{"id":281,"date":"2012-02-10T11:09:10","date_gmt":"2012-02-10T09:09:10","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=281"},"modified":"2013-11-27T15:33:01","modified_gmt":"2013-11-27T13:33:01","slug":"valdovu-rumuose-vyko-knygos-apie-abraoma-kulvieti-pristatymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/valdovu-rumuose-vyko-knygos-apie-abraoma-kulvieti-pristatymas\/","title":{"rendered":"Valdov\u0173 r\u016bmuose vyko knygos apie Abraom\u0105 Kulviet\u012f pristatymas"},"content":{"rendered":"

Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s Valdov\u0173 r\u016bmuose, 2012 m. <\/b><\/span><\/span>vasario 8 d.<\/b><\/i><\/span><\/span>, surengtame kult\u016bros vakare dalyvavo prof. Dainora Poci\u016bt\u0117, habil. dr. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117, prof. Ar\u016bnas Sverdiolas, dr. Darius Kuolys, dr. Deimantas Karvelis, dr. Mintautas \u010ciurinskas. <\/b><\/span><\/span><\/p>\n

A. Kulvie\u010dio ir J. Hopijaus tekst\u0173 i\u0161traukas skait\u0117 Vilniaus Abraomo Kulvie\u010dio vidurin\u0117s mokyklos moksleiviai. I\u0161traukas i\u0161 Giedriaus Kuprevi\u010diaus operos \u201eKaralien\u0117 Bona\u201c atliko Sabina Martinaityt\u0117, akomponavo Audron\u0117 Eitmanavi\u010di\u016bt\u0117.<\/span><\/span><\/p>\n

Prie\u0161 dvejus metus min\u0117jome lietuvi\u0173 Reformacijos pradininko Abraomo Kulvie\u010dio 500 met\u0173 jubiliej\u0173. A. Kulvietis \u2013 pirmojo Reformacijos Lietuvoje teksto autorius. Tod\u0117l \u0161i istorin\u0117 data paskatino prad\u0117ti seniai Lietuvos Reformacijos istorik\u0173 laukiant\u012f darb\u0105 \u2013 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s evangeli\u0161k\u0173j\u0173 reformacijos tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einim\u0173 serijos publikavim\u0105.<\/span><\/span><\/p>\n

Reformacija buvo i\u0161skirtinis minties ir kult\u016bros istorijos rei\u0161kinys Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je, \u012fvertintas Europos istoriografijoje jau nuo XVII a. ir sulauk\u0119s daugelio \u017eymi\u0173 istorik\u0173 d\u0117mesio kaip savitas intelektualios, krik\u0161\u010dioni\u0161kosios minties brandos pavyzdys Ryt\u0173 Europoje. Vis d\u0117lto Lietuvos Reformacijos \u0161altiniai i\u0161 dalies d\u0117l savo retumo, i\u0161 dalies d\u0117l istorini\u0173 aplinkybi\u0173 niekuomet nebuvo sistemi\u0161kai paskelbti. Tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimo serij\u0105 pradeda prof. Dainoros Poci\u016bt\u0117s<\/strong> parengtas akademinis leidinys. Jo \u0161altinio vert\u0117 ne\u012fkainojama Lietuvos ir Pr\u016bsijos Reformacijos istorijai \u2013 vienintelis \u017einomas \u0161ios knygos egzempliorius, i\u0161leistas 1547 m. Karaliau\u010diuje, \u0161iuo metu saugomas Anglijoje, Durhamo universiteto bibliotekoje.<\/span><\/span><\/p>\n

A. Kulvie\u010dio knygos atgimimas svarbus tiek Lietuvos Reformacijos istorijai, tiek Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s istorijai, tiek Lietuvos valdov\u0173 rezidencijos raidai pa\u017einti. Leidinio turinys atspindi to meto \u0161alies politin\u0119 sistem\u0105, Valdov\u0173 dvaro hierarchijos ir \u012ftakos sri\u010di\u0173 ypatumus, \u0161vietimo sistem\u0105 ir Ba\u017eny\u010dios vaidmen\u012f \u0161alies gyvenime.<\/span><\/span><\/p>\n

1541 m. Europos universitetuose i\u0161silavinim\u0105 \u012fgij\u0119s ir teis\u0117s daktaro laipsn\u012f apgyn\u0119s Abraomas Kulvietis gr\u012f\u017eo \u012f Lietuv\u0105, kur tuo metu b\u016bta tik pradin\u0117s mokyklos. A. Kulvietis buvo pasireng\u0119s \u0161vietimo ir dvasinio gyvenimo reformoms. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f t\u0117vyn\u0119 jis \u201eleidosi \u012f karaliaus r\u016bmus, kurie tuomet buvo Vilniuje, kad ta proga savo draugams ir visiems t\u0117vynainiams paskelbt\u0173 savo kilnius bei dorus ketinimus ir atskleist\u0173 pra\u017e\u016btingus prie\u0161inink\u0173 siekimus\u201c (biografas Johanas Hopijus (Johann Hoppius). Savo i\u0161silavinimu A. Kulvietis padar\u0117 didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s ir Lenkijos karalienei Bonai Sforcai bei pateko \u012f jos malon\u0119. Globojamas valdov\u0117s, ta\u010diau be Ba\u017eny\u010dios leidimo 1541 m. A. Kulvietis Vilniuje \u012fsteig\u0117 renesansin\u012f \u0161vietimo \u017eidin\u012f \u2013 pirm\u0105j\u0105 Lietuvos vidurin\u0119 mokykl\u0105. Joje kartu su bendradarbiais d\u0117st\u0117 kalbas ir kitas humanitarines disciplinas.<\/span><\/span><\/p>\n

Nepriklausoma nuo Ba\u017eny\u010dios mokykla ir A. Kulvie\u010dio id\u0117jos apie reform\u0173 \u0161alyje b\u016btinyb\u0119 papiktino Ba\u017eny\u010dios hierarchus. 1542 m. Vilniaus vyskupo Pauliaus Al\u0161\u0117ni\u0161kio iniciatyva buvo i\u0161kelta pirmoji Lietuvoje kontrreformacin\u0117 ba\u017enytinio teismo byla. Valstyb\u0117s gerovei dirbusio bajoro stojo ginti pati valdov\u0117. Bona Sforca pad\u0117jo A. Kulvie\u010diui pab\u0117gti pas Pr\u016bsijos kunigaik\u0161t\u012f Albrecht\u0105 (Albrecht) nuo, jos \u017eod\u017eiais tariant, t\u0117vyn\u0117je jam gresian\u010dio lau\u017eo. Tokiu b\u016bdu karalien\u0117 Bona Sforca tapo asmens laisv\u0117s gyn\u0117ja, remianti A. Kulvie\u010dio i\u0161kelt\u0105 Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 pasaulietin\u0117s teis\u0117s prioritet\u0105 ir teis\u0119 laisvam bajorui i\u0161sakyti savo pa\u017ei\u016bras bei tarnauti visuomenei.<\/span><\/span><\/p>\n

Tai paskatino 1543 m. pilietini\u0173 teisi\u0173 netekus\u012f A. Kulviet\u012f para\u0161yti ankstyviausi\u0105 Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s Reformacijos tekst\u0105. Jis sukurtas lai\u0161ko karalienei Sforcai forma. Lotyni\u0161kasis <\/span><\/span>Confessio fidei<\/span><\/span><\/i>,kuriame pirm\u0105 kart\u0105 sukritikuotos Lietuvos ba\u017enytinio gyvenimo ydos ir nusakytos dvasinio gyvenimo tobulinimo gair\u0117s, buvo pirmasis vie\u0161as Reformacijos tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je ir Lenkijos regione. Gindamasis nuo neteis\u0117to persekiojimo, A. Kulvietis r\u0117m\u0117si civilin\u0117s rom\u0117n\u0173 teis\u0117s pamatu: \u201eNiekas negali b\u016bti teis\u0117jas savo byloje\u201c.<\/span><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

www.bernardinai.lt<\/a> <\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s Valdov\u0173 r\u016bmuose, 2012 m. vasario 8 d., surengtame kult\u016bros vakare dalyvavo prof. Dainora Poci\u016bt\u0117, habil. dr. Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117, prof. Ar\u016bnas Sverdiolas, dr. Darius Kuolys, dr. Deimantas Karvelis, dr. Mintautas \u010ciurinskas.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[3],"tags":[59,61],"class_list":["post-281","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-renginiai","tag-abraomas-kulvietis","tag-prof-dainora-pociute"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/281","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=281"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/281\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":340,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/281\/revisions\/340"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=281"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=281"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=281"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}