{"id":3264,"date":"2016-09-03T08:02:49","date_gmt":"2016-09-03T05:02:49","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3264"},"modified":"2016-09-18T21:10:02","modified_gmt":"2016-09-18T18:10:02","slug":"rusnes-vejarodes-islike-zenklai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/rusnes-vejarodes-islike-zenklai\/","title":{"rendered":"Rusn\u0117s v\u0117jarod\u0117s. I\u0161lik\u0119 \u017eenklai"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/kultura\/kultura\/rusnes-vejarodes-islike-zenklai-1490017\/<\/a><\/p>\n

http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/kultura\/kultura\/rusnes-vejarodes-zenklai-3-1493452\/?utm_source=susije&utm_medium=referal&utm_campaign=blokas<\/a><\/p>\n

Jei, eidamas pro Rusn\u0117s ba\u017eny\u010di\u0105, pakeltum akis, pamatytum ant bok\u0161to besisukan\u010di\u0105 v\u0117jarod\u0119. Joje – skai\u010diai: 1419 m. K\u0105 jie rei\u0161kia? Skai\u010diai – ne itin jaudinantis dalykas, jeigu jie netampa \u017eenklais, liudijan\u010diais \u017emoni\u0173 istorijas, j\u0173 likimus. Kiek j\u0173, i\u0161kalbing\u0173 \u017eenkl\u0173, \u0161iandien dar liko Rusn\u0117je? Kalbiname ilgamet\u012f Ma\u017eosios Lietuvos paveldo tyr\u0117j\u0105 dr. doc. Martyn\u0105 Purvin\u0105.<\/p>\n

<\/p>\n

\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n

Keturis pastaruosius de\u0161imtme\u010dius Ma\u017eosios Lietuvos paveld\u0105 tiriantis Martynas Purvinas savo atradimus yra sud\u0117j\u0119s \u012f daugiau nei 2500 mokslini\u0173, enciklopedini\u0173 ir publicistikos straipsni\u0173, kelet\u0105 knyg\u0173. Ma\u017eoji Lietuva – jo prot\u0117vi\u0173 \u017eem\u0117, i\u0161 \u010dia, i\u0161 lietuvinink\u0173 bei kur\u0161inink\u0173, kil\u0119s mokslininko t\u0117vas doc. dr. Erikas Purvinas. Senelis Martynas vald\u0117 didel\u012f \u017eem\u0117s sklyp\u0105 su keliais namais Klaip\u0117dos centre, r\u016bpinosi lietuvi\u0161kos bendruomen\u0117s reikalais, buvo lietuvi\u0161ko laikra\u0161\u010dio redaktorius.<\/p>\n

Daugel\u012f met\u0173 M. Purvinas u\u017e savo l\u0117\u0161as va\u017ein\u0117jo \u012f Vokietijos archyvus ir bibliotekas, rinko istorin\u0119 med\u017eiag\u0105, parve\u017e\u0117 t\u016bkstan\u010dius dokument\u0173 kopij\u0173. U\u017e darbus atveriant pamir\u0161t\u0105 kontinent\u0105 – Ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105, apdovanotas valstybine J. Basanavi\u010diaus, dr. Vyd\u016bno, M. Jankaus ir kt. premijomis.<\/p>\n

Nykstan\u010dius \u0161alies kaimus M. Purvinas tyrin\u0117jo dar tada, kai praeitimi dom\u0117tis nebuvo leid\u017eiama. 1980 m. jis dalyvavo kra\u0161totyros ekspedicijoje \u012f Rusn\u0119, v\u0117liau detaliai fiksavo kiekvien\u0105 miestelio ir jo aplinkini\u0173 kaim\u0173 gatvel\u0119, sodyb\u0105, trobes\u012f, v\u0117jalent\u0119 ir l\u0117k\u012f.<\/p>\n

Nuo Vytauto laik\u0173<\/h3>\n

1419 metai. Vytauto Did\u017eiojo laikai. Melno taikos i\u0161vakar\u0117s. Netrukus su kry\u017eiuo\u010diais bus pasira\u0161yta sutartis ir Klaip\u0117dos kra\u0161tas bus pripa\u017eintas vokie\u010diams. \u017dinia, toks diplomatinis gestas ne pirmas Lietuvos valstyb\u0117s ir Ma\u017eosios Lietuvos formavimosi istorijoje: Skalv\u0105 ir Nadruv\u0105 vokie\u010diams jau dovanojo karalius Mindaugas…<\/p>\n

Manoma, kad Rusn\u0117s ba\u017eny\u010dia atsirado Vokie\u010di\u0173 ordino valstyb\u0117je 1419 m. \u0160is manymas paremtas v\u0117jarode. 1919 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 28 d. parapija i\u0161kilmingai min\u0117jo 500 met\u0173 jubiliej\u0173.<\/p>\n

Kas \u017einoma apie Rusn\u0117s ba\u017eny\u010dios bok\u0161to v\u0117jarod\u0119? Kada ji ten atsirado ir kod\u0117l b\u016btent tokia data? – klausiame dr. M. Purvin\u0105. <\/em><\/strong><\/p>\n

Vargu ar ji ten pritvirtinta Vytauto laikais, – \u0161ypsosi pokalbininkas. – Tiek laiko neb\u016bt\u0173 i\u0161likusi. Kita vertus, vargu ar j\u0105 ten kas u\u017ek\u0117l\u0117 soviet\u0173 laikais. Matyt, kur kas anks\u010diau. Ir tie entuziastai, kuri\u0173 iniciatyva ji ten atsirado, galime manyti, buvo pavart\u0119 kronikas, kuriose \u0161i data ir \u0161m\u0117stel\u0117jo.<\/p>\n

Ar tai gali b\u016bti ba\u017eny\u010dios \u012fk\u016brimo data? Gal tada buvo pad\u0117tas kertinis akmuo? <\/em><\/strong><\/p>\n

Sunku pasakyti. Yra toki\u0173 sp\u0117lioni\u0173.<\/p>\n

Juk Rusn\u0117 (Russna) ra\u0161tuose minima 1420 m., ba\u017eny\u010dia – 1544 m. Vadinasi, \u012fmanoma? <\/em><\/strong><\/p>\n

\u017dinoma, data bus susijusi su krik\u0161\u010dionybe. Ji sunaikino pagonyb\u0119, ta\u010diau atsine\u0161\u0117 ra\u0161t\u0105. Tod\u0117l pirmosios \u017einios apie Rusn\u0119 – i\u0161 kry\u017eiuo\u010di\u0173 \u0161altini\u0173. Beje, ne\u017einia, kur pirmiau \u012fsitvirtino vokie\u010diai: Vorusn\u0117je ar dabartin\u0117je Rusn\u0117je. Yra visoki\u0173 versij\u0173.<\/p>\n

Ar ba\u017eny\u010dioje liko bent gabal\u0117lis kry\u017eiuo\u010di\u0173 laik\u0173? <\/em><\/strong><\/p>\n

Gal koks gabal\u0117lis ir liko ba\u017eny\u010dios apatin\u0117je dalyje. Viskas tik sp\u0117lion\u0117s. Sp\u0117jim\u0173 esama ir toki\u0173, kad \u010dia gal\u0117jo b\u016bti ir pilis ar pilait\u0117.<\/p>\n

Ar vieta aplink ba\u017eny\u010di\u0105 tyrin\u0117ta archeolog\u0173? <\/em><\/strong><\/p>\n

B\u016bta \u017evalgom\u0173j\u0173 tyrim\u0173. \u010cia yra senkapi\u0173, ta vieta i\u0161ties \u012fdomi ir dar reikalinga tirti. \u012edomu ir tai, kad prie\u0161ais ba\u017eny\u010di\u0105, kur aik\u0161t\u0117, yra \u017eemesn\u0117 vieta: \u010dia gal\u0117jo b\u016bti protaka. Kai soviet\u0173 laikais ties\u0117 kanalizacij\u0105, kasant buvo rasta ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f buvusi\u0105 krantin\u0119, uostel\u012f.<\/p>\n

Prie ba\u017eny\u010dios? Ir \u010dia atplaukdavo valtimis? <\/em><\/strong><\/p>\n

Taip, gal\u0117jo \u012fplaukti \u012f pa\u010di\u0105 gyvenviet\u0119. Rusn\u0117 prie\u0161 kelis \u0161imtus met\u0173 gal\u0117jo b\u016bti tokia saleli\u0173 ir protak\u0173 raizgalyn\u0117. Pati Rusn\u0117s prad\u017eia gal\u0117jo b\u016bti ties \u0161ita ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n

Sostin\u0117<\/h3>\n

Kokie, J\u016bs\u0173 manymu, \u0161iandien dar i\u0161lik\u0119 \u017eenklai Rusn\u0117je autenti\u0161kiausi?<\/em><\/strong><\/p>\n

Senamiestis. Neringos, \u0160ilut\u0117s gatv\u0117s. \u010cia i\u0161lik\u0119 mediniai 19 a. pabaigos – 20 a. prad\u017eios namai. Senesni\u0173 neb\u0117ra. Dar, \u017einoma, P\u0117terso tiltas, tiksliau, jo liekanos, senasis \u017eibintas, grindinys… Tiltas buvo labai brangus dalykas ir, be to, keblus: i\u0161 Rusn\u0117s sm\u0117lio ir dumblo tilto nepastatysi, med\u017eiagas reik\u0117jo atsive\u017eti. \u012esivaizduokite: Til\u017e\u0117 20 a. prad\u017eioje buvo didmiestis, \u010dia tiltas pastatytas 1905-1906 m., ir tai po ilg\u0173 vald\u017eios \u012fkalbin\u0117jim\u0173. Ir \u0161tai antras tiltas per Nemun\u0105 Ma\u017eojoje Lietuvoje statomas Rusn\u0117je. Vadinasi, valdininkai j\u0105 pripa\u017eino kaip strategi\u0161kai svarbi\u0105 viet\u0105, nelaik\u0117 kokiu nors u\u017ekampiu.<\/p>\n

U\u017etat ir gavo valdininko vard\u0105. Otas P\u0117tersas gi buvo apskrities administratorius.<\/em><\/strong><\/p>\n

Matyt, kad buvo vertas tokios pad\u0117kos, nors ne jo vieno pastangos \u010dia buvo.<\/p>\n

\u0160alia P\u0117terso tilto yra lik\u0119s toks nei\u0161vaizdus baltas m\u016brinis pastatas…<\/em><\/strong><\/p>\n

Tai elektros stotis. Atsirado nutiesus tilt\u0105. Matyt, elektra naudota gatv\u0117ms, vie\u0161bu\u010diams, restoranams ap\u0161viesti.<\/p>\n

Kaip Rusn\u0117 tapo tokia turtinga?<\/em><\/strong><\/p>\n

Tai l\u0117m\u0117 vandens kelias ir laivyba. „Fur\u0173” gi nebuvo. Plaukti Nemunu pasroviui dideli\u0173 motor\u0173 nereikdavo. Pakrauni bar\u017eas, i\u0161keli koki\u0105 bur\u0119 ir keliauji. Up\u0117s t\u0117km\u0117 ne\u0161\u0117 pinigus.<\/a><\/p>\n

<\/div>\n

Keliautojams reik\u0117jo paslaug\u0173 – laiv\u0105 pataisyt ar virvi\u0173 nusipirkt, \u012f kar\u010dem\u0105 nueit. Rusn\u0117 buvo strategi\u0161kai geroje vietoje: Atmata, Skirvyt\u0117, Pakaln\u0117. Rusni\u0161kiai kontroliavo vandens kelius \u012f Klaip\u0117d\u0105 ir Kur\u0161mares. Did\u017eioji Lietuva, galima sakyti, juos maitino: tranzitinis eksportini\u0173 krovini\u0173 srautas i\u0161 LDK, o paskui ATR ir Rusijos imperijos \u0117jo per Rusn\u0119. Tur\u0117jo \u017emon\u0117s darbo: \u010dia buvo apdorojama dalis \u017ealiavos, plukdomos \u012f Klaip\u0117d\u0105 ir toliau, \u012f Europos \u0161alis. \u010cia buvo perri\u0161ami sieliai, kad nei\u0161irt\u0173 mariose, kol pasieks Klaip\u0117d\u0105. Sieliai b\u016bdavo 200 metr\u0173 ilgio ir 50 m plo\u010dio, plaukdavo du tris \u0161imtus kilometr\u0173, o vielini\u0173 tros\u0173 nebuvo. Tik kai \u0160ilut\u0117je nuties\u0117 gele\u017einkel\u012f ir nauj\u0105 plent\u0105 i\u0161 Til\u017e\u0117s \u012f Klaip\u0117d\u0105, Rusn\u0117 liko nuo\u0161aly. Tada \u0160ilut\u0117 \u0117m\u0117 augti kaip ant mieli\u0173. O iki tol, iki 19 a. antrosios pus\u0117s, Rusn\u0117 buvo centras, lyder\u0117.<\/p>\n

Didesn\u0117 u\u017e \u0160ilut\u0119.<\/em><\/strong><\/p>\n

Gerokai. Kaip Til\u017e\u0117 buvo neoficiali Ma\u017eosios Lietuvos sostin\u0117, Rusn\u0117, galima sakyti, buvo Nemuno deltos sostin\u0117.<\/p>\n

U\u017e padaryt\u0105 \u017eal\u0105<\/h3>\n

Sakote, Rusn\u0119 maitino LDK.<\/em><\/strong><\/p>\n

Taip, galima sakyti, buvo atlyginta u\u017e padaryt\u0105 \u017eal\u0105 po Melno sutarties. Tai buvo tikra ekonomin\u0117 Ma\u017eosios ir Did\u017eiosios Lietuvos brolyb\u0117. LDK ekonomika laik\u0117si ant medienos eksporto \u012f Vakarus. Vandens kelias buvo tokios paskirties ir reik\u0161m\u0117s kaip dabar autostrados. Kaip matote, jau sen\u0173 senov\u0117je buvo sugalvotas pelningas bizniukas – \u012fsitvirtinti prie rimtesn\u0117s up\u0117s, ypa\u010d prie santakos ar i\u0161si\u0161akojimo, ir rinkti duokl\u0119 i\u0161 praplaukian\u010di\u0173j\u0173. V\u0117liau i\u0161 to atsirado muitin\u0117s, mok\u0117jimo u\u017ekardos dabartin\u0117se autostradose ir pan. Tokiems dalykams Rusn\u0117s salel\u0117s prie up\u0117s i\u0161si\u0161akojimo labai tiko.<\/p>\n

Klaip\u0117da tapo did\u017eiausiu medienos uostu Baltijos j\u016broje, o Rusn\u0117 – Nemuno deltoje.<\/em><\/strong><\/p>\n

Rusn\u0117 tapo turtinga, puo\u0161ni, medin\u0117. Ir ne i\u0161 gluosni\u0173, kurie \u010dia augo, namus statydavosi, o i\u0161 geresn\u0117s, eksportin\u0117s, medienos \u017ealiavos, kuri pro \u010dia plaukdavo, dalis likdavo ir b\u016bdavo perdirbama. Tur\u0117jo \u017emon\u0117s darbo…<\/p>\n

Kam j\u016bs statytum\u0117t paminkl\u0105 Rusn\u0117je? Gal Ankeriui?<\/em><\/strong><\/p>\n

Ankeriai – rimta \u0161eima, kelis \u0161imtus met\u0173 ten gyveno, nema\u017eas valdas tur\u0117jo.<\/p>\n

Rodos, skandinavai?<\/em><\/strong><\/p>\n

Taip, jie siejami su garsiomis Norvegijos gimin\u0117mis. Kas domisi smulkiau – rusni\u0161k\u0117 istorik\u0117 Rasa Banyt\u0117 pla\u010diai yra apra\u0161iusi Ankeri\u0173 \u0161eim\u0105.<\/p>\n

Kaip d\u0117l paminklo?<\/em><\/strong><\/p>\n

\u012evair\u016bs \u017emon\u0117s \u012fam\u017einimo nusipeln\u0117. Ne tik pirkliai ir administratoriai, bet ir \u017evejai, ir j\u0173 \u017emonos, kurios, beje, Rusn\u0117s turguje, tokiose specialiose b\u016bdel\u0117se, pridengtose bur\u0117mis, pardavin\u0117davo vyr\u0173 laimik\u012f, dar ir dar\u017eais u\u017esi\u0117m\u0117, bulvi\u0173 auginimu… Ir mokytojai, kunigai atminimo nusipeln\u0117. Mokykla gi viena pirm\u0173j\u0173 Klaip\u0117dos kra\u0161te, labai sena. Galima atsekti pirmuosius mokytojus, kunigus, kurie po Ma\u017evydo lietuvi\u0173 kalb\u0105 puosel\u0117jo…<\/p>\n

Rusni\u0161kis Juozas Kinderis kra\u0161totyros darbe „Sen\u0173j\u0173 Rusn\u0117s lietuvinink\u0173 gyvenimo istorijos” u\u017esimin\u0117, kad pirmasis Rusn\u0117s mokytojas Mikalojus Siautila buvo Martyno Ma\u017evydo bendra\u017eygis. Bet \u0161io teiginio pla\u010diau nepaai\u0161kino. Gal j\u016bs \u017einote?<\/em><\/strong><\/p>\n

Visko gali b\u016bti. Reikia paie\u0161koti. Iki Rusn\u0117s detaliai dar nepri\u0117jau. Kol kas prista\u010diau pirm\u0105j\u0105 „Ma\u017eosios Lietuvos panemuniais ir pamariais” knyg\u0105, kuri pasakoja apie gyvenvietes, istorin\u0119 j\u0173 raid\u0105, nuo Smalinink\u0173 iki Ragain\u0117s. Antroji knyga bus nuo Til\u017e\u0117s iki Kauk\u0117n\u0173, tre\u010dioji prieis ir iki Rusn\u0117s. V\u0117liau, dar kit\u0173 tom\u0173 puslapiuose, tikiuosi nukeliauti iki Klaip\u0117dos ir Nidos, gal ir dar toliau.<\/p>\n

Apie sen\u0105j\u0105 Rusn\u0119 ar daug archyvin\u0117s med\u017eiagos i\u0161lik\u0119? Kur jos ie\u0161kote?<\/em><\/strong><\/p>\n

Yra lik\u0119, ir labai daug. Kalnai. Kilometrai lentyn\u0173. Daugiausiai Vokietijoje, Berlyne, Pr\u016bsijos kult\u016bros paveldo archyve. Ir, svarbiausia, dabar nebereikia para\u0161ius 10 eilu\u010di\u0173 apie senov\u0119 \u0161alia prira\u0161yti 50 eilu\u010di\u0173 apie nuostabi\u0105 tarybin\u0119 santvark\u0105, kaip b\u016bdavo privaloma anais ekspedicij\u0173 laikais.<\/p>\n

Rusn\u0119, senuosius jos apylinki\u0173 kaimus, sodybas, prad\u0117jote fiksuoti dar sovietme\u010diu.<\/em><\/strong><\/p>\n

Tai buvo sunykti pasmerktas kra\u0161tas. Pasi\u0161vent\u0117li\u0173 d\u0117ka 1980 m. buvo surengta kra\u0161totyros ekspedicija, a\u0161 vadovavau paminklotyrinink\u0173 grupei. 1987 m. vasar\u0105 d\u0117l per didelio dom\u0117jimosi kaim\u0173 praeitimi likau bedarbiu… ir prad\u0117jau fiksuoti senuosius kaimus Rusn\u0117s apylink\u0117se. Tik 1992 m. \u0161iai ne\u012fkainojamai med\u017eiagai buvo leista i\u0161vysti dienos \u0161vies\u0105 knygos „Rusn\u0117” pavidalu.<\/p>\n

\u0160i\u0161ion, ir baigta<\/h3>\n

Daug kas \u012f senuosius lietuvininkus \u017ei\u016bri kaip \u012f suvokiet\u0117jusius lietuvius. Neigiamai. O kaip j\u016bs apib\u016bdintum\u0117te sen\u0173j\u0173 rusni\u0161ki\u0173 „tautyb\u0119”?<\/em><\/strong><\/p>\n

Kur susikirto didieji keliai, tautos mai\u0161\u0117si. Nemunas nuplov\u0117 daug istorijos, kaip ir Rambyno kalno did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f. Nesunku \u012fsivaizduoti, kad prie\u0161 kokius t\u016bkstant\u012f ir du \u0161imtus met\u0173 koks nors vikingas pamat\u0117 \u010dia skalvi\u0173 vado dukr\u0105 ir nebegr\u012f\u017eo \u012f savo \u0160vedij\u0105. Mi\u0161rios santuokos. Taip, Rusn\u0117je vis mai\u0161\u0117si vakarie\u010diai. Bet nereikia manyti, kad vokie\u010di\u0173 riteriai \u010dia supl\u016bdo masi\u0161kai, kad j\u0173 \u010dia buvo t\u016bkstan\u010diai. Nebuvo. Atvyk\u0117liai daugiau patys i\u0161 \u010dia perimdavo papro\u010di\u0173 negu atve\u017edavo. Reik\u0117jo prisitaikyti prie vietos s\u0105lyg\u0173. \u012esivaizduokite, per Kur\u0161mares plaukia did\u017eioji \u017evej\u0173 valtis, kurioje – lietuvininkas, vokietis ir kur\u0161ininkas. Kaip jie susikalb\u0117davo? Bendruosius laivybos terminus vis tiek diktuodavo kur\u0161ininkas, ne vokietis. Arba toks folkloras: 20 a. prad\u017eioje \u0161i\u0161ioni\u0161kiui teisme vert\u0117jo reik\u0117davo, nes jis mat nesupranta voki\u0161kai – da\u017eniau i\u0161 principo. Namie supranta, valdi\u0161koj \u012fstaigoj – nebe. O po 1923 met\u0173, kai Klaip\u0117dos kra\u0161tas susijung\u0117 su Lietuvos Respublika, tas pats \u0161i\u0161ioni\u0161kis jau Kauno valdininko nesuprasdavo. Irgi, matyt, i\u0161 principo. Jis – \u0161i\u0161ioni\u0161kis, ir baigta. \u0160i\u0161ion.<\/p>\n

Kai vokie\u010diai ir kiti \u0161io kra\u0161to gyventojai 1944 m. k\u0117l\u0117si \u012f Vokietij\u0105, ten \u012f juos irgi ne\u017ei\u016br\u0117jo kaip \u012f vokie\u010dius. Ir patys kitokie jaut\u0117si. Buvo „sulietuv\u0117j\u0119”. Balti\u0161kumas j\u0173 kraujyje buvo. Ir kalb\u0117jo specifi\u0161kai.<\/p>\n

Lietuvininkus rim\u010diau imta germanizuoti 19 a. pabaigoje, kai susik\u016br\u0117 Vokietijos imperija su savo vienos tautos politika. Prasimu\u0161ti, \u012fgyti i\u0161silavinim\u0105 buvo lengviau mokantiems voki\u0161kai. Rusn\u0117je gi nebuvo auk\u0161tosios mokyklos, – \u0161ypsosi. – Rim\u010diau mokytis reik\u0117jo va\u017eiuoti \u012f Karaliau\u010di\u0173, Berlyn\u0105. Bet prie\u0161 tai, iki 19 a., \u0161imtme\u010dius lietuviai buvo gaus\u016bs, vokie\u010diai \u010dia buvo ma\u017euma ir tur\u0117jo prisitaikyti. Galima sakyti, jie \u010dia skendo balti\u0161kame li\u016bne.<\/p>\n

VARDAI<\/p>\n

Deivileitis<\/h3>\n

<\/p>\n

1968-\u0173j\u0173 rugs\u0117j\u012f \u0160y\u0161os kaimo kapin\u0117se buvo palaidotas vienas paskutini\u0173j\u0173 lietuvinink\u0173, dar kalb\u0117jusi\u0173 sen\u0105ja tarme, \u017evejys ir Rusn\u0117s parapijos sakytojas Augustas D\u0117vilaitis. Visa Augusto gimin\u0117 buvo \u0161i\u0161ioni\u0161kiai, i\u0161skyrus vienintel\u0119 vokiet\u0119 ir vien\u0105 kopinink\u0119 (kur\u0161\u0119). T\u0117vas – pamario \u017evejas Dovas, motina – vietin\u0117 An\u0117 Sk\u0117rik\u0117. Senelis Er\u010dius irgi buvo \u017evejys, o mama (senel\u0117) – Ana Rai\u0161ukik\u0117. Tolimesni proseneliai – Dovas ir Elz\u0117 Toritaitik\u0117, Mar\u0117 Vanagik\u0117, Mikis ir Eldz\u0117… 18 a. ba\u017enytin\u0117je knygoje jo prot\u0117vis \u012fra\u0161ytas kaip Deivileitis.<\/p>\n

Augustas buvo pirmasis Rusn\u0117s kunigo pagalbininkas, kantorius (choro vadovas, giedojimo mokytojas). Pri\u017ei\u016br\u0117jo \u0160y\u0161os kapines, reng\u0117 Kapini\u0173 \u0161ventes (\u0161i tradicija i\u0161likusi iki \u0161iol). I\u0161man\u0117 \u017eoleles, mok\u0117jo pagydyti ir gyvul\u012f, ir \u017emog\u0173. To i\u0161moko i\u0161 mamos. Pasak rusni\u0161k\u0117s etnograf\u0117s Birut\u0117s Servien\u0117s, Augustas soviet\u0173 okupacijos laikais Rusn\u0117s ba\u017eny\u010dioje kibo \u012f atlapus rus\u0173 kareiviams, kai \u0161ie degino spaudinius kaip pakuras. Buvo smarkiai sumu\u0161tas, d\u0117l kojos ir stuburo pa\u017eeidimo liko su negalia. Dal\u012f knyg\u0173 jam pavyko i\u0161gelb\u0117ti.
\n\u0160io kra\u0161to tautosakos rink\u0117jui Vytautui Kalteniui 1956 m. Augustas pripasakojo istorij\u0173, \u0161i\u0161ioni\u0161ki\u0173 tarme \u012fdainavo dain\u0173.
\n„Pas D\u0117vilai\u010dius, b\u016bdavo, ne visuomet pateksi ir vasar\u0105. Kart\u0105 p\u016bt\u0117 nuo mari\u0173 toks stiprus v\u0117jas, kad keltas per Atmat\u0105 nek\u0117l\u0117. Tada dar tilto nebuvo. Pakrante nu\u0117jau iki \u0160y\u0161os \u017eio\u010di\u0173, i\u0161maldavau i\u0161 \u017emogaus luot\u0105. \u0160y\u0161a kaip nekaip dar gal\u0117jau pasiirti, nors v\u0117jas var\u0117 vandenis prie\u0161 srov\u0119, bet \u012f Atmat\u0105 n\u0117 ne\u012fplaukiau. Neatsimenu, kaip gr\u012f\u017eau atgal. Tebejau\u010diu tas Nemuno siautulingas bangas, baisius vanden\u0173 kalnus ir \u012ftamp\u0105.” (I\u0161 Vytauto Kaltenio prisiminim\u0173, „Voruta”)
\nAugusto \u017emona Madlyn\u0117 (Madl\u0117) palaidota \u0161alia vyro. \u0160alia atgul\u0117 ir trys j\u0173dviej\u0173 vaikai: Edvik\u0117, Gertr\u016bda ir Valneris.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/kultura\/kultura\/rusnes-vejarodes-islike-zenklai-1490017\/ http:\/\/www.ve.lt\/naujienos\/kultura\/kultura\/rusnes-vejarodes-zenklai-3-1493452\/?utm_source=susije&utm_medium=referal&utm_campaign=blokas Jei, eidamas pro Rusn\u0117s ba\u017eny\u010di\u0105, pakeltum akis, pamatytum ant bok\u0161to besisukan\u010di\u0105 v\u0117jarod\u0119. Joje – skai\u010diai: 1419 m. K\u0105 jie rei\u0161kia? Skai\u010diai – ne itin jaudinantis dalykas, jeigu jie netampa \u017eenklais, liudijan\u010diais \u017emoni\u0173 istorijas, j\u0173 likimus. Kiek j\u0173, i\u0161kalbing\u0173 \u017eenkl\u0173, \u0161iandien dar liko Rusn\u0117je? Kalbiname ilgamet\u012f Ma\u017eosios Lietuvos paveldo tyr\u0117j\u0105 dr. doc. Martyn\u0105 Purvin\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3264","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3264","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3264"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3264\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3280,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3264\/revisions\/3280"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3264"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3264"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3264"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}