{"id":2463,"date":"2015-10-25T22:00:18","date_gmt":"2015-10-25T20:00:18","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2463"},"modified":"2015-11-03T22:06:57","modified_gmt":"2015-11-03T20:06:57","slug":"meiliai-ir-pagarbiai-apie-iskilu-kalbininka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/meiliai-ir-pagarbiai-apie-iskilu-kalbininka\/","title":{"rendered":"Meiliai ir pagarbiai apie i\u0161kil\u0173 kalbinink\u0105"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"http:\/\/www.aidas.lt\/lt\/asmenybes\/article\/13505-10-24-meiliai-ir-pagarbiai-apie-iskilu-kalbininka\" target=\"_blank\">10 24. Meiliai ir pagarbiai apie i\u0161kil\u0173 kalbinink\u0105, Lietuvos Aidas &#8211; Valstyb\u0117s laikra\u0161tis <!-- [if IE 6]>\t\n\t<link rel=\"stylesheet\" type=\"text\/css\" href=\"\/css\/page\/ie6.css\" \/>\n\n\n\n<style type=\"text\/css\">\n        div { behavior: url(\"\/js\/iepngfix.htc\"); }\n    <\/style>\n\n\n\n    <![endif]--><script src=\"http:\/\/www.google-analytics.com\/ga.js\" async=\"\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"\/js\/jquery\/jquery-1.9.0.min.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"\/js\/jquery\/jquery.lightbox-0.5.min.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"\/js\/jquery\/jquery.prettyPhoto.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"\/js\/jquery\/jquery-ui-1.8.1.custom.min.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"\/js\/jquery\/i18n\/ui.datepicker-lt.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"\/js\/ACflash.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script type=\"text\/javascript\" charset=\"utf-8\">\/\/ <![CDATA[\n$(document).ready(function(){\n            $(function() {\n                $('a.lightbox').lightBox({\n                    txtImage: '',\n                    txtOf: '\/',\n                    imageLoading: '\/img\/lightbox\/loading.gif',\n                    imageBtnClose: '\/img\/lightbox\/closelabel.gif',\n                    imageBtnPrev: '\/img\/lightbox\/prevlabel.png',\n                    imageBtnNext: '\/img\/lightbox\/nextlabel.png'\n                });\n            });\n            $(\".popup\").prettyPhoto({show_title: false});\n        });\n\/\/ ]]><\/script><\/a><\/p>\n<div id=\"bodis\">\n<div id=\"wrapper\">\n<div id=\"content\">\n<p style=\"text-align: justify;\">Arnoldas Piro\u010dkinas<\/p>\n<div id=\"text\">\n<p style=\"text-align: justify;\">Gal prie\u0161 penkerius ar \u0161e\u0161erius metus darb\u0161\u010dioji ir \u012f\u017evalgioji lietuvi\u0173 literat\u016bros tyr\u0117ja prof. Viktorija Daujotyt\u0117-Pakerien\u0117 ka\u017ekuria proga Vilniaus universiteto Filologijos fakultete i\u0161k\u0117l\u0117 mint\u012f, jog reik\u0117t\u0173 rengti ir leisti \u017eymi\u0173j\u0173 fakulteto d\u0117stytoj\u0173 gyvenim\u0105 ir mokslin\u0119 veikl\u0105 nu\u0161vie\u010dian\u010dias knygas. Koks teisus buvo poetas Teofilis Tilvytis, kadaise paskelb\u0119s aforistin\u0119 tez\u0119: \u201c Jei pas\u0117jai ger\u0105 mint\u012f, ant akmens ji augs\u201d. Profesor\u0117s id\u0117ja jau dav\u0117 vaisi\u0173. \u0160iandien pakalb\u0117sime apie \u0161e\u0161t\u0105 pasi\u016blytos tematikos knyg\u0105 \u2013 \u201cLingvistika \u2013 irgi poezija. Alberto Rosino gyvenimas ir darbai\u201d (2015). Taigi turime i\u0161tis\u0105 cikl\u0105 leidini\u0173, kurie, kai kieno nuomone, sudar\u0105 serij\u0105 \u201cMintis ir atmintis\u201d. Pa\u010diuose leidiniuose toks pavadinimas ne\u012fra\u0161ytas \u2013 gal tai bus padaryta v\u0117liau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2015 m. rugs\u0117jo 30 d. knyga apie prof. Albert\u0105 Rosin\u0105 (1938-2010) buvo gra\u017eiai pristatyta VU Filologijos fakulteto K. Donelai\u010dio auditorijoje susirinkusiems \u0161\u012f patraukl\u0173 \u017emog\u0173 ir \u012f\u017eym\u0173 mokslinink\u0105 branginantiems bendradarbiams, buvusiems studentams ir artimiesiems. Baigiantis pristatymui, knygos sudarytojos doc. Gra\u017eina Rosinien\u0117 ir doc. Regina Venckut\u0117 daugel\u012f renginio dalyvi\u0173 apdovanojo \u0161iuo vertingu leidiniu. Dabar, atid\u017eiai perskai\u010dius knyg\u0105, kyla noras su skaitytojais pasidalyti keliomis mintimis apie joje reljefingai i\u0161kylan\u010di\u0105 profesoriaus Alberto Rosino asmenyb\u0119 ir vien\u0105 kit\u0105 bendresn\u0119 lietuvi\u0173 kalbos problem\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Su profesoriumi Albertu Rosinu buvome, ai\u0161ku, pa\u017e\u012fstami, bet toji pa\u017eintis d\u0117l visoki\u0173 gyvenimo aplinkybi\u0173 liko gana atoki. Tod\u0117l papildyti jo gyvenimo vaizdo negal\u0117siu. Kai jis 1957 m. prad\u0117jo studijas, a\u0161 dirbau u\u017e \u0161imto kilometr\u0173 nuo Vilniaus. 1960 m. ruden\u012f man tapus Lietuvi\u0173 kalbos katedros aspirantu, jis buvo ketvirtojo kurso studentas. Tad susipa\u017einti su juo v\u0117l neatsirado prog\u0173. Po studij\u0173 A. Rosinas 1962 m. ruden\u012f i\u0161vyko \u012f Rygos universitet\u0105 kaip Latvi\u0173 kalbos katedros aspirantas. Po poros met\u0173 \u0161\u012f bei t\u0105 i\u0161girdau apie jo atsisakym\u0105, pasibaigus kandidato \u012f TSKP narius laikui, tapti partijos nariu. Man buvo ai\u0161ku, kad toks precedento neturintis atsisakymas, tolygus partijos paniekinimui, gali su\u017elugdyti jauno specialisto ketinim\u0105 atsid\u0117ti mokslinei veiklai ir darbui auk\u0161tojoje mokykloje. Laim\u0117, Vilniuje A. Rosinui vis d\u0117lto pavyko: pavyko gauti kukli\u0105 d\u0117stytojo viet\u0105 Vilniaus in\u017einerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Kalb\u0173 katedroje. Daugiausia d\u0117st\u0117 nelietuvi\u0173 grup\u0117se elementar\u0173 lietuvi\u0173 kalbos kursel\u012f, kuriam b\u016bt\u0173 pakak\u0119 mokytoj\u0173 seminarij\u0105 baigusio kvalifikacijos. Grupi\u0173 buvo daug, tad i\u0161 jauno d\u0117stytojo at\u0117m\u0117 nema\u017ea valand\u0105. Ta\u010diau atkaklusis \u017eemaitis nepuol\u0117 \u012f depresij\u0105: atsisakydamas pramog\u0173, o gal ir vienos kitos valandos miegelio, jis savaranki\u0161kai t\u0119s\u0117 balt\u0173 kalb\u0173 \u012fvard\u017eio studijas, kuri\u0173 rezultatus ketino apibendrinti planuotoje moksl\u0173 kandidato disertacijoje. Kaip ra\u0161o A. Rosinas savo atsiminimuose (knygos p. 106), \u0161i\u0105 tem\u0105 jam ketvirtajame kurse pasi\u016bl\u0119s tada dar n\u0117 docento mokslinio vardo netur\u0117j\u0119s jaunas d\u0117stytojas Jonas Kazlauskas. Duodamas \u0161i\u0105 tem\u0105, jis pasak\u0119s: \u201cTur\u0117si darbo visam gyvenimui.\u201d Reikia steb\u0117tis tokiu \u012f\u017evalgumu!<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasiaukojamas A. Rosino darbas buvo s\u0117kmingas: 1969 m. sausyje jis apgyn\u0117 filologijos moksl\u0173 kandidato disertacij\u0105 \u201cLietuvi\u0173 ir kit\u0173 balt\u0173 kalb\u0173 gimininiai \u012fvard\u017eiai. Daryba ir linksniavimas\u201d. 1972 m. jam suteikiamas docento mokslinis vardas. 1984 m. gruod\u017eio 11 d. apginama habilituoto daktaro disertacija \u201eBalt\u0173 kalb\u0173 \u012fvard\u017eiai: sinchronija ir diachronija\u201d. Nuo t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 jis ir profesorius. \u012egyti moksliniai laipsniai ir vardai \u2013 prielaida gauti administracini\u0173 pareig\u0173. 1987 m. A. Rosinas skiriamas naujai \u012fsteigtos Rus\u0173 ir lietuvi\u0173 kalb\u0173 katedros ved\u0117ju, i\u0161renkamas Vilniaus in\u017einerinio statybos instituto Mokslo tarybos nariu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau, meilydamas \u0161ird\u017eiai malonesnio bendravimo su studentais, A. Rosinas 1989 m. pereina profesoriauti \u012f Vilniaus universiteto Balt\u0173 filologijos katedr\u0105. Ne\u017einia, ar visi\u0161kai pasiteisino jo viltys. Viena ai\u0161ku: jo mokslin\u0117 ir organizacin\u0117 veikla dar labiau i\u0161plito. 1991-1996 m. eina \u0161ios katedros ved\u0117jo pareigas. 1989-1996 m. jis Lietuvi\u0173 kalbos draugijos pirmininkas, 1990-1991 m. \u2013 Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos pirmininkas. 1995 m. i\u0161renkamas Lietuvi\u0173 kalbos instituto direktoriumi, bet, matyt, pajut\u0119s, kad pernelyg didelis kr\u016bvis, netrukus i\u0161 \u0161io posto pasitrauk\u0117.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kartu su administracine ir visuomenine veikla intensyviai varytas ir mokslinis darbas, kur\u012f ry\u0161kiausiai reprezentuoja tokie leidiniai, kaip monografijos \u201cBalt\u0173 kalb\u0173 \u012fvard\u017eiai: morfologijos raida\u201d (1995), \u201cLietuvi\u0173 bendrin\u0117s kalbos \u012fvard\u017eiai: funkcijos ir semantika\u201d, kartu su A. Kudziu ir B. Kudziene sudarytas \u201cAngl\u0173 \u2013 lietuvi\u0173 kalb\u0173 statybos termin\u0173 \u017eodynas\u201d (1993) ir su J. Kivil\u0161a bei A. Kudziu parengtas \u201cRus\u0173-lietuvi\u0173 kalb\u0173 statybos termin\u0173 \u017eodynas\u201d (1992). 1996 m. prad\u0117ti leisti jo sudaryti P. Skard\u017eiaus \u201cRinktiniai ra\u0161tai\u201d. J\u0173 \u0161e\u0161tasis tomas i\u0161\u0117jo 1999 metais. Per tuos metus, kol dirbo Baltistikos katedroje, labai aktyviai ra\u0161\u0117 straipsnius balt\u0173 kalb\u0173 istorijos, lietuvi\u0173 kalbos dialektologijos ir kalbos kult\u016bros klausimais. I\u0161samesn\u012f to laikotarpio ir apskritai viso gyvenimo veiklos vaizd\u0105 duoda knygoje \u201cLingvistika \u2013 irgi poezija\u201d i\u0161spausdintas doc. Reginos Venckut\u0117s straipsnis \u201cMokslo m\u016bzos pa\u0161auktas\u201d (p. 17-48). Vaisinga profesoriaus pedagogin\u0117, mokslin\u0117 ir visuomenin\u0117 veikla 1997 m. buvo \u012fvertina Lietuvos mokslo premija.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir po 1997 m., kai, pasiekus mokslo vir\u0161\u016bnes, rodos, gal\u0117ta sul\u0117tinti mokslinio darbo tempus, A. Rosinas neie\u0161kojo \u201cu\u017etarnauto poilsio\u201d. 2001 m. pasirodo jo studija \u201cMikalojaus Dauk\u0161os tekst\u0173 \u012fvard\u017ei\u0173 semantin\u0117 ir morfologin\u0117 strukt\u016bra\u201d, 2005 m. \u2013 knyga \u201cLatvi\u0173 kalbos daiktavard\u017eio linksniavimo sistema\u201d ir \u0161maik\u0161\u010di\u0173 humoresk\u0173 apie kalb\u0105 rinkinys \u201cTik pra\u0161au be isterijos\u201d. 2009 m. pateikiama monografija \u201cBalt\u0173 kalb\u0173 \u012fvard\u017ei\u0173 semantin\u0117 ir morfologin\u0117 strukt\u016bra: sinchronija ir diachronija\u201d.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasidav\u0119 norui apib\u016bdinti A. Rosino mokslin\u0119, pedagogin\u0119 ir visuomenin\u0119 veikl\u0105, palikom nuo\u0161alyje du klausimus. Vienas j\u0173 \u2013 mano bendravimas su profesoriumi. Jo ir dabar neb\u016bta intensyvaus, bet vis d\u0117lto tam tikr\u0105 ry\u0161\u012f rodo 1988 m. i\u0161leistos knygos \u201cBalt\u0173 kalb\u0173 \u012fvard\u017eiai\u201d egzempliorius su autoriaus dedikacija. Artimiau bendrauti buvo sunku, nes m\u016bs\u0173 interesai gana smarkiai skyr\u0117si. Antrasis iki \u0161iol beveik visai neliestas dalykas \u2013 tai knyga \u201cLingvistika \u2013 irgi poezija\u201d. Tad pam\u0117ginkime, kad ir trumpai, pakalb\u0117ti ir apie j\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Knyga n\u0117ra prabangi, bet i\u0161leista labai r\u016bpestingai. Ji patraukli ir i\u0161ore, ir turiniu. Jai i\u0161leisti sudarytoj\u0173 G. Rosinien\u0117s ir R. Venckut\u0117s pasitelkta apie keturiasde\u0161imt autori\u0173. J\u0173 ra\u0161iniai, sud\u0117ti knygoje, tarsi spalvoti stiklai vitra\u017ee susiliejo \u012f ry\u0161k\u0173 A. Rosino gyvenimo paveiksl\u0105. Tas paveikslas suskaidytas \u012f a\u0161tuonias dalis \u2013 knygos skyrius. Pats trumpiausias pirmasis \u2013 jame vienas min\u0117tas R. Venckut\u0117s straipsnis. Kiti skyriai atspindi A. Rosino kelio pos\u016bkius. Reikia pasid\u017eiaugti, kad skyri\u0173 pirmuosiuose poskyriuose visada eina paties A. Rosino tekstai. Keliuose skyriuose j\u0173 publikuota taip pat pabaigoje, o baigiamasis knygos skyrius \u201cPaskutin\u012f kart\u0105 apie save\u201d sudarytas tik i\u0161 vien\u0173 profesoriaus tekst\u0173. Tai ne moksliniai dalykai. \u0160iuose poskyriuose spausdinama kalbininko i\u0161trauk\u0173 i\u0161 autobiografijos, \u012fvairi\u0173 met\u0173 eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173, ironi\u0161kai nuspalvint\u0173 prozini\u0173 vaizdeli\u0173 apie kalbos negeroves ir spaudoje skelbt\u0173 interviu. \u0160i\u0173 dalyk\u0173 publikavim\u0105 reikia laikyti knygos sudarytoj\u0173 laim\u0117jimu. Jie nepaprastai pagyvina jos pagrindinio persona\u017eo paveiksl\u0105, daro j\u012f ap\u010diuopiam\u0105, betarpi\u0161k\u0105. Autenti\u0161kieji A. Rosino \u017eod\u017eiai skaitytojui atskleid\u017eia ir toki\u0173 asmenini\u0173 bruo\u017e\u0173, apie kuriuos neu\u017esimin\u0117 atsiminimuose j\u012f charakterizav\u0119 autoriai. Vien ko vertas ketureilis, i\u0161spausdintas pa\u010dioje knygos pabaigoje, prie\u0161 \u201cAsmenvard\u017ei\u0173 rodykl\u0119\u201d, tarsi reziumuojantis viso gyvenimo esm\u0119, did\u017eiausi\u0105 r\u016bpest\u012f:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neskub\u0117k suangl\u0117t \u2013 dar pab\u016bk lietuvaitis<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors dien\u0105 ar kit\u0105, nors koki\u0105 savait\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kol tavo gimdytojai \u0161auk\u0161t\u0105 pad\u0117s&#8230;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kas am\u017ein\u0105 atils\u012f jiems sukalb\u0117s?<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iurp\u0105 kelianti perspektyva: numirusiems t\u0117vams nebus kam lietuvi\u0161kai sukalb\u0117ti am\u017ein\u0105 atils\u012f&#8230; A. Rosinas jau 1992 m. buvo pajut\u0119s pradedant\u012f plisti abejingum\u0105 lietuvi\u0173 kalbai. \u201cTiesos\u201d laikra\u0161tyje i\u0161spausdintame pokalbyje \u201cValstybin\u0117 kalba ir nevalstybinis po\u017ei\u016bris \u012f j\u0105\u201d (knygoje p. 281-285) jis dejavo d\u0117l kalbos b\u0117d\u0173. Savo nuoskaud\u0105 apibendrino tokiais \u017eod\u017eiais: \u201cPer pastaruosius metus m\u016bs\u0173 kalba, ypa\u010d \u0161nekamoji, labai suprast\u0117jo. Kalba nustumta \u012f ketvirt\u0105 ar penkt\u0105 viet\u0105 [&#8230;]. Juk televizijoje pasodinti prie mikrofono \u2013 \u017emon\u0117s, kurie net nei\u0161taria gerai gars\u0173 arba juos \u201cpraryja\u201d! O kokia kalb\u0117toj\u0173 intonacija! [&#8230;]. Juk televizijos radijo diktoriai jau buvo gerai i\u0161mok\u0119 kalb\u0117ti: ir tartis nepriekai\u0161tinga, ir sakiniai, ir intonacija. Dabar juos, galime sakyti, i\u0161vijo. O kai kas d\u017eiaugias, kad \u0161tai dabar at\u0117jo tikroji laisv\u0117 ir tikroji kalba. Taigi li\u016bdna, kad plinta tokia nuomon\u0117\u201d.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gav\u0119s Kazimiero B\u016bgos premij\u0105, 2010 m. balandyje jis dav\u0117 interviu dienra\u0161\u010diui \u201cLietuvos \u017einios\u201d (pakartotinai i\u0161spausdintas ir aptariamojoje knygoje). \u0160\u012f kart\u0105 lietuvi\u0173 kalbos b\u016bkl\u0117s taip grie\u017etai nesupeik\u0117, kaip prie\u0161 a\u0161tuoniolika met\u0173, bet pripa\u017eino: \u201cTa\u010diau blogybi\u0173 apstu\u201d. Paskui kalba nukrypo \u012f svetimvard\u017ei\u0173, konkre\u010diai lenki\u0161k\u0173 pavard\u017ei\u0173, ra\u0161ym\u0105. A. Rosinas gana kategori\u0161kai pasak\u0117 savo nuomon\u0119. Kai j\u0105 sugretini su 1992 m. ir tame pa\u010diame interviu pareik\u0161ta mintimi, kad \u201cdid\u0117ja angl\u0173 kalbos \u012ftaka\u201d, jo pa\u017ei\u016bra \u012f svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ym\u0105 atrodo paradoksali: \u201cMan jei nors viena raid\u0117 [pavard\u0117je. \u2013 A.P.] ra\u0161oma ne taip, vadinasi, \u010dia jau kitas asmuo. Identifikuoti asmen\u012f pagal pavard\u0119 b\u016btina, nieko nepadarysi. Manau, vien\u0105 kart\u0105 ateisim \u012f prot\u0105.\u201d \u0160i\u0105 problem\u0105 jis baig\u0117 tokia i\u0161vada: \u201cKalbos mirtis \u2013 svetimos konstrukcijos, o pavard\u017ei\u0173 ra\u0161yba kalbos nesuardys.\u201d<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuo pat diskusijos d\u0117l svetimvard\u017ei\u0173 originaliosios ar sulietuvintos ra\u0161ybos prad\u017eios buvo ai\u0161ku, kad A. Rosinas, b\u016bdamas Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos pirmininkas, pritaria originaliajai j\u0173 ra\u0161ybai, tik jo pritarimas rod\u0117si ne toks drasti\u0161kas kaip kit\u0173 \u0161io po\u017ei\u016brio atstov\u0173. Jis niekur nepravard\u017eiavo lietuvinimo \u0161alinink\u0173 nei retrogradais, nei bol\u0161evik\u0173 primesto principo gyn\u0117jais. \u017dod\u017eiu, j\u0173 ne\u017eemino. \u0160tai net \u0161ioje knygoje kar\u0161ta \u201coriginal\u0173\u201d atstov\u0117 Irena Smetonien\u0117, buvusi tos pa\u010dios Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos pirminink\u0117, nepraleido progos suniekinti lietuvinimo \u0161alininkus, kad j\u0173 pastangos buvusios tik \u201ctamo\u0161i\u016bninink\u0173 puolimas\u201d. Did\u017eiul\u0117 mas\u0117 \u017emoni\u0173 padaryta vieno istoriko pa\u017ei\u016br\u0173 adeptais. Tarp j\u0173, vadinasi, atsid\u016br\u0117 ir profesorius Vincas Urbutis, ir i\u0161kiliausias pokario met\u0173 lietuvi\u0173 poetas Justinas Marcinkevi\u010dius, ir daug kit\u0173 tituluot\u0173 ir laipsniuot\u0173 Lietuvos moter\u0173 ir vyr\u0173. Turime puiki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kad apsigyven\u0119 Lietuvoje kitatau\u010diai be jokios prievartos sulietuvindavo savo vardus ir pavardes (prof. Juozas Eretas, vokie\u010di\u0173 j\u0117zuitas, Kauno j\u0117zuit\u0173 gimnazijos k\u016br\u0117jas ir direktorius Jonas Kipas). Tada j\u0173 nepiktino pavard\u017ei\u0173 ir vard\u0173 lietuvinimas. Vosylius Sezemanas net savo voki\u0161kai spausdinamus straipsnius yra pasira\u0161\u0119s lietuvi\u0161kos formos pavarde.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u010cia neketinama polemizuoti su A. Rosinu ir jam \u012frodin\u0117ti, kod\u0117l jis neteisus teigdamas, kad pavard\u017ei\u0173 originali ra\u0161yba negadinanti lietuvi\u0173 kalbos. Ir dar kaip gadina! Ta\u010diau su mirusiais nesigin\u010dijama ir nekovojama.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Galima tik pasamprotauti, kod\u0117l taip atsitinka, kad ne vienas a\u0161traus proto ir giliai m\u0105stantis \u017emogus nei\u0161vengia klaid\u0173. A. Rosino atvejui gal tikt\u0173 sp\u0117jimas, kad jo apsisprendim\u0105 d\u0117l svetimvard\u017ei\u0173 ra\u0161ybos paveik\u0117 polinkis rezignuoti matant visuotin\u012f originali\u0173j\u0173 tikrini\u0173 vard\u0173 lotyni\u0161ku raidynu \u012fsigal\u0117jim\u0105. Toji rezignacija tiesiogiai nedeklaruojama, bet visoje \u201coriginal\u0173\u201d argumentacijoje jau\u010diama. Jeigu vadovausim\u0117s tik kalbos interesais ir nepaisysime ekstralingvistini\u0173 \u012ftak\u0173, tai originalioji svetimvard\u017ei\u0173 vartosena lietuvi\u0173 kalbai yra nonsensas. Ir gaila, kad to m\u016bs\u0173 talentingasis kalbininkas nesuvok\u0117. Dideli \u017emon\u0117s daro dideli\u0173 klaid\u0173! Ta\u010diau ne klaidos daro j\u012f did\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kalba yra tokios did\u017eiul\u0117s ir klaid\u017eios d\u017eiungl\u0117s, kad ne visada pasirenki reikiam\u0105 takel\u012f. U\u017esi\u017ei\u016bri \u012f med\u017ei\u0173 vir\u0161\u016bnes ir paklysti. Antai sunku \u012fsivaizduoti, kad knygos redaktoriai neb\u016bt\u0173 \u017einoj\u0119, jog \u017eodis \u201catmintis\u201d sutampa su rus\u0173 \u017eod\u017eiu pamiatj: pasakym\u0105 \u201cnuo \u0161viesios atminties Alberto Rosino\u201d reik\u0117t\u0173 pataisyti \u201cnuo \u0161viesaus atminimo Alberto Rosino\u201d. Ta\u010diau knygoje toks pasakymas yra lik\u0119s (p. 306). \u0160i klaida tolygi \u017eod\u017eio \u201crandasi\u201d nelietuvi\u0161kai reik\u0161mei sakinyje \u201cdekanas randasi pas rektori\u0173\u201d. Ir k\u0105 tu padarysi, jei solid\u017eioji LRT, prane\u0161dama visuomenei, skelb\u0117, kad mir\u0119s \u0161iandien \u201c\u0161viesios atminties dainininkas\u201d.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Filologijos fakulteto mokslininkams reikia palink\u0117ti toliau leisti knygas, pristatan\u010dias visuomenei \u0161viesaus atminimo pirmtakus ir bendradarbius. Kalbama, kad rengiamos \u0161ios serijos knygos apie klasikin\u0117s filologijos strop\u0173 darbinink\u0105 Leon\u0105 Valk\u016bn\u0105 ir lietuvi\u0173 literat\u016bros istorijos tyr\u0117j\u0105 Albin\u0105 Jovai\u0161\u0105. O kiek dar j\u0173 laukia eil\u0117je! Vien lietuvi\u0173 kalbos \u017eym\u016bs tyr\u0117jai ir fakulteto veikl\u016bs darbuotojai \u2013 Jonas Balkevi\u010dius, Aleksas Girdenis, Vytautas Ma\u017eiulis, Juozas Pik\u010dilingis, Vincas Urbutis. Prie j\u0173 prid\u0117kime Lietuvi\u0173 literat\u016bros profesori\u0173 Donat\u0105 Sauk\u0105, Rus\u0173 literat\u016bros katedros profesor\u0119 Elen\u0105 \u010cervinskien\u0119, o pasidair\u0119 rastume vert\u0173 taip pagerbti \u017emoni\u0173 ir kitose katedrose. \u017dmonija nuo sen\u0173 senov\u0117s steng\u0117si kovoti su u\u017emir\u0161imu ir atmintyje kuo ilgiau i\u0161laikyti atminimo vertus savo narius. Tegul Filologijos fakultetas dar aktyviau \u012fsijungia \u012f \u0161i\u0105 kov\u0105!<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><!--more--><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>10 24. Meiliai ir pagarbiai apie i\u0161kil\u0173 kalbinink\u0105, Lietuvos Aidas &#8211; Valstyb\u0117s laikra\u0161tis Arnoldas Piro\u010dkinas Gal prie\u0161 penkerius ar \u0161e\u0161erius metus darb\u0161\u010dioji ir \u012f\u017evalgioji lietuvi\u0173 literat\u016bros tyr\u0117ja prof. Viktorija Daujotyt\u0117-Pakerien\u0117 ka\u017ekuria proga Vilniaus universiteto Filologijos fakultete i\u0161k\u0117l\u0117 mint\u012f, jog reik\u0117t\u0173 rengti ir leisti \u017eymi\u0173j\u0173 fakulteto d\u0117stytoj\u0173 gyvenim\u0105 ir mokslin\u0119 veikl\u0105 nu\u0161vie\u010dian\u010dias knygas. Koks teisus buvo [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-2463","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2463","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2463"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2463\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2465,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2463\/revisions\/2465"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2463"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2463"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2463"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}