{"id":3209,"date":"2016-08-13T14:11:45","date_gmt":"2016-08-13T11:11:45","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3209"},"modified":"2016-08-13T14:11:45","modified_gmt":"2016-08-13T11:11:45","slug":"reformacijos-500-metu-sukakciai-artejant","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/reformacijos-500-metu-sukakciai-artejant\/","title":{"rendered":"Reformacijos 500 met\u0173 sukak\u010diai art\u0117jant"},"content":{"rendered":"

Arnoldas Piro\u010dkinas<\/strong><\/p>\n

Pagal paplitusi\u0105 ir labai istoriografijoje \u012fsigal\u0117jusi\u0105 nuomon\u0119, vieno did\u017eiausi\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s raidoje s\u0105j\u016bd\u017ei\u0173 \u2013 reformacijos prad\u017eia laikoma 1517 m. spalio 31 diena, kai augustin\u0173 vienuolis, \u0160v. Ra\u0161to profesorius Martynas Liuteris prie Vitenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0119s 95 tezes, kuriose buvo keliamos ypa\u010d skaud\u017eios to meto Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai ir Vakar\u0173 Europos visuomenei religinio gyvenimo problemos. J\u0173 centre b\u016bta atlaid\u0173 (indulgencij\u0173) pardavin\u0117jimo klausimo. Tos tez\u0117s ir buvo menka kibirk\u0161tis, i\u0161 kurios \u012fsiliepsnojo did\u017eiulis gaisras, veikiai pakeit\u0119s Europoje intelektualin\u0119 strukt\u016br\u0105.<\/p>\n

Reformacija \u2013 ne tik konfesinis rei\u0161kinys<\/p>\n

I\u0161 prad\u017ei\u0173 t\u0173 tezi\u0173 paskelbimas ir svarstymai rod\u0117si es\u0105 tik nuo seno nesutarian\u010di\u0173 dviej\u0173 vienuolij\u0173 \u2013 augustin\u0173 ir dominikon\u0173 \u2013 gin\u010d\u0173, kaip vertinti atlaid\u0173 pardavin\u0117jim\u0105, nereik\u0161mingas atvejis. Paskui gin\u010dai i\u0161augo \u012f diskusij\u0105 kardinaliais krik\u0161\u010dioni\u0173 religijos postulatais. O baig\u0117si jos kruvinais karais ir protestanti\u0161k\u0173j\u0173 Ba\u017eny\u010di\u0173 atskilimu nuo Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios. Taigi reformacija daugelio \u017emoni\u0173 akimis buvo tik konfesinis rei\u0161kinys. Toks po\u017ei\u016bris teb\u0117ra paplit\u0119s ir m\u016bs\u0173 laikais, XXI a. prad\u017eioje. Tod\u0117l esama realaus pavojaus, kad kitais metais, kai bus minima 500 m. sukaktis nuo reformacijos prad\u017eios, \u017emon\u0117s t\u0173 konfesij\u0173, kurios yra prie\u0161i\u0161kos ar abejingos reformacijos kryptims, neatkreips d\u0117mesio \u012f \u0161i\u0105 sukakt\u012f. Tad i\u0161 anksto galima pasakyti, kad prielaida, jog reformacija esanti tik konfesinio pob\u016bd\u017eio, kliud\u0117 ir kliudys tokiems \u017emon\u0117ms j\u0105 \u012fvertinti objektyviau, teisingiau.<\/p>\n

Kas be ko, reformacija, kad ir m\u016bs\u0173 tituluojama kaip pasaulinio masto rei\u0161kinys, toli gra\u017eu netur\u0117jo poveikio visam pasauliui. Pirmaisiais jos \u0161imtme\u010diais ji tiesiogiai nepasiek\u0117 Azijos taut\u0173. Vargu ar koki\u0173 atgarsi\u0173 suk\u0117l\u0117 Rusijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Ko gero, jos b\u016bta ne tokios veiksmingos Italijoje, Pranc\u016bzijoje ar Austrijoje, Vengrijoje.<\/p>\n

Ta\u010diau \u0161alia religinio poveikio reformacija ypa\u010d ry\u0161ki\u0173 pa\u017eangi\u0173 impuls\u0173 dav\u0117 tokioms tautoms kaip \u0161veicarai, vokie\u010diai, olandai, skandinavai, estai, latviai. Tikriausiai ir angl\u0173 dvasinio pasaulio raid\u0105 yra smarkiai paveikusios reformacijos id\u0117jos. To poveikio esama tokio svaraus, kad jo ignoruoti negal\u0117t\u0173 n\u0117 reformacijos konfesiniai prie\u0161ininkai.<\/p>\n

Tautini\u0173 kalb\u0173 reik\u0161m\u0117s i\u0161k\u0117limas ir j\u0173 vartojimo pl\u0117tojimas<\/p>\n

Esmine reformacijos ind\u0117lio \u012f europin\u0117s kult\u016bros lobyn\u0105 dalimi reik\u0117t\u0173 laikyti tautini\u0173 kalb\u0173 reik\u0161m\u0117s i\u0161k\u0117lim\u0105 ir praktin\u012f j\u0173 vartojimo gyvenime i\u0161pl\u0117tojim\u0105. Tuo at\u017evilgiu reformacijai gali b\u016bti d\u0117kinga ir lietuvi\u0173 tauta.<\/p>\n

Dalis Europos kalb\u0173, kad ir stelbiam\u0173 \u012fsigal\u0117jusios lotyn\u0173 kalbos, dar iki reformacijos tur\u0117jo ra\u0161om\u0105j\u0105 atmain\u0105. Antai vokie\u010di\u0173 kalba, kurios ra\u0161t\u0173 tradicija prasid\u0117jo jau VIII am\u017eiuje, buvo sukurta gro\u017ein\u0117s literat\u016bros k\u016brini\u0173, vartota ra\u0161tvedyboje. Ta\u010diau presti\u017ein\u0117 vis d\u0117lto buvo lotyn\u0173 kalba. Reformacija \u010dia padar\u0117 perversm\u0105. Kad ir ne visi\u0161kai i\u0161st\u016bm\u0117 lotyn\u0173 kalb\u0105, bet \u012f pirm\u0105 viet\u0105 ji i\u0161k\u0117l\u0117 vokie\u010di\u0173 kalb\u0105. \u0160iame perversme did\u017eiausi\u0105 vaidmen\u012f atliko reformacijos pradininko Martyno Liuterio darbai: 1534 m. i\u0161\u0117jusi jo versta Biblija, taip pat gausyb\u0117 jo publikuot\u0173 lai\u0161k\u0173, pamoksl\u0173, kalb\u0173, ypa\u010d sugestyvios jo sukurtos giesm\u0117s, taip pat pasak\u0117\u010dios. \u0160itie reformatoriaus ra\u0161tai pad\u0117jo pagrind\u0105 vokie\u010di\u0173 bendrinei kalbai. Jis s\u0105moningai yra nurod\u0119s vokie\u010di\u0173 bendrin\u0117s kalbos \u0161altin\u012f \u2013 pagrind\u0105, kuris padar\u0117 j\u0105 patraukli\u0105 ir veiksming\u0105. Tas \u0161altinis \u2013 tai liaudies kalba. Norintis voki\u0161kai kalb\u0117ti, sak\u0117 jis, tur\u012fs \u017ei\u016br\u0117ti, kaip kalbanti \u201enamie motina, vaikai gatv\u0117je, paprastas vyras turguje\u201d. M. Liuterio nurodymas kurti bendrin\u0119 kalb\u0105 liaudies kalbos pagrindu paskui tapo kelrode \u017evaig\u017ede daugeliui v\u0117lesni\u0173 am\u017ei\u0173 bendrini\u0173 kalb\u0173 k\u016br\u0117j\u0173.<\/p>\n

Dar ry\u0161kesnis vaisingas reformacijos poveikis kalboms, kurios iki tol net netur\u0117jo ra\u0161to, nors jau \u0161imtas ar daugiau met\u0173 buvo pakrik\u0161tytos. \u0160i\u0173 taut\u0173 kategorijai priklaus\u0117 ir lietuvi\u0173 tauta. Kaip \u017einoma, 1251\u20131263 m. Mindaugo valdomi lietuviai oficialiai buvo pri\u0117m\u0119 krik\u0161\u010dionyb\u0119 \u2013 katalikyb\u0119. Per t\u0105 trump\u0105 laik\u0105 vargu ar sp\u0117ta bent pa\u010dius elementariuosius naujojo tik\u0117jimo dalykus i\u0161versti \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir pritaikyti \u0161iems tekstams kok\u012f raidyn\u0105. Teori\u0161kai tokia prielaida galima, bet joki\u0173 konkre\u010di\u0173 duomen\u0173 neturime.<\/p>\n

Po Mindaugo \u017e\u016bties, pra\u0117jus keliems de\u0161imtme\u010diams, lietuvi\u0173 tauta d\u0117l vokie\u010di\u0173 ordin\u0173 agresijos atsid\u016br\u0117 keliose skirtingose valstyb\u0117se. Did\u017eioji jos dalis, paj\u0117gusi atremti ordin\u0173 k\u0117slus u\u017ekariauti vis\u0105 \u0161al\u012f, sugeb\u0117jo sukurti didel\u0119 daugiataut\u0119 valstyb\u0119 \u2013 Lietuvos Did\u017ei\u0105j\u0105 Kunigaik\u0161tyst\u0119 (toliau LDK). Ma\u017eesnioji dalis, gyvenusi u\u017e \u0160e\u0161up\u0117s ir Nemuno \u017eemupyje, plote, kuris XVI a. imtas vadinti Ma\u017e\u0105ja Lietuva, liko Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino vald\u017eioje. \u012e \u0161iaur\u0119 nuo Tel\u0161i\u0173 ir \u0160iauli\u0173 vienas kitas lietuvi\u0173 gyvenamas kaimelis atsid\u016br\u0117 Livonijos ordino valdomame plote. LDK lietuviai dar \u0161imt\u0105 su vir\u0161um met\u0173 laik\u0117si senosios savo tikybos. Ordin\u0173 engiami lietuviai, suprantama, prival\u0117jo b\u016bti krik\u0161\u010dionys. Ta\u010diau jiems krik\u0161\u010dionyb\u0117 ra\u0161ytin\u0117s j\u0173 kalbos atmainos nesuk\u016br\u0117. Gal ji b\u016bt\u0173 pritaikiusi ra\u0161t\u0105 lietuvi\u0173 kalbai, jei b\u016bt\u0173 Gediminui pavyk\u0119, pasikvietus i\u0161 \u010cekijos dvasinink\u0173, \u012fvesti krik\u0161\u010dionyb\u0119 lietuviams, gyvenantiems LDK.<\/p>\n

Vis d\u0117lto katalikyb\u0117s pri\u0117mimas d\u0117l \u012fvairi\u0173 aplinkybi\u0173 buvo toks \u012fsakmus, jog 1387 m. tada Lietuv\u0105 vald\u0119s Jogaila, pasitelk\u0119s lenk\u0173 dvasininkus, j\u0105 \u012fved\u0117 Auk\u0161taitijoje, o 1413 m., taigi pra\u0117jus trejiems metams po \u017dalgirio m\u016b\u0161io, jau abu pusbroliai \u2013 Jogaila ir Vytautas \u2013 oficialiai pakrik\u0161tijo ir \u017eemai\u010dius. 1417 m. prad\u0117jo savo veikl\u0105 \u017demai\u010di\u0173 vyskupyst\u0117, kurios pirmuoju vyskupu tapo gerai lietuvi\u0161kai mokantis vokietis Motiejus. Ta\u010diau nuo abiej\u0173 Lietuvos dali\u0173 krik\u0161to tur\u0117jo praeiti nema\u017eai met\u0173, kol Did\u017eiojoje Lietuvoje katalik\u0173 dvasininkai pasisteng\u0117 i\u0161leisti pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 savo religijos knyg\u0105. Tai buvo apie 1585 m. Vilniuje i\u0161spausdintas vokie\u010di\u0173 j\u0117zuito P. Kanizijaus \u201cKatekizmo\u201d vertimas \u2013 pirmoji lietuvi\u0161ka knyga LDK. Taigi nuo auk\u0161tai\u010di\u0173 krik\u0161to pra\u0117jo beveik \u0161imtas met\u0173, kol prisireng\u0117 krik\u0161tytojai i\u0161leisti pirm\u0105j\u0105 knyg\u0105 lietuvi\u0173 kalba.<\/p>\n

Tas vangumas dar labiau i\u0161ry\u0161k\u0117ja, kai pa\u017ei\u016bri \u012f lietuvi\u0161kos knygos radim\u0105si Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino \u0161alyje. Kol vald\u0117 \u0161is ordinas \u2013 militaristin\u0117 Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios organizacija \u2013 taip pat niekam ner\u016bp\u0117jo lietuvi\u0173 kalba. Ta\u010diau 1525 m. paskutinis Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordino magistras Albrechtas Brandenburgietis, tur\u0117damas daugumos riteri\u0173 ir kra\u0161to gyventoj\u0173 pritarim\u0105, skatinamas paties M. Liuterio, atsisak\u0117 katalikyb\u0117s ir, tap\u0119s ry\u017etingu kylan\u010dios reformacijos \u0161alininku, likvidavo Kry\u017eiuo\u010di\u0173 ordin\u0105 ir paskelb\u0117 jo valdytas sritis pasaulietine Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyste, o pats pasiskelb\u0117 jos valdovu \u2013 kunigaik\u0161\u010diu (hercogu). Tais pa\u010diais metais Krokuvoje jis prisiek\u0117 Lenkijos karaliui \u017dygimantui Senajam (lenk. Zygmunt I Stary) vasali\u0161k\u0105 i\u0161tikimyb\u0119. Ta\u010diau naujosios Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s priklausomyb\u0117 buvo nominali: vidaus gyvenimas vyko vadovaujantis liuteronyb\u0117s principais.<\/p>\n

Tarp t\u0173 nauj\u0173j\u0173 princip\u0173 buvo vienas, kuris betarpi\u0161kai nul\u0117m\u0117 tautini\u0173 kalb\u0173 vertinim\u0105 Ba\u017eny\u010dios ir valstyb\u0117s administracijoje. Skirtingai nuo iki tol buvusios praktikos beveik visur vartoti lotyn\u0173 kalb\u0105 ir ignoruoti tautines kalbas, dabar Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je imta intensyviai, kiek tai buvo \u012fmanoma po ilgame\u010dio ignoravimo, diegti tautines kalbas. Pirmiausia jos prad\u0117tos vartoti religin\u0117je sferoje. Istorik\u0117 Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117 savo veikale \u201cReformacija\u201d (1999) taip apib\u016bdina \u0161\u012f pos\u016bk\u012f: \u201cTik\u0117jimo mokymas, grind\u017eiamas Evangelijos pa\u017einimu, apeig\u0173 pagrindas \u2013 \u0160ventojo Ra\u0161to skaitymas, jo ai\u0161kinimas \u017eod\u017eiu ir giesm\u0117mis reikalavo, kad tikintysis suvokt\u0173, kas sakoma, dalyvaut\u0173 mintimis ir jausmais toje interpretacijoje. Tod\u0117l \u012f apeigas buvo \u012fvedama gimtoji \u0161nekamoji kalba, gimt\u0105ja kalba buvo ai\u0161kinamas \u0160ventasis Ra\u0161tas\u201d (p. 125).<\/p>\n

\u0160itokia gimtosios, t.y. tautin\u0117s, kalbos i\u0161k\u0117limo nuostata, buvo b\u016bdinga bene visoms viduriniais am\u017eiais kilusioms, bet Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dios pasmerktoms \u201cerezijoms\u201d. Ry\u0161kiausiu kovotoju d\u0117l gimtosios kalbos vartojimo liturgijoje, moksle ir administracijoje iki reformacijos tapo \u010dekas Janas Husas, kuris kaip eretikas buvo sudegintas Konstance 1415 metais. Jo id\u0117jas pl\u0117tojo XVI a. reformacijos veik\u0117jai.<\/p>\n

Visus tikin\u010di\u0173j\u0173 kalbos vartojimo ba\u017eny\u010dioje \u0161alininkus skatino ne kokios asmenin\u0117s ambicijos: jie r\u0117m\u0117si apa\u0161talo Pauliaus I lai\u0161ko korintie\u010diams 14 skyriuje \u201cCharizm\u0173 laipsniai\u201d i\u0161d\u0117stytais nurodymais ir samprotavimais. Viso d\u0117stymo esm\u0119 i\u0161rei\u0161kia skyriaus 18 ir 19 eilut\u0117s: \u201c 18\u2026 D\u0117kui Dievui, a\u0161 kalbu kalbomis daugiau u\u017e jus visus, 19\u2026 vis d\u0117lto bendruomen\u0117s susirinkime ver\u010diau i\u0161tarsiu penkis \u017eod\u017eius savo protu, kad pamoky\u010diau ir kitus, negu t\u016bkstan\u010dius \u017eod\u017ei\u0173 kalbomis\u201d (I Kor 14, 18, 19). Lietuvi\u0161kasis vertimas kiek miglotas. Rusi\u0161kame vertime i\u0161trauka baigiama \u017eod\u017eiais \u201cne\u017eeli tjmu slov na neponjatom jezyke\u201d. Vokie\u010diai vis\u0105 fraz\u0119 yra i\u0161vert\u0119 pavartoj\u0119 poetizm\u0105 \u201cdie Zunge\u201d (lie\u017euvis\u201d = kalba) ir menkinam\u0105j\u012f veiksma\u017eod\u012f \u201cstammeln\u201c (burb\u0117ti): \u201eals zehntausend Worte in Zungen stammeln\u201c, t.y. negu de\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 (nesuprantamomis) kalbomis burb\u0117ti. Lietuvi\u0161kas vertimas daugiau pa\u017eodi\u0161kas, bet juk tais laikais vadovautasi tikriausiai lotyni\u0161ku tekstu, kuris buvo teologams ir apskritai mokslo \u017emon\u0117ms ai\u0161kus.<\/p>\n

Nauj\u0173j\u0173 reformacijos tik\u0117jim\u0173 vadovai ir skleid\u0117jai stropiai laik\u0117si apa\u0161talo Pauliaus nurodymo. Tai nebuvo visur lengva: tr\u016bko dvasinink\u0173, galin\u010di\u0173 kalb\u0117ti ir ra\u0161yti pr\u016bs\u0173 ir lietuvi\u0173 kalbomis. Ypa\u010d dideli\u0173 sunkum\u0173 kilo d\u0117l pr\u016bs\u0173 kalbos: neb\u016bta geriau mokan\u010di\u0173 \u0161i\u0105 kalb\u0105 ra\u0161ting\u0173 \u017emoni\u0173. Vis d\u0117lto vargais negalais Pr\u016bs\u0173 kunigaik\u0161tyst\u0117je sp\u0117ta i\u0161leisti tris M. Liuterio Ma\u017eojo katekizmo vertimo leidinius:1545 m. du, o 1561 m. kiek didesn\u012f ir geresn\u0117s kalbos Abelio Vilio (Will, Wild) verst\u0105 taip pat M. Liuterio Katekizm\u0105, literat\u016broje da\u017eniausiai vadinam\u0105 \u201eEnchiridionu\u201c. Jam pad\u0117jo pr\u016bsas Paulius M\u0117gotas, nes pats vert\u0117jas, neb\u016bdamas pr\u016bsas, ne visai gerai mok\u0117j\u0119s kalb\u0105. V\u0117liau i\u0161 pa\u010di\u0173 pr\u016bs\u0173 neatsirado \u0161io darbo t\u0119s\u0117j\u0173, o kitakalbiams jis taip pat nebuvo patrauklus. Tad viskas tuo ir pasibaig\u0117…<\/p>\n

\n

Ko gero, toks pat likimas b\u016bt\u0173 lauk\u0119s ir Pr\u016bsijoje gyvenan\u010di\u0173 lietuvi\u0173. J\u0173 \u010dia 1825 m. b\u016bta apie 120 t\u016bkstan\u010di\u0173 (\u017er. Ma\u017eosios Lietuvos enciklopedija, t. II, 2003, p. 595), taigi ne ma\u017eiau kaip pr\u016bs\u0173. Reformacijos prad\u017eioje susik\u016brusios Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s lietuviai, kaip ir pr\u016bsai, netur\u0117jo i\u0161simokslinusi\u0173 gentaini\u0173. Ta\u010diau \u010dia lietuvi\u0173 likimas po poros de\u0161imtme\u010di\u0173 pakito: lietuvyb\u0117 stipr\u0117jo tokiu mastu, kad M. Lietuva XVI a. 5\u20139 de\u0161imtme\u010diais tapo lietuvi\u0161ko ra\u0161to centru visai Lietuvai. Tik paskutiniame \u0161io am\u017eiaus de\u0161imtmetyje D. Lietuvoje atsirado tolygios vert\u0117s leidini\u0173 (M. Dauk\u0161os darbai), bet pagal kiekyb\u0119 M. Lietuva smarkiai lenk\u0117 D. Lietuv\u0105, kur lietuvi\u0173 XVI a. 3-\u010diajame de\u0161imtmetyje gyven\u0119700 t\u016bkstan\u010di\u0173 (\u017er. Lietuva: enciklopedija. D. I, 2008, p.153, 3 lent.) ir fakti\u0161kai j\u0173 valdyta visa LDK.<\/p>\n

\u0160it\u0105 skirtum\u0105 vis\u0173 pirma l\u0117m\u0117 LDK lietuvi\u0173 antpl\u016bdis \u012f Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0119. Am\u017eiaus prad\u017eioje i\u0161 u\u017esienio gr\u012f\u017e\u0119 i\u0161simokslin\u0119 lietuviai i\u0161 karto band\u0117 parsigabentas reformacijos id\u0117jas skleisti Lietuvoje. Prisiminkime Abraomo Kulvie\u010dio bandym\u0105 \u012fkurti Vilniuje 1540 m. mokykl\u0105. Pasak Ing\u0117s Luk\u0161ait\u0117s, taip \u201ejis s\u0105moningai lau\u017e\u0117 katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios monopol\u012f steigti mokyklas, nes ba\u017eny\u010dia buvo konservatyvumo garantas ir band\u0117 i\u0161laikyti \u0161vietimo sistemoje nepakitusi\u0105 pad\u0117t\u012f (…). Naujo tipo mokyklos \u012fk\u016brimas buvo viena pirm\u0173j\u0173 ry\u0161ki\u0173 naujovi\u0173, at\u0117jusi\u0173 \u012f Lietuv\u0105 per reformacij\u0105 (…)\u201c (Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117, cit. veik., p.137\u2013138).<\/p>\n

Reformacijos id\u0117j\u0173 propagavimas Lietuvos gyvenime netrukus sulauk\u0117 Vilniaus vyskupo Povilo Al\u0161\u0117ni\u0161kio \u017eygio u\u017edrausti Abraomo Kulvie\u010dio mokyklos veikl\u0105. 1542 m. buvo i\u0161gautas Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio ir Lenkijos karaliaus \u017dygimanto Senojo dekretas, kuriuo remdamiesi vyskupai gal\u0117jo Kulviet\u012f ir kitus reformacijos \u0161alininkus patraukti \u012f dvasin\u012f teism\u0105. Jo sprendimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s negailestingas: kal\u0117jimas arba tremtis, turto konfiskavimas. Kulvietis dar band\u0117 ie\u0161koti karalien\u0117s Bonos u\u017etarimo, bet, jo nelaim\u0117jus, beliko palikti Lietuv\u0105. Jis i\u0161vyko \u012f Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0119. Negal\u0117dami darbuotis D. Lietuvoje, \u010dia netrukus atsid\u016br\u0117 lietuvi\u0173 literat\u016br\u0105 ugd\u0119 Stanislovas Rapolionis (1485\u20131545), Jurgis Zablockis (1510\u20131563), Martynas Ma\u017evydas (apie 1510\u20131563). Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je mielai \u012fsikurdavo mokyti lietuviai ir po karaliaus \u017dygimanto Senojo mirties 1548 m., kai \u0117m\u0119s valdyti \u0161al\u012f s\u016bnus \u017dygimantas Augustas pakan\u010diau \u017ei\u016br\u0117jo \u012f \u201eeretik\u0173\u201c veikl\u0105 Lietuvoje. Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tis Albrechtas jiems vis d\u0117lto sudarydavo kur kas geresnes gyvenimo ir darbo s\u0105lygas.<\/p>\n

Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s dvasininkai buvo \u012fvairios kilm\u0117s \u2013 ne vien atvyk\u0117liai i\u0161 D. Lietuvos. Apie \u0161alies, pri\u0117musios M. Liuterio tik\u0117jim\u0105 dvasinink\u0173 kilm\u0119 pla\u010diai ra\u0161oma min\u0117toje Ing\u0117s Luk\u0161ait\u0117s knygoje (p. 365\u2013373). Atrodo jau pa\u010dioje XVII a. prad\u017eioje lietuvi\u0161kos ba\u017eny\u010dios Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je buvo apr\u016bpintos dvasininkais. Ta\u010diau, kaip teigia Ing\u0117 Luk\u0161ait\u0117, \u201eir per \u0161\u012f laikotarp\u012f Did\u017eioji Lietuva liko reik\u0161mingu lietuvius kunigus teikian\u010diu \u201edonoru\u201c. Seniau atvykusi\u0173 kunig\u0173 vaikai ir vaikai\u010diai, naujai atvyk\u0119 kunigai ir jau i\u0161augusi vietini\u0173 balt\u0173 kilm\u0117s dvasinink\u0173 karta sudar\u0117 pastov\u0173 lietuvi\u0173 inteligent\u0173 b\u016br\u012f, kuris savo darbui ir k\u016brybai rinkosi lietuvi\u0173 kalb\u0105. Apie \u0161\u012f lietuvi\u0173 inteligent\u0173 branduol\u012f b\u016br\u0117si ir vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s \u0161viesuoliai, i\u0161mok\u0119 lietuvi\u0161kai\u201c (p. 373).<\/p>\n

\u0160i istorik\u0117s apibendrinta lietuvi\u0173 kalbos b\u016bkl\u0117 Pr\u016bsijoje skatina gretinti j\u0105 su lietuvi\u0173 kalbos pad\u0117timi LDK.<\/p>\n

Pirma, vokie\u010di\u0173 valdomame kra\u0161te lietuvi\u0173 kalba ne tik nebuvo engiama ar apskritai rodomas jai abejingumas, kaip tai dar\u0117 LDK ba\u017enytiniai ir pasaulietiniai vadovai, bet stengiamasi j\u0105 \u012ftvirtinti ba\u017eny\u010dioje. \u0160itas skirtumas kaip tik \u0117jo i\u0161 reformacijos id\u0117j\u0173 vertinimo. Ten, kur jomis vadovautasi, lietuvi\u0173 kalba laikyta lygiaverte kitoms kalboms; ten, kur \u012f reformacij\u0105 \u017ei\u016br\u0117ta \u012ftariai ar net prie\u0161i\u0161kai, lietuvi\u0173 kalba tretiruota.<\/p>\n

Antra, reformacijos principai neleido kitatau\u010diams dvasininkams aptarnauti tikin\u010diuosius ne j\u0173 kalba, tod\u0117l visi vokie\u010di\u0173 kilm\u0117s kunigai ir net vyskupai vokie\u010diai iki XX a. geriau ar blogiau mok\u0117jo \u010dia lietuvi\u0173 kalb\u0105. Net tose parapijose, kur lietuvi\u0173 b\u016bdavo lik\u0119 vos kelios de\u0161imtys, lietuvi\u0161kos pamaldos b\u016bdavo laikomos bent kelis kartus metuose per did\u017ei\u0105sias \u0161ventes. Antai XIX\u2013XX a. sand\u016broje Pilkalnio apskrities Malvi\u0161kio parapijoje, 15 km \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Gumbin\u0117s, kur 1897 m. b\u016bta vos 50 lietuvi\u0173 (1,4 proc. vis\u0173 parapijie\u010di\u0173), lietuvi\u0161kos pamaldos per metus vykdavo tik 4 kartus, bet vis d\u0117lto vykdavo! Pakaln\u0117s apskrities Kauk\u0117n\u0173 parapijoje (buvo u\u017e 24 km \u012f \u0161iaur\u0117s vakarus nuo Til\u017e\u0117s), kurioje lietuviais 1848 m. save laik\u0117 3762 \u017emon\u0117s, o 1921 m. j\u0173 b\u016bta tik 700, pamaldos lietuvi\u0173 kalba laikytos kas sekmadien\u012f ir per did\u017ei\u0105sias \u0161ventes iki 1930 met\u0173. Jos visi\u0161kai u\u017edraustos (matyt, naci\u0173 vald\u017eios potvarkiu) apie 1934 metus (ten pat, p. 40\u201341).<\/p>\n

Visi\u0161kai prie\u0161ing\u0105 vaizd\u0105 turime Did\u017eiojoje Lietuvoje, kur labai retas lenkas kunigas i\u0161mokdavo lietuvi\u0161kai, tod\u0117l ir ba\u017eny\u010diose \u0161alia oficialiosios liturgin\u0117s lotyn\u0173 kalbos vyravo lenk\u0173 kalba. Apie lenk\u0173 kalbos \u012fsigal\u0117jim\u0105 \u0161alyje XVI am\u017eiuje straipsnyje \u201eLenkinimas ir lenk\u0117jimas\u201c kelis ry\u0161kius faktus yra pateik\u0119 istorikai Konstantinas Avi\u017eonis ir Zenonas Ivinskis. Pavyzd\u017eiui, Vilniaus vyskupijos I sinode 1526 m .buv\u0119 nutarta, kad per krik\u0161t\u0105 vartojamas formules reiki\u0105 tarti ne lietuvi\u0161kai, nes kunigai da\u017eniausiai nemok\u0105 lietuvi\u0173 kalbos. \u017demai\u010di\u0173 (Medinink\u0173) vyskupij\u0105 1579 m. vizitav\u0119s Tarkvinijus Pakulus (t.y. Pakulas, Paculus) savo protokoluose yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, jog ir keliolika met\u0173 i\u0161gyven\u0119 Lietuvoje katalikai kunigai lenkai nei\u0161mokdav\u0119 kalbos tiek, kad b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119 lietuvi\u0161kai sakyti pamokslus. Vilniaus vyskupij\u0105 1595 m. vizitav\u0119s j\u0117zuitas Mangauskas pripa\u017eino: \u201eI\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai retai tepasitaikydavo klebon\u0173, kurie moka lietuvi\u0161kai\u201c (Lietuvi\u0173 enciklopedija, t. 14, Bostonas, 1958, p. 437).<\/p>\n

Vis d\u0117lto \u017demai\u010di\u0173 vyskupijos b\u016bta ma\u017eiau paveiktos lenkyb\u0117s. Tod\u0117l i\u0161 jos dvasinink\u0173 ir kilo lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 leidimo iniciatyva D. Lietuvoje. Tos iniciatyvos \u017eymiausi atstovai buvo nuo 1576 m. tap\u0119s \u017demai\u010di\u0173 vyskupu Merkelis Giedraitis (apie 1536\u20131609) ir jo did\u017eiausias talkininkas kanauninkas Mikalojus Dauk\u0161a (g. tarp 1527\u20131538, m.1613). J\u0173 pastangas par\u016bpinti lietuviams katalikams lietuvi\u0161k\u0173 tikybini\u0173 knyg\u0173, suprantama, skatino kontrreformacijos poreikiai. Ta\u010diau kaip reikia leisti lietuvi\u0161kas knygas, jiems pavyzdys buvo reformacijos atstov\u0173 lietuvi\u0161ka literat\u016bra Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je ir LDK i\u0161spausdintos reformat\u0173 knygos baltarusi\u0173 kalba. J\u0173 pastangomis pa\u010dioje am\u017eiaus pabaigoje parengtos ir i\u0161leistos dvi M. Dauk\u0161os knygos: \u201eKatekizmas, arba Mokslas kiekvienam krik\u0161\u010dioniui privalus\u201c (1595) ir \u201ePostila katolicka\u201c (1599).<\/p>\n

\u201ePostila katolicka\u201c \u2013 veikalas, kur\u012f gal\u0117tume vertinti kaip lietuvyb\u0117s manifest\u0105 ir tam tikr\u0105 reformacijos id\u0117j\u0173 atgars\u012f. Knygos garsiojoje lenki\u0161kai ra\u0161ytoje \u201ePrakalboje \u012f malon\u0173 skaitytoj\u0105\u201c yra vieta, kurioje b\u016btinum\u0105 vartoti gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 ba\u017eny\u010dioje ir apskritai tik\u0117jimo praktikoje M.Dauk\u0161a grind\u017eia apa\u0161talo Pauliaus (Povilo) autoritetu: \u201eKaip tamsus \u017emogus supras gerus ir i\u0161ganingus dalykus, jei tas , kuris turi tai daryti, jo kalbos nemoka arba neken\u010dia? Kaip klausys ir tik\u0117s, sako \u0161ventas Povilas, jei neturi vertiko? K\u0105 reikia daryti, jei nesupranta mokytojo?\u201c ( cit. i\u0161 : M. Dauk\u0161os Postil\u0117s prakalbos. V., 1990, p. 35). Argi \u010dia nejau\u010diama savais \u017eod\u017eiais pakartota apa\u0161talo Pauliaus mintis i\u0161 jo lai\u0161ko korintie\u010diams? O juk tuo pa\u010diu nurodymu vadovavosi visi reformacijos veik\u0117jai!<\/p>\n

\u0160ioje prakalboje kar\u0161tas M. Dauk\u0161os skatinimas branginti savo gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 siejosi su to meto baltarusi\u0173 ir lenk\u0173 reformacijos veik\u0117j\u0173 raginimais r\u016bpintis savo kalbos vartojimu ba\u017eny\u010diose ir visuomen\u0117je. Pavyzd\u017eiui, baltarusis Vasilijus Tiapinskis ( apie 1540 \u2013 apie 1604) yra \u017einomas kaip savo verst\u0173 \u012f gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105 Evangelij\u0173 (1560\u20131570) prakalbos autorius, ne ma\u017eiau kar\u0161tai kaip M. Dauk\u0161a ragin\u0119s tautie\u010dius puosel\u0117ti ir visur vartoti gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105. Lenkas Simonas Budnas (1530\u20131593), radikaliosios reformacijos LDK veik\u0117jas, i\u0161 principo gyn\u0117 vis\u0173 kalb\u0173 teis\u0119 b\u016bti vartojamoms. Apskritai visoje Lenkijoje XVI am\u017eiuje daug svarstyta ir kovota d\u0117l gimtosios kalbos (\u017er. Z. Klemensiewicz. Historia j\u0119zyka polskiego, Warszawa, 1976, p. 261\u2013284). Kas gal\u0117t\u0173 sakyti, kad M. Dauk\u0161os nepasiek\u0117 impulsai, at\u0117j\u0119 betarpi\u0161kai i\u0161 reformacijos sluoksni\u0173 ar jos sukelt\u0173 kataliki\u0161kuose kra\u0161tuose gin\u010d\u0173 d\u0117l gimtosios kalbos vaidmens?<\/p>\n

Did\u017eiojoje Lietuvoje katalik\u0173 prad\u0117tas jud\u0117jimas d\u0117l lietuvi\u0173 kalbos dav\u0117 \u0161iok\u012f tok\u012f rezultat\u0105. Vis d\u0117lto, jei lygintume lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 leidyb\u0105 Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je ir LDK, kiekyb\u0117s mastai gana skirtingi. Pr\u016bsijoje XVI am\u017eiuje 1547\u20131600 m. buvo i\u0161leisti 22 spaudiniai, o Lietuvoje \u2013 8 (\u017er. Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuvi\u0173 kalba. T. 1. 1547\u20131861. Vilnius, 1989, p.XII).<\/p>\n

    \n
  1. Dauk\u0161os parengtos knygos veikiai suk\u0117l\u0117 tam tikr\u0105 sujudim\u0105. Apie j\u012f sprend\u017eiame i\u0161 to, kad Lietuvos j\u0117zuit\u0173 provincijos vizitatorius J. Argentas (Argentus Johannes) 1614 m. gegu\u017e\u0117s 5 d. memoriale vyresniesiems vizitatoriams \u012fra\u0161\u0117 tok\u012f nurodym\u0105: \u201eMurm\u0117jimas, pavyduliavimas, prie\u0161i\u0161kumas, nacionalinis jausmas turi b\u016bti \u0161alinami; nuo t\u0173 jausm\u0173 turi b\u016bti laisvi vyresnieji ir veiksmingai r\u016bpintis, kad t\u0173 jausm\u0173 neskatint\u0173 ir kituose…\u201c ( cit. i\u0161: J. Lebedys. Lietuvi\u0173 kalba XVII\u2013XVIII a. vie\u0161ajame gyvenime, Vilnius, 1976, p. 215). \u0160is nurodymas v\u0117liau nul\u0117m\u0117 skirting\u0105 reagavim\u0105 \u012f \u017eymesnius lietuvi\u0161kus leidinius Ma\u017eojoje ir Did\u017eiojoje Lietuvoje. Tas skirtumas ypa\u010d darosi ry\u0161kus, kai skaitai lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 prad\u017eioje spausdinamas dedikacijas. M. Lietuvoje jose da\u017enai i\u0161rei\u0161kiamas d\u017eiaugsmas ar net pasidid\u017eiavimas, kad \u0161tai turime dar vien\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 knyg\u0105. Tas dedikacijas ra\u0161ydavo ne tik pats autorius, bet taip pat kiti \u017eym\u016bs to meto Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117s veik\u0117jai, ne tik lietuviai, bet ir vokie\u010di\u0173 intelektualai. Ry\u0161kiausias to entuziazmo pavyzdys yra Danieliaus Kleino darbai. Jo 1653 m. gramatikoje \u201eGrammatica Litvanica\u201c, be paties autoriaus dedikacijos Brandenburgo kurfiurstui Fridrichui Vilhelmui, yra lotyni\u0161kai ra\u0161ytos eiliuotos vokie\u010di\u0173 poeto Simono Dacho ir Til\u017e\u0117s provincijos mokyklos rektoriaus Kasparo Devicijaus dedikacijos, skirtos D.Kleinui. To paties D. Kleino parengtame giesmyne \u201eNaujos giesmj\u0173 knygos\u201c (1666 m.) net penkios dedikacijos hebraj\u0173, lotyn\u0173 ir vokie\u010di\u0173 kalbomis, pagerbian\u010dios sudarytoj\u0105. J\u0173 autoriai: Verdain\u0117s kunigas Vilhelmas Martinijus, Aulav\u0117n\u0173 klebonas Jakobas Pu\u0161as, Karaliau\u010diaus universiteto profesorius dramaturgas Jakobas Mikelis Reichas, Karaliau\u010diaus lietuvi\u0173 kunigas Fridrichas Vitichijus ir anonimas.Tuo tarpu D. Lietuvoje tokio \u012fpro\u010dio, rodos, neb\u016bta. Konstantino Sirvydo darbai tikriausiai to meto visuomen\u0117s buvo suvokiami kaip i\u0161imtinai reik\u0161mingi, bet jie buvo sutikti tylomis. Tik 1629 m. i\u0161\u0117jusioje \u201ePunkt\u0173 sakym\u0173\u201c pirmojoje dalyje yra paties K. Sirvydo dedikacija Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavi\u010diui \u2013 tai pagarbos i\u0161rei\u0161kimas savo vir\u0161ininkui, labai nusipelniusiam Lietuvos veik\u0117jui.<\/li>\n<\/ol>\n

    Lietuvoje rengiamasi deramai pamin\u0117ti reformacijos 500 met\u0173 sukakt\u012f<\/p>\n

    Visi \u0161ie \u010dia pateikti faktai tur\u0117t\u0173 \u012ftikinti skaitytojus, jog reformacija, b\u016bdama \u012f\u017eymus pasaulin\u0117s reik\u0161m\u0117s \u012fvykis, kartu yra teigiamai paveikusi lietuvi\u0173 kult\u016br\u0105. Vadinasi, visai nat\u016bralu ir net privalu jos 500 met\u0173 sukakt\u012f pamin\u0117ti Lietuvoje. Tuo reikalu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 daroma tam tikr\u0173 \u017eygi\u0173. Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija prie\u0161 kur\u012f laik\u0105 kreip\u0117si \u012f Lietuvos Respublikos Seim\u0105 d\u0117l \u0161ios sukakties pamin\u0117jimo. Seimas reagavo \u012f \u0161\u012f kreipim\u0105si ir \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 12 d. pri\u0117m\u0117 nutarim\u0105, kuriuo 2017-ieji metai paskelbiami Reformacijos metais, ir pasi\u016bl\u0117 Lietuvos Vyriausybei parengti jubiliejini\u0173 rengini\u0173 plan\u0105 bei numatyti l\u0117\u0161\u0173 jiems \u012fgyvendinti. Kult\u016bros ministerija sudar\u0117 komisij\u0105, kuri organizuoja Reformacijos metams numatytus renginius. \u0160iame procese labai aktyviai dalyvauja taip pat Lietuvos reformacijos istorijos ir kult\u016bros draugija. Liepos 17 d. draugijos i\u0161pl\u0117stiniame pos\u0117dyje pirmininkas Donatas Bal\u010diauskas referavo apie Vilniuje, Pylimo gatv\u0117je, skvere prie\u0161ais Reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105, numatom\u0105 pastatyti paminkl\u0105 Lietuvos reformacijos veik\u0117jams, taip pat kit\u0173 sumanym\u0173 \u012fgyvendinimo eig\u0105. Taigi reformacijos 500 m. sukakties min\u0117jimui jau rengiamasi. Dabar labai svarbu, kad, atmetus buvusius praeityje ideologinius ir konfesinius nesutarimus, lietuvi\u0173 visuomenei b\u016bt\u0173 kuo pla\u010diau nu\u0161viestas pozityvusis jos ind\u0117lis \u012f m\u016bs\u0173 tautos kult\u016br\u0105. Tuo klausimu jau nema\u017ea padaryta, bet dar nema\u017ea lieka padaryti.<\/p>\n

    Lietuvos aidas,\u00a0 rugpj\u016b\u010dio 9 d. Nr. 175, 176, 177.<\/strong><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Arnoldas Piro\u010dkinas Pagal paplitusi\u0105 ir labai istoriografijoje \u012fsigal\u0117jusi\u0105 nuomon\u0119, vieno did\u017eiausi\u0173 krik\u0161\u010dionyb\u0117s raidoje s\u0105j\u016bd\u017ei\u0173 \u2013 reformacijos prad\u017eia laikoma 1517 m. spalio 31 diena, kai augustin\u0173 vienuolis, \u0160v. Ra\u0161to profesorius Martynas Liuteris prie Vitenbergo ba\u017eny\u010dios dur\u0173 prikal\u0119s 95 tezes, kuriose buvo keliamos ypa\u010d skaud\u017eios to meto Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010diai ir Vakar\u0173 Europos visuomenei religinio gyvenimo problemos. J\u0173 […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[104,298],"class_list":["post-3209","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-pranesimai","tag-arnoldas-pirockinas","tag-reformacija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3209","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3209"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3209\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3210,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3209\/revisions\/3210"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3209"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3209"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3209"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}