173-lenk\u0173, o paskui tik lietuvi\u0161ki elementoriai. Vis d\u0117lto tie elementoriai skirti tik valstie\u010diams.<\/p>\n

\u017demai\u010di\u0173 bajorai taip myli lietuvi\u0173 kalb\u0105, kad tik gerai privai\u0161inti prakalba lenki\u0161kai.<\/p>\n

Pakilimas \u012fvyko 1724 m. Sukilimo vadovyb\u0117 pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvos istorijoje \u012f taut\u0105 kreip\u0117si lietuvi\u0173 kalba. Lietuvi\u0173 kalba buvo para\u0161yti valstie\u010diams skirti atsi\u0161aukimai.<\/p>\n

LDK t\u0119stinumas \u2013 sud\u0117tingas dalykas, j\u012f sunku suvokti. Anot dr. Z. Kiaupos, jis mat\u0105s tris lietuvyb\u0117s pavidalus, gyvuojan\u010dius vienu metu: 1. etnin\u0117 lietuvyb\u0117<\/strong> (kalbinis ry\u0161ys tarp luom\u0173, lietuvi\u0173 kalbos funkcionavimas), 2. politin\u0117 lietuvyb\u0117<\/strong> (etniniai rus\u0117nai, baltarusiai \u012fsilieja su lenk\u0173 kalba. Lietuvos bajorai daugiau ar ma\u017eiau i\u0161laik\u0117 lietuvi\u0173 kalb\u0105, bet apie baltarusius bajorus to ne\u012fmanoma pasakyti, 3.u\u017e LDK, u\u017e Lietuvos valstyb\u0117s rib\u0173 gyvuojanti Ma\u017eosios Lietuvos lietuvyb\u0117<\/strong> (kitur ir valstie\u010diai, ir bajorija dalyvauja, o M. Lietuvoje \u2013 tik valstie\u010diai ir nedidelis sluoksnis \u012fvairi\u0173 etnin\u0117s kilm\u0117s kunig\u0173. Daugelis kunig\u0173 vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s, bet sulietuv\u0117j\u0119.) Skirtingos tos lietuvyb\u0117s, bet jos vis\u0105 laik\u0105 santykiavo tarpusavyje.<\/p>\n

\n
\"\"<\/a><\/dt>\n
Forumo dalyviai Minai\u010di\u0173 kaime, Radvili\u0161kio raj. prie partizan\u0173 vad\u0173 bunkerio<\/em><\/dd>\n<\/dl>\n

O kas vyksta mokykloje? I\u0161 mokykl\u0173 programos dingo LDK po Liublino unijos, i\u0161 ties\u0173 tai \u2013 nesusipratimas. LDK juk liko, vis\u0105 laik\u0105 egzistavo. Po Liublino unijos atsirado sud\u0117tin\u0117 valstyb\u0117, bet kas ATR (Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikoje) bendra? Vadovas ir seimas (kai kalbame apie valstyb\u0117s sandar\u0105). O kult\u016bra \u2013 kas kita, tai yra skirtinga. Kariuomen\u0117s skirtingos \u2013 Lenkijos ir Lietuvos kariuomen\u0117s buvo atskiros. Priedo i\u0161lieka valstybi\u0173 sienos, tarp Lietuvos ir Lenkijos atsiranda net ne administracin\u0117 siena, o valstybin\u0117. Pasakyta, kad svetima kariuomen\u0117 negali kirsti sienos, ir lietuviai, kada jiems nepatinka, atsisako eiti \u012f pagalb\u0105 lenkams, tod\u0117l, kad n\u0117ra leidimo Lietuvos kariuomenei kirsti Lenkijos sienos. I\u017edas \u2013 atskiras, niekada nebuvo bendro respublikos i\u017edo. Teis\u0117: Lietuvos statutas visuomet egzistavo, lenkai \u2013 spurd\u0117jo, band\u0117 savo statutus kurti. Pavyzd\u017eiui, Zamolskio statutas nepra\u0117jo. Seime (bendrame) buvo priimami \u012fstatymai skirti visai valstybei, bet didel\u0117 dalis \u012fstatym\u0173 buvo atskiri Lenkijai ir Lietuvai. Lenkijos \u012fstatymas neveik\u0117 Lietuvos, nors buvo priimtas jungtiniame seime. I\u0161lieka LDK, jos nereikia skandinti Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikoje. Buvome jos sud\u0117tine dalimi, bet su savo politine organizacija.<\/p>\n

Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvi\u0173 prane\u0161imais<\/p>\n

Pareng\u0117 R\u016bta SUCHODOLSKYT\u0116<\/p>\n

R\u016btos Suchodolskyt\u0117s nuotr.<\/em><\/p>\n

Voruta.lt<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lituanist\u0173 ir istorik\u0173 forumas \u201eLietuv\u0105 k\u016brusios ir tebekurian\u010dios asmenyb\u0117s, XIV a. Lietuvos politikai ir ra\u0161ytojai: j\u0173 k\u016bryba ir id\u0117jos \u0161iandien\u201d Burbi\u0161kio dvare (Radvili\u0161kio r.). Straipsnis parengtas remiantis forumo dalyvi\u0173 prane\u0161imais. Pareng\u0117 R\u016bta SUCHODOLSKYT\u0116, Trakai (I.) Pastatas, kuriame vyko forumas \u2013 buvusios arklid\u0117s Gegu\u017e\u0117s 15 \u2013 16 dienomis Radvili\u0161kio rajone, Burbi\u0161ki\u0173 dvare, dar nenu\u017eyd\u0117jus tulp\u0117ms, \u012fvyko […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1,2,15],"tags":[249,51,205,250],"class_list":["post-2346","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","category-naujienos","category-pranesimai","tag-burbiskiu-dvaras","tag-inge-luksaite","tag-mikalojus-radvila-juodasis","tag-radviliada"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2346","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2346"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2346\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2352,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2346\/revisions\/2352"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2346"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2346"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2346"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}