{"id":2509,"date":"2015-11-17T19:52:11","date_gmt":"2015-11-17T17:52:11","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2509"},"modified":"2015-11-17T19:52:11","modified_gmt":"2015-11-17T17:52:11","slug":"dainora-pociute-padorios-lupos-begedes-sielos-mikalojus-radvila-juodasis-ir-kataliku-baznycios-kritika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/dainora-pociute-padorios-lupos-begedes-sielos-mikalojus-radvila-juodasis-ir-kataliku-baznycios-kritika\/","title":{"rendered":"Dainora Poci\u016bt\u0117. \u201ePadorios l\u016bpos, beg\u0117d\u0117s sielos\u201c: Mikalojus Radvila Juodasis ir Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kritika"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"http:\/\/literaturairmenas.lt\/2015-11-06-nr-3542\/2846-publicistika\/4478-dainora-pociute-padorios-lupos-begedes-sielos-mikalojus-radvila-juodasis-ir-kataliku-baznycios-kritika\" target=\"_blank\">http:\/\/literaturairmenas.lt\/2015-11-06-nr-3542\/2846-publicistika\/4478-dainora-pociute-padorios-lupos-begedes-sielos-mikalojus-radvila-juodasis-ir-kataliku-baznycios-kritika<\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mikalojus Radvila Juodasis (1515\u20131565), kurio 500 met\u0173 jubiliej\u0173 \u0161iemet minime, pirmasis Lietuvos didikas, taip a\u0161triai \u0117m\u0119sis Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kritikos, kad tapo pirmuoju ir \u017eymiausiu Lietuvos autoriumi, \u012ftrauktu \u012f Visuotin\u012f u\u017edraust\u0173j\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (<em>Index librorum prohibitorum<\/em>). Ir \u0161iandien jo kritika skamba nuo\u017emiai ir \u017eeid\u017eia daugelio Lietuvos kataliki\u0161k\u0105j\u0105 tradicij\u0105 gerbian\u010di\u0173 ir puosel\u0117jan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0119. Gal d\u0117l to ir Lietuvos istorijoje, be teigini\u0173, jog tai \u017eymiausias, galingiausias, \u012ftakingiausias XVI a. LDK didikas, turime nedaug atid\u017eiau jo religines nuostatas tyrin\u0117jan\u010di\u0173 darb\u0173. Vis d\u0117lto \u0161iandienos Vakar\u0173 Ba\u017eny\u010dios ir religin\u0117s minties istoriografija yra vertinga ir \u012fdomi ne d\u0117l savo anga\u017euotumo, bet d\u0117l pastang\u0173 atverti religin\u0117s s\u0105mon\u0117s eigos bei poky\u010di\u0173 i\u0161takas ir aktualizuoti gyvos religin\u0117s minties vaidmen\u012f ankstyv\u0173j\u0173 nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 visuomen\u0117je.<!--more--><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Radvila Juodasis, gim\u0119s Trak\u0173 ka\u0161te\u00adliono, LDK \u017eem\u0117s mar\u0161alkos Jono Radvilos ir antrosios jo \u017emonos Onos Ki\u0161kait\u0117s \u0161eimoje 1515 m. vasario 4 d. Nesvy\u017eiuje, jau septyneri\u0173 neteko t\u0117vo, o 1528 m. motinai i\u0161tek\u0117jus antr\u0105 kart\u0105 u\u017e Stanislovo K\u0119sgailos, su broliu ir seserimis atiteko d\u0117d\u0117s, Vilniaus ka\u0161teliono Jurgio Radvilos globon. 1533 m. jauniesiems Radviloms buvo atiduotos motinos valdos, tarp j\u0173 Nesvy\u017eiaus ir Olykos pilys, ir a\u0161tuoniolikmetis Radvila Juodasis prad\u0117jo savaranki\u0161k\u0105 gyvenimo keli\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Juodajam neteko studijuoti u\u017esieny. Kaip ir dauguma XVI a. prad\u017eios LDK diduomen\u0117s atstov\u0173, jis negavo universitetinio humanistinio i\u0161silavinimo, ta\u010diau buvo i\u0161mokytas vartoti dvi ra\u0161to kalbas \u2013 lenk\u0173 ir rus\u0117n\u0173. Manytina, kad jaunyst\u0117je \u012fgijo ir \u0161ioki\u0173 toki\u0173 lotyn\u0173 kalbos pradmen\u0173, kuriuos v\u0117liau tobulino savo iniciatyva. 1547 m., mirus karalienei El\u017ebietai, siun\u010diamas \u012f Austrij\u0105 deryboms su imperatori\u0161kuoju dvaru d\u0117l vedybin\u0117s sutarties finansini\u0173 klausim\u0173, Juodasis pra\u0161\u0117 gerai lotyn\u0173 kalb\u0105 mokan\u010dio pad\u0117j\u0117jo, nurod\u0117 \u201e<em>ex tempore<\/em> dar negal\u012fs kalb\u0117tis lotyni\u0161kai\u201c, ta\u010diau po a\u0161tuoneri\u0173 met\u0173 Vilniuje pas Radvil\u0105 vie\u0161\u0117j\u0119s ital\u0173 humanistas Lelijas Socinis nurod\u0117 Radvil\u0105 puikiai mokant lotyni\u0161kai. Tiesa, visi lik\u0119 jo vardu pasira\u0161yti lotyni\u0161ki tekstai (tai daugiausiai religin\u0117s tematikos poleminiai darbai), neabejotinai buvo parengti su pad\u0117j\u0117jais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Juodojo ankstyv\u0105 politin\u012f i\u0161kilim\u0105 nul\u0117m\u0117 artima bi\u010diulyst\u0117 su penkeriais metais jaunesniu karaliaus \u017dygimanto Senojo ir Bonos Sforcos s\u016bnumi \u017dygimantu Augustu. Juodasis buvo ir pagrindinis LDK didik\u0173 grup\u0117s, nepatenkintos \u017dygimanto Senojo valdymo s\u0105stingiu ir inicijavusios projekt\u0105 d\u0117l Lietuvos valdymo atidavimo jaunajam karalai\u010diui, atstovas. 1544 m. Brastos seime patvirtintas rugs\u0117jo 6 d. aktas, kurio valia Lietuva atiteko dvide\u0161imt penktuosius metus einan\u010diam \u017dygimantui Augustui, \u017eym\u0117jo ir Radvilos, jo gimini\u0173 ir r\u0117m\u0117j\u0173 \u012fsitvirtinimo auk\u0161\u010diausiose valstyb\u0117s pareigose prad\u017ei\u0105. Juodasis tapo \u012ftakingiausiu valstyb\u0117s politiku bei artimiausiu LDK valdovo bi\u010diuliu ir iki pat mirties, apie 20 met\u0173, i\u0161laik\u0117 neabejotin\u0105 ir vis\u0173 am\u017einink\u0173 pasteb\u0117t\u0105 valstyb\u0117s lyderio pozicij\u0105 (tiesa, paskutiniaisiais gyvenimo metais jo \u012ftaka silpo). Per \u0161\u012f laikotarp\u012f Lietuva pasuko kult\u016brini\u0173 reform\u0173 keliu ir \u012fgijo radikaliai nauj\u0105 kult\u016brin\u012f veid\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Radvilos reform\u0173 procesas buvo grei\u010diau spontani\u0161kas, heterogeni\u0161kas, diktuojamas aplinkybi\u0173 nei nuoseklus, kryptingas ir strategi\u0161kai apgalvotas. Iki XVI a. vidurio Lietuva tur\u0117jo menk\u0105 kult\u016brin\u012f \u012fdirb\u012f ir tik pradines edukacinio intelektualinio tinklo u\u017euomazgas. XVI a. pirmoje pus\u0117je \u0117m\u0119 reik\u0161tis k\u016br\u0117jai, tokie kaip Mikalojus Husovianas, buvo visi\u0161kai priklausomi nuo ba\u017enytinio elito r\u0117mimo ir kar\u0161tai gyn\u0117 jos idealus. Romos ba\u017eny\u010dia Lietuvoje, \u0161iuo laikotarpiu Europoje susid\u016brusi su Reformacijos i\u0161\u0161\u016bkiais, pasuko ne dialogo su evangelikais, bet radikalios opozicijos keliu. Pagrindinis Romos ba\u017eny\u010dios ginklas buvo \u201etradicija\u201c ir \u201et\u0117v\u0173 papro\u010diai\u201c, o visi reform\u0173 \u0161alininkai buvo gana isteri\u0161kai vadinami, anot Husoviano, \u201epragai\u0161tingais naujovininkais\u201c, vedan\u010diais \u0161al\u012f \u012f pra\u017e\u016bt\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nepaisant to, i\u0161kilus \u012f politinio elito vir\u0161\u016bn\u0119, Juodajam pavyko suburti reform\u0173 \u0161alininkus ir imtis jas \u012fgyvendinti galyn\u0117jantis su did\u017eiuliu \u0160ventojo sosto pasiprie\u0161inimu ir t\u0117vynaini\u0173 ginamais Ba\u017eny\u010dios tradicijos idealais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kad yra nusiteik\u0119s imtis reform\u0173 ir net\u0119sti konservatyvios \u017dygimanto Senojo politikos tradicijos, Juodasis pademonstravo jau 1545 m., vos tik jaunajam valdovui i\u0161 t\u0117vo per\u0117mus sost\u0105 Vilniuje. Kaip \u017einia, nedidelis lietuvi\u0173 b\u016brelis, kult\u016brini\u0173 reform\u0173 trok\u0161tantys LDK Reformacijos atstovai \u2013 daugiausia bajorijos vaikai \u2013 nuo 1542 m. \u017dygimanto Senojo politikos priversti tur\u0117jo pasitraukti \u012f emigracij\u0105 Pr\u016bsijoje. Lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradininkai, Vokietijos, Italijos universitet\u0173 aukl\u0117tiniai Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Jurgis Zablockis ir kiti, nerad\u0119 veiklos galimybi\u0173 Lietuvoje, kult\u016brinei veiklai buvo pasitelkti Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010dio Alb\u00adrechto. Dalis j\u0173 siek\u0117 veiklos t\u0117vyn\u0117je. B\u016btent Juodasis \u0117m\u0117si tarpininkauti, kad \u017dygimanto Senojo ediktu d\u0117l erezijos pasmerktas ir pilie\u010dio teisi\u0173 netek\u0119s Kulvietis 1545 m. gr\u012f\u017et\u0173 \u012f Vilni\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po staigios Kulvie\u010dio mirties Juodojo kult\u016brin\u0117s veiklos politika kelet\u0105 met\u0173 ne\u012fgavo ai\u0161kesn\u0117s krypties d\u0117l \u012fvairi\u0173 peripetij\u0173 jo paties ir valdovo \u017dygimanto Augusto gyvenimuose. 1545\u20131548 m. Juodojo veikla buvo susijusi su Lietuvos politinio gyvenimo veid\u0105 keitusi\u0173 mir\u010di\u0173 ir vestuvi\u0173 grandine, kurioje Juodasis atliko svarb\u0173 vaidmen\u012f. Vilniuje 1545 m. bir\u017eelio 15 d. mirus karalienei El\u017ebietai spar\u010diai \u0117m\u0117 rutuliotis karaliaus ir Barboros Radvilait\u0117s istorija, pasibaigusi slaptomis vedybomis 1547 metais. Nuo 1545 m. Juodasis buvo centrine fig\u016bra tiek sprend\u017eiant finansines sutartis su imperatori\u0161kuoju dvaru (kelion\u0117 \u012f Vien\u0105 1547 m.), tiek \u012fteisinant karaliaus santuok\u0105. Pagaliau 1548 m. vasar\u012f ir pats Juodasis Sandomire at\u0161vent\u0117 vestuves su El\u017ebieta \u0160idlovecka ir t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 ko\u00adv\u0105 parsive\u017e\u0117 \u017emon\u0105 \u012f Vilni\u0173, kur 1549 m. jiems gim\u0117 pirmasis s\u016bnus Mikalojus (Na\u0161lait\u0117lis). I\u0161 karto po vestuvi\u0173 Juodajam teko \u012fsijungti \u012f politini\u0173 problem\u0173, susijusi\u0173 su \u017dygimanto Senojo mirtimi 1548 m. baland\u017eio 1 d., sprendim\u0105. Kad \u017dygimantas Augustas tapo Lenkijos monarchu ir kad buvo \u012fveiktas did\u017eiulis pasiprie\u0161inimas kar\u016bnuojant Barbor\u0105 Radvilait\u0119, tai Radvilos 1548\u20131549 m. veiklos nuopelnai. Galiausiai 1551 m. bir\u017eelio 23 d. Vilniaus katedroje palaidota Barbora Radvilait\u0117, ta\u010diau Juodojo politin\u0117 \u012ftaka d\u0117l to n\u0117 kiek nesumenko. Atvirk\u0161\u010diai, i\u0161 karaliaus, \u0161alia LDK kanclerio pareig\u0173, jis gavo ir Vilniaus vaivados post\u0105 ir \u012fsitvirtino kaip negin\u010dijamas lyderis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1553 m. vasar\u012f antra Juodojo diplomatin\u0117 kelion\u0117, trukusi iki pat liepos, \u012f imperatori\u0161k\u0105j\u012f dvar\u0105 Austrijoje (buvo priimtas Grace, po to Vienoj). Ten susitarta d\u0117l Augusto ir Kotrynos vedyb\u0173. Kaip v\u0117liau i\u0161ai\u0161k\u0117jo popie\u017eiaus nuncijaus Luid\u017eio Lipomano lai\u0161ke, b\u016btent per \u0161\u012f vizit\u0105 buvusi pasteb\u0117ta \u201eereti\u0161ka\u201c (katalik\u0173 \u017eodyne XVI a. tai buvo nuoroda \u012f protestantizm\u0105) Radvilo elgsena.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1553 m. pabaigoje Juodasis gr\u012f\u017eo \u012f Brast\u0105, o 1554 m. bir\u017eel\u012f buvo Vilniuje. B\u016btent tuo laikotarpiu \u0161i\u0173 miest\u0173 savo dvaruose jis prad\u0117jo evangeli\u0161kas pamaldas ir \u012fk\u016br\u0117 pirm\u0105j\u0105 Lietuvos spaustuv\u0119 Brastoje, aktyviai veikusi\u0105 iki pat jo mirties. 1553\u20131554 m. ten i\u0161spausdinta pirmoji LDK teritorijoje knyga lotyni\u0161kais ra\u0161menimis \u2013 evangeli\u0161kasis Brastos katekizmas. Visa ilgus metus veikusios spaustuv\u0117s produkcija buvo protestanti\u0161ka, kaip \u017einia, jos darb\u0105 vainikavo prabangiausias LDK XVI a. spaudinys \u2013 1563 m. Brastos Biblija. Modernus Biblijos vertimas buvo Juodojo projektas, kuriame dalyvavo apie 15 vert\u0117j\u0173 ir redaktori\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Radvilos polemika su popie\u017eiaus nuncijumi Lipomanu<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savo konversij\u0105 \u012f evangelizm\u0105 Radvila Juodasis prad\u0117jo nuosekliai, vystydamas ba\u017enytin\u0119 bei literat\u016brin\u0117s spaudos veikl\u0105 ir ne itin r\u016bpindamasis oponent\u0173 kritika. Ta\u010diau \u0160ventojo sosto m\u0117ginimas susigr\u0105\u017einti kunigaik\u0161t\u012f \u012f savo rankas ir sustabdyti \u012fsib\u0117g\u0117jan\u010di\u0105 valstybin\u0119 Ba\u017eny\u010dios reform\u0105 i\u0161provokavo vie\u0161us radikalius parei\u0161kimus. 1555 m. pabaigoje \u012f Vilni\u0173 katalikyb\u0117s gelb\u0117ti popie\u017eius pasiunt\u0117 nuncij\u0173 Lipoman\u0105, prad\u0117jus\u012f antireformacin\u0119 veikl\u0105, ir Lietuvos visuomen\u0117 tapo intensyvios religin\u0117s konkurencijos \u012fkaite.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Tuo pa\u010diu metu aktyvaus liuteronizmo propaguotojo darbo Lietuvoje \u0117m\u0117si \u012f protestantizm\u0105 per\u0117j\u0119s kitas italas, buv\u0119s auk\u0161tas ba\u017eny\u010dios hierarchas ir vyskupas Pjeras Paolas Vergerijas, po pab\u0117gimo i\u0161 Italijos tap\u0119s Vokietijos Viurtembergo kunigaik\u0161\u010dio Kristupo patik\u0117tiniu. 1556 m. jis pirm\u0105 kart\u0105 atvyko pas Juod\u0105j\u012f \u012f Vilni\u0173 ir Pr\u016bsijoje (Karaliau\u010diuje) prad\u0117jo pla\u010di\u0105 leidybin\u0119 veikl\u0105, nukreipt\u0105 prie\u0161 \u0160vent\u0105j\u012f sost\u0105 ir popie\u017ei\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">B\u016btent Vergerijas inicijavo Radvilos tekst\u0173 vie\u0161inimo misij\u0105, po kurios kunigaik\u0161tis tapo pirmuoju atvirai popie\u017eiui ir \u0160ventajam sostui oponuojan\u010diu lietuviu. I\u0161 ties\u0173, 1555\u20131556 m. Radvilos kova su Romos ba\u017eny\u010dia rei\u0161k\u0117si taip intensyviai, jog pagr\u012fstai atrod\u0117, kaip pasteb\u0117jo ir Vergerijas, kad po poros met\u0173 LDK taps protestanti\u0161ka \u0161alimi. Popie\u017eiaus nuncij\u0173 \u012f Vilni\u0173 atlyd\u0117j\u0119 pirmieji j\u0117zuitai, artimi Ignaco Lojolos bi\u010diuliai, konstatavo \u017elungan\u010di\u0105 Romos ba\u017eny\u010dios pad\u0117t\u012f \u0161alyje, o j\u0117zuit\u0173 \u012fsik\u016brimo galimybes tur\u0117j\u0119s \u012fvertinti Alfonsas Salmeronas Lojolai prane\u0161\u0117 apie j\u0117zuit\u0173 misijos beprasmi\u0161kum\u0105 \u0161ioje \u0161alyje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po keleto susitikim\u0173 su karaliumi ir Juoduoju, praleid\u0119s Vilniuje apie du m\u0117nesius, Lipomanas persik\u0117l\u0117 \u012f Lenkij\u0105, kur jaut\u0117si saugesnis ir labiau gerbiamas. Savo detaliose ataskaitose apie vizitus Vilniaus valdov\u0173 r\u016bmuose ir pas Radvil\u0105 Juod\u0105j\u012f Lipomanas pabr\u0117\u017e\u0117, kad Juodasis daro \u012ftak\u0105 karaliaus sprendimams ir kad valstyb\u0117 krypsta religini\u0173 reform\u0173 bei erezij\u0173 pus\u0117n. Lipomanas itin steng\u0117si, kad su\u017elugt\u0173 Radvilos ir valdovo planas suorganizuoti oficial\u0173 nacionalin\u012f religin\u012f sinod\u0105, kuriame b\u016bt\u0173 atvertas kelias religin\u0117ms reformoms. 1556\u202fm. vasario 21 d. i\u0161 vyskupo rezidencijos Lovi\u010diuje Lipomanas i\u0161siunt\u0117 privat\u0173 lai\u0161k\u0105, jo nuomone, labiausiai Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios \u017elugim\u0105 Lenkijoje ir Lietuvoje lemian\u010diam asmeniui lietuvi\u0173 kunigaik\u0161\u010diui Mikalojui Radvilai Juodajam. \u0160is lai\u0161kas ir tapo Radvilos Juodojo ir Vergerijo plano vie\u0161os polemikos b\u016bdu diskredituoti popie\u017eiaus nuncij\u0173 Europoje dalimi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Juodojo atsakymas popie\u017eiaus nuncijui Lipomanui buvo para\u0161ytas 1556 m. vasar\u0105 ir i\u0161spausdintas kaip vie\u0161as atsakymas \u012f jam priva\u010diai si\u0173st\u0105 nuncijaus Lipomano lai\u0161k\u0105. Pirmasis leidimas lotyn\u0173 kalba \u201eDuae Epistolae\u201c (\u201eDu lai\u0161kai: vienas Venecijos pilie\u010dio Aloisijaus Lipomano, Veronos vyskupo, Romos popie\u017eiaus legato Lenkijoje, \u0161viesiausiajam kunigaik\u0161\u010diui ponui Mikalojui Radvilai, Vilniaus vaivadai ir t. t., o antras \u2013\u00ad to paties \u0161viesiausiojo pono Radvilos tam vyskupui ir legatui. Lai\u0161kai labai verti perskaityti: toki\u0173 vargu ar buvo m\u016bs\u0173 am\u017eiuje\u201c), kurio pagrind\u0105 sudar\u0117 popie\u017eiaus nuncijaus Lipomano kreipimasis \u012f Mikaloj\u0173 Radvil\u0105 Juod\u0105j\u012f ir pastarojo atsakymas nuncijui, buvo paskelbtas Karaliau\u010diaus Johaneso Daubmano spaustuv\u0117je 1556\u202fm. spal\u012f. Tai buvo vienintelis publikuotas Juodojo autorystei priklausantis religinis tekstas. Netrukus po lotyni\u0161kojo \u201eDuae Epistolae\u201c leidimo pasirod\u0117 jo variantai tautin\u0117mis kalbomis. Voki\u0161kas variantas\u202f\u2013 \u201eZwen Sendbrieff\u201c \u2013 1557\u202fm. i\u0161leistas Karaliau\u010diuje, toje pa\u010dioje Daubmano spaustuv\u0117je. 1559 m. parengtas ir lenki\u0161kas vertimas \u2013 \u201eDwa Listhy n\u00e1 Polski iezyk w\u0142asnie wy\u0142o\u017cone\u201c \u2013\u00ad i\u0161leistas Radvilos Juodojo l\u0117\u0161omis jo s\u00adpaustuv\u0117je Brastoje.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Radvilos atsakymas Lipomanui buvo paremtas nuncijaus nenuo\u0161irdumo kritika, kuri\u0105 nul\u0117m\u0117 pati Lipomano lai\u0161ko meilikaujanti strategija ir pra\u0161ymas paneigti \u201esklindan\u010dius gandus\u201c apie kunigaik\u0161\u010dio protestanti\u0161kum\u0105. Pa\u0161iepdamas Lipomano diplomati\u0161kum\u0105 Radvila nurod\u0117, kad visko, k\u0105 nori su\u017einoti, nuncijus gal\u0117jo paklausti tiesiai:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Jei Gerbiamoji Tavo Valdyst\u0117 b\u016bt\u0173 geidavusi, gal\u0117jo i\u0161 man\u0119s paties visk\u0105 vietoje, kol buvo \u010dia, pla\u010diau ir patikimiau su\u017einoti, nieko neb\u016b\u010diau sl\u0117p\u0119s, bet, kaip sakoma, ligi panagi\u0173 visk\u0105, kaip man dingojasi, kuo laisviausiai ir mieliausiai b\u016b\u010diau i\u0161pyl\u0119s.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atviras ir a\u0161trus Juodojo manifesto \u017eodynas buvo organizuojamas kaip speciali nuncijaus (kuris nem\u0117go Juodojo, bet savo lai\u0161ke j\u012f vadino garbingiausiais vardais) dviveidi\u0161kos retorikos opozicija. Vargu ar taikliau galima nusakyti Lipomano lai\u0161ko dvasi\u0105, nei tai padar\u0117 Juodasis. Nuncijaus lai\u0161ko argumentacij\u0105 ir metod\u0105 Juodasis apibendrino kaip visos Romos ba\u017eny\u010dios norm\u0105: \u201epadorios l\u016bpos, bet visi\u0161kai beg\u0117di\u0161ka siela\u201c.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pana\u0161iai Juodasis i\u0161juok\u0117 ir mestus kaltinimus erezija d\u0117l pasninko nesilaikymo (m\u0117sos valgymo) penktadien\u012f ir \u0161e\u0161tadien\u012f:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 ne\u012f\u017evelgiu, kiek tai turi reik\u0161m\u0117s visuotiniam tik\u0117jimo atskleidimui ar \u012ftvirtinimui, ar stiprinimui. Juk pats J\u0117zus Kristus, m\u016bs\u0173 Vie\u0161pats ir Mokytojas, savo \u0160ventosios Ba\u017eny\u010dios galva ir Popie\u017eius, ai\u0161kiai parei\u0161k\u0117: \u201e\u017dmog\u0173 suter\u0161ia ne tai, kas patenka \u012f burn\u0105, bet tai, kas i\u0161 burnos i\u0161eina.\u201c<\/em><br \/>\nKrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 moral\u0119, anot kunigaik\u0161\u010dio, pa\u017eeid\u017eia ne valgymas, bet godumas:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Tod\u0117l<\/em> <em>valgiau m\u0117s\u0105 tuo metu<\/em> (&#8230;) <em>ir dabar ramia s\u0105\u017eine<\/em> (&#8230;). <em>Nemanau<\/em> (&#8230;), <em>kad d\u0117l to esu eretikas, ar krik\u0161\u010dioni\u0173 visuotinio tik\u0117jimo i\u0161davikas.<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Romos ba\u017eny\u010dios laikysen\u0105 ir tradicijas Juodasis veikale apib\u016bdino tokiais epitetais kaip \u201eker\u0117toji\u0161kas aki\u0173 d\u016bmimas\u201c, \u201emiglos p\u016btimas\u201c, \u201e\u0161ventvagyst\u0117\u201c, \u201esusapnuoti kliedesiai\u201c, i\u0161keldamas naujas \u2013\u00ad atvirumo, asmens laisv\u0117s, i\u0161tikimyb\u0117s gyvajam Evangelijos \u017eod\u017eiui \u2013\u00ad vertybes, kaip modernizuojamos Lietuvos gaires.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Juodojo veikalas buvo ne tik privatus Ba\u017eny\u010dios kritikos tekstas, bet ir pirmasis parei\u0161kimas visuomen\u0117s lyderio vardu. \u0160iuo parei\u0161kimu pabr\u0117\u017edamas, kad ne tik nebijo Romos ba\u017eny\u010dios ekskomunikos, bet savo noru palieka \u0161i\u0105 \u201epra\u017e\u016bties katedr\u0105\u201c, Lietuvos evangelizm\u0105 Radvila Juodasis i\u0161ved\u0117 i\u0161 pogrind\u017eio ir disidentizmo. Prie\u0161 Romos ba\u017eny\u010di\u0105 nukreiptas Radvilos veikalas atliko svarb\u0173 vaidmen\u012f Ryt\u0173 ir Vidurio Europos Reformacijos istorijoje. Europoje jis reprezentavo auk\u0161t\u0105 valstyb\u0117s politik\u0105 kaip \u0161alies Reformacijos lyder\u012f, o Lietuvoje morali\u0161kai legalizavo Reformacij\u0105 ir susik\u016brusi\u0105 Evangelik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 kaip krik\u0161\u010dioni\u0161kojo mokymo ir tik\u0117jimo bendruomen\u0119. Radikali Juodojo kova su Romos ba\u017eny\u010dia Lietuvoje sustabd\u0117 bes\u0105lygi\u0161k\u0105 evangelizmo, kaip erezijos, persekiojim\u0105, ir ne tik suk\u016br\u0117 s\u0105lygas protestanti\u0161kosios kult\u016bros pl\u0117trai, bet ir pagimd\u0117 gili\u0105 kritin\u0117s religin\u0117s minties tradicij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>http:\/\/literaturairmenas.lt\/2015-11-06-nr-3542\/2846-publicistika\/4478-dainora-pociute-padorios-lupos-begedes-sielos-mikalojus-radvila-juodasis-ir-kataliku-baznycios-kritika Mikalojus Radvila Juodasis (1515\u20131565), kurio 500 met\u0173 jubiliej\u0173 \u0161iemet minime, pirmasis Lietuvos didikas, taip a\u0161triai \u0117m\u0119sis Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kritikos, kad tapo pirmuoju ir \u017eymiausiu Lietuvos autoriumi, \u012ftrauktu \u012f Visuotin\u012f u\u017edraust\u0173j\u0173 knyg\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 (Index librorum prohibitorum). Ir \u0161iandien jo kritika skamba nuo\u017emiai ir \u017eeid\u017eia daugelio Lietuvos kataliki\u0161k\u0105j\u0105 tradicij\u0105 gerbian\u010di\u0173 ir puosel\u0117jan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0119. Gal [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[205],"class_list":["post-2509","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-mikalojus-radvila-juodasis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2509","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2509"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2509\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2510,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2509\/revisions\/2510"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2509"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2509"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2509"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}