{"id":3227,"date":"2016-08-28T22:43:58","date_gmt":"2016-08-28T19:43:58","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3227"},"modified":"2016-09-01T09:06:03","modified_gmt":"2016-09-01T06:06:03","slug":"reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant\/","title":{"rendered":"Reformacijos Europoje jubiliej\u0173 pasitinkant"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2016-08-25-reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant\/147986<\/a><\/p>\n

Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117<\/p>\n

\"Dainora\"Lietuvi\u0173 kalba k\u0105 tik pasirod\u0117 <\/em>dar 1999 m. i\u0161leistas ir nepaprasto susidom\u0117jimo sulauk\u0119s ital\u0173 autori\u0173 Wu Ming (Luther Blissett) romanas \u201eQ\u201c<\/span><\/a> (i\u0161leido leidykla \u201eAukso \u017euvys\u201c), kuriame<\/em> pasakojama apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitim\u0105 bei Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kov\u0105 su ja. <\/em>Romano veiksmas apima 40 met\u0173 laikotarp\u012f nuo reformacijos prad\u017eios 1517 iki 1555 m. <\/em>K\u016brinys vien Italijoje buvo perleistas 10 kart\u0173, i\u0161verstas \u012f devyniolika pasaulio kalb\u0173 ir vis dar i\u0161lieka aktualus ir m\u0117gstamas tarp skirtingas religijas i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 ir savitas istorines, politines ir socialines patirtis turin\u010di\u0173 skaitytoj\u0173. Neretai romanas lyginamas su garsiojo ital\u0173 ra\u0161ytojo U. Eco k\u016briniu \u201eRo\u017e\u0117s vardas\u201c.<\/em><\/p>\n

<\/p>\n

Pasak <\/em>prof. dr. (HP) Dainoros Poci\u016bt\u0117s-Abukevi\u010dien\u0117s, para\u0161iusios pratarm\u0119 \u0161iam romanui, \u201er<\/em>eformacija vis\u0173 pirma i\u0161k\u0117l\u0117 tikr\u0173j\u0173 Evangelijos vertybi\u0173 atgaivinimo ir \u012ftvirtinimo kasdienyb\u0117je \u0161\u016bk\u012f bei suformavo Ba\u017eny\u010dios kaip hierarchin\u0117s institucijos, besivadovaujan\u010dios dvejopos tiesos standartais, kritikos tradicij\u0105\u201c. Skaitytoj\u0173 d\u0117mesiui si\u016blome vis\u0105 profesor\u0117s tekst\u0105, kuris, tikime, leis giliau pa\u017evelgti \u012f reformacijos istorij\u0105 bei tradicij\u0105.<\/em><\/p>\n

Reformacija, kurios 500 met\u0173 jubiliej\u0173 Europa min\u0117s ir \u0161v\u0119s 2017 m., yra did\u017eiausias krik\u0161\u010dionyb\u0117s socialines, kult\u016brines ir politines transformacijas inicijav\u0119s krik\u0161\u010dioni\u0161kosios civilizacijos rei\u0161kinys. Intensyviausias jos laikotarpis, prasid\u0117j\u0119s XVI\u00a0a. antrojo\u2013tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio sand\u016broje, t\u0119s\u0117si kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173. XVI\u00a0a. antroje pus\u0117je Europos religinis \u017eem\u0117lapis jau buvo pasidalij\u0119s \u012f tris stambiausius konfesinius vienetus: dalis (daugiausiai piet\u0173 Europos) \u0161ali\u0173 liko pavald\u017eios Romos katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai, o protestanti\u0161koje Europos stovykloje \u012fsigal\u0117jo Augsburgo konfesij\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantys evangelikai liuteronai ir po \u0160veicarijos (helvet\u0173) konfesijos v\u0117liava susivienij\u0119 evangelikai reformatai (populiariai dar vadinami kalvinistais). Greta Romos \u012f Europos teologini\u0173 centr\u0173 gretas stojo Vitenbergas ir \u0160veicarijos miestai (\u017deneva, Ciurichas, Bazelis) su juose veikian\u010diais protestant\u0173 universitetais bei kitais intelektualiniais \u017eidiniais.<\/p>\n

Reformacijos procesas buvo dramati\u0161kas ir spalvingas: religin\u0119 humanizmo epochos mint\u012f i\u0161laisvinus i\u0161 scholastin\u0117s teologijos gniau\u017et\u0173 atsiv\u0117r\u0117 individualios filosofin\u0117s ir filologin\u0117s biblin\u0117s interpretacijos galimyb\u0117s, suformavusios ne tik min\u0117tas liuteron\u0173 ir reformat\u0173, bet ir kitas, heterodoksines religin\u0117s minties ir filosofijos sroves, susijusias su tradicini\u0173 dogm\u0173 (ypa\u010d Trejyb\u0117s) kritika bei skatinusias liberalios minties, nekontroliuojamos tradicini\u0173 dogm\u0173, i\u0161\u0161\u016bkius. \u0160ios, dar vadinamos radikaliosios Reformacijos srov\u0117s, spalvingiausi XVI\u00a0a. religinio gyvenimo elementai, oponavo ne tik Romos ba\u017eny\u010diai, bet ir stabilizuojamoms protestant\u0173 doktrinoms. Laikomi eretikais ir neken\u010diami, da\u017enai tragi\u0161ko likimo herojai, paaukoj\u0119 savo gyvenimus \u201etikrosios tiesos\u201c paie\u0161koms, buvo persekiojami visose stovyklose. XVI\u00a0a. Europoje buvo ma\u017eai viet\u0173, kuriose jie gal\u0117jo kurti bendruomenes, leisti knygas ir skleisti savo id\u0117jas. Viena i\u0161 toki\u0173\u00a0\u2013 nenukariautos Vengrijos dalis Transilvanija, kurios kunigaik\u0161tis, \u017dygimanto Senojo ir Bonos Sforzos an\u016bkas Jan Sigismund Z\u00e1polya (Szapolyai) antitrinitorizm\u0105 patvirtino kaip legali\u0105 ir kitoms lygi\u0105 valstybin\u0119 konfesij\u0105. Antroji\u00a0\u2013 Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 ir Lenkija, kur radikalioji Reformacijos mintis tam tikr\u0105 laik\u0105 pl\u0117tojosi kaip beveik necenz\u016bruojama ir priva\u010diose valdose nedraud\u017eiama minties srov\u0117.<\/p>\n

Reformacija, tiriama ir komentuojama \u0161tai jau pus\u0119 t\u016bkstantme\u010dio, teb\u0117ra patraukli ir vis dar netik\u0117tumais galinti nustebinti istorijos epocha. Vienokia Reformacijos eiga pasi\u017eym\u0117jo \u0161alys, kuriose religin\u0117s reformos buvo \u012fvestos i\u0161 vir\u0161aus, kuomet sprendimus konvertuoti \u012f protestantizm\u0105, juos suderin\u0119 su vietos ba\u017enytine vald\u017eia, priimdavo pasaulietin\u0117s vald\u017eios atstovai, kaip, pavyzd\u017eiui, LDK kaimynin\u0117je Pr\u016bsijos kunigaik\u0161tyst\u0117je, kuri\u0105 kunigaik\u0161tis Albrechtas 1524\u00a0m. paskelb\u0117 liuteroni\u0161ka \u0161alimi. Kitaip Reformacija rei\u0161k\u0117si valstyb\u0117se, kuriose toki\u0173 iniciatyv\u0173 \u012fgyvendinti nepavyko ir reformos buvo \u012ftvirtinamos galyn\u0117jantis su tradicija bei aktyviai \u012f kov\u0105 su Reformacija stojusia Ba\u017eny\u010dia. Protestantizmo keliu eiti apsisprendusiose \u0161alyse Reformacija vyko kaip nuosaikus kontroliuojamas planas, kitur\u00a0\u2013 kaip dramati\u0161kas procesas, lydimas pilietini\u0173 kar\u0173 ir \u012ftampos tiek auk\u0161\u010diausiuose Ba\u017eny\u010dios hierarch\u0173 sluoksniuose, tiek eilin\u0117se miestie\u010di\u0173 ir amatinink\u0173 bendruomen\u0117se.<\/p>\n

<\/a> \u0160iuolaikin\u0117 istoriografija pripa\u017e\u012fsta, kad Reformacijos, su Martino Lutherio veikla prasid\u0117jusios Vokietijoje, i\u0161takos buvo labai \u012fvairios: krik\u0161\u010dionyb\u0117s kaitos poreikis vienu metu kilo ir pl\u0117tojosi skirtingose Europos vietose. Reformacij\u0105 inspiravo skirtingos srov\u0117s: v\u0117lyv\u0173j\u0173 viduram\u017ei\u0173 mistin\u0117 teologija, humanizmo filosofija ir jos propaguojami asmenyb\u0117s laisv\u0117s idealai, atgaivinta ankstyvosios krik\u0161\u010dionyb\u0117s mintis, prasid\u0117jusi Biblijos skaitymo ir vertim\u0173 era. Skirtingose Europos \u0161alyse vienu metu buvo suvokta, kad Ba\u017eny\u010dia nebepatenkina nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 \u017emogaus ideal\u0173 ir tapo korumpuota krik\u0161\u010dioni\u0173 vardu veikian\u010dia sistema, nepaisan\u010dia Kristaus skelbto mokymo. Reformacija vis\u0173 pirma ir i\u0161k\u0117l\u0117 tikr\u0173j\u0173 Evangelijos vertybi\u0173 atgaivinimo ir \u012ftvirtinimo kasdienyb\u0117je \u0161\u016bk\u012f bei suformavo Ba\u017eny\u010dios kaip hierarchin\u0117s institucijos, besivadovaujan\u010dios dvejopos tiesos standartais, kritikos tradicij\u0105. Pagrindiniu Reformacijos dvasiniu t\u0117vu tapo apa\u0161talas Paulius, kurio tekstus XVI\u00a0a. evangelikai laik\u0117 autenti\u0161kiausiu ir teisingiausiu Kristaus mokymo \u0161altiniu. Ba\u017eny\u010dios reformoms pirmoji Lietuvoje kvietusi asmenyb\u0117, lotyn\u0173, graik\u0173 ir hebraj\u0173 kalb\u0173 \u017einovas, Italijoje \u012fgij\u0119s abiej\u0173 teisi\u0173 mokslo daktaro laipsn\u012f Abraomas Kulvietis, Vilniaus vyskupo 1542\u00a0m. apkaltintas erezija ir patrauktas \u012f ba\u017enytin\u012f teism\u0105, savo kaltintojus pavadino ne Kristui, o pilvui tarnaujan\u010diais dviveid\u017eiais tamsuoliais, kurie pasireng\u0119 ant lau\u017eo sudeginti visus s\u0105\u017einingus tiesos skelb\u0117jus: \u201eJeigu jie teist\u0173, tai ir Kristus negal\u0117t\u0173 b\u016bti nekaltas.\u201c I\u0161 Reformacijos pradinink\u0173 Ba\u017eny\u010dia visoje Europoje sulauk\u0117 daug skaud\u017ei\u0173 sm\u016bgi\u0173, pradedant nuosaikia bei dialogui kvie\u010dian\u010dia kritika ir baigiant Ba\u017eny\u010dios kaip Antikristo karalyst\u0117s \u012fvaizd\u017eiu.<\/p>\n

Reformacijos ir protestantizmo id\u0117j\u0173 istorija Italijoje \u2013 atskira ir itin plati tema. Reformacijos istoriografijoje Italijos vaidmuo yra ne iki galo atskleistas ir tebetraukiantis kult\u016bros ir religijos istorik\u0173 d\u0117mes\u012f. XX\u00a0a. pabaigoje, kuomet Vatikano dokumentai istorikams tapo prieinamesni, i\u0161ry\u0161k\u0117jo nauji evangelizmo id\u0117j\u0173 pl\u0117tros mastai katalikyb\u0117s \u0161irdyje. XVI\u00a0a. pirmos pus\u0117s Italija, kurioje koncentravosi ir akademin\u0117s universitetin\u0117s Europos paj\u0117gos, ir Ba\u017eny\u010dios hierarchijos vir\u0161\u016bn\u0117s, buvo centrin\u0117 Europos \u0161alis tiek intelektualin\u0117s, tiek religin\u0117s ir pasaulietin\u0117s kult\u016bros po\u017ei\u016briu. \u010cia reziduojan\u010diame Apa\u0161tal\u0173 (\u0160ventajame) Soste buvo sutelkta ir Ba\u017eny\u010dios hierarchini\u0173 vir\u0161\u016bni\u0173 galia. 1521\u00a0m. sausio 3\u00a0d. popie\u017eius Leonas X (Giovanni de\u2019 Medici, 1513\u20131521) paskelb\u0117 ekskomunik\u0105 Martinui Lutheriui ir Apa\u0161tal\u0173 sostas prad\u0117jo kov\u0105 su liuteronizmu\u00a0\u2013 \u0161iuo \u017eod\u017eiu Roma apibendrino visas ankstyv\u0105sias XVI\u00a0a. erezijas. 1542\u00a0m., valdant Pauliui III (1534\u20131549), kovai su Reformacijos erezijomis prie Apa\u0161tal\u0173 sosto buvo atkurtas Inkvizicinis teismas, \u0117m\u0119sis aktyvios veiklos visoje Italijoje. Su inkvizicijos atk\u016brimu yra susijusi didel\u0117 ital\u0173 religinio disidentizmo banga \u012f \u0160veicarij\u0105. Vienas pirm\u0173j\u0173 b\u0117gli\u0173 1542\u00a0m. vasar\u0105 buvo kapucin\u0173 vienuolijos lyderis, \u017eymi Italijos religin\u0117 fig\u016bra, Bernardino Ochino, kurio pamoksl\u0173 klaus\u0117si ir aristokratai, ir liaudis. Neapolietis Gian Pietro Carafa, popie\u017eius Paulius IV (1555\u20131559), i\u0161siskyr\u0117 itin aktyvia kontrreformacine veikla ir \u0117m\u0117si Reformacijos stabdymo priemoni\u0173 atokiausiose Romos ba\u017eny\u010dios provincijose, taip pat\u00a0\u2013 ir Lietuvoje.<\/p>\n

Nepaisant antireformacini\u0173 priemoni\u0173, filoprotestantizmo tendencijos pl\u0117tojosi ne tik visuomen\u0117je, bet ir pa\u010dioje Romos ba\u017eny\u010dios \u0161irdyje. Tik XX\u00a0a. pabaigoje tyrin\u0117tojams atsiv\u0117rus slaptiesiems inkvizicijos archyvams \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti ai\u0161kesnis evangelizmo Italijoje i\u0161plitimo vaizdas. Religin\u0117s reformos Italijoje tur\u0117jo \u0161alinink\u0173 pradedant auk\u0161\u010diausiomis Ba\u017eny\u010dios hierarchin\u0117mis strukt\u016bromis, baigiant eiliniais miestie\u010diais bei pirkliais. Italijoje sutelkt\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0173 Ba\u017eny\u010dios hierarch\u0173 artimos apa\u0161tali\u0161kojo sosto aplinkos pa\u017ei\u016bros \u012f galimas religines reformas nebuvo vienalyt\u0117s. Reformas palaik\u0119 Ba\u017eny\u010dios hierarchai ir aristokratija XVI\u00a0a. prad\u017eios Italijoje susib\u016br\u0117 \u012f vadinam\u0105j\u012f spiritual\u0173 (lot.\u00a0spiritualis\u00a0\u2013 <\/em>dvasinis) tinkl\u0105, kuriam priklaus\u0117 ne tik kai kurie Ba\u017eny\u010dios reformas remiantys hierarchai, tokie kaip kardinolai Gasparo Contarini, Jacopo Sadoleto, Reginald Pole, Ambrogio Catarino, bet ir \u017eymiausi Italijos aristokratijos \u0161eim\u0173 atstovai bei Renesanso menininkai ir intelektualai: kunigaik\u0161tien\u0117 poet\u0117 Vittoria Colonna, Michelangelo, Marcantonio Flaminio ir daugelis kit\u0173. Spiritualai si\u016bl\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0105 atnaujinti dvasi\u0161kai ir i\u0161pa\u017eino Europos Reformacijos lyderi\u0173 aktualizuot\u0105 i\u0161ganymo per tik\u0117jim\u0105 ties\u0105, skelbt\u0105 apa\u0161talo Pauliaus, bet oponuojan\u010di\u0105 oficialiai Romos ba\u017eny\u010dios doktrinai apie i\u0161ganym\u0105 kaip atlyg\u012f u\u017e gerus darbus. Evangelizmo centrai plito visoje Italijoje\u00a0\u2013 pradedant Neapoliu ir ten susib\u016brusias neformalaus lyderio Alfonso Vald\u00e8so bendramin\u010diais, baigiant \u0160iaur\u0117s Italijos miestais.<\/p>\n

Slaptais ba\u017enytin\u0117s scholastikos ir doktrinos kritikos centrais tapo ir kai kurie svarb\u016bs Italijos universitetai, vis\u0173 pirma Paduvos universitetas, kuriame studijavo labai daug student\u0173 i\u0161 Vokietijos bei kit\u0173 \u0160iaur\u0117s Europos \u0161ali\u0173, tarp j\u0173\u00a0\u2013 ir Lenkijos bei Lietuvos. Paduvos universitete iki pab\u0117gimo \u012f \u0160veicarij\u0105 savo pa\u017ei\u016bras d\u0117st\u0117 Matteo Gribaldi Mofa, tap\u0119s antitrinitorizmo filosofini\u0173 prielaid\u0173 pagrind\u0117ju.<\/p>\n

Pauliaus IV pontifikavimo laikotarpiu atvira revoliucin\u0117 Reformacijos banga u\u017eliejo ir vien\u0105 tolimiausi\u0173 Romos ba\u017eny\u010dios provincij\u0173 Europoje\u00a0\u2013 Lietuv\u0105. Vos tik i\u0161rinktas popie\u017eiumi Paulius\u00a0IV \u012f Lietuv\u0105 ir Lenkij\u0105 pasiunt\u0117 pirm\u0105j\u012f nuncij\u0173, Veronos vyskup\u0105 Luigi Lippoman\u0105, kurio pagrindin\u0117 misija tur\u0117jo b\u016bti valstybinio LDK ir Lenkijos pos\u016bkio \u012f Reformacij\u0105 stabdymas. Pagrindinis pavojus buvo galima Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio \u017dygimanto Augusto konversija \u012f protestantizm\u0105 d\u0117l jo itin artimos bi\u010diulyst\u0117s su Mikalojumi Radvila Juoduoju, nuo 1553\u00a0m. prad\u0117jusiu demonstruoti per\u0117jim\u0105 \u012f protestantizm\u0105: savo dvaruose Vilniuje ir Brastoje didikas \u012fved\u0117 evangeli\u0161kas pamaldas, ilgainiui evangeli\u0161komis versdamas visas savo \u017eem\u0117se esan\u010dias katalik\u0173 ba\u017eny\u010dias. Radvila Juodasis nepais\u0117 vyskup\u0173 protest\u0173, teigdamas, kad savo valdose pats yra \u0161eimininkas. Kunigaik\u0161tis buvo ir pagrindinis \u017dygimanto Augusto bandytos \u012fgyvendinti id\u0117jos su\u0161aukti valstybin\u012f ba\u017eny\u010dios susirinkim\u0105 Lenkijoje ir Lietuvoje, kuriame b\u016bt\u0173 patvirtinta visuotin\u0117 Ba\u017eny\u010dios reform\u0173 prad\u017eia, autorius.<\/p>\n

1556 m. vasario m\u0117nes\u012f para\u0161ytas Lippomano privatus lai\u0161kas Radvilai Juodajam, kuriame nuncijus kviet\u0117 kunigaik\u0161t\u012f atsisakyti \u201epaklydimo\u201c ir gr\u012f\u017eti \u012f Romos ba\u017eny\u010di\u0105, i\u0161provokavo Radvilos Juodojo knygos Duae epistolae<\/em> (Du lai\u0161kai,<\/em> Karaliau\u010dius) pasirodym\u0105 1556\u00a0m. ruden\u012f. Knygoje buvo i\u0161spausdintas Lippomano lai\u0161kas ir platus Radvilos Juodojo atsakymas, tap\u0119s \u017eymiausiu \u0161io didiko religiniu veikalu. Jame Radvila Juodasis katalik\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 paskelb\u0117 \u0161\u0117tono darbu ir parei\u0161k\u0117 \u012fkuri\u0105s tikr\u0105j\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. Evangeli\u0161koji ba\u017eny\u010dia Lietuvoje instituci\u0161kai prad\u0117jo veikti 1557\u00a0m. Vilniuje. D\u0117l \u0161io pla\u010diai pasklidusio veikalo, su ital\u0173 religinio disidento Piero Paolo Vergerio pagalba i\u0161leisto lotyn\u0173, vokie\u010di\u0173 ir lenk\u0173 kalbomis, Radvila Juodasis tapo pirmuoju lietuviu, kuris buvo \u012ftrauktas \u012f 1559\u00a0m. visuotin\u012f Romos u\u017edraust\u0173j\u0173 knyg\u0173 (Index librorum prohibitorum<\/em>) s\u0105ra\u0161\u0105 kaip auk\u0161\u010diausios kategorijos draud\u017eiamasis autorius.<\/p>\n

Nuo 1531 m., kuomet Venecijos respublikoje \u0117m\u0117 plisti ispan\u0173 mediko Miguelio Serveto veikalas De Trinitatis eroribus<\/em> (Apie Trejyb\u0117s klaidas<\/em>), Italija tapo ir ankstyv\u0173j\u0173 nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 antitrinitorizmo \u017eidiniu. \u0160ios pasaul\u0117\u017ei\u016bros pl\u0117tr\u0105 itin paskatino 1546\u20131551\u00a0m. \u0160iaur\u0117s Italijoje slapta veikusi Vi\u010dencos kolegija (Collegia Vicentina<\/em>), kuriai gal\u0117jo priklausyti apie 40 asmen\u0173, taip pat\u00a0\u2013 filosofin\u0117s Paduvos universitete vystytos tendencijos. Prasid\u0117jus persekiojimams, kolegijos veikloje dalyvav\u0119 Giovanni Paolo Alciati della Motta, Giorgio Biandrata, Francesco Negri, Nicol\u00f2 Paruta, Valentino Gentile, Bernardino Ochino, Lelio Sozzini ir kiti jos nariai tur\u0117jo b\u0117gto i\u0161 Italijos, prieglaudos ie\u0161kodami vis\u0173 pirma tarp \u0160veicarijos reformat\u0173. Vis d\u0117lto abi did\u017eiosios protestant\u0173 konfesijos (liuteron\u0173 ir reformat\u0173), lygiai kaip ir Romos ba\u017eny\u010dia, Trejyb\u0117s dogm\u0105 laik\u0117 nekvestionuojama ir prie\u0161 jos kritikus prad\u0117jo ilgai trukusi\u0105 kov\u0105. 1553\u00a0m. d\u0117l veikale Christianismi restitutio<\/em> (Krik\u0161\u010dionyb\u0117s atk\u016brimas<\/em>) paskelbt\u0173 id\u0117j\u0173 \u017denevoje buvo suimtas ir Calvino sprendimu ant l\u0117tos \u017eali\u0173 malk\u0173 ugnies sudegintas Servetas. \u0160\u012f \u0160veicarijos religinio lyderio poelg\u012f ital\u0173 religiniai disidentai, keldami humanistin\u012f persekiojimo d\u0117l pa\u017ei\u016br\u0173 teis\u0117tumo klausim\u0105, pasmerk\u0117 kaip \u201eantrosios popie\u017eijos\u201c Europoje prad\u017ei\u0105. D\u0117l kriti\u0161ko religin\u0117s represijos vertinimo ital\u0173 disidentai prarado galimyb\u0119 laisvai reik\u0161tis tarp \u0160veicarijos reformat\u0173, tod\u0117l veiklos galimybi\u0173 \u0117m\u0117 ie\u0161koti Ryt\u0173 ir Vidurio Europoje. Kadangi italai buvo ypa\u010d madingas Renesanso valdov\u0173 ir didik\u0173 dvar\u0173 \u201eelementas\u201c visoje Europoje, ital\u0173 disidentai rado savo veiklos galimybi\u0173 ir Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je bei Lenkijoje. \u017dymiausiu slaptai veikusiu Europos antitrinitorizmo lyderiu tapo ital\u0173 medikas Giorgio Biandrata, su Jogailai\u010di\u0173 dvaru susij\u0119s jau nuo 1540\u00a0m., kuomet tapo asmeniniu karalien\u0117s Bonos Sforzos gydytoju.<\/p>\n

Lietuvoje greitai atsirado ir vie\u0161ai Trejyb\u0117s dogm\u0105, kaip neatitinkan\u010di\u0105 Biblijos mokymo, kritikuojan\u010di\u0173 asmenybi\u0173. Toks buvo Italijos Paduvos universitete studijav\u0119s ir ten su Serveto bei Mofos id\u0117jomis susipa\u017ein\u0119s Petras Gonezijus, Lietuvos evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dioje vie\u0161ai prad\u0117j\u0119s skelbti Trejyb\u0117s kritik\u0105 nuo 1556-\u0173j\u0173 prad\u017eios. \u0160veicarijoje sustabdyta trinitoristin\u0117 polemika, remiama ital\u0173 ir vietini\u0173 m\u0105stytoj\u0173, prad\u0117jo audringai pl\u0117totis Lietuvoje ir Lenkijoje. Reformacijos lyderis Radvila Juodasis dom\u0117josi jos sukeltais klausimais ir nedraud\u0117 diskusij\u0173 LDK evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dioje. B\u016bdamas teologin\u0117s prievartos prie\u0161ininkas, jis r\u0117m\u0117 ir globojo reformat\u0173 ortodoks\u0173 i\u0161 \u0160veicarijos i\u0161vytus ital\u0173 religinius m\u0105stytojus, ypa\u010d Giorgio Biandrat\u0105, \u012fgavus\u012f Lietuvoje ir Lenkijoje didel\u012f autoritet\u0105. Ital\u0173 religini\u0173 disident\u0173 akyse Radvila \u0117m\u0117 kilti kaip galimas heterodoks\u0173 glob\u0117jas, tod\u0117l su juo ry\u0161ius palaik\u0117 ne vienas Europos antitrinitorizmo lyderis, tarp j\u0173 ir tokios \u017eymios religin\u0117s fig\u016bros kaip Lelio Sozzini, Bernardino Ochino ir kiti. 1560\u00a0m. saus\u012f Calvinas, bandydamas i\u0161ardyti Biandratos ir Radvilos draugyst\u0119, paskyr\u0117 savo Apa\u0161tal\u0173 darb\u0173 komentar\u0173 leidim\u0105 Radvilai Juodajam (Commentarii integri in Acta Apostolorum<\/em>, \u017deneva), dedikacijoje vie\u0161ai pasmerkdamas Biandrat\u0105 kaip eretik\u0105, ta\u010diau Radvilos nuomon\u0117s Calvino pastangos nepakeit\u0117. Trinitoristin\u0117s polemikos pasekm\u0117 buvo LDK evangelik\u0173 ba\u017eny\u010dios schizma (1563) ir a\u0161trus Radvilos korespondencinis konfliktas d\u0117l Trejyb\u0117s su Calvinu, kur\u012f u\u017ebaig\u0117 tiek Calvino (1564), tiek paties Radvilos (1565) mirtys.<\/p>\n

Pilietini\u0173 kar\u0173, kult\u016brini\u0173 revoliucij\u0173, ba\u017eny\u010di\u0173 diplomatini\u0173 kov\u0173, asmenybi\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 ir id\u0117j\u0173 konversij\u0173 nu\u017eym\u0117tas ankstyvasis Europos Reformacijos procesas buvo ir teb\u0117ra ne tik istoriografijos objektas, bet ir Europos filosofin\u0117s ir politin\u0117s minties bei meno k\u016br\u0117j\u0173 \u012fkv\u0117pimo \u0161altinis. K\u0105 tik pasirod\u0119s lietuvi\u0161kai i\u0161leistas romanas \u201eQ\u201c\u00a0(2016, Aukso \u017euvys) \u2013 vienas i\u0161 naujausi\u0173 tokio \u012fkv\u0117pimo, paskatinto nauj\u0173 Italijos Reformacijos ir kontrreformacijos istoriografini\u0173 duomen\u0173, supint\u0173 su k\u016brybine i\u0161mone, pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n

\n

Bernardinai.lt<\/span><\/a><\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.bernardinai.lt\/straipsnis\/2016-08-25-reformacijos-europoje-jubilieju-pasitinkant\/147986 Dainora Poci\u016bt\u0117-Abukevi\u010dien\u0117 Lietuvi\u0173 kalba k\u0105 tik pasirod\u0117 dar 1999 m. i\u0161leistas ir nepaprasto susidom\u0117jimo sulauk\u0119s ital\u0173 autori\u0173 Wu Ming (Luther Blissett) romanas \u201eQ\u201c (i\u0161leido leidykla \u201eAukso \u017euvys\u201c), kuriame pasakojama apie Vokietijos religinius karus, reformacijos paplitim\u0105 bei Katalik\u0173 ba\u017eny\u010dios kov\u0105 su ja. Romano veiksmas apima 40 met\u0173 laikotarp\u012f nuo reformacijos prad\u017eios 1517 iki 1555 m. […]<\/p>\n","protected":false},"author":23,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[2,15],"tags":[263,298],"class_list":["post-3227","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-pranesimai","tag-dainora-pociute-abukeviciene","tag-reformacija"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3227","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/23"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3227"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3227\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3247,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3227\/revisions\/3247"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3227"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3227"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3227"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}