{"id":2870,"date":"2016-03-13T10:27:14","date_gmt":"2016-03-13T08:27:14","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=2870"},"modified":"2016-03-16T10:31:46","modified_gmt":"2016-03-16T08:31:46","slug":"sigitas-kregzde-lietuvio-lygiavertiskumo-isisamoninimui-reformacija-dave-stipru-pagrinda","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/sigitas-kregzde-lietuvio-lygiavertiskumo-isisamoninimui-reformacija-dave-stipru-pagrinda\/","title":{"rendered":"Sigitas Kreg\u017ed\u0117: ,,Lietuvio lygiaverti\u0161kumo \u012fsis\u0105moninimui Reformacija dav\u0117 stipr\u0173 pagrind\u0105\u201c"},"content":{"rendered":"

Su profesoriumi Sigitu Kreg\u017ede tur\u0117jome susitikti trumpam \u2013 reik\u0117jo keli\u0173 min\u010di\u0173 straipsniui d\u0117l ateinan\u010di\u0173 met\u0173 paskelbimo Reformacijos metais. Papra\u0161iau\u00a0Profesoriaus kaip ilgame\u010dio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos pirmininko\u00a0pasakyti kelet\u0105 min\u010di\u0173 apie \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105. M\u016bs\u0173 pokalbis virto ilgu kavos g\u0117rimu su giliomis Profesoriaus \u012f\u017evalgomis apie Reformacij\u0105, lietuvi\u0173 literat\u016br\u0105, kult\u016br\u0105 ir tiesiog gyvenim\u0105<\/em>.<\/p>\n

\"Sigitas-Kregzde\"<\/a>Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija <\/strong>pasira\u0161\u0117 kreipim\u0105si LR Seimo Lituanistikos tradicij\u0173 ir paveldo \u012fprasminimo komisijos pirmininkei Irenai Degutienei, Kult\u016bros ministrui \u0160ar\u016bnui Biru\u010diui ir \u0160vietimo ministrei Audronei Pitr\u0117nienei. Ra\u0161te kvie\u010diama 2017\u00a0 metus Lietuvoje paskelbti Reformacijos metais.\u00a0 Kod\u0117l tai svarbu Lietuvai? Juk evangelik\u0173 Lietuvoje statisti\u0161kai n\u0117ra daug \u2013 <\/strong>2011 met\u0173 sura\u0161ymo duomenimis<\/a>, evangelik\u0173 liuteron\u0173 yra 18376 , ev.reformat\u0173 \u2013\u00a0 6731.<\/strong><\/p>\n

(Daugiausiai liuteron\u0173 yra Klaip\u0117dos mieste ir rajone, Taurag\u0117s rajone, Kaune, Jurbarko ir \u0160ilut\u0117s rajonuose ir Vilniuje. Reformat\u0173 daugiausiai yra Bir\u017e\u0173 rajone, Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje ir Panev\u0117\u017eyje \u2013 red.).<\/p>\n

Tai b\u016bt\u0173 puiki proga pasakyti, kad Lietuvai, Lietuvos tautiniam s\u0105moningumui Reformacija dav\u0117 didel\u012f impuls\u0105. Reformacija leido pilnaverti\u0161kai atsiverti, vieni kitus papildyti. I\u0161 istorijos \u017einome, jog Lietuvoje nugal\u0117jo\u00a0kontrreformacija. Bet tai yra med\u017eiaga, kuri\u0105 dabar, esant atitinkamam atstumui, verta perm\u0105styti. Reformacija leido \u0161nek\u0117ti, galvoti, k\u0117l\u0117 id\u0117j\u0105, kad mes visi \u2013 lygiaver\u010diai, kas labai svarbu, jeigu \u012fsivaizduojame, kokia buvo tuomet\u0117 paprast\u0173, nekilming\u0173 lietuvi\u0173 pad\u0117tis. Lietuvio lygiaverti\u0161kumo \u012fsis\u0105moninimui Reformacija duoda stipr\u0173 pagrind\u0105, protestantizmas \u2013 pagrindas lygiaverti\u0161kumui. At\u0117jusi per Radvilas, reformacija \u017eaibi\u0161kai platino naujas Vakar\u0173 id\u0117jas, ir platino jas labai demokrati\u0161kai. Pa\u017ei\u016br\u0117kim, kad ir tokiuose\u00a0 Bir\u017euose \u2013 daug ba\u017eny\u010di\u0173,\u00a0 religin\u0117 tolerancija nuo sen\u0173 laik\u0173.<\/p>\n

Reformacija leid\u017eia m\u0105styti apie mokslo prioritet\u0105, baigtini\u0173 ties\u0173 nebuvim\u0105 \u2013 kas yra privalumas prie\u0161 \u0161iandienin\u012f daikti\u0161kum\u0105, ir tai b\u016bt\u0173 prasminga pristatyti. N\u0117ra i\u0161ankstini\u0173 ties\u0173 \u2013 b\u016btina diskutuoti, ir tada galima rasti teising\u0105 keli\u0105. Diskutuoti \u2013 o ne laikytis nuostatos \u201emano \u0161venta tiesa\u201c, nes tada jau kelio sunku ie\u0161koti.<\/p>\n

Reformacija r\u0117m\u0117 nacionalum\u0105, per Biblijos vertimus formavosi nacionalin\u0117s kalbos. Ne tik lietuvi\u0173 \u2013 vokie\u010diai savo literat\u016brin\u0119 kalb\u0105 taip pat suformavo per Biblijos vertim\u0105.<\/p>\n

\u0160vietimas, mokslas \u2013 didel\u0117s vertyb\u0117s, kurios yra\u00a0protestantizme u\u017efiksuotos. \u017dinome, pas protestantus b\u016btina i\u0161mokti skaityti Biblij\u0105. Visi tur\u0117jo mok\u0117ti skaityti bent tiek, kad gal\u0117t\u0173 skaityti \u0160vent\u0105 Ra\u0161t\u0105.<\/p>\n

Protestant\u0173 kunigai tur\u0117jo baigti universitet\u0105. Tai buvo didel\u0117 vertyb\u0117 ir pagarba mokslui.<\/p>\n

Ir pa\u010diai Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai tai buvo stimulas per\u017ei\u016br\u0117ti savo dogmas, atsinaujinti. \u0160i diskusija, t.y. M.Liuterio gin\u010das su Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia bei skilimas,\u00a0atne\u0161\u0117 daug reform\u0173 ir \u012f katalikyb\u0119.<\/p>\n

Did\u017eioji dalis lietuvi\u0161kosios ra\u0161tijos pradinink\u0173 buvo kunigai, ir b\u016btent protestant\u0173 kunigai. I\u0161ties daugelis apie tai pamir\u0161ta, o mokykloje tas nelabai ir pabr\u0117\u017eiama. Kad ir pirmosios knygos autorius \u2013 Martynas Ma\u017evydas, Just.Marcinkevi\u010diaus dramoje pavaizduotas kaip romantizmo herojus, lietuvi\u0173 kalbos puosel\u0117tojas, o kunigavimas kaip ir n\u0117ra labai svarbu.<\/strong><\/p>\n

Ma\u017evydui teko pabaigti A.Kulvie\u010dio darb\u0105. Fakti\u0161kai Katekizmas b\u016bt\u0173 buv\u0119s A.Kulvie\u010dio. Kada pastarasis tragi\u0161kai mir\u0117 (nesulauk\u0119s keturiasde\u0161imties mir\u0117 nuo d\u017eiovos \u2013 V.R.), Ma\u017evydui teko baigti prad\u0117t\u0105 darb\u0105.\u00a0 Justinas Marcinkevi\u010dius paima Ma\u017evyd\u0105\u00a0kaip id\u0117jos, kalbos \u017emog\u0173, leid\u017eia diskutuoti su juo pusbroliui Vilentui ir kitais, m\u0117gina kalbos prasm\u0119\u00a0 pasverti.<\/p>\n

Kai dirbau Vilniaus pedagoginiame institute (dabartinis Lietuvos edukologijos universitetas \u2013 V.R.), vesdavau studentes lituanistes pas teolog\u0119\u00a0Kristin\u0105 Ivanauskien\u0119, kad jos suprast\u0173 geriau Donelait\u012f. Taigi, kai mes susitikdavom su student\u0117m lituanist\u0117m liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dioj su ponia Kristina, tai ne viena j\u0173 nustebdavo, sakydavo, mes ne\u017einojom, kad Donelaitis buvo\u00a0liuteron\u0173 kunigas.<\/p>\n

Gr\u012f\u017etant prie dramos \u201eMa\u017evydas\u201c, tai noriu pasteb\u0117ti, kad Justinas Marcinkevi\u010dius taip giliai suvok\u0117 protestantizmo esm\u0119 savo trilogijoje, kad a\u0161 juo negal\u0117jau atsid\u017eiaugti (su Profesoriumi kalb\u0117jom\u0117s dar prie\u0161 Patriot\u0173 premijos skandal\u0105 \u2013 \u012fdomu b\u016bt\u0173 i\u0161girsti, kaip jis vertina vis\u0105 \u0161i\u0105 nesimpati\u0161k\u0105 istorij\u0105 \u2013 V.R.).<\/p>\n

Kiek aktualios Reformacijos id\u0117jos \u0161iandien?<\/strong><\/p>\n

A\u0161 keliu id\u0117j\u0105 \u2013 reformacija turi dideli\u0173 potencij\u0173 ir dabar. Sumaterial\u0117jom, vyrauja laukinis kapitalizmas, k\u0105 ypa\u010d pagilina sovietiniai nepritekliai ir pan. I\u0161 Reformacijos istorijos gal\u0117tume paimti, pagilinti dvasin\u012f prad\u0105. Suprantama, tas pradas\u00a0yra, bet jis leisgyvis: visi tik skai\u010diuoja, kur ta prid\u0117tin\u0117 vert\u0117, visur akcentuojamas tik s\u0117kmingas verslininkas, kuris, deja, da\u017enai n\u0117ra pasikaust\u0119s visapusi\u0161kai. \u017diniasklaidoje, pokalbiuose visiems svarbu tik pinigai, verslas, bet nekalbama apie tai, kad \u00a0nema\u017eai\u00a0verslo \u017emoni\u0173 yra gana ribotos, nek\u016brybi\u0161kos asmenyb\u0117s. Deja, daug sprag\u0173 yra Lietuvos \u0161vietimo sistemoje, kurioje iki \u0161iol stokojame ai\u0161kios \u0161vietimo koncepcijos.<\/p>\n

Kuriant \u012fvairius \u0161vietimo modelius ir koncepcijas, buvo praleista nacionalinis charakteris, mentalitetas. Rom\u0117n\u0173 istorikas Tacitas ka\u017ekada taikliai para\u0161\u0117: tautin\u012f charakter\u012f formuoja gamta, istorija. Mes pagal klimat\u0105 ir geografij\u0105 \u00a0mentalitetu tur\u0117tume b\u016bti artimesni \u00a0skandinavams, bet juos formavo kita istorija. Jiems nebuvo primesta svetimos valios, tad, nors ir b\u016bdami pakankamai l\u0117ti, \u00a0skandinavai neprarado pilnaverti\u0161kumo jausmo, nes nebuvo okupuoti. Daug Skandinavijos tautoms\u00a0 prid\u0117jo ir protestantizmas, kaip svarbiausi\u0105 bruo\u017e\u0105 min\u0117\u010diau paprastum\u0105. Katalikai stat\u0117 turtingas dideles ba\u017eny\u010dias, o protestantai \u2013 ma\u017eas, kuklias. Ir tai, kad mes \u2013 \u017eemdirbiai, irgi tur\u0117jo \u012ftakos mentalitetui. I\u0161 to m\u016bs\u0173 lietuvi\u0161ka kantryb\u0117, s\u0117slumas, darb\u0161tumas \u2013 \u017eem\u0117s darbuose yra ciklas, negalima nieko praleisti, ir negali nes\u0117j\u0119s pjauti arba pjauti anks\u010diau, negu subr\u0119sta, kaip ir negali ilgam palikti nam\u0173, nes kiekvienas darbas turi grie\u017etus laiko r\u0117mus.<\/p>\n

Mes turime toki\u0173 specifini\u0173 bruo\u017e\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 mus stumti \u012f priek\u012f, bet m\u016bs\u0173 ekonomistai \u012f juos nesigilina. Lietuvis kiek sul\u0117tintas, melacholi\u0161kas, gamta tokia \u2013 da\u017eni liet\u016bs, tamsios girios, palyginti nedaug saul\u0117t\u0173 dien\u0173, o ir istorija tokia \u2013 lietuvis mu\u0161tas labai. Bet b\u016btent lietuvi\u0161ka kantryb\u0117, darbo padarymas iki galo, atkaklumas ir yra tai, k\u0105 vadiname lietuvi\u0161kumu, ir tas lietuvi\u0161kumas yra did\u017eiul\u0117 vertyb\u0117.<\/p>\n

Tarp Pirmosios Respublikos politik\u0173 ir \u017eymi\u0173 \u017emoni\u0173 turime ne vien\u0105 evangelik\u0105. Ta\u010diau netgi u\u017eimdami labai reik\u0161mingus postus, jie nepasinaudojo proga sutvirtinti savo bendruomen\u0117s pozicijas anuometin\u0117je Lietuvoje, o apsiribojo da\u017enai vietin\u0117s reik\u0161m\u0117s kult\u016brine ir \u0161vie\u010diam\u0105ja veikla.<\/strong><\/p>\n

Ekumenizmas ir nacionalumas jiems buvo svarbiau. Pavyzd\u017eiui, a\u0161 labai gerai pa\u017einojau Y\u010d\u0173 \u0161eim\u0105. J\u0173 tarpe religija nebuvo esminis dalykas. Lietuvi\u0161kumas, tauti\u0161kumas, mokslas, valstyb\u0117, Lietuva jiems buvo svarbiau negu religiniai reikalai. Beje, Y\u010d\u0173 fondas buvo palik\u0119s penkiasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 doleri\u0173 Vilniaus universitetui su s\u0105lyga, kad kas treji metai b\u016bt\u0173 pakviestas pasaulinio garso mokslininkas \u012f Lietuv\u0105.<\/p>\n

I\u0161 kitos pus\u0117s \u017ei\u016brint, daug buvo katalik\u0173 kunig\u0173, kurie daugeliu atvej\u0173 vadovavosi Reformacijos nuostatomis, to gal ir nesiekdami. Pavyzd\u017eiui, man Vai\u017egantas \u2013 pats protestanti\u0161kiausias katalik\u0173 kunigas. Artimi protestantai buvo ir monsinjorui K.Vasiliauskui, imponavo jam. V.Aliulis sakydavo, kad Liuterio gin\u010das su Ba\u017eny\u010dia pagerino katalikyb\u0119.<\/p>\n

Kokie tur\u0117t\u0173 b\u016bti jubiliejiniai metai?<\/strong><\/p>\n

Man labai svarbu ir netgi nerim\u0105 kelia, o k\u0105 gi per tuos metus padarysim, pasakysim?<\/p>\n

Reikalinga tiems metams pam\u0105stymai. Tada ir protestantai b\u016bt\u0173 priversti aktyviau veikti, padaryti prane\u0161im\u0173, rengini\u0173.<\/p>\n

Reformacijai irgi reikia reformuotis, nuolat reformuotis \u2013 tas \u017emogaus dvasinis pradas pereina \u012f mint\u012f, \u012f \u017eod\u012f, net ir \u012f sveikat\u0105. Viskas pradeda priklausyti nuo minties. Ir tod\u0117l labai svarbu \u2013 kokia gi ta mintis bus?<\/p>\n

D\u0117koju u\u017e pokalb\u012f.<\/strong><\/p>\n

Profesori\u0173 kalbino Vaiva Radikait\u0117.<\/p>\n

selonija.lt<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Su profesoriumi Sigitu Kreg\u017ede tur\u0117jome susitikti trumpam \u2013 reik\u0117jo keli\u0173 min\u010di\u0173 straipsniui d\u0117l ateinan\u010di\u0173 met\u0173 paskelbimo Reformacijos metais. Papra\u0161iau\u00a0Profesoriaus kaip ilgame\u010dio Lietuvos Reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugijos pirmininko\u00a0pasakyti kelet\u0105 min\u010di\u0173 apie \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105. M\u016bs\u0173 pokalbis virto ilgu kavos g\u0117rimu su giliomis Profesoriaus \u012f\u017evalgomis apie Reformacij\u0105, lietuvi\u0173 literat\u016br\u0105, kult\u016br\u0105 ir tiesiog gyvenim\u0105. Lietuvos Reformacijos istorijos ir […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6,15],"tags":[298,80],"class_list":["post-2870","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-draugija","category-pranesimai","tag-reformacija","tag-sigitas-kregzde"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2870","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2870"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2870\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2874,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2870\/revisions\/2874"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2870"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2870"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2870"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}