{"id":3434,"date":"2016-11-08T15:38:29","date_gmt":"2016-11-08T13:38:29","guid":{"rendered":"http:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/?p=3434"},"modified":"2016-11-09T17:30:36","modified_gmt":"2016-11-09T15:30:36","slug":"paroda-pirmajam-lietuviu-literaturos-istoriografui-pamineti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/paroda-pirmajam-lietuviu-literaturos-istoriografui-pamineti\/","title":{"rendered":"Paroda pirmajam lietuvi\u0173 literat\u016bros istoriografui pamin\u0117ti"},"content":{"rendered":"

http:\/\/lzinios.lt\/lzinios\/lzinios-lt-rekomenduoja\/paroda-pirmajam-lietuviu-literaturos-istoriografui-pamineti\/232657<\/a><\/p>\n

Seimo r\u016bmuose pristatyta grafikos k\u016brini\u0173 paroda \u201eLietuvi\u0161kosios istorijos takais\u201c, skirta pirmojo lietuvi\u0173 literat\u016bros istoriografo bei filologo Gotfrydo Ostermejerio 300-osioms gimimo metin\u0117ms pamin\u0117ti.<\/p>\n

Lietuvos dailinink\u0173 s\u0105junga pareng\u0117 \u017eymi\u0173 Lietuvos dailinink\u0173 \u2013 Arvydo Ka\u017edailio, Alfonso \u010cepausko, Broniaus Leonavi\u010diaus bei Alfonso \u017dviliaus \u2013 grafikos k\u016brini\u0173 kolekcij\u0105, atspindin\u010di\u0105 pa\u010dios lituanistikos, istorijos svarb\u0105 puosel\u0117jant lietuvyb\u0119. Eksponuojam\u0173 autori\u0173 k\u016bryba yra svarbi Lietuvos dail\u0117s istorijos dalis, reflektuojanti tiek tautin\u012f identitet\u0105, tiek istorin\u012f kontekst\u0105 XX-XXI a. mene.<\/p>\n

G. Ostermejeris laikomas vienu i\u0161 pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0173 knygotyrinink\u0173. Jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f lietuvi\u0173 kalbos, istorijos ypatybes, para\u0161\u0117 nema\u017eai svarbi\u0173 lietuvi\u0173 lingvistikos veikal\u0173. G. Ostermejeris 56-erius metus gyveno Novostrojeve (Trempuose, Karaliau\u010diuje), i\u0161 j\u0173 48 metus kunigavo ba\u017eny\u010dioje. \u0160ios asmenyb\u0117s svarba Lietuvos kult\u016brai paskatino surengti kilnojam\u0173j\u0173 parod\u0173 cikl\u0105 \u201eLietuvi\u0161kosios istorijos takais\u201c. Paroda, bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos generaliniu konsulatu Kaliningrade, jau buvo eksponuota Kaliningrado apskrities istorijos-dail\u0117s muziejuje, M. Teni\u0161evos dail\u0117s mokykloje \u010cerniakovskyje, A. M. Ivanovo istorijos muziejuje Guseve. Parod\u0105 atidar\u0117 ir sveikinimo \u017eod\u012f tar\u0117 Seimo \u0160vietimo, mokslo ir kult\u016bros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas. Parod\u0105 pristat\u0117 Lietuvos dailinink\u0173 s\u0105jungos pirminink\u0117 Edita Utarien\u0117. Utenos rajono pedagogai renginio metu atliko literat\u016brin\u0119 kompozicij\u0105 pagal Gotfrydo Ostermejerio i\u0161verst\u0105 i\u0161 vokie\u010di\u0173 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 giesm\u0119 \u201e\u0160irdingas pagraudenimas\u201c. Parodos pristatyme dalyvavo visi kolekcijos autoriai \u2013 Arvydas Ka\u017edailis, Alfonsas \u010cepauskas, Bronius Leonavi\u010dius bei Alfonsas \u017dvilius. Dailininkai pristat\u0117 savo k\u016brinius ir Gotfrydo Ostermejerio vaidmen\u012f j\u0173 k\u016brybai. Paroda Seimo II r\u016bm\u0173 parod\u0173 galerijoje eksponuojama spalio 25 \u2013 lapkri\u010dio 7 dienomis. \u012e\u0117jimas laisvas. Maloniai kvie\u010diame apsilankyti!<\/p>\n

Lietuvos \u017einios<\/p>\n

http:\/\/mokslolietuva.lt\/2016\/10\/kaip-mazosios-lietuvos-intelektualas-gottfriedas-ostermeyeris-sukritikavo-profesoriu-hansa-erika-thunmanna\/<\/a><\/h1>\n

KAIP MA\u017dOSIOS LIETUVOS INTELEKTUALAS GOTTFRIEDAS OSTERMEYERIS SUKRITIKAVO PROFESORI\u0172 HANS\u0104 ERIK\u0104 THUNMANN\u0104<\/h1>\n

(skirta G. Ostermeyerio 300-osioms gimimo metin\u0117ms)<\/p>\n

1996 m., minint G. Ostermeyerio (Osterm\u0117jerio) 280-\u0105sias gimimo metines, Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidykla i\u0161leido jo rinktinius ra\u0161tus (502 psl.). Spaudai pareng\u0117 Vilniaus universiteto germanist\u0117 Liucija Citavi\u010di\u016bt\u0117, Ma\u017eosios Lietuvos senosios lietuvi\u0173 literat\u016bros tyr\u0117ja. Mokslinink\u0117 Ra\u0161tus i\u0161vert\u0117 i\u0161 senosios vokie\u010di\u0173 kalbos (tai buvo itin sud\u0117tingas darbas) ir para\u0161\u0117 i\u0161samius paai\u0161kinimus (net 38 psl.). \u0160iame leidinyje yra ir mano straipsnis.<\/span><\/p>\n

\"Dr.
Dr. Algirdas Matulevi\u010dius<\/figcaption><\/figure>\n

Ir \u0161tai 2016 m. minime pr\u016bs\u0173 ir lietuvi\u0173 mitologijos tyr\u0117jo, pirmojo religin\u0117s lietuvi\u0173 literat\u016bros istoriko, taip pat jos k\u016br\u0117jo, poezijos teoretiko ir kritiko, religini\u0173 ra\u0161t\u0173 vert\u0117jo, lietuvi\u0173 ra\u0161tijos ugdytojo, kunigo 300-\u0105j\u012f gimtadien\u012f. Kunigas susitikdavo dvejais metais vyresn\u012f Kristijon\u0105 Donelaitis, kai jiedu studijavo teologij\u0105 Karaliau\u010diaus universitete Knypavos saloje Priegliuje, tobulino lietuvi\u0173 kalbos \u017einias lietuvi\u0173 kalbos seminare prie universiteto (L. Citavi\u010di\u016bt\u0117 apie \u0161\u012f seminar\u0105 yra para\u0161iusi i\u0161sami\u0105 monografij\u0105). Mano tyrim\u0173 tema\u00a0\u2013 G. Ostermeyeris, kaip Pr\u016bsos bei Ma\u017eosios (Pr\u016bs\u0173) Lietuvos etnogenetikas, etnologas ir istorikas.<\/p>\n

XVIII a.\u00a0\u2013 Ap\u0161vietos arba \u0160vietimo epocha. Spar\u010diai vyst\u0117si mokslas, valstybi\u0173, taut\u0173, kra\u0161t\u0173 pa\u017einimas. Vaizd\u017eiai kalbant, nagrin\u0117jama, i\u0161 kur prasideda T\u0117vyn\u0117, kur m\u016bs\u0173 \u0161aknys. B\u016btent tuo metu Pr\u016bsijos karalyst\u0117je (nuo 1701 m.) kilo lituanistinis s\u0105j\u016bdis, vadinamasis pr\u016bsi\u0161kasis-lietuvi\u0161kasis patriotizmas, kur\u012f r\u0117m\u0117 ne tik vokie\u010di\u0173 \u0161viesuomen\u0117, bet kur\u012f laik\u0105 ir Pr\u016bsijos vald\u017eia. Popie\u017eius ir Vokietijos (\u0160ventosios Romos) imperatorius nenor\u0117jo pripa\u017einti jaunos protestanti\u0161kos karalyst\u0117s karaliaus teisi\u0173 \u012f kataliki\u0161ko Vokie\u010di\u0173 ordino, vald\u017eiusio vakarinius baltus (pr\u016bsus, lietuvius, s\u016bduvius, kur\u0161ius), palikim\u0105. Netgi valstyb\u0117s oficialiojoje ideologijoje imta skelbti, kad pr\u016bsai ir lietuvininkai (ma\u017elietuviai) es\u0105 autochtonai, \u010dia gyven\u0119 \u0161imtme\u010dius, o katalikai kry\u017eiuo\u010diai\u00a0\u2013 u\u017ekariautojai ir vietini\u0173 gyventoj\u0173 \u017eudikai bei paverg\u0117jai. Tautinis \u0161io kra\u0161to patriotizmas skatino lietuvi\u0173 ra\u0161tijos, \u0161vietimo pl\u0117tr\u0105.<\/p>\n

G. Ostermeyer\u012f veik\u0117 ne tik Ap\u0161vietos (\u0160vietimo) epocha, bet ir Vokietijoje bei visoje Vakar\u0173 Europoje XVIII a. plintantis pa\u017eangus Audros ir Ver\u017eimosi (vok. Sturm und Drang) literat\u016brinis s\u0105j\u016bdis, kurio ideologai buvo Johannas Wolfgangas Goethe, Johannas Gottfriedas Herderis, Gottholdas Efraimas Lesingas. Jo dalyviai dom\u0117josi ir lietuvi\u0173 papro\u010diais, tautosaka bei kalba, j\u0105 auk\u0161tino ir skatino kitus tyrin\u0117ti, skelb\u0117 lietuvi\u0173 liaudies dainas. Jiems svarbiausia buvo tautos dvasin\u0117s vertyb\u0117s. Pavyzd\u017eiui, G. Ostermeyeris 1781\u20131793 m. stipriai polemizavo su konkurentu, vienu i\u0161 pasaulietin\u0117s lietuvi\u0173 poezijos pradininku, vert\u0117ju Kristijonu Gotlybu Milkumi (gal Mielkus, nes manoma, kad jis buvo lietuvis), parengusiu ir 1806 m. i\u0161leidusiu lietuvi\u0161k\u0105 giesmyn\u0105. 1781 m. G. Ostermeyeris taip pat pareng\u0117 giesmyn\u0105, pirmasis para\u0161\u0117 svarb\u0173 veikal\u0105 apie lietuvi\u0161k\u0173 giesmyn\u0173 istorij\u0105; siek\u0117 perdirbti sen\u0105sias giesmes, j\u0173 kalb\u0105 priartinti prie lietuvinink\u0173 \u0161nekamosios kalbos. Tam prie\u0161inosi konservatyviai nusiteik\u0119 kunigai, sukritikavo ir K. G. Milkus. G. Ostermeyeris veikiausiai bendravo ir su lietuviais lietuvi\u0173 ra\u0161tijos darbuotojais, Lietuvi\u0173 kalbos seminaro d\u0117stytojais Pilypu Ruigiu ir jo s\u016bnumi Povilu Frydriku Ruigiu.<\/p>\n

G. Ostermeyeris gim\u0117 buvusioje Vokie\u010di\u0173 ordino valstyb\u0117s sostin\u0117je Marienburge. Jo t\u0117vai: vokietis amatininkas Baltazaras, motina\u00a0\u2013 lietuvinink\u0117 ar pr\u016bs\u0117 El\u017ebieta Woytkun (Vaitkut\u0117 arba Vaitk\u016bnait\u0117). Nuo 1744 m. jis dirbo Tremp\u0173 parapijos mokyklos mokytoju\u00a0\u2013 precentoriumi, o nuo 1752 m. iki mirties 1800 m.\u00a0\u2013 kunigu. Trempai (vok. Trempen, o nuo 1946 m. sovietin\u0117s okupacin\u0117s administracijos pervardinti \u012f Novostrojev\u0105) priklaus\u0117 Darkiemio apskri\u010diai, esan\u010diai Ma\u017eosios Lietuvos pietuose, netoli ribos su Moz\u016brija, lietuvi\u0161kos Nadruvos \u017eem\u0117je. Tremp\u0173 ba\u017enytkaimis buvo 12 km \u012f vakarus nuo Darkiemio. \u012e \u0161iaur\u0117s rytus nuo Tremp\u0173 ir Darkiemio buvo Valtarkiemis, kuriame kunigavo net 3 lietuviai \u0161viesuoliai, ir Tolminkiemis. Tremp\u0173 parapija buvo lietuvi\u0161ka. Iki G. Ostermeyerio joje dirbo keli lietuvi\u0173 ra\u0161tijos k\u016br\u0117jai. \u010cia kunigavo Martyno Ma\u017evydo pusbrolio s\u016bnus Baltramiejus Vilentas, Johannas Partacijus, mokytojavo vienas pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0173 tautosakos rink\u0117j\u0173 Jok\u016bbas Brodovskis. G. Ostermeyeris sielojosi: \u201eLietuviai yra pagrindiniai, pirmyk\u0161\u010diai kra\u0161to gyventojai ir daugelyje vietovi\u0173 gausiausi. O vis d\u0117lto leid\u017eiama voki\u0161kas pamaldas laikyti pirmiau u\u017e lietuvi\u0161kas. Prie\u017eastis bene bus ta, kad jau nuo seno lietuviai buvo laikomi vokie\u010di\u0173 tarnais. Esama viet\u0173, kur vokie\u010di\u0173 taip ma\u017ea, kad net n\u0117ra prasm\u0117s jiems atskirai laikyti voki\u0161kas pamaldas (str. \u201eUeber die Ostpreussischen Kirchen, in welchen Gottesdienst in Litauischer Sprache gehalten wird. Koenigsberg\u201c, 1795). Apie tai jis ra\u0161\u0117 XVIII a. pabaigoje, kada jau vyko germanizacijos procesas!<\/p>\n

G. Ostermeyerio stipri ir emocinga polemika vyko su garsaus ir seno Vokietijoje Hall\u0117s universiteto, kuriame taip pat veik\u0117 lietuvi\u0173 kalbos seminaras, profesoriumi \u0161vedu Hansu (Johannesu) Eriku Thunmannu. \u0160is 1772 m. para\u0161\u0117 knyg\u0105 (i\u0161leist\u0105 Hall\u0117je) \u201eKai kuri\u0173 \u0160iaur\u0117s taut\u0173 senov\u0117s istorijos tyrin\u0117jimai\u201c (vok. Untersuchungen \u00fcber die alte Geschichte einiger Nordischen V\u00f6lker). Joje nepagr\u012fstai \u012frodin\u0117jama, kad pr\u016bsai ir lietuviai (lietuvininkai) neva n\u0117ra Pr\u016bsos kra\u0161to autochtonai (senbuviai), o es\u0105 got\u0173 (german\u0173 pirmtak\u0173), slav\u0173 ir fin\u0173 (\u0161ie net n\u0117ra europidai, o priklauso mongolid\u0173 rasei\u00a0\u2013 aut. pastaba) mi\u0161inys. K\u0105 kalb\u0117ti apie XVIII a., jei net XX a. pirmoje pus\u0117je kai kurie Vokietijos naci\u0173 ideologai ir politikai, pavyzd\u017eiui, Ryt\u0173 Pr\u016bsijos gauleiteris (valdytojas) Erikas Kochas, tvirtino, kad pr\u016bsai kil\u0119 i\u0161 german\u0173. D\u0117l to hitlerizmo laikotarpiu buvo vokietinami tik lietuvi\u0161ki vietovard\u017eiai b\u016btent Ma\u017eosios Lietuvos lietuvi\u0161kiausiose apskrityse.<\/p>\n

Primenu, kad tarp kit\u0173 nuo senov\u0117s gyvavo ir balt\u0173 (pirmiausia pr\u016bs\u0173) germani\u0161kos kilm\u0117s teorija. Ta\u010diau G. Ostermeyeris, remdamasis etimologija ir mitologija, moksli\u0161kai \u012frod\u0117, kad Pr\u016bsos kra\u0161to bei Ma\u017eosios Lietuvos vietovard\u017eiai yra pr\u016bsi\u0161ki arba lietuvi\u0161ki. I\u0161vada: pirmieji gyventojai baltai \u0161iame areale gyvena t\u016bkstantme\u010dius ir nesimai\u0161\u0117 su kitais etnosais. Diev\u0173 ir \u0161ventvie\u010di\u0173 (alk\u0173) vardai yra pr\u016bsi\u0161ki arba lietuvi\u0161ki. Vis tik abejotina, kad Pr\u016bsoje, anot G. Ostermeyerio, pirmieji apsigyveno lietuviai\u00a0\u2013 skalviai, nadruviai, s\u016bduviai, jiems priskiriami galindai (Galindijoje ir dalyje Vakar\u0173 S\u016bduvos ilgainiui, jau kry\u017eiuo\u010di\u0173 laikais, nuo XV a. apsigyveno mazovie\u010diai i\u0161 Vidurio Lenkijos, tap\u0119 moz\u016brais\u00a0\u2013 aut. pastaba). Veikiausiai lietuviai apsigyveno toje pa\u010dioje epochoje, kaip ir pr\u016bsai.<\/p>\n

G. Ostermeyeris visi\u0161kai sukritikuoja H. E. Thunmann\u0105, teigus\u012f neva Pr\u016bsoje gyventa fin\u0173 (suomi\u0173). Nes\u0105mon\u0117, kad gotai \u0117m\u0117 vadintis ais\u010diais, tai yra baltais. G. Ostermeyeris su grauduliu ra\u0161o: \u201eTikras juokas pro a\u0161aras. Ir tokiu nusid\u0117j\u0117liu remiamasi kaip \u012frodymu <\u2026>\u201c Kitur G. Ostermeyeris \u0161aiposi: \u201e\u0160tai kaip gali nusi\u0161nek\u0117ti protingas (?) \u017emogus.\u201c Dar viena H. E. Thunmanno nes\u0105mon\u0117: \u201eLatvi\u0173, kaip ir lietuvi\u0173, kalba susidar\u0117 i\u0161 got\u0173, slav\u0173 ir suomi\u0173 (vit\u0173) kalb\u0173.\u201c G. Ostermeyeris su\u0161unka: \u201eTo nei\u0161ne\u0161a \u017emogaus protas!\u201c Dar vienas ypa\u010d klaidingas H. E. Thunmanno teiginys: slavus \u012f Pr\u016bs\u0105 (iki Vyslos \u017eio\u010di\u0173) atvij\u0119 i\u0161 Azijos \u012fsiver\u017e\u0119 chazarai. Ar ne jais grind\u017eiami sovietini\u0173 (dabar\u00a0\u2013 rus\u0173) pseudomokslinink\u0173 ir propagandist\u0173 tvirtinimai, neva kadaise Pr\u016bsoje gyven\u0119 senrusiai (pagal Thunmann\u0105\u00a0\u2013 vakariniai slavai lenkai)?<\/p>\n

Savo teiginius ir i\u0161vadas G. Ostermeyeris i\u0161d\u0117st\u0117 veikale \u201eKriti\u0161kos pastabos apie sen\u0173j\u0173 pr\u016bs\u0173 religijos istorij\u0105\u201c (vok. Kritischer Beitrag zur altpreu\u00dfischen Religionsgeschichte), i\u0161leistoje 1775 m. Marienverderyje netoli Marienburgo. Labai svarbu, kaip \u0161is provincijos \u0161viesuolis, remdamasis etnos\u0173 ir taut\u0173 etnogenez\u0117s samprata, sukritikuoja garsaus universiteto katedros ved\u0117jo profesoriaus H. E. Thunmanno stereotipus, nurodydamas pastarojo min\u010di\u0173 prie\u0161taravimus, nenuoseklum\u0105, alogizmus ir i\u0161ry\u0161kindamas nepagr\u012fstus teiginius.<\/p>\n

G. Ostermeyeris prana\u0161esnis u\u017e savo prie\u0161inink\u0105 tuo, kad vos ne 60 met\u0173 gyveno ir dirbo Ma\u017eojoje Lietuvoje tarp lietuvinink\u0173, kalb\u0117jo lietuvi\u0161kai, gilinosi \u012f lietuvinink\u0173 tip\u0105, m\u0105stymo b\u016bd\u0105, suvok\u0117 ma\u017elietuvi\u0173 ir didlietuvi\u0173 tautin\u012f tapatum\u0105. Tvirtino, kad j\u0173 kalba esanti ta pati, artima latvi\u0173 kalbai. G. Ostermeyerio nuopelnas, kad jis i\u0161samiai i\u0161k\u0117l\u0117 pr\u016bs\u0173 ir lietuvi\u0173 kilm\u0117s (nuo XVI a. b\u016bta teorij\u0173, kad pastarieji yra kil\u0119 i\u0161 rom\u0117n\u0173, graik\u0173 ar herul\u0173, got\u0173 ir kt.\u00a0\u2013 aut. pastaba) problem\u0105 ir moksli\u0161kai j\u0105 i\u0161tyr\u0117 bei pagrind\u0117. Jis kategori\u0161kai paneig\u0117, kad Pr\u016bsoje gyveno finai ir slavai.<\/p>\n

Remdamasis moksliniais metodais\u00a0\u2013 lyginam\u0105ja kalbotyra, onomastika, etnologija, geografijos ir istorijos \u0161altiniais, G. Ostermeyeris padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad gyventojai \u0161iek tiek vienaip kalb\u0117jo nuo Vyslos iki Alnos up\u0117s (pr\u016bsai), kitaip\u00a0\u2013 nuo Alnos iki Did\u017eiosios Lietuvos pasienio \u010dia gyven\u0119 lietuv\u0117jantys nadruviai ir skalviai, sudar\u0119 Ma\u017eosios Lietuvos lietuvinink\u0173 prad\u017ei\u0105 ir branduol\u012f. Tarp pr\u016bs\u0173 ir vakarini\u0173 lietuvi\u0173 t\u0117ra tik tarmi\u0173 skirtum\u0173, ta\u010diau tai yra viena tauta.<\/p>\n

Svarbi G. Ostermeyerio mintis, kad daugelio Europos taut\u0173 kalbos yra pana\u0161ios, ypa\u010d tos, kurios kilo i\u0161 vienos \u201emotinos\u201c\u00a0\u2013 indoeuropie\u010di\u0173 prokalb\u0117s (indoeuropie\u010diams priklauso ir balt\u0173, german\u0173, iran\u0117n\u0173, slav\u0173 kalbos\u00a0\u2013 aut. pastaba). Klausytis ir mokytis lietuvi\u0173 kalbos reikia, anot jo, i\u0161 Ma\u017eosios Lietuvos kaimie\u010di\u0173 (tai XIX a. dar\u0117 garsus indoeuropeistas ir baltistas vokietis Augustas Schleicheris\u00a0\u2013 aut. pastaba).<\/p>\n

Nenuostabu, kad ir G. Ostermeyeris kai kur klysta (juk dar tik XVIII a.): es\u0105 tik sembai kalb\u0117j\u0119 pr\u016bsi\u0161kai, kiti Pr\u016bsos gyventojai\u00a0\u2013 lietuvi\u0161kai, o Kur\u0161i\u0173 nerijos gyventojai\u00a0\u2013 kur\u0161i\u0161kai. Pana\u0161iai XX a. antroje pus\u0117je man\u0117 ir garsus Rusijos sovietinis etnologas prof. akad. P. Ku\u0161neris-Kny\u0161evas.<\/p>\n

G. Ostermeyeris, \u012fskaudintas H. E. Thunmanno ir ypa\u010d jo knyg\u0173 leid\u0117jo Antono Friedricho B\u00fcschingo, Berlyno evangelik\u0173 konsistorijos vyriausiojo tar\u0117jo, u\u017esipuolim\u0173 ir \u012f\u017eeidin\u0117jim\u0173, 1780 m., t. y. po penkeri\u0173 met\u0173, Karaliau\u010diuje i\u0161leido savo didesn\u012f veikal\u0105\u00a0\u2013 \u201eMintys apie senuosius Pr\u016bsos kra\u0161to gyventojus (vok. Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen). Jame dar argumentuo\u010diau gyn\u0117 pr\u016bs\u0173 ir lietuvinink\u0173 autochtoni\u0161kum\u0105, tautin\u012f savitum\u0105 ir kult\u016brines teises, smerk\u0117 Pr\u016bsijos karalyst\u0117s vykdom\u0105 vietos gyventoj\u0173 germanizavim\u0105, kra\u0161to kolonizavim\u0105 vokie\u010diais ir sunki\u0105 baud\u017eiav\u0105. Taip G. Ostermeyeris tapo pasiprie\u0161inimo Ma\u017eosios Lietuvos germanizacijai simboliu.<\/p>\n

Dar stipriau gyn\u0117 lietuvyb\u0119 ir lietuvi\u0173 kalb\u0105 jo s\u016bnus\u00a0\u2013 mokytojas kunigas Siegfriedas Ostermeyeris periodin\u0117je spaudoje ir savo knygoje \u201eAr patartina i\u0161stumti lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir sulieti lietuvininkus su vokie\u010diais?\u201c, i\u0161leistoje vokie\u010di\u0173 kalba 1817 m. Siegfriedas Ostermeyeris k\u0117l\u0117 lietuvi\u0173 kalbos svarb\u0105 Europos mokslui, kalbotyrai, \u0161vietimui, aukl\u0117jimui, dorovei, gyr\u0117 lietuvius u\u017e darb\u0161tum\u0105 ir kilnum\u0105. Tai buvo atkirtis Pr\u016bsijos vald\u017eios propagandai, neva lietuvi\u0173, lenk\u0173, moz\u016br\u0173, sorb\u0173 ir kit\u0173 tauteli\u0173 kalbos sudaro kli\u016bt\u012f mokslo ir \u0161vietimo pa\u017eangai.<\/p>\n

\"Tremp\u0173
Tremp\u0173 ba\u017eny\u010dia, kurioje ilgus metus kunigavo G. Ostermeyeris.
\nOkupacin\u0117s administracijos nurodymu nugriauta, po Antrojo
\npasaulinio karo u\u017evald\u017eius \u0161i\u0105 Ma\u017eosios Lietuvos dal\u012f. Archyvin\u0117 nuotrauka<\/figcaption><\/figure>\n

Kaip ra\u0161o G. Ostermeyerio \u201eRinktini\u0173 ra\u0161t\u0173\u201c sudarytoja, tyr\u0117ja ir leid\u0117ja L. Citavi\u010di\u016bt\u0117 savo ap\u017evalgoje, G. Ostermeyeris \u012frodin\u0117jo, kad lietuvi\u0173 kalba esanti ne tik skaisti jaunamart\u0117, neu\u017eter\u0161ta svetimyb\u0117mis, bet ir vis\u0173 slav\u0173 kalb\u0173 pramot\u0117. Gryna esanti ir lietuvi\u0173 tauta, \u010dia gyvenanti nuo neatmenam\u0173 laik\u0173. Teorij\u0105, kad slavai kil\u0119 i\u0161 prabalt\u0173, o slav\u0173 kalbos\u00a0\u2013 i\u0161 lietuvi\u0173 kalbos prokalb\u0117s, naujausiais tyrin\u0117jimais \u012frod\u0117 gars\u016bs pasaulyje XX a. antrosios pus\u0117s\u00a0\u2013 XXI a. prad\u017eios rus\u0173 indoeuropeistai baltistai\u00a0\u2013 Vladimiras Toporovas, Olegas Truba\u010diovas, ukrainie\u010di\u0173\u00a0\u2013 Anatolijus Nepokupnas. L. Citavi\u010di\u016bt\u0117 pa\u017eymi, kad G. Ostermeyeris knyg\u0105 u\u017ebaig\u0117, kupinas j\u0117g\u0173 ir jausdamasis visi\u0161kai nugal\u0117j\u0119s savo oponent\u0105. Jo knygos buvo skaitomos ne tik Ma\u017eojoje Lietuvoje, Ryt\u0173 Pr\u016bsijoje, bet ir Vokietijoje. Jo d\u0117ka vokie\u010di\u0173 mokslininkai \u0117m\u0117 kitaip traktuoti lietuvinink\u0173 kilm\u0119, j\u0173 giminyst\u0117s ir kaimynyst\u0117s ry\u0161ius su gretimomis tautomis. Formavosi j\u0173 neigiamas po\u017ei\u016bris \u012f lietuvinink\u0173 ir pr\u016bs\u0173 germanizavim\u0105, sunki\u0105 baud\u017eiav\u0105.<\/p>\n

G. Ostermeyeris \u012frodin\u0117jo vit\u0173, vidivar\u0173, got\u0173, get\u0173, trak\u0173, fryg\u0173, sarmat\u0173 ir kit\u0173 Europos etnos\u0173, taut\u0173 bei tauteli\u0173 kilm\u0119, gyvenam\u0105 teritorij\u0105, giminyst\u0117s ry\u0161ius. Galima sakyti, kad jis pirmasis tai dar\u0117, remdamasis tos epochos moksliniais pagrindais. Ta\u010diau G. Ostermeyerio nuopelnai dar nepakankamai \u012fvertinti, nes jis i\u0161k\u0117l\u0117 baltus, o ne germanus. Be to, jis dirbo nuo\u0161alioje Pr\u016bsijos karalyst\u0117s provincijoje.<\/p>\n

G. Ostermeyeris para\u0161\u0117 daug straipsni\u0173 \u012f to meto besikurian\u010di\u0105 vokie\u010di\u0173 periodik\u0105: apie Pr\u016bsos kra\u0161to vietovard\u017eius, XVIII a. lietuvininkus, vakarini\u0173 balt\u0173 dievus Perk\u016bn\u0105, Pikul\u012f ir Patrimp\u0105, savo parapijos Tremp\u0173 istorij\u0105, lietuvi\u0161kas ba\u017eny\u010dias Pr\u016bsijoje arba tas, kuriose pamokslai buvo sakomi ir lietuvi\u0173 kalba, parapini\u0173 mokykl\u0173 (j\u0173 Ma\u017eojoje Lietuvoje buvo nema\u017eai, dalyje j\u0173 dar ir XVIII a. dalykai d\u0117styti lietuvi\u0173 kalba\u00a0\u2013 aut. pastaba) mokytojus.<\/p>\n

Kaip pa\u017eymi vienas \u017eymiausi\u0173 \u0161i\u0173 laik\u0173 balt\u0173 tautosakininkas, mitologas prof. Norbertas V\u0117lius, vykstant germanizacijai, G. Ostermeyeris pad\u0117jo lietuviams i\u0161laikyti gimt\u0105j\u0105 kalb\u0105, papro\u010dius, sen\u0105j\u0105 balti\u0161k\u0105 pasaul\u0117jaut\u0105. Jo veikalai stimuliavo tolesnius kit\u0173 mokslinink\u0173 tyrimus. Juo r\u0117m\u0117si, jo teiginius ir i\u0161vadas citavo Johannas Voigtas, Wilhelmas Mannhardtas, Teodoras Narbutas, Jonas Basanavi\u010dius, Zenonas Slavi\u016bnas, Jonas Balys, Algirdas Julius Greimas ir kiti mokslininkai.<\/p>\n

G. Ostermeyerio tyrim\u0173 i\u0161vados ir \u012f\u017evalgos patvirtintos \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 epochos mokslinink\u0173. Tremp\u0173 (dabar pervardint\u0173 \u012f Novostrojevo) ba\u017eny\u010dia, deja, po 1945 m. atsik\u0117lusi\u0173 sovietini\u0173 kolonist\u0173 buvo nugriauta. Prie\u0161 keliolika met\u0173 (tada dar stov\u0117jo klebonija) mat\u0117me tik ba\u017eny\u010dios akmen\u0173 pamatus, o dabar gal ir j\u0173 neliko. Ba\u017eny\u010dios viet\u0105 \u017eymi tik i\u0161lik\u0119 seni med\u017eiai. Autorius yra istorikas, buv\u0119s ilgametis Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidyklos darbuotojas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

http:\/\/lzinios.lt\/lzinios\/lzinios-lt-rekomenduoja\/paroda-pirmajam-lietuviu-literaturos-istoriografui-pamineti\/232657 Seimo r\u016bmuose pristatyta grafikos k\u016brini\u0173 paroda \u201eLietuvi\u0161kosios istorijos takais\u201c, skirta pirmojo lietuvi\u0173 literat\u016bros istoriografo bei filologo Gotfrydo Ostermejerio 300-osioms gimimo metin\u0117ms pamin\u0117ti.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-3434","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-kita"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3434","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3434"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3434\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3440,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3434\/revisions\/3440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3434"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3434"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/reformacija.lt\/wordpress\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3434"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}