{"id":2645,"date":"2016-01-18T14:03:32","date_gmt":"2016-01-18T12:03:32","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2645"},"modified":"2016-01-20T11:31:33","modified_gmt":"2016-01-20T09:31:33","slug":"v-bagdonavicius-zauerveinas-ir-vydunas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/v-bagdonavicius-zauerveinas-ir-vydunas\/","title":{"rendered":"V. Bagdonavi\u010dius. Zauerveinas ir Vyd\u016bnas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"http:\/\/alkas.lt\/2016\/01\/17\/v-bagdonavicius-zauerveinas-ir-vydunas\/\" target=\"_blank\">http:\/\/alkas.lt\/2016\/01\/17\/v-bagdonavicius-zauerveinas-ir-vydunas\/<\/a><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><script src=\"\/\/s7.addthis.com\/static\/lang\/lt.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script>V. Bagdonavi\u010dius. Zauerveinas ir Vyd\u016bnas | Alkas.lt<script src=\"https:\/\/pagead2.googlesyndication.com\/pub-config\/ca-pub-0798333203154290.js\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-includes\/js\/swfobject.js?ver=2.2-20120417\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script type=\"text\/javascript\">\/\/ <![CDATA[\nvar photocrati_ajax = {\"url\":\"http:\\\/\\\/alkas.lt\\\/photocrati_ajax\",\"wp_home_url\":\"http:\\\/\\\/alkas.lt\",\"wp_site_url\":\"http:\\\/\\\/alkas.lt\",\"wp_root_url\":\"http:\\\/\\\/alkas.lt\",\"wp_plugins_url\":\"http:\\\/\\\/alkas.lt\\\/wp-content\\\/plugins\",\"wp_content_url\":\"http:\\\/\\\/alkas.lt\\\/wp-content\",\"wp_includes_url\":\"http:\\\/\\\/alkas.lt\\\/wp-includes\\\/\"};\n\/\/ ]]><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-content\/plugins\/nextgen-gallery\/products\/photocrati_nextgen\/modules\/ajax\/static\/ajax.js?ver=4.0.9\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-includes\/js\/jquery\/jquery.js?ver=1.11.1\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-includes\/js\/jquery\/jquery-migrate.min.js?ver=1.2.1\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-content\/plugins\/nextgen-gallery\/products\/photocrati_nextgen\/modules\/ajax\/static\/persist.js?ver=4.0.9\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-content\/plugins\/nextgen-gallery\/products\/photocrati_nextgen\/modules\/ajax\/static\/store.js?ver=4.0.9\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-content\/plugins\/nextgen-gallery\/products\/photocrati_nextgen\/modules\/ajax\/static\/ngg_store.js?ver=4.0.9\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-content\/plugins\/nextgen-gallery\/products\/photocrati_nextgen\/modules\/lightbox\/static\/lightbox_context.js?ver=4.0.9\" type=\"text\/javascript\"><\/script><script src=\"http:\/\/alkas.lt\/wp-content\/plugins\/html5-and-flash-video-player\/swfobject.js\" type=\"text\/javascript\"><\/script><!-- <meta name=\"NextGEN\" version=\"2.0.66.37\" \/> --><script src=\"\/\/s7.addthis.com\/static\/menu.f69da47d305e6f24c64c.js\" async=\"\" type=\"text\/javascript\" charset=\"utf-8\"><\/script><\/p>\n<div id=\"out-wrapper\">\n<div id=\"wrapper\" class=\"hfeed\">\n<div id=\"main\">\n<div id=\"container\">\n<div id=\"content\" class=\"single4\">\n<div id=\"post-220541\" class=\"post-220541 post type-post status-publish format-standard has-post-thumbnail hentry category-istorija2 category-kultura category-lietuvos-kurejai category-ratas category-visi category-visuomene category-zmones tag-anskis-storosta tag-birute tag-frydrichas-storostas tag-georg-sauerwein tag-germanizacija tag-jurgis-zauerveinas tag-mazoji-lietuva tag-rytprusiai tag-rytu-prusija tag-tautine-savim tag-vacys-bagdonavicius tag-vydunas\">\n<div class=\"entry-content\">\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metin\u0117ms<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/01\/jurgis-zauerveinas-e1453023982546.jpg\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignleft size-full wp-image-2646\" src=\"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-content\/uploads\/2016\/01\/jurgis-zauerveinas-e1453023982546.jpg\" alt=\"jurgis-zauerveinas-e1453023982546\" width=\"300\" height=\"273\" \/><\/a>Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 \u2013 1904 12 16) ir Vyd\u016bnas \u2013 dvi ry\u0161kios tautinio Ryt\u0173 Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 jud\u0117jimo fig\u016bros XIX ir XX am\u017ei\u0173 sand\u016broje. J. Zauerveinas buvo vokietis, ta\u010diau savo voki\u0161kumo misij\u0105 jis mat\u0117 garbingoje pareigoje pad\u0117ti ma\u017eoms, priespaud\u0105 ken\u010dian\u010dioms tautoms. Tam j\u012f skatino tvirtos humanistin\u0117s nuostatos, taip pat i\u0161skirtin\u0117 Dievo dovana \u2013 \u017eav\u0117jimasis vos ne kiekviena i\u0161girsta kalba ir nuostabus geb\u0117jimas panor\u0117jus j\u0105 i\u0161mokti. Fenomenali\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 poliglotas kalb\u0117jo, ra\u0161\u0117, net poezij\u0105 k\u016br\u0117 daugiau kaip penkiasde\u0161imt kalb\u0173. <span id=\"more-220541\"><\/span>B\u016bdamas uolus protestantas, jis ne tik steng\u0117si, kad kone visos pasaulio tautos gal\u0117t\u0173 skaityti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105 savomis kalbomis, bet ir kiek paj\u0117g\u0117 dar\u0117 visk\u0105, kad toji Dievo duotoji kalb\u0173 \u012fvairov\u0117 nesunykt\u0173,kad pasaulis i\u0161likt\u0173 ta \u012fvairove gra\u017eus. Lietuvi\u0173 kalba jam buvo viena gra\u017eiausi\u0173j\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jurgis Zauerveinas gim\u0117 1831 m. sausio 15 d. saks\u0173 \u017eem\u0117je netoli Gronau miesto Bantelne prie Lein\u0117s up\u0117s. Baig\u0119s Hanoverio lic\u0117j\u0173, Getingeno ir Vienos universitetuose studijavo teologij\u0105, filosofij\u0105, kalbas, klaus\u0117si medicinos, biologijos, chemijos paskait\u0173. 1845\u20131855 m. gyveno Londone, kur tapo Britani\u0161kosios biblijos draugijos bendradarbiu, vert\u0117 arba tvark\u0117 Biblijos vertimus \u012f \u012fvairias kalbas. Gr\u012f\u017e\u0119s Vokietijon, kur\u012f laik\u0105 dirbo nam\u0173 mokytoj\u0173, buvo bibliotekininku Getingeno universitete, kuris 1873 m. jam suteik\u0117 filosofijos daktaro bei laisv\u0173j\u0173 men\u0173 magistro laipsn\u012f. V\u0117liau nuolatin\u0117s tarnybos netur\u0117jo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neb\u016bdamas priri\u0161tas prie jokios tarnybos, J. Zauerveinas pasi\u0161vent\u0117 ma\u017e\u0173 taut\u0173 reikalams, tapo ne vienos j\u0173 kovos u\u017e savo tautines teises aktyviu dalyviu ar net \u017eadintoju. Ypa\u010d daug nusipeln\u0117 Ryt\u0173 Pr\u016bsijos lietuviams, norvegams, sorbams, lenkams. Su lietuviais jo draugyst\u0117 prasid\u0117jo apie 1874 metus, kai prad\u0117jo nuolat lankytis Ma\u017eojoje Lietuvoje ir ka\u017ekiek \u010dia net pagyvendavo. Labiausiai pam\u0117go Lazdyn\u0173 apylinkes ir j\u0173 \u017emones. Ir ne tik ramiai pagyvendavo, bet tuos \u017emones judino, vert\u0117 juos pa\u010dius savo prigimtin\u0117mis teis\u0117mis r\u016bpintis ir u\u017e jas kovoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">1878 m. J. Zauerveinas organizavo lietuvi\u0173 deputacij\u0105 pas kaizer\u012f Vilhelm\u0105, ra\u0161\u0117 daugelio peticij\u0173 tekstus, vadovavo para\u0161\u0173 po jomis rinkimui, aktyviai dalyvavo rinkimin\u0117se kampanijose. U\u017esideg\u0119s jis ragino pa\u010dius lietuvius imtis \u0161viet\u0117ji\u0161kos veiklos \u2013 kurti \u0161ventadienines mokyklas (net pats band\u0117 jas organizuoti), leisti pigias lietuvi\u0161kas knygas, platinti lietuvi\u0161kus laikra\u0161\u010dius, namuose vartoti tik gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105, ja ra\u0161yti lai\u0161kus. Gyvu \u017eod\u017eiu ir lai\u0161kais steng\u0117si paveikti mokytojus ir kunigus, kad \u0161ie savo iniciatyva palaikyt\u0173 lietuvi\u0173 kalb\u0105 mokyklose ir ba\u017eny\u010diose. Net vald\u017eios institucijoms si\u016bl\u0117 susir\u016bpinti mokykl\u0173 program\u0173 pertvarkymu, tinkamu mokytoj\u0173 rengimu ir teisingu j\u0173 paskirstymu. 1878\u20131898 m. J. Zauerveinas buvo vienas produktyviausi\u0173 lietuvi\u0161kosios Rytpr\u016bsi\u0173 spaudos\u00a0 bendradarbi\u0173. \u201eLietuvi\u0161koje ceitungoje\u201c, \u201eNemuno sarge\u201c, \u201eAu\u0161roje\u201c, \u201eNaujojoje lietuvi\u0161koje ceitungoje\u201c skelbtuose straipsniuose ir eil\u0117ra\u0161\u010diuose, atskirose knygel\u0117se, paskaitose svarbiausi\u0105 d\u0117mes\u012f skyr\u0117 lietuvi\u0173 tautinei savimonei kelti bei germanizacijai demaskuoti, ypa\u010d smerk\u0117 tuos, kurie prarasdavo tautin\u0119 savigarb\u0105, g\u0117dydavosi tariamo savo tautos kult\u016brinio skurdumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Apie J. Zauervein\u0105 netrukus \u0117m\u0117m burtis ir i\u0161 jo mokytis pabud\u0119 aktyvesnieji lietuviai. Fakti\u0161kai jo iniciatyva 1885 m. vasario viduryje Til\u017e\u0117je \u012fsik\u016br\u0117 pirmoji lietuvi\u0161ka kult\u016brin\u0117 draugija \u201eBirut\u0117\u201c. Tiesa, pats J. Zauerveinas buvo suman\u0119s j\u0105 steigti kaip draugij\u0105, besir\u016bpinan\u010di\u0105 Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 \u0161ventadienin\u0117mis mokyklomis. \u012e \u201eLietuvi\u0161koje ceitungoje\u201c paskelbt\u0105 t\u0105 si\u016blym\u0105 atsiliep\u0117 Did\u017eiosios Lietuvos veik\u0117jai J. Basanavi\u010dius ir J. \u0160li\u016bpas, pasi\u016bl\u0119 kurti pana\u0161i\u0105 \u012f veikusi\u0105 Til\u017e\u0117je voki\u0161k\u0105j\u0105 \u201eLietuvi\u0173 literat\u016bros draugij\u0105\u201c pa\u010di\u0173 lietuvi\u0173 mokslo draugij\u0105. Ta\u010diau n\u0117 vieno i\u0161 t\u0173 si\u016blym\u0173 ne\u012fgyvendinus, t\u0173 si\u016blym\u0173 pagrindu \u012fsik\u016br\u0117 min\u0117toji \u201eBirut\u0117\u201c, labai daug nuveikusi dvasiniame Rytpr\u016bsi\u0173 lietuvi\u0173 atgimime.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Po gero de\u0161imtme\u010dio \u0161i\u0105 tautos \u017eadinimo ir ugdymo estafet\u0119 per\u0117m\u0117 ir pa\u010di\u0173 lietuvi\u0173 i\u0161ugdytas \u012f\u017eymus kult\u016bros veik\u0117jas \u2013 filosofas ir ra\u0161ytojas Vyd\u016bnas (1868\u20131953). Jo k\u016brybinis palikimas, praktin\u0117 veikla ir gyvenimo principai yra suvokiami kaip \u012fstabus m\u016bs\u0173 dvasios raidos rei\u0161kinys, kurio paskirtis \u2013 sugestijuoti \u017emogaus, tautos ir visos \u017emonijos dvasin\u012f laisv\u0117jim\u0105, pary\u0161kinti to laisv\u0117jimo kryptis ir kelius. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f jau visuotinai yra priimta traktuoti kaip indi\u0161kojo gandizmo analog\u0105. Tas rei\u0161kinys turi esmini\u0173 bendrum\u0173 bei tiesioginio s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 ir su J. Zauerveino fenomenu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ateidamas \u012f lietuvyb\u0117s puosel\u0117jimo barus, Vyd\u016bnas rado kit\u0173 jau nuveikt\u0105 nemenk\u0105 \u012fdirb\u012f. Dr\u0105siai galima sakyti, jog J. Zauerveino \u012fdirbis \u010dia buvo pats vaisingiausias. Nesunku pasteb\u0117ti, kad J. Zauerveino ir Vyd\u016bno lietuvi\u0161koji veikla sudaro lyg ir du to paties proceso etapus. J. Zauerveinas buvo to proceso pradininkas, Vyd\u016bnas \u2013 t\u0119s\u0117jas ir baig\u0117jas. Daug kas J.Zauerveino buvo sumanyta, bet nepaj\u0117gta \u012fgyvendinti, o Vyd\u016bnas tai s\u0117kmingai \u012fk\u016bnijo gyvenime. Vyd\u016bnui ateinant \u012f lietuvyb\u0117s barus, J. Zauerveinas i\u0161 j\u0173 jau buvo bei\u0161ein\u0105s. J. Zauerveinas buvo gerokai vyresnis ne tik u\u017e Vyd\u016bn\u0105, bet ir \u0161iek tiek u\u017e jo t\u0117v\u0105 Ansk\u012f Storost\u0105, gimus\u012f 1837 m.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pilkalnio (Pilkallen) apskrities Naujakiemio (Neudorf) liaudies mokyklos mokytojas A. Storostas \u012fd\u0117miai sek\u0117 XIX a. devintajame de\u0161imtmetyje prasid\u0117jus\u012f organizuot\u0105 lietuvyb\u0117s jud\u0117jim\u0105, skait\u0117 ne tik lietuvi\u0161k\u0105j\u0105 to meto spaud\u0105, bet ir tai, k\u0105 vokie\u010diai mokslininkai palankaus apie lietuvius ra\u0161\u0117 (grei\u010diausiai tai buvo E. Gizevijaus ar O. Glagau ra\u0161tai, \u201eMitteilungen der litauischen literaturischen Gesellschaft\u201c \u2013 \u201eLietuvi\u0173 literat\u016bros draugijos prane\u0161imai\u201c). Lank\u0117si jis ir \u012fvairiose Ma\u017eosios Lietuvos vietose 1885\u20131887 m. vykdavusiuose \u201eBirut\u0117s\u201c draugijos susirinkimuose. Juose ugningas kalbas sakydavo ir J. Zauerveinas. \u012esp\u016bd\u017eius i\u0161 t\u0173 susirinkim\u0173 A. Storostas pasakodavo ir savo vaikams. I\u0161 t\u0173 t\u0117vo \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 Vyd\u016bnas gavo pirm\u0105j\u0105 \u017eini\u0105\u00a0apie lietyvube u\u017esidegus\u012f, lietuvi\u0161kai gerai kalbant\u012f ir net eiles ra\u0161ant\u012f vokiet\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toji \u017einia Vyd\u016bnui dav\u0117 didesn\u012f post\u016bm\u012f\u00a0u\u017eaugus imtis \u201egarb\u0117n kelti lietuvi\u0161kum\u0105\u201c. J. Zauerveino d\u0117ka Vyyd\u016bnas pirmiausia pajaut\u0117 ir poezijos forma i\u0161reik\u0161to gimtojo \u017eod\u017eio \u017eaves\u012f. Mat vienas jaunesni\u0173j\u0173 Vyd\u016bno broli\u0173 Frydrichas Storostas 1885 m. Ragain\u0117je A. Kybelkos spaustuv\u0117je mok\u0117si raid\u017ei\u0173 rink\u0117jo amato. Ten tuo metu buvo spausdinama J. Basanavi\u010diaus redaguojama garsioji \u201eAu\u0161ra\u201c. Frydrichas \u0161vie\u017eius jos numerius parsine\u0161davo \u012f namus. 1885 m. 12\u2013ajame jos numeryje buvo i\u0161spausdinta J. Zauerveino balad\u0117 \u201eMacilenas ir Gra\u017eina\u201c, kuri\u0105 perskait\u0119s Vyd\u016bnas ir pajaut\u0119s, koks gra\u017eus yra poetinis lietuvi\u0161kas \u017eodis. Nuo vaikyst\u0117s band\u0119s kurti eiles, Vyd\u016bnas jas u\u017era\u0161in\u0117davo voki\u0161kai. Dabar subrendo pasiry\u017eimas ra\u0161yti lietuvi\u0161kai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ta\u010diau labiausiai Vyd\u016bn\u0105 sugestijavo ne literat\u016brin\u0117 J. Zauerveino k\u016bryba, o praktin\u0117 kult\u016brin\u0117\u2013\u0161viet\u0117ji\u0161koji jo veikla, ypa\u010d jos pagrindimas ir metodai. Vyd\u016bno vaikyst\u0117s ir jaunyst\u0117s metai sutapo su pirmaisiais suvienytosios Vokietijos gyvenimo de\u0161imtme\u010diais, per kuriuos rei\u0161k\u0117si kieta Bismarko vidaus politika, labai susiaurinusi tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 teises ir kult\u016brin\u0117s rai\u0161kos galimybes, spartinusi j\u0173 asimiliacij\u0105. Gana greit\u0105 Rytpr\u016bsi\u0173 lietuvi\u0173 vokiet\u0117jim\u0105 l\u0117m\u0117 ir sparti valstyb\u0117s ekonomikos pl\u0117tot\u0117, pramon\u0117s augimo sukelti migracijos procesai: \u017emon\u0117s, ie\u0161kodami darbo ir geresnio pragyvenimo, i\u0161 kaim\u0173 k\u0117l\u0117si \u012f miestus, o ten da\u017enas savo tautin\u0119 priklausomyb\u0119 pamir\u0161davo. Nors dalis lietuvi\u0173, nor\u0117dami geriau gyventi nutaut\u0117davo savanori\u0161kai, ta\u010diau i\u0161 esm\u0117s asimiliacijoje vyravo prievartiniai momentai, ir ji buvo dramati\u0161ka bei skausminga.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Savojo tauti\u0161kumo laikymasis Rytpr\u016bsi\u0173 lietuvi\u0173 buvo suvokiamas kaip labai svarbi dvasin\u0117 vertyb\u0117, netgi kaip religin\u0117 priederm\u0117. Vyd\u016bnas, b\u016bdamas dar vaikas, tai irgi giliai \u012fsis\u0105monino. I\u0161 savo kasdieni\u0173 steb\u0117jim\u0173 jis padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad, prarasdamas tauti\u0161kum\u0105, \u017emogus praranda nema\u017e\u0105 dal\u012f savo \u017emogi\u0161kosios savigarbos ir vert\u0117s, netenka dvasinio patrauklumo. Lietuvi\u0161kosios etnin\u0117s savasties nykim\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje jis reg\u0117jo kaip akivaizd\u0173 kra\u0161to kult\u016brinio nuskurdimo po\u017eym\u012f. Tod\u0117l jau paauglyst\u0117je Vyd\u016bnas pasiry\u017eo pasi\u0161v\u0119sti lietuvyb\u0117s kra\u0161te i\u0161laikymui ir ugdymui.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">I\u0161 t\u0117vo pasakojimo susidarytas \u012fsp\u016bdis apie lietuvi\u0173 labai besidarbuojant\u012f vokiet\u012f J. Zauervein\u0105 t\u0105j\u012f pasiry\u017eim\u0105 kaip tik ir sustiprino. Br\u0119sdamas ir formuodamas kaip veiklus lietuvi\u0161kosios bendruomen\u0117s narys, ie\u0161kodamas kuo veiksmingesni\u0173 pagalbos tai bendruomenei b\u016bd\u0173, vyd\u016bnas savaranki\u0161kai pri\u0117jo i\u0161vad\u0105, kad prispaustoji tauta turi ne tiek apeliuoti \u012f valdan\u010diosios tautos ger\u0105 vali\u0105 ir malon\u0119, o pad\u0117ti pati sau, ugdydamasi vidin\u012f atsparum\u0105 i\u0161oriniam spaudimui bei \u012fvairiems poveikiams, pagarb\u0105 prot\u0117vi\u0173 kurtoms dvasin\u0117ms vertyb\u0117ms, ypa\u010d kalbai, toliau kurdama naujas kult\u016bros vertybes. Vyd\u016bnas buvo tvirtai \u012fsitikin\u0119s, kad i\u0161likti gali tik gyva, k\u016brybini\u0173 gali\u0173 nepraradusi, savo egzistencijos prasmingum\u0105 \u012frodyti paj\u0117gianti tauta. Pagrindinis to prasmingumo matas \u2013 sugeb\u0117jimas prisid\u0117ti prie kuo didesnio pasaulio su\u017emoginimo, t.y. prie dvasinio (dievi\u0161kojo) prado jo raidoje stiprinimo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017dmogaus, kaip tautos gali\u0173 rei\u0161k\u0117jo, tobul\u0117jimas tapo pagrindine Vyd\u016bno filosofijoje ai\u0161kinta problema. tos problemos sprendimo ie\u0161kodamas jis pra\u0117jo ilg\u0105 laisvo klausytojo studij\u0173 keli\u0105 Greifsvaldo, Hal\u0117s, leipcigo, Berlyno universitetuose, savaranki\u0161kai gilinosi ne tik \u012f Vakar\u0173, bet ir Ryt\u0173 filosofij\u0105, \u012fvairias pasaulio religijas bei kult\u016bras. Labiausiai patenkinusius atsakymus rado teosofijoje ir ypa\u010d ind\u0173 filosofijoje, kurios poveikis buvo lemiamas jo filosofijos sistemai galutinai susiformuoti. Ta\u010diau ie\u0161kojim\u0173 prad\u017eia buvo namuose \u2013 t\u0117vo (jis buvo mok\u0119sis Berlyno evangelik\u0173 misionieri\u0173 seminarijoje) skatinamuose krik\u0161\u010dioni\u0161kojo tik\u0117jimo ties\u0173 apm\u0105stymuose, gilinimesi \u012f Biblij\u0105 bei tuometini\u0173 vokie\u010di\u0173 teolog\u0173 ra\u0161tus. Kit\u0105 tos prad\u017eios dal\u012f sudar\u0117 savo tautos gyvenimo realij\u0173 steb\u0117jimas bei \u012fsijungimas \u012f praktin\u0119 kult\u016brin\u0119 veikl\u0105. 1895 m. \u012fk\u016brus Til\u017e\u0117s lietuvi\u0173 giedotoj\u0173 draugij\u0105. Toje praktin\u0117je veikloje buvo i\u0161bandomi ir pritaikomi filosofini\u0173 studij\u0173 ir m\u0105stym\u0173 keliu atrastieji \u017emogaus, kaip kult\u016bros subjekto, tobul\u0117jimo principai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Toji praktin\u0117 veikla pad\u0117jo Vyd\u016bno filosofijoje \u012fsitvirtinti vienam svarbiam postulatui, jog yra b\u016btinas ry\u0161ys tarp \u017emogi\u0161kumo ir tauti\u0161kumo, jog tas ry\u0161ys yra viena svarbiausi\u0173 \u017emogaus pilnavert\u0117s dvasin\u0117s rai\u0161kos ir tobul\u0117jimo s\u0105lyg\u0173. \u0160is postulatas taip pat plauk\u0117 ir i\u0161 protestanti\u0161kajame tik\u0117jime pabr\u0117\u017eto reikalavimo su Dievu bendrauti jo paties \u017emogui duot\u0105ja, t.y. gimt\u0105ja kalba. Tas postulatas, kaip jau min\u0117jome, pagrindin\u0117 veiklos gair\u0117 buvo ir J. Zauerveinui. jam pakako protestanti\u0161kojo \u0161io postulato pagrindimo. Vyd\u016bnas t\u0105 pagrindim\u0105 dar gerokai i\u0161pl\u0117tojo, remdamasis ind\u0173 filosofijoje did\u017ei\u0105ja dalimi vedanti\u0161kojoje josios mokykloje, i\u0161d\u0117styta \u017emogaus esm\u0117s bei josios laisv\u0117jimo samprata. M\u016bs\u0173 panaudotas vyd\u016bnizmo palyginimas su gandizmu n\u0117ra atsitiktinis. Abu \u0161ie rei\u0161kiniai artimi ne tik tipologi\u0161kai (t.y. kaip beveik tapat\u016bs neprikalusomai vienas nuo kito susiformav\u0119 nesmurtinio pasiprie\u0161inimo pavergimui b\u016bdai), bet ir geneti\u0161kai, nes turi tas pa\u010dias teorinio pagrindimo i\u0161takas (M. Gandis buvo vedantos mokyklos atstovas).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">K\u0105 pasak\u0117me apie Vyd\u016bn\u0105 ir M. Gand\u012f, beveik t\u0105 pat\u012f galima pasakyti apie Vyd\u016bn\u0105 ir J. Zauervein\u0105 \u2013 j\u0173 abiej\u0173 veikla ir j\u0105 grind\u017eia principai yra labai artimi tiek tipologi\u0161kai, tiek geneti\u0161kai. Tipologinis artumas \u010dia yra netgi daug didesnis negu tarp Vyd\u016bno ir M. Gand\u017eio, nes Vyd\u016bno ir J. Zauerveino, o absoliu\u010diai tapa\u010dios \u2013 lietuvyb\u0117s i\u0161saugojimas Ma\u017ejojoje Lietuvoje. Genetin\u012f Vyd\u016bno ir J. Zauerveino veiklos princip\u0173 artum\u0105, kaip jau min\u0117jome, nul\u0117m\u0117 abiem bendras protestanti\u0161kasis tik\u0117jimas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ir Vyd\u016bnas, ir J. Zauerveinas lietuvyb\u0117s veikloje pirmiausia vadovavosi ne politin\u0117mis, o moralin\u0117mis ir religin\u0117mis nuostatomis. Svarbiausia abiem buvo pats tautos i\u0161likimas, jos etnin\u0117s savasties i\u0161laikymas. Jie, galima sakyti, vengdavo net menkiausi\u0173 u\u017euomin\u0173 \u012f nacionalin\u012f separatizm\u0105. J. Zauerveinas savo publicistiniuose ra\u0161tuose netgi jausdavo b\u016btinyb\u0119 pabr\u0117\u017eti i\u0161tikimyb\u0119 monarchizmui, pagarb\u0105 Vokietijos valdovams, vieningai valstybei. Vyd\u016bnas tokios pagarbos nepbr\u0117\u017edavo, bet teigdavo, jog ne politinis savaranki\u0161kumas, o kult\u016brinis gyvybingumas tautai yra pats svarbiausias dalykas. Tiesa, v\u0117lesniuose savo darbuose (pvz., traktate \u201eTautos gyvata\u201c), skirtuose nepriklausomos Lietuvos aktualijoms, m\u0105stytojas teig\u0117, jog politin\u0117 nepriklausomyb\u0117 yra vis d\u0117lto viena reik\u0161mingiausi\u0173 tautos dvasin\u0117s pl\u0117tot\u0117s s\u0105lyg\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagarb\u0105 vieningai valstybei bei jos valdovams J. Zauerveinas netgi eksploatavo kaip argument\u0105 tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 teis\u0117ms ginti. Publicistikoje bei savo parengtuose peticij\u0173 auk\u0161toms vald\u017eios institucijoms tekstuose jis \u012frodin\u0117jo, jog tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 germanizavimas pirmiausia yra \u017ealingas pa\u010diam voki\u0161kumui ir valstybei. Germanizacijos \u017eala, pasak J. Zauerveino, valstybei pasirei\u0161kianti \u012fvairiais aspektais. Pirmiausia jos paveikti \u017emon\u0117s yra menkos moral\u0117s, skurd\u017eios dvasin\u0117s kult\u016bros. Jie negali b\u016bti pilnaver\u010diai valstyb\u0117s pilie\u010diai. At\u0117mus i\u0161 j\u0173 gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105, pakirtus j\u0173 ry\u0161ius su t\u0117vais bei j\u0173 gyvenimo tradicijomis, i\u0161pl\u0117\u0161us meil\u0119 gimtajam kra\u0161tui, n\u0117ra ko tik\u0117tis i\u0161 j\u0173 tvirto valstybinio patriotizmo, i\u0161tikimyb\u0117s valdovams bei esamai santvarkai. Tokie \u017emon\u0117s lengvai pasiduod\u0105 opozicin\u0117ms nuotaikoms, u\u017esikre\u010di\u0105 socialdemokratin\u0117mis id\u0117jomis, pasidar\u0105 abejingi religijai. Valstybinis patriotizmas es\u0105s glaud\u017eiai susij\u0119s su gimin\u0117s gerbimu. Pagarbos \u0161iems dalykams \u017eadinimas visi\u0161kai nerei\u0161ki\u0105s lietuvi\u0173 politini\u0173 sieki\u0173 ar antivalstybini\u0173 nuotaik\u0173 kurstymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vyd\u016bno ir J. Zauerveino kult\u016brin\u0117s veiklos sugretinimui ypa\u010d svarbi toji J. Zauerveino publicistini\u0173 ra\u0161t\u0173 dalis, kuri skirta pa\u010di\u0173 lietuvi\u0173 tautinei savigarbai kelti, j\u0173 atsparumui prie\u0161 germanizacij\u0105 ugdyti. \u010cia smerkiami tie, kurie patys lengvai nutausta, nacionalin\u0119 savigarb\u0105 i\u0161maino \u012f peln\u0105 ir g\u0117disi tariamo savo tautos kult\u016brinio skurdumo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">J.Zauerveinas steng\u0117si parodyti lietuvi\u0173 kalbos gro\u017e\u012f, jos enum\u0105, vertingum\u0105 mokslui, primindavo j\u0105 auk\u0161tai vertinusius mokslininkus bei kult\u016bros veik\u0117jus. Au\u0161rinink\u0173 romantizmo kupini J. Zauerveino pasisakymai apie istorin\u0119 lietuvi\u0173 tautos praeit\u012f, apie sen\u0105j\u0105 kult\u016br\u0105, kurios aprai\u0161kos tebesan\u010dios gyvos tautosakoje, papro\u010diuose, tautiniuose drabu\u017eiuose. Germanizatoriai tur\u012f suprasti, kad jie naikina itin savit\u0105, civilizacijos dar nesugadint\u0105 kult\u016br\u0105 ir tuo nsuikalsta visos \u017emonijos kult\u016brai. Bet ir patys lietuviai turi i\u0161kilti i\u0161 tamsumo, atsisakyti trumparegi\u0161ko po\u017ei\u016brio \u012f materialines bei dvasines vertybes ir suvokti, jog jie yra senos ir itin vertingos kult\u016bros paved\u0117tojai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Aptar\u0119s visokeriop\u0105 germanizacijos \u017ealingum\u0105, i\u0161ai\u0161kin\u0119s tautin\u0117s savigarbos svarb\u0105, J. Zauerveinas net pa\u010diai vald\u017eiai si\u016bl\u0117 konkre\u010dias priemones germanizacijai sustabdyti. Reiki\u0105 r\u016bpintis mokykl\u0173 program\u0173 pertvarkymu, tinkamu pedagogini\u0173 bei dvasininkijos kadr\u0173 rengimu lietuvi\u0161kosioms apygardoms bei teisingu j\u0173 paskirstymu \u012f darb\u0105. Tai ne tik apsaugos nuo i\u0161nykimo Pr\u016bsijos lietuvius, bet ir stiprins gali\u0105 valstyb\u0117s, kurioje turi vie\u0161patauti teisingumas, augti dvasin\u0117 kult\u016bra, vyrauti pagarba monarchui bei Dievui. Siekdamas lietuvi\u0173 interesams ginti panaudoti Pr\u016bsijos bei Vokietijos parlamentus (landtag\u0105 ir reichstag\u0105), \u012fsitrauk\u0117 \u012f rinkim\u0173 kampanijas, ne kart\u0105 k\u0117l\u0117 savo paties arba palaik\u0117 lietuvi\u0173 kandidat\u016bras.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vyd\u016bno veikimo intencijos, galima sakyti, buvo to spa\u010dios kaip ir J. Zauerveino. Vis\u0105 savo energij\u0105 Vyd\u016bnas buvo nukreip\u0119s pa\u010di\u0173 lietuvi\u0173 savigarbai kelti, j\u0173 dvasios galioms ugdyti, daryti visk\u0105, kad jie i\u0161 vidaus b\u016bt\u0173 nutautinimo ne\u012fveikiami. Ne kovoti, o i\u0161 vidaus stipr\u0117ti \u2013 tokia buvo Vyd\u016bno t\u0117vynainiams ugdoma nuostata. Filosofijos veikalais jis mok\u0117, kaip tos stipryb\u0117s siekti (t.y. kaip \u017emogui reikia dvasi\u0161kai tobul\u0117ti), kokiais pasaul\u0117\u017ei\u016briniais pagrindais t\u0105 siekim\u0105 gr\u012fsti. J. Zauerveinas tiesiog postulavo pa\u010dios lietuvyb\u0117s i\u0161likimo svarb\u0105 ir mok\u0117 elementariausi\u0173 organizuotesn\u0117s tautin\u0117s savigynos b\u016bd\u0173, o Vyd\u016bnas dar ir teori\u0161kai pagrind\u0117 pat\u012f tauti\u0161kumo turin\u012f, susiejo j\u012f su \u017emogaus egzistencijos prasme ir t\u0105 pagrindim\u0105 tautie\u010diams suprantamai i\u0161ai\u0161kino. Giedotoj\u0173 draugijos vadinamos jo dramos \u0161ias id\u0117jas tautie\u010diams perteik\u0117 dar suprantamiau ir \u012ftaigiau. Naujam, sceniniam gyvenimui \u0161ios draugijos prikeltos lietuvi\u0161kso dainos, kurios i\u0161 Pr\u016bs\u0173 lietuvi\u0173 kasdienin\u0117s buities jau spar\u010diai nyko, k\u0117l\u0117 ne tik pa\u010di\u0173 lietuvi\u0173 pasidid\u017eiavim\u0105 jomis, bet ir kitatau\u010di\u0173 susi\u017eav\u0117jim\u0105 ir pagarb\u0105 jas k\u016brusiai tautai. J. Zauerveinas daugiau konstatavo lietuvi\u0161kojo kult\u016bros paveldo vertingum\u0105 ir apeliavo \u012f b\u016btinum\u0105 juo did\u017eiuotis ir j\u012f saugoti, o Vyd\u016bnas t\u0105 vertingum\u0105 jau dar\u0117 gyvu, aktualiai veikian\u010diu dalyku. Pats J.Zauerveinas t\u0105 Vyd\u016bno veikim\u0105 yra auk\u0161tai vertin\u0119s 1901 04 02 lai\u0161ke J.Basanavi\u010diui, ra\u0161ydamas, jog \u201ejojo (Vyd\u016bno \u2013 V. B.) giedojimo draugyst\u0117, gali sakyti, vienintelis tikras prakilnus lietuvi\u0161kas apsi\u0117mimas, kurs lietyvyst\u0119 dar ir tarp vokie\u010di\u0173 \u012f garb\u0119 i\u0161kelia\u201c*.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki Pirmojo pasaulinio karo Vyd\u016bno tiek filosofin\u0117, tiek literat\u016brin\u0117, tiek prakti\u0161koji veikla buvo skirta lietuvi\u0173 vidiniam atsparumui prie\u0161 nutautinim\u0105 ugdyti. Po \u0161io karo jis labiau susikoncentravo \u012f itin brutalias formas \u012fgaunan\u010dios tautin\u0117s priespaudos ir jos vykdytoj\u0173 demaskavim\u0105. \u010cia Vyd\u016bnas gr\u012f\u017eo prie J. Zauerveino id\u0117j\u0173 apie germanizacijos \u017eal\u0105 pa\u010diam voki\u0161kumui ir valstybei, i\u0161sakyt\u0173 jo voki\u0161kai ra\u0161ytoje knygel\u0117je \u201e\u00dcber eininge Verirrungen und Missgriffe neuester Kultur\u201c (Christiania, 1891) bei dideliame lietuvi\u0161kai ra\u0161ytame straipsnyje \u201eTikrieji u\u017edavimai voki\u0161kosios kult\u016bros prie Nemuno\u201c, spausdintame per keliolika \u201eNemuno sargo\u201c numeri\u0173 (1884, Nr.8\u201321). 1932 m. pasirod\u0117, o 1934 m. buvo konfiskuota voki\u0161kai para\u0161yta Vyd\u016bno istoriosofin\u0117 knyga \u201eVokie\u010di\u0173 ir lietuvi\u0173 santykiai per septynis \u0161imtme\u010dius\u201c. Tai i\u0161sami ir labai argumentuota studija apie tikruosius vokie\u010di\u0173 kult\u016bros u\u017edavinius prie Nemuno ir did\u017eiuosius paklydimus juos sprend\u017eiant. Pagrindin\u0117 \u0161ios knygos id\u0117ja yra ta, kad tauta, prievarta asimiliuojanti kit\u0105 taut\u0105, pirmiausia silpnina pati save. Vokie\u010di\u0173 tauta dav\u0117 pasauliui did\u017eiules dvasios vertybes ir yra verta daug geresnio likimo u\u017e t\u0105, kur\u012f jai aud\u017eia dabartiniai jos politikai. Ma\u017edaug t\u0105 pat\u012f tvirtino ir J. Zauerveinas jau penki de\u0161imtme\u010diai iki Vyd\u016bno knygos pasirodymo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong>Skelbta knygoje: <\/strong><em><strong>Bagdonavi\u010dius V. Sugr\u012f\u017eti prie Vyd\u016bno. Vilnius: \u00a0Kult\u016bra, 2001, p. 171\u2013179.<\/strong><\/em><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">_______________<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><a href=\"http:\/\/alkas.lt\/2016\/01\/17\/v-bagdonavicius-zauerveinas-ir-vydunas\/#_ftnref1\">*<\/a> I\u0161 D\u2013ro Jurgio Zauerveino ra\u0161t\u0173. Vilniaus universiteto bibliotekos rankra\u0161tynas. F1, 1.256.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p><!--more--><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>http:\/\/alkas.lt\/2016\/01\/17\/v-bagdonavicius-zauerveinas-ir-vydunas\/ V. Bagdonavi\u010dius. Zauerveinas ir Vyd\u016bnas | Alkas.lt Jurgio Zauerveino 185-osioms gimimo metin\u0117ms Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein, 1831 01 15 \u2013 1904 12 16) ir Vyd\u016bnas \u2013 dvi ry\u0161kios tautinio Ryt\u0173 Pr\u016bsijos lietuvi\u0173 jud\u0117jimo fig\u016bros XIX ir XX am\u017ei\u0173 sand\u016broje. J. Zauerveinas buvo vokietis, ta\u010diau savo voki\u0161kumo misij\u0105 jis mat\u0117 garbingoje pareigoje pad\u0117ti ma\u017eoms, priespaud\u0105 [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-2645","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2645","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2645"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2645\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2654,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2645\/revisions\/2654"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2645"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2645"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2645"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}