{"id":342,"date":"2011-09-27T15:35:29","date_gmt":"2011-09-27T12:35:29","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=342"},"modified":"2013-11-27T15:43:51","modified_gmt":"2013-11-27T13:43:51","slug":"eisiskiu-zemes-paziba-stanislovas-rapolionis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/eisiskiu-zemes-paziba-stanislovas-rapolionis\/","title":{"rendered":"Ei\u0161i\u0161ki\u0173 \u017eem\u0117s pa\u017eiba \u2013 Stanislovas Rapolionis"},"content":{"rendered":"

Stanislovas Rapolionis (lot. Rapagelanus<\/i> arba Stanislaus Lituanus<\/i>, apie 1485\u20131500 netoli Ei\u0161i\u0161ki\u0173\u20131545 05 13 Karaliau\u010diuje) \u2013 vienas i\u0161 lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradinink\u0173, tikriausiai buv\u0119s Vilniaus pranci\u0161kon\u0173 vienuolis, pirmasis Karaliau\u010diaus universiteto teologijos profesorius.<\/span><\/b><\/p>\n

Kil\u0119s i\u0161 smulki\u0173 grynai lietuvi\u0161ko Ei\u0161i\u0161ki\u0173 vals\u010diaus neturting\u0173 bajor\u0173, kurie netur\u0117jo valdini\u0173, savo buitimi ir turtu nesiskyr\u0119 nuo valstie\u010di\u0173, buvo neeilinio talento tarptautinio masto humanistas. Jis buvo Jurgio Svetkaus (Swiatzko) Rapolionio, mirusio tais pa\u010diais 1545 m., vienas i\u0161 trij\u0173 s\u016bn\u0173. Buvo silpnos sveikatos, ma\u017eo \u016bgio ir kuprotas, bet neeilinio talento, apdovanotas skvarbiu protu ir i\u0161kalba. Susidom\u0117j\u0119s Martyno Liuterio mokymu, apie 1525 m. i\u0161stojo i\u0161 vienuolyno ir prad\u0117jo mokytojauti didik\u0173 dvaruose.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Apie 1533 m. baig\u0117 Krokuvos universitet\u0105 (\u012fsimatrikuliavo su savo mokiniais 1528 08 03) bakalauro laipsniu, apie de\u0161imtmet\u012f gal mokytojavo Lenkijos ir Lietuvos didik\u0173 dvaruose. Sp\u0117jama, kad iki 1542 m. mok\u0117 bajorai\u010dius Abraomo Kulvie\u010dio mokykloje Vilniuje.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0Pasitrauk\u0119s i\u0161 Lietuvos, Pr\u016bsijos kunigaik\u0161\u010dio Albrechto siuntimu ir l\u0117\u0161omis mok\u0117si liuteroni\u0161kame Witenbergo universitete (\u012fsimatrikuliavo 1542 03 22), kuriame 1544 m. gegu\u017e\u0117s 23 d., pirmininkaujant M. Liuteriui ir dalyvaujant P. Melanchtonui, apsigyn\u0117 28 teologijos daktaro tezes (disertacij\u0105) \u201eApie atgail\u0105\u201c<\/b> (\u201eDie poenitentia\u201c).\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

S. Rapolionis buvo vienas i\u0161 13 doktorant\u0173, kurie gyn\u0117 tezes pirmininkaujant pa\u010diam Liuteriui jo paskutin\u012f gyvenimo de\u0161imtmet\u012f. Abu reformacijos \u0161ulai jo tezi\u0173 gynim\u0105 laik\u0117 svarbiu \u012fvykiu: Liuteris atid\u0117jo savo kelion\u0119, Melanchtonas pareng\u0117 Rapolionio disertacijos tezes, o tai rei\u0161kia, kad buvo jo darbo vadovas. Per \u0161\u012f gynim\u0105 buvo diskutuojama apie ger\u0173 darb\u0173 reik\u0161m\u0119 nuteisinimui: Liuteris ir Melanchtonas Rapolioniui pateikia papildomas tezes, disputuoja, patikrina, kaip doktorantas supranta \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, formuluoja galutinius atsakymus. \u012evykusiu disputu buvo patenkinti ir Liuteris, ir Melanchtonas.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Rapolionio (kaip ir kit\u0173) disertacijos tezi\u0173 gynimo disputas ir tekstas buvo tiksliai u\u017eprotokoluotas (tez\u0117s yra \u012ftrauktos \u012f Melanchtono ra\u0161tus) ir tas protokolas plito nuora\u0161ais, pasiek\u0117 Ryg\u0105 (\u0161uo metu saugomas Latvijos MA fundamentin\u0117je bibliotekoje), Miunchen\u0105, Wolfenbiutel\u012f. Tokie tezi\u0173 gynimo tekstai buvo labai svarb\u016bs evangelik\u0173 pamokslininkams, vykstantiems tarnauti \u012f tuos kra\u0161tus, kur plito protestantizmas. Jie jais naudodavosi gilindami savo teologines \u017einias ir pamokslaudami ba\u017eny\u010diose.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Taigi Rapolionis buvo pirmasis lietuvis, apsigyn\u0119s teologijos daktaro laipsn\u012f protestanti\u0161kame universitete (gegu\u017e\u0117s 29 d. jam buvo \u012fteiktos ir teologijos daktaro regalijos: kepurait\u0117, \u017eiedas ir Biblija, taip pat tur\u0117jo i\u0161kelti gausi\u0105 puot\u0105 su eityn\u0117mis per miest\u0105).\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

S. Rapolionis Karaliau\u010diuje<\/b>\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Melanchtonas 1544 m. bir\u017eelio 13 d. para\u0161\u0117 naujam teologijos moksl\u0173 daktarui rekomendacin\u012f lai\u0161k\u0105 \u012f Karaliau\u010di\u0173, adresuot\u0105 kunigaik\u0161\u010diui Albrechtui:\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Atrodo, ir J\u016bs\u0173 \u0161viesybei pakakt\u0173 garb\u0117s ir laipsnio, kuris daktarui Stanislovui Lietuviui buvo suteiktas akademijoje <…>. Gird\u0117jau j\u012f vie\u0161ai disputuojant; jo svarstymai labai patiko ir daktarui Liuteriui, ir kitiems. Dar da\u017eniau pats esu su juo kalb\u0117j\u0119sis daugeliu krik\u0161\u010dioni\u0161kojo mokslo klausim\u0173; ma\u010diau ir jo ra\u0161tus bei \u012fsitikinau, kad jis teisingai suvokia ba\u017eny\u010dios moksl\u0105, geba puikiai kalb\u0117ti ir i\u0161d\u0117styti tai, k\u0105 mano.<\/i>\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Kunigaik\u0161tis Albrechtas nekantriai laukia Rapolionio gr\u012f\u017etan\u010dio \u012f Karaliau\u010di\u0173, nes fakti\u0161kai nuo jo priklaus\u0117 Karaliau\u010diaus universiteto atidarymas (nuo 1541 m. veikia partikuliaras). Lietuviai profesoriai S. Rapolionis ir A. Kulvietis i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 Karaliau\u010diaus universitete (atidarytas 1544 m. rugpj\u016b\u010dio 14 d.) u\u017eima svarbias vietas: Kulvietis buvo partikuliaro vicerektorius (1541\u20131543) ir universiteto graik\u0173 kalbos profesorius (nuo 1544), taip pat dar d\u0117st\u0117 hebraj\u0173 kalb\u0105 ir komentavo Dovydo psalmes, o Rapolionis paskiriamas pa\u010dios svarbiausios teologijos katedros ved\u0117ju.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Rapolionis gerai mok\u0117jo sen\u0105sias lotyn\u0173, graik\u0173 ir hebraj\u0173, o taip pat lietuvi\u0173 bei lenk\u0173 kalbas (voki\u0161kai nemok\u0117jo). Buvo puikus oratorius \u2013 savo paskaitas tarsi deklamuodavo (jas da\u017enai lank\u0117 ne tik miestie\u010diai, bet ir pats Albrechtas).\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

1544 m. lapkrit\u012f ved\u0117 kunigaik\u0161\u010dio asmeninio gydytojo Bazilijaus Aksto dukr\u0105 Kotryn\u0105 (oficialus vyriausiasis liuteron\u0173 teologijos d\u0117stytojas, grie\u017etas kunig\u0173 celibato prie\u0161as tur\u0117jo ir savo pavyzd\u017eiu \u012frodyti, kad jis nesilaiko celibato). Albrechtas apmok\u0117jo ir visas vestuvi\u0173 i\u0161laidas, kurios tais laikais b\u016bdavo ypatingai didel\u0117s, nes dalyvaudavo daug sve\u010di\u0173, o pa\u010dios vestuv\u0117s trukdavo net kelet\u0105 dien\u0173.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Pirm\u0173j\u0173 mokslo met\u0173 pabaigoje (1545 m. gegu\u017e\u0117s 8 d.) Rapolionis vienas i\u0161 pirm\u0173j\u0173 para\u0161\u0117 liuteron\u0173 ba\u017eny\u010dios samprat\u0105 i\u0161samiai perteikian\u010dio veikalo \u201eDisputas d\u0117l ba\u017eny\u010dios ir jos po\u017eymi\u0173\u201c<\/b> (\u201eDisputatio de ecclesia et eius notis\u201c) tezes, kurias 1545 m. i\u0161spausdino Weinreicho spaustuv\u0117 Karaliau\u010diuje, paplitus\u012f net tik Pr\u016bsijoje, bet ir visoje liuteroni\u0161koje Europoje. Po Antrojo pasaulinio karo n\u0117ra surastas n\u0117 vienas leidinio egzempliorius, ta\u010diau tezi\u0173 tekstas i\u0161liko v\u0117lesniuose \u2013 1558, 1562 m. perspauduose.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

\u0160iose tez\u0117se Rapolionis svarst\u0117 vien\u0105 svarbiausi\u0173 evangelik\u0173 teologijos klausim\u0173 \u2013 reformacijos po\u017ei\u016br\u012f \u012f ba\u017eny\u010di\u0105: Vyskupai sako, kad tik jie ir jiems pakl\u016bstantys sudaro \u0161it\u0105 bendrij\u0105. M\u016bs\u0173 po\u017ei\u016briu, ba\u017eny\u010dia \u2013 tai tikin\u010di\u0173j\u0173 bendrija, kurios pagrindin\u0117s \u017eym\u0117s \u2013 tikrasis \u017dodis ir tinkamas sakrament\u0173 teikimas.<\/i> Jis ai\u0161kino, kad tikraisiais ba\u017eny\u010dios po\u017eymiais nedera laikyti nei popie\u017eiaus \u012fp\u0117dinyst\u0117s (Kristus \u2013 ba\u017eny\u010dios uola, o ne popie\u017eius), nei ba\u017eny\u010dios senumo, nei gausumo po\u017eymi\u0173. Taip pat nurod\u0117, kad protestant\u0173 ba\u017eny\u010dia nepritaria \u0161vent\u0173j\u0173 garbinimui, kunig\u0173 celibatui, mi\u0161i\u0173 laikymui u\u017e pinigus, vienuoli\u0173 \u012f\u017eadams, nuod\u0117mi\u0173 i\u0161vardijimui per i\u0161pa\u017eint\u012f ir t. t. \u0160ios Rapolionio tez\u0117s buvo pagrindini\u0173 ir svarbiausi\u0173 to meto evangelik\u0173 liuteron\u0173 mokymo apie ba\u017eny\u010di\u0105 teigini\u0173 santrauka.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Tikriausiai tai buvo pirmosios vie\u0161ai diskutuotos tez\u0117s Karaliau\u010diaus universitete. V\u0117liau jos buvo ne kart\u0105 perspausdintos tuose evangelik\u0173 leidiniuose, kurie buvo kaip atsakas katalik\u0173 Tridento susirinkimo tekstams, nukreiptiems prie\u0161 reformacij\u0105. Rapolionio tekstas plito po Europ\u0105 ir \u201edalyvavo\u201c tebesit\u0119sian\u010dioje evangelik\u0173 ir katalik\u0173 polemikoje Europos mastu.\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0Deja, Rapolionio (kaip ir Kulvie\u010dio) veikla Karaliau\u010diaus universitete truko labai trumpai. Netik\u0117tai mirus (apopleksija su viso k\u016bno paraly\u017eiumi) buvo palaidotas Karaliau\u010diaus katedroje \u0161alia b\u016bsimo Albrechto kapo. Buvo labai i\u0161kilmingos laidotuv\u0117s, kuri\u0173 miestas dar nebuvo reg\u0117j\u0119s.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Jose dalyvavo ne tik visas universitetas, bet ir gausi miestie\u010di\u0173 minia. Priekyje \u017eeng\u0117 giedan\u010di\u0173 berniuk\u0173 b\u016brys. Paskui karst\u0105 \u0117jo kilmingieji, o j\u0173 vidury \u2013 kunigaik\u0161tis Albrechtas. U\u017e jo \u2013 \u017eym\u016bs mokslo vyrai. Jo antkapio 8 eilu\u010di\u0173 epitafijoje buvo \u012fra\u0161yta: \u201e\u010cia guli didis vyras, lietuvi\u0173 tautos garb\u0117\u2026\u201c<\/b>.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

O Bernardas Holtorpius, poetas, tuo metu studijav\u0119s teologij\u0105 Karaliau\u010diaus universitete, para\u0161\u0117 \u201eElegij\u0105 mirus \u0160viesiausiam vyrui daktarui Stanislovui Rapolioniui…\u201c<\/b> (\u201eElegia de obitu Clarissimi viri doctoris Stanislai Rapagelani…\u201c, 1545 m.).\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Pagal vietos \u012fstatymus na\u0161lei (minima dar 1572 m.) atiteko visas nedidelis vyro turtas po jo mirties. Brolio Povilo (Pauliaus) patik\u0117tinis Jonas Radvilavi\u010dius, atvyk\u0119s \u012f Karaliau\u010di\u0173, atsisak\u0117 velionio palikimo d\u0117l Rapolionio pasidaryt\u0173 skol\u0173, kurios vir\u0161ijo pat\u012f paveldim\u0105 turt\u0105.\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0\u00a0\u00a0Rapolionis vert\u0117 \u012f lenk\u0173 kalb\u0105 Biblij\u0105, manoma, kad j\u0105 pirmasis prad\u0117jo versti ir \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 (vertimas nei\u0161liko), i\u0161vert\u0117 giesmi\u0173, i\u0161 kuri\u0173 viena \u201eGiesm\u0117 apie kent\u0117jim\u0105 J\u0117zaus Kristaus\u201c<\/b> paskelbta M. Ma\u017evydo giesmyne (1570), para\u0161\u0117 teologini\u0173 darb\u0173 lotyn\u0173 kalba.<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0Savaranki\u0161kai dirb\u0119s vos vienus nepilnus metus, Rapolionis nesusp\u0117jo iki galo atskleisti vis\u0173 savo intelektualini\u0173 paj\u0117g\u0173. Ta\u010diau ir per trump\u0105 laik\u0105 jis paliko ry\u0161kius p\u0117dsakus trij\u0173 taut\u0173 \u2013 lietuvi\u0173, lenk\u0173 ir vokie\u010di\u0173 \u2013 kult\u016bros istorijoje.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Jei katalik\u0173 ba\u017eny\u010dia knygas spausdino ir kunigai apeigas atliko lotyn\u0173 kalba, tai liuteronai, nor\u0117dami, kad juos suprast\u0173 visi \u017emon\u0117s, pirmieji prabilo gimtosiomis kalbomis. Tod\u0117l lietuvi\u0161kas ra\u0161tas, o paskui ir pirmosios lietuvi\u0161kos knygos i\u0161vydo pasaul\u012f Karaliau\u010diaus kra\u0161te, dabartin\u0117je Kaliningrado srityje.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

S. Rapolionio veiklos \u012fam\u017einimas<\/b>\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vestibiul\u012f puo\u0161ia lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradinink\u0173 portretai, sukurti skulptoriaus Konstantino Bogdano, minint universiteto 400-\u0105sias metines. Tarp j\u0173 yra ir 1978 m. skulptoriaus sukurtas bronzinis Rapolionio biustas. 1986 m. Gornostaji\u0161k\u0117se, netoli Ei\u0161i\u0161ki\u0173, minint 500-\u0105sias gimimo metines, pastatytas jam skirtas paminklas (skulpt. K. Bogdanas, arch. R. Buivydas ir J. Balkevi\u010dius).\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

\u0160al\u010dinink\u0173 rajone veikia moderni lietuvi\u0161ka Ei\u0161i\u0161ki\u0173 Stanislovo Rapolionio gimnazija<\/b> (jos i\u0161kilmi\u0173 sal\u0117je yra Rapolionio akmeninis biustas). \u0160is vardas tuometinei Ei\u0161i\u0161ki\u0173 vidurinei mokyklai buvo suteiktas 1993 m. rugs\u0117j\u012f.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

1995 m. Stanislovo Rapolionio vardu pavadinta gatv\u0117 yra Vilniaus mieste (Pilait\u0117s seni\u016bnija), taip pat Ei\u0161i\u0161ki\u0173 (\u0160al\u010dinink\u0173 r.) miestelyje.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

2011 m. vasario 10 d. priimtas Lietuvi\u0173 \u0161vietimo draugijos \u201eRytas\u201c nutarimas skirti kasmetin\u0119 Stanislovo Rapolionio premij\u0105<\/b>. Premijos tikslas \u2013 skatinti mokytoj\u0173, kult\u016bros ir meno veik\u0117j\u0173 literat\u016brin\u0119 veikl\u0105, tautin\u012f ugdym\u0105, Pietry\u010di\u0173 Lietuvos istorin\u0117s praeities studijavim\u0105. Premija bus \u012fteikiama kasmet gegu\u017e\u0119 \u2013 S. Rapolionio mirties m\u0117nes\u012f, Ei\u0161i\u0161ki\u0173 Stanislovo Rapolionio gimnazijoje (anks\u010diau j\u0105 skirdavo Lietuvos tautini\u0173 ma\u017eum\u0173 ir i\u0161eivijos departamentas).\u00a0<\/span><\/p>\n

\u00a0\u0160iais metais diplomas ir pinigin\u0117 premija paskirta laikra\u0161\u010di\u0173 \u201eVoruta\u201c ir \u201eTrak\u0173 \u017eem\u0117\u201c vyr. redaktoriui ir leid\u0117jui Juozui Vercinkevi\u010diui.\u00a0<\/span>\u00a0\u00a0\u00a0<\/span><\/p>\n

Voruta. – 2011, bir. 18, nr. 12 (726), p. 11. <\/i><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Stanislovas Rapolionis (lot. Rapagelanus arba Stanislaus Lituanus, apie 1485\u20131500 netoli Ei\u0161i\u0161ki\u0173\u20131545 05 13 Karaliau\u010diuje) \u2013 vienas i\u0161 lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradinink\u0173, tikriausiai buv\u0119s Vilniaus pranci\u0161kon\u0173 vienuolis, pirmasis Karaliau\u010diaus universiteto teologijos profesorius.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[81],"class_list":["post-342","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita","tag-stanislovas-rapolionis"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/342","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=342"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/342\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":343,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/342\/revisions\/343"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=342"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=342"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=342"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}