{"id":3274,"date":"2016-09-14T17:23:34","date_gmt":"2016-09-14T14:23:34","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3274"},"modified":"2016-09-14T17:23:34","modified_gmt":"2016-09-14T14:23:34","slug":"birzu-religines-bendruomenes-ir-ju-maldos-namai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/birzu-religines-bendruomenes-ir-ju-maldos-namai\/","title":{"rendered":"Bir\u017e\u0173 religin\u0117s bendruomen\u0117s ir j\u0173 maldos namai"},"content":{"rendered":"

http:\/\/www.selonija.lt\/2016\/09\/14\/birzu-religines-bendruomenes-ir-ju-maldos-namai-2\/<\/a><\/p>\n

Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios<\/em><\/strong><\/p>\n

Pirmojoje Bir\u017e\u0173 miest\u0105 vaizduojan\u010dioje Toma\u0161o Makovskio gravi\u016broje i\u0161siskiria keletas pastat\u0173 \u2013 tvirtov\u0117s r\u016bmai, miesto savivaldos simbolis rotu\u0161\u0117 ir dvi ba\u017eny\u010dios. Viena stov\u0117jo \u0160irv\u0117nos pakrant\u0117je, kita \u2013 tvirtov\u0117s kieme, tiesiai prie\u0161 r\u016bmus. Abi jos buvo, kaip miesto \u012fk\u016br\u0117jas Kristupas Radvila Perk\u016bnas pabr\u0117\u017e\u0117, \u201ctikrai krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo\u201d \u2013 kalvinist\u0173, arba, kaip Lietuvoje vadinama, evangelik\u0173 reformat\u0173.<\/p>\n

\"ev_fef__-baznycia-makovskio-graviuroje\"<\/p>\n

Ba\u017eny\u010dia \u0160irv\u0117nos e\u017eero pakrant\u0117je fakti\u0161kai per 400 met\u0173 nepakeit\u0117 vietos. Pirmoji, Kristupo Perk\u016bno laik\u0173 ba\u017eny\u010dia, grei\u010diausiai nebuvo m\u016brin\u0117, nes 1612 m. m\u016brininko Kornelijaus Kaizerio samdos sutartyje \u012fra\u0161yta, kad jis \u201eturi pakeisti sen\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105\u201c, t. y. j\u0105 i\u0161m\u016bryti.<\/p>\n

Tvirtov\u0117s kieme, tiesiai prie\u0161 r\u016bmus, stov\u0117jo dar viena, m\u016brin\u0117 ba\u017eny\u010dia, kurios akcentu buvo gerokai u\u017e pa\u010dius r\u016bmus auk\u0161tesn\u0117 keturi\u0173 auk\u0161t\u0173 varpin\u0117 su v\u0117jarode ir auk\u0161ta smaile. Bir\u017e\u0173 \u012fk\u016br\u0117jas Kristupas Perk\u016bnas 1599 m. testamente i\u0161reik\u0161damas paskutin\u0119 vali\u0105 ra\u0161\u0117, kad nor\u0117t\u0173 b\u016bti palaidotas \u201et\u0117vi\u0161k\u0117je, Bir\u017e\u0173 pilyje, m\u016brin\u0117je ba\u017eny\u010dioje\u201c. Jo s\u016bnus Kristupas 1619 m. testamente taip pat i\u0161rei\u0161k\u0117 tok\u012f pat nor\u0105: \u201eMano k\u016bnas turi b\u016bti paguldytas prie mano geradario t\u0117vo koj\u0173\u201c.<\/p>\n

Ta\u010diau n\u0117 vieno Radvilos norui nebuvo lemta i\u0161sipildyti. Radvila Perk\u016bnas 1603 m. lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f mir\u0117 staiga, po netik\u0117tos ligos, netoli Slanimo (dab. Baltarusija). Laidotuv\u0117s buvo atidedamos: laukiama, kol sugr\u012f\u0161 i\u0161 Vokietijos jo s\u016bnus Kristupas. 1604 m. pavasar\u012f ruo\u0161iantis miesto \u012fk\u016br\u0117jo laidotuv\u0117ms Bir\u017euose, miesto seni\u016bnas persp\u0117jo, kad Bir\u017e\u0173 pilies ba\u017eny\u010dios pastatas apleistas ir gali i\u0161 viso nugri\u016bti, r\u016bsys nesaugus ir apgriuv\u0119s, tad reikia rimtai u\u017esiimti restauracija.<\/p>\n

\"ev_-ref-graviura\"<\/p>\n

D\u0117l Pilies ba\u017eny\u010dios pastato problem\u0173, sunkiai prava\u017eiuojam\u0173 pavasarini\u0173 keli\u0173, ir, svarbiausia, d\u0117l nuolat gresian\u010di\u0173 \u0161ved\u0173 puolim\u0173 Bir\u017e\u0173 pilyje esanti ba\u017eny\u010dia netapo kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 \u0161eimynine kapaviete. Jie buvo laidojami Vy\u017euonose, o v\u0117liau j\u0173 k\u016bnai perkelti \u012f K\u0117dainius. Pati ba\u017eny\u010dia XVII a. restauruojant tvirtov\u0119 buvo nugriauta ir nebeatstatyta.<\/p>\n

\u0160irv\u0117nos pakrant\u0117je esan\u010di\u0105 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 nuolat i\u0161laik\u0117 Radvilos ir Bir\u017e\u0173 miestie\u010diai. 1704 m., kai \u0161vedai susprogdino tvirtov\u0119 ir miest\u0105, ba\u017eny\u010dia taip pat sudeg\u0117. Po met\u0173 \u010dia i\u0161kilo medin\u0117 \u0161ventov\u0117. \u0160i apie 1862 m. buvo nugriauta ir jos vietoje pastatyti laikini maldos namai.<\/p>\n

Dabartin\u0117 ba\u017eny\u010dia<\/em><\/strong><\/p>\n

Dabartin\u0117s ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 galime skai\u010diuoti nuo 1850 m., kai susir\u016bpinta naujos evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios statyba Bir\u017euose, nes senoji medin\u0117 buvo jau gerokai pasenusi. Tais pa\u010diais metais senosios ba\u017eny\u010dios \u0161ventoriuje buvo pad\u0117tas ir i\u0161kilmingai pa\u0161ventintas kertinis akmuo. Sinodas statybai skyr\u0117 t\u016bkstant\u012f rubli\u0173. Senoji ba\u017eny\u010dia nugriauta, o laikinai pamaldoms laikyti buvo pastatytas i\u0161 lent\u0173 sukaltas medinis namas su \u0161iaudiniu stogu. Jame buvo meld\u017eiamasi 13 met\u0173. I\u0161 nugriautos senosios ba\u017eny\u010dios dar naudojimui tinkam\u0173 med\u017eiag\u0173 buvo pastatyta parapijos mokykla ir butas vargonininkui.<\/p>\n

1860 m. pristatytas ba\u017eny\u010dios su vienu bok\u0161tu planas. Naujos ba\u017eny\u010dios statybos fonde surinkta daugiau nei 4000 rubli\u0173. Jam padidinti nuo 1867 m. kiekvienas reformatas \u016bkininkas \u012fsipareigojo mok\u0117ti mokes\u010dius, kurie metams sudarydavo 15\u201320 rubli\u0173. Jau tais pa\u010diais 1867 metais pakloti ir pa\u0161ventinti naujos ba\u017eny\u010dios pamatai. Ji buvo statoma septynerius metus pagal Rygos architekto, akademiko Heinricho Schellio projekt\u0105. Nauji m\u016briniai neogotikinio stiliaus reformat\u0173 maldos namai baigti statyti ir i\u0161kilmingai pa\u0161ventinti 1874 m.<\/p>\n

Naujoji didinga raudon\u0173 plyt\u0173 ba\u017eny\u010dia tapo \u0160iaur\u0117s Lietuvos reformacijos centru. Ba\u017eny\u010dioje i\u0161liko unikalus vieningas neogotikinis interjeras: Dievo stalas, kunig\u0173, konfirmant\u0173 ir senjor\u0173 suolai, presbiterijos tvorel\u0117, emporos, didel\u0117 vargon\u0173 pakyla su vargonais, nepaprastai gra\u017ei sakykla. Visa ba\u017eny\u010dios vidaus \u012franga padaryta i\u0161 med\u017eio.<\/p>\n

1933 m. rugs\u0117jo 27 d. Bir\u017e\u0173 parapijos valdyba, pritariant parapijos tarybai, sureng\u0117 loterij\u0105 ba\u017eny\u010dios bok\u0161to remonto l\u0117\u0161oms rinkti. 1934 metais buvo suremontuotas ba\u017eny\u010dios bok\u0161tas. Taip pat tais metais buvo suremontuoti ba\u017eny\u010dios pamatai ir \u0161ventoriaus tvora. Bok\u0161tas buvo apdengtas varine skarda. Darb\u0105 atliko bok\u0161t\u0173 dengimo specialistas Klemensas i\u0161 Plung\u0117s. Beje, baigus remont\u0105, tarp parapijos valdybos nari\u0173 neatsirado n\u0117 vieno, kuris i\u0161dr\u012fst\u0173 u\u017elipti ap\u017ei\u016br\u0117ti atlikto darbo. Teko kviesti auk\u0161\u010dio nebijojus\u012f ugniages\u012f Jon\u0105 Variakoj\u012f. 1936 metais perda\u017eytas ba\u017eny\u010dios vidus. Vir\u0161 \u0161ventoriaus buv\u0119s lotyni\u0161kas u\u017era\u0161as \u201eSoli Deo Gloria\u201c pakeistas lietuvi\u0161ku \u201eVienam Dievui Garb\u0117\u201c.<\/p>\n

Evangelik\u0173 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/em><\/strong><\/p>\n

Nors kunigaik\u0161\u010diai Radvilos buvo kalvinistai, tur\u0117jo r\u016bpintis ir gausiai \u012f Bir\u017eus gyventi vykusiais i\u0161eiviais i\u0161 Vokietijos bei Kur\u0161o ir Livonijos, kuriose vyravo liuteron\u0173 tik\u0117jimas. Be Bir\u017e\u0173 miestie\u010di\u0173, liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios reik\u0117jo ir \u0161\u012f tik\u0117jim\u0105 i\u0161pa\u017e\u012fstantiems pirkliams bei Radvil\u0173 kariuomen\u0117je tarnavusiems vokie\u010di\u0173 p\u0117stininkams. Nuo pat \u012fsik\u016brimo liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo vadinama \u201esaks\u0173\u201c, t. y. vokie\u010di\u0173 ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n

1610 m. Radvilos instrukcijoje minima, kad statan\u010dius rotu\u0161\u0119 amatininkus reikia u\u017elaikyti iki pavasario, kad jie gal\u0117t\u0173 prad\u0117ti statyti saks\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105. 1611 m. Bir\u017e\u0173 inventoriuje jau minima, kad saks\u0173 ba\u017eny\u010dia u\u017eima 40 marg\u0173 sklypo plot\u0105. 1612 m. reformat\u0173 kunigas lai\u0161ke Radvilai netgi piktinosi, kod\u0117l \u201epa\u010diame mieste turi b\u016bti \u201esaks\u0173\u201c ba\u017eny\u010dia, o reformat\u0173 \u2013 u\u017e miesto\u201c ir si\u016bl\u0117, kad liuteronai ba\u017eny\u010di\u0105 atstatin\u0117t\u0173 ne mieste, o \u201esenoje vietoje, u\u017e miesto\u201c.<\/p>\n

1625 m. liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 \u0161vedai sudegino. Radvil\u0173 ra\u0161tuose jau kalbama apie \u201esen\u0105\u201c saks\u0173 ba\u017eny\u010di\u0105 miesto centre, kurios vietoje rengiamasi \u012fkurti turgaus aik\u0161t\u0119. Ta\u010diau buvo skirta l\u0117\u0161\u0173, ir 1636 m. ba\u017eny\u010dia atstatyta senoje vietoje miesto centre.<\/p>\n

1667 metais kovo 30 d. ba\u017eny\u010dia, klebonija ir dalis miesto sudeg\u0117. Po to dar du kartus nukent\u0117jo nuo gaisro. Tada ba\u017eny\u010dios vieta buvo parinkta kitur, kur ir i\u0161silaik\u0117 iki II pasaulinio karo. Tai buvo vieta prie turgaus aik\u0161t\u0117s. \u0160ioje ba\u017eny\u010dioje buvo pamokslaujama tik lenki\u0161kai ir voki\u0161kai. 1704 m. per miesto apgulim\u0105 \u0161vedai ba\u017eny\u010di\u0105 sudegino, o nauja medin\u0117 ba\u017eny\u010dia pastatyta 1710 metais. Ta\u010diau 1741 metais lenk\u0173 kareiviai v\u0117l sudegino ba\u017eny\u010di\u0105, o katalik\u0173 vyskupas j\u0105 atstatyti u\u017edraud\u0117.<\/p>\n

1771 m. ji priklaus\u0117 Rusijos vietininkui Var\u0161uvoje, kuris baig\u0117 suremontuoti Bir\u017euose medin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105, bet greitai po to, 1816 metais, ji v\u0117l buvo apgriuvusi. 1789 m buvo sudarytas projektas naujai ba\u017eny\u010diai statyti ir pagaliau buvo galima pad\u0117ti kertin\u012f akmen\u012f. 1803 m. ji buvo atidaryta. Ta\u010diau jau 1816 metais vietoje ba\u017eny\u010dios v\u0117l buvo griuv\u0117siai ir parapijos darbas buvo suvar\u017eytas. Pamaldos vyko klebonijoje.<\/p>\n

1845 ir 1846 metais laisvanori\u0161k\u0173 parapijie\u010di\u0173 auk\u0173 ir valstybin\u0117s rinkliavos d\u0117ka buvo prad\u0117ta statyti nauja m\u016bro ba\u017eny\u010dia ir kiti reikalingi klebonijos pastatai. Ta\u010diau ba\u017eny\u010dia ir bok\u0161tas buvo pastatyti tik 1853 metais, o 1859 metais buvo galima \u012frengti naujus vargonus. Ba\u017eny\u010dia stov\u0117jo dabartin\u0117je J. Janonio aik\u0161t\u0117je. M\u016brin\u0117, baltai tinkuota vienabok\u0161t\u0117 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia Bir\u017euose tur\u0117jo 250 s\u0117dim\u0173 viet\u0173.<\/p>\n

Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapija nuo seno buvo gausiausia Lietuvoje. 1908 metais joje buvo apie 4500 parapijie\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 buvo 300 vokie\u010di\u0173, o likusieji \u2013latviai. Neatsitiktinai \u017emon\u0117s j\u0105 \u0117m\u0117 vadinti ne \u201esaks\u0173\u201c (vokie\u010di\u0173), o \u201elatvi\u0173\u201c ba\u017eny\u010dia.<\/p>\n

1944 m. vykstant m\u016b\u0161iams ba\u017eny\u010dia buvo apgriauta ir i\u0161 vidaus i\u0161deg\u0117. Ta\u010diau bok\u0161tas ir sienos buvo sveikos, tad parapijie\u010diai \u0117m\u0117si \u017eygi\u0173 jai atstatyti. Jie suve\u017e\u0117 medien\u0105 ba\u017eny\u010diai atstatyti, ta\u010diau sovietin\u0117 vald\u017eia\u00a0 atstatyti neleido. Pamaldoms parapijie\u010diai rinkosi ba\u017eny\u010dios zakristijoje, kur kunigas J. V. Kalvanas (v\u0117liau vyskupas) pravesdavo pamaldas. Parapijos taryba daug kart\u0173 kreip\u0117si \u012f tuometin\u0119 rajono vald\u017ei\u0105, bet nieko nepasiek\u0117.<\/p>\n

Ant ba\u017eny\u010dios sienos buvo u\u017ekalta lenta, kad tai architekt\u016brinis paminklas, saugomas valstyb\u0117s. Deja, tai nepad\u0117jo. Ko nepadar\u0117 karas, padar\u0117 sovietiniai valdininkai: 1957 metais buvo nutarta ba\u017eny\u010di\u0105 nugriauti. Liuteron\u0173 bendruomen\u0117 saugo dokument\u0105, kuris liudija, kad Bir\u017e\u0173 vykdomojo komiteto pirmininkas St. Jankauskas, \u012ftrauk\u0119s \u012f komisij\u0105 dar kelet\u0105 valdinink\u0173 ir in\u017einieri\u0173, be joki\u0173 derinim\u0173 su Vilniuje esan\u010diais paminklosaugininkais nutar\u0117: \u201e1. I\u0161degusi maldos nam\u0173 m\u016brin\u0117 d\u0117\u017e\u0117 n\u0117ra architekt\u016brinis paminklas. 2. Buvusi\u0173 maldos nam\u0173 liekanos randasi miesto centre ir trukdo miesto i\u0161planavimui ir u\u017estatymui. 3. Esamoji maldos nam\u0173 d\u0117\u017e\u0117 iki \u0161io laiko stov\u0117dama be stogo prad\u0117jusi deformuotis ir gali b\u016bti galimyb\u0117 i\u0161gri\u016bti sienoms, kas gali sudaryti atvejus nelaimingiems atsitikimams, tuo labiau, kad d\u0117\u017e\u0117 stovi praeinamoje \u017emoni\u0173 vietoje prie turgaus. 4. Komisija prieina i\u0161vados, kad minim\u0105 maldos nam\u0173 d\u0117\u017e\u0119 yra b\u016btina nugriauti\u201c.<\/p>\n

1961 m. kovo 29 d., per Did\u012fj\u012f ketvirtadien\u012f ir Did\u012fj\u012f penktadien\u012f, liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dia buvo nugriauta. Ma\u010diusi\u0173j\u0173 tvirtinimu, jos bok\u0161t\u0105 vos \u012fveik\u0117 du traktoriai \u201cStaliniec\u201d \u2013 tai rodo, jog ba\u017eny\u010dios m\u016brai buvo pakankamai tvirti ir tereik\u0117jo u\u017edengti stog\u0105 ir suremontuoti ba\u017eny\u010dios vid\u0173.<\/p>\n

Sovietiniais laikais pamaldos vyko pas \u017emones namuose ir kai kada \u2013 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje. Nuo 1986 met\u0173, pama\u017eu i\u0161k\u0117lus gyventojus i\u0161 parapijai priklausiusio namo, pamaldos vyko pastate Kilu\u010di\u0173 gatv\u0117je.<\/p>\n

2013 m. rugs\u0117jo 29 d. pa\u0161ventinta rekonstruota ba\u017eny\u010dia bei jos vargonai. Vokietijos liuteron\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 organizacijos \u201eGustav Adolf Werk\u201c ir \u201eMartin Luther Bund\u201c pad\u0117jo i\u0161 esm\u0117s atnaujinti \u0161i\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105. Pastatytas i\u0161 JAV atsi\u0173stas altorius, sakykla ir krik\u0161tykla. I\u0161 Vokietijos atve\u017eti vargonai, kuriuos 2011 metais padovanojo kunigo na\u0161l\u0117 i\u0161 Berlyno Angela Jaenicke. Iki tol pamaldose buvo grojama sintezatoriumi. Antrajame ba\u017eny\u010dios auk\u0161te \u012frengtame bute gyvena Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapijos kunigas. Beje, kunigas Juozas Mi\u0161eikis \u2013 pirmasis Bir\u017euose gyvenantis Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 liuteron\u0173 parapijos kunigas nuo 1940 m.<\/p>\n

Bir\u017e\u0173 ortodoks\u0173 (sta\u010diatiki\u0173) cerkv\u0117 \u2013 sekminink\u0173 maldos namai<\/em><\/strong><\/p>\n

Po tre\u010diojo Lietuvos padalijimo 1795 m. ir po kar\u0173 su Napoleonu Lietuva buvo \u012fjungta \u012f Rusijos imperijos sud\u0117t\u012f. Tai sudar\u0117 palankias s\u0105lygas plisti rus\u0173 ortodoks\u0173 (sta\u010diatiki\u0173) tikybai. J\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 kra\u0161tus, ypa\u010d po 1831 m. ir 1863 m. sukilim\u0173, atne\u0161\u0117 kolonistai i\u0161 \u012fvairi\u0173 Rusijos gubernij\u0173. Caro vald\u017eios nutarimu, \u012f Lietuv\u0105 buvo keliami Centrin\u0117s Rusijos sri\u010di\u0173 valstie\u010diai, Lietuvoje apsistodavo tarnyb\u0105 baig\u0119 carin\u0117s kariuomen\u0117s kareiviai, kurie \u010dia gal\u0117davo \u012fsigyti \u017eem\u0117s arba vald\u017eia jiems suteikdavo lengvatines s\u0105lygas susirasti darbo.<\/p>\n

XIX a. antroje pus\u0117je rus\u0173 atsirado ir Bir\u017euose. Bir\u017e\u0173 sta\u010diatiki\u0173 parapija, nors buvo viena i\u0161 ma\u017eiausi\u0173 Lietuvoje, \u012fkurta 1864 m. Su carine vald\u017eia gerus santykius steng\u0119sis palaikyti grafas Jonas Ti\u0161kevi\u010dius kitame Agluonos up\u0117s krante skyr\u0117 sta\u010diatiki\u0173 parapijai \u017eem\u0117s sklyp\u0105 ir 4000 rubli\u0173 cerkv\u0117s statybai. Per metus buvo pastatyta \u0160v. Nikolajaus cerkv\u0117, kurios bizanti\u0161kai-rusi\u0161kai kult\u016brai b\u016bdingi svog\u016bno formos kupolai \u0161viet\u0117 i\u0161 toli. Nepriklausomos Lietuvos laikais sta\u010diatiki\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo nuo 370 iki 106. Tuo metu parapij\u0105 aptarnavo du popai \u2013 Timofiejus Orlovas ir Foma Petrovi\u010dius. Abu jie mir\u0117 1939 m. ir palaidoti \u0161alia cerkv\u0117s, skliautiniame r\u016bsyje po dabar toje vietoje stovin\u010diu paminklu poetui Stanislovui Dagiliui.<\/p>\n

Cerkv\u0117 veik\u0117 iki Antrojo pasaulinio karo.<\/p>\n

Tarybiniais laikais cerkv\u0117s pastatas neteko charaktering\u0173 kupol\u0173, jame buvo \u012fkurtas muziejus. 1989 m. muziejus persik\u0117l\u0117 \u012f atstatytus Radvil\u0173 r\u016bmus, o buvusios cerkv\u0117s pastat\u0105 rajono Savivaldyb\u0117 perdav\u0117 sekmininkams.<\/p>\n

\u0160i aktyviai Bir\u017euose nuo XIX a. veikusi religin\u0117 bendruomen\u0117 savo nuolatini\u0173 maldos nam\u0173 netur\u0117jo. Tarybiniais laikais melstis sekmininkai, arba, kaip tais laikais buvo vadinami, baptistai, rinkdavosi Obelauki\u0173 kaime, pastoriaus Petro Viederio namuose. Nuo 1970-\u0173j\u0173 sekmininkai rinkdavosi melstis Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dioje, o v\u0117liau bendruomen\u0117s l\u0117\u0161omis pasistat\u0117 nam\u0105 Sod\u0173 g. 4, kur ir melsdavosi iki Lietuvos nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo ir buvusios cerkv\u0117s pastato \u012fsigijimo.<\/p>\n

Bir\u017e\u0173 jungtin\u0117 metodist\u0173 ba\u017eny\u010dia<\/em><\/strong><\/p>\n

Bir\u017e\u0173 jungtin\u0117s metodist\u0173 ba\u017eny\u010dios pastatas K\u0119stu\u010dio gatv\u0117s 25 \u2013 jauniausias i\u0161 vis\u0173 mieste esan\u010di\u0173 maldos nam\u0173.<\/p>\n

Pirm\u0105j\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 metodist\u0173 bendruomen\u0119 Bir\u017euose \u012fk\u016br\u0117 kunigas Oskaras Kaufmanas 1923 m. Pamaldos vykdavo nuomojamame name. 1944 m. \u012fsitvirtinus soviet\u0173 vald\u017eiai nustojo veikti ir paskutin\u0117s metodist\u0173 bendruomen\u0117s. Kunigas V. Kvedaravi\u010dius buvo i\u0161tremtas \u012f Sibir\u0105.<\/p>\n

Lietuvai atk\u016brus nepriklausomyb\u0119, metodistai savo veikl\u0105 Bir\u017euose atnaujino 1995 m. 1997 m. prad\u017eioje metodist\u0173 bendruomen\u0117 maldos namus \u012fk\u016br\u0117 nuomojamose patalpose Stoties gatv\u0117je. Parapij\u0105 aptarnavo i\u0161 Jamaikos kil\u0119s kunigas Kingsley Halden. Atvyk\u0119s \u012f Bir\u017eus kaip misionierius, K. Halden \u0117m\u0117si iniciatyvos \u012fsigyti apleist\u0105 pastat\u0105 K\u0119stu\u010dio gatv\u0117je. Dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 raudon\u0173 plyt\u0173 pastate tarybiniais laikais veik\u0117 karinis komisariatas. Penkerius metus vyko seno pastato rekonstrukcijos darbai, prie kuri\u0173 prisid\u0117jo ne tik Bir\u017e\u0173 metodist\u0173 bendruomen\u0117, bet ir metodistai savanoriai i\u0161 JAV. 2001 m. prie ba\u017eny\u010dios atidarytas pagalbos centras.<\/p>\n

\u017dyd\u0173 sinagogos<\/em><\/strong><\/p>\n

Nors \u0161iame ra\u0161inyje ra\u0161oma apie \u0161iuo metu veikian\u010dius religini\u0173 bendruomeni\u0173 maldos namus, negalima nepamin\u0117ti dviej\u0173 vienas \u0161alia kito esan\u010di\u0173 m\u016brini\u0173 pastat\u0173 Karaim\u0173 ir \u017demait\u0117s gatv\u0117se \u2013 tai buvusios \u017eyd\u0173 sinagogos.<\/p>\n

Bir\u017e\u0173 istorija neatsiejama nuo \u017eyd\u0173. Jie vaidino svarb\u0173 vaidmen\u012f Bir\u017e\u0173 gyvenime. Nat\u016bralu, kad vos tik susik\u016brus \u017eyd\u0173 bendruomenei, atsirado poreikis pasistatyti sinagog\u0105. Ji minima jau XVII a. dokumentuose. XVIII a. ir ypa\u010d XIX a. \u017eydai sudar\u0117 daugum\u0105 Bir\u017e\u0173 gyventoj\u0173 dal\u012f (i\u0161 528 nam\u0173 tik 128 priklaus\u0117 krik\u0161\u010dionims, o likusiuose 400 nam\u0173 gyveno \u017eydai; Ti\u0161kevi\u010di\u0173 laikais i\u0161 2630 Bir\u017e\u0173 gyventoj\u0173 1860 buvo \u017eydai, 740 \u2013 krik\u0161\u010dionys (lietuviai, lenkai, rusai).<\/p>\n

Nat\u016bralu, kad Bir\u017euose nuolat buvo ir veik\u0117 sinagogos. XIX a. Bir\u017euose buvo net 6 sinagogos, viena i\u0161 j\u0173 \u2013 chasidi\u0161ka. Beje, kai kurie apie Bir\u017eus ra\u0161antys autoriai netiksliai ver\u010dia lenk\u0173 kalba para\u0161ytus inventorius ir \u017eod\u012f \u201eszkola\u201c ver\u010dia kaip mokykla arba je\u0161iva (\u017eyd\u0173 religin\u0117 mokykla). Ta\u010diau senojoje lenk\u0173 kalboje \u017eodis \u201eszkola\u201c rei\u0161k\u0117 sinagog\u0105, arba, kaip 1697 m. dokumente, \u2013 karaim\u0173 kines\u0119.<\/p>\n

Iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 i\u0161liko senoji akmens ir plyt\u0173 m\u016bro vienauk\u0161t\u0117 sinagoga ant Apa\u0161\u010dios kranto \u017demait\u0117s gatv\u0117je. Karaim\u0173 gatv\u0117je stovintis dviej\u0173 auk\u0161t\u0173 geltonai da\u017eytas pastatas \u2013 tai buvusi chasid\u0173 sinagoga. Ji 1930 m. buvo pastatyta pagal architekto M. Lurje projekt\u0105. Sinagoga buvo statoma ant toje pa\u010dioje vietoje buvusios medin\u0117s sinagogos pamat\u0173. Naujoji sinagoga buvo statoma neoklasicizmo stiliumi, pirmojo auk\u0161to lang\u0173 arkos buvo pusapval\u0117s ir vizualiai didino fasad\u0105. Didel\u0117s dviv\u0117r\u0117s durys ni\u0161oje ir vir\u0161 j\u0173 \u012frengtas langas taip pat opti\u0161kai didino pastat\u0105 Deja, nei vienoje sinagogoje vidaus interjero detal\u0117s ar bent j\u0173 fragmentai nei\u0161liko.<\/p>\n

\u00a0Dalius MIKELIONIS<\/em><\/p>\n

Bir\u017e\u0173 rajono savivaldyb\u0117s administracijos<\/em><\/p>\n

Architekt\u016bros ir urbanistikos skyriaus<\/em><\/p>\n

vyriausiasis specialistas (paveldosaugos)<\/em><\/p>\n

\u201eBir\u017eie\u010di\u0173 \u017eodis\u201c<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/www.selonija.lt\/2016\/09\/14\/birzu-religines-bendruomenes-ir-ju-maldos-namai-2\/ Bir\u017e\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios Pirmojoje Bir\u017e\u0173 miest\u0105 vaizduojan\u010dioje Toma\u0161o Makovskio gravi\u016broje i\u0161siskiria keletas pastat\u0173 \u2013 tvirtov\u0117s r\u016bmai, miesto savivaldos simbolis rotu\u0161\u0117 ir dvi ba\u017eny\u010dios. Viena stov\u0117jo \u0160irv\u0117nos pakrant\u0117je, kita \u2013 tvirtov\u0117s kieme, tiesiai prie\u0161 r\u016bmus. Abi jos buvo, kaip miesto \u012fk\u016br\u0117jas Kristupas Radvila Perk\u016bnas pabr\u0117\u017e\u0117, \u201ctikrai krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo\u201d \u2013 kalvinist\u0173, arba, kaip Lietuvoje vadinama, […]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3274","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3274","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3274"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3274\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3277,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3274\/revisions\/3277"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3274"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3274"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3274"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}